Dėl daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitos paskirties pastatų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančių objektų valdymo formų, dėl administratoriaus teisės ginčyti daugiabučio gyvenamojo namo butų savininkų sudarytą jungtinės veiklos sutartį, dėl sprendimo atitikties CPK 270 straipsnio 5 dalies 1 punkto reikalavimams

Civilinė byla Nr. 3K-3-303-687/2017

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-11501-2013-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.1.; 2.6.37.; 3.1.1.1.; 3.2.6.5.

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. birželio 30 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Birutės Janavičiūtės, Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Andžej Maciejevski,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Adminsta“ kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gruodžio 13 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų uždarosios akcinės bendrovės „Corpus A“ ir daugiabučio namo Vilniuje, Žygio g. 92, butų ir kitų patalpų savininkų jungtinės veiklos sutarties dalyvių L. A., G. A., R. A., S. A., I. B., A. B., L. B., V. B., J. B., J. B., V. B., K. B., M. B., E. Č. (ankstesnė pavardė – O.), V. Č., Š. D., G. D., R. D.-P., E. G., R. G., M. G., N. G., A. G., A. G., R. G., I. Y., R. J., I. J., E. K. (ankstesnė pavardė – A.), M. K., V. K., T. K., E. K., N. K., A. L., S. L., D. L., K. L., D. L., K. M., I. M., D. M., A. M., A. M., D. M., P. M., R. M., J. M.-M., A. M., R. M., M. M., S. M. (S. M.), O. M., V. M., G. M., T. O. (T. O.), M. P., J. P. (ankstesnė pavardė – V.), R. R., E. R., A. R. (ankstesnė pavardė – P.), M. S., V. S., R. S., A. S., M. S., N. Š., T. Š., V. Š., G. T. (G. T.), A. T., D. U., R. V., G. V., I. V., A. Z., S.A. Z., D. Z., T. Ž., V. Ž. ir R. Ž. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Adminsta“ dėl įpareigojimo perduoti bendrojo naudojimo objektus, lėšas bei dokumentus ir pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Adminsta“ priešieškinį nurodytiems jungtinės veiklos sutarties dalyviams dėl jungtinės veiklos sutarties pripažinimo niekine ir negaliojančia, tretieji asmenys – G. A., A. A., J. A., V. B., J. B., F. B., K. B., M. Č., A. D., V. D., D. G. (D. G.), D. G., M. G., I. G., K. H., A. I., D. I., A. J. (A. J.), Z. J. (Z. J.), J. K., A. K., Ž. K., M. K., S. K., N. L., D. L., L. L., N. L., A. L., R. L., R. M., A. M., J. M., A. M., E. M.-M.ė, N. M., J. M., V. M., D. M., V. M., T. M., R. M., A. M., R. N. (R. N.), V. N. (V. N.), T. N., A. N., I. P., K. P., T. R., K. R., P. R. R., D. R., R. R., D. R., A. R., E. R., D. R., I. R., S. R., L. S., S. S., D. S., A. S., D. Š., J. Š., E. T., V. V., S. V., A. V., S. V., J. Z., R. Z., uždaroji akcinė bendrovė „Aurinija“, uždaroji akcinė bendrovė „Baltinvest“, uždaroji akcinė bendrovė „Bronvaksas“, uždaroji akcinė bendrovė „Laraneda“, uždaroji akcinė bendrovė „NT valdymo koncernas“, uždaroji akcinė bendrovė „RB Baltic“, uždaroji akcinė bendrovė „Sisneta“ ir uždaroji akcinė bendrovė „Ukmergės statyba“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitos paskirties pastatų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančių objektų valdymo formų, dėl administratoriaus teisės ginčyti daugiabučio gyvenamojo namo butų savininkų sudarytą jungtinės veiklos sutartį, dėl sprendimo atitikties CPK 270 straipsnio 5 dalies 1 punkto reikalavimams.

2. Ieškovai prašė teismo įpareigoti atsakovę perduoti daugiabučio gyvenamojo namo Vilniuje, Žygio g. 92, savininkams faktiškai priklausančius bendrojo naudojimo objektus: pamatus, laikančiąsias sienas ir konstrukcijas, išorines sienas, vidines pertvaras, atskiriančias bendrojo naudojimo patalpas nuo skirtingiems savininkams priklausančių patalpų, perdangas, stogą, balkonų, lodžijų išorines (fasado) konstrukcijas, išorines duris, vandentiekio sistemą, esančią Žygio g. 92, (nuo įvado atšakos), nuotekų šalinimo sistemą, šildymo sistemą (šilumos punktą, šilumos vamzdynus ir armatūrą nuo šilumos punkto uždaromosios armatūros iki šildymo prietaiso patalpose, bendrojo naudojimo patalpose įskaitytinai, patalpų šildymo prietaisus), karšto vandens sistemą, šilumokaitį, karšto vandens vamzdynus ir uždaromąją armatūrą pastato viduje nuo pastato sienos iki patalpų įvado atšakos, įskaitant patalpų jungiamojo vamzdžio ir stovo jungtį (trišakis, atlankas ir kt.), elektros sistemą (elektros instaliacijas nuo įvadinės apskaitos skirstomosios spintos pastato įvade iki elektros apskaitos prietaiso patalpose, o pastatuose, kur nėra įrengtų apskaitos prietaisų kiekvienam butui, nuo įvadinės apskaitos skirstomosios spintos pastato įvade iki apšvietimo skydelio kiekvienam aukštui, oro kabelinių linijų nuo izoliatorių, įrengtų ant namo elektros linijos galinės atramos iki apskaitos prietaiso butui, požeminių kabelių), bendrojo naudojimo patalpų, kiemo ir kitų objektų apšvietimo įrenginius, liftus, lietaus nuotekų sistemą (tinklai nuo įlajos, esančios ant pastato sutapdinto stogo, iki pirmo lietaus nuotekų šulinio už pastato sienos; šlaitinių stogų lietvamzdžius ir latakus), laiptines, holus, koridorius, konteinerines ir buitinių atliekų konteineriavimo vietą; nepanaudotas sukauptas lėšas daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams atnaujinti; daugiabučio namo statybos, techninės priežiūros, daugiabučiam namui priskirto žemės sklypo ir kitus su daugiabučiu namu susijusius dokumentus, sutartis, daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo metinius ir ilgalaikius planus.

3. Ieškovai nurodė, kad daugiabučio namo Vilniuje, Žygio g. 92, savininkai 2012 m. lapkričio 15 d. sudarė jungtinės veiklos sutartį, ši 2012 m. gruodžio 7 d. įregistruota Registrų centre. Iki nurodytos sutarties sudarymo namą Žygio g. 92 administravo atsakovė, jos administravimo laikotarpis baigėsi nuo jungtinės veiklos sutarties įregistravimo. Daugiabučio namo savininkai priėmė sprendimą dėl UAB „Corpus A“ paskyrimo naująja namo bendrosios nuosavybės objektų administratore. Administravimo pradžia nustatyta nuo bendrojo naudojimo objektų, nepanaudotų lėšų ir dokumentų perdavimo UAB „Corpus A“ dienos, tačiau atsakovė iki šiol neperdavė su administravimo veikla susijusių dokumentų ir objektų. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. sausio 22 d. įsakymu namas Žygio g. 92 išbrauktas iš atsakovės administruojamų namų sąrašo. Nors namas Žygio g. 92 turi dalį bendrų konstrukcijų ir sistemų su namu Žygio g. 90, tačiau ieškovai neprašo jiems perduoti šių konstrukcijų ir sistemų. Tokiu atveju pakaktų nusistatyti administratorių atsakomybės ribas, o galimybę atskirti dviejų namų bendrojo naudojimo objektus patvirtina atsakovės pasirinktas administravimo modelis, kai atskirai vedama abiejų namų apskaita, atskirai rengiamas aprašas, atskirai skaičiuojami mokesčiai.

4. Atsakovė UAB „Adminsta“ priešieškiniu prašė pripažinti niekine ir negaliojančia nuo jos sudarymo momento 2012 m. lapkričio 15 d. daugiabučio namo Žygio g. 92 savininkų sudarytą jungtinės veiklos sutartį. Atsakovė nurodė, kad UAB „Corpus A“ yra netinkama ieškovė, nes neturi reikalavimo teisės. Daugiabučiai namai Žygio g. 90 ir Žygio g. 92 yra du vientiso pastato korpusai. Dėl šių namų tarpusavio ryšio (sąsajų) nėra techninės galimybės perduoti objektus ir juos administruoti atskirai. Administravimo mokesčiai šiems namams formaliai atskirti, tačiau realiai susiję. Namų bendraturčių susirinkimai nevyko, pateikti susirinkimų protokolai suklastoti, juose nefiksuotas susirinkimo turinys. Ginčijama sutartis nėra bendraturčių sprendimas, kuriam pakanka savininkų daugumos, t. y. sutartį turėjo pasirašyti visi savininkai. Ginčijamas sandoris yra ir apsimestinis, nes tikrasis tikslas buvo pakeisti pastato administratorių nesilaikant imperatyviai nustatytos administratoriaus skyrimo tvarkos.

I. P. ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. gegužės 25 d. sprendimu ieškinį atmetė, o priešieškinį patenkino – pripažino niekine ir negaliojančia nuo jos sudarymo momento daugiabučio namo Vilniuje, Žygio g. 92, butų ir kitų patalpų savininkų 2012 m. lapkričio 15 d. jungtinės veiklos sutartį.

6. Teismas nustatė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. balandžio 9 d. įsakymu UAB „Adminsta“ paskirta daugiabučių namų Vilniuje, Žygio g. 90 ir Žygio g. 92, patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratore. Daugiabučio gyvenamojo namo Vilniuje, Žygio g. 92, patalpų savininkų 2012 m. lapkričio 19 d. vykusio visuotinio susirinkimo protokole nurodyta, kad susirinkime nutarta namo administravimą, bendrojo naudojimo objektų nuolatinę bei techninę priežiūrą (eksploatavimą) ir kt. su daugiabučio namo administravimu susijusias funkcijas pavesti vykdyti UAB „Corpus A“. VĮ Registrų centre 2012 m. gruodžio 7 d. įregistruota daugiabučio namo Vilniuje, Žygio g. 92, butų ir kitų patalpų savininkų 2012 m. lapkričio 15 d. jungtinės veiklos sutartis. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. sausio 22 d. įsakymu pastatas Žygio g. 92 išbrauktas iš atsakovės administruojamų namų sąrašo.

7. Teismas nustatė, kad namai Žygio g. 90 ir Žygio g. 92 turi bendrą požeminį garažą, priešgaisrinę sistemą, bendrą šalto vandens tiekimo sistemą (įvadą); abiejų namų gyventojai naudojasi ta pačia konteinerine; namas Žygio g. 92 neturi rūsio patalpų; būtent Žygio g. 90 rūsyje nurodytos vandens mazgo, šiluminio mazgo, ryšių mazgo, siurblinės, ventiliatorinės. Teismas konstatavo, kad name Žygio g. 92 ne visi inžinerinių tinklų įvadai ir inžinerinės sistemos yra atskiros – autonominės, dalis namo inžinerinių tinklų ir sistemų yra susiję su namu Žygio g. 90, todėl padarė išvadą, kad šie du namai turi būti administruojami kartu ir negali būti administruojami atskirai. Teismas sprendė, kad tiek 2012 m. lapkričio 15 d. jungtinės veiklos sutartis, tiek bendraturčių 2012 m. lapkričio 19 d. susirinkimo nutarimas dėl administravimo perdavimo UAB „Corpus A“ prieštarauja Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (toliau – ir DGNKPPSBĮ) 4 straipsnio 2 dalyje įtvirtintam draudimui viename pastate steigti daugiau kaip vieną bendriją, išskyrus atvejus, kai pastato dalis turi atskirus inžinerinių tinklų įvadus ir autonomines inžinerines sistemas. Nurodytą įstatymo nuostatą pripažinęs imperatyvia, teismas padarė išvadą, kad jungtinės veiklos sutartis prieštarauja imperatyviajai įstatymo normai, todėl yra niekinė (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.80 straipsnio 1 dalis).

8. Teismas pripažino nepagrįstais ieškovų argumentus, kad atsakovė neturi subjektinės teisės ginčyti jungtinės veiklos sutartį. Teismas nustatė, kad atsakovė turi nuosavybės teises name Žygio g. 92, todėl vien ši aplinkybė pakankama ieškiniui pareikšti. Teismas pabrėžė, kad atsakovė teikia administravimo paslaugas name Žygio g. 92, todėl kaip administratorė turi teisinį suinteresuotumą ginčyti sutartį, kuria siekiama apriboti jos administravimo teises. Atsakovės teisinį suinteresuotumą patvirtina ir jos kaip susijusio namo Žygio g. 90 administratorės statusas – atskyrus namo Žygio g. 92 administravimą, namo Žygio g. 90 administravimas taptų sudėtingesnis. Teismas konstatavo, kad dviejų namų administravimas turi būti vykdomas bendrai, todėl pripažino nepagrįstais ieškovų reikalavimus.

9. Teismas nurodė, kad DGNKPPSBĮ 4 straipsnio 7 dalis lėšas ir dokumentus įpareigoja perduoti įsteigtai bendrijai (nagrinėjamos bylos kontekste – jungtinės veiklos sutarties dalyviams), sprendė, kad UAB „Corpus A“ neturėjo teisės reikalauti tokių lėšų ir (arba) dokumentų perdavimo, todėl konstatavo, kad ieškovė UAB „Corpus A“ neturėjo teisės pareikšti tokį reikalavimą.

10. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovų V. K., M. K., UAB „Corpus A“ ir daugiabučio namo Vilniuje, Žygio g. 92, butų ir kitų patalpų savininkų jungtinės veiklos sutarties dalyvių apeliacinius skundus, 2016 m. gruodžio 13 d. sprendimu panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 25 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą ieškinį patenkinti visiškai – įpareigojo atsakovę perduoti daugiabučio namo Vilniuje, Žygio g. 92, savininkams faktiškai priklausančius bendrojo naudojimo objektus, nepanaudotas sukauptas lėšas daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams atnaujinti, daugiabučio namo statybos, techninės priežiūros, daugiabučiam namui priskirto žemės sklypo ir kitus su daugiabučiu namu susijusius dokumentus, sutartis, daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo metinius ir ilgalaikius planus.

11. Kolegija nurodė, kad atsakovės administravimo laikotarpis baigėsi nuo jungtinės veiklos sutarties įregistravimo momento ir visi daugiabučio namo Žygio g. 92 bendrojo naudojimo objektai, priklausantys daugiabučio namo, esančio Žygio g. 92, savininkams, nepanaudotos surinktos lėšos ir kiti dokumentai ieškovei turėjo būti perduoti iki 2013 m. sausio 7 d.

12. Kolegija pripažino nepagrįstu atsakovės argumentą dėl privalomumo jungtinės veiklos sutartį pasirašyti visiems savininkams. Kolegija nurodė, kad CK neįtvirtina tokio imperatyvaus reikalavimo, o CK 4.85 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo, taip pat dėl naujų bendrojo naudojimo objektų sukūrimo ir disponavimo jais klausimų, priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip. Teisėjų kolegija nurodė, kad byloje esantys patalpų savininkų susirinkimo faktą patvirtinantys įrodymai yra pakankami daryti išvadą, jog buvo kvorumas nuspręsti sudaryti ginčo jungtinės veiklos sutartį. Be to, minėto susirinkimo rezultatų neginčijo nė vienas patalpų savininkas, todėl sprendimas dėl ginčo jungtinės sutarties sudarymo galioja ir yra teisėtas.

13. Kolegija pripažino nepagrįstais pirmosios instancijos teismo argumentus, kad ginčo jungtinės veiklos sutartis sudaryta nesilaikant Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 4 straipsnio 6 dalies reikalavimų ir pažeidžiant šio teisės akto 4 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą draudimą. Kolegija pabrėžė, kad teisės aktai įtvirtina atskirus bendrosios nuosavybės valdymo institutus, jo formas ir skirtingą tvarką, kurios laikantis viena ar kita nuosavybės forma gali būti laikoma teisėta (CK 4.83 straipsnio 3 dalis, CK 4.84 straipsnis).

14. Pirmosios

15. Vadovaudamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MDUtNzA2LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-505-706/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-505-706/2015">3K-3-505-706/2015</a>, kurioje aptartas pagrindinis administratoriaus uždavinys, ir Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 patvirtintų Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų 3 punktu, kolegija nurodė, kad namo administratorius nėra jungtinės veiklos sutarties šalis, šia sutartimi jo teisės ir pareigos nenustatomos, todėl nėra pagrindo teigti, kad administratorius turi materialųjį teisinį suinteresuotumą dėl šios sutarties. Atsižvelgdama į tai, kad CK, Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatuose ar kituose teisės aktuose administratoriaus teisė ginčyti jungtinės veiklos sutartį nėra nustatyta, kolegija padarė išvadą, kad administratorius neturi ir procesinės teisės (procesinio teisinio suinteresuotumo).

16. Kolegija konstatavo, kad atsakovė neturi teisių į jungtinės veiklos sutarties objektą, jos turima nuosavybė name nesusijusi su ieškinio reikalavimu dėl išimtinai daugiabučio namo Žygio g. 92 savininkams priklausančios nuosavybės perdavimo, jungtinės veiklos sutartimi nebuvo pažeistos atsakovės teisės ar teisėti interesai. Kolegija pabrėžė, kad ieškinio reikalavimo patenkinimas padarytų įtaką tik atsakovės galimybei teikti paslaugas, prisiimti pareigas, tačiau neturėtų įtakos atsakovės kaip savininkės teisėms ir pareigoms, todėl sprendė, kad atsakovė neturi teisės pareikšti priešieškinį dėl jungtinės veiklos sutarties pripažinimo negaliojančia.

17. Kolegija pripažino nepagrįstais pirmosios instancijos teismo išvadą, kad negalima atskirai valdyti namų Žygio g. 90 ir Žygio g. 92 bendrosios nuosavybės ir kad negali būti susitarimų tarp administratorių, administruojančių inžinerines sistemas, nes ieškiniu nereikalaujama perduoti nuosavybės, kuri nėra išimtinai priklausanti ieškovams, o susitarimai tarp administratorių dėl bendrojo naudojimo objektų administravimo nedraudžiami ir esant bendroms sistemos. Savininkų teisė pasirinkti savo nuosavybės valdymo formą negali būti paneigiama ir nuginčijama trečiojo asmens, neturinčio nieko bendra nei su pačios nuosavybės valdymo formos pasirinkimu, nei su pačia nuosavybe.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

18. Kasaciniu skundu atsakovė UAB „Adminsta“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 13 d. sprendimą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 25 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

18.1. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 331 straipsnio 4 dalyje nustatytus sprendimo motyvuojamosios dalies turinio reikalavimus. Teismo išvada, kad ieškiniu nereikalaujama perduoti jokios nuosavybės, kuri nėra išimtinai priklausanti ieškovams, nepagrįsta argumentais ir reikalavimą pagrindžiančių pateiktų įrodymų vertinimu. Teismas nemotyvavo, kodėl atmeta šiai išvadai prieštaraujančius ir priešingas aplinkybes patvirtinančius įrodymus, kuriais rėmėsi pirmosios instancijos teismas. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. gegužės 25 d. sprendime ištyręs įrodymus padarė išvadą, kad name Žygio g. 92 ne visi inžinerinių tinklų įvadai ir inžinerinės sistemos yra atskiros – autonominės; dalis namo Žygio g. 92 inžinerinių tinklų yra susiję su namu Žygio g. 90. Tai reiškia, kad šie du namai turi būti administruojami kartu ir negali būti administruojami atskirai. Vilniaus apygardos teismas, ginčijamame sprendime nurodęs priešingai, nenurodė tokią poziciją pagrindžiančių argumentų ir kokie byloje surinkti įrodymai tai patvirtina. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškiniu reikalaujami perduoti objektai yra ne tik namo Žygio g. 92 patalpų savininkų nuosavybė, o bendra namų Žygio g. 92 ir Žygio g. 90 savininkų nuosavybė.

18.2. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė CK 1.8 straipsnio 1 dalį, CPK 3 straipsnio 6 dalį ir imperatyviąją DGNKPPSBĮ 4 straipsnio 2 dalį. Civiliniams santykiams, kylantiems iš daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdymo jungtinės veiklos sutarties pagrindu, artimiausi iš daugiabučių namų savininkų bendrijų steigimo ir veiklos kylantys teisiniai santykiai ir jų reglamentavimas. Nesant teisės normų, reglamentuojančių situaciją, kai du namai yra sujungti bendromis inžinerinėmis sistemomis, turi bendrus inžinerinių tinklų įvadus, remiantis įstatymo analogija ginčas turi būti išspręstas vadovaujantis atitinkamomis daugiabučių namų savininkų bendrijų veiklą reglamentuojančiomis teisės normomis. Nagrinėjamu atveju yra visos įstatymo analogijos taikymo sąlygos: 1) konstatuojama teisės spraga; 2) yra įstatymas (plačiuoju požiūriu), reglamentuojantis panašų santykį; 3) yra teisės normų reguliuojamų ir nereguliuojamų santykių panašumas, kuris leidžia daryti išvadą, kad analogijos taikymas neprieštarauja teisinio santykio esmei ir pobūdžiui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1163/2001). Remiantis įstatymo analogija ir vadovaujantis DGNKPPSBĮ 4 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad namo Žygio g. 92 savininkai negali spręsti dėl bendrai su namo Žygio g. 90 turimų neatskiriamų bendrojo naudojimo objektų (inžinerinių tinklų) valdymo, administravimo ir priežiūros be namo Žygio g. 90 savininkų dalyvavimo. Nurodytais pagrindais jungtinės veiklos sutartis turi būti pripažinta niekine ir negaliojančia kaip prieštaraujanti imperatyviajai įstatymo normai.

18.3. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį, 34 straipsnio 1 dalį ir konstitucinius teisinės valstybės, teismų praktikos neprieštaringumo principus. Antrą kartą apeliacine tvarka bylą nagrinėjęs Vilniaus apygardos teismas priešingai aiškino ir taikė tas pačias materialiosios teisės normas, nei buvo pats išaiškinęs šioje byloje 2014 m. liepos 4 d. priimtoje nutartyje. Nurodytoje nutartyje Vilniaus apygardos teismas išaiškino, kad nebuvo atsižvelgta DGNKPPSBĮ normas, jog viename pastate draudžiama steigti daugiau kaip vieną bendriją. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad reikia nustatyti, ar minėtus daugiabučius namus jungia bendri inžineriniai tinklai, nes tik išsiaiškinus namų sąsajumą turi būti svarstomas klausimas, ar namo, esančio Žygio g. 92, gyventojai turėjo galimybę priimti sprendimą dėl administratoriaus pakeitimo. Vilniaus apygardos teismas nesilaikė anksčiau savo paties pateiktos teisinės pozicijos ir priėjo prie priešingos išvados – kad teisės aktai įtvirtina atskirus bendrosios nuosavybės valdymo institutus ir jo formas, todėl nėra pagrindo taikyti įstatymo analogiją, nevertino nei teisinio reglamentavimo, nei praktinių galimybių atskirai valdyti sujungtus dviejų statinių bendrojo naudojimo objektus. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas tą pačią bylą antrą kartą, negali keisti savo pozicijos dėl teisės aktų aiškinimo ir taikymo, kitaip spręsti dėl to paties teismo ankstesnėje nutartyje nurodytų aplinkybių reikšmės.

18.4. Teismas pažeidė CPK 260 straipsnį, kadangi sprendimo objektyviai neįmanoma įvykdyti. Sprendimo rezoliucinėje dalyje dalis išvardytų objektų nėra atskirti nuo daugiabučio namo Žygio g. 90 ir jų perduoti be projekto bei statybos veiksmų objektyviai neįmanoma. Rezoliucinėje dalyje nenurodyti kai kurie objektai, kurie susiję ne tik su namu Žygio g. 90, bet ir su namu Žygio g. 92, todėl liko neišspręstas tokių objektų valdymo ir mokėjimo už jų priežiūrą klausimas. Teismo sprendime nurodyti objektai yra bendra namų Žygio g. 92 ir Žygio g. 90 savininkų nuosavybė, fiziškai nėra galimybės perduoti inžinerinių tinklų įvadus, kurie yra bendri abiem namams. Nėra galimybės nustatyti namų inžinerinių sistemų atskaitomybės ribas tarp sujungtų bendrų vamzdynų, nes tai yra vientisas objektas ir jo negalima padalyti be padalijimo projekto ir neatliekant statybos darbų. Byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad ginčijamas sprendimas yra realiai neįvykdomas, todėl ginčas nebuvo išspręstas visiškai (CPK 260 straipsnis).

18.5. Teismas pažeidė CPK 265 straipsnio 2 dalį ir CPK 270 straipsnio 5 dalies 1 punktą. Pagal šias įstatymo nuostatas sprendimo rezoliucinėje dalyje turi būti teismo išvada ieškinį ir (ar) priešieškinį patenkinti visiškai ar iš dalies, kartu išdėstant patenkinto ieškinio turinį, arba ieškinį ir (ar) priešieškinį atmesti. Teismas rezoliucinėje dalyje išsprendė bylą tik dėl ieškovų pareikšto ieškinio – nutarė ieškinį patenkinti visiškai, tačiau neišsprendė atsakovės pareikšto priešieškinio dėl jungtinės veiklos sutarties pripažinimo negaliojančia.

18.6. Teismas pažeidė CK 1.78 straipsnio 5 dalį, nepagrįstai nurodė, kad atsakovė neturi teisių į jungtinės veiklos objektą, todėl jos teisės ar teisėti interesai nebuvo pažeisti ir ji neturėjo teisės pareikšti priešieškinį. Ieškovai ieškiniu reikalauja perduoti neatskirtas bendras namų Žygio g. 92 ir Žygio g. 90 inžinerines sistemas, prašomi perduoti objektai nepriklauso vien namo Žygio g. 92 savininkams, todėl Vilniaus apygardos teismo argumentas, kad atsakovės turimos nuosavybės teisės name Žygio g. 90 nesusijusios su ieškinio reikalavimu, nepagrįstas. Pagal CK 1.78 straipsnio 5 dalį reikalavimą dėl niekinio sandorio teisinių pasekmių taikymo gali pareikšti bet kuris suinteresuotas asmuo. Kadangi namų Žygio g. 92 ir Žygio g. 90 dalis inžinerinių tinklų sistemų yra susijusios, atsakovė, kaip daugiabučio namo Žygio g. 90 patalpų savininkė, yra abiejų namų bendrų inžinerinių sistemų ir inžinerinių tinklų įvadų bendraturtė, turi iš įstatymo kylančias teises į jungtinės veiklos objektą, nes jungtinės veiklos sutartis apima ir bendras abiejų namų inžinerines sistemas, inžinerinių tinklų įvadus. Jungtinės veiklos sutartis pažeidžia iš atsakovės nuosavybės kylančias teises ir teisėtus interesus, nes sutartyje nuspręsta dėl namų Žygio g. 92 ir Žygio g. 90 bendrų inžinerinių sistemų, inžinerinių tinklų įvadų, bendrų konstrukcijų valdymo, nors priimant šį sprendimą nedalyvavo namo Žygio g. 90 patalpų savininkai.

18.7. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 45 straipsnį. Ieškovė nėra daugiabučio namo Žygio g. 92 butų ar kitų patalpų savininkė. UAB „Corpus A“ savo reikalavimo teisę kildina iš 2012 m. lapkričio 26 d. įgaliojimo, tačiau UAB „Corpus A“ byloje neveikia kaip įgaliota atstovė, ieškinį pareiškė savo vardu. UAB „Corpus A“ neturi materialiosios teisės reikšti ieškinio reikalavimą įpareigoti atsakovę perduoti jai daugiabučio namo Žygio g. 92 bendrojo naudojimo objektus, todėl ieškovės UAB „Corpus A“ reikalavimai atmestini kaip pareikšti asmens, neturinčio reikalavimo teisės.

19. Ieškovai atsiliepimu į kasacinį skundą prašo atmesti atsakovės kasacinį skundą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

19.1. Atsakovės pozicija, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 331 straipsnio 4 dalį, nes nepagrindė savo išvados, kad ieškiniu nereikalaujama perduoti jokios nuosavybės, kuri nepriklausytų Žygio g. 92 savininkams, prieštarauja suformuotai teismų praktikai, kad reikalavimas motyvuoti teismo sprendimus ar nutartis nereiškia, jog teismas privalo analizuoti ir pasisakyti dėl kiekvieno procesinio dokumento argumento. Ieškiniu reikalaujama perduoti objektus ir sistemas, kurie yra išimtinai Žygio g. 92 pastate, todėl šie objektai ir sistemos, remiantis CK 4.82 straipsnio 7 dalimi, yra laikytini Žygio g. 92 butų ir kitų patalpų savininkų bendrąja daline nuosavybe, todėl papildomai pagrįsti tokio fakto Vilniaus apygardos teismas neprivalėjo.

19.2. Nepagrįsti atsakovės argumentai, kad teismas, remdamasis CK 1.8 straipsnio 1 dalimi, privalėjo vadovautis įstatymo analogija, ginčo santykiams privalėjo taikyti DGNKPPSBĮ 4 straipsnio 2 dalį. Daugiabučių gyvenamųjų namų savininkų bendrija yra ribotos civilinės atsakomybės pelno nesiekiantis juridinis asmuo, o jungtinės veiklos sutartis – tai civilinis savininkų susitarimas bendrai veikti, valdant ir rūpinantis savo turtu, todėl juridinio asmens veiklą reglamentuojantis teisės aktas negali būti taikomas kaip analogija savininkų sutartiniams santykiams. Nagrinėto ginčo esmė – ne teisiniai santykiai, kai viename pastate savininkai sudaro dvi jungtinės veiklos sutartis, o iš savininkų fundamentinės teisės savo nuožiūra pasirinkti nuosavybės valdymo formą kylantis teisėtas reikalavimas grąžinti jiems priklausančią nuosavybę ir su ja susijusius dokumentus, kurį turi įvykdyti atsakovė, disponuojanti turtu kito asmens turto administravimo pagrindais.

19.3. Grįsdama būtinybę taikyti įstatymo analogiją, atsakovė nurodo faktą, kad daugiabučiai namai Žygio g. 92 ir Žygio g. 90 turi dalį bendrų inžinerinių sistemų ir yra sujungti bendru garažu. Atsakovės pateikti įrodymai nėra pakankami, kad būtų konstatuotas sistemų sąsajumas, nes atsakovė yra suinteresuota bylos baigtimi. Byloje esantys įrodymai (VĮ Registrų centro išrašai) patvirtina, kad pastatai, esantys Žygio g. 90 ir Žygio g. 92, yra du atskiri pastatai, turintys savo unikalius numerius, o faktinių aplinkybių konstatavimas patvirtino pakankamai aiškiai atskirtinas inžinerines sistemas. Ieškiniu reikalaujama perduoti tik tuos objektus, kurie yra atskirame pastate – daugiabučiame name, esančiame Žygio g. 92, t. y. faktiškai priklauso daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkams. Į jokius objektus ir sistemas, kurios faktiškai yra pastate Žygio g. 90 ir priklauso šio pastato butų ir kitų patalpų savininkams, ieškovai reikalavimo nenukreipia. Ginčijamame sprendime Vilniaus apygardos teismas atskirai nedetalizuoja akivaizdaus fakto, kad prašoma perduoti tik tuos objektus, kurie faktiškai yra Žygio g. 92 pastate, kadangi ieškinio reikalavimas suformuluotas taip, kad iš jo akivaizdu, jog neprašoma perduoti nei pastato, nei inžinerinių sistemų, kurie yra pastate Žygio g. 90.

19.4. Nepagrįsti atsakovės argumentai, kad dviejų pastatų bendrojo naudojimo objektų neįmanoma atskirai valdyti. Byloje pateikti įrodymai (bendrojo naudojimo objektų aprašai, mokėjimo skirstymų kvitai ir kt.) aiškiai pagrindžia tai, kad iki ieškinio pareiškimo pati atsakovė abu daugiabučius namus administravo atskirai.

19.5. Atsakovės teiginiai, kad faktiškai neįmanoma atskirti bendrojo naudojimo objektų ir faktiškai juos perduoti ieškovams valdyti be atidalijimo projekto ir statybos darbų, paneigia bendrosios dalinės nuosavybės teisės principus. Kiekvieno bendraturčio nuosavybės dalis yra nemateriali (dalis teisėje), o daiktas (turtas), kuris yra visų bendraturčių nuosavybė, gali būti valdomas ir naudojamas tik jų susitarimu (CK 4.75 straipsnis). Santykiuose su trečiaisiais asmenimis bendraturčiai veikia kaip vienas savininkas. Bendraturčių tarpusavio teisės ir pareigos yra konkrečiai apibrėžtos įstatymo ar (ir) bendraturčių susitarimo, todėl turi prievolinių teisinių santykių požymių. Dėl to šiems santykiams tarp bendraturčių įgyvendinti taikytinos ne tik daiktinės teisės, bet ir prievolių teisės normos ir principai. Bendrajai nuosavybei valdyti iš esmės taikytina sutartinė teisė. Ir tam nebūtina fiziškai atskirti Žygio g. 90 ir Žygio g. 92 nuosavybės, tereikia sutartiniu pagrindu atsakovei nebeteikti administravimo paslaugų objektuose, priklausančiuose pastatui Žygio g. 92, ir perleisti savininkų dispozicijai ne tik patį pastatą su jame esančiomis inžinerinėmis sistemomis, bet ir perduoti visus tinkamam nuosavybės valdymui būtinus dokumentus.

19.6. Nepagrįsti atsakovės argumentai, kad Vilniaus apygardos teismas, antrą kartą apeliacine tvarka nagrinėjęs bylą, ginčijamu sprendimu neteisėtai visiškai priešingai aiškino ir taikė tas pačias materialiosios teisės normas ir pažeidė Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį. Aplinkybė, kad Vilniaus apygardos teismas 2014 m. liepos 4 d. sprendimu įpareigojo pirmosios instancijos teismą papildomai įvertinti byloje esančius įrodymus tiek fakto, tiek teisės taikymo prasme ir įvertinti galimybę taikyti Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo nuostatas, nereiškia, kad teismas įpareigojo teismus, nesant pagrindo, taikyti įstatymo analogiją ar, nepaisant surinktų įrodymų, priimti vienokį ar kitokį sprendimą. Vilniaus apygardos teismas pagrįstai netaikė įstatymo analogijos, kadangi, ištyręs įrodymus, nenustatė pagrindo ją taikyti, o tai negali būti vertinama kaip materialiosios ar proceso teisės normos pažeidimas.

19.7. Nepagrįsti atsakovės argumentai, kad UAB „Corpus A“ yra netinkama ieškovė byloje. Daugiabučio namo Žygio g. 92 savininkai susirinkimo metu nutarė patys valdyti savo nuosavybę jungtinės veiklos sutarties pagrindu, o 2012 m. lapkričio 19 d. susirinkimo metu nutarė objektų administravimą pavesti UAB „Corpus A“, kartu nurodė, kad bendrojo naudojimo objektai ir su jais susiję dokumentai gali būti perduodami tiesiogiai UAB „Corpus A“. Bendraturčiai pasinaudojo įstatymo suteikta teise savo nuožiūra nuspręsti, kas ir kam privalo perduoti jiems priklausančią nuosavybę.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitos paskirties pastatų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančių objektų valdymo formų; dėl administratoriaus teisės ginčyti daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitos paskirties pastatų savininkų sudarytą jungtinės veiklos sutartį

20. CK 4.83 straipsnio 3 dalis nustato, kad daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį, arba šio kodekso 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka pasirenka bendrojo naudojimo objektų administratorių. Įstatymas įtvirtina atskirus bendrosios nuosavybės valdymo institutus, jo formas bei skirtingą tvarką. Tačiau visais atvejais teisė spręsti dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir disponavimo jais priklauso butų ir kitų patalpų savininkams, nepriklausomai nuo to, kokia įstatyme nustatyta forma (steigdami daugiabučių namų savininkų bendriją, sudarydami jungtinės veiklos sutartį ar paskyrus administratorių) jie šią teisę įgyvendina. Teisėjų kolegija pažymi, kad bendraturčių tarpusavio teisės ir pareigos yra konkrečiai apibrėžtos įstatymo ar (ir) bendraturčių susitarimo, todėl turi prievolinių teisinių santykių požymių. Dėl to šiems santykiams tarp bendraturčių įgyvendinti taikytinos ne tik daiktinės teisės, bet ir prievolių teisės normos ir principai (šalių valios autonomijos, sutarčių laisvės ir privalomumo, bendradarbiavimo ir kiti).

21. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdymo formų, yra nurodęs, kad daugiabučio namo administravimas – tai tam tikra įstatymo nustatyta daugiabučio namo valdymo forma, kuri naudojama tais atvejais, kai savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties. Tokio administravimo tikslas – išvengti situacijų, kai namo bendrojo naudojimo objektai yra neprižiūrimi dėl savininkų neveiklumo ar nesant jų bendro sutarimo. Nors tiek jungtinės veiklos sutartis, tiek administratoriaus paskyrimas yra daugiabučio namo valdymo formos, tačiau tai nereiškia, kad vienoje iš jų dalyvaujantys subjektai savaime tampa teisinio santykio dalyviais dėl kitos valdymo formos. Esant paskirtam namo administratoriui, šio teisinio santykio dalyviai yra daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai ir administratorius, o sudarius jungtinės veiklos sutartį, teisinio santykio dalyviais laikomi tik daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai, nes tik jiems sutarties pagrindu atsiranda tam tikros teisės ir pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MDUtNzA2LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-505-706/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-505-706/2015">3K-3-505-706/2015</a>; 2016 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy05Ny00MjEvMjAxNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-97-421/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-97-421/2016">3K-3-97-421/2016</a>, 31 punktas; 2016 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMTQtNjg0LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-114-684/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-114-684/2016">3K-3-114-684/2016</a>, 26 punktas).

22. CK 4.85 straipsnio 1 dalis nustato, kad sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo, taip pat dėl naujų bendrojo naudojimo objektų sukūrimo ir disponavimo jais klausimų, priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip. Disponavimo teisės įgyvendinimas gali lemti bendrosios dalinės nuosavybės teisės netekimą, jos įgyvendinimui nustatytas visų bendraturčių sutarimas (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). Dėl kitų teisių (valdymo, naudojimo) įgyvendinimo sprendimai gali būti priimami esant balsų daugumai. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad toks sprendimų priėmimo būdas grindžiamas bendraturčių lygiateisiškumo ir solidarumo bei demokratijos principais, preziumuojant, kad daugumos valia reiškia atidžių, protingų ir tikrąją reikalų padėtį žinančių savininkų interesą. Bendraturčių priimti sprendimai galioja visiems atitinkamo daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkams (CK 4.85 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy01MTUvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-515/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-515/2009">3K-7-515/2009</a>). Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis patalpų savininkų susirinkimo ir dalyvių kvorumo faktą patvirtinančių įrodymų visuma, sprendė, kad jungtinės veiklos sutartis sudaryta nepažeidžiant įstatyme nustatytų reikalavimų, konstatavo, kad sprendimas dėl jungtinės veiklos sutarties sudarymo yra galiojantis ir teisėtas.

23. Kasacinis teismas, spręsdamas dėl daugiabučio namo administratoriaus teisės ginčyti daugiabučio namo butų savininkų sudarytą jungtinės veikos sutartį, yra nurodęs, kad namo administratorius nėra jungtinės veiklos sutarties šalis, šia sutartimi jo teisės ir pareigos nenustatomos, todėl nėra pagrindo teigti, kad administratorius turi materialųjį teisinį suinteresuotumą dėl šios sutarties. CK, Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatuose ar kituose teisės aktuose administratoriaus teisė ginčyti jungtinės veiklos sutartį nėra nustatyta, vadinasi, pastarasis neturi ir procesinės teisės (procesinio teisinio suinteresuotumo). Kadangi pagal teisinį reguliavimą namo administratorius nelaikytinas turinčiu teisinį (materialųjį ar procesinį) suinteresuotumą dėl daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų sudarytos jungtinės veiklos sutarties ir jam neįrodžius, kad jo teisės būtų kitaip pažeistos (CK 6.227 straipsnio 3 dalis), tokiu atveju spręstina, kad ieškinį byloje pareiškė asmuo, neturintis reikalavimo teisės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MDUtNzA2LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-505-706/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-505-706/2015">3K-3-505-706/2015</a>; 2016 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy05Ny00MjEvMjAxNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-97-421/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-97-421/2016">3K-3-97-421/2016</a>, 32 punktas).

24. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog atsakovė neįrodė savo suinteresuotumo ginčyti daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų Žygio g. 92 sudarytą jungtinės veiklos sutartį, o atsakovės nuosavybės teise valdomas turtas name Žygio g. 90 nesudaro pagrindo atsakovei kaip buvusiai Žygio g. 92 administratorei ginčyti minėtą sutartį (žr. šios nutarties 27 punktą). Remiantis tuo, kas aptarta, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai atmetė atsakovės priešieškinį dėl jungtinės veiklos sutarties pripažinimo negaliojančia.

25. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad daugiabučio namo butų ir kitų patalpų (Vilniuje, Žygio g. 92) savininkams sudarius jungtinės veiklos sutartį ir teisės aktų nustatyta tvarka įregistravus ją VĮ Registrų centre, buvęs administravimas pasibaigė (CK 4.84 straipsnio 10 dalis). Daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai jungtinės veiklos sutartimi nusprendė UAB „Corpus A“ paskirti daugiabučio namo bendrosios dalinės nuosavybės objektų administratore, taip pat nusprendė, kad bendrojo naudojimo objektai ir su jais susiję dokumentai, nepanaudotos lėšos perduodami valdyti tiesiogiai UAB „Corpus A“. Dėl to nelaikytini pagrįstais kasacinio skundo argumentai, kad UAB „Corpus A“ yra netinkama ieškovė byloje (ieškovai byloje yra ir daugiabučio namo butų bei kitų patalpų savininkai, ir UAB „Corpus A“). Daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai, vadovaudamiesi įstatyme suteikta teise ir įstatyme nustatyta tvarka, nusprendė dėl bendrosios dalinės nuosavybės valdymo.

26. Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 4 straipsnio 2 dalį dėl draudimo viename pastate steigti daugiau kaip vieną bendriją. Grįsdama būtinybę taikyti ginčo santykiams minėto įstatymo analogiją, atsakovė nurodo, kad daugiabučiai namai Vilniuje, Žygio g. 92 ir Žygio g. 90, turi dalį bendrų inžinerinių sistemų, todėl turi būti administruojami to paties administratoriaus. Teisėjų kolegija šiuos atsakovės kasaciniame skunde išdėstytus argumentus laiko nepagrįstais.

27. Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad nuosavybė, kurią ieškovai reikalauja perduoti, išimtinai priklauso ieškovams (CK 4.82 straipsnio 1, 4 dalys). Apeliacinės instancijos teismas prie tokios išvados priėjo įvertinęs tai, kad atsakovė neturi teisių į jungtinės veiklos sutarties objektą (jos turima nuosavybė name Žygio g. 90 nesusijusi su ieškinio reikalavimu dėl daugiabučio namo Žygio g. 92 savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančios nuosavybės); kad reikalaujama perduoti tik tuos objektus, kurie yra atskirame pastate – daugiabučiame name Žygio g. 92, t. y. kas faktiškai priklauso šio daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkams; kad dėl objektų ir inžinerinių sistemų, kurios yra pastate Žygio g. 90 ir priklauso šio pastato butų ir kitų patalpų savininkams, ieškovai reikalavimo nereiškia; kad byloje esantys įrodymai – VĮ Registrų centro išrašai – patvirtina, jog pastatai, esantys Žygio g. 90 ir Žygio g. 92, yra du atskiri pastatai, turintys savo unikalius numerius; kad galimybę atskirti dviejų namų bendrojo naudojimo objektus patvirtina atsakovės pasirinktas administravimo modelis, kai atskirai buvo vedama abiejų namų apskaita, atskirai rengiamas aprašas, atskirai skaičiuojami mokesčiai ir pan. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos įrodymus ir aplinkybę, kad daugiabučiai namai Vilniuje, Žygio g. 92 ir Žygio g. 90, turi dalį bendrų inžinerinių sistemų, priešingai nei pirmosios instancijos teismas, sprendė, kad ir esant daliai bendrų inžinerinių sistemų savininkų teisė pasirinkti savo nuosavybės valdymo formą negali būti paneigiama. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad bendros inžinerinės sistemos gali būti administruojamos bendru administratorių susitarimu, o tokie susitarimai yra nedraudžiami. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su šiomis apeliacinės instancijos teismo išvadomis.

28. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinės instancijos teismo argumentais, kad ginčo santykius reglamentuoja CK 4.82 straipsnis, CK 4.83 straipsnio 3 dalis ir kt. (žr. šios nutarties 20 punktą). Teisėjų kolegija nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ginčo santykiams reglamentuoti įstatymo analogija netaikytina, o pirmosios instancijos teismo sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu dėl ginčui spręsti netinkamai taikytos materialiosios teisės normos.

29. Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas, antrą kartą apeliacine tvarka nagrinėjęs bylą, ginčijamu sprendimu priešingai aiškino ir taikė tas pačias materialiosios teisės normas ir pažeidė Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį, be kita ko, nustatančią, kad žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių ir pan. Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas 2014 m. liepos 4 d. nutartimi įpareigojo pirmosios instancijos teismą papildomai įvertinti byloje esančius įrodymus, įvertinti Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo taikymo galimybes ir kt. Teisėjų kolegija pažymi, kad minėtoje nutartyje nurodyti apeliacinės instancijos motyvai nereiškia, jog teismas įpareigojo teismus, nesant pagrindo taikyti įstatymo analogiją ar nepaisant surinktų įrodymų, priimti vienokį ar kitokį sprendimą. Teisėjų kolegija laiko pagrįstais atsiliepime į kasacinį skundą nurodytus argumentus, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai sprendė dėl įstatymo analogijos ir pagrįstai jos netaikė, šis teismas, pakartotinai ištyręs ir įvertinęs įrodymus, nenustatė pagrindo ją taikyti, ir tai negali būti vertinama kaip Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalies pažeidimas.

30. Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismo išvada dėl ieškovų reikalavimo perduoti tik jiems išimtinai bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančią nuosavybę yra nepagrįsta argumentais; šis teismas netinkamai nustatė ieškinio dalyką. Teisėjų kolegija pažymi, kad nurodyti kasacinio skundo argumentai nelaikytini pagrįstais.

31. Atsakydama į šiuos kasacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija nurodo, kad ieškovė, pareikšdama materialinį teisinį reikalavimą atsakovei, be kita ko, reikalauja nebeteikti administravimo paslaugų objektuose, priklausančiuose pastatui Žygio g. 92, ir perduoti daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkams valdyti namo bendrojo naudojimo patalpas, pagrindines namo konstrukcijas, bendrojo naudojimo mechaninę, elektros, sanitarinę-techninę ir kitokią įrangą bei visus nuosavybės tinkamam valdymui būtinus dokumentus, surinktas ir nepanaudotas lėšas (CK 4.82 straipsnis). Teisėjų kolegija negali sutikti su kasacinio skundo argumentais, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai vertino ieškinio dalyką. Kasaciniame skunde keliami klausimai dėl dalies bendrų inžinerinių sistemų valdymo gali būti sprendžiami bendru administratorių susitarimu (be to, atsakovė, administruodama abu namus, atskirai vedė abiejų namų apskaitą, atskirai rengė aprašą, atskirai skaičiavo mokesčius ir pan. (žr. šios nutarties 27 punktą).

32. Kasaciniame skunde taip pat keliamas klausimas dėl apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo teisinių ir faktinių argumentų išsamumo. Kasacinis teismas yra nurodęs, jog tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MDYvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-406/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-406/2013">3K-3-406/2013</a>; 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yOTgtNjg3LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-298-687/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-298-687/2015">3K-3-298-687/2015</a>). Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas priimtame sprendime glausta forma nurodė teismo nustatytas bylos aplinkybes, įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, argumentus, dėl kurių nesirėmė pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl materialiosios teisės normų taikymo ir dėl dalies įrodymų vertinimo, taip pat nurodė įstatymus ir kitus teisės aktus bei teisinius argumentus, kuriais vadovavosi darydamas atitinkamas išvadas. Apeliacinės instancijos teismo sprendimo turinys iš esmės atitinka apeliacinės instancijos sprendimo turiniui keliamus reikalavimus (CPK 331 straipsnis).

33. Be to, kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą kasacijos pagrindas yra tik esminis proceso teisės normų pažeidimas ir kai šis pažeidimas galėjo turėti įtakos priimti neteisėtą nutartį. Jeigu nenustatoma kitų pagrindų, tai apeliacinės instancijos teismo nutartis nėra naikinama vien dėl to, kad jos motyvai neišsamūs, o visa bylos medžiaga leidžia daryti išvadą apie tai, kokiais teisiniais argumentais vadovaudamasis teismas tenkino apeliacinį skundą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yOTgtNjg3LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-298-687/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-298-687/2015">3K-3-298-687/2015</a>). Teisėjų kolegija nurodo, kad apeliacinės instancijos teismo argumentai ir visa bylos medžiaga leidžia spręsti apie tai, kokiais teisiniais ir faktiniais argumentais vadovaudamasis teismas priėmė sprendimą.

Dėl CPK 260 straipsnio ir CPK 270 straipsnio 5 dalies 1 punkto

34. CPK 260 straipsnyje įtvirtinta, kad galutiniu sprendimu ginčas išsprendžiamas visiškai. Galutinis sprendimas priimamas tuomet, kai ištirti visi įrodymai ir teismas gali išspręsti byloje pareikštų visų reikalavimų pagrįstumo klausimą. Kasaciniame skunde teigiama, kad priimtas sprendimas lems naujus ginčus, nes sprendimo rezoliucinėje dalyje išvardyti objektai nėra atskirti nuo kito daugiabučio namo Žygio g. 90; namai turi dalį bendros inžinerinės įrangos; liko neišspręstas šių objektų valdymo ir mokėjimo už jų priežiūrą klausimas.

35. Atsakydama į šiuos kasacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija pažymi, kad pirmiau nurodyta (žr. šios nutarties 27 punktas), jog pagal CK 4.82 straipsnio 1, 4 dalis butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga, nepanaudotos lėšos, kad namai Žygio g. 90 ir Žygio g. 92 yra du atskiri pastatai, turintys savo unikalius numerius, kad atsakovė įpareigota perduoti valdyti tik ieškovams Žygio g. 92 bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius objektus ir nepanaudotas lėšas. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamoje byloje nekilo ginčas tarp namų Žygio g. 90 ir Žygio g. 92 butų ir kitų patalpų savininkų dėl šių namų bendrojo naudojimo objektų priežiūros ir mokėjimo už šių objektų priežiūrą. Be to, kaip pirmiau minėta, ieškovų ieškinio patenkinimas neapriboja abiejų namų administratorių (ar kito bendrojo naudojimo objektų valdymą vykdančio subjekto) teisės susitarti dėl bendrojo naudojimo objektų priežiūros ir administravimo vadovaujantis daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektų administravimo principais (CK 4.82–4.85 straipsniai). Ieškovų reikalavimas susijęs su galimybe savo nuožiūra valdyti jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius bendrojo naudojimo objektus, pasirinkus kitą bendrosios dalinės nuosavybės valdymo formą, t. y. sudarius jungtinę veiklos sutartį, todėl „perdavimas“ nagrinėjamu atveju suprantamas ne kaip fizinis ieškinyje nurodytų objektų perdavimas, o nurodytų objektų perdavimas butų savininkams valdyti. Remiantis tais pačiais motyvais nelaikytinas pagrįstu ir kasacinio skundo argumentas, kad ieškinys galėjo būti tenkintas tik tuo atveju, jei būtų parengtas ir patvirtintas namams priklausančios bendrosios dalies inžinerinės įrangos atidalijimo projektas.

36. Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 270 straipsnio 5 dalies 1 punktą, nes sprendimo rezoliucinėje dalyje nenurodė atsakovės priešieškinio išsprendimo rezultato. Pagal CPK 270 straipsnio 5 dalies 1 punktą rezoliucinėje sprendimo dalyje turi būti teismo išvada ieškinį ir (ar) priešieškinį patenkinti visiškai ar iš dalies, kartu išdėstant patenkinto ieškinio turinį, arba ieškinį ir (ar) priešieškinį atmesti. Priešieškiniu atsakovė prašė pripažinti negaliojančia daugiabučio namo Žygio g. 92 butų savininkų sudarytą jungtinės veiklos sutartį. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad atsakovė dėl nurodyto reikalavimo neturi materialinio ir procesinio suinteresuotumo, todėl priešieškinį atmetė. Apeliacinės instancijos teismo sprendimo motyvai leidžia teisėjų kolegijai daryti išvadą, kad teismas išsprendė atsakovės priešieškinį. Apeliacinės instancijos teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nenurodyta, kad teismas atmeta atsakovės priešieškinį, tačiau sprendimo motyvuojamoji dalis patvirtina, kad atsakovės priešieškinis buvo išnagrinėtas. Teisėjų kolegija pažymi, kad nustatytas CPK 270 straipsnio 5 dalies 1 punkto pažeidimas nėra pagrindas naikinti apeliacinės instancijos teismo sprendimą, nes negalima pripažinti, kad toks pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto procesinio sprendimo priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

37. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasacinio skundo argumentai nesudaro CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytų pagrindų naikinti skundžiamą apeliacinės instancijos teismo sprendimą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

38. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Kasacinį skundą atmetus, atsakovės kasaciniame teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnis).

39. Ieškovai nepateikė kasaciniame teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų dydį ir faktą patvirtinančių įrodymų, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas nesprendžiamas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

40. Kasaciniame teisme su procesinių dokumentų įteikimu susijusios išlaidos sudaro 13,37 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 30 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Netenkinus kasacinio skundo, šių išlaidų atlyginimas priteistinas iš atsakovės (CPK 96 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gruodžio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti valstybei iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Adminsta“ (j. a. k. 125958499) 13,37 Eur (trylika Eur 37 ct) su procesinių dokumentų įteikimu susijusių išlaidų atlyginimo. Ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Birutė Janavičiūte

Janina Januškienė

Andžej Maciejevski