M. M. pagal BK 129 str., 129 str. 2 d.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-174-788/2017

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-12715-2015-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.3.1.1; 2.1.7.4

(S)

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. liepos 4 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Vytauto Piesliako (kolegijos pirmininkas), Eligijaus Gladučio ir Olego Fedosiuko (pranešėjas),

sekretoriaujant Ritai Bartulienei,

dalyvaujant prokurorei Rimai Krikščiūnaitei,

nuteistojo gynėjui advokatui Mindaugui Paukštei,

nukentėjusiajai V. V.,

nukentėjusiosios atstovui Gerardui Višinskiui,

viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. M. gynėjo advokato Mindaugo Paukštės kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. sausio 15 d. nuosprendžio, kuriuo M. M. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį (perkvalifikavus veiką iš BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punkto) laisvės atėmimu dvylikai metų. Priteista iš M. M. nukentėjusiajai V. V. 2583,86 Eur turtinės ir 50 000 Eur neturtinės žalos.

Taip pat skundžiama Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gruodžio 15 d. nutartis, kuria nuteistojo M. M. gynėjo apeliacinis skundas atmestas.

Teisėjų kolegija, išklausiusi nuteistojo gynėjo, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, prokuroro ir nukentėjusiosios atstovo, prašiusių kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

1. M. M. pagal BK 129 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2015 m. kovo 2 d., nuo 01.00 iki 05.00 val., tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, asmeninio konflikto su L. V. metu, tyčia sudavė nenustatytą skaičių smūgių rankomis bei stikliniu bokalu jai į galvos sritį, padarydamas daugybines kraujosruvas veide ir galvoje, muštines žaizdas kaktos dešinėje ir dešinio smilkinio srityje, odos nubrozdinimą kaktos kairėje, daugybines minkštųjų audinių kraujosruvas pakaušio kairėje ir kairio užausio srityje, daugiaskeveldrinius nosikaulių ir nosies pertvaros kremzlinės dalies lūžius-sužalojimus; tai komplikavosi poūminiu išoriniu nukraujavimu, šoku, ūminiu širdies ir kvėpavimo veiklos sutrikimu ir sukėlė nukentėjusiosios mirtį, taip tyčia ją nužudė.

2. Kasaciniu skundu nuteistojo M. M. gynėjas advokatas Mindaugas Paukštė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. sausio 15 d. nuosprendį ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gruodžio 15 d. nutartį ir bylą nutraukti arba teismų sprendimus pakeisti ir nuteistojo M. M. nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš BK 129 straipsnio 1 dalies į 132 straipsnio 1 dalį arba paskirti švelnesnę (artimą BK 129 straipsnio 1 dalies sankcijos minimumui) bausmę.

2.1. Kasatorius teigia, kad teismas buvo šališkas, nes proceso metu atmesdavo nuteistojo ir jo gynėjo prašymus dėl skirtingų aplinkybių ištyrimo ir neleido gynėjui realizuoti BPK 48 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintos pareigos panaudoti visas įstatymuose nurodytas gynybos priemones ir būdus, kad būtų nustatytos aplinkybės, teisinančios ginamąjį ar lengvinančios jo atsakomybę, ir teikti ginamajam reikiamą teisinę pagalbą. Argumentus dėl teismo šališkumo patvirtina ir tai, kad gynėjo prašymas pasiruošti baigiamajai kalbai pirmosios instancijos teisme buvo atmestas. Kasatorius mano, kad pirmosios instancijos teismas skubėjo išnagrinėti bylą kuo greičiau ir baigiamąsias kalbas paskelbė iš karto po įrodymų tyrimo todėl, kad kolegijos pirmininkas buvo paskirtas aukštesnės instancijos teismo teisėju. Visos nurodytos aplinkybės pažeidė nuteistojo teisę į teisingą procesą.

2.2. Skunde nurodoma, kad šioje byloje teismai įrodymus vertino pažeisdami BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas, nes savo išvadas grindė prielaidomis, byloje nepakanka neginčytinų jo kaltę patvirtinančių įrodymų, o apeliacinės instancijos teismas nepatikrino bylos tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis), nepateikė motyvuotų išvadų dėl dalies skundo argumentų: nepasisakyta dėl nuteistojo M. M. kūno sužalojimų (ar keli nežymūs odos paviršiaus nubrozdinimai gali būti įrodymas, kad asmuo sudavė dešimtis smūgių, sulaužė kaulus ir turėjo tyčią nužudyti nukentėjusiąją); nepasisakyta dėl kaltės turinio; nenustatyta, kas iš liudytojų davė teisingus parodymus (ar M. P., kuri keitė parodymus dėl žinučių turinio, ar pareigūnas V. M., surašęs tarnybinį protokolą); nepasisakyta, kodėl A. Š. laikomas patikimu liudytoju.

2.3. Kasatoriaus nuomone, teismai nepakankamai motyvavo savo išvadas dėl nuteistojo kaltės, o nuosprendis priimtas neišnagrinėjus visų aplinkybių, turinčių esminės reikšmės šiai bylai. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas apsiribojo kaltinamojo akto, o apeliacinės instancijos teismas – pirmosios instancijos teismo nuosprendžio perrašymu. Teismai nepašalino visų prieštaravimų, kuriuos nurodė gynyba bylą nagrinėjant teisme, todėl bet kokie prieštaravimai turėjo būti vertinami kaltinamojo naudai. Nebuvo analizuojamos nukentėjusiosios L. V., D. K. asmenybės, nebuvo vertinami nukentėjusiosios draugės M. P. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, taip pat nebuvo išsamiai tirta įvykio vieta ir ja susiję objektai. Kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad nebuvo ištirtas vienas svarbiausių objektų byloje – nukentėjusiosios kompiuterio turinys. Teismai apsiribojo tuo, kad ekspertams nepavyko atblokuoti socialinio portalo „Facebook“ paskyros, prie kurios jungėsi ir per kurią rašė nukentėjusioji L. V. prieš mirtį. Buvo tiriamos tik „Facebook“ ir <www.yahoo.com> elektroninio pašto paskyros. Ekspertas nurodė, kad socialinio tinklo „Facebook“ paskyra yra užblokuota, o norint gauti papildomos informacijos, reikia kreiptis į šio socialinio tinklo palaikymą (angl. support). Ištyrus, kokio turinio žinutes ir kokiu metu rašė pati nukentėjusioji, būtų tiksliai galima nustatyti jos būklę, skundus, laiką, iki kada ji dar aktyviai naudojosi kompiuteriu. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad liudytojai nurodė, jog nuo nukentėjusiosios gautose žinutėse ji prašė užblokuoti telefono numerį ir nesiskundė dėl sveikatos būklės. Todėl galima daryti išvadą, kad, nuteistajam išėjus iš nukentėjusiosios namų, ji nebuvo sužalota ir galvojo tik apie dingusį telefoną. Kasatorius mano, kad jeigu nukentėjusioji būtų patyrusi tiek sužalojimų, kiek nurodyta teismo eksperto išvadoje, ji nebūtų naudojusis socialinio tinklo svetaine apie 1,5 val., o draugei M. P. būtų pasakiusi apie sveikatos būklę ir galimą smurtautoją. Taigi teismų sprendimai buvo priimti neištyrus esminę reikšmę bylai turinčių įrodymų, nes nukentėjusiosios susirašinėjimas socialiniame tinkle „Facebook“, kuris vyko po to, kai ji buvo sužalota, yra svarbus įrodymas byloje, galintis lemti išteisinamojo nuosprendžio priėmimą.

2.4. Kasatorius teigia, kad teismai nepagrįstai rėmėsi nepatikimais liudytojo A. Š. parodymais. Pažymėtina, kad apklausos, atliktos 2015 m. kovo 3 d., metu A. Š. kraujyje buvo nustatyta 2,17 promilės alkoholio. Nors teismas nurodė, kad remiasi liudytojo A. Š. parodymais, duotais teisiamojo posėdžio metu, tačiau pažymėtina, jog teisme šis liudytojas davė tokius pat parodymus kaip ir ikiteisminiame tyrime. Kasatoriaus manymu, tai, kad liudytojas patvirtino savo žodžius teisme, negali būti laikoma patikimais parodymais, nes pirminius parodymus jis davė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Liudytojo A. Š. parodymai šioje byloje yra itin svarbūs, nes jis vienintelis parodė, kad tarp nuteistojo ir nukentėjusiosios kilo konfliktas, visi kiti liudytojai (M. S., V. P., M. P.) davė parodymus pagal A. Š. pasakojimą. Vertinant A. Š. parodymus byloje, akivaizdu, kad jis painiojosi, pvz., teigė, kad nuteistasis M. M. prašė skambinti nukentėjusiajai, nors nuteistasis nurodė tiesiog skambinęs A. Š.). Be to, būtent A. Š. sugalvojo, kad nukentėjusiajai neva buvo trenkta bokalu, nors apie tai niekas nekalbėjo. Teismai, vertindami A. Š. parodymų patikimumą, neatsižvelgė į tai, kad tarp jų buvo susiklostę konfliktiški santykiai, iki įvykio jie buvo nebendravę apie pusę metų. Pažymėtina, kad A. Š. negali būti laikomas patikimu liudytoju ir dėl to, kad buvo supažindintas su įvykio aplinkybėmis (jam parodytos įvykio nuotraukos), taigi jis turėjo išankstinę nuomonę ir negalėjo duoti objektyvių parodymų apie jam žinomas įvykio aplinkybes.

2.5. Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas nepasisakė dėl argumentų apie įvykio vietos netinkamą ištyrimą. Pažymėtina, kad įvykio vietos (buto) raktai buvo atiduoti nukentėjusiosios motinai, kuri kitą dieną po nusikaltimo išvalė galimus nusikaltimo pėdsakus. Taip pat byloje nenustatyta, kieno kraujas paliktas ant durų rankenos, ir netirta kruvina nukentėjusiosios striukė. Taip pat apeliacinės instancijos teismas nepasisakė dėl M. M. patirtų sužalojimų: neaišku, kaip nuteistasis, būdamas kairiarankis, galėjo suduoti 60 smūgių rankomis ir bokalu nukentėjusiajai, nors pats patyrė tik paviršinius nubrozdinimus ant dešinės rankos.

2.6. Skunde teigiama, kad byloje nėra jokių pagrįstų įrodymų, jog nukentėjusiajai sumušimus, sukėlusius jos mirtį, padarė nuteistasis. Nuteistajam M. M. ir liudytojui V. M. svečiuojantis pas nukentėjusiąją, ši patyrė vienintelį sužalojimą – prasikirto kaktą dešinėje pusėje, tačiau ši žaizda nesukėlė jos mirties. Byloje nustatyta, kad nuteistasis iš nukentėjusiosios namų išėjo apie 4.00 ar 5.00 val., tai patvirtina liudytojas V. M.. Šis liudytojas taip pat parodė, kad nukentėjusioji paaiškino, jog ji pati nugriuvo ir susižalojo. Taip pat nustatyta, kad nukentėjusioji maždaug nuo 5.44 iki 7.12 val. susirašinėjo socialiniame tinkle „Facebook“, prašydama užblokuoti telefono numerį ir pasisakydama, kad prasiskėlė galvą. Taigi byloje nėra jokių duomenų, kad nusikalstamą veiką padarė M. M..

2.7. Kasatorius nurodo, kad teismai, analizuodami nuteistojo kaltės klausimą, tik konstatavo, kad veika padaryta netiesiogine tyčia, tačiau nedetalizavo kaltės turinio, t. y. neišskyrė nei intelektinio, nei valinio kaltės momento. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nukentėjusiajai prasiskėlus galvą, nuteistasis padėjo sustabdyti kraujavimą, jis neturėjo tyčios jos nužudyti, todėl pagal BK 129 straipsnio 1 dalį nuteistas nepagrįstai. Pažymėtina, kad, nenustačius kaltės turinio, apeliacinės instancijos teismas negalėjo atmesti reikalavimo apsvarstyti M. M. veikos perkvalifikavimo į BK 132 straipsnio 1 dalį (neatsargus gyvybės atėmimas). Pasak kasatoriaus, nukentėjusiajai prasiskėlus kaktą, M. M. nenumatė, kad ji dėl to gali mirti, ir to nenorėjo (padėjo sustabdyti kraujavimą), todėl veika galėjo būti perkvalifikuota į neatsargų gyvybės atėmimą (BK 132 straipsnio 1 dalis). Taip pat pažymėtina, kad, priėmus sprendimą nuteistajam bylą nutraukti, iš jo civilinis ieškinys negali būti priteisiamas, o veiką perkvalifikavus į BK 132 straipsnio 1 dalį – priteista suma mažintina.

2.8. Kasatorius teigia, kad nuteistajam pagal BK 129 straipsnio 1 dalį paskirta dvylikos metų laisvės atėmimo bausmė yra per griežta, nes viršija straipsnio sankcijoje nustatytą vidurkį. Pažymėtina, kad M. M. teisiamas pirmą kartą, visuomet dalyvavo procese, tiek ikiteisminiame tyrime, tiek teisme nevengė duoti parodymų, dirba, turi vaiką, palaiko santykius su šeima, tačiau šios aplinkybės skiriant bausmę nevertintos.

3. Nuteistojo M. M. gynėjo advokato M. Paukštės kasacinis skundas atmestinas.

Dėl teismo šališkumo

4. Teismo šališkumą ir kaltinamojo teisės į teisingą procesą pažeidimą kasatorius grindžia tuo, kad teismas atmesdavo nuteistojo ir jo gynėjo prašymus, be to, skubėjo išnagrinėti bylą kuo greičiau, nes kolegijos pirmininkas buvo paskirtas aukštesnės instancijos teismo teisėju. Tokie teiginiai yra deklaratyvūs. Teismo prerogatyva yra spręsti, kurie šalių prašymai yra pagrįsti ir tenkintini, o kurie – atmestini. BPK 241 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teisiamojo posėdžio pirmininkas imasi visų įstatymų numatytų priemonių, kad būtų išsamiai ir nešališkai ištirtos bylos aplinkybės. Jis šalina iš nagrinėjimo teisme visa, kas nesusiję su byla ir kas nepagrįstai užtęsia bylos nagrinėjimą. Remiantis BPK 242(1) straipsnio 1 dalimi, teismas privalo rūpintis, kad baudžiamoji byla teisme būtų išnagrinėta per kuo trumpesnį laiką, darant kiek įmanoma mažiau teisiamojo posėdžio pertraukų. Tai, kad ne visi gynybos prašymai teisminio proceso metu buvo patenkinti, nesudaro pagrindo konstatuoti teismo šališkumą. Kasatoriaus teiginys, kad kolegijos pirmininkas nepagrįstai skubėjo pabaigti bylos nagrinėjimą, nes buvo paskirtas aukštesnės instancijos teismo teisėju, yra faktais nepagrįsta nuomonė, todėl nenagrinėtinas.

Dėl įrodymų vertinimo

5. Pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 376 straipsnio 1 dalimi, nagrinėja bylą teisės taikymo aspektu, taigi iš naujo surinktų įrodymų netiria, liudytojų neapklausia, faktinių aplinkybių nenustato. Kasacinės instancijos teismas, neperžengdamas savo kompetencijos ribų, patikrina, ar pirmosios ir apeliacinės instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė byloje surinktus įrodymus, ar nustatant faktines veikos padarymo aplinkybes nebuvo ignoruoti svarbūs bylos duomenys, ar pagal nustatytas aplinkybes teisingai pritaikytas baudžiamasis įstatymas. Atsižvelgiant į tai, kasacinio skundo teiginiai, kaip teismas turėjo vertinti vieno ar kito liudytojo parodymus, kurio liudytojo parodymai patikimi, o kurio – nepatikimi, nėra kasacinio bylos nagrinėjimo dalykas, todėl paliktini nenagrinėti.

6. Iš bylos medžiagos matyti, kad M. M. kaltumas nužudžius nukentėjusiąją nustatytas byloje esančių įrodymų visuma: specialisto išvada, nustačiusia mirties priežastį ir nukentėjusiajai padarytus sužalojimus; specialisto išvada, nustačiusia nubrozdinimus M. M. kūne; įvykio vietos apžiūros protokolu (užfiksuota didžiulė betvarkė bute, išmėtyti drabužiai, indų šukės, išmėtyti komodų stalčiai, palikta daug kraujo pėdsakų); liudytojų parodymais apie vykusį pobūvį nukentėjusiosios namuose ir jo dalyvius, taip pat apie M. M. emocinį nestabilumą ir su alkoholio vartojimu siejamą polinkį į agresiją, iš jo paties girdėtus žodžius apie konfliktą su nukentėjusiąja, bokalu jai suduotą smūgį, praskeltą galvą ir gausų kraujavimą, teiravimąsi, ar nukentėjusioji neparašė pareiškimo policijai; faktu, kad M. M. buvo paskutinis išėjęs iš nukentėjusiosios namų, be to, užrakinęs ją ir paėmęs jos mobiliojo ryšio telefoną, kurį vėliau atidavė į lombardą; gausybe kitų teismo nustatytų įvykio detalių. Pats kaltinamasis, nors ir neigė smurtavęs prieš nukentėjusiąją, bet patvirtino konflikto su nukentėjusiąja, jos telefono užvaldymo ir atidavimo į lombardą faktus, pripažino, kad iš tiesų domėjosi, ar nukentėjusioji neparašė pareiškimo policijai. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti teismų išvada dėl įrodymų visumos pakankamumo M. M. kaltumui nustatyti. Kasaciniame skunde esantys teiginiai, kad byloje nėra jokių pagrįstų įrodymų, jog nukentėjusiajai sumušimus, sukėlusius jos mirtį, padarė nuteistasis, kad nebuvo išsamiai tirta įvykio vieta, su tuo susiję objektai, yra deklaratyvūs ir prieštarauja bylos medžiagai.

7. Esminis kasacinio skundo argumentas yra susijęs su nepakankamomis pastangomis gauti ir ištirti duomenis apie nukentėjusiosios susirašinėjimą socialiniame tinkle „Facebook“ iš karto po patirto smurto, bet prieš mirtį. Iš tiesų byloje nustatyta, kad nukentėjusioji po patirtų sužalojimų galėjo kurį laiką judėti, atlikti aktyvius veiksmus ir kad ji rašė žinutes „Facebook“ tinkle liudytojams S. A. ir M. P., prašydama užblokuoti jos telefoną. Tai, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo bandoma atkurti šio nukentėjusiosios susirašinėjimo, kol jos „Facebook“ paskyra dar nebuvo užblokuota, laikytina įrodymų rinkimo trūkumu. Teismas, bandydamas ištaisyti šį trūkumą, pavedė prokurorui patikrinti galimybes atkurti šį susirašinėjimą (t. 2, b. l. 183), tačiau gavo neigiamą išvadą. Be to, Lietuvos kriminalinės policijos biuro Nusikaltimų elektroninė erdvėje valdybos pareigūnas informavo teismą, kad „Facebook“ administruojanti bendrovė tokio pobūdžio informaciją teikia tik Jungtinių Amerikos Valstijų institucijoms ir kad vien atsakymo paprastai laukiama apie dvejus metus (t. 2, b. l. 199). Atsižvelgęs į minėtą informaciją, teismas nutarė atlikti nukentėjusiosios kompiuterio ekspertinį tyrimą ir tada spręsti dėl kreipimosi į „Facebook“ atstovybę (t. 2, b. l. 207-208). Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertui atlikus tyrimą, gauta išvada (t. 3, b. l. 12-14), kad nukentėjusiosios „Facebook“ paskyra yra užblokuota ir kad, norint gauti papildomos informacijos, rekomenduotina kreiptis į šio socialinio tinklo palaikymą (angl. support). Teismas, padaręs išvadą dėl tolesnių bandymų atkurti minėtą susirašinėjimą neperspektyvumo, taip pat atsižvelgęs į tai, kad šio surašinėjimo turinys nustatytas pagal S. A. ir M. P. parodymus, nutarė baigti įrodymų tyrimą (t. 3, b. l. 15). Apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas gynybos išsakomas pastabas dėl neišsamaus kompiuterinių duomenų tyrimo, išklausęs nukentėjusiosios kompiuterio ekspertinį tyrimą atlikusio eksperto paaiškinimus, nutarė paskirti naują informacinių technologijų ekspertizę (t. 3, b. l. 186), tačiau, atlikus šią ekspertizę, jokių naujų duomenų apie nukentėjusiosios susirašinėjimą 2015 m. kovo 1–2 d. negauta. Iš visų šių duomenų matyti, kad teismai pagal galimybes tenkino gynybos prašymus kuo nuodugniau ištirti nukentėjusiosios kompiuteryje esančią informaciją, kuri galėtų padėti tiksliau nustatyti įvykio aplinkybes. Kita vertus, laiškų, kuriuos nukentėjusioji parašė „Facebook“ paskyroje liudytojams S. A. ir M. P., turinys nustatytas (buvo prašyta užblokuoti jos telefoną, S. A. tą ir padaręs). Atsižvelgiant į tai, kad kitų byloje esančių įrodymų visiškai pakako išvadai apie M. M. kaltumą padarius nužudymą, teismų sprendimas toliau nebetirti nukentėjusiosios susirašinėjimo duomenų nelaikytinas įrodymų tyrimo išsamumo reikalavimo nesilaikymu.

8. Nepagrįsti ir kasatoriaus argumentai dėl neištirto kraujo ant durų rankenos ir netirtos kruvinos nukentėjusiosios striukės. Byloje nustatyta, kad L. V. mirė nuo galvos sumušimo, o tai komplikavosi poūminiu išoriniu nukraujavimu, šoku, ūminiu širdies ir kvėpavimo veiklos sutrikimu. Specialistas paaiškino, kad po nosikaulio lūžio nukentėjusioji gyveno valandos ar kelių valandų laikotarpį, kol nukraujavo. Kraujavimas vyko į išorę, turėjo būti gausus. Įvykio vietos apžiūros metu užfiksuota didžiulė betvarkė bute ir daugybė kraujo pėdsakų. Iš bylos medžiagos akivaizdu, kad visur bute palikta nukentėjusiosios kraujo pėdsakų. Kaip teisingai nurodė apeliacinės instancijos teismas, įrodinėjimas nėra begalinis procesas ir turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios (o ne visos įmanomos) bylai aplinkybės ir nelieka protingos tikimybės, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis. Savo išvadas dėl M. M. kaltumo teismai padarė įvertinę įrodymų visumą ir įsitikinę, kad nebeliko jokių abejonių, jog L. V. nužudė nekas kitas, bet M. M.. Kasacinės instancijos teismas nenustatė pagrindo abejoti šia teismų išvada.

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo

9. Kasacinio skundo argumentai, kad M. M. veika turėjo būti kvalifikuojama kaip neatsargus gyvybės atėmimas pagal BK 132 straipsnio 1 dalį, nepagrįsti. Ant L. V. kūno nustatyti ne tik galvos ir veido sužalojimai, tapę mirties priežastimi (ne mažiau kaip 15 trauminių poveikių), bet ir daugybė kitų smurto pėdsakų: ne mažiau kaip 23 trauminiai poveikiai krūtinėje, pilve, nugaroje ir juosmenyje; ne mažiau kaip 22 trauminiai poveikiai ant rankų; ne mažiau kaip 31 trauminis poveikis ant kojų. Iš kasacinio skundo galima suprasti, kad neatsargios kaltės versija grindžiama teiginiu, jog M. M. prisidėjo tik prie vieno trauminio poveikio nukentėjusiajai (šiai prasiskėlus kaktą), tačiau šis teiginys prieštarauja bylos medžiagai. M. M. nuteistas už tai, kad nužudė nukentėjusiąją sudavęs jai daugybę (nenustatytą skaičių) smūgių. Priešingai nei teigia kasatorius, pirmosios instancijos teismas nustatė M. M. kaltės formą, rūšį ir turinį. Teismas konstatavo, kad kaltinamasis padarė nužudymą netiesiogine tyčia – nors ir nesiekė atimti gyvybės, bet smūgiuodamas nukentėjusiajai į galvos sritį, matydamas labai gausų kraujavimą, sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti, buvo abejingas padariniams, kurie galėjo atsirasti; matydamas ir žinodamas, kad nukentėjusioji yra stipriai sužalota, ne tik ją užrakino bute ir išsinešė raktus, bet taip pat paėmė ir jos telefoną. Apeliacinės instancijos teismas, patvirtindamas pirmosios instancijos teismo išvadą dėl kaltės formos ir rūšies, konstatavo, kad M. M., sumušęs L. V., matydamas, kad ji stipriai kraujuoja, ją užrakinęs bute, o raktą ir jos mobiliojo ryšio telefoną išsinešęs kartu su savimi, suprato, kad nukentėjusioji neturės galimybės išsikviesti jai būtinos medicinos pagalbos, t. y. buvo abejingas dėl savo veikos padarinių ir nukentėjusiajai gresiančios mirties. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo kitaip teisiškai vertinti situacijos.

10. Atmetus kasacinio skundo argumentus dėl nuteistojo nekaltumo, taip pat jo padarytos veikos perkvalifikavimo į neatsargų gyvybės atėmimą, nebelieka pagrindo nagrinėti ir klausimo dėl priteistos neturtinės žalos dydžio sumažinimo.

Dėl paskirtos bausmės

11. Kasatoriaus teiginiai, kad nuteistajam pagal BK 129 straipsnio 1 dalį paskirta dvylikos metų laisvės atėmimo bausmė yra per griežta, yra deklaratyvūs. Tai, kad M. M. teisiamas pirmą kartą, visuomet dalyvavo procese, nevengė duoti parodymų, dirbo, turi vaiką, palaiko santykius su šeima, nepagrindžia išvados, jog teismas, skirdamas bausmę, nesilaikė įstatymo reikalavimų. Pažymėtina, kad bausmė nuteistajam paskirta atsižvelgus į visas įstatyme nurodytas aplinkybes, į kurias privalu atsižvelgti (BK 54 straipsnio 2 dalis), išsamiai motyvuota, bausmės skyrimo teisėtumas patikrintas apeliacinės instancijos teismo, kuris pateikė išsamius argumentus, kodėl netenkina apeliacinio skundo dėl pernelyg griežtos bausmės. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo tenkinti analogiškų kasacinio skundo argumentų.

12. Nenustačius BPK 369 straipsnyje numatytų pirmosios instancijos teismo nuosprendžio ir apeliacinės instancijos teismo nutarties keitimo ar naikinimo pagrindų, kasacinis skundas atmestinas, o teismų sprendimai pripažintini teisėtais ir pagrįstais.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Nuteistojo M. M. gynėjo advokato Mindaugo Paukštės kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Vytautas Piesliakas

Eligijus Gladutis

Olegas Fedosiukas