Baudžiamoji byla Nr. 1A-115-768/2023
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-04301-2021-6
Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.1
(S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2023 m. spalio 19 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Donato Jatužio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Valdo Petro Meidaus ir Danutės Švitinienės,
sekretoriaujant Jūratei Buitvydienei,
dalyvaujant prokurorei Jolitai Pocienei,
nukentėjusiojo juridinio asmens atstovui advokatui Gediminui Blaškevičiui,
išteisintajam S. Š.,
gynėjui advokatui Ariui Damušiui,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Panevėžio apygardos prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Jolitos Pocienės ir nukentėjusiosios UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo advokato Gedimino Blaškevičiaus apeliacinius skundus dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. gegužės 9 d. nuosprendžio, kuriuo S. Š. išteisintas iš kaltinimų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 211 straipsnį, jam nepadarius šios nusikalstamos veikos.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. Bylos esmė
1. S. Š.:
1.1. prokuroro pateiktu kaltinimu buvo kaltinamas tuo, kad jis, dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), plėtros direktoriaus pareigose, o nuo 2017 m. spalio 16 d. štampuotų gaminių grupės vadovo pareigose, 2016 m. vasario 9 d. pasirašęs darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), tuo patvirtinęs, kad susipažino su įmonės vidaus taisyklėmis, pareiginiais nuostatais ir įsipareigojo jų laikytis, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoju G. N., laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio 19 d. iki 2017 m. lapkričio 16 d. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje konkuruojančiai bendrovei UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), atskleidė bendrovėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ užimamų pareigų pagrindu gautą, savo darbdavės – UAB „(duomenys neskelbtini)“ komercine paslaptimi laikomą informaciją, t. y.:
- informaciją apie klientus – „(duomenys neskelbtini)“ AS, „(duomenys neskelbtini)“ AS, „(duomenys neskelbtini)“ AS, „(duomenys neskelbtini)“ AS, „(duomenys neskelbtini)“ AS, „(duomenys neskelbtini)“ AS, „(duomenys neskelbtini)“ AB, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“;
- komercinius pasiūlymus – kurių pagrindu galėjo pateikti palankesnius komercinius pasiūlymus;
- teikėjų taikomus įkainius;
- tam tikrą technologinę informaciją – kaip gaminami ir dažomi cinkuoti gaminiai bei lenktų gaminių gaminimas,
taip pažeisdamas komercijos direktoriaus pareiginių nuostatų 5.4 punktą, kuriame nurodyta, kad yra atsakingas už savo pareigų sąžiningą ir profesionalų vykdymą, bendrovės paslapčių saugojimą, šiais savo veiksmais kartu su bendrininku G. N.UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarė didelę – 33 422,36 Eur turtinę žalą.
1.2. nukentėjusiosios UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo advokato G. Blaškevičiaus pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 256 straipsnį teismo posėdyje pateiktu prašymu buvo kaltinamas, kad (be kita ko) konkuruojančiai bendrovei UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), atskleidė bendrovėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ užimamų pareigų pagrindu gautą savo darbdavės – UAB (duomenys neskelbtini)“ komercine paslaptimi laikomą informaciją ir šiais savo veiksmais kartu su bendrininku G. N. UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarė didelę, ne mažesnę kaip 33 422,36 Eur turtinę žalą.
II. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į juos argumentai
2. Panevėžio apygardos prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė J. Pocienė pateiktu apeliaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. gegužės 9 d. nuosprendį ir priimti naują – apkaltinamąjį nuosprendį – pripažinti S. Š. kaltu pagal BK 211 straipsnį ir paskirti jam 100 MGL (3 766 Eur) dydžio baudą. Nurodo, kad pirmos instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktų įrodymų visumą, padarė išvadas neatitinkančias faktinių bylos aplinkybių ir nepagrįstai išteisino S. Š. iš kaltinimų pagal BK 211 straipsnį.
2.1. Apylinkės teismas visiškai nepagrįstai nusprendė, kad nepasitvirtino kaltinimas dalyje dėl komercinių pasiūlymų atskleidimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei tam tikros technologinės informacijos perdavimo. Šią išvadą teismas padarė neištyręs ir visiškai neįvertinęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktų S. Š. elektroninių susirašinėjimų su UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkais H. P. ir G. N., naudojant bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ elektroninį paštą, susirašinėjimų „(duomenys neskelbtini)“ programėle, instaliuota S. Š. darbiniame telefone.
2.2. Cituoja programėlėje „(duomenys neskelbtini)“ vykusius susirašinėjimus. Teigia, jog iš jų galima spręsti, kad atsakovai siekia ieškovės klientams UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu pasiūlyti mažesnes kainas už teikiamas prekes ar paslaugas, nei siūlo ieškovė, jie lygina šios bendrovės bei ieškovės kainas, teikia siūlymus ieškovės klientui (duomenys neskelbtini) AS, atsakovams yra žinomi tam tikri ieškovės gamybiniai sprendimai ir jais siūloma pasinaudoti.
2.3. Iš S. Š., G. N., H. P. susirašinėjimo el. paštu tarpusavyje bei su UAB „(duomenys neskelbtini)“ klientais matyti, kad informacija apie juos persiunčiama UAB „(duomenys neskelbtini)“, siekiama, kad užsakymus priimtų ne UAB „(duomenys neskelbtini)“, o UAB „(duomenys neskelbtini)“. S. Š. 2017 m. vasario 17 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ į gavėjo adresą (duomenys neskelbtini) persiunčia 2017 m. sausio 11 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ projekto vadovo G. N. el. laišką su komerciniu pasiūlymu UAB „(duomenys neskelbtini)“ klientui (duomenys neskelbtini) AS, S. Š. el. laiške pažymi, kad reikalinga suformuoti užsakymą UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu. Iš tolimesnio susirašinėjimo, vykusio tarp (duomenys neskelbtini) AS, S. Š., G. N. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, matyti, kad kliento užsakymą įvykdė UAB „(duomenys neskelbtini)“. Šie įrodymai patvirtina, kad S. Š. atskleidė slaptą informaciją UAB „(duomenys neskelbtini)“ apie pasiūlymus ir pastaroji ja pasinaudojo. 2017 m. birželio 19 d. S. Š. dalyvavo susirašinėjime su klientu (duomenys neskelbtini) AS, kuriame buvo derinamos UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsakymo sąlygos. S. Š., gavęs kliento (duomenys neskelbtini) paklausimą dėl pakopos užsakymo, jį 2017 m. vasario 24 d. el. laišku persiuntė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ el. paštą. Taip pat S. Š. savo 2017 m. vasario 17 d. elektroniniu laišku persiuntė UAB „(duomenys neskelbtini)“ tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2016 m. kovo 9 d. sudarytą Konfidencialios informacijos apsaugos sutartį, 2017 m. birželio 21 d. elektroniniu laišku persiuntė UAB „(duomenys neskelbtini)“ informaciją apie (duomenys neskelbtini), UAB taikomus įkainius už paslaugas teikiamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir sąlygas.
2.4. Atkreipia dėmesį, kad S. Š. buvo kaltinamas, kad veikė bendrininkų grupėje su UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoju G. N., t. y. nusikalstama veika, numatyta BK 211 straipsnyje, buvo padaryta bendrais jų veiksmais. G. N. kaltu prisipažino (jo atžvilgiu tyrimas nutrauktas ir jis atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės), o duodamas parodymus teisme kaip liudytojas patvirtino veikęs kartu su S. Š.. Tačiau teismo nuosprendyje šios aplinkybės negretintos visų bylos duomenų visete ir liko visiškai neįvertintos.
2.5. „(duomenys neskelbtini)“ programėle, el. paštu vykusių susirašinėjimų duomenys patvirtina, jog S. Š., veikdamas kartu su G. N., įsigiję konkuruojančio ūkio subjekto UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų, atskleidė konkuruojančiam ūkio subjektui UAB „(duomenys neskelbtini)“ užimamų pareigų pagrindu turimą komercinę paslaptį sudarančią informaciją ne tik apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ klientus, bet ir apie komercinius pasiūlymus, tam tikrus techninius sprendimus, taip pat nukreipdavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ klientus į konkuruojantį subjektą UAB „(duomenys neskelbtini)“, kad būtent pastarasis ūkio subjektas teiktų klientams paslaugas/prekes. Pažymėtina, kad iki S. Š., G. N. ir H. P. 2017 m. vasario 2 d. įsigyjant UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas, bendrovė jokios veiklos nevykdė, neturėjo darbuotojų, potencialių ir esamų klientų bazės, užsakymų ir pan. Tačiau būtent dėl neteisėtų S. Š. veiksmų perdavus konfidencialią informaciją UAB „(duomenys neskelbtini)“, pastaroji bendrovė, neturėdama jokio įdirbio, pritraukė UAB „(duomenys neskelbtini)“ klientus, suteikė jiems prekių bei paslaugų per 2017 metus už apytiksliai 187 550 Eur.
2.6. Nesutinka su teismo teiginiais, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB (duomenys neskelbtini)“ negali būti laikomi konkuruojančiais ūkio subjektais. Iš liudytojų R. G., V. B., G. N. parodymų matyti, kad dalį veiklos abi bendrovės vykdė toje pačioje srityje – užsiėmė mažos vertės laiptų ir turėklų gamyba. Todėl jos laikytinos konkuruojančiais subjektais. Šią aplinkybę nurodė ir Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. vasario 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).
2.7. Bylos įrodymų visuma patvirtina, kad S. Š. atskleista informacija neabejotinai atitinka komercinės paslapties požymius, nes ji nėra prieinama ir skelbiama viešai, turi komercinę (gamybinę) vertę, kadangi žinodamas šią informaciją konkuruojantis verslo subjektas UAB „(duomenys neskelbtini)“ galėjo pateikti geresnius komercinius pasiūlymus esamiems ir potencialiems UAB „(duomenys neskelbtini)“ klientams, gauti užsakymus ir suteiktų prekių/paslaugų uždirbti pajamas.
2.8. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje pripažinęs, kad S. Š. atskleidė UAB „(duomenys neskelbtini)“ komercinę paslaptį sudarančią informaciją apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ klientus ir tuo padarė minėtai bendrovei didelę turtinę žalą, padarė klaidingą išvada, kad tai užtraukia tik civilinę atsakomybę, ir šios išvados visiškai nemotyvavo ir nepagrindė. Byloje nustatyta, kad S. Š. neteisėti veiksmai pasireiškė darbo teisiniuose santykiuose. Be to, S. Š. kartu su G. N. dėl neteisėtų veiksmų UAB „(duomenys neskelbtini)“ padaryta turtinė žala priteista nagrinėjant bylas civilinio proceso tvarka. Tačiau šios aplinkybės nereiškia, jog tokie veiksmai negali būti vertinami baudžiamosios atsakomybės kontekste. Turtinės žalos atlyginimas ar pašalinimas pats savaime nepanaikina nusikalstamos veikos padarymo fakto.
2.9. Pažymi, kad, nagrinėjant baudžiamąją bylą, dėl padarytos žalos dydžio S. Š. prieštaravimų neišsakė, jis buvo nustatytas civilinėse bylose Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini). Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad tarp S. Š. neteisėtų veiksmų ir patirtos didelės turtinės žalos yra priežastinis ryšys, kadangi S. Š. perdavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ komercinę paslaptį sudarančią informaciją konkuruojančiai bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, kuri šia informacija pasinaudojo, sudarydama sandorius su UAB „(duomenys neskelbtini)“ klientais. Dėl to bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ pardavimai išaugo, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ neteko užsakymo ir negavo pajamų. Tai rodo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ patirtą didelę turtinę žalą nulėmė būtent neteisėti S. Š., veikiant kartu su G. N., veiksmai. Teigia, kad, nagrinėjamu atveju, S. Š. veiksmai peržengė privatinės teisės ginamų santykių ribas ir užtraukia baudžiamąją atsakomybę.
2.10. Skiriant bausmę, parenkant jos rūšį ir dydį, atsižvelgtina į tai, kad S. Š. yra neteistas, dirba, nėra nustatyta jo asmenybę neigiamai charakterizuojančių duomenų. Jis yra kaltinamas nesunkaus tyčinio nusikaltimo padarymu. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė ta, kad nusikaltimą jis padarė bendrininkų grupėje, lengvinančių atsakomybę aplinkybių nenustatyta. Pagal S. Š. asmenybę yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti jam paskyrus baudos bausmę. Atsižvelgiant į nusikaltimo padarymo laiką – 2017 m., taikytinas tuo metu galiojęs MGL dydis, t. y. 37,66 Eur.
3. Nukentėjusiosios UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas advokatas G. Blaškevičius pateiktame apeliaciniame skunde prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo 2023 m. gegužės 9 d. nuosprendį ir priimti naują – S. Š. nuteisti pagal BK 211 straipsnį. Atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas, skundžiamame nuosprendyje konstatavo visus BK 211 straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos požymius, tačiau be detalesnių argumentų nusprendė S. Š. išteisinti. Tokiu būdu nuosprendis yra akivaizdžiai prieštaringas, nepagrįstas bei neteisėtas.
3.1. Pažymi, kad baudžiamajai atsakomybei pagal BK 211 straipsnį kilti pakanka vien komercinės paslapties atskleidimo ir neturi būti nustatytas visų įmanomų ir kaltinamajam žinomų komercinių paslapčių atskleidimas. Kokia apimtimi atskleista komercinė paslaptis veikos kvalifikavimui esminės reikšmės neturi. Be to, S. Š. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atskleidė ne tik bendrovės komercines paslaptis – informaciją apie klientus, bet ir komercinius pasiūlymus, teikėjų taikomus įkainius ir technologinę informaciją. S. Š. pažeidė komercijos direktoriaus pareiginių nuostatų 5.4 punktą, kuriame nurodyta, kad yra atsakingas už savo pareigų sąžiningą ir profesionalų vykdymą, bendrovės paslapčių saugojimą, šiais savo veiksmais kartu su bendrininku G. N. UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarė didelę – 33 422,36 Eur turtinę žalą. Informacija apie bendrovės klientus per S. Š. ir G. N. buvo panaudojama UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikloje.
3.2. Nesutinka su teismo išvada, kad neįrodyta, jog S. Š. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atskleidė komercinius pasiūlymus, kurių pagrindu galėjo pateikti palankesnius komercinius pasiūlymus. Ji neatitinka baudžiamosios bylos medžiagos. Iš susirašinėjimų „(duomenys neskelbtini)“ programėle matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo perduodami bendrovės komerciniai pasiūlymai su įkainiais ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, įvertinusi bendrovės klientams teikiamus pasiūlymus, teikia 10 proc. mažesnius pasiūlymus klientams. Ši aplinkybė yra itin svarbi priežastinio ryšio aspektu, nes užsakymą iš kliento (duomenys neskelbtini) AS gavo nebe bendrovė UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios vardu, lėšomis ir kaštais G. N. atliko kainų skaičiavimą, o UAB „(duomenys neskelbtini)“.
3.3. Atkreipia dėmesį, kad S. Š. žinojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ teikiamų komercinių pasiūlymų turinį esamiems ir (ar) potencialiems klientams, tiek kainas, įkainius ir kitas finansines bendradarbiavimo su UAB „(duomenys neskelbtini)“ klientais sąlygas.
3.4. Teigia, kad apylinkės teismas suklydo vartodamas sąvoką „komercinis pasiūlymas“. Šiuo aspektu neaišku, ką konkrečiai pirmosios instancijos teismas laiko „komerciniais pasiūlymais“, t. y. ar teismas laiko, kad „komercinis pasiūlymas“ yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ parengtas rašytinis dokumentas su pasiūlymų pagaminti gaminį ar suteikti paslaugą už konkrečią kainą (siaurasis vertinimas), ar „komerciniu pasiūlymu“ laikytina bet kokia komerciškai vertinga informacija, nepriklausomai nuo jos išraiškos formos. Apeliantas mano jog, komercinis pasiūlymas yra bet kokia komerciškai vertinga informacija, nepriklausomai nuo jos išraiškos formos. Būtent tokio apibrėžimo laikomasis ir kasacinio teismo praktikoje.
3.5. Iš baudžiamosios bylos medžiagos taip pat matyti, kad S. Š. iš elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) 2017 m. vasario 17 d. į elektroninį paštą (duomenys neskelbtini) išsiuntė elektroninį laišką „Reikalinga suformuoti užsakymą.“, tema - „pasiūlymas turėklams“, priedai: (duomenys neskelbtini);(duomenys neskelbtini). Prie elektroninio laiško buvo pridėtas UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2017 m. sausio 11 d. Pasiūlymas Nr. (duomenys neskelbtini) pirkėjui „(duomenys neskelbtini)“ AS, kuriame nurodyti konkretūs gaminiai ir jų kainos. Taigi, minėti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad S. Š. atskleidė bendrovės komercinius pasiūlymus UAB „(duomenys neskelbtini)“, juos persiųsdamas elektroniniu laišku iš savo, kaip bendrovės darbuotojo, naudoto elektroninio pašto adreso.
3.6. Nurodo, kad teismas netyrė ir nevertino, kokį konkretų konkurencinį pranašumą iš S. Š., veikusio kartu su bendrininku – su nuo baudžiamosios atsakomybės atleistu G. N. – gavo UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuriai jis tiek (duomenys neskelbtini) programėle, tiek el. laiškais bei kitais būdais perdavė komercinę paslaptį sudarančią UAB „(duomenys neskelbtini)“ informaciją. Iš byloje esančių susirašinėjimų matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš minėto bendrovės pasiūlymo įgyvendinimo gavo finansinę naudą, tačiau pirmosios instancijos teismas minėtus įrodymus ignoravo.
3.7. Nesutinka su nuosprendyje išdėstytais teismo teiginiais, jog kaltinimo elementas, kad komercinės paslapties atskleidimu S. Š. atskleidė UAB „(duomenys neskelbtini)“ teikėjų taikomus įkainius UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai, yra deklaratyvus, paimtas iš bendro veiklos sričių konteksto, tačiau niekuo neįrodytas. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad S. Š. iš elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) 2017 m. birželio 27 d. į elektroninį paštą (duomenys neskelbtini) išsiuntė elektroninį laišką, kurio tema: „(duomenys neskelbtini)“. Kaip matyti iš laiško (temos eilutėje yra raidžių junginys FW (anglų kalba – forwarded, lietuvių kalba – persiųstas), laiškas buvo persiųstas. Elektroniniame laiške yra (duomenys neskelbtini) pateiktas bendrovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ krovinių vežimo bei palečių kainininkas. Akivaizdu, kad (duomenys neskelbtini) yra bendrovės paslaugų teikėjas, dėl ko konstatuotina, kad S. Š. elektroniniu laišku persiųsdamas (duomenys neskelbtini) pateiktą pasiūlymą UAB „(duomenys neskelbtini)“, atskleidė UAB „(duomenys neskelbtini)“ teikėjų taikomus įkainius bendrovei. Papildomai atkreiptinas dėmesys į tai, kad, kaip matyti iš bylos medžiagos, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2017 m. balandžio mėn. negalėjo pasiūlyti patrauklios gaminių vežimo kainos. Taigi akivaizdu, kad po klientų nepasitenkinimo didele gaminių vežimo kaina, kurios UAB „(duomenys neskelbtini)“ negalėjo sumažinti, S. Š., siekdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ suteikti konkurencinį pranašumą, 2017 m. birželio 27 d. elektroniniu laišku persiuntė UAB „(duomenys neskelbtini)“ vežėjo (duomenys neskelbtini) siūlomus įkainius UAB „(duomenys neskelbtini)“.
3.8. Nesutinka su teismo išvada, kad neįrodytas kaltinimas, jog S. Š. perdavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ tam tikrą technologinę informaciją (kaip gaminami ir dažomi cinkuoti gaminiai bei lenktų gaminių gaminimas). Teigia, kad toks teiginys prieštarauja baudžiamosios bylos medžiagai. Cituoja susirašinėjimus, vykusius „(duomenys neskelbtini)“ programėlėje, kurie pasak apelianto patvirtina, kad S. Š., veikdamas kartu su G. N., atskleidė UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendrovės komercines paslaptis – ne tik teismo konstatuotą informaciją apie bendrovės klientus, bet ir bendrovės komercinius pasiūlymus, teikėjų taikomus įkainius bei tam tikrą technologinę informaciją. Tokiu būdu darytina išvada, kad kaltinamasis S. Š. atskleidė bendrovės komercines paslaptis visa apimtimi, nurodyta prokuroro kaltinamajame akte, dėl ko jo atžvilgiu turėjo būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis.
3.9. Kaip nepagrįstus laiko teismo teiginius, jog tokie S. Š. veiksmai tegali įtakoti tik civilinę atsakomybę. Tai prieštarauja aktualiai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai. Ją cituoja. Pabrėžia, kad šiuo konkrečiu atveju S. Š., veikusio kartu su G. N., neteisėtais veiksmais bendrovei padaryta didelė turtinė žala – ne mažesnė kaip 33 422,36 Eur. Žala konstatuota įsiteisėjusiais teismų sprendimais. Surinktų įrodymų visuma, liudytojų parodymai, kaltinamojo paaiškinimai bei atsakymai į užduotus klausimus, patvirtina, kad S. Š. veiksmai yra atlikti tiesiogine tyčia, t. y. jis darydamas nusikalstamą veiką, t. y. nuosekliais, periodiškais, nuolat pasikartojančiais veiksmais perdavinėdamas informaciją UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir (ar) H. P., suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti BK 211 straipsnyje numatyti padariniai, ir jų norėjo. S. Š. turėjo aiškų motyvą taip elgtis, t. y. jis siekė, kad klientai, kurie kreipėsi į bendrovę, užsakymus pateiktų ne bendrovei, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir atitinkamai bendrovė negautų pajamų, o pajamas iš tokių užsakymų gautų UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios jis buvo. Byloje surinkti įrodymai taip pat rodo, kad vykdydamas nusikalstamą veiką S. Š. labai aiškiai suvokė, kad savo veiksmais atlieka neteisėtą veiką, nes ėmėsi tam tikrų atsargumo priemonių, pavyzdžiui: „(duomenys neskelbtini)“ susirašinėjime S. Š., demonstruodamas, kad būtent jis yra tikrasis faktinis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, 2017 m. gegužės 26 d. žinutėje nurodė kaip reikia spręsti susidariusią tarp bendrininkų probleminę situaciją, kuomet UAB „(duomenys neskelbtini)“ perimti klientai pradėjo kelti klausimus, dėl kokių priežasčių jiems pasikreipus į UAB „(duomenys neskelbtini)“, pasiūlymus dėl užsakymų teikia nebe UAB „(duomenys neskelbtini)“, o jo valdoma UAB „(duomenys neskelbtini)“. Taigi akivaizdu, kad S. Š. veika, įvertinus nusikalstamos veikos mechanizmą, veiksmų pobūdį, nuoseklumą, planavimo veiksmus, veikimą tiesiogine tyčia, valios kryptingumą, didelės turtinės žalos bendrovei padarymą, yra tokio pavojingumo, kad užtraukia baudžiamąją atsakomybę.
3.10. Be kita ko, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad vien dėl to, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ negalėjo niekaip būti lyginami tarpusavyje kaip konkurentai dėl savo veiklų specifikos, UAB „(duomenys neskelbtini)“ niekaip neįgavo komercinio pranašumo prieš UAB „(duomenys neskelbtini)“.“ Pažymi, kad įsiteisėjusiais teismų sprendimais civilinėse bylose UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ vertinamos kaip konkurentės. Cituoja Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).
4. S. Š. gynėjas advokatas Aris Damušis atsiliepime į pateiktus apeliacinius skundus su jais nesutinka ir prašo atmesti.
4.1. Nurodo, kad S. Š., disponuodamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ informacija, aiškiai nesuprato ir neturėjo galimybės suprasti, kokia konkreti informacija sudaro šios bendrovės komercinę paslaptį. Byloje vykusių teisiamųjų posėdžių metu apklausti liudytojai parodė, kad informacija apie tai, kas yra laikoma UAB „(duomenys neskelbtini)“ komercine paslaptimi, buvo nurodyta bendrovės Konfidencialumo sutartyje. Kitais būdais darbuotojai (iš jų – ir S. Š.) nebuvo informuojami apie tai, kokie konkretūs duomenys sudaro bendrovės komercinę paslaptį. Bylos nagrinėjimo teisme metu buvo surinkta pakankamai duomenų, kuriais remiantis galima daryti išvadą, jog S. Š. tokios Konfidencialumo sutarties nepasirašė, o bendrovė tokios sutarties pasirašymo iš S. Š. nereikalavo ir leido vykdyti savo darbines funkcijas, nesant sudarytos Konfidencialumo sutarties. Duomenys, apie tai, kas yra laikoma UAB „(duomenys neskelbtini)“ komercine paslaptimi, S. Š. taip ir nebuvo aiškiai atskleisti. Informacijos apie tai, kas konkrečiai sudaro UAB „(duomenys neskelbtini)“ komercinę paslaptį, negalėjo patvirtinti net atsakingi šios bendrovės asmenys (M. G., R. G., A. A., V. B.), kurie per teisiamųjų posėdžių metu vykusias apklausas nurodė tokius bendrovės paslapties elementus, kurių net nėra nurodyta kaltinamajame akte.
4.2. Kita vertus, Konfidencialumo sutarties 1.3. punkte aiškiai nurodyta, kad tokia informacija apie bendrovę kaip technologinė informacija, gaminių gaminimo būdas, žinios apie technologinius įrengimų patobulinimus, valdymo informacija, komerciniai planai, taip pat ir kaltinamajame akte nurodyta informacija, kurios atskleidimu yra kaltinamas S. Š. (komerciniai pasiūlymai, informacija apie klientus, tiekėjų taikomi įkainiai, technologinė informacija) yra konfidenciali informacija, o ne komercinė paslaptis. Komercinės paslaptis ir konfidenciali informacija yra skirtingos teisinės kategorijos. Pagal BK 211 straipsnį baudžiamoji atsakomybė gali būti taikoma tik už komercinių paslapčių atskleidimą. Todėl turėtų būti vertinama, kad už Konfidencialumo sutarties 1.3. punkte nurodytų konfidencialių duomenų atskleidimą S. Š. neturi būti taikoma baudžiamoji atsakomybė, kadangi tokių duomenų atskleidimo momentu S. Š. negalėjo turėti tokio suvokimo ir įsitikinimo, kad tokie Konfidencialumo sutarties 1.3. punkte aptariamus kriterijus atitinkantys duomenys sudaro bendrovės komercinę paslaptį.
4.3. S. Š., disponuodamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ informacija, nevertino (ir neturėjo jokio objektyvaus pagrindo taip vertinti), kad bendrovė ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra konkurentės. Ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo metu surinkti duomenys bei byloje dalyvavusių asmenų paaiškinimai (jų visuma) pagrindžia, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ savo veikloje dirbo su tais klientų užsakymais, kurių nevykdė UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl joje įdiegtos klientų atrankos sistemos „(duomenys neskelbtini)“. Todėl turėtų būti vertinama, kad kaltinamajame akte nurodytos aplinkybės apie S. Š. veiksmais atliktą UAB „(duomenys neskelbtini)“ turimos informacijos apie klientus atskleidimą konkuruojančiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra nepagrįstos. S. Š. net nesuvokė, kad dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos vykdymo galėtų būti kaip nors pažeisti UAB „(duomenys neskelbtini)“ interesai.
4.4. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir bylos nagrinėjimo teisme metu surinkti duomenys (jų visuma) pagrindžia, kad S. Š. apskritai nėra atlikęs jokių veiksmų, kurie galėtų būti vertinami kaip neteisėtas duomenų apie kaltinamajame akte nurodytus UAB „(duomenys neskelbtini)“ klientus atskleidimas UAB „(duomenys neskelbtini)“. Duomenys apie įmones buvo gauti per Ž. G., o dalis UAB „(duomenys neskelbtini)“ nurodytų klientų yra patys priėmę sprendimus dėl tolesnio bendradarbiavimo su UAB „(duomenys neskelbtini)“ nutraukimo (dėl nustatytų bendrovės gaminių kokybės trūkumų, apmokėjimo sąlygų netinkamumo ir kt.).
4.5. Mano, kad, įvertinus baudžiamojoje byloje esančius įrodymus (jų visumą), turėtų būti vertinama, kad iš esmės visos apeliaciniuose skunduose nurodytos aplinkybės apie tariamus S. Š. veiksmus, atskleidus UAB „(duomenys neskelbtini)“ informaciją apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ komercinius pasiūlymus, yra nepagrįstos ir neįrodytos.
4.6. Teigia, jog jokie kaltinamajame akte nurodyti duomenys apie tai, kad S. Š. atskleidė UAB „(duomenys neskelbtini)“ komercine paslaptimi laikomą informaciją, kurią sudaro informacija apie bendrovės tiekėjų taikomus įkainius ir technologinė informacija, nebuvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje, kadangi tokių duomenų apie nurodytos informacijos atskleidimą byloje nėra. Teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje negali būti grindžiamas byloje nesančiais ir teismo posėdyje neištirtais duomenimis. Todėl kaltinamajame akte nurodytomis aplinkybėmis apie S. Š. veiksmus, atskleidus minėtą bendrovės komercine paslaptimi laikomą informaciją, neturi būti remiamasi. Kita vertus, įvertinus baudžiamosios bylos medžiagą, galėtų būti taip vertinama, kad tokie kaltinimai S. Š. atžvilgiu yra aiškiai nepagrįsti ir neįrodyti. Bylos medžiagoje esantys duomenys pagrindžia, kad tokių duomenų apie tai, kad S. Š., be informacijos apie klientus, yra atskleidęs apie bendrovę ir kitą informaciją, kurią sudaro technologinė informacija ir tiekėjų taikomi įkainiai, nebuvo surinkta ir atlikus ikiteisminį tyrimą. Atitinkamai, nesurinkus jokių kaltinamajame akte nurodytas aplinkybes patvirtinančių duomenų, tokie duomenys negalėjo būti vertinami ir atliekant įrodymų tyrimą byloje vykusių teisiamųjų posėdžių metu. Kitaip tariant, šiais aspektais kaltinimas yra visiškai abstraktus ir nėra susietas su aiškiai įvardijamais S. Š. veiksmais. Skirtingai nei UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pati negamina jokių metalo gaminių, kurie skirti pardavimui. Todėl objektyvu, kad tam tikra kaltinamajame akte nurodyta informacija apie tai, kaip bendrovėje gaminami ir dažomi cinkuoti gaminiai bei lenktų gaminių gaminimas, kurios atskleidimu yra kaltinamas S. Š., UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskritai nėra ir niekada nebuvo nei reikalingi, nei komerciškai vertingi. O S. Š. persiųsta informacija apie (duomenys neskelbtini), UAB taikomus paslaugų įkainius nėra komerciškai vertinga, kadangi yra vieša – paslaugų įkainiai yra viešai prieinami ir galioja teikiant paslaugas ne tik UAB „(duomenys neskelbtini)“, bet ir kitoms įmonėms.
5. Teismo posėdyje prokurorė ir nukentėjusiosios UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas prašė apeliacinius skundus tenkinti, o S. Š. ir jo gynėjas – atmesti.
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
6. Apeliaciniai skundai atmetami.
7. Apeliacinės instancijos teismas, sutinkamai su BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostata, patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.
8. Prokurorės J. Pocienės ir nukentėjusiosios UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo advokato G. Blaškevičiaus pateiktuose apeliaciniuose skunduose nesutinkama su S. Š. išteisinimu iš kaltinimų pagal BK 211 straipsnį.
9. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamą nuosprendį, apeliacinių skundų argumentus bei baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išteisindamas S. Š. iš kaltinimų pagal BK 211 straipsnį priėmė teisingą ir pagrįstą procesinį sprendimą. Prokurorės ir nukentėjusiosios atstovo apeliacinių skundų argumentai iš esmės grindžiami tik vienpusiškai bei subjektyviai aprašytais ir įvertintais įvykiais, o vien tik tai, kad jie kitaip vertina susiklosčiusią situaciją ir nesutinka su apylinkės teismo priimtu nuosprendžiu, nesuteikia pagrindo jo naikinti. Pažymėtina, kad įrodymų visumos vertinimas priklauso teismo kompetencijai. Apeliacinio teismo manymu, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visus byloje surinktus duomenis ir baudžiamojo proceso pažeidimų nepadarė.
10. Skundžiamame nuosprendyje buvo konstatuota, kad S. Š. pažeidė pareigą sąžiningai ir profesionaliai vykdyti savo pareigas, saugoti bendrovės paslaptis ir tokiais savo veiksmais kartu su bendrininku G. N. UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarė didelę – 33 422,36 Eur turtinę žalą, tačiau tokie veiksmai tegali įtakoti tik civilinę atsakomybę. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su šia pirmosios instancijos teismo išvada.
11. Pagal BK 211 straipsnį atsako tas, kas atskleidė komercine paslaptimi laikomą informaciją, kuri jam buvo patikėta ar kurią jis sužinojo dėl savo tarnybos ar darbo, jeigu ši veika padarė didelės turtinės žalos nukentėjusiam asmeniui. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad už pažeidimus, susijusius su bendrovės komercinių paslapčių apsauga, nustatytos įvairios teisinės atsakomybės rūšys: 1) drausminė; 2) civilinė; 3) administracinė; 4) baudžiamoji. Minėtos atsakomybės rūšys skiriasi viena nuo kitos atsakomybės taikymo pagrindais, poveikio priemonėmis, padariniais, atsakomybės subjektais ir kitais atsakomybės taikymo aspektais. Paprastai bendrovės komercinių paslapčių apsaugos pažeidimų atvejais žalai kompensuoti taikoma civilinė atsakomybė, ir tik esant dideliam veikos pavojingumui, pasiekiančiam nusikalstamos veikos ribas, teisės ginamos baudžiamosios teisės priemonėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 24 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-205-719/2021). Be kita ko, siekiant taikyti baudžiamąją atsakomybę, kaip ultima ratio priemonę yra itin svarbu pagrįsti ir atitinkamų civilinio teisinio pobūdžio priemonių taikymo nepakankamumą.
12. Byloje nustatyta, kad ginčas dėl S. Š. pareikštame kaltinime nurodytos UAB „(duomenys neskelbtini)“ komercinės paslapties atskleidimu padarytos žalos atlyginimo buvo nagrinėjamas civilinio proceso tvarka.
12.1. 2019 m. vasario 15 d. Panevėžio apygardos teismas priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmais padarytos žalos ir komercinės paslapties atskleidimo padarytos žalos atlyginimo tenkino iš dalies – UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteisė 18 251,66 Eur negautų pajamų, 5 proc. dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos (18 251,66 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. sausio 3 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, taip pat iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, S. Š., G. N. solidariai priteisė 10 004,35 Eur negautų pajamų, 5 proc. dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos (10 004,35 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. sausio 3 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
12.2. 2020 m. vasario 20 d. Lietuvos apeliacinis teismas nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), pakeitė minėtą Panevėžio apygardos teismo sprendimą ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteisė 33 422,36 Eur žalos, 5 procentų procesines palūkanas nuo priteistos sumos (33 422,36 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. sausio 3 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
12.3. 2021 m. sausio 4 d. Lietuvos Aukščiausiais Teismas civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priėmė nutartį, kuria panaikino Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartį ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti Lietuvos apeliaciniam teismui.
12.4. 2021 m. vasario 11 d. Lietuvos apeliacinis teismas priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuria pakeitė Panevėžio apygardos teismo 2019 m. vasario 15 d. sprendimą ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ solidariai iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, G. N. ir S. Š. priteisė 33 422,36 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų procesines palūkanas nuo priteistos sumos (33 422,36 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme 2018 m. sausio 3 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
13. Taigi, aptariamoje civilinėje byloje buvo nustatyti S. Š., G. N. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ neteisėti veiksmai – S. Š. ir G. N. atskleidžiant UAB „(duomenys neskelbtini)“ UAB „(duomenys neskelbtini)“ komercine paslaptimi laikomą informaciją, kurią UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdydama savo veiklą panaudojo. Konstatuota, kad dėl šių atsakovų veiksmų UAB „(duomenys neskelbtini)“ patyrė 33 422,36 Eur žalą, kurią nuspręsta jai iš jų solidariai priteisti. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad S. Š. iš karto po teismo sprendimo civilinėje byloje įsiteisėjimo atlygino priteistą žalą, sprendimo įvykdymo nevilkino, kaip pats nurodė bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu, jį gerbė. Iš šių S. Š. veiksmų akivaizdu, kad jis sutiko, jog pasielgė netinkamai, už ką prisiėmė jam kilusius finansinius padarinius. O UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažeisti interesai buvo apginti. Be kita ko, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškus ieškinį 203 455, 02 Eur, ji ir atsakovai siekė susitarti taikiai. Teismo posėdžio, vykusio apygardos teisme, metu, nukentėjusiosios atstovas nurodė, kad tarp šalių vyko derybos dėl taikos sudarymo, S. Š. į jas buvo atvykęs. Derybų metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ siūlė pusė ieškinio sumos, o S. Š. – 50 000 Eur. Tačiau susitarta nebuvo, dėl ko, kaip matyti, byla buvo nagrinėjama teisme. Iš esmės šios aplinkybės neneigė nei S. Š., nei jo gynėjas. S. Š. tikino, kad iš jo buvo reikalaujama pinigų, kuriuos sumokėjus, viskas būtų užbaigta.
14. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje pažymėta, kad siekiant užkirsti kelią neteisėtoms veikoms ne visuomet yra tikslinga tokią veiką pripažinti nusikaltimu, taikyti pačią griežčiausią priemonę – kriminalinę bausmę. Todėl kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomenės poveikio priemonėmis ir pan.) (Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkričio 13 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimai). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat yra pasisakyta, kad tiek baudžiamosios teisės paskirtis, tiek ir bendrieji teisės principai, įtvirtinti demokratinių teisinių valstybių jurisprudencijoje, suponuoja tai, kad negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai sprendžiant civilinius ginčus taikomos baudžiamosios teisės normos ir asmens elgesys, esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos padarymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. gegužės 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-138-1073/2023).
15. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju, nenustatytas būtinumas S. Š. taikyti griežčiausią teisinės atsakomybės rūšį už komercinės paslapties atskleidimu UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarytą turtinę žalą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo kliūčių apginti savo pažeistas teises ir interesus civilinio proceso tvarka, ką ji ir padarė.
16. BPK 332 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu apeliacinis skundas atmetamas, nutartyje turi būti nurodyti motyvai, paaiškinantys, kodėl skundas atmetamas, o nuosprendis pripažįstamas teisingu. Pagal teismų praktiką apeliacinės instancijos teismas nuosprendžio (nutarties) aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės, tačiau to nereikia suprasti, kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną skundo argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 2 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-319-976/2015). Teisėjų kolegijai, atsakius į apeliacinio skundo argumentus, susijusius su S. Š. taikytinos atsakomybės rūšimi, dėl kitų skundų argumentų plačiau nepasisakoma, kadangi jie nėra esminiai ir nesudaro pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo priimtu išteisinamuoju nuosprendžiu.
17. Esant šioms aplinkybėms, Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. gegužės 9 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį nėra teisinio pagrindo.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Panevėžio apygardos prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Jolitos Pocienės ir nukentėjusiosios UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo advokato Gedimino Blaškevičiaus apeliacinius skundus atmesti.
Teisėjai Donatas Jatužis
Valdas Petras Meidus
Danutė Švitinienė