Baudžiamoji byla Nr. 1-167-673/2012
Teisminio proceso Nr. 1-66-1-01231-2011-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2.; 1.1.7.2.7.; 1.2.9.9.; 2.1.10.1.;2.1.4.5.4.; 2.1.16.1.8.;
2.3.6.4.5.; (S).
2012 m. rugsėjo 14 d.
Didžioji g. 64, Kėdainiai LT-57273
Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėja Laima Šablevičienė,
sekretoriaujant Sandrai Navickienei,
dalyvaujant prokurorui Gintarui Jakštui,
nukentėjusiajai L. J.,
kaltinamojo gynėjui advokatui Ignui Meškauskui,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje,
T. J., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, LR pilietis, 10 klasių išsilavinimo, išsituokęs, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, gyv.. (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2000-01-04 pagal BK 271 str. 1 d. – 6 mėn. laisvės atėmimo bausme, bausmės vykdymą atidedant 1 metų laikui; 2) 2003-03-18 pagal BK 271 str. 1 d., 3 d. – 2 metų laisvės atėmimo bausme, bausmės vykdymą atidedant 2 metų laikui; 3) 2009-04-10 pagal LR BK 284 str. 1 d., 138 str. 2 d. 8 p. – 1 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausme, pritaikius BK 75 str. bausmės vykdymą atidedant 1 m. 6 mėn. laikui, 2010-11-11 teismo atleistam nuo bausmės, pasibaigus bausmės atidėjimo terminui,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 164 straipsnį (vengimu išlaikyti vaikus nuo 2000-04-10 iki 2009-06-30), pagal Lietuvos Respublikos BK 164 straipsnį (vengimu išlaikyti vaikus nuo 2010-10-01 iki 2011-02-28), pagal Lietuvos Respublikos BK 164 straipsnį (vengimu išlaikyti vaikus nuo 2011-07-01 iki 2012-03-01),
n u s t a t ė:
T. J., laikotarpiu nuo 2000-11-01 iki 2009-06-30 vengė pareigos pagal 2000 m. balandžio 10 d. ir 2008 m. rugsėjo 17 d., Kėdainių rajono apylinkės teismo sprendimus mokėti lėšas nepilnamečių vaikų: sūnaus D. J., gim. 1995-02-21, ir dukros L. J., gim. 1996-07-13, išlaikymui, dėl ko, per paminėtą laikotarpį įsiskolino išlaikymo 32875 litų sumai.
Be to, T. J., laikotarpiu nuo 2010-10-01 iki 2011-02-28 vengė pareigos pagal 2000 m. balandžio 10 d. ir 2008 m. rugsėjo 17 d., Kėdainių rajono apylinkės teismo sprendimus mokėti lėšas nepilnamečių vaikų: sūnaus D. J., gim. 1995-02-21, ir dukros L. J., gim. 1996-07-13, išlaikymui, dėl ko, per paminėtą laikotarpį įsiskolino išlaikymo 3880 litų sumai.
Be to, T. J., laikotarpiu nuo 2011-07-01 iki 2012-03-01 vengė pareigos pagal 2000 m. balandžio 10 d. ir 2008 m. rugsėjo 17 d., Kėdainių rajono apylinkės teismo sprendimus mokėti lėšas nepilnamečių vaikų: sūnaus D. J., gim. 1995-02-21, ir dukros L. J., gim. 1996-07-13, išlaikymui, dėl ko, per paminėtą laikotarpį įsiskolino išlaikymo 7200 litų sumai.
Kaltinamasis T. J. dėl nusikalstamų veikų padarymo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 1995-02-21 santuokoje gimė sūnus D., o 1996-07-13 gimė dukra L. 2000 m. išsituokė su žmona, tačiau iki 2004 m. dar gyveno viename bute. Pripažįsta, kad po skyrybų vaikais nesirūpino, jų nelankė ir jiems neteikė jokios materialinės paramos. Su vaikais susitikti neleido žmona, tačiau jis nesiėmė jokių priemonių, kad galėtų su vaikais bendrauti. Žinojo apie pareigą mokėti lėšas vaikų išlaikymui, kadangi pats dalyvavo abiejuose teisų posėdžiuose dėl išlaikymo priteisimo ir dydžio pakeitimo. Turi skardininko specialybę, moka statybos darbus. Siūlomo darbo atsisako, nes sunku važinėti į ir iš darbo. Kitų vaikų neturi, gyvena su neįgalia sugyventine. Alkoholį vartoja savaitgaliais, perka alų, kuris kainuoja apie 5-6 Lt, rūko, per dvi dienas surūko pakelį cigarečių, kurio vertė 5-6 Lt. Dirba padienius darbus, šiuo metu renka ir pardavinėja grybus. Gautų pinigų užtenka tik komunaliniams mokesčiams ir sau maistui, tai yra pačiam pragyventi. Buvo pasiskolinęs pinigų ir sutvarkė buto šildymo sistemą. Šiuo metu skolą gražina. Supranta, kad turi išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Neįgalumo neturi. Sutinka su kaltinime nurodytais laikotarpiais ir įsiskolinimo suma.
Be kaltinamojo T. J. prisipažinimo, jo kaltė visiškai įrodyta nukentėjusiąja byloje pripažintos L. J. parodymais kitais byloje ištirtais rašytiniais įrodymais.
Nukentėjusioji L. J. parodė, kad 1995-01-07 susituokė su T. J., santuokoje gimė sūnus D.s ir dukra L. Išsituokė 2000 m.. Po skyrybų kurį tai laiką gyveno kartu, todėl antstolį apie tuo metu gautą išlaikymą buvo informavusi. Išsituokiant buvo priteistos lėšos vaikų išlaikymui. Išsituokė, nes J. nuolat vartojo alkoholį, niekur nedirbo, iš namų nešdavo daiktus, iškraustydavo net vaikų taupykles, aiškino, kad eis dirbti tik jei jam bus mokama 1500 Lt. Tuo metu, kai po skyrybų jie dar gyveno kartu, ji turėjo išlaikyti ne tik vaikus, bet ir patį kaltinamąjį. Iš esmės po skyrybų kaltinamasis vaikams išlaikymo neteikė, neteikia ir dabar, su vaikais nebendrauja, vaikais visiškai nesidomi. Tvirtina, kad bendrauti su vaikais kaltinamajam ji niekada nedraudė. Abiejuose teismo posėdžiuose, kurių metu J. buvo priteistas išlaikymas ir išlaikymas padidintas, jis dalyvavo pats. Ji norėdama išlaikyti vaikus dirba keliuose darbuose, po darbų augina šiltnamiuose daržoves, vaikus augina viena. Kaltinamasis darbovietėse dirbdavo tik iki pirmo atlyginimo, o tada užgerdavo ir jį atleisdavo. Nors ir gaudavo pinigų, kaltinamasis vaikams jų neduodavo.
Iš liudijimų matyti, kad T. J. ir L. Š. susituokė 1995-01-07 (b.l.24), išsituokė 2000-05-09 (b.l. 22).
Iš asmens tapatybės kortelės ir gimimo liudijimo matyti, kad D. J. gimė 1995-02-21, o L. J. gimė 1996-07-13, jos tėvu gimimo liudijime įrašytas T. J., gim. 1976-07-20 (b.l. 25-26).
Iš 2000-04-10 teismo nutarimo dėl alimentų nepilnamečiams vaikams išieškojimo matyti, kad Kėdainių rajono apylinkės teismas iš T. J., gim. 1976-07-20, priteisė lėšas L. J. jų vaikų D., gim. 1995-02-21, ir L., gim. 1996-07-13, išlaikymui po 1/3 visų pajamų rūšių bet ne mažiau kaip 1 MGL kas mėnesį (b.l. 33), o iš 2008-09-17 teismo sprendimo matyti, kad iš T. J. priteistos lėšos abiejų jo vaikų išlaikymui po 350 litų kas mėnesį kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant L. J. (b.l.31).
Iš vaikų išlaikymo fondo pažymos matyti, kad išlaikymas kaltinamojo vaikams yra mokamas nuo 2008 m. sausio mėnesio (b.l.3-6).
Iš antstolių A. Ščiukino ir J. Kolyško raštų dėl išlaikymo lėšų išieškojimo iš T. J. matyti, kad T. J. lėšų vaikų išlaikymui nemokėjo kaltinime nurodytais laikotarpiais, turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, neturi, pateiktas antstolio aktas dėl išieškojimo negalimumo (b.l. 35, 37, 39, 44, 45, 48-49).
Visa T. J. išlaikymo skola 2012-03-01 yra 54835 Lt (b.l. 35).
Iš byloje esančių darbo biržos, sodra pažymų matyti, kokiais laikotarpiais T. J. dirbo, kad ilgiausias jo darbo laikas darbovietėje truko 2 mėnesius, kokiais laikotarpiais T. J. buvo registruotas darbo biržoje, kokios jam bedarbio pašalpos buvo mokamos (b.l.76-79).
Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados. Byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma, tai yra kaltinamojo visišku prisipažinimu, nukentėjusiąja pripažintos L. J. parodymais, ištirtais byloje esančiais aukščiau išvardintais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis T. R. tyčia vengė išlaikyti savo vaikus, tai yra laikotarpiu nuo 2000-11-01 iki 2009-06-30 vengė pareigos pagal 2000 m. balandžio 10 d. ir 2008 m. rugsėjo 17 d., Kėdainių rajono apylinkės teismo sprendimus mokėti lėšas nepilnamečių vaikų: sūnaus D. J., gim. 1995-02-21, ir dukros L. J., gim. 1996-07-13, išlaikymui, dėl ko, per paminėtą laikotarpį įsiskolino išlaikymo 32875 litų sumai. Be to, T. J., laikotarpiu nuo 2010-10-01 iki 2011-02-28 vengė pareigos pagal 2000 m. balandžio 10 d. ir 2008 m. rugsėjo 17 d., Kėdainių rajono apylinkės teismo sprendimus mokėti lėšas nepilnamečių vaikų: sūnaus D. J., gim. 1995-02-21, ir dukros L. J., gim. 1996-07-13, išlaikymui, dėl ko, per paminėtą laikotarpį įsiskolino išlaikymo 3880 litų sumai. Be to, T. J., laikotarpiu nuo 2011-07-01 iki 2012-03-01 vengė pareigos pagal 2000 m. balandžio 10 d. ir 2008 m. rugsėjo 17 d., Kėdainių rajono apylinkės teismo sprendimus mokėti lėšas nepilnamečių vaikų: sūnaus D. J., gim. 1995-02-21, ir dukros L. J., gim. 1996-07-13, išlaikymui, dėl ko, per paminėtą laikotarpį įsiskolino išlaikymo 7200 litų sumai.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje numatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Civilinio kodekso III knygos 12 skyriaus antrajame skirsnyje detalizuotas šios konstitucinės pareigos teisinis reglamentavimas.
Teismų praktikoje yra išaiškinta, jog baudžiamoji atsakomybė už vengimą išlaikyti vaiką (Lietuvos Respublikos BK 164 str.) iškyla tuo atveju, jei kaltininkas tyčia, t. y. žinodamas, kad jis turi pareigą pagal įsigaliojusį teismo sprendimą išlaikyti vaiką ar teikti jam kitą būtiną turtinę paramą, ir galėdamas tą pareigą vykdyti, jos sąmoningai nevykdo (kasacinės nutartys Nr. 2K-491/2005, Nr. 2K-65/2007, Nr. 2K-695/2007, Nr. 2K-124/2008, Nr. 2K-291/2008). BK 164 straipsnyje esanti norma vengimo išlaikyti vaikus tiesiogiai nesieja su pareigos nevykdymo piktybiškumu, tokio neveikimo sistemingumu. Nusikaltimo sudėties veikoje buvimui svarbu nustatyti, kad kaltininkas sąmoningai, būdamas darbingas ar turėdamas kitokias turtines galimybes, be pateisinamų priežasčių vengia išlaikyti vaiką. Išnagrinėjus baudžiamąją bylą nustatyta, kad kaltinamasis T. J., kuris neginčijo savo tėvystės ir iš to kylančios pareigos išlaikyti nepilnamečius vaikus, neginčydamas kaltinimuose nurodytų laikotarpių, žinodamas apie teismo sprendimus, kuriais iš jo buvo priteistas išlaikymas vaikams, ką įrodo tai, jog teismo procesuose jis dalyvavo, būdamas sveikas ir darbingas, nedirbdamas ir nesiregistruodamas į darbo biržą (b.l.76-78), atsisakydamas siūlomo darbo (b.l.77), būdamas registruotas darbo biržoje ir gaudamas nedarbo draudimo išmokas (b.l.76), dirbdamas oficialiai ir gaudamas darbo užmokestį (b.l.79), kaltinamojo teigimu - dirbdamas neoficialiai ir gaudamas pajamas, kurios, kaip paaiškino pats kaltinamasis, leido jam tenkinti ir jo ydingus įpročius (vartoti alkoholį, rūkyti), kas per mėnesį sudaro virš 100 Lt, tai yra turėdamas galimybes, tačiau savo vaikams nemokėdamas jokio išlaikymo, teismo įsitikinimu, tyčia - sąmoningai vengė žinomai teismo sprendimais nustatytos pareigos išlaikyti savimi pasirūpinti dar nesugebančius nepilnamečius vaikus ir dėl to yra kaltas. Byloje nebuvo nustatyta jokių objektyvių priežasčių, dėl kurių kaltinamasis negalėjo (bent jau iš dalies) vykdyti teismo sprendimų, kuriais jis buvo įpareigotas išlaikyti vaikus. Byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamasis pareigos išlaikyti vaikus nevykdė ir turėdamas realią galimybę ją vykdyti. Antstoliui negalint iš kaltinamojo išieškoti lėšų vaikų išlaikymui, nukentėjusioji buvo priversta kreiptis į Garantinio ir vaikų išlaikymo fondo administraciją, šią pareigą perkeliant valstybei. Įstatymas nenumato jokio pajamų minimumo, kurį gaudamas kaltinamasis neprivalo teikti išlaikymo vaikui, todėl tai, kad kaltinamojo pajamos nebuvo didelės ar vaikams buvo mokamas išlaikymas iš vaikų išlaikymo fondo, kaltinamojo neatleido nuo pareigos mokėti teismo sprendimu nustatytą išlaikymą. Akivaizdu, kad kaltinamasis, būdamas sveikas ir darbingas, tik dėl savo paties kaltės nesiėmė priemonių vykdyti pareigą – išlaikyti vaikus.
BK 164 straipsnyje numatytas nusikaltimas yra trunkamasis, todėl šios bylos kaltinime nurodyti epizodai (skaičiuojami nepateisinamais išlaikymo nemokėjimo mėnesiais) teisingai inkriminuojami kaip atskiros nusikalstamos veikos (kasacinės nutartys Nr. 2K-7-68/2009, 2K-238/2011).
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad T. J. tyčia - sąmoningai nevykdė savo pareigos, nustatytos teismo sprendimais, išlaikyti vaikus, todėl padarė nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 164 straipsnyje (vengimas išlaikyti vaikus nuo 2000-11-01 iki 2009-06-30), BK 164 straipsnyje (vengimas išlaikyti vaikus nuo 2010-10-01 iki 2011-02-28), BK 164 straipsnyje (vengimas išlaikyti vaikus nuo 2011-07-01 iki 2012-03-01),
Atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės. Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra. Kaltinamojo išsakyto prisipažinimo turinys teismui neleidžia daryti išvados, jog kaltinamasis, prisipažinęs padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką, nuoširdžiai galisi.
Bausmės skyrimo nuostatos. Skiriant bausmę atsižvelgiama į tai, kad kaltinamojo nusikalstama veika – tyčinė, nesunki, baigta; į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis – praeityje teistas 3 kartus, teistumas neišnykęs, šiuo metu galiojančių administracinių nuobaudų neturi, nedirba, darbo biržoje registruotas tik nuo 2012 m. birželio mėn.
Atsižvelgiant į tai, kad nusikaltimus šioje byloje kaltinamasis padarė turėdamas neišnykusį teistumą, nesant BK 96 str. 1 d. 2 p. pagrindų, darytina išvada, kad bausmės tikslas pagal šioje byloje jam inkriminuotus nusikaltimus kaltinamajam gali būti pasiektas skiriant jam laisvės atėmimo bausmes (BK 56 str.), bausmes tarpusavyje subendrinant dalinio sudėjimo būdu (BK 63 str. 1 d., 4 d.), vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais kaltinamajam skiriant mažesnes laisvės atėmimo bausmes nei už nusikaltimą galimos paskirti laisvės atėmimo bausmės vidurkis.
Kadangi kaltinamasis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal visus ankstesnius 3 teismo nuosprendžius teismui nežinant, jog bausmės vykdymo atidėjimo metu jis padarė kitas nusikalstamas veikas, tai yra tas veikas, kurios nagrinėjamos šioje baudžiamojoje byloje ir dėl kurių teismas nusprendė, jog kaltinamasis yra kaltas, šioje byloje priimant apkaltinamąjį nuosprendį teismo nutartys dėl atleidimo nuo bausmės turi būti panaikintos, ir, ankstesniais nuosprendžiais paskirtos bausmės, vadovaudamasis BK 64 str., turi būti subendrintos su šioje byloje už nusikaltimus paskirta bausme, bausmes subendrinant dalinio sudėjimo būdu (BK 64 str. 1 d., 3 d.), į bausmės laiką įskaitant (BK 66 str.) laikino sulaikymo (suėmimo) laiką (Aukščiausiojo teismo nutartis Nr. 2A-7-15/2009) ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidedant, nes teismas viliasi, jog bausmės tikslas kaltinamajam dar gali būti pasiektas be realaus bausmės atlikimo (BK 75 str.), kaltinamajam skiriant įpareigojimus (LR BK 75 str. 2 d.), kurie per teismo paskirtą bausmės vykdymo atidėjimo laiką įtakotų jo elgesį, suteiktų galimybę pasikeisti.
Kardomoji priemonė. Šioje byloje kaltinamasis sulaikytas nebuvo, jam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b.l.63). Kardomoji priemonė paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297, 303-307 str., teismas
n u s p r e n d ž i a:
TOMĄ JARACKĄ pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 164 straipsnyje (vengimas išlaikyti vaikus nuo 2000-11-01 iki 2009-06-30), BK 164 straipsnyje (vengimas išlaikyti vaikus nuo 2010-10-01 iki 2011-02-28), ir BK 164 straipsnyje (vengimas išlaikyti vaikus nuo 2011-07-01 iki 2012-03-01), ir nuteisti:
pagal Lietuvos Respublikos BK 164 straipsnį (vengimas išlaikyti vaikus nuo 2000-11-01 iki 2009-06-30) - 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausme;
pagal Lietuvos Respublikos BK 164 straipsnį (vengimas išlaikyti vaikus nuo 2010-10-01 iki 2011-02-28) - 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausme;
pagal Lietuvos Respublikos BK 164 straipsnį (vengimas išlaikyti vaikus nuo 2011-07-01 iki 2012-03-01) - 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausme;
remiantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d. ir 4 d., paskirtas bausmes subendrinti iš dalies jas sudedant ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimą;
remiantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1 d., 3 d., paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su 2000-01-04 Kėdainių rajono apylinkės teismo, 2003-03-28 Kėdainių rajono apylinkės teismo ir 2009-04-10 Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendžiais paskirtomis ir neatliktomis bausmėmis ir galutinę subendrintą bausmę paskirti – 3 (trejų) metų laisvės atėmimą;
remiantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d., 2 d., laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 3 (trejų) metų laikui, T. J. įpareigojant per šį laikotarpį:
pradėti dirbti ar užsiregistruoti ir būti registruotam darbo biržoje, be teismo sutikimo nekeisti darbo vietos;
be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.
Į bausmės laiką įskaityti T. J. laikino sulaikymo laiką nuo 2008-03-16 iki 2008-03-18.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Nuosprendis per dvidešimt (20) dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam Kėdainių rajono apylinkės teismui.
Teisėja Laima Šablevičienė
