Adm. nusižengimo byla Nr. AN2-86-366/2023
Teisminio proceso Nr. 4-08-3-00117-2023-1
Procesinio sprendimo kategorija: 7.1; 21.11.10.
(S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. spalio 23 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo teisėjas Sigitas Bagdonavičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybės patraukto V. K. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. rugpjūčio 29 d. nutarties,
n u s t a t ė:
I. Bylos esmė
1. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) 2023 m. gegužės 17 d. nutarimu V. K. pripažino kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 108 straipsnį ir nubaudė 245 eurų bauda už tai, kad jis 2023 m. balandžio 4 d. 13.00 val. Panevėžio mieste, adresu (duomenys neskelbtini), pravažiavo pro lauko prekybos kasas nesusimokėjęs už prekę – 106,09 eurų vertės vandens maišytuvą voniai/dušui. Tokiais veiksmais, pavogdamas prekę, kurios vertė neviršija trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, įvykdė smulkią vagystę iš UAB „D“ parduotuvės.
2. Nesutikdamas su Institucijos nutarimu, V. K. pateikė skundą Panevėžio apylinkės teismui. Skundu prašė panaikinti Institucijos 2023 m. gegužės 17 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti, nesant jo veikoje administracinio nusižengimo sudėties, nes jo elgesys nebuvo tyčinis, nukreiptas į prekių pasisavinimą – prekę išsivežė už prekybos centro vartų dėl nesusipratimo.
3. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi V. K. skundas buvo atmestas, Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. gegužės 17 d. nutarimas paliktas nepakeistas. Teismas konstatavo, kad Institucijos atstovas, išsamiai ir nešališkai ištyręs visas reikšmingas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir pagrįstai pripažino V. K. padarius jam inkriminuotą ANK 108 straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
4. Apeliaciniu skundu V. K. prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo 2023-08-29 nutartį bei Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyr. tyrėjo D. U. 2023-05- 17 nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti, nesant veikoje administracinio nusižengimo sudėties.
4.1. Pažymima, kad filmuota medžiaga prieštarauja byloje apklaustų asmenų parodymams. Iš vaizdo įrašo matyti, kad dėžutę iš automobilio A. K. išima per apie 30 sekundžių nuo automobilio bagažinės atidarymo. Vaizdo įraše nesimato iš kurios automobilio vietos konkrečiai dėžutė paimama. Kadangi dėžutė buvo po durų varčiomis, jos galėjo nesimatyti skanuojant prekes, bei apžiūrint automobilio vidų. Būtent jam (V. K.) pakėlus durų varčias, o ne atidarius atsarginio rato dangtį, kaip tai nurodo A. K., buvo išimta dėžutė iš automobilio. Jeigu prekė būtų įdėta į daiktadėžę, esančią automobilio gale, būtų tekę išimti visas buvusias prekes, nes kitu atveju fiziškai neįmanoma atidaryti daiktadėžės dangčio, kuris yra didelis, byloje pateikti jo išmatavimai. Tai suponuoja išvadą, kad prekę A. K. išėmė ne iš daiktadėžės, o iš automobilio salono, jam (V. K.) pakėlus durų varčias. Ši aplinkybė yra esminė ir paneigia byloje nustatytą aplinkybę, kad prekė buvo įdėta į daiktadėžę.
4.2. Liudytoja S. S. teismo posėdžio metu nurodė, kad nebuvo pakeltos visos prekės, nes to neįmanoma padaryti dėl svorio. Pirkėjas jai nepadėjo, varčių nekėlė. Šios liudytojos parodymai patvirtina, kad A. K. negalėjo paimti vandens maišytuvo iš daiktadėžės, kurią galima atidaryti tik išėmus visas prekes, kurios buvo sunkios ir užėmė visą automobilio vidų. A. K. matė, kad automobilyje yra daiktadėžė, todėl siekdama pasirodyti, kad gerai atlieka savo darbą, davė melagingus parodymus, kad prekė buvo paslėpta daiktadėžėje. Pažymėtina, kad apsaugos darbuotojai buvo suinteresuoti fiksuoti vagystės faktą, nes vietoj to, kad prekės būtų ieškoję iki išvažiavimo pro užtvarą, jos ieškojo po išvažiavimo už užtvaro. Toks elgesys akivaizdžiai įrodo, kad apsaugos darbuotojai elgėsi nesąžiningai ir davė tokius parodymus, kurie leistų padaryti išvadą, kad prekę slėpė daiktadėžėje.
4.3. Apeliantas nurodo, kad jo paaiškinimai visą laiką buvo nuoseklūs, jie neprieštarauja tarpusavyje bei yra patvirtinti vaizdo įrašais. Nuosekliai teigė, kad prekes komplektavo parduotuvės darbuotojas, kuriam pateikė ir atsineštą vandens maišytuvą. Parduotuvės darbuotojas po to kai visos prekės buvo ant prekių vežimėlio, jas įrašė į lapelį. Prekių sąrašo netikrino, neabejojo, kad į prekių sąrašą įtrauktos visos ant vežimėlio buvusios prekės. Vandens maišytuvas dėžutėje buvo aiškiai matomas, padėtas ant visų prekių viršaus. Su šiomis prekėmis nuvažiavo prie mašinos, dėžutę padėjo kartu su visomis prekėmis automobilio salone, negalvodamas jos slėpti. Prekių sąrašą pateikė kasininkei, kuri prekes skanavo savarankiškai. Ką ji nuskanavo, netikrino, visų prekių nereikėjo iškrauti. Gavęs prekių čekį, jo taip pat netikrino, sumokėjo pinigus. Prekių čekį paėmė apsaugos darbuotojas, formaliai atliko prekių apžiūrą ir išleido pro pakeliamą užtvarą, kurią pravažiavus buvo vėl sustabdytas apsaugos darbuotojų automobilio patikrinimui. Automobilio formali apžiūra prieš išvažiuojant pro pakeliamą užtvarą ir sustabdymas išvažiavus už jos - planuotas, gerai apgalvotas apsaugos darbuotojų veiksmas, kurio tikslas fiksuoti vagystės faktą, nes radus prekę iki užtvaro nebūtų fiksuotas vagystės faktas.
4.4. Apelianto manymu, visos prekės turėjo būti įrašytos į prekių sąrašo lapelį ir vėliau tos pačios prekės turėjo būti įrašytos į pirkimo čekį. Buvo įsitikinęs, kad vandens maišytuvas buvo įrašytas į lapelį ir užfiksuotas čekyje. Šie parodymai yra nuoseklūs, niekada nesikeitė. Tik pastebėjęs čekyje nenurodytą prekę - vandens maišytuvą, suprato, kad jo kasininkė nematė ir neskanavo ir kad jis nebuvo įrašytas į lapelį. Tikėtina, kad kasininkė, kuri gavo lapelį su prekių sąrašu, prekes realiai skanavo pagal sąrašą, įrašyta eilės tvarka ir netgi pamačiusi prekę, kuri neįrašyta į prekių lapelyje nurodytą sąrašą, šios prekės neskanavo.
4.5. Apeliantas nurodo, kad į kasos darbuotojos klausimą ar nėra kitų prekių atsakė, kad kitų prekių nėra, būdamas įsitikinęs, kad vandens maišytuvas yra įrašytas į prekių sąrašą lapelyje ir jis nuskanuotas bei už jį sumokėta. Skunde pažymima, kad iš liudytojos S. S. paaiškinimų neaišku kas ir kokiais atvejais įrašoma į prekių lapelį, kokia šio prekių lapelio sąrašo paskirtis. Turėjo pagrįstą lūkestį, kad prekių lapelyje įrašytos visos prekės buvusios vežimėlyje, nes vandens maišytuvą pateikė asmeniškai parduotuvės darbuotojui, kuris užpildė prekių lapelį. Aptariamas prekių lapelis taip ir nebuvo pateiktas į administracinę bylą, todėl liko neaišku ar vandens maišytuvas buvo įrašytas į prekių lapelį ar nebuvo.
4.6. Skunde atkreipiamas dėmesys į filmuotą medžiagą, kurioje po prekių apmokėjimo kasoje apsaugos darbuotojas jų neskaičiavo, netikrino, o tik peržvelgė prekių čekį ir pasakė : „Viskas gerai, gali važiuoti“ bei pakėlė užtvarą. Teismas prašymą apklausti šį liudytoją atmetė. Mano, jog šis apsaugos darbuotojas buvo paprašytas paieškoti pakuotės su kranu, tačiau prekių ne tikrino, o sakydamas, jog „viskas gerai, gali važiuoti“, sąmoningai skubino išvažiuoti iš prekybos centro teritorijos, žinodamas, jog pagal taisykles pravažiavus užtvarą už nesumokėtą prekę bus apkaltintas vagyste. Kadangi tokį nurodymą jis gavo iš savo viršininkės A. K., kuri vėliau su kolega K. V. aptarinėjo kaip „teisingai“ surašyti pranešimą, kad butų „rezultatas“, akivaizdu, jog apsaugos darbuotojai sąmoningai siekė suklaidinti, skubino išvažiuoti pro kasas, sąmoningai netikrino prekių automobilyje, kad prekė „neatsirastų“, nors konkrečiai žinojo kokios prekės reikia ieškoti. Yra girdėjęs iš „D“ dirbančių pardavėjų, jog apsaugos darbuotojai, tikrinantys prekes po jų apmokėjimo, turi tikslą patikrinti pardavėjų darbą ar ji nepadarė klaidos suvesdama prekes, ar viską suvedė ir t.t. Tai yra tikrina ar pardavėja tinkamai atliko darbą. Taigi, jei apsaugos darbuotojas tiksliai žinojo kokios prekės reikia ieškoti, logiška, jog jei ji neįtraukta į apmokėtų prekių sąrašą iki išvažiuojant iš prekybos centro - tai yra pardavėjos klaida arba prekes tikrinusio apsaugos darbuotojo aplaidumas.
4.7. Teismas neanalizavo liudytojos J. Š. parodymų, jog jis (V. K.) neigė vagystę ir prašė išsiaiškinti aplinkybes, o ji aiškiai nurodė, jog jos pareiga tik parašyti pareiškimą policijai, aplinkybių ji nesiaiškina, į patį įvykį nesigilina.
4.8. Liudytoja A. K. nurodė, jog su K. V. ieškojo žalios dėžutės, tačiau ši aplinkybė nurodyta neteisingai, nes visą laiką abu apsauginiai kalbėjo, jog trūksta dėžės niekaip jos neapibūdindami: nenurodė nei spalvos, nei dydžio ar kitokių požymių, iš kurių galima buvo suprasti, jog tai dėžė su vandens maišytuvu. A. K. dėžutę apibudino tik po to, kai išėjo K. V. ir jis pats (V. K.) paprašė apibūdinti kokios konkrečiai dėžės jie ieško. Iki tol negalėjo žinoti ko jiems reikia, nes visos prekės buvo dėžėse.
4.9. Liudytojas A. U. nurodo, jog jis buvo informuotas, kad turi būti „žalia dėžutė“. A. U. dalyvavo skenuojant prekes, tačiau nei pats tikrino prekes, nei prašė jas pakelti. Jis aiškiai nurodė: „kas buvo po durimis nesimatė“. Apie „žalią dėžutę“ A. U. informavo jį pakeitusį apsauginį, kurio apklausą teismas atmetė, ir kuris, žinodamas apie ieškomą prekę, siekė, kad automobilis greičiau išvažiuotų iš teritorijos.
4.10. Liudytojas K. V. teigia, jog dėžutė „buvo paslėpta po bagažinės dangčiu, kur atsarginis ratas“ (kas minima teismo nutartyje), nors tuo metu, kai atidavė dėžutę, ją ištraukęs iš po durų varčių, K. V. nedalyvavo, iš kur ji buvo paimta nematė. Tai rodo, kad šią aplinkybę aptarė su A. K., norėdami „užsitikrinti rezultatą“.
4.11. Skunde atkreipiamas dėmesys į teismo nutarties 5 puslapį, kuriame nurodyta, jog liudytojas A. U., gavęs nurodymą ir apibūdinimą, ieškojo dėžutės apžiūrėdamas automobilio vidų, ir ieškomos dėžės nerado, tuo tarpu ir filmuotoje medžiagoje matyti, jog A. U. automobilio vidaus neapžiūri, o pasyviai stovi šalia automobilio, kol pardavėja skenuoja prekes.
4.12. Teismas mini, jog pagal S. S. parodymus, jis (V. K.) pakėlė šoną durų, ant kurių buvo barkodas, tuo tarpu kameroje matyti, jog jis apsuka vieną iš apvadų automobilio gilumoje, ant kurių barkodas. Ieškoma dėžė buvo po visomis prekėmis, po visomis durimis, o ne po kokia viena. Vaizdo įrašai užfiksavo tik bendrą vaizdą, juose nesimato kur buvo prekė padėta, iš kur paimta, visi įrašai neturi garso, todėl keista, kad teismas tiki liudytojų parodymais neva jis (V. K.) prisipažino ir nurodė kur padėta prekė, bet netiki, jog visada minėjo įvykus nesusipratimui, ir kad prekę atidavė pats iš po durų, o ne iš kokios dėtuvės. Svarbu ir tai, kad apsaugos darbuotojai tarėsi kaip rašyti tarnybinį pranešimą siekiant užsitikrinti rezultatą. Ši aplinkybė svarbi, nes nuo „rezultato“ priklauso apsaugos darbuotojų gaunamų atlyginimų priedai, apie ką minima visuose skelbimuose dėl darbo. Toks „rezultato auginimas“ itin populiarus „D“ prekybos centre: pranešimai apie vagystes šiame centre ženkliai viršija vagysčių skaičių iš kitų prekybos centrų.
4.13. Minėtomis aplinkybėmis apeliantas skunde daro išvadą, kad byloje nėra surinkta pakankamai jo kaltės įrodymų ir pateikia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos vertinant įrodymus analizę.
5. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucija nuodo, kad su administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. K. skunde išdėstytais reikalavimais dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. rugpjūčio 29 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje, kuria nebuvo patenkintas V. K. apeliacinis skundas, nesutinka. Mano, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis teisėta bei pagrįsta, priimta atsižvelgus ir įvertinus visas reikšmingas byloje aplinkybes, todėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų sprendimo naikinti nėra teisinio pagrindo.
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
6. Apeliacinis skundas netenkinamas.
7. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.
8. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad V. K. nesutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis dėl jo kaltės padarius ANK 108 straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą, teigdamas, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai atliko įrodymų vertinimą. Nurodo, kad jo veiksmuose nėra administracinio nusižengimo sudėties, nes neturėjo tyčios vogti vandens maišytuvo. Neigia teismo konstatuotas aplinkybes, kad dėžė su vandens maišytuvu buvo automobilyje sąmoningai paslėpta parduotuvės darbuotojams nematomoje vietoje.
9. Pagal ANK 569 straipsnio 5 dalį, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais, o nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 4 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-21-2012). Pažymėtina, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir jų vertinimas yra teismo ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjančio institucijos (pareigūno) prerogatyva. Kiti proceso dalyviai gali teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir išvadų, darytinų vertinant įrodymus, todėl proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime ANK normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 21 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-1-2014).
10. Patikrinęs administracinio nusižengimo bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje surinktus duomenis, būtų nesilaikęs įrodinėjimo procesą reglamentuojančių teisės normų reikalavimų ir byloje esančius įrodymus įvertinęs netinkamai, šališkai ar vienpusiškai, nevertinęs įrodymų visumos. Iš skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties matyti, kad joje visi byloje esantys įrodymai yra aptarti ir įvertinti, o padarytos išvados yra pagrįstos visapusišku, išsamiu bei objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu ir neprieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms. Kitaip vertinti bylos duomenis, daryti kitokias išvadas, nei padarė pirmosios instancijos teismas, ar pripažinti, kad skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje išdėstytos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo.
11. Pagal ANK 108 straipsnį administracinę atsakomybę užtraukia vagystė, sukčiavimas, svetimo turto pasisavinimas ar iššvaistymas, kai pagrobto, įgyto, pasisavinto ar iššvaistyto turto vertė neviršija trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.
12. Nagrinėjamu atveju byloje yra pakankamai patikimų įrodymų, jog V. K.padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą ir jis Institucijos nutarimu, paliktu nepakeistu skundžiama Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi, pagrįstai nubaustas pagal ANK 108 straipsnį už tai, kad UAB „D“ parduotuvėje pravažiavo pro lauko prekybos kasas nesusimokėjęs už 106,09 eurų vertės vandens maišytuvą voniai/dušui. Tikrindamas minėtą nutarimą, pirmosios instancijos teismas apklausė administracinėn atsakomybėn patrauktą V. K. bei liudytojus – prekybos centro darbuotojus, ištyrė rašytinius jų paaiškinimus, duomenis, esančius apklausos protokoluose ir vaizdo įrašuose
13. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su byloje esančia medžiaga, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad V. K. minėtą prekę sąmoningai slėpė, padėdamas ją parduotuvės darbuotojams vizualiai nematomoje vietoje – automobilio bagažinėje esančioje dėtuvėje. Pagal viso proceso metu nuoseklius liudytojais apklaustų apsaugos darbuotojų A. K. ir K. V. parodymus, jiems stebint parduotuvę per vaizdo kameras, pastebėjo į automobilį prekes kraunantį pareiškėją ir nurodė prie išvažiavimo ir kasos buvusiam apsauginiui patikrinti pareiškėjo automobilį, stebėti ar šis susimokės už prekę dėžutėje, kurią pakrovė į automobilį kartu su kitomis didelių gabaritų prekėmis. Tuo metu prie išvažiavimo iš lauko prekybos kasos dirbęs A. U. parodė, kad pagal nurodymą, ieškojo pareiškėjo automobilyje žalios dėžutės. Matė duris, apvadus, staktas, tačiau nurodyto daikto nebuvo. Pasak šio liudytojo, kasininkei nuskanavus prekes, ji klausė asmens, ar šis dar turi prekių, o asmuo pasakė, jog neturi. Liudytoja apklausta lauko prekybos skyriaus kasoje dirbusi S. S. parodė, kad ji patikrino pareiškėjo prekes - duris, apvadus ir staktas pagal vadybininko surašytą lapelį, į kurį jis rašo tik savo sukomplektuotas prekes, kitas pirkėjo savarankiškai paimtas prekes vadybininkas į lapelį nerašo. Prekės buvo bagažinėje, jos buvo jai pareiškėjo parodytos. Ji kilojo staktas ir apvadus, pareiškėjas jai pakėlė šoną durų, kur buvo barkodas, po jos nuskanuotomis prekėmis kitų prekių ji nematė, jai dar paklausus pareiškėjo, ar jis dar turi kokių prekių, šis pasakė, kad neturi.
14. Atmestinas skundo argumentas, kad dėžutė buvo po durų varčiomis, todėl skanuojant galėjo nesimatyti. Apsaugos darbuotojai A. K. ir K. V., sužinoję iš kolegos A. U., kad nebuvo rasta jokia dėžutė ir už ją nesumokėta, patys ėmėsi iniciatyvos patikrinti automobilį, sustabdę šiam išvažiavus iš prekybos vietos. Iš apeliacinės instancijos teismui pateiktos vaizdo įrašo laikmenos, kuriame yra įrašas pavadinimu „apsauga tikrina čekį“ matyti, jog du apsaugos darbuotojai, kaip dabar žinoma, tai buvo A. K. ir K. V., kruopščiai tikrina pakeliamą užtvarą pravažiavusio automobilio (duomenys neskelbtini) saloną: A. K. pakėlus didelio gabarito prekes (panašu kad tai durys), tiek pats A. K., tiek abu apsaugos darbuotojai atidžiai žiūri ar nėra po jomis kitos prekės. Po to apsaugos darbuotojai apžiūri automobilio vidų pro langus, įkiša galvas į jį pro atidarytas duris, tačiau nieko neranda. Po to A. K. pakartotinai atidaro bagažinę ir vėl pakelia automobilio centre sudėtas didelių gabaritų prekes, o apsaugos darbuotojai tikrina, žiūrėdami ne tik po jomis, bet ir šonuose. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad šie du apsaugos darbuotojai tikrino automobilį labai atidžiai, nes įtarė vagystę, tačiau net ir jie, žinodami ieškomos dėžės gabaritus bei spalvą (tai aiškiai matoma kokybiškuose vaizdo įrašuose pavadinimu „išeina į lauko prekybą“, „kraunasi prekes“), jos automobilio salone nerado. Akivaizdu, kad dėžutė su vandens maišytuvu buvo sąmoningai padėta taip, kad nebūtų matoma, todėl jos automobilyje nepastebėjo ir kasos darbuotoja. Net šiems nurodžius pareiškėjui apie ieškomą dėžutę ir paprašius ją pateikti, pareiškėjas jos nepateikė ir teigė jos neturintis. Dėžutę pateikė A. K. tik pastarąjį įspėjus dėl policijos kvietimo nepateikus ieškomos prekės. Kaip nurodė A. K., jis pakėlė duris ir paėmė vonios maišytuvo kraną, kuris buvo padėtas po atsarginės padangos dangčiu. Šiuos A. K. parodymus patvirtina vaizdo įrašas pavadinimu „ištraukia paslėptą prekę iš slėptuvės“, kuriame matyti kaip A. K. atidaro bagažinę, jis ir apsaugos darbuotoja pasilenkia prie jos ir pastaroji išsitiesia laikydama rankoje ieškotą dėžutę. Iš vaizdo įrašo pavadinimu „parodo prekę“ matyti, kad dėžutę iš automobilio paima būtent A. K. ir kad ši dėžė buvo prie bagažinės krašto, ten kur ir yra daiktadėžė.
15. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad jei prekė būtų paslėpta daiktadėžėje, esančioje automobilio gale, būtų tekę išimti visas buvusias prekes, nes kitu atveju dėl sudėtų prekių fiziškai būtų neįmanoma atidaryti dangčio. Šis skundo argumentas nepaneigia byloje surinktų įrodymų ir jų pagrindu padarytų teismo išvadų. Kaip teisingai nurodoma Institucijos atsiliepime į apeliacinį skundą, iš automobilio (duomenys neskelbtini), apžiūros metu darytų fotonuotraukų (užfiksuotų fotolentelentelėse Nr. 5 ir Nr. 10) aiškiai galima konstatuoti, kad minėto automobilio daiktadėžės, dangčio plotis yra iki 30 cm pločio, todėl norint jį atidaryti nebuvo būtina iškrauti visų automobilyje buvusių prekių, tai galima buvo padaryti, tiesiog dalį jų pastumiant į priekį.
16. Apeliantas skunde nurodo, kad jis buvo įsitikinęs, jog vandens maišytuvą vadybininkas įrašė į lapelį, kurio netikrinęs pateikė kasininkei. Manė, kad kasininkė pagal šį lapelį nuskanavo visas automobilio salone buvusias prekes. Reikia pažymėti, kad pagal prekybos centro darbuotojų parodymus vadybininkas surašo ant lapelio savo skyriaus pirkėjui parinktas prekes. Šiuo atveju jis išvardino prekes, kurias sukomplektavo perkant duris. Kitų prekių jis nerašė ir tai apeliantui nesunku buvo įsitikinti vos užmetus akį į lapelį, kuriame išvardintų prekių skaičius nebuvo didelis. Apelianto samprotavimas, kad kasininkė, kuri gavo lapelį su prekių sąrašu, prekes skanavo pagal sąrašą eilės tvarka ir netgi pamačiusi prekę, kuri į šį sąrašą neįrašyta, šios prekės neskanavo, prasilenkia su logika bei aptartais apsaugos darbuotojų parodymais, o taip pat kasos darbuotojos S. S. parodymais, kad patikrinusi bagažinėje esančias prekes pagal lapelį, po jomis kitų prekių nematė.
17. Apeliaciniame skunde nepateikta argumentų, kurie verstų apeliacinės instancijos teismą suabejoti Institucijos nutarimo bei pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumu ir pagrįstumu. Subjektyvius apelianto samprotavimus apie prekybos centro apsaugos darbuotojų nesąžiningus veiksmus siekiant pagerinti savo darbo rezultatus, akivaizdžiai paneigia motyvuotos teismo išvados, padarytos byloje esančių įrodymų visumos kontekste.
18. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, aukštesnės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas Institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą pagal skunde nurodytas aplinkybes patikrino tinkamai, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
palikti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. rugpjūčio 29 d. nutartį nepakeistą ir V. K. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjas Sigitas Bagdonavičius
