Baudžiamoji byla Nr. 2K-237-222/2019
Teisminio proceso Nr. 1-06-1-04043-2011-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.17.10.2
2.1.3.2
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. lapkričio 28 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Prano Kuconio (kolegijos pirmininkas), Sigitos Jokimaitės ir Dalios Bajerčiūtės (pranešėja),
sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,
dalyvaujant prokurorui Gintarui Eidukevičiui,
išteisintajam E. S. (vaizdo konferencijos būdu),
jo gynėjui advokatui Kęstučiui Ožiūnui,
asmeniui, kuriam byla nutraukta, K. A.,
jo gynėjui advokatui Petrui Butkevičiui,
asmeniui, kuriam byla nutraukta, Ž. B.,
civilinės ieškovės AB (duomenys neskelbtini) atstovui advokatui Olegui Šibkovui,
viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal civilinės ieškovės AB (duomenys neskelbtini) atstovo advokato Olego Šibkovo kasacinius skundus dėl Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijų 2019 m. sausio 30 d. ir 2019 m. kovo 8 d. nutarčių atleistų nuo baudžiamosios atsakomybės Ž. B., K. A., S. K. bei išteisintojo E. S. baudžiamojoje byloje.
Panevėžio apygardos teismo 2018 m. gegužės 2 d. nutartimi baudžiamoji byla S. K. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 206 straipsnio 2 dalį nutraukta, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui. AB (duomenys neskelbtini) civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas.
Panevėžio apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 3 d. nutartimi baudžiamoji byla Ž. B. ir K. A. pagal BK 184 straipsnio 2 dalį nutraukta, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui. AB (duomenys neskelbtini) civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas.
Panevėžio apygardos teismo 2018 m. lapkričio 16 d. nuosprendžiu E. S. pagal BK 24 straipsnio 2 dalį, 206 straipsnio 2 dalį išteisintas kaip nepadaręs veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių. AB (duomenys neskelbtini) civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. sausio 30 d. nutartimi civilinės ieškovės AB (duomenys neskelbtini) atstovo advokato Olego Šibkovo apeliaciniai skundai atmesti.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. kovo 8 d. nutartimi išteisintojo E. S. ir civilinės ieškovės AB (duomenys neskelbtini) atstovo advokato Olego Šibkovo apeliaciniai skundai atmesti.
Teisėjų kolegija, išklausiusi civilinio ieškovo atstovo, prašiusio kasacinius skundus tenkinti, prokuroro, prašiusio kasacinius skundus atmesti, asmens, kuriam baudžiamoji byla nutraukta, Ž. B., prašiusio kasacinį skundą dėl jo atmesti, asmens, kuriam baudžiamoji byla nutraukta, K. A. ir jo gynėjo, prašiusių dėl K. A. kasacinį skundą atmesti, išteisintojo E. S. ir jo gynėjo, prašiusių kasacinį skundą dėl E. S. atmesti, paaiškinimų,
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. S. K. pagal BK 206 straipsnio 2 dalį, K. A. – pagal BK 184 straipsnio 2 dalį, Ž. B. – pagal BK 184 straipsnio 2 dalį baudžiamoji byla nutraukta, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui.
1.1. S. K. buvo kaltinamas pagal BK 206 straipsnio 2 dalį (kredito, paskolos ar tikslinės paramos panaudojimas ne pagal paskirtį ar nustatytą tvarką, padarant didelę turtinę žalą) tuo, kad, būdamas UAB „A“ direktorius, nuo 2007 m. liepos 19 d. iki 2008 m. birželio 17 d. žinodamas, kad UAB „S“ (kurios direktorė yra jo žmona L. K.) veiklai vykdyti trūksta apyvartinių lėšų ir kad šiai bendrovei AB (duomenys neskelbtini) negali suteikti daugiau paskolų ir dalis jų, gautų UAB „A“ vardu, bus panaudotos UAB „S“ veiklai atgaivinti bei apyvartinėms lėšoms padidinti, pagal su AB (duomenys neskelbtini) sudarytas sutartis ir papildomą susitarimą UAB „A“ vardu gavęs didesnę nei 150 MGL dydžio – 1 170 000 Lt (338 855,42 Eur) paskolą, pažeisdamas kredito sutarčių reikalavimus, dalį paskolos – 541 000 Lt (156 684,43 Eur) panaudojo ne pagal paskirtį ir taip AB (duomenys neskelbtini) padarė didelę – 173 772,01 Eur turtinę žalą.
Veika padaryta šiomis aplinkybėmis: 2007 m. liepos 19 d. AB (duomenys neskelbtini) patalpose S. K. UAB „A“ vardu sudarė kredito sutartį Nr. 07/03-335 dėl 270 000 Lt (78 197,41 Eur) kredito bendrovės apyvartinėms lėšoms ir per du kartus (2007 m. liepos 19 d. ir 2007 m. liepos 23 d.) gavo šią paskolą bei jos dalį, pažeisdamas minėtos sutarties 12 skyriaus 12.1 punkto reikalavimus („kredito gavėjas įsipareigoja paimtą Kreditą panaudoti pagal Sutartyje nurodytą Kredito paskirtį“), panaudojo ne pagal paskirtį, nurodytą kredito sutarties 1.9 punkte, tai yra 2007 m. liepos 19 d. 148 000 Lt (42 863,76 Eur), 2007 m. liepos 23 d. – 115 000 Lt (33 306,30 Eur) iš UAB „A“ sąskaitos išgrynino ir perdavė savo žmonai L. K., o ši gautus pinigus – 2007 m. liepos 19 d. 148 000 Lt (42 863,76 Eur) ir 2007 m. liepos 23 d. 115 000 Lt (33 306,30 Eur) – įnešė į UAB „S“ sąskaitą šios bendrovės veiklai vykdyti. Tęsdamas veiką, S. K. 2007 m. gruodžio 28 d. UAB „A“ vardu sudarė kredito sutartį Nr. 07/03-647 dėl 300 000 Lt (86 886 Eur) kredito bendrovės apyvartinėms lėšoms, 2007 m. gruodžio 28 d. į bendrovės sąskaitą gavo minėto dydžio paskolą ir jos dalį, pažeisdamas kredito sutarties 12 skyriaus 12.1 punkto reikalavimus, panaudojo ne pagal paskirtį, nurodytą kredito sutarties 1.9 punkte, tai yra 2007 m. gruodžio 28 d. 27 000 Lt (7819,74 Eur) iš UAB „A“ sąskaitos išgrynino ir perdavė savo žmonai L. K., o ši gautus pinigus kartu su kita turima pinigų suma 2007 m. gruodžio 28 d. įnešė į UAB „S“ sąskaitą šios bendrovės veiklai vykdyti. Tęsdamas veiką, S. K. 2008 m. gegužės 20 d. UAB „A“ vardu sudarė kredito sutartį Nr. 08/03-315 ir 2008 m. birželio 17 d. papildomą susitarimą dėl 600 000 Lt (173 772,01 Eur) kredito bendrovės apyvartinėms lėšoms, 2008 m. gegužės 20 d. ir 2008 m. birželio 17 d. į bendrovės sąskaitą gavo 600 000 Lt (173 772,01 Eur) paskolą, jos dalį, pažeisdamas kredito sutarties 12 skyriaus 12.1 punkto reikalavimus, panaudojo ne pagal paskirtį, nurodytą sutarties 1.9 punkte, tai yra 2008 m. gegužės 20 d. 80 000 Lt (23 169,60 Eur) ir 2008 m. birželio 17 d. 190 000 Lt (55 027,80 Eur) iš UAB „A“ sąskaitos išgrynino ir perdavė 251 000 Lt (72 694,62 Eur) savo žmonai L. K, o ši gautus pinigus – 2008 m. gegužės 20 d. – 60 000 Lt (17 377,20 Eur), 2008 m. birželio 17 d. – 180 000 Lt (52 131,60 Eur), 2008 m. birželio 18 d. – 11 000 Lt (3185,82 Eur) – įnešė į UAB „S“ sąskaitą šios bendrovės veiklai vykdyti, dalį iš išgrynintos paskolos sumos panaudojo ne pagal paskirtį.
1.2. K. A. ir Ž. B. buvo kaltinami pagal BK 184 straipsnio 2 dalį (didelės vertės svetimo turto iššvaistymas) tuo, kad, veikdami bendrininkų grupe, K. A. dirbant AB (duomenys neskelbtini) filialo valdytoju ir pagal AB (duomenys neskelbtini) administracijos vadovo 2007 m. kovo 1 d. patvirtintų filialo valdytojo pareiginių nuostatų 10.4 ir 10.12 punktus būnant atsakingam už AB (duomenys neskelbtini) filialo veiklą, patikėtą banko turto valdymą, naudojimą ir saugojimą, pagal 10.8 punktą – už tiesiogiai pavaldžių filialo darbuotojų veiklą, pagal 8.8 punktą turint pareigą užtikrinti filialo ūkinės ir finansinės veiklos kontrolę, o Ž. B. dirbant AB (duomenys neskelbtini) filialo valdytojo pavaduotoju ir pagal AB (duomenys neskelbtini) administracijos vadovo 2007 m. kovo 1 d. patvirtintų filialo valdytojo pavaduotojo pareiginių nuostatų 8.6, 8.8, 8.9 ir 8.24 punktus turint pareigą atlikti kreditinės analizės kokybės kontrolę, filialo klientų kreditinę analizę ir teikti išvadas bei pasiūlymus sprendimus priimantiems asmenims, analizuoti ir vertinti paskolų užtikrinimo priemonių riziką, jų pakankamumą, būnant atsakingam už banko produktų (paslaugų) sutarčių, turto įkeitimo, Paskolų komiteto protokolų, kitų teisinių dokumentų rengimo, pasirašymo bei tvirtinimo kontrolę, pagal 10.3 punktą – už tiesiogiai pavaldžių filialo darbuotojų veiklą, žinodami apie 2005 m. UAB „E“ direktoriaus ir vienintelio akcininko E. S. parengtą investicinį higieninio popieriaus gamybos projektą, kurio sąmata apie 4 000 000 Lt (1 158 480 Eur), taip pat tai, kad šiam projektui AB (duomenys neskelbtini) pagal 2005 m. rugsėjo 7 d. kredito ir 2007 m. kovo 9 d. papildomą susitarimą UAB „E“ buvo suteikęs 2 146 351,19 Lt (621 626,27 Eur) paskolą, kurios projektui įgyvendinti neužteko, o pagal paskolų išdavimo taisykles AB (duomenys neskelbtini) negali suteikti minėtai bendrovei „E“ dar vienos paskolos, siekdami šiai padėti įgyvendinti projektą, nuo 2007 m. balandžio 20 d. iki 2008 m. rugpjūčio 6 d., žinodami, kad prašomų suteikti paskolų dalis bus panaudota UAB „E“ veikloje ir ankstesniems įsipareigojimams (iš AB (duomenys neskelbtini) gautai paskolai dengti), atstovaudami AB (duomenys neskelbtini), pažeisdami Lietuvos Respublikos bankų įstatymo 47 straipsnio 2 punkto ir Lietuvos banko valdybos 1994 m. kovo 31 d. nutarimu Nr.19 patvirtintų Paskolos grupavimo taisyklių reikalavimus, AB (duomenys neskelbtini) valdybos 2006 m. birželio 14 d. posėdžio protokolu Nr. 29 ir vėlesniu pakeitimu 2007 m. birželio 14 d. patvirtintu protokolu Nr. 26 „Kreditavimo limitai ir patvirtinimas“ tvarkos 71 punktą, AB (duomenys neskelbtini) valdybos 2004 m. liepos 23 d. protokolu Nr. 28-12 patvirtintų Kreditų fiziniams asmenims suteikimo taisyklių 17 punktą, paskolos gavėjus neteisingai priskirdami žemesnei rizikos grupei ir išduodamo kredito neužtikrindami tinkamomis priemonėmis, išdavė kreditus UAB „Ag“, UAB „Al“ bei fiziniams asmenims: N. K., V. S., S. J., ir taip iššvaistė patikėtą didelės vertės – 463 973,71 Eur svetimą AB (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą, nes UAB „Ag“, UAB „Al“, N. K., V. S., S. J. nevykdant įsipareigojimų pagal kredito sutartis, o K. A. ir Ž. B. sprendimais neužtikrinus kreditų grąžinimo tinkamomis priemonėmis, AB (duomenys neskelbtini) prarado galimybę išsiieškoti suteiktas paskolas civilinio proceso metu. Veikos padarytos šiomis aplinkybėmis:
2007 m. balandžio 20 d. AB (duomenys neskelbtini) filiale vykusiame Paskolų komiteto posėdyje Ž. B., taip pat dalyvaujant AB (duomenys neskelbtini) Paskolų komiteto sekretorei L. S. ir Paskolų komiteto narei J. Š., nežinančioms apie daromą nusikalstamą veiką, svarstant N. K. prašymą išduoti paskolą automobiliui pirkti, neatskleidė šioms informacijos (kurią Ž. B. žinojo) apie tai, kad N. K. prašomo ir jam suteikto vartojimo kredito didžioji dalis bus panaudota UAB „E“ veikloje; Ž. B. pasiūlė suteikti N. K. 40 000 Lt (11 584,80 Eur) vartojimo kreditą, kuris buvo priskirtas antrai rizikos grupei (turėjo būti priskirta 3–5-ai ir kiekvieną ketvirtį turėjo būti apskaičiuojami specialūs atidėjimai nuostoliams padengti). Komitetas, susidedantis iš Ž. B. ir J. Š., nusprendė, jog kredito grąžinimui užtikrinti pakanka N. K. neprotestuotino vekselio, laiduoto E. S. (kredito grąžinimui užtikrinti turėjo būti įkeistas turtas), ir šis sprendimas buvo užfiksuotas posėdžio protokole Nr. 187; juo remiantis, Ž. B. sudarė 2007 m. balandžio 20 d. sutartį Nr. 07/03-159, pagal kurią prisiimtų įsipareigojimų vykdymą N. K. garantavo pasirašydamas neprotestuotiną vekselį, laiduotą E. S., ir esant nepakankamoms paskolos grąžinimo užtikrinimo priemonėms (vekseliui) AB (duomenys neskelbtini) išdavė N. K. 40 000 Lt (11 584,80 Eur) kreditą, kurio dalis – 26 000 Lt (7530,12 Eur) 2007 m. balandžio 20 d. buvo panaudota UAB „E“ veikloje. Kredito gavėjui N. K. AB (duomenys neskelbtini) negrąžinus 7812,40 Eur iš paimto kredito, o K. A. pagal išankstinį susitarimą su Ž. B. nefiksavus pirmiau nurodyto pažeidimo, išduodant kreditą, AB (duomenys neskelbtini) prarado galimybę išsiieškoti suteiktą paskolą civilinio proceso metu.
Tęsdami nusikalstamą veiką, 2007 m. gegužės 15 d. AB (duomenys neskelbtini) filiale vykusiame Paskolų komiteto posėdyje K. A. ir Ž. B., dalyvaujant AB (duomenys neskelbtini) Paskolų komiteto sekretoriui V. Č., nežinančiam apie daromą nusikalstamą veiką, svarstant UAB „Al“ prašymą išduoti paskolą bendrovės apyvartinėms lėšoms, neatskleidė V. Č. jiems (K. A. ir Ž. B.) žinomos informacijos apie tai, kad UAB „Al.“ suteiktas kreditas bus panaudotas UAB „E“ veikloje. K. A. su Ž. B. pasiūlė suteikti UAB „A“ 480 000 Lt (139 017,61 Eur) kreditą, kuris komiteto posėdžio metu buvo priskirtas antrai rizikos grupei (turėjo būti priskirta 3–5-a ir jai kiekvieną ketvirtį turėjo būti apskaičiuojami specialūs atidėjimai nuostoliams padengti). Komitetas, susidedantis iš K. A. ir Ž. B., nusprendė, jog kredito grąžinimui užtikrinti pakanka UAB „Al“ paprastojo vekselio, laiduoto direktoriaus A. B. (kredito grąžinimui užtikrinti turėjo būti įkeistas turtas), ir šis sprendimas užfiksuotas posėdžio protokole Nr. 236. Tuo remiantis, Ž. B. sudarė 2007 m. gegužės 15 d. kredito sutartį Nr. 07/03-202, pagal kurią prisiimtų įsipareigojimų vykdymą UAB „Al“ garantavo 2007 m. gegužės 15 d. neprotestuotinu paprastuoju vekseliu, laiduotu A. B., bei 2007 m. gegužės 15 d. neprotestuotinu UAB „E“ vekseliu, pasirašytu E. S. vardu. Taip esant nepakankamoms paskolos grąžinimo priemonėms, AB (duomenys neskelbtini) išdavė UAB „Al“ 480 000 Lt (139 017,61 Eur), kurie 2007 m. gegužės 15 d. buvo panaudoti UAB „E“ veikloje. 2008 m. gegužės 8 d. AB (duomenys neskelbtini) filiale vykusiame Paskolų komiteto posėdyje Ž. B., dalyvaujant AB (duomenys neskelbtini) Paskolų komiteto sekretoriui V. Č. ir Paskolų komiteto narei J. Š., nežinantiems apie daromą nusikalstamą veiką, svarstant UAB „Al“ prašymą išduoti paskolą apyvartinėms lėšoms, neatskleidė pastariesiems informacijos apie tai, kad paskola bus panaudota ankstesniems (pagal 2007 m. gegužės 15 d. sutartį ir jos 2007 m. birželio 13 d. papildomą susitarimą) gautiems šios bendrovės kreditams padengti. Ž. B. neatsižvelgė į paskolos gavėjo nuostolingą veiklą, bendrovės įstatinį kapitalą, turto ir įsipareigojimų dydžius, paskolos panaudojimą, dėl to UAB „Al“ kreditas buvo priskirtas antrai rizikos grupei (turėjo būti priskirta 3–5-a ir jai kiekvieną ketvirtį turėjo būti apskaičiuojami specialūs atidėjimai nuostoliams padengti) ir komitetas, susidedantis iš Ž. B. bei J. Š. (balsavusios „prieš“), nusprendė, jog kredito grąžinimui užtikrinti pakanka bendrovės paprastojo vekselio, laiduoto jos direktoriaus A. B. (kredito grąžinimui užtikrinti turėjo būti įkeistas nekilnojamasis turtas), ir šis sprendimas užfiksuotas 2008 m. gegužės 8 d. filialo Paskolų komiteto posėdžio protokole. Remdamasis šiuo sprendimu, Ž. B., veikdamas bendrininkų grupe su K. A., sudarė 2008 m. gegužės 13 d. sutartį Nr. 08/03-297, pagal kurią prisiimtų įsipareigojimų vykdymą UAB „Al“ garantavo 2008 m. gegužės 13 d. UAB „E“ laidavimo sutartimi Nr. 08/03-297-1, 2008 m. rugpjūčio 8 d. UAB „E“ neprotestuotinu paprastuoju vekseliu, laiduotu E. S.; AB (duomenys neskelbtini), esant tokioms nepakankamoms paskolos grąžinimo užtikrinimo priemonėms, išdavė UAB „Al“ 500 000 Lt (144 810 Eur) kreditą, kuris buvo panaudotas UAB „Al“ vardu gautiems kreditams pagal 2007 m. gegužės 15 d. sutartį Nr. 07/03-202 ir jos 2007 m. birželio 13 d. papildomą susitarimą dengti. Kredito gavėjai UAB „Al“ AB (duomenys neskelbtini) negrąžinus 144 807,77 Eur kredito, nefiksuojant pažeidimo dėl minėtų nepakankamų užtikrinimo priemonių, AB (duomenys neskelbtini) prarado galimybę išsiieškoti suteiktą paskolą civilinio proceso metu.
Tęsdami nusikalstamą veiką, K. A. ir Ž. B. 2008 m. vasario 21 d. ir 2008 m. kovo 5 d. AB (duomenys neskelbtini) filiale vykusiuose Paskolų komiteto posėdžiuose, dalyvaujant ir AB (duomenys neskelbtini) Paskolų komiteto sekretorei L. S. bei Paskolų komiteto narei J. Š., nežinančioms apie daromą veiką, svarstant S. J. prašymus išduoti paskolą vaistinės patalpų remontui ir padidinti kredito sumą, neatskleidė L. S. ir J. Š. jiems (K. A. ir Ž. B.) žinomos informacijos apie tai, kad S. J. suteikto vartojimo kredito didžioji dalis bus panaudota UAB „E“ veikloje, ir pasiūlė 2008 m. vasario 21 d. suteikti S. J. 350 000 Lt (101 367 Eur) kreditą, o 2008 m. kovo 5 d. jį padidinti iki 550 000 Lt (159 291,01 Eur). Dėl to S. J. prašomas suteikti kreditas buvo priskirtas antrai rizikos grupei (turėjo būti priskirta 3–5-ai ir jai kiekvieną ketvirtį turėjo būti apskaičiuojami specialūs atidėjimai nuostoliams padengti). Komitetas, susidedantis iš K. A., Ž. B. ir J. Š., nusprendė, jog 350 000 Lt (101 367 Eur) kredito grąžinimui užtikrinti pakanka S. J. paprastojo vekselio dėl 350 000 Lt (101 367 Eur), o papildomai suteikto 200 000 Lt (57 924 Eur) kredito grąžinimui užtikrinti pakanka S. J. paprastojo vekselio dėl 550 000 Lt (159 291,01 Eur) sumos (kredito grąžinimui užtikrinti turėjo būti įkeistas turtas). Komiteto sprendimas išduoti 350 000 Lt (101 367 Eur) kreditą buvo užfiksuotas posėdžio protokole Nr. 116, o sprendimas padidinti suteikto kredito sumą – protokole Nr. 155. Po to, remiantis minėtais sprendimais, K. A. ir Ž. B. sudarė 2008 m. vasario 21 d. kredito sutartį Nr. 08/03-104 ir 2008 m. kovo 5 d. (originaliame dokumente nurodyta „2008-02-21“) – papildomą susitarimą, pagal kuriuos prisiimtų įsipareigojimų vykdymą S. J. garantavo pasirašydamas 2008 m. kovo 5 d. neprotestuotiną paprastąjį vekselį ir AB (duomenys neskelbtini) S. J., esant nepakankamoms paskolos grąžinimo užtikrinimo priemonėms, išdavė 550 000 Lt (159 291,01 Eur) kreditą, iš kurio 314 148 Lt (90 983,55 Eur) 2008 m. vasario 21 d., o 189 350 Lt (54 839,55 Eur) 2008 m. kovo 5 d. buvo panaudota UAB „E“ veikloje.
2008 m. balandžio 18 d. AB (duomenys neskelbtini) filiale vykusiame Paskolų komiteto posėdyje K. A. ir Ž. B., dalyvaujant AB (duomenys neskelbtini) Paskolų komiteto sekretoriui V. Č. ir Paskolų komiteto narei J. Š., nežinantiems apie daromą veiką, svarstant UAB „Ag“ prašymą išduoti paskolą apyvartinėms lėšoms, neatskleidė V. Č. ir J. Š. jiems (K. A. ir Ž. B.) žinomos informacijos apie tai, kad suteiktas kreditas bus panaudotas pagal 2008 m. vasario 21 d. sutartį ir 2008 m. kovo 5 d. papildomą susitarimą gautiems S. J. kreditams padengti, bei neatsižvelgė į bendrovės įstatinį kapitalą, turimą turtą, įsipareigojimus, paskolos panaudojimą. Dėl to komiteto posėdžio metu UAB „Ag“ kreditas buvo priskirtas antrai rizikos grupei (turėjo būti priskirta 3–5-ai ir jai kiekvieną ketvirtį turėjo būti apskaičiuojami specialūs atidėjimai nuostoliams padengti) ir nuspręsta, jog kredito grąžinimui užtikrinti pakanka įkeisti esamas lėšas ir būsimas įplaukas (gautas už kredito lėšas perkamas žaliavas ir atsargas) bei neprotestuotino paprastojo vekselio, laiduoto bendrovės direktoriaus V. S. (kredito grąžinimui užtikrinti turėjo būti įkeistas nekilnojamasis turtas). Šis sprendimas buvo užfiksuotas posėdžio protokole Nr. 258, juo remiantis, K. A. ir Ž. B. sudarė 2008 m. balandžio 18 d. sutartį Nr. 08/03-234, pagal kurią prisiimtų įsipareigojimų vykdymą UAB „Ag“ garantavo 2008 m. balandžio 18 d. neprotestuotinu paprastuoju vekseliu, laiduotu bendrovės direktoriaus V. S.; esant tokioms nepakankamoms grąžinimo užtikrinimo priemonėms, AB (duomenys neskelbtini) išdavė UAB „Ag“ 550 000 Lt (159 291,01 Eur) kreditą, kuris buvo panaudotas S. J. vardu gautiems kreditams pagal 2008 m. vasario 21 d. sutartį ir jos 2008 m. kovo 5 d. papildomam susitarimui dengti. Kredito gavėjai UAB „Ag“ AB (duomenys neskelbtini) negrąžinus 153 092,18 Eur, o K. A. ir Ž. B. kredito grąžinimo neužtikrinus tinkamomis priemonėmis, AB (duomenys neskelbtini) prarado galimybę išsiieškoti suteiktą paskolą civilinio proceso metu. Tokiu būdu laikotarpiu nuo 2008 m. vasario 21 d. iki 2008 m. balandžio 18 d. K. A. ir Ž. B., veikdami bendrininkų grupe, tyčia iššvaistė jiems patikėtą svetimą AB (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą – 153 092,18 Eur.
Tęsdami nusikalstamą veiką, K. A. ir Ž. B. 2008 m. gegužės 8 d. AB (duomenys neskelbtini) filiale vykusiame Paskolų komiteto posėdyje, dalyvaujant ir AB (duomenys neskelbtini) Paskolų komiteto sekretorei L. S., nežinančiai apie daromą nusikalstamą veiką, svarstant S. J. prašymą išduoti paskolą vaistinės patalpų remontui, neatskleidė L. S. jiems (K. A. ir Ž. B.) žinomos informacijos apie tai, kad didžioji paskolos dalis bus panaudota UAB „E“ veikloje, bei pasiūlė suteikti S. J. 500 000 Lt (144 810 Eur) paskolą, kuri buvo priskirta antrajai kreditingumo grupei (turėjo būti priskirta 3–5-ai ir jai kiekvieną ketvirtį turėjo būti apskaičiuojami specialūs atidėjimai nuostoliams padengti). Komitetas, susidedantis iš K. A. ir Ž. B., nusprendė, kad paskolos grąžinimui užtikrinti pakanka S. J. paprastojo vekselio, laiduoto UAB „E“, ir E. S. bei UAB „E“ laidavimo sutarties (kredito grąžinimui užtikrinti turėjo būti įkeistas nekilnojamasis turtas). Šis sprendimas buvo užfiksuotas posėdžio protokole Nr. 315, juo remiantis K. A. ir Ž. B. sudarė 2008 m. gegužės 10 d. sutartį Nr. 08/03- 288, pagal kurią prisiimtų įsipareigojimų vykdymą S. J. garantavo pasirašytu 2008 m. gegužės 10 d. neprotestuotinu paprastuoju vekseliu, 2008 m. rugpjūčio 8 d. UAB „E“ laidavimo sutartimi Nr. 08/03-288-1, 2008 m. rugpjūčio 8 d. UAB „E“ neprotestuotinu paprastuoju vekseliu, laiduotu E. S.; esant tokioms nepakankamoms paskolos grąžinimo užtikrinimo priemonėms, AB (duomenys neskelbtini) išdavė S. J. 500 000 Lt (144 810 Eur) kreditą, kurio dalis – 460 242 Lt (133 295,30 Eur) 2008 m. gegužės 10 d. buvo panaudota UAB „E“ veikloje. Kredito gavėjui S. J. AB (duomenys neskelbtini) negrąžinus 141 759,36 Eur iš paimto kredito, o K. A. ir Ž. B. kredito grąžinimo neužtikrinus tinkamomis priemonėmis, AB (duomenys neskelbtini) prarado galimybę išsiieškoti suteiktą paskolą civilinio proceso metu. Taip K. A. ir Ž. B., veikdami bendrininkų grupe, tyčia iššvaistė jiems patikėtą svetimą AB (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą – 141 759,36 Eur.
Tęsdami nusikalstamą veiką, K. A. ir Ž. B. 2008 m. rugpjūčio 6 d. AB (duomenys neskelbtini) filiale vykusiame Paskolų komiteto posėdyje, dalyvaujant AB (duomenys neskelbtini) Paskolų komiteto sekretorei L. S. bei Paskolų komiteto narei J. Š., nežinančioms apie daromą nusikalstamą veiką, svarstant V. S. prašymą išduoti paskolą būsto remontui, neatskleidė L. S. ir J. Š. jiems (K. A. ir Ž. B.) žinomos informacijos apie tai, kad V. S. suteikto vartojimo kredito didžioji dalis bus panaudota UAB „E“ veikloje. K. A. ir Ž. B. pasiūlė suteikti V. S. 60 000 Lt (17 377,20 Eur) paskolą, kuri buvo priskirta antrai rizikos grupei (turėjo būti priskirta 3–5-ai ir jai kiekvieną ketvirtį turėjo būti apskaičiuojami specialūs atidėjimai nuostoliams padengti). Komitetas, susidedantis iš K. A., Ž. B. ir J. Š., nusprendė, kad paskolos grąžinimui užtikrinti pakanka V. S. paprastojo vekselio, laiduoto S. J., šis sprendimas buvo užfiksuotas 2008 m. rugpjūčio 6 d. filialo Paskolų komiteto posėdžio protokole Nr. 499. Juo remiantis, K. A. ir Ž. B. sudarė 2008 m. rugpjūčio 6 d. sutartį Nr. 08/03-440, pagal kurią prisiimtų įsipareigojimų vykdymą V. S. garantavo pasirašydamas 2008 m. rugpjūčio 6 d. neprotestuotiną paprastąjį vekselį, laiduotą S. J. vardu; esant tokioms nepakankamoms paskolos grąžinimo užtikrinimo priemonėms (vekseliui), AB (duomenys neskelbtini) išdavė V. S. 60 000 Lt (17 377,20 Eur) kreditą, kurio dalis – 54 730 Lt (15 850,90 Eur) 2008 m. rugpjūčio 6 d. buvo panaudota UAB „E“ veikloje. Kredito gavėjui V. S. AB (duomenys neskelbtini) negrąžinus 16 502 Eur iš paimto kredito, o K. A. ir Ž. B. sprendimu neužtikrinus jo grąžinimo tinkamomis priemonėmis, AB (duomenys neskelbtini) prarado galimybę jį išsiieškoti iš V. S. civilinio proceso metu. Taip K. A. ir Ž. B. tyčia iššvaistė jiems patikėtą svetimą AB (duomenys neskelbtini) turtą – 16 502 Eur.
Be to, K. A. ir Ž. B., žinodami apie tai, kad AB (duomenys neskelbtini) pagal 2005 m. rugpjūčio 8 d. ir 2006 m. gegužės 9 d. kredito sutartis bei 2007 m. balandžio 12 d. papildomą susitarimą UAB „S“ buvo suteikęs 1 480 900 Lt (428 898,29 Eur) paskolą, tačiau jai trūksta apyvartinių lėšų, o pagal paskolų išdavimo taisykles AB (duomenys neskelbtini) negali suteikti šiai bendrovei dar vienos paskolos, siekdami pagerinti jos finansinę padėtį, nuo 2007 m. liepos 1 d. iki 2008 m. birželio 17 d. AB (duomenys neskelbtini) filialo patalpose, žinodami, kad prašomų suteikti paskolų dalis bus panaudota UAB „S“ veikloje ir ankstesniems įsipareigojimams (gavus iš AB (duomenys neskelbtini) paskolą) dengti, neteisingai priskyrė paskolos gavėją žemesnei rizikos grupei, neužtikrino išduodamo kredito tinkamomis priemonėmis ir išdavė kreditus UAB „A“. Taip K. A. ir Ž. B. iššvaistė jiems patikėtą didelės vertės – 173 772,01 Eur svetimą AB (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą, nes, UAB „A“ nevykdant kreditinių įsipareigojimų, AB (duomenys neskelbtini) prarado galimybę juos išsiieškoti civilinio proceso metu.
Laikotarpiu nuo 2007 m. liepos 1 d. iki 2007 m. liepos 19 d. AB (duomenys neskelbtini) filiale, posėdžiaujant Paskolų komiteto nariams, K. A. ir Ž. B. neatskleidė jiems žinomos informacijos apie tai, kad UAB „A“ suteikto kredito didžioji dalis bus panaudota UAB „S“ veikloje. Paskolų komitetui nusprendus suteikti UAB „A“ kreditą, K. A. ir Ž. B. sudarė su ja 2007 m. liepos 19 d. kredito sutartį Nr. 07/03-335 dėl 270 000 Lt (78 197,41 Eur) kredito suteikimo, pagal kurią prisiimtų įsipareigojimų (paskolos grąžinimo) vykdymą UAB „A“ užtikrino nepakankamomis priemonėmis – 2007 m. liepos 20 d. paprastuoju vekseliu (kredito grąžinimui užtikrinti turėjo būti įkeistas turtas). AB (duomenys neskelbtini) išdavė UAB „A“ 270 000 Lt (78 197,41 Eur) kreditą, kurio 148 000 Lt (42 863,76 Eur) ir 115 000 Lt (33 306,30 Eur) buvo panaudoti UAB „S“ veikloje.
Tęsdami nusikalstamą veiką, K. A. ir Ž. B. 2007 m. gruodžio 28 d. AB (duomenys neskelbtini) filiale vykusiame Paskolų komiteto posėdyje, dalyvaujant ir AB (duomenys neskelbtini) Paskolų komiteto sekretorei J. Š., nežinančiai apie daromą nusikalstamą veiką, svarstant UAB „A“ prašymą išduoti paskolą apyvartinėms lėšoms, neatskleidė K. A. ir Ž. B. žinomos informacijos apie tai, kad UAB „A“ suteiktas kreditas bus panaudotas UAB „S“ veikloje. K. A. ir Ž. B. pasiūlė suteikti UAB „A“ 300 000 Lt (86 886 Eur) kreditą, kuris komiteto posėdžio metu buvo priskirtas antrai rizikos grupei (turėjo būti priskirta 3–5-a ir jai kiekvieną ketvirtį turėjo būti apskaičiuojami specialūs atidėjimai nuostoliams padengti). Komitetas, susidedantis iš K. A. ir Ž. B., nusprendė, jog šio kredito grąžinimui užtikrinti pakanka UAB „A“ neprotestuotino paprastojo vekselio, laiduoto bendrovės akcininkės (kredito grąžinimui užtikrinti turėjo būti įkeistas turtas). Šis sprendimas buvo užfiksuotas posėdžio protokole Nr. 723, juo remiantis, K. A. ir Ž. B. sudarė 2007 m. gruodžio 28 d. kredito sutartį Nr. 07/03-647, pagal kurią prisiimtų įsipareigojimų vykdymą UAB „A“ įsipareigojo užtikrinti paprastuoju vekseliu, laiduotu akcininkės S. K.; esant šioms aplinkybėms, AB (duomenys neskelbtini) išdavė UAB „A“ kreditą – 300 000 Lt (86 886 Eur), kurio dalis – 27 000 Lt (7819,74 Eur) buvo panaudota UAB „S“ veikloje.
Po to 2008 m. gegužės 8 d. AB (duomenys neskelbtini) filiale vykusiame Paskolų komiteto posėdyje K. A. ir Ž. B., dalyvaujant AB (duomenys neskelbtini) Paskolų komiteto sekretorei J. Š., nežinančiai apie daromą nusikalstamą veiką, svarstant UAB „A“ prašymą išduoti paskolą apyvartinėms lėšoms, neatskleidė J. Š. jiems žinomos informacijos apie tai, kad UAB „A“ suteikto kredito didžioji dalis bus panaudota pagal 2007 m. gruodžio 28 d. sutartį gautam UAB „A“ kreditui padengti ir UAB „S“ veikloje. K. A. ir Ž. B. neatsižvelgė į paskolos gavėjo nuostolingą veiklą, įstatinį kapitalą, turto ir įsipareigojimų dydžius, paskolos panaudojimą, dėl to 2008 m. gegužės 8 d. komiteto posėdžio metu UAB „A“ buvo priskirta antrai rizikos grupei (turėjo būti priskirta 3–5-a ir jai kiekvieną ketvirtį turėjo būti apskaičiuojami specialūs atidėjimai nuostoliams padengti). Komitetas, susidedantis iš K. A. ir Ž. B., nusprendė, jog kredito grąžinimui užtikrinti pakanka UAB „A“ neprotestuotino paprastojo vekselio, laiduoto bendrovės akcininkės (kredito grąžinimui užtikrinti turėjo būti įkeistas nekilnojamasis turtas). Šis sprendimas buvo užfiksuotas posėdžio protokole Nr. 340, juo remiantis K. A. ir Ž. B. sudarė 2008 m. gegužės 20 d. sutartį Nr. 08/03-315, pagal kurią prisiimtų įsipareigojimų vykdymą UAB „A“ įsipareigojo užtikrinti paprastuoju 400 000 Lt (115 848 Eur) sumos vekseliu. Esant nepakankamoms paskolos grąžinimo užtikrinimo priemonėms, AB (duomenys neskelbtini) išdavė UAB „A“ 400 000 Lt (115 848 Eur) kreditą, kurio dalis – 60 000 Lt (17 377,20 Eur) buvo panaudota UAB „S“ veikloje, o 300 000 Lt (86 886 Eur) – UAB „A“ vardu gautam kreditui pagal 2007 m. gruodžio 28 d. sutartį dengti.
2008 m. birželio 16 d. AB (duomenys neskelbtini) filiale vykusiame Paskolų komiteto posėdyje K. A. pagal susitarimą su Ž. B., dalyvaujant ir AB (duomenys neskelbtini) Paskolų komiteto sekretorei J. Š., nežinančiai apie daromą nusikalstamą veiką, svarstant UAB „A“ prašymą pertvarkyti 2008 m. gegužės 20 d. kredito sutartį Nr. 08/03-315 ir padidinti kredito sumą iki 600 000 Lt (173 772,01 Eur), neatskleidė J. Š. žinomos informacijos apie tai, kad UAB „A“ papildomai suteikto kredito didžioji dalis bus panaudota UAB „S“ veikloje, neatsižvelgė į paskolos gavėjo nuostolingą veiklą, įstatinį kapitalą, turto ir įsipareigojimų dydžius, paskolos panaudojimą, dėl to paskola priskirta antrai rizikos grupei (turėjo būti priskirta 3–5-ai ir jai kiekvieną ketvirtį turėjo būti apskaičiuojami specialūs atidėjimai nuostoliams padengti). Komitetas nusprendė pakeisti 2008 m. gegužės 20 d. suteikto kredito sąlygas ir kredito sumą padidinti iki 600 000 Lt (173 772,01 Eur), nenustatant jokių papildomai suteiktos paskolos grąžinimo užtikrinimo priemonių. Šis sprendimas buvo užfiksuotas posėdžio protokole Nr. 414, juo remiantis, K. A. ir Ž. B. sudarė 2008 m. birželio 17 d. papildomą susitarimą Nr. 1 prie 2008 m. gegužės 20 d. kredito sutarties, pagal kurį prisiimtų įsipareigojimų vykdymą UAB „A“ užtikrino 2008 m. birželio 17 d. neprotestuotinu paprastuoju vekseliu, laiduotu S. K. Esant nepakankamoms paskolos grąžinimo užtikrinimo priemonėms, AB (duomenys neskelbtini) papildomai išdavė AB „A“ 200 000 Lt (57 924 Eur) kreditą, kurio dalis – 191 000 Lt (55 317,42 Eur) 2008 m. birželio 17 d. buvo panaudota UAB „S“ veikloje. Kredito gavėjai UAB „A“ AB (duomenys neskelbtini) negrąžinus 173 772,01 Eur paimto kredito, o K. A. ir Ž. B. kredito grąžinimo priimtais pirmiau nurodytais sprendimais neužtikrinus tinkamomis priemonėmis, AB (duomenys neskelbtini) prarado galimybę išsiieškoti suteiktą paskolą civilinio proceso metu. Taip nuo 2007 m. liepos 1 d. iki 2008 m. birželio 17 d. K. A. ir Ž. B. tyčia iššvaistė jiems patikėtą svetimą AB (duomenys neskelbtini) turtą – 173 772,01 Eur.
2. E. S. išteisintas pagal BK 24 straipsnio 2 dalį (turėtų būti – 4 dalį) ir 206 straipsnio 2 dalį, nes nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių.
E. S. buvo kaltinamas pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 206 straipsnio 2 dalį (kredito, paskolos panaudojimo ne pagal paskirtį, padarant didelę turtinę žalą, organizavimas) tuo, kad, būdamas UAB „E“ direktorius ir vienintelis akcininkas, nuo 2007 m. balandžio 20 d. iki 2008 m. rugpjūčio 6 d. žinodamas, kad 2005 metais parengtam UAB „E“ 4 000 000 Lt (1 158 480 Eur) sąmatos investiciniam projektui (higieninio popieriaus gamyba), kuriam AB (duomenys neskelbtini) pagal 2005 m. rugsėjo 7 d. kredito sutartį ir 2007 m. kovo 9 d. papildomą susitarimą UAB „E“ buvo suteikęs 2 146 351,19 Lt (621 626,27 Eur) paskolą, tačiau paskolos projektui įgyvendinti UAB „E“ neužteko, susitarė su N. K., S. J. ir V. S., kad jie iš AB (duomenys neskelbtini) savo vardu paims paskolas, o su V. S. – ir tai, kad jis paims paskolą savo vadovaujamos bendrovės – UAB „Ag“ vardu. Po to E. S. organizavo N. K., S. J. ir V. S. dalies gautų paskolų panaudojimą UAB „E“ veikloje bei UAB „Ag“ gauto kredito panaudojimą ankstesnei S. J. paskolai, kurios dalis lėšų buvo panaudota UAB „E.“ veikloje, padengti. Veika, kuria kaltintas (ir išteisintas) E. S., padaryta šiomis aplinkybėmis:
N. K. savo vardu su AB (duomenys neskelbtini) 2007 m. balandžio 20 d. sudarius vartojimo kredito sutartį Nr. 07/03-159 dėl 40 000 Lt (11 584,80 Eur) automobiliui pirkti ir tą pačią dieną gavus šio dydžio paskolą, E. S., žinodamas N. K. kredito gavimo paskirtį, 2007 m. balandžio 20 d. AB (duomenys neskelbtini) organizavo paskolos dalies – 26 000 Lt (7530,12 Eur) panaudojimą ne pagal paskirtį, nurodytą kredito sutartyje, t. y. įtikino N. K. išgryninti dalį gauto kredito – 39 655 Lt (11 484,88 Eur) ir 26 000 Lt (7530,12 Eur) perduoti jam. N. K. perdavus šią sumą, E. S. šiuos pinigus 2007 m. balandžio 20 d. įnešė į UAB „E“ sąskaitą bendrovės veiklai vykdyti, nurodydamas, kad tai sąskaitos papildymas.
S. J. savo vardu su AB (duomenys neskelbtini) 2008 m. vasario 21 d. sudarius kredito sutartį Nr. 08/03-104 dėl 350 000 Lt (101 367 Eur) kredito, skirto patalpų remontui, ir tą pačią dieną gavus šio dydžio paskolą, E. S., žinodamas, kad S. J. kreditą gavo patalpų remontui, 2008 m. vasario 21 d. AB (duomenys neskelbtini) filiale organizavo paskolos dalies – 314 148 Lt (90 983,55 Eur) panaudojimą ne pagal paskirtį, nurodytą kredito sutartyje, t. y. įtikino S. J. išgryninti dalį gauto kredito – 346 348 Lt (100 309,31 Eur) – ir 314 148 Lt (90 983,55 Eur) perduoti jam. S. J. perdavus šiuos pinigus, E. S. įnešė juos į UAB „E“ sąskaitą bendrovės veiklai vykdyti, nurodydamas, kad tai sąskaitos papildymas.
S. J. savo vardu su AB (duomenys neskelbtini) 2008 m. kovo 5 d. (originaliame dokumente nurodyta „2008-02-21“) sudarius papildomą sutarties Nr. 08/03-104 susitarimą dėl kredito patalpų remontui padidinimo iki 550 000 Lt (159 291,01 Eur) ir tą pačią dieną gavus 200 000 Lt (57 924 Eur) paskolą, E. S., žinodamas, kad S. J. papildomą kredito sumą gavo patalpų remontui, 2008 m. kovo 5 d. AB (duomenys neskelbtini) filiale organizavo paskolos dalies – 189 350 Lt (54 839,55 Eur) panaudojimą ne pagal paskirtį, nurodytą kredito sutartyje, t. y. įtikino S. J. išgryninti dalį gauto kredito – 194 350 Lt (56 287,65 Eur) ir iš jo 189 350 Lt (54 839,55 Eur) perduoti jam. S. J. perdavus šiuos pinigus, E. S. 2008 m. kovo 5 d. įnešė juos į UAB „E“ sąskaitą bendrovės veiklai vykdyti, nurodydamas, kad tai sąskaitos papildymas. Po to V. S. UAB „Ag“ vardu su AB (duomenys neskelbtini) sudarius kredito sutartį Nr. 08/03-234 dėl 550 000 Lt (159 291,01 Eur) kredito bendrovės apyvartinėms lėšoms ir tą pačią dieną gavus šio dydžio paskolą, E. S., žinodamas, kad UAB „Ag“ kreditą gavo apyvartinėms lėšoms, 2008 m. balandžio 19 d. AB (duomenys neskelbtini) filialo klientų aptarnavimo skyriuje organizavo visos paskolos panaudojimą ne pagal paskirtį, nurodytą kredito sutartyje, t. y. įtikino V. S. pasirašyti 2008 m. balandžio 19 d. mokėjimo nurodymą Nr. 54291 ir visą gautą kreditą pervesti į S. J. sąskaitą šiam kreditui (paimtam pagal 2008 m. vasario 21 d. sutartį ir 2008 m. kovo 5 d. (originaliame dokumente nurodyta „2008-02-21“) jos papildomą susitarimą) padengti.
S. J. savo vardu su AB (duomenys neskelbtini) 2008 m. gegužės 10 d. sudarius vartojimo kredito sutartį Nr. 08/03-288 dėl 500 000 Lt (144 810 Eur) kredito patalpų remontui ir tą pačią dieną gavus šio dydžio paskolą, E. S., žinodamas, kad S. J. kreditą gavo patalpų remontui, 2008 m. gegužės 10 d. AB (duomenys neskelbtini) filiale organizavo dalies paskolos – 460 242 Lt (133 295 Eur) panaudojimą ne pagal paskirtį, nurodytą kredito sutartyje, t. y. įtikino S. J. išgryninti dalį gauto kredito – 477 742 Lt (138 363,65 Eur) ir iš jo 460 242 Lt (133 295 Eur) perduoti jam; S. J. perdavus šiuos pinigus, E. S. juos 2008 m. gegužės 10 d. pagal mokėjimo dokumentą Nr. 64866 įnešė į UAB „E“ sąskaitą bendrovės veiklai vykdyti, nurodydamas, kad tai sąskaitos papildymas.
V. S. savo vardu su AB (duomenys neskelbtini) 2008 m. rugpjūčio 6 d. sudarius vartojimo kredito sutartį Nr. 08/03-440 dėl 60 000 Lt (17 377,20 Eur) kredito būsto remontui ir tą pačią dieną gavus šio dydžio paskolą, E. S., žinodamas, kad V. S. kreditą gavo būsto remontui, 2008 m. rugpjūčio 6 d. AB (duomenys neskelbtini) filiale organizavo paskolos dalies – 54 730 Lt (15 850,90 Eur) panaudojimą ne pagal paskirtį, nurodytą kredito sutartyje, t. y. įtikino V. S. išgryninti dalį gauto kredito – 59 130 Lt (17 125,23 Eur) ir 54 730 Lt (15 850,90 Eur) iš šios sumos perduoti jam. V. S. perdavus šiuos pinigus, E. S. 2008 m. rugpjūčio 6 d. juos įnešė į UAB „E“ sąskaitą bendrovės veiklai vykdyti, nurodydamas, kad tai sąskaitos papildymas.
Taip E. S. nuo 2007 m. balandžio 20 d. iki 2008 m. rugpjūčio 6 d. suorganizavo N. K., S. J., V. S. ir UAB „Ag“ didesnių nei 150 MGL paskolų, t. y. iš viso 1 594 470 Lt (461 790,43 Eur), gautų pagal pirmiau nurodytas sutartis, panaudojimą ne pagal paskirtį, pažeidžiant kredito sutarčių sąlygas, t. y. panaudojimą UAB „E“ veikloje bei panaudojimą ankstesnei paskolai, kurios dalis lėšų buvo panaudota UAB „E“ veikloje, padengti, ir taip padarė AB (duomenys neskelbtini) didelę – 319 165,94 Eur – turtinę žalą.
II. Kasacinių skundų argumentai
3. Kasaciniu skundu civilinės ieškovės bankrutuojančios AB (duomenys neskelbtini) atstovas advokatas Olegas Šibkovas prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. kovo 8 d. (turėtų būti – 2019 m. kovo 8 d.) nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasatorius nurodo:
3.1. Civilinis ieškovas turi teises baudžiamajame procese, įtvirtintas BPK 110 straipsnio 2 dalyje, 312 straipsnio 3 dalyje, 364 straipsnio 2 dalyje, 367 straipsnio 2 dalyje; kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy02Ni02NDgvMjAxOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-66-648/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-66-648/2018">2K-7-66-648/2018</a> pateiktas išaiškinimas dėl civilinio ieškovo statuso galioja ir civilinio ieškovo teisei apskųsti įsiteisėjusį nuosprendį ar nutartį kasacine tvarka, ypač kiek tai susiję su teisės taikymo aspektu sprendžiant civilinio ieškinio klausimą.
3.2. BK 206 straipsnio 2 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas gavęs kreditą ar paskolą panaudojo jį ne pagal paskirtį ar nustatytą tvarką ir negrąžino jo laiku ir dėl to kreditoriui, laiduotojui arba kitam asmeniui padarė didelę turtinę žalą. Nagrinėjamoje byloje E. S. išteisintas pagal BK 24 straipsnio 2 dalį (turėtų būti – 4 dalį), 206 straipsnio 2 dalį kaip nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Tikslinės paskolos ir kredito panaudojimas ne pagal paskirtį pažeidžia paskolos ar kredito davėjo interesus, nes kyla pavojus, kad nebus įgyvendintas finansuojamas planas, pasiektas laukiamas rezultatas, kuriuo suinteresuotas kreditorius, o skolininkas nesugebės įvykdyti savo kreditinių įsipareigojimų; siekiant apsaugoti šiuos kreditorių interesus, BK 206 straipsnyje nustatyta ir baudžiamoji atsakomybė (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNjIxLzIwMTA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-621/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-621/2010">2K-621/2010</a>). Šios nusikalstamos veikos sudėties būtinas požymis yra didelė turtinė žala kreditoriui, laiduotojui ar kitam asmeniui. Didele turtine žala laikytina 150 MGL dydžio sumą viršijanti žala (BPK 212 straipsnio 1 dalis).
3.3. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (pavyzdžiui, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-240/2009) yra pažymėjęs, kad BK 206 straipsnio 1 dalyje nustatyto nusikaltimo požymis – tikslinės paramos panaudojimas ne pagal nustatytą tvarką – tai ne formalūs, o tik realią žalą padarę ar sukėlę grėsmę tokiai žalai atsirasti tam tikri pirkimų tvarkos pažeidimai. Vienas svarbiausių ir teisiškai reikšmingiausių kredito, paskolos ar tikslinės paramos teisinių santykių aspektų – kredito, paskolos ar tikslinės paramos gavėjo sąžiningumas ir pateikiamų duomenų, leisiančių spręsti, ar asmeniui suteiktinas kreditas (paskola, tikslinė parama), teisingumas bei patikrinamumas. Asmuo privalo kreditoriui suteikti sąžiningą ir objektyvią informaciją dėl kredito, paskolos ar tikslinės paramos gavimo ir panaudojimo, o kreditoriaus pareiga vertinti šio asmens mokumą, patikimumą ir, svarbiausia, kredito ar paskolos atveju – gebėjimą nustatytu laiku atiduoti kreditą ar paskolą. BK 206 straipsnio 2 dalies taikymas šioje byloje aktualus situacijai, kai juridiniam asmeniui, siekiančiam gauti paskolą iš banko, prireikia „kitų asmenų pagalbos“, t. y. juridinio asmens vadovas organizuoja paskolų gavimą kitų asmenų vardu, nurodydamas melagingą informaciją apie paskolos tikslą ir jos naudojimą, ir per šiuos asmenis gauna savo vadovaujamam asmeniui reikalingas lėšas. Pažymėtina, kad pats juridinis asmuo negalėjo gauti reikalingų lėšų, todėl siekė jas gauti naudodamasis kitų asmenų pagalba. Šiuo atveju įrodyta, kad AB (duomenys neskelbtini) vardu veikę įgalioti asmenys K. A. ir Ž. B., turėję teisę spręsti dėl banko paskolų išdavimo, žinojo, kad suteikiamos paskolos bus panaudotos ne pagal nurodytą sutartyse paskirtį ir tvarką, taip pat tai, kad faktinis gavėjas bus E. S. ir jis lėšas panaudos UAB „E“ veikloje.
3.4. Teismo išvada, kad aplinkybė, jog įgaliotų asmenų „tikroji valia“ (išduodant paskolas kitiems asmenims, žinant, jog lėšos bus naudojamos ne jų, o E. S. ir ne pagal paskirtį, o UAB „E“ veikloje) neva yra pagrindas netaikyti baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamą veiką, nurodytą BK 206 straipsnio 2 dalyje, vertintina kritiškai, nes tokiu atveju susiklosto ydinga ir pavojinga, civilinėmis teisinėmis priemonėmis itin apsunkinta ar net negalima civilinių ieškovų (nukentėjusiųjų) teisių gynybos praktika. Taigi šiuo atveju UAB „E“ vadovas, žinodamas, kad negali gauti konkretaus dydžio paskolos iš banko, tyčia per kitus asmenis suorganizavo žinomai neteisingų duomenų (apie paskolos gavimą ir jos panaudojimą) pateikimą bankui ir realiai gavo pinigus, nors formaliai savo vadovaujamo juridinio asmens vardu jų nebūtų gavęs. Toks veiksmas yra pavojingas ekonomikai, pažeidžiantis sąžiningą verslo tvarką. Kreditorius ir kartu lėšų savininkas buvo AB (duomenys neskelbtini), kuriam šiais neteisėtais veiksmais padaryta didelė turtinė žala. Toks paskolų išdavimo būdo toleravimas, kai paskolas ima fiziniai ar juridiniai asmenys, nurodydami ne tas paskirtis, kurioms gautų paskolų lėšos bus naudojamos, ir iš tiesų jas naudoja kitais tikslais, o lėšos kreditoriui negrąžinamos, iškreipia ir sutrikdo normalius paskolų (kredito) išdavimo santykius, sistemą ir rinką, skatina nesąžiningą verslą. Tokia veika yra pavojinga ir tikslingai uždrausta baudžiamajame įstatyme, todėl ją padarę asmenys neturėtų išvengti teisinės atsakomybės.
3.5. Kreditorius AB (duomenys neskelbtini) buvo apgautas dėl suteiktos paskolos gavimo tikslo ir aplinkybių, dėl to patyrė didelę turtinę žalą. Šiuo konkrečiu atveju paskolų (kredito) gavimas apgaule nurodant neteisingus duomenis nebuvo atsitiktinis ir vienkartinis, o aiškiai tyčinis ir turint apibrėžtus tikslus. E. S. yra tinkamas subjektas BK 206 straipsnio 2 dalies prasme, nes jis atliko aktyvius veiksmus tam, kad būtų sudarytos tokios paskolų sutartys ir gautos paskolos; kad tam tikros paskolų dalys būtų įnešamos į UAB „E“ sąskaitą – tokiu būdu gautas paskolas panaudodamas ne pagal paskirtį. Tai parodo nusikaltimo sudėties objektyviųjų požymių realizavimą ir kartu reiškia, jog E. S. gali būti pripažįstamas ne tik nusikalstamos veikos organizatoriumi, bet ir vykdytoju. Apeliacinės instancijos teismas visiškai nepasisakė dėl BK 206 straipsnyje nurodytos veikos pavojingumo šiuo konkrečiu atveju, apsiribojo tik paskolos sutarčių aptarimu; tokia teismo pozicija yra neteisinga. Taigi BK 206 straipsnis nebuvo tinkamai taikytas.
3.6. Vertindamas bylos įrodymus, apeliacinės instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą dėl nusikalstamos veikos sudėties nebuvimo E. S. veiksmuose, taip padarydamas BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimą, lėmusį neteisingai priimtą nutartį. Liudytojų, išteisintojo parodymai patvirtina, kad konkretus asmuo, t. y. E. S., organizavo lėšų pritraukimą į savo valdomą įmonę UAB „E“ neteisėtu būdu. Kadangi jis pats ar juridinio asmens vardu negalėjo pasiimti reikiamo dydžio paskolų, buvo sugalvotas ir įgyvendintas savotiškas „paskolos gavimo mechanizmas“ – lėšų pritraukimas pasitelkiant kitus asmenis – N. K., S. J., V. S., nežinančius apie jo nusikalstamą ketinimą. Po to iš šių asmenų gautas paskolas (ar jų dalis) panaudojo ne pagal paskirtį. Aptariamu atveju nepakanka vertinti vien tik atskirų paskolų sutarčių, o būtina atsižvelgti į visą paskolų suteikimo kontekstą ir atskirų asmenų veiksmus.
3.7. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad neginčijamai nustatyta, jog E. S. dalį kaltinime nurodytų paskolų (asmeniškai N. K., S. J. ir V. S., taip pat V. S. vadovaujamai UAB „Ag“) panaudojo UAB „E“ veikloje, iš jų ir anksčiau S. J. paimtai paskolai, kurios dalį E. S. panaudojo UAB „E“ veikloje, dengti. Be to, teismas nustatė, kad ikiteisminio tyrimo metu E. S. davė kitokius parodymus ir teisme pripažino, kad jo apklausos protokoluose užfiksuoti parodymai surašyti iš jo žodžių, tačiau šių parodymų nepatvirtina. Kasatorius cituoja liudytojo S. J., išteisintojo E. S., kitų asmenų parodymus, kurie išdėstyti ir įvertinti teismo nuosprendyje. Lėšas, gautas kaip paskolas kitų asmenų vardu, E. S. įnešdavo į UAB „E“ sąskaitą (tai patvirtinta ir specialisto išvada). Bylos medžiaga akivaizdžiai patvirtina išankstinį išteisintojo E. S. ketinimą veikti pagal suorganizuotą schemą – pasitelkiant kitus asmenis jų vardu gauti lėšas (paskolas), jas išgryninti ir įnešti į UAB „E“, kuri, tai padarius, vėliau bankrutavo, sąskaitą.
3.8. Civilinis ieškovas apeliacinės instancijos teismo prašė priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį. Tokiu atveju BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatos įpareigoja apeliacinės instancijos teismą patikrinti bylą visa apimtimi: ar pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylos aplinkybes ir padarė pagrįstas bei teisingas išvadas, ar tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą kvalifikuodamas kaltinamųjų nusikalstamas veikas, paskirdamas bausmes, ar nepadarė BPK reikalavimų pažeidimų tirdamas bei vertindamas įrodymus ir kt. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzQvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-34/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-34/2010">2K-34/2010</a>, 2K-190-648/2018, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzQvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-34/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-34/2010">2K-34/2010</a>, 2K-229-222/2017). Yra pagrindo teigti, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai įvertino įrodymus, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, nepakankamai įsigilino į faktines šios baudžiamosios bylos aplinkybes, be to, tinkamai neatsakė į apeliacinio skundo argumentus dėl galimo išteisintojo veikos perkvalifikavimo. Nagrinėjamu atveju teisingas E. S. veiksmų įvertinimas turi tiesioginę reikšmę sprendžiant civilinio ieškinio klausimą. Kasaciniame skunde taip pat atkreipiamas dėmesys į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2017 m. birželio 26 d., 2013 m. lapkričio 15 d. išaiškinimus dėl teisinės pareigos išsamiai išnagrinėti bylą ir pagrįsti priimamus sprendimus. Teisingas bylos išsprendimas turi reikšmės ir civilinio ieškinio išnagrinėjimo klausimui. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju neįgyvendino iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos kylančios pareigos teisingai išnagrinėti bylą. Nuosprendžiu išteisinus E. S., civilinio ieškovo ieškinys buvo paliktas nenagrinėtas. Taigi civilinio ieškovo teisė ir pareiga yra siekti teisingo bylos išnagrinėjimo ir kartu jo paduoto civilinio ieškinio teisingo išnagrinėjimo.
4. Kasaciniu skundu civilinio ieškovo bankrutuojančios AB (duomenys neskelbtini) atstovas advokatas Olegas Šibkovas prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. sausio 30 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasatorius nurodo:
4.1. Teismo nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta dėl esminių BPK pažeidimų, dėl neteisingai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, priimta neatsižvelgiant į Konstitucinio Teismo doktriną, aiškinančią patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties termino institutą, nesivadovaujant teismų praktika panašaus pobūdžio baudžiamosiose bylose. Kasatorius nesutinka su skundžiamoje teismo nutartyje nurodytais argumentais, pažymi, kad pagal anksčiau galiojusios redakcijos BPK 3 straipsnyje nustatytą teisinį reguliavimą, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminams, teismas turėjo nutraukti bylą ir negalėjo priimti ne tik apkaltinamojo, bet ir išteisinamojo nuosprendžio; šis draudimas būdavo taikomas nepaisant kaltinamojo prašymo tęsti procesą ir priimti išteisinamąjį nuosprendį. Iš 2016 m. birželio 27 d. Konstitucinio Teismo nutarimo matyti nevienareikšmė pozicija: suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminams baudžiamasis procesas gali būti nutrauktas tik tuo atveju, kai BPK reglamentuota tvarka yra nustatoma, kad asmuo pagrįstai buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką.
4.2. Viena iš pagrindinių minėto Konstitucinio Teismo nutarimo išvadų yra ta, kad baudžiamosios bylos nutraukimas neišsprendus, ar kaltinamasis pagrįstai buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, prieštarauja Konstitucijai. Tai reiškia teismo, nagrinėjančio baudžiamąją bylą, pareigą visais atvejais suėjus apkaltinamojo nuosprendžio senaties terminui išspręsti, ar asmuo buvo pagrįstai kaltinamas nusikalstamos veikos padarymu. Be to, Konstitucinis Teismas analizavo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudenciją, susijusią su nekaltumo prezumpcijos principo ir senaties terminų aspektais. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismą, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija savaime nedraudžia tokio baudžiamojo proceso, kuriame apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis taikoma ir byla nutraukiama teismo sprendimu, priimtu išnagrinėjus bylą iš esmės ir užtikrinus kaltinamojo gynybos teises, pripažinus, kad kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką nepaisant to, kad senaties terminas suėjo prieš priimant šį sprendimą. Tokiu sprendimu gali būti tenkinamas ir civilinis ieškinys (2012 m. birželio 19 d. sprendimas byloje Constantin Florea prieš Rumuniją, peticijos Nr. 21534/05). Įgyvendinant 2016 m. birželio 27 d. Konstitucinio Teismo nutarimą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas suformavo ir aktualią teismų praktiką (2016 m. spalio 11 d. nutartis Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0zMS03NDYvMjAxNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-31-746/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-31-746/2016">2K-P-31-746/2016</a>). Remdamasis minėtais Konstitucinio Teismo nutarimu ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi, kasatorius teigia, kad, priešingai negu nurodė apeliacinės instancijos teismas, situacija neturėjo pasikeisti po to, kai įstatymų leidėjas, įgyvendindamas pirmiau nurodytą Konstitucinio Teismo nutarimą, pakeitė BPK 3, 254 ir kai kuriuos kitus straipsnius. BPK 3 straipsnio papildymas 3 dalimi savo pobūdžiu neturi reikšmės Konstitucinio Teismo išvadoms ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamai teismų praktikai (baudžiamosiose bylose dėl senaties termino taikymo), nepaisant to, kad Konstitucinio Teismo nutarime buvo tiriama ankstesnė BPK 3 straipsnio redakcija, nes šis Teismas akivaizdžiai išreiškė poziciją, kad neatsižvelgiant į tai, kokia yra kaltinamojo pozicija (t. y. ar jis prašo tęsti baudžiamąjį procesą ar ne, kai suėjo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminai), teismas vykdo teisingumą ir turi nustatyti tiesą, taigi turi nagrinėti bylą iš esmės ir nustatyti, ar asmuo pagrįstai kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas civilinio ieškovo apeliacinį skundą ir palikdamas pirmosios instancijos teismo sprendimus dėl baudžiamosios bylos nutraukimo, priėmė nutartį, prieštaraujančią minėtai Konstitucinio Teismo pozicijai. Taigi liko neišspręsta, ar kaltinimai S. K., K. A. ir Ž. B. buvo pagrįsti. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas padarė esminį BPK pažeidimą.
4.3. BPK 3 straipsnio papildymas 3 dalimi negali būti vertinamas tokiu būdu, kad paneigtų 2016 m. birželio 27 d. Konstitucinio Teismo išvadą, suformuotą šio nutarimo rezoliucinės dalies 3 punkte, t. y. kad baudžiamoji byla negali būti nutraukta neišsprendus, ar kaltinamasis buvo pagrįstai kaltinamas byloje. Konstitucinis Teismas pripažino, kad būtent galimybė, jog baudžiamoji byla gali būti nutraukta neišsprendus, ar asmuo buvo pagrįstai kaltinamas, prieštarauja Konstitucijai ir tai turi būti suvokiama bei aiškinama taip, jog visais atvejais teismui privalu nustatyti šią aplinkybę. Kasatoriaus poziciją patvirtina ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kuri formuojama jau įsigaliojus 2017 m. lapkričio 28 d. BPK 3 straipsnio pakeitimams. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 8 d. nutartyje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy02OTMvMjAxOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-693/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-693/2018">2K-7-693/2018</a> buvo įvertintas prokuroro prašymas pripažinti, jog apeliacinės instancijos teismo sprendimas nutraukti bylą dėl senaties neįvertinus visų nusikaltimų padarymo aplinkybių ir kaltinimo pagrįstumo yra neteisingas ir nepagrįstas. Prokuroro skundas buvo tenkintas, Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas panaikintas, o vienas iš panaikinimo argumentų – tai, kad apeliacinės instancijos teismas nepatikrino, ar kaltinamasis buvo pagrįstai kaltinamas. Šioje nutartyje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad nors dėl kaltinimų suėjo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis, tačiau tai, ar atitinkamuose veiksmuose buvo nusikaltimų požymių, teismai turėjo spręsti, įvertinę byloje surinktų įrodymų visumą (BPK 331 straipsnio 3 dalis).
4.4. Nukentėjusiajam, civiliniam ieškovui lygiai taip pat svarbu, kad baudžiamasis procesas būtų tęsiamas ir nagrinėjant bylą iš esmės būtų konstatuojama arba tai, kad kaltinimas buvo pagrįstas, tačiau baudžiamoji byla nutraukiama suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui, arba tai, kad kaltinimas buvo nepagrįstas ir priimamas išteisinamasis nuosprendis. Pagal Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalį, asmeniui padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. BPK 44 straipsnio 10 dalis, be kita ko, nustato, kad kiekvienas nuo nusikalstamos veikos nukentėjęs asmuo turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas tokią veiką padaręs asmuo, bei teisę gauti ja padarytos žalos atlyginimą ar kompensaciją. Taigi, nukentėjusysis, civilinis ieškovas turi konstitucinę teisę reikalauti žalos atlyginimo, gauti bent moralinę satisfakciją, sužinoti, ar buvo padaryta nusikalstama veika ir kas už tai atsakingas. Nagrinėjamu atveju BPK 44 straipsnio 10 dalies, 7 straipsnio 2 dalies nuostatos buvo pažeistos.
4.5. Klausimo, koks sprendimas dėl civilinio ieškinio turi būti priimamas, kai baudžiamoji byla yra nutraukiama, BPK nereglamentuoja ir tai laikytina teisinio reguliavimo spraga, nes teismas, užbaigdamas procesą, negali nutylėti civilinio ieškinio klausimo. Kasacinėje praktikoje, remiantis Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 8 d. nutarimu, yra nurodyta, kad, baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu nustačius teisinio reguliavimo spragą, ją galima užpildyti taikant teisę (be kita ko, naudojant teisės analogiją, taikant bendruosius teisės principus, taip pat aukštesnės galios teisės aktus, pirmiausia Konstituciją (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC00MjkvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-429/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-429/2007">2K-P-429/2007</a>). Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką, BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu nutraukus baudžiamąjį procesą nutrūksta ir teisenos dalis dėl žalos atlyginimo, nes civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje yra jos sudėtinė dalis (BPK 109–115 straipsniai). Esant tokioms aplinkybėms, teismas turi teisę palikti civilinį ieškinį nenagrinėtą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjEvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-21/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-21/2010">2K-21/2010</a>, 2K-260/2006, 2K-7-304-976/2016). Šiuo atveju taip ir nutiko – baudžiamąsias bylas S. K. pagal BK 206 straipsnio 2 dalį, o K. A. ir Ž. B. pagal BK 184 straipsnio 2 dalį nutraukus (nes suėjo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminai), pareikšti civiliniai ieškiniai palikti nenagrinėti. Tačiau minėta, jog teismas turėtų išspręsti S. K., K. A. bei Ž. B. kaltės klausimą ir tuo atveju, jeigu būtų nustatyta, kad kaltinimas jiems buvo pagrįstas, patenkinti civilinius ieškinius arba, esant BPK 115 straipsnio 2 dalyje nustatytoms aplinkybėms, pripažinti teisę į civilinio ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka. Be to, civilinio ieškinio išsprendimas toje pačioje byloje užtikrintų ir proceso greitumo, ekonomiškumo principų įgyvendinimą. Šiuo atveju gali turėti precedento reikšmę 2018 m. liepos 31 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MS0xNS0xOTAvMjAxOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1-15-190/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1-15-190/2018">1-15-190/2018</a>, kurioje buvo nagrinėjami savo pobūdžiu analogiški kaltinimai asmenims, kurie buvo kaltinami AB (duomenys neskelbtini) turto iššvaistymu. Pirmosios instancijos teismas nutraukė banko darbuotojams baudžiamąją bylą BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu (suėjus patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminui), tačiau išnagrinėjo ją iš esmės ir teisingai konstatavo, kad asmenys buvo pagrįstai kaltinami, ir, nutraukęs jiems baudžiamąją bylą dėl senaties, pripažino civiliniam ieškovui teisę į civilinio ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perdavė nagrinėti civilinio proceso tvarka. Kaip nurodyta BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punkte, teismas palieka civilinį ieškinį nenagrinėtą tik tuo atveju, jeigu kaltinamasis išteisinamas, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju nebuvo sprendžiami kaltės klausimai, nebuvo nustatoma, ar padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Baudžiamosios bylos S. K., taip pat K. A. ir Ž. B. baigtos nutartimi, o ne nuosprendžiu, todėl teismo sprendimas palikti civilinį ieškinį nenagrinėtą, kuris priimtas neišnagrinėjus bylos iš esmės ir neįvertinus civilinio ieškovo reikalavimų, t. y. savo valia ir iniciatyva, reiškia ir BPK 115 straipsnio nuostatų pažeidimą.
III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
5. Civilinės ieškovės bankrutuojančios AB (duomenys neskelbtini) atstovo advokato O. Šibkovo kasacinis skundas dėl Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. kovo 8 d. nutarties tenkintinas, o kasacinis skundas dėl Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. sausio 30 d. nutarties atmestinas.
Dėl E. S. išteisinimo
6. Apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis, kuria atmestas civilinės ieškovės BAB (duomenys neskelbtini) atstovo advokato O. Šibkovo apeliacinis skundas dėl E. S. priimto pirmosios instancijos teismo išteisinamojo nuosprendžio, naikintina ir byla perduotina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka dėl esminių BPK pažeidimų (BPK 369 straipsnio 3 dalis).
6.1. Nagrinėjamoje byloje abiejų instancijų teismai (2018 m. lapkričio 16 d. Panevėžio apygardos teismo nuosprendis ir 2019 m. kovo 8 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartis) E. S. išteisinimą dėl kaltinimo pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 206 straipsnio 2 dalį (kredito, paskolos panaudojimo ne pagal paskirtį, pažeidžiant sutarčių sąlygas, organizavimas, dėl to padarant kreditoriui didelę turtinę žalą) grindė tuo, kad kreditoriaus – paskolas suteikusio AB (duomenys neskelbtini) filialo atstovai (K. A. – valdytojas ir A. B. – valdytojo pavaduotojas) žinojo tikrąsias aplinkybes, t. y. tai, kad paskolų sutartyse jų gavėjais nurodyti asmenys ir paskolų paskirtys neatitinka tikrovės, kad faktiškai bankas skolina pinigus ne sutartyse nurodytiems asmenims, o UAB „E“, kurios direktorius ir vienintelis akcininkas buvo išteisintasis E. S., ir kad suteiktos lėšos bus panaudotos bendrovės „E“ veikloje, o ne sutartyse nurodytiems tikslams, kas ir įvyko. Remdamiesi tokiomis aplinkybėmis, teismai padarė išvadas, kad paskolos buvo panaudotos pagal paskirtį ir tai atitiko banko atstovų, pasirašiusių atitinkamas sutartis, valią. Šiuo pagrindu – nesant nusikaltimo požymio – E. S. išteisintas kaip nepadaręs BK 24 straipsnio 4 dalyje (klaidingai nurodyta – ir 2 dalyje), 206 straipsnio 2 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos.
6.2. Pirmiausia atkreiptinas dėmesys į tai, kad E. S. buvo kaltinamas pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 206 straipsnio 2 dalį, t. y. kaip nusikalstamos veikos organizatorius, tačiau pirmosios instancijos teismo nuosprendyje (taip pat ir nutartyje dėl bylos perdavimo nagrinėti teisiamajame posėdyje) klaidingai nurodoma BK 24 straipsnio 2 dalis, o ne 4 dalis; ši klaida pakartota ir apeliacinės instancijos teismo nutarties įžanginėje dalyje bei kitur aptariant E. S. išteisinimą, tačiau, darant išvadas apie nusikalstamos veikos požymius, nurodoma ir BK 24 straipsnio 4 dalis. Teisėjų kolegija toliau šioje nutartyje pasisakys dėl E. S. priimtos ir skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties atsižvelgdama į tai, koks kaltinimas jam buvo inkriminuojamas, ir į atitinkamas kaltinimo faktines aplinkybes, kurios analizuotos teismų sprendimuose.
6.3. Pažymėtina, kad baudžiamosios atsakomybės pagrindas yra baudžiamajame įstatyme, t. y. BK straipsnyje, nurodyta nusikalstama veika, apibrėžti konkrečios veikos sudėtį sudarantys požymiai. Taigi teismas, spręsdamas baudžiamojo įstatymo taikymo klausimą, turi išnagrinėti visas teisinę reikšmę turinčias aplinkybes, kurios būtinos tam, kad būtų padarytos teisingos išvados, ar (ne)buvo padaryta BK specialiosios dalies straipsnyje uždrausta nusikalstama veika. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą reglamentavimą, apeliacinės instancijos teismas privalo patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose. Ši nuostata, inter alia (be kita ko), reiškia ir apeliacinės instancijos teismo pareigą patikrinti skundžiamo nuosprendžio – išteisinamojo ar apkaltinamojo – pagrįstumą bei teisėtumą. Dėl apskųsto pirmosios instancijos teismo nuosprendžio priimtas apeliacinės instancijos teismo sprendimas turi būti motyvuotas, visais išnagrinėtais klausimais daromos išvados – konkrečios, aiškios, teisės taikymo prasme nekeliančios abejonių savo teisingumu.
6.4. BK 206 straipsnio 2 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas gavęs kreditą ar paskolą panaudojo juos ne pagal paskirtį ar nustatytą tvarką ir negrąžino laiku, ir dėl to kreditoriui, laiduotojui arba kitam asmeniui padarė didelę turtinę žalą. Šio nusikaltimo sudėties požymis „panaudojimas ne pagal paskirtį“ nustatomas pirmiausia atsižvelgiant į tai, kokia paskolos paskirtis nurodyta sutartyje, sudarytoje tarp kreditoriaus – paskolos davėjo ir paskolos gavėjo. Pažymėtina, kad paskolos panaudojimas ne tais tikslais, kuriems įgyvendinti ji suteikta, suponuoja ir kreditoriaus (nagrinėjamu atveju – banko) teisėtų interesų įgyvendinimą. Paskolos sutartyje nurodžius, kad nustatyto dydžio lėšas jų gavėjas įsipareigoja panaudoti konkrečiai paskirčiai, tai reiškia esminę sutarties sąlygą. Tokios sąlygos pažeidimas, juolab kai lėšos panaudojamos asmens, kuriam paskola net nebūtų suteikta, veikloje, iškreipia normalią teisės aktais reguliuojamą ekonomikos ir verslo tvarką, kreditavimo bei paskolų teikimo procesą, sudaro prielaidas nepagrįstam tam tikrų asmenų praturtėjimui. Pažymėtina, kad BK 206 straipsnio 2 dalyje nustatyto nusikaltimo sudėtis yra materialioji, atsakomybė už kredito (paskolos) panaudojimą ne pagal paskirtį (ar nustatytą tvarką) kyla, jei ji laiku negrąžinama ir dėl to kreditoriui padaroma didelė turtinė žala. Sprendžiant, ar tokia veika pavojinga, svarbu įvertinti ir pažeidimų pobūdį, priežastis, neteisėto (sutarčių sąlygas pažeidžiančio) veikimo trukmę, sistemiškumą, kaltininko tyčios turinį. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad aptariamos nusikaltimo sudėties būtinasis požymis, skirtingai nei kreditinio sukčiavimo atveju (BK 207 straipsnis), nėra apgaulė, todėl veikos kvalifikavimui lemiamos reikšmės neturi tai, ar paskolos gavėjas suklaidino kreditorių (jo atstovus) dėl tikrųjų tikslų (kam panaudos gautas lėšas).
6.5. Tais atvejais, kai asmuo kaltinamas organizavęs kredito, paskolos panaudojimą ne pagal paskirtį (esant BK 206 straipsnio 2 dalyje nurodytiems padariniams), būtina įvertinti ir aplinkybes, parodančias bendrininkavimą ir bendrininkų rūšis. Nusikalstamų veikų sudėtys BK specialiojoje dalyje paprastai aprašytos taip, lyg jas tiesiogiai darytų vykdytojas. Tačiau neretai nusikalstamos veikos gali būti padaromos sujungiant kelių asmenų pastangas. Pagal BK 24 straipsnį bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Bendrininkavimo atveju organizatorius, be kita ko, pagal BK 24 straipsnio 4 dalyje nurodytą apibrėžimą yra asmuo, parengęs nusikalstamą veiką ar jai vadovavęs. Vadovavimas nusikalstamos veikos pasiruošimui paprastai suprantamas kaip lenkimas kitų asmenų ją daryti, numatymas būdo, priemonių nusikalstamam tikslui įgyvendinti ir pan. Organizatoriaus vaidmuo gali tuo neapsiriboti, pvz., sudėtingo bendrininkavimo atveju, vadovaudamas nusikaltimui ir bendrininkams, jis gali ir pats atlikti vykdytojo veiksmus ar dalį tokių veiksmų. Taigi kaltininko, atlikusio tam tikrą vaidmenį organizuojant nusikalstamą veiką, veiksmai turi būti įvertinti atsižvelgiant į BK 24 straipsnio apibrėžtus požymius ir – šiuo konkrečiu atveju – BK 206 straipsnyje nurodytą nusikaltimo sudėtį.
6.6. Nagrinėjamoje byloje teismai nustatė, kad pagal įvairiu laiku sudarytas sutartis AB (duomenys neskelbtini) suteikė atitinkamo dydžio paskolas (iš viso 461 790,43 Eur (1 594 470 Lt) N. K., S. J., V. S., UAB „Ag“, nurodydamas konkrečias paskirtis (automobiliui pirkti, patalpų remontui ir kt.). Šių sutarčių pagrindu suteiktos lėšos tuoj pat buvo pervestos į išteisintojo E. S. vadovaujamos bendrovės „E“ sąskaitą ir buvo panaudotos minėtos bendrovės veikloje, t. y. iš viso 319 165,94 Eur, padarant šio dydžio turtinę žalą AB (duomenys neskelbtini) negrąžinus paskolų.
6.7. Pažymėtina, kad pasisakant dėl minėtų lėšų, t. y. paskolų gavimo tikslų ir jų panaudojimo aplinkybių apeliacinės instancijos teismo nutartyje (taip pat kaip ir pirmosios instancijos teismo nuosprendyje), atkreiptas dėmesys į nenuoseklius E. S. parodymus, paminėti S. J., V. S., N. K., t. y. asmenų, kurių vardu sudarytos paskolų sutartys, parodymai, tačiau jų vertinimas iš esmės neatliktas, nepadarytos aiškios išvados dėl bylai reikšmingų faktinių aplinkybių, susijusių su E. S. vaidmeniu panaudojant paskolas, nustatymo. Taip pat neanalizuoti bylos duomenys ir aplinkybės, lėmę padarinių atsiradimą ir turtinės žalos padarymą AB (duomenys neskelbtini) negrąžinant šiam paskolų. Apeliacinės instancijos teismas apsiribojo teiginiais, kad UAB „E“ trūko lėšų, todėl iš banko ėmė kreditus (paskolas) kitų asmenų vardu pagal AB (duomenys neskelbtini) filialo atstovų (K. A. ir Ž. B.) pasiūlytą schemą, tačiau tai, kokia buvo (ar buvo) išteisintojo E. S. veikla bei pastangos pasitelkiant S. J., V. S., N. K. gauti ir panaudoti lėšas ne tais tikslais, kurie nurodyti jų suteikimo (paskolų kredito) sutartyse, neatskleista, nors civilinio ieškovo atstovo apeliaciniame skunde su tuo susiję argumentai buvo pateikti. Apeliacinės instancijos teismas neatliko išsamaus bylos įrodymų viseto vertinimo ir, atsižvelgdamas į BK 24 straipsnio 4 dalyje, BK 206 straipsnio 2 dalyje apibūdintus nusikalstamos veikos požymius, nepadarė argumentuotų išvadų dėl baudžiamojo įstatymo taikymo.
6.8. Atsižvelgdama į pirmiau nurodytas bylos aplinkybes ir argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas nepatikrino bylos tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniame skunde, padaryti BPK 20 straipsnio 5 dalies, 320 straipsnio 3 dalies pažeidimai yra esminiai, nes sukliudė teismui išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą (BPK 369 straipsnio 3 dalis). Iš naujo nagrinėdamas bylą ir tikrindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dėl E. S. išteisinimo pagrįstumą, apeliacinės instancijos teismas privalo išsamiai įvertinti bylos įrodymus ir jų pagrindu padaryti motyvuotas išvadas dėl faktinių aplinkybių, turinčių reikšmės kaltinime nurodytos nusikalstamos veikos požymių nustatymui, buvimo ar nebuvimo.
6.9. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad civilinio ieškinio išsprendimas susijęs su E. S. (ne)kaltumo klausimo išsprendimu, ir neturėdama teisės iš anksto nustatyti išvadų, kurias gali padaryti teismas, iš naujo nagrinėdamas bylą (BPK 386 straipsnio 2 dalis), kasacinio skundo argumentų dėl civilinio ieškinio nenagrinėja.
Dėl baudžiamųjų bylų nutraukimo S. K., K. A., Ž. B., suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui (BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3 dalis)
7. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, pateikus kaltinamiesiems prašymus nutraukti jiems baudžiamąją bylą suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui (BK 95 straipsnis) ir nereikalaujant tęsti baudžiamojo proceso (bylos nagrinėjimo teisme), priėmė nutartis baudžiamąją bylą nutraukti – S. K. dėl kaltinimo pagal BK 206 straipsnio 2 dalį (2018 m. gegužės 2 d. nutartis), K. A. ir Ž. B. dėl kaltinimų pagal BK 184 straipsnio 2 dalį (2018 m. rugsėjo 3 d. nutartis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės ieškovės bankrutuojančios AB (duomenys neskelbtini) atstovo apeliacinį skundą, 2019 m. sausio 30 d. nutartimi jį atmetė ir minėtas pirmosios instancijos teismo nutartis paliko galioti, padaręs išvadą, jog pagal BPK 3 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą nuostatą tuo atveju, jei bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamasis nereikalauja tęsti baudžiamojo proceso, teismas, paaiškėjus BK 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytai aplinkybei (suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui), priima nutartį šiuo pagrindu nutraukti baudžiamąją bylą. Kasatorius civilinio ieškovo atstovas, prašydamas tokią apeliacinės instancijos teismo nutartį panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka, teigia, kad teismas neteisingai aiškino ir taikė BPK normas dėl bylos nutraukimo suėjus senaties terminui, taip pat – ir 2016 m. birželio 27 d. Konstitucinio Teismo nutarimo esmę, nes, net ir suėjus BK 95 straipsnyje nurodytiems apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminams, teismai turėjo išnagrinėti bylą iš esmės ir padaryti išvadas, ar pateikti kaltinimai buvo pagrįsti. Priešingu atveju pažeidžiamos (o tai ir atsitiko) BPK 7 straipsnio 2 dalies, 44 straipsnio 10 dalies nuostatos, pagal kurias kiekvienas nuo nusikalstamos veikos nukentėjęs asmuo turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas tokią veiką padaręs asmuo, taip pat reikalauti iš jo padarytos žalos atlyginimo.
7.1. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), konstatuoja, kad kasacinio skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.
7.2. Baudžiamajame įstatyme (BK 95 straipsnis) įtvirtinta nuostata, kad asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, negali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis, jeigu suėjo senatis jam priimti. BPK 3 straipsnio 1 dalyje išvardytos aplinkybės, kurias nustačius baudžiamasis procesas yra negalimas. Viena iš tokių aplinkybių – apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas (BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas). BPK 3 straipsnio 3 dalyje (2017 m. lapkričio 28 d. įstatymas, Nr. XIII-805, įsigaliojęs nuo 2017 m. gruodžio 5 d., t. y. iki šioje byloje priimtų teismų nutarčių) nustatyta, kad jeigu šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta aplinkybė paaiškėja perdavus bylą teismui ar bylos nagrinėjimo teisme metu ir kaltinamasis reikalauja tęsti baudžiamąjį procesą, teismas baigia nagrinėti bylą ir nuosprendžiu nutraukia baudžiamąją bylą arba priima išteisinamąjį nuosprendį. Tuo atveju, jeigu yra BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta aplinkybė (suėjęs senaties terminas) ir jeigu kaltinamasis nereikalauja tęsti baudžiamojo proceso, pirmosios instancijos teismas priima nutartį bylą nutraukti šiai aplinkybei paaiškėjus bylos parengimo nagrinėti teisme metu (BPK 235 straipsnio 1 dalis) arba bylą nagrinėjant (pradėjus nagrinėti) teisiamajame posėdyje (BPK 254 straipsnio 4 dalis). Apeliacinės instancijos teismas atitinkamai apeliacinio proceso metu panaikina pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir bylą nutraukia esant BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytai aplinkybei, dėl kurios baudžiamasis procesas negalimas (BPK 327 straipsnio 1 punktas).
7.3. Pažymėtina, kad 2017 m. lapkričio 28 d. įstatymu Nr. XIII-805 buvo įgyvendintas Konstitucinio Teismo 2016 m. birželio 27 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies nuostatos, 235 straipsnio 1 dalies, 254 straipsnio 4 dalies, 327 straipsnio 1 punkto atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3, 233, 235, 254, 303, 305, 307, 309, 327, 331, 387, 444 ir 451 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto aiškinamasis raštas). Pagal galiojantį teisinį reguliavimą, bylos nutraukimas teismo nutartimi suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui negalimas tuo atveju, jeigu kaltinamas asmuo reikalauja tęsti procesą; tokiu atveju, kaip minėta, teismas baigia nagrinėti bylą ir priima vieną iš sprendimų – ją nutraukia arba priima išteisinamąjį nuosprendį. Toks teisinis reguliavimas reiškia, kad baudžiamasis procesas (teisminis nagrinėjimas) suėjus apkaltinamojo nuosprendžio senaties terminui galimas tik esant sąlygai – kaltinamojo reikalavimui tęsti tokį procesą.
7.4. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminams ir kaltinamiesiems S. K., K. A., Ž. B. pateikus prašymus nutraukti bylą (nereikalaujant tęsti baudžiamojo proceso), atsirado aplinkybė, nustatyta BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte (2017 m. lapkričio 28 d. įstatymo Nr. XIII-805 redakcija), dėl kurios baudžiamasis procesas (tolesnis teisminis nagrinėjimas) nebuvo galimas. Taigi pirmosios instancijos teismas, priimdamas nutartis nutraukti baudžiamąją bylą S. K., K. A., Ž. B., o apeliacinės instancijos teismas, palikdamas šias nutartis galioti, BPK 3 straipsnyje (2017 m. lapkričio 28 d. įstatymo Nr. XIII-805 redakcija) įtvirtintų reikalavimų nepažeidė.
7.5. Minėta, kad BPK 3 straipsnyje (2017 m. lapkričio 28 d. įstatymo Nr. XIII-805 redakcija) nustatytas teisinis reguliavimas priimtas įgyvendinant Konstitucinio Teismo 2016 m. birželio 27 d. nutarimą. Šiuo nutarimu, be kita ko, BPK 254 straipsnio 4 dalis (2003 m. balandžio 10 d. redakcija) tiek, kiek pagal ją nagrinėjimo teisme metu, kai nustatoma BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta aplinkybė, byla nutraukiama teismo nutartimi, teismui neišsprendus, ar kaltinamasis pagrįstai buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, prieštarauja Konstitucijos 31 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti, kad BPK 3 straipsnio 3 dalyje (2017 m. lapkričio 28 d. įstatymo Nr. XIII-805 redakcija) nustatytu teisiniu reguliavimu buvo įveikta Konstitucinio Teismo nutarimo pripažinti teisės aktą ar jo dalį nekonstituciniu galia (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 5 dalis) ar kad BPK 3 straipsnio 3 dalis (2017 m. lapkričio 28 d. įstatymo Nr. XIII-805 redakcija) prieštarauja Konstitucijos 31 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.
7.6. Pažymėtina, kad nėra teisinio pagrindo remtis kaip precedentu kasaciniame skunde paminėta kasacine nutartimi Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy02OTMvMjAxOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-693/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-693/2018">2K-7-693/2018</a>, nes joje nagrinėta situacija nėra tapati šiai bylai. Nurodytoje byloje pirmosios instancijos teismas buvo priėmęs išteisinamąjį nuosprendį, kurį apskundė prokuroras, o apeliacinės instancijos teismas skundą atmetė, kasaciniame skunde prokuroras prašė panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, nesutikdamas su teismų išvadomis dėl to, kad kaltinimai nepasitvirtino.
7.7. Nagrinėjamu atveju, priešingai nei nurodo kasatorius, taip pat nėra pagrindo teigti, kad buvo pažeistos BPK 115 straipsnio nuostatos, sprendžiant civilinio ieškinio klausimą. Kaip teisingai nurodyta skundžiamoje apeliacinės instancijos teismo nutartyje, iš BPK 115 straipsnio nuostatų išplaukia, jog visiškai ar iš dalies patenkinti civilinį ieškinį arba pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinį, jo dydžio klausimą perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka, teismas gali tik priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, o toks šioje byloje suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui negalimas. Nutraukus baudžiamąją bylą dėl senaties – BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu – ir civilinį ieškinį palikus nenagrinėtą, civiliniam ieškovui išlieka teisė reikšti civilinį ieškinį asmenims, kuriems byla nutraukta, civilinio proceso tvarka. Taigi, civilinė teisinė atsakomybė (jei tokia yra) ir civilinio ieškovo teisė į žalos atlyginimą gali būti įgyvendintos, tačiau ne baudžiamajame procese, pasibaigusiame jo nutraukimu, kai yra nustatyta aplinkybė, daranti baudžiamąjį procesą negalimą.
Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1, 5 punktais,
n u t a r i a :
Panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. kovo 8 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Atmesti civilinės ieškovės (duomenys neskelbtini) atstovo advokato O. Šibkovo kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. sausio 30 d. nutarties.
Teisėjai Pranas Kuconis
Sigita Jokimaitė
Dalia Bajerčiūtė
