Dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių nuostolių, patirtų negautų pajamų forma, atlyginimą, aiškinimo ir taikymo

Civilinė byla Nr. e3K-3-192-1120/2024

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-01906-2023-2

Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.10.2.4.1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. spalio 17 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas), Agnės Tikniūtės (pranešėja) ir Dalios Vasarienės,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „First priority“ (dabartinės uždarosios akcinės bendrovės „8ToGo“) kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. kovo 26 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo „CHALKO K. L.“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „First priority“ dėl skolos priteisimo ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „First priority“ priešieškinį ieškovui „CHALKO K. L.“ dėl nuostolių atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių nuostolių, patirtų negautų pajamų forma, atlyginimą, aiškinimo ir taikymo.

2. Ieškovas „CHALKO K. L.“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės UAB „First priority“ 17 227,40 Eur skolą, 351 Eur palūkanas, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

3. Nurodė, kad ieškovas ir atsakovė 2022 m. pavasarį susitarė dėl atlygintinų paslaugų teikimo – įvairių drabužių (modelių) siuvimo ir pristatymo į Lietuvą pagal atsakovės užsakymus. Ieškovas nuo 2022 m. liepos 1 d. iki 2022 m. spalio 21 d. pagal atsakovės užsakymus pasiuvo ir pristatė prekes pagal išrašytas PVM sąskaitas faktūras už 120 128,10 Eur sumą, iš šios atsakovė liko neapmokėjusi 17 227,40 Eur (pagal sąskaitas faktūras: 2022 m. rugsėjo 5 d. (5199 Eur, mokėjimo terminas 2022 m. rugsėjo 19 d.), 2022 m. spalio 1 d. (5723 Eur, mokėjimo terminas 2022 m. spalio 5 d.), 2022 m. spalio 6 d. (6305,40 Eur, mokėjimo terminas 2022 m. spalio 21 d.).

4. Atsakovė pateikė priešieškinį (ieškinį), kuriame prašė priteisti jai iš ieškovo 18 378,01 Eur nuostolių atlyginimą ir 6 proc. metines palūkanas už priteista? suma? nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

5. Nurodė, kad atsakovė 2022 m. birželio–rugpjūčio mėn. planavo parduoti 1200 vnt. mokyklinių sijonų savo parduotuvėse ir 276 vnt. sijonų pagal gauta? užsakymą? iš AB „Apranga“. Dėl ieškovo kaltės laiku nepatiekus prekių į parduotuves, 2023 m. gegužės mėn. pradžioje neparduotų sijonų likutis buvo 1125 vnt. Negavusi prekių laiku, per prekybos sezoną atsakovė prekiavo tik iš sezono pradžiai laikomo prekių likučio ir 2022 m. rugpjūčio 12 d. ieškovo pagamintais ir pristatytais 100 vnt. sijonų. Be to, matydama, kad sijonų gavimas iš ieškovo yra neprognozuojamas, atsakovė ieškojo galimybių gaminti uniformas Lietuvoje. Atsakovė kreipėsi į UAB „Elkada“, tačiau dėl labai mažų gamybos pajėgumų ir esant siuvimo sezono įkarščiui buvo pagaminta tik 272 vnt. sijonų, be to, atsakovė mokėjo didesnę pasiuvimo kaina?, nei buvo sutarta su ieškovu. Skubų trūkstamų uniformų gaminimą kitur apsunkino ir tai, kad atsakovė turėjo tik likutį audinio, nes pagrindinis audinio kiekis sijono modeliams buvo išvežtas į ieškovo nurodytas gamyklas.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. vasario 23 d. preliminariu sprendimu ieškinį tenkino ir priteisė ieškovui iš atsakovės 17 227,40 Eur skolą, 351 Eur palūkanas, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. vasario 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 198 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. lapkričio 17 d. galutiniu sprendimu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 23 d. preliminarų sprendimą paliko nepakeistą; priešieškinį tenkino iš dalies – priteisė atsakovei UAB „First Priority“ iš ieškovo „CHALKO K. L.“ 4252,50 Eur nuostolių atlyginimą ir 6 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojamas nuo 2023 m. birželio 19 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kitą priešieškinio dalį atmetė.

8. Teismas nustatė, kad tarp šalių buvo susiklostę faktiniai rangos ir paslaugų teikimo teisiniai santykiai dėl drabužių siuvimo (ranga) ir dėl pasiūtų drabužių pristatymo į Lietuvą (paslauga). Atsakovė pateikdavo ieškovui drabužių pasiuvimo užsakymus, atsakovas surasdavo fabrikus (subrangovus), o šie pasiūdavo drabužius pagal atsakovės užsakymus ir atsakovės pateiktas medžiagas. Pasiūtus drabužius ieškovas pristatydavo atsakovei į Lietuvą. Rašytinės sutarties šalys nebuvo pasirašiusios, užsakymų derinimas vyko bendraujant elektroniniu paštu, telefonu ir gyvai.

9. Laikotarpiu nuo 2022 m. liepos 1 d. iki 2022 m. spalio 21 d. ieškovas pasiuvo ir pristatė atsakovei prekių už 120 128,10 Eur sumą. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog atsakovė su ieškovu atsiskaitė iš dalies ir liko skolinga 17 227,40 Eur už šias ieškovo išrašytas ir apmokėti pateiktas PVM sąskaitas faktūras. Sąskaitose nurodoma, kad jos turi būti apmokėtos banko pavedimu per 14 d. Nurodytų sąskaitų apmokėjimo terminai yra suėję, sąskaitos iki šiol neapmokėtos.

10. Teismas, spręsdamas dėl ieškinio reikalavimų, konstatavo, kad pirmiau nurodytų ieškovo išrašytų PVM sąskaitų faktūrų apmokėjimo terminai yra suėję. Atsakovė prekes, nurodytas ginčo sąskaitose faktūrose, yra priėmusi. Atsakovės prieštaravimuose nurodyti nusiskundimai kai kurių gaminių kokybe nėra susiję su ginčo sąskaitose faktūrose nurodytais gaminiais, todėl atsakovė neturi teisinio pagrindo nemokėti už pasiūtus ir pristatytus drabužius. Negana to, teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju įskaitymas negali būti pripažintas teisėtu, t. y. atsakovės reikalavimas ieškovui dėl nuostolių atlyginimo nėra lygiavertis ieškovo reikalavimui vykdytinumo aspektu, nes tarp šalių buvo kilęs ginčas dėl nuostolių fakto ir jų dydžio. Tai patvirtina ir faktas, kad atsakovė pateikė priešieškinį dėl nuostolių atlyginimo, iš esmės pripažindama, kad įskaitymas vis dėlto nebuvo atliktas.

11. Teismas, spręsdamas dėl priešieškinio reikalavimų, pirmiausiai nustatė, kad pirmasis atsakovės laiškas, kuriame minimi sijonai, išsiųstas ieškovui 2022 m. kovo 29 d., tačiau jame jokios sijonų pasiuvimo datos nėra minimos. Ieškovas 2022 m. balandžio 21 d. laišku, be kita ko, informavo atsakovę, kad preliminari sijono kaina – 7,65 Eur. Atsakovė 2022 m. balandžio 12 d. laiške nurodė siunčianti ieškovui sijonų ir sarafanų planą ir tai, kad informacija dėl spalvų bus atnaujinta. Laiške nurodyta: „Bet viskas turėtų būti iki gegužės pabaigos.“ Ieškovas 2022 m. balandžio 21 d. laiške nurodė atsakovei, kad dėl sijonų ir sarafanų atsakys vėliau. Atsakovė 2022 m. balandžio 26 d. nurodė siunčianti ieškovui patikslintą sijonų ir sarafanų planą, sijono kaina – 8,65 Eur. Ieškovas 2022 m. balandžio 27 d. laišku informavo atsakovę, kad „fabrikai neima sijonų“, tačiau ieškovas susitiks su kitu fabriku ir praneš apie tai atsakovei. Atsakovė 2022 m. gegužės 4 d. teiravosi ieškovo apie sijonus, tačiau jis atsakė, kad kol kas naujienų nėra. Ieškovas 2022 m. gegužės 9 d. nurodė, kad pasiūlė sijonus naujai įmonei ir priims atsakovės užsakymą. Atsakovė 2022 m. liepos 4 d. teiravosi ieškovo, „kaip sekasi gamyba“, 2022 m. liepos 12 d. klausė ieškovo, „kaip reikalai su sijonais“. Ieškovas 2022 m. liepos 13 d. atsakė, kad „su sijonais kol kas prasti reikalai, nieko neatiduoda“. Ieškovas 2022 m. rugpjūčio 5 d. informavo atsakovę, kad sijonai „Aprangai“ bus pasiūti rugpjūčio 16 d., o likusieji – rugpjūčio 22–23 d.

12. Teismas konstatavo, jog byloje nėra ginčo, kad atsakovė buvo pateikusi ieškovui užsakymą dėl 1697 vnt. sijonų pasiuvimo. Ieškovas 2022 m. rugpjūčio 12 d. pristatė atsakovei 100 vnt. sijonų, 2022 m. rugsėjo 5 d. – 536 vnt., o 2022 m. rugsėjo 19 d. – 186 vnt. sijonų (tai patvirtina byloje esantys 2022 m. rugsėjo 19 d., 2022 m. spalio 5 d., 2022 m. spalio 21 d. CMR dokumentai ir eksporto deklaracijos). Taigi ieškovas pasiuvo ir pristatė atsakovei iš viso 824 vnt. (teismų procesiniuose sprendimuose padaryta aritmetinė klaida, suma lygi 822 vnt.) sijonų, šiuos atsakovė priėmė, o 875 vnt. sijonų liko nepasiūta. Teismas, įvertinęs nurodytą šalių susirašinėjimą dėl sijonų pasiuvimo ir pristatymo, nesutiko su atsakovės argumentais, kad ieškovui buvo nustatytas aiškus ir griežtas terminas uniforminiams sijonams pasiūti. 2022 m. balandžio 12 d. atsakovės laiške buvo minimas pagaminimas iki gegužės mėnesio pabaigos, tačiau iš vėlesnio šalių susirašinėjimo ir šalių veiksmų aišku, kad dėl tokio termino sutarta nebuvo, nes ieškovas atsakovės sijonų užsakymą priėmė tik 2022 m. gegužės 9 d., o pati atsakovė audinius sijonams siūti pristatė į fabriką tik 2022 m. gegužės pabaigoje / birželio pradžioje. Vėliau atsakovė laiškuose jokių terminų ieškovui nenurodė, išskyrus 2022 m. liepos 4 d. atsakovės laišką, kuriame nurodoma, kad „gaminių „Aprangai“ labai reikia iki birželio 15 d.“. Teismas nusprendė, jog toks laiškas negali būti vertinamas kaip susitarimas dėl pagaminimo termino, nes buvo parašytas jau praėjus pusei mėnesio nuo datos, iki kurios atsakovei reikėjo pasiūtų gaminių. Vėliau atsakovė tik teiravosi dėl sijonų siuvimo, tačiau terminų nenurodė, pretenzijų dėl vėlavimo nereiškė. Teismas nusprendė, kad vienintelis įrodymas, patvirtinantis ieškovo prisiimtus įsipareigojimus, susijusius su sijonų pasiuvimo data, – 2022 m. rugpjūčio 5 d. elektroninis laiškas, kuriame ieškovas nurodė, kad sijonai „Aprangai“ bus pasiūti rugpjūčio 16 d., o likusieji – rugpjūčio 22–23 d. Todėl teismas padarė išvadą, kad 100 vnt. sijonų buvo pristatyta laiku, 722 vnt. – vėluojant, 875 vnt. sijonų liko nepasiūta, atsakovei atsisakius likusio užsakymo dėl ieškovo vėlavimo.

13. Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog teismo posėdžio metu ieškovo vadovas pripažino, kad sijonų pasiuvimas vėlavo, taip pat nurodė, kad suprato, jog siuvo mokyklines uniformas. Todėl teismas padarė išvadą, kad ieškovas, vėluodamas pasiūti ir pristatyti dalį sijonų, nesilaikė prisiimtų sutartinių įsipareigojimų ir pažeidė šalių sutartį, todėl nusprendė, kad ieškovo neteisėti veiksmai yra nustatyti, o ieškovo kaltė yra preziumuojama. Tačiau tam, kad ieškovui būtų galima taikyti civilinę atsakomybę, turi būti nustatytos kitos privalomosios tokios atsakomybės sąlygos – žala ir priežastinis ryšys tarp žalos ir neteisėtų veiksmų.

14. Teismas pažymėjo, kad ieškovas atsakovei pristatė iš viso 822 vnt. sijonų, iš kurių 100 vnt. buvo pristatyta laiku ir jų atsakovė neįtraukė į nuostolių skaičiavimą. Taigi, ieškovas atsakovei pavėluotai pristatė 722 vnt. sijonų. Teismas padarė išvadą, kad atsakovė neįrodė nei negautų pajamų, nei priežastinio ryšio tarp neparduotų 1125 vnt. sijonų ir ieškovo neteisėtų veiksmų (vėlavimo pasiūti ir pristatyti sijonus).

15. Teismas nusprendė, kad atsakovė negautas pajamas skaičiuoja nuo didesnio sijonų skaičiaus, nei pasiuvo ir pristatė ieškovas, ieškovo vėlavimas pasiūti sijonus niekaip nesusijęs su tuo, kad atsakovei nepavyksta parduoti rezerve turimų ar ne jo pasiūtų uniformų. Be to, atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad ieškovo siūti sijonai yra nebereikalingi, nes pasikeitė uniformos modelis, atvirkščiai, ieškovo į bylą pateikti duomenys iš interneto patvirtina, kad jo siūto modelio sijonai vis dar pardavinėjami, taigi, teismas konstatavo, kad nors dalis atsakovo siūtų sijonų galimai nėra parduoti, tačiau nėra jokių įrodymų, leidžiančių teigti, kad jie niekada nebus parduoti ir atsakovė negaus iš jų planuoto pelno. Todėl atsakovės reikalavimo priteisti negautas pajamas teismas netenkino.

16. Teismas pažymėjo, kad uniformų pardavimo sezonas įprastai baigiasi rugsėjo mėnesį ir vėlesnis sijonų pristatymas atsakovei iš tiesų galėjo prarasti prasmę, tačiau iš ieškovo ir liudytojos paaiškinimų teismas nustatė, kad iš pradžių sijonų siuvimas buvo sustabdytas, planuojant likusį nepasiūtą sijonų kiekį perkelti į kitą sezoną, tačiau konkretus susitarimas nebuvo pasiektas. Taigi 875 vnt. sijonų yra nepasiūti, tačiau atsakovė yra perdavusi ieškovui medžiagas šiems sijonams siūti. Atsakovės teigimu, audiniai jau yra sukirpti, todėl jų susigrąžinti nėra prasmės. Ieškovas teigia, kad sukirptas tik sijonų pamušalas, tačiau nepanaudotų medžiagų atsakovei nėra grąžinęs. Byloje jokių įrodymų, patvirtinančių pas ieškovą esančių medžiagų, skirtų sijonams siūti, būklę, nėra. Todėl teismas nusprendė, kad dėl ieškovo vėlavimo pasiūti uniforminius sijonus 875 vnt. sijonų pasiuvimas atsakovei prarado prasmę, todėl atsakovė turi teisę į nuostolių, skaičiuojamų kaip išlaidos medžiagoms, skirtoms 875 sijonams pasiūti, atlyginimą. Atsakovė nurodė, kad visos sijonams skirtos medžiagos jai kainavo 8241,18 Eur, taigi, vieno sijono žaliavų savikaina sudaro 4,86 Eur (8241,18 Eur / 1697 vnt.). Ieškovas šių skaičiavimų neginčijo. Teismas nusprendė, kad atsakovės patirtų nuostolių dydis sudaro 4252,50 Eur (4,86 Eur × 875 vnt.).

17. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. kovo 26 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 17 d. galutinį sprendimą panaikino iš dalies ir bylos dalį dėl netiesioginių nuostolių, susijusių su nepasiūtais mokykliniais sijonais, ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

18. Kolegija, įvertinusi atsakovės į bylą pateiktus rašytinius įrodymus, kuriais ši grindžia negautą pelną dėl laiku neįvykdyto užsakymo, ir teismo posėdyje duotus paaiškinimus, nusprendė, kad atsakovės pateikti įrodymai nepatvirtina, jog dėl ieškovo pavėluotai pateiktų sijonų atsakovė iš jų pardavimų negavo pajamų (atsakovė nepateikė duomenų, kiek sijonų yra parduota nuo 2023 m. gegužės 4 d.) ar jų negaus ateityje ir tokiu būdu iš dalies įvykdys savo pardavimų planą. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis interneto svetainėje ir socialiniuose tinkluose esančiais duomenimis, sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovė nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų, kad pavėluotai gauti ginčo sijonai nebus parduoti ir atsakovė negaus iš jų planuoto pelno (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 185 straipsnis).

19. Tačiau kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas nepakankamai išsamiai įvertino atsakovės nurodytas aplinkybes dėl jos realių negautų pajamų gavimo galimybių ir jų dydžio tuo atveju, jeigu ieškovas tinkamai įvykdytų sutartinius įsipareigojimus ir pasiūtų atsakovei jos 2022–2023 metų ugdymo sezonui užsakytus ir parduoti planuotus 875 vnt. sijonų. Kolegija pažymėjo, kad atsakovei, kuri turi įrodyti realią negautų pajamų gavimo galimybę ir jų dydį, pakanka įrodyti, kad galėjo būti gauta bent kažkiek pelno, jei nebūtų buvę ieškovo neteisėtų veiksmų, o nuostolių dydį, jeigu atsakovė negalėtų jų tiksliai įrodyti, turi nustatyti pats teismas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalis).

20. Kolegija pažymėjo, jog negautos pajamos reiškia negautą grynąjį pelną, todėl, apskaičiuojant atsakovės negautas pajamas dėl ieškovo nepasiūtų atsakovei šalių sulygtų 875 vnt. sijonų, iš atsakovės planuotų gauti pajamų turi būti išskaičiuotos sąnaudos, o tik tada turi būti išskaičiuotas pelno mokestis pagal Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymą, ir tokiu būdu būtų nustatytas grynasis pelnas, t. y. kaip būtų pagerėjusi atsakovės turtinė (finansinė) padėtis (CK 6.249 straipsnio 1 dalis), jeigu ieškovas būtų pasiuvęs ir iki mokslo metų pradžios pristatęs atsakovei visą užsakymą.

21. Kolegija padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepakankamai išsamiai ištyrė aplinkybes, turinčias esminę reikšmę nustatant, ar atsakovės užsakytas ir nepasiūtas sijonų kiekis galėjo būti parduotas esant normaliai atsakovės veiklai, todėl atsižvelgiant į tai, kad netiesioginių nuostolių (grynojo pelno) nustatymas įstatymo leidėjo yra perkeliamas teismui, jeigu atsakovė negalėtų jų tiksliai įrodyti (CK 6.249 straipsnio 1 dalis), teismas turi įpareigoti atsakovę pateikti finansinės atskaitomybės duomenis, susijusius su atsakovės įprastiniu veiklos pelnu ir grynuoju pelnu, veiklos sąnaudomis 2021–2024 metų gegužės–rugsėjo mėnesiais, kai yra prekybos mokyklinėmis uniformomis sezonas. Nenustačius nurodytų aplinkybių, apskųsto teismo sprendimo dalis, kuria pripažinta, kad atsakovė nepatyrė netiesioginių nuostolių dėl neįvykdyto užsakymo (875 vnt. nepasiūtų mokyklinių sijonų), negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

22. Kasaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. kovo 26 d. nutarties ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 17 d. galutinio sprendimo dalis dėl netiesioginių nuostolių, susijusių su laiku neįvykdytos prievolės dalimi, ir perduoti šią bylos dalį pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

22.1. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai taikė CK 6.249 straipsnio 1 dalį ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy03MC8yMDA4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-70/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-70/2008">3K-3-70/2008</a>, 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimu civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stUC0zODIvMjAwNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-P-382/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-P-382/2006">3K-P-382/2006</a>, 2021 m. birželio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTkxLTYxMS8yMDIx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-191-611/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-191-611/2021">e3K-3-191-611/2021</a> suformuotos praktikos.

22.2. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nepagrįstai nustatė, kad netiesioginiai nuostoliai – negautos pajamos (pelnas) – gali būti priteisiami atlyginti tik už visiškai neįvykdytą prievolės dalį – fiziškai nepristatytą prekę, tačiau ne už ne laiku įvykdytą dalį – per vėlai pristatytą prekę. Teismai nepagrįstai pervertino prekių pristatymo faktą atsakovei ir nevertino, kad: 1) sezoninė prekė gauta jau pasibaigus sezonui; 2) konkrečių prekių pardavimui rinkoje esminę reikšmę turi jos pristatymo į prekybininko sandėlį laikas; 3) faktas, kad abejotino likvidumo sezoninės prekės guli sandėlyje, suponuoja žalą verslo subjektui. Šiuo atveju tiek prekių nepristatymas, tiek pristatymas ne laiku suponuoja analogiškas pasekmes – negautą pelną einamaisiais metais.

22.3. Vadovaujantis kasacinio teismo praktikoje išskirtais negautų pajamų nustatymo kriterijais, negautomis pajamomis laikytina ne tik negautas pelnas už 875 vnt. nepristatytų sijonų, bet ir negautas pelnas iš 722 vnt. vėluotų pristatyti sijonų: 1) pajamos buvo numatytos gauti iš anksto – atsakovė planavo, skaičiavo, įvertino savo pardavimus bei paklausą ir dar 2022 m. kovo 29 d. pateikė ieškovui užsakymą; ieškovui buvo žinoma atsakovės veiklos ir užsakymo specifika ir sezoniškumas; 2) atsakovė, 2022 m. kovo mėn. pateikdama užsakymą, pagrįstai tikėjosi bent iki sezono pradžios tokį užsakymą gauti; ieškovas neinformavo atsakovės, kad užsakymo negalės įvykdyti laiku; atsakovė teismui pateikė duomenis, kad vien 2021 m. rugpjūčio mėn. pardavė 792 vnt. sijonų, t. y. didesnį kiekį, nei ieškovas vėlavo pristatyti 2022 m., tai patvirtina, kad atsakovė būtų galėjusi parduoti sezono piku ne mažesnį kiekį sijonų; 3) pajamų atsakovė negavo dėl neteisėtų ieškovo veiksmų – jei ieškovas būtų pristatęs tinkamai ir laiku pateiktą užsakymą, atsakovė jį būtų galėjusi parduoti aktyviausio 2022 m. pasiruošimo mokyklai sezono metu – liepos–rugpjūčio mėn.

23. Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas prašo Vilniaus apygardos teismo 2024 m. kovo 26 d. nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

23.1. Atsakovė nepagrįstai ir deklaratyviai kasaciniame skunde nurodo, kad kasacinio teismo praktikoje iki šiol nėra nagrinėtas klausimas ir nustatyta taisyklė, kaip turėtų būti vertinamos negautos pajamos (netiesioginiai nuostoliai) dėl sutarties pažeidimo ne laiku gavus sezonines prekes, kurios negalėjo būti parduotos per einamąjį sezoną, ir kad teismai netinkamai taikė CK 6.249 straipsnio 1 dalies nuostatas ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos.

23.2. Atsakovė bylos nagrinėjimo metu neįrodinėjo ieškovo pasiūtų prekių – mokyklinių uniformų – sezoniškumo, šie argumentai pirmą kartą pateikiami kasaciniame skunde. Atsakovė nenurodo mokyklinių uniformų atskyrimo nuo kitų „mokyklinių prekių“, kurioms netaikomas sezoniškumo apibūdinimas, požymių.

23.3. Atsakovė nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų, kad pavėluotai gauti ginčo sijonai nebus parduoti ir atsakovė negaus iš jų planuoto pelno, todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą.

23.4. Atsakovės nurodomos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys nėra analogiškos nagrinėjamu atveju kilusiam ginčui: jose spręsta dėl paslaugų sutarties turinio aiškinimo, jos vykdymo, vienašališko sutarties nutraukimo, šalių tarpusavio atsiskaitymo pagal sutartį, taip pat dėl sutartinių žemės sklypo pirkimo–pardavimo teisinių santykių.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl bylos kasaciniame teisme nagrinėjimo ribų

24. CPK 353 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių. Kasacinio nagrinėjimo dalykas yra kasaciniame skunde nurodyti motyvuoti kasacijos pagrindai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjAwLTk2OS8yMDIy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-200-969/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-200-969/2022">e3K-3-200-969/2022</a>, 14 punktas).

25. Nagrinėjamu atveju atsakovė kasaciniu skundu skundžia apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį, kuria palikta nepakeista pirmosios instancijos teismo galutinio sprendimo dalis dėl netiesioginių nuostolių, susijusių su laiku neįvykdytos prievolės dalimi, t. y. dėl ieškovo pavėluotai pristatytų sijonų. Kasaciniame skunde keliamas teisės taikymo klausimas dėl negautų pajamų atlyginimo, pažeidus sutarties įvykdymo terminą.

26. Teisėjų kolegija, nenustačiusi pagrindų peržengti kasacinio skundo ribas (CPK 353 straipsnio 2 dalis), pažymi, kad atsakovė kasaciniu skundu neteikia argumentų dėl apeliacinės instancijos teismo nutarties dalies, kuria pirmosios instancijos teismo galutinis sprendimas panaikintas iš dalies ir bylos dalis dėl netiesioginių nuostolių, susijusių su nepasiūtais mokykliniais sijonais, ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo perduota nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, todėl šia apimtimi teisėjų kolegija nepasisakys.

Dėl negautų pajamų

27. Atsakovė kasaciniu skundu teigia, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nepagrįstai nustatė, jog netiesioginiai nuostoliai – negautos pajamos (pelnas) – gali būti priteisiami atlyginti tik už visiškai neįvykdytą prievolės dalį – fiziškai nepristatytą prekę, tačiau ne už ne laiku įvykdytą dalį – per vėlai pristatytą prekę. Be to, teismai nusprendė, kad atsakovės priešieškinio dalis dėl negautų pajamų (pelno) dėl pavėluotai pristatytų sezoninių prekių yra nepagrįsta, nes atsakovė nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų, kad pavėluotai gauti ginčo sijonai nebus parduoti ir atsakovė negaus planuoto pelno ateityje.

28. CK 6.251 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas bendrasis civilinės atsakomybės principas, kad padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę. Taikant sutartinę civilinę atsakomybę pagal bendrą taisyklę ginamas lūkesčio interesas, t. y. siekiama, kad nukentėjusi šalis atsidurtų tokioje padėtyje, kurioje ji būtų, jei būtų tinkamai įvykdyta sutartis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327-687/2015; 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, 51 punktas).

29. CK 6.260 straipsnio 2 dalis nustato, kad praleidęs prievolės įvykdymo terminą skolininkas atsako kreditoriui už dėl termino praleidimo padarytus nuostolius ir už atsitiktinai atsiradusį po termino praleidimo negalimumą įvykdyti prievolę. Negautos pajamos yra netiesioginių nuostolių rūšis ir gali pasireikšti įvairiai – apskritai nebegalėjimu gauti naudos iš pagal sutartį įgyto gaminio, lėšų įšaldymu tam tikram laikotarpiui ir pan. Todėl sutiktina su atsakove, kad negautos pajamos gali būti priteisiamos kaip nuostolių atlyginimas ne tik tuo atveju, kai prievolė neįvykdyta, bet ir tuo atveju, kai prievolė įvykdyta per vėlai (pažeistas prievolės įvykdymo terminas).

30. Ginčo šalių rungimosi principo esmė yra ta, jog kiekviena šalis formuluoja ginčo dalyką ir privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai). Konkrečiai – žalos padarymo fakto ir jos dydžio įrodinėjimo našta tenka žalos atlyginimo siekiančiai šaliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMTIvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-112/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-112/2008">3K-3-112/2008</a>). Žalos padarymo faktas sukuria prievolę atlyginti žalą. Žalos faktas nepreziumuojamas ir turi būti įrodinėjamas įprastine tvarka (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMzQ1LTI0OC8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-345-248/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-345-248/2020">e3K-3-345-248/2020</a> 47 punktą).

31. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad negautos pajamos kvalifikuojamos kaip turtinė žala, kai jos atitinka šiuos kriterijus: 1) pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stUC0zODIvMjAwNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-P-382/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-P-382/2006">3K-P-382/2006</a>; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01ODUvMjAwNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-585/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-585/2006">3K-3-585/2006</a>; 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008). Be to, negautos pajamos gali būti priteisiamos tik tuo atveju, jeigu ieškovas įrodo, kad jos realios, o ne tikėtinos, hipotetinės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMDYtOTE2LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-306-916/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-306-916/2015">3K-3-306-916/2015</a>).

32. Pagal kasacinio teismo praktiką, negautos pajamos apskaičiuojamos iš visų tikėtinų gauti iš asmens veiklos pajamų atskaičius sąnaudas. Turi būti atkurta tokia žalą patyrusio asmens padėtis, kurioje jis būtų buvęs, jei žala nebūtų buvusi padaryta, todėl, išskaičiavus sąnaudas iš visų jo pajamų (įplaukų), o įmonės atveju – ir pelno mokestį pagal Pelno mokesčio įstatymą, asmeniui liktų grynasis pelnas, t. y. tai, kaip būtų pagerėjusi nukentėjusio asmens turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTkxLTYxMS8yMDIx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-191-611/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-191-611/2021">e3K-3-191-611/2021</a>, 28 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika; 2024 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-113-1075/2024, 58 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

33. Pagal civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principą, teismas nagrinėja ginčą neperžengdamas ginčo šalių nustatytų ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTE1LTk0My8yMDI0" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-115-943/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-115-943/2024">e3K-3-115-943/2024</a>, 31 punktas). Bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia faktinis ieškinio pagrindas ir ieškinio dalykas, taip pat kitos šalies pateikti atsikirtimai į ieškinį (CPK 265 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. spalio 5 d. nutartis Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjM4LTQyMS8yMDIz" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-238-421/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-238-421/2023">e3K-3-238-421/2023</a>, 23 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

34. Atsakovė dėl negautų pajamų, pavėluotai pasiuvus sijonus, suformulavo tokį faktinį ieškinio pagrindą – nurodė, kad patyrė netiesioginių nuostolių, lygių dėl rangovo vėlavimo iki 2022 m. rugsėjo 1 d. neparduotų sijonų kiekiui, padaugintam iš kiekvieno gaminio įprasto pelno, kadangi po šios datos minėti gaminiai neteko savo komercinės vertės ir negali būti parduoti. Teismai, vadovaudamiesi šios nutarties 33 punkte nurodytomis kasacinio teismo suformuluotomis taisyklėmis, nagrinėjamoje byloje pagrįstai vertino civilinės atsakomybės sąlygas tik tokių negautų pajamų aspektu, kaip jas apibrėžė atsakovė, formuluodama savo reikalavimo faktinį pagrindą.

35. Taigi, siekdama negautų pajamų atlyginimo pagal suformuluotą faktinį priešieškinio pagrindą, atsakovė turėjo įrodyti žalos faktą – kad dėl terminio praleidimo ji negavo pelno ir nebegalės jo gauti, nes to modelio sijonai išimti iš apyvartos.

36. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, įvertinę šalių susirašinėjimą, nustatė, kad ieškovas įsipareigojo pasiūti sijonus „Aprangai“ rugpjūčio 16 d., o likusius – rugpjūčio 22–23 d. Teismai padarė išvadą, kad 100 vnt. sijonų buvo pristatyta laiku, 722 vnt. – vėluojant (data nurodyta 2022 m. rugpjūčio 5 d. elektroniniame laiške).

37. Atsakovė procesiniuose dokumentuose teigė, kad ji dėl ieškovo vėlavimo negavo pajamų liepos–rugpjūčio mėnesiais, būtent tuo laikotarpiu, kai būna uniformų pirkimo sezonas. Tačiau iš teismų nustatytų aplinkybių, kurių kasaciniu skundu atsakovė neginčija, akivaizdu, kad laikotarpis, už kurį atsakovė pagrįstai teigia galimai negavusi pajamų, yra dvi savaitės, vertinant ieškovo įsipareigojimą pasiūti sijonus AB „Apranga“ (iki rugpjūčio 16 d.), ir viena savaitė visų likusių pavėluotai pasiūtų sijonų atžvilgiu (ieškovas įsipareigojo pasiūti sijonus rugpjūčio 22–23 d.).

38. Nors atsakovė teisingai teigia, kad, remiantis kasacinio teismo praktikoje išskirtais negautų pajamų nustatymo kriterijais, žala negautų pajamų forma gali būti pripažintas ir negautas pelnas dėl per vėlai pristatytų sijonų, tačiau tik su sąlyga, kad atsakovė įrodys, kokią dalį pavėluotai pasiūtų sijonų ji būtų pardavusi per atitinkamai dviejų ar vienos savaitės terminą ir kad šiam terminui pasibaigus ji nebeturėjo galimybės šių sijonų parduoti. Teismai, įvertinę atsakovės teikiamus įrodymus, priėjo prie išvados, kad ji neįrodė, jog ginčo sijonai išimti iš prekybos, o atsakovė neteikia argumentų, kad ši aplinkybė nustatyta netinkamai įvertinus įrodymus.

39. Kasaciniame skunde atsakovė taip pat teigia, jog teismai nepagrįstai nevertino, kad faktas, jog abejotino likvidumo sezoninės prekės guli sandėlyje, suponuoja žalą verslo subjektui ir kad prekių pristatymas ne laiku suponuoja negautą pelną einamaisiais metais.

40. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovės nurodomi argumentai, jog ji patyrė nuostolių vien dėl to, kad sijonai nebuvo parduoti sezono metu (t. y. 2022 metų rugpjūtį), bet gali būti parduoti vėliau, ir žalą sudaro būtent lėšų įšaldymo aplinkybė, yra nauji ir nebuvo formuluoti kaip faktinis ieškinio pagrindas, todėl teismų nevertinti pagrįstai, kadangi nuostoliai, kuriuos galimai patyrė atsakovė dėl apyvartinių lėšų įšaldymo, nepatenka į jos ieškinyje suformuluotą negautų pajamų reikalavimo faktinį pagrindą dėl pavėluotai pristatytų ir, atsakovės teigimu, išimtų iš apyvartos sijonų. Pažymėtina, kad atsakovės kasaciniame skunde nurodyti nuostoliai dėl gaminių laikino nelikvidumo turėtų būti įrodinėjami kaip negautos pajamos, kurios būtų gaunamos iš atsakovės į apyvartą išleistų lėšų jei jos nebūtų įšaldytos tam tikram terminui. Kadangi tokio pobūdžio reikalavimo atsakovė savo ieškinyje neteikė, todėl ieškovas atsiliepime į kasacinį skundą pagrįstai nurodo, kad kasacinio skundo argumentai dėl tokio pobūdžio nuostolių yra nauji ir todėl negali būti kasacinio skundo nagrinėjimo dalyku.

Dėl žalos dydžio

41. CK 6.249 straipsnio, reglamentuojančio žalos dydžio nustatymą, 1 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad tais atvejais, kai šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, jų dydį nustato teismas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog ši įstatymo nuostata reiškia, kad tuo atveju, kai žalos padarymo faktas, kaip pagrindas prievolei dėl žalos atlyginimo atsirasti, yra įrodytas, ieškinys dėl žalos atlyginimo negali būti atmestas tik tuo pagrindu, kad suinteresuota šalis tinkamai neįrodė patirtų nuostolių dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMjAtOTE2LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-220-916/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-220-916/2015">3K-3-220-916/2015</a>; 2018 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjcwLTkxNS8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-270-915/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-270-915/2018">e3K-3-270-915/2018</a>, 28 punktas).

42. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad CK 6.249 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata negali būti aiškinama kaip įpareigojanti teismą visais atvejais savo iniciatyva rinkti įrodymus priteistinam nuostolių atlyginimo dydžiui nustatyti. Teismas, taikydamas CK 6.249 straipsnio 1 dalį, turi paisyti rungimosi civiliniame procese principo (CPK 12 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00NjAvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-460/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-460/2008">3K-3-460/2008</a>; 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMTgvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-118/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-118/2010">3K-3-118/2010</a>). Pateikti nuostolių dydį patvirtinančius ar paneigiančius įrodymus yra ginčo šalių pareiga (CPK 12, 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTkxLTYxMS8yMDIx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-191-611/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-191-611/2021">e3K-3-191-611/2021</a>, 30 punktas). Tik tuo atveju, kai kreditorius įrodo žalos faktą ir aplinkybę, kad žalos dydžio negalima tiksliai įrodyti, teismas gali nustatyti žalos dydį remdamasis objektyviais kriterijais.

43. Kasaciniame skunde atsakovė teigia, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai aiškino ir taikė CK 6.249 straipsnio 1 dalį, nepagrįstai nusprendė, jog atsakovė nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų, kad pavėluotai gauti ginčo sijonai nebus parduoti ir atsakovė negaus planuoto pelno ateityje. Anot atsakovės, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismams nustačius, jog pats faktas, kad prekės buvo pristatytos ir teoriškai kada nors ateityje galėtų būti parduotos, reiškia, jog verslo subjektas patyrė nuostolių, todėl teismas turėjo pareigą spręsti dėl žalos dydžio. Šiuos kasacinio skundo argumentus teisėjų kolegija laiko nepagrįstais.

44. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamas šalių ginčas nepriklauso tokioms byloms, kuriose teismas turi teisę rinkti įrodymus savo iniciatyva (pvz., CPK 376, 414, 443 straipsniai). Šiuo atveju teismas tiek žalos padarymo faktą, tiek ir jos dydį turėjo nustatyti vertindamas šalių pateiktus įrodymus, kuriais jos grindė savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu nurodytas aplinkybes.

45. Kaip jau ir minėta, siekiant negautų pajamų atlyginimo, būtent atsakovei kilo pareiga įrodyti jų realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais. Atsakovė nepagrindė, kad patyrė žalą dėl ieškovo vėlavimo pristatyti sijonus ir kad nebegali jų parduoti. Todėl pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai pagrįstai konstatavo, jog atsakovė neįrodė, kad patyrė nuostolių negautų pajamų forma. Atsakovei nepateikus duomenų, kad pavėluotai pristatytų sijonų ji nebegalės realizuoti ateityje ir tuo uždirbti pelną, teismui nebuvo pagrindo spręsti dėl žalos (negautų pajamų) dydžio.

46. Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija padaro išvadą, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tinkamai aiškino ir taikė CK 6.249 straipsnio 1 dalį ir pagrįstai konstatavo, kad atsakovė neįrodė žalos, padarytos vėluojant pristatyti ginčo sijonus, fakto ir dydžio.

Dėl nukrypimo nuo kasacinio teismo praktikos

47. Kasaciniame skunde atsakovė taip pat nurodo, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy03MC8yMDA4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-70/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-70/2008">3K-3-70/2008</a>, 2006 m. lapkričio 6 d. nutarime civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stUC0zODIvMjAwNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-P-382/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-P-382/2006">3K-P-382/2006</a> bei 2021 m. birželio 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTkxLTYxMS8yMDIx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-191-611/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-191-611/2021">e3K-3-191-611/2021</a> suformuotos praktikos.

48. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra nurodęs, kad nagrinėdamas bylas teismas teisės normas aiškina ir taiko ne a priori (iš anksto, nepatikrinus), o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy04Mi8yMDEw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-82/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-82/2010">3K-3-82/2010</a>). Teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362-701/2017, 22 punktas; 2023 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTctNDEtOTQzLzIwMjM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-7-41-943/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-7-41-943/2023">e3K-7-41-943/2023</a>, 95 punktas).

49. Teisėjų kolegija nusprendžia, kad atsakovės kasaciniame skunde nėra pagrįsta, kaip nagrinėjamu atveju teismai nukrypo nuo jos nurodytose bylose suformuluotų teisės aiškinimo taisyklių. Atsakovės nurodytos kasacinio teismo nutartys savo faktinėmis aplinkybėmis taip pat nėra laikytinos turinčiomis precedento galią nagrinėjamoje byloje. Dėl to atsakovės kasacinio skundo teiginys, kad teismai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

50. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

51. Atsakovė, pateikusi kasacinį skundą, prašo priteisti patirtų 1414,80 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, pateikė 2024 m. balandžio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. ADV171828 už suteiktas teisines paslaugas, taip pat 2024 m. liepos 17 d. AB „Swedbank“ mokėjimo nurodymą, patvirtinantį 1886,70 Eur mokėjimą.

52. Kadangi atsakovės kasacinis skundas netenkintas, bylinėjimosi išlaidų, patirtų kasaciniame teisme, atlyginimas jai nepriteistinas (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

53. Ieškovas, pateikęs atsiliepimą į kasacinį skundą, prašo priteisti patirtų 1040 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, pateikė 1040 Eur sumos 2024 m. rugpjūčio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. EL-24 (20) už teisines paslaugas, nurodytas paslaugų perdavimo akte, taip pat 2024 m. rugsėjo 11 d. AB „Swedbank“ mokėjimo nurodymą, patvirtinantį 1040 Eur mokėjimą.

54. Ieškovo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą pateiktas tinkamai, prašoma priteisti suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 7, 8.14 punktuose nustatytų dydžių. Atsižvelgiant į kasacinės bylos išnagrinėjimo rezultatą, ieškovui iš atsakovės priteistinas 1040 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

55. Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kasaciniame teisme nepatirta.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2024 m. kovo 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „First priority“ (dabartinės uždarosios akcinės bendrovės „8ToGo“) (j. a. k. 300153287) ieškovui „CHALKO K. L.“ (j. a. k. PL5421563453) 1040 (vieną tūkstantį keturiasdešimt) Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Artūras Driukas

Agnė Tikniūtė

Dalia Vasarienė