Administracinio nusižengimo byla Nr. 2AT-61-222/2019
Teisminio proceso Nr. 4-29-3-00050-2019-5
Procesinio sprendimo kategorija 1.4.8
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. lapkričio 28 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Pažarskio (kolegijos pirmininkas), Audronės Kartanienės ir Dalios Bajerčiūtės (pranešėja),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko pavaduotojo Vaclovo Akavickio prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 658 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. L. (V. L.) administracinio nusižengimo bylą.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. Telšių apylinkės teismo 2019 m. vasario 25 d. nutarimu V. L. nubaustas pagal ANK 426 straipsnio 5 dalį 1300 Eur dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu ketveriems metams, konfiskuojant A. N. priklausančią transporto priemonę? automobilį „Cadillac ATS“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), už tai, kad 2019 m. vasario 3 d. 0.55 val. Mažeikių r. sav., Viekšniuose, Papilės ir Dariaus ir Girėno g. sankryžoje, vairavo automobilį „Cadillac ATS“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) neturėdamas teisės vairuoti (nėra įvykdęs vairuotojo pažymėjimo susigrąžinimo sąlygų) ir nepakluso uniformuoto policijos pareigūno teisėtam aiškiai išreikštam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę.
2. Šiaulių apygardos teismo 2019 m. balandžio 23 d. nutarimu panaikinta Telšių apylinkės teismo 2019 m. vasario 25 d. nutarimo dalis, kuria konfiskuota A. N. priklausanti transporto priemonė? automobilis „Cadillac ATS“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), ir dėl šios dalies priimtas naujas nutarimas: automobilis „Cadillac ATS“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) grąžintas jo savininkui A. N. Kita Telšių apylinkės teismo 2019 m. vasario 25 d. nutarimo dalis palikta nepakeista.
3. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2019 m. birželio 17 d. nutartimi priimtas Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko pavaduotojo Vaclovo Akavickio prašymas ir administracinio nusižengimo byla atnaujinta.
II. Prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
4. Pareiškėjas prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2019 m. balandžio 23 d. nutarimo dalį, kuria nutarta automobilį „Cadillac ATS“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) grąžinti A. N., ir palikti galioti Telšių apylinkės teismo 2019 m. vasario 25 d. nutarimą. Pareiškėjas prašyme nurodo:
4.1. Apygardos, t. y. apeliacinės instancijos, teismas nepakankamai išsamiai ištyrė bylos aplinkybes ir netinkamai jas vertino. Teismas nepagrįstai ir besąlygiškai rėmėsi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. L. ir suinteresuoto asmens A. N. atstovo apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais bei pateiktais dokumentais, tuo tarpu apylinkės (pirmosios instancijos) teismas, išsamiai ištyręs visas bylos aplinkybes, konfiskuotinos transporto priemonės savininku pagrįstai laikė (nutarimo motyvuojamojoje dalyje nurodytą) automobilį vairavusį ir administracinį nusižengimą padariusį V. L., o rezoliucinėje dalyje nurodė, kad nutarė konfiskuoti transporto priemonę – automobilį „Cadillac ATS“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), registruotą A. N. vardu. Apygardos teismo išvadą, kad neaišku, ar konfiskavimas taikytas vadovaujantis ANK 29 straipsnio 1 dalimi, ar 4 dalimi, nulėmė minėta apylinkės teismo nutarties rezoliucinė dalis, tačiau joje A. N. nėra įvardytas automobilio savininku. Tai, kad transporto priemonė nėra įregistruota V. L. vardu, savaime nepaneigia jos faktinio priklausomumo pastarajam.
4.2. V. L. ir A. N. 2018 m. rugsėjo 12 d. sudarė pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu A. N. išsimokėtinai pardavė automobilį V. L., o šis įsipareigojo sumokėti 16 000 Eur sumą, iš jų 5000 Eur sudarant sutartį, likusius 11 500 Eur per tris mėnesius; paskutinė įmoka turėjo būti sumokėta iki 2018 m. gruodžio 15 d. Administracinis nusižengimas padarytas 2019 m. vasario 3 d., t. y. kai automobilis nuosavybės teise priklausė naujam savininkui V. L. Prie apeliacinio skundo pridėtas 2019 m. vasario 25 d. susitarimas dėl transporto priemonės pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukimo niekur nėra įregistruotas, todėl neaišku, kada tiksliai šis susitarimas buvo sudarytas. Dėl to šis dokumentas ir argumentai, kad V. L. nėra atsiskaitęs su pardavėju, vertintini kaip gynybinė versija siekiant išvengti transporto priemonės konfiskavimo. Pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutartis sudaryta siekiant per tam tikrą šalių konkrečiai apibrėžtą laiką atsiskaityti už naudojamą prekę, o ją (t. y. automobilį) faktiškai valdė ir juo disponavo pažeidimą padaręs V. L. Be to, nuosavybės teisės perėjimas po pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutarties visiško įvykdymo negali eliminuoti pažeidimą padariusio asmens atsakomybės įgyvendinant tikslą nubausti tokį asmenį ir užkirsti kelią daryti naujus pažeidimus panaudojant kaip priemonę automobilį.
4.3. Taigi nagrinėjamu atveju automobilis buvo administracinio nusižengimo, nurodyto ANK 426 straipsnio 5 dalyje, priemonė, kuri atitinka ANK 29 straipsnio 2 dalyje nustatytą konfiskuotino turto apibrėžimą. Apygardos teismas, aiškindamas pirkimo–pardavimo sutartį išsimokėtinai kaip specifinę, neatsižvelgė į tai, kad šiuo atveju turto konfiskavimas taikytas siekiant apriboti galimybę pažeidėjui daryti naujus pažeidimus, pasiekti kitus administracinės atsakomybės tikslus bei įvykdyti teisingumą.
5. Suinteresuotas asmuo A. N. atsiliepimu į pareiškėjo prašymą prašo jo netenkinti ir palikti galioti Šiaulių apygardos teismo 2019 m. balandžio 23 d. nutarimą. Atsiliepime į prašymą nurodoma:
5.1. Iš prašymo turinio neaišku, kokį esminį materialiosios ar proceso teisės pažeidimą padarė apygardos teismas. Pareiškėjo tiesiog netenkina teismo sprendimas ir atliktas įrodymų vertinimas, tačiau pagal ANK 658 straipsnio 1 dalį tai nėra pagrindas atnaujinti administracinio nusižengimo bylą.
5.2. ANK 29 straipsnio 4 dalyje apibrėžtos sąlygos, kurioms esant gali būti konfiskuojamas ir ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantis turtas, tačiau nagrinėjamos bylos aplinkybės neatitinka nė vienos iš jų. Apygardos teismas nurodė, kam faktiškai priklausė automobilis, kuriuo buvo padarytas administracinis nusižengimas, ir tinkamai pritaikė įstatymą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad daikto pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutartis kvalifikuotina kaip pirkimo–pardavimo sutartis su išlyga dėl nuosavybės teisės, pagal kurią nuosavybės teisė į parduodamą daiktą išlieka pardavėjui tol, kol pirkėjas neįvykdo sutartyje nustatytų sąlygų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.431 straipsnio 1 dalis). Tik visiškai įvykdžius sąlygas (sumokėjus visą kainą) turtas perduodamas pirkėjo nuosavybėn. Kai pirkėjas nesilaiko sutartyje nustatytų periodinių įmokų mokėjimo terminų, o nuosavybės teisė į daiktą išlieka pardavėjui, pardavėjas turi teisę pareikalauti sumokėti visą kainą iš karto arba atsiimti parduotą daiktą (CK 6.414 straipsnio 1 dalis). Iš to galima daryti išvadą, kad, nutraukus daikto pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutartį, pirkėjui vėluojant sumokėti periodines įmokas ir negalint sumokėti visos kainos, daikto pirkėjas praranda teisę įgyti nuosavybės teisę į tą daiktą ateityje, t. y. pasibaigia pirkėjo turtinė teisė. Turto išpirkimo įmokos pagal daikto pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutartį nuo jų pervedimo momento pardavėjui tampa jo nuosavybe (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378-2011).
III. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išvados
6. Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko pavaduotojo V. Akavickio prašymas atmestinas.
Dėl ANK 29 straipsnio taikymo
7. Nagrinėjamoje byloje V. L. pripažintas kaltu padaręs ANK 426 straipsnio 5 dalyje nurodytą administracinį nusižengimą dėl to, kad vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti (nėra įvykdęs vairuotojo pažymėjimo susigrąžinimo sąlygų) ir nepakluso uniformuoto policijos pareigūno teisėtam aiškiai išreikštam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę.
8. Apeliacinės instancijos teismo nutartimi panaikinta pirmosios instancijos teismo nutarimo dalis dėl transporto priemonės konfiskavimo ir ši transporto priemonė, t. y. automobilis „Cadillac ATS“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), kurį vairavo minėtą pažeidimą padaręs V. L., grąžinta jos savininkui A. N. Pareiškėjas, prašydamas panaikinti tokį apeliacinės instancijos teismo sprendimą, teigia, kad automobiliu disponavo administracinėn atsakomybėn patrauktas V. L., kuris pagal pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutartį paskutinę įmoką turėjo sumokėti iki 2018 m. gruodžio 15 d., o nusižengimą padarė vėliau – 2019 m. vasario 3 d., kai automobilio nuosavybės teisė iš A. N. (pardavėjo) buvo perėjusi V. L. (pirkėjui).
9. Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant dėl transporto priemonės konfiskavimo nagrinėjamoje situacijoje vienas iš esminių klausimų yra tai, ar automobilio, kurį vairuodamas V. L. padarė administracinį nusižengimą, savininkas buvo pažeidėjas V. L., ar kitas – šiuo atveju suinteresuotas asmuo A. N.
10. Iš bylos medžiagos matyti, kad V. L. ir A. N. 2018 m. rugsėjo 12 d. sudarė pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutartį ir pagal šios sutarties 1.2 punktą susitarė, jog nuosavybės teisė į parduodamą daiktą – automobilį „Cadillac ATS“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) – pardavėjui (A. N.) išlieka tol, kol pirkėjas (V. L.) nesumoka visos sutartyje nustatytos kainos. Administracinio nusižengimo byloje nėra jokių duomenų, paneigiančių V. L. ir A. N. parodymus, kad V. L. netapo automobilio savininku, nes nesumokėjo visos pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutartyje nustatytos jo kainos. Taigi, vadovaujantis minėtos sutarties 1.2 punktu, V. L. administracinio nusižengimo padarymo metu transporto priemonės „Cadillac ATS“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) savininkas buvo A. N. Tai atitinka ir VĮ „Regitra“ duomenis, pagal kuriuos šio automobilio savininku nurodytas A. N., kito asmens vardu automobilis nebuvo perregistruotas.
11. Pažymėtina, kad konfiskuojamas tik tas turtas, kuris buvo administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas (ANK 29 straipsnio 2 dalis). Pagal ANK 29 straipsnio 1 dalį konfiskuotas gali būti tik turtas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nustatytus atvejus. ANK 29 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad už šio kodekso tam tikruose straipsniuose, iš jų ANK 426 straipsnio 5 dalyje, nurodytų administracinių nusižengimų padarymą gali būti konfiskuojamas ir ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantis šio straipsnio 2 dalyje nurodytas turtas, jeigu: 1) perleisdamas turtą pažeidėjui ar kitiems asmenims, šis asmuo žinojo, kad šis turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti; 2) turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį; 3) turtas jam buvo perleistas kaip pažeidėjo šeimos nariui ar artimajam giminaičiui; 4) turtas jam buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajų, įnašų ir pan.), yra pažeidėjas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai; 5) įgydamas šį turtą, jis arba juridinio asmens vadovaujamas pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, priimti sprendimus juridinio asmens vardu ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas yra administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas, gautas dėl administracinio nusižengimo padarymo.
12. V. L. administracinį nusižengimą, nurodytą ANK 426 straipsnio 5 dalyje, padarė vairuodamas transporto priemonę „Cadillac ATS“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), taigi šis automobilis buvo administracinio nusižengimo priemonė, todėl atitinka konfiskuotino turto požymius pagal ANK 29 straipsnio 2 dalį. Tačiau automobilis nuosavybės teise priklausė ne pažeidėjui V. L., todėl jo konfiskavimas, t. y. neatlygintinas paėmimas iš kito asmens – savininko, galimas tik nustačius bent vieną iš sąlygų, nurodytų ANK 29 straipsnio 4 dalyje. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad, perduodamas automobilį pažeidėjui V. L., A. N. žinojo, jog šis bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti, t. y. nėra ANK 29 straipsnio 4 dalies 1 punkte, taip pat ir kituose ANK 29 straipsnio 4 dalies punktuose nurodytų sąlygų, kurioms esant galimas ir ne pažeidėjui nuosavybes teise priklausančio turto konfiskavimo taikymas. Taigi, nenustačius faktinių aplinkybių, kurios pagrįstų vieną iš alternatyvių ANK 29 straipsnio 4 dalyje nustatytų būtinų sąlygų, šioje byloje nebuvo pagrindo konfiskuoti ne pažeidėjui, o kitam asmeniui – A. N. nuosavybės teise priklausančios transporto priemonės.
13. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta,
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 662 straipsnio 14 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Palikti Šiaulių apygardos teismo 2019 m. balandžio 23 d. nutarimą nepakeistą.
Teisėjai Artūras Pažarskis
Audronė Kartanienė
Dalia Bajerčiūtė
