Dėl žalos, padarytos ikiteisminio tyrimo pareigūnų neteisėtais veiksmais, atlyginimą, taip pat žalą ir priežastinį ryšį, kaip deliktinės civilinės atsakomybės sąlygas, reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo

Civilinė byla Nr. e3K-3-216-611/2021

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-18345-2019-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.1; 2.6.10.5.2.5

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. liepos 8 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Andžej Maciejevski (pranešėjas), Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Vasarienės,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. rugsėjo 15 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Torina“ ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, dėl turtinės žalos atlyginimo; trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokurorė Eglė Grigaitytė.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl žalos, padarytos ikiteisminio tyrimo pareigūnų neteisėtais veiksmais, atlyginimą, taip pat žalą ir priežastinį ryšį, kaip deliktinės civilinės atsakomybės sąlygas, reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo.

2. Ieškovė UAB,,Torina“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, 40 000 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

3. Ieškovė nurodė, kad 2018 m. rugsėjo mėnesį Lietuvos Respublikos pilietis A. B. pasiūlė jai, transporto priemonėmis prekiaujančiai įmonei, pirkti automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (toliau – automobilis arba transporto priemonė) iš Italijos Respublikoje gyvenančio asmens.

4. Prieš sudarant pirkimo–pardavimo sutartį, 2018 m. rugsėjo 17 d. ieškovės atstovė B. S. viešame Italijos Respublikos automobilių registro įstaigos archyve patikrino transporto priemonės duomenis, iš jų buvo nustatyta, kad jos savininkas – A. R.

5. Prieš paruošiant transporto priemonę pardavimui, 2018 m. rugsėjo 18 d. A. R. kartu su A. B., kaip ieškovės atstovu, nuvyko į viešą Milano automobilių registrą jos išregistruoti. 2018 m. rugsėjo 18 d. į Italiją atvyko ieškovės UAB „Torina“ vadovas E. S., 2018 m. rugsėjo 19 d. jis susitiko su automobilio pardavėju A. R., pasirašė automobilio pirkimo–pardavimo sutartį, sumokėjo 40 000 Eur, o A. R. jam perdavė transporto priemonę, nuosavybės dokumentus ir užvedimo spynelės raktelį.

6. 2018 m. rugsėjo 27 d. automobilis autovežiu buvo atgabentas iš Italijos į Lietuvą. 2018 m. rugsėjo 28 d. ieškovės vadovas E. S. nuvyko į valstybės įmonės „Regitra“ Vilniaus filialą užregistruoti automobilio ieškovės vardu. Registracijos metu nebuvo nustatyta, kad automobilis būtų ieškomas, jo dokumentai buvo tvarkingi, todėl registracija buvo sėkmingai atlikta, automobiliui suteiktas naujas valstybinis numeris – (duomenys neskelbtini).

7. Įregistravus transporto priemonę Lietuvoje, interneto tinklalapyje autoplius.lt buvo įdėtas skelbimas apie ieškovės parduodamą automobilį. 2018 m. spalio 9 d. su ieškovės vadovu susisiekė potencialus transporto priemonės pirkėjas R. V.

8. 2018 m. spalio 10 d. apie 12.05 val. R. V. pateikus VĮ „Regitra“ Vilniaus filiale prašymą registruoti transporto priemonę, nustatyta, kad ji – ieškoma, todėl registracijos pakeitimas nėra galimas.

9. 2018 m. spalio 10 d. apie ieškomą transporto priemonę informuotas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikalstamų veikų registravimo skyrius ir pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-48844-18, jam vadovavo trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokurorė Eglė Grigaitytė (toliau – prokurorė).

10. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus vyresniojo tyrėjo Dainoro Beniausko 2018 m. spalio 10 d. reikalaujamų daiktų bei dokumentų pateikimo protokolu ieškovė įpareigota pateikti transporto priemonę, registracijos dokumentą Nr. I017841 ir užvedimo spynelės raktelį.

11. 2018 m. spalio 10 d. ieškovės direktorius E. S. apklaustas kaip liudytojas apie transporto priemonės įsigijimo aplinkybes. Atliekant ikiteisminį tyrimą pranešimas apie įtarimą nei ieškovei, nei jos atstovams nebuvo įteiktas. Paėmus transporto priemonę su registracijos dokumentu ir užvedimo spynelės rakteliu, ieškovei nesuteiktas joks procesinis statusas, kuriuo remiantis ji būtų galėjusi ginti savo pažeistas teises, būti informuojama apie ikiteisminio tyrimo pareigūnų atliekamus veiksmus ar priimamus procesinius sprendimus, juos skųsti. Nei ieškovė, nei jos atstovai apie atliekamo ikiteisminio tyrimo eigą nebuvo informuojami.

12. 2018 m. spalio 29 d. ieškovė pateikė prokurorei prašymą grąžinti transporto priemonę su registracijos dokumentu ir spynelės užvedimo rakteliu, pridėjo šį prašymą pagrindžiančius dokumentus.

13. Prokurorė 2018 m. lapkričio 19 d. nutarimu atmetė ieškovės prašymą, grįsdama jį aplinkybe, kad transporto priemonė yra ieškoma, todėl nėra pagrindo jos grąžinti. Prokurorė nutarime nurodė, kad Italijos Respublikos prokuratūroje prie Genujos teismo atliekamas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 11488/18 dėl nusikalstamos veikos, nurodytos Italijos Respublikos baudžiamojo kodekso 640 ir 61 n. 7 str. pagal Kinijos pilietės J. H. pareiškimą dėl 2018 m. rugsėjo 13 d. apgaule užvaldyto jai priklausančio automobilio; 2018 m. spalio 3 d. Genujos prokuratūros prokurorė p. Francesca Rombola šioje byloje priėmė sprendimą paskelbti automobilio paiešką; ieškomas automobilis siejamas su nusikaltimu, kurio įvykdymu yra įtariamas A. R. Ieškovė pateikė skundą aukštesniajam prokurorui, bet šis 2018 m. gruodžio 7 d. nutarimu jį atmetė. 2019 m. sausio 21 d. dėl šio nutarimo ieškovė pateikė skundą ikiteisminio tyrimo teisėjui. Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjas, 2019 m. sausio 29 d. nutartimi byloje Nr. IBPS-V2789997-716/2019 atmesdamas ieškovės skundą, konstatavo, kad tol, kol Italijos Respublikoje nėra pasibaigęs ir tebevyksta ikiteisminis tyrimas pagal Kinijos pilietės J. H. pareiškimą, yra pagrindas pateiktos transporto priemonės, jos dokumentų ir užvedimo raktelio negrąžinti nė vienai iš šalių tam, kad vėliau būtų teisingai išspręstas nuosavybės teisės klausimas.

14. Prokurorė 2019 m. vasario 25 d. nutarimu Nr. IBPS-V-110934 „Dėl transporto priemonės grąžinimo teisėtam savininkui“ grąžino automobilį Italijos Respublikoje gyvenančiai Kinijos pilietei J. H.

15. Prokurorės 2019 m. balandžio 10 d. nutarimu Nr. IBPS-V-450669 ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-48844-18 nutrauktas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nenustačius, kad buvo padaryta veika, turinti nusikaltimo, nurodyto BPK 189 straipsnio 2 dalyje, požymių (t. y. nenustačius, kad ieškovės vadovas E. S., įsigydamas iš Italijos piliečio A. R. automobilį, žinojo, jog transporto priemonė Italijoje buvo įgyta nusikalstamu būdu).

16. Ieškovės nuomone, Lietuvos Respublikoje ikiteisminis tyrimas, kurį atliekant ieškovei nebuvo suteiktas procesinis statusas ir taip apribota jos teisė skųsti ikiteisminio tyrimo metu priimamus ikiteisminio tyrimo pareigūnų procesinius sprendimus, pradėtas neteisėtai. Prokurorės 2019 m. vasario 25 d. nutarimu Nr. IBPS-V-110934 grąžinus automobilį Italijos Respublikoje gyvenančiam fiziniam asmeniui buvo neteisėtai išspręstas automobilio nuosavybės teisės klausimas, taip nesudaryta galimybės ieškovei įstatymų nustatyta tvarka ginti savo pažeistas nuosavybės teises ir padaryta ieškovei 40 000 Eur turtinės žalos, šios atlyginimą ieškovė prašo priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.272 straipsnio pagrindu.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

17. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. kovo 24 d. sprendimu ieškinį tenkino ir priteisė ieškovei UAB „Torina“ iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, 40 000 Eur turtinės žalos atlyginimo bei 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 40 000 Eur sumą nuo 2019 m. liepos 15 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

18. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad iš prokurorės 2019 m. vasario 25 d. nutarimo turinio matyti, jog ji konstatavo, kas yra teisėtas automobilio savininkas, nors tuo metu ir ieškovė buvo automobilio savininkė, t. y. iš esmės išsprendė nuosavybės perdavimo klausimą – pasisakė, kas yra teisėtas automobilio savininkas. Prokurorė nėra kompetentingas asmuo nuosavybės teisės perleidimo (perdavimo) klausimams spręsti.

19. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad, nebaigus ikiteisminio tyrimo Italijos Respublikoje ar nepriėmus atitinkamo teismo procesinio sprendimo dėl nuosavybės teisės į transporto priemonę pripažinimo, esant sąžiningai įgijėjai, prokuratūra neturi kompetencijos spręsti dėl nuosavybės perleidimo.

20. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad prokurorė neinformavo ieškovės apie priimtą nutarimą grąžinti transporto priemonę teisėtai savininkei J. H., kaip tai nustatyta Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2009 m. gegužės 19 d. įsakymu Nr. I-82 patvirtintose Rekomendacijose dėl transporto priemonių, kurios įtariama yra pagrobtos, paėmimo, saugojimo, tikrinimo ir grąžinimo atliekant ikiteisminį tyrimą (toliau – Rekomendacijos) (tuo metu galiojusių Rekomendacijų 35 punktas). Šis faktas lėmė tai, kad buvo pažeista ieškovės teisė gintis nuo pareikšto vindikacinio ieškinio. Byloje nėra duomenų apie ikiteisminio tyrimo stadiją Italijos Respublikoje ir kokia ieškovės procesinė padėtis jame, todėl ieškovei nėra žinoma, kas valdo transporto priemonę ar ja disponuoja. Pirmosios instancijos teismo nuomone, tokiomis aplinkybėmis yra pagrindas konstatuoti, kad prokurorės neteisėtais veiksmais (nerūpestingumu) ieškovei padaryta 40 000 Eur dydžio turtinė žala.

21. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės apeliacinį skundą, 2020 m. rugsėjo 15 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 24 d. sprendimą paliko nepakeistą.

22. Spręsdamas dėl ieškovės nurodyto kaip neteisėto prokurorės veiksmo nesuteikiant ieškovei procesinio statuso ikiteisminio tyrimo byloje, apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju ieškovė – juridinis asmuo – galėjo būti pripažinta tik civiline ieškove, tačiau, siekdama įgyti tokį procesinį statusą, ji turėjo pareikšti civilinį ieškinį, paduodama jį ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ar teismui bet kuriuo proceso metu, tačiau ne vėliau kaip iki įrodymų tyrimo teisme pradžios (BPK 110 straipsnio 1 dalis, 112 straipsnio 1 dalis). Pagal BPK 109 straipsnio prasmę civilinis ieškinys baudžiamajame procese – dėl nusikalstamos veikos turtinės ir (ar) neturtinės žalos patyrusio asmens baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka reiškiamas reikalavimas įtariamajam, kaltinamajam ar už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims atlyginti patirtą žalą. Esminė aplinkybė, kurią buvo siekiama nustatyti ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-48844-18 metu, buvo ta, ar ieškovės vadovas E. S., 2018 m. rugsėjo 19 d. sudarydamas automobilio pirkimo–pardavimo sandorį, žinojo, kad transporto priemonė įgyta nusikalstamu būdu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 189 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, dėl objektyvių priežasčių civilinis ieškinys, kuris, minėta, paduodamas tik dėl įtariamojo arba kaltinamojo nusikalstamos veikos patirtos turtinės ar neturtinės žalos atlyginimo, negalėjo būti reiškiamas. Padaręs išvadą, kad tokiu atveju ieškovė, neturėdama civilinio ieškovo procesinio statuso, negalėjo naudotis ir civiliniam ieškovui baudžiamuoju įstatymu suteiktomis teisėmis, apeliacinės instancijos teismas atmetė kaip nepagrįstus ieškovės argumentus dėl prokurorės veiksmų, susijusių su procesinio statuso ieškovei nesuteikimu atliekant ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-48844-18, ir iš to kylančių padarinių neteisėtumo.

23. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju tikslinga įvertinti prokurorės veiksmų, kurių ji ėmėsi grąžinant transporto priemonę Kinijos pilietei J. H., atitiktį jų atlikimo momentu galiojusioms Rekomendacijoms.

24. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad pagal Rekomendacijų 3 punktą transporto priemonės savininku laikomas asmuo, kuriam pagrobtoji transporto priemonė priklausė nuosavybės teise jos pagrobimo metu, arba draudimo bendrovė, kuri pateikia dokumentus, patvirtinančius nuosavybės teisę į transporto priemonę. Pagal ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-48844-18 duomenis nustatęs, kad pranešimą policijos skyriui Sezione Polizia Guidiziaria C/O Tribunale di Genova apie suklastotą 58 000 Eur sumos banko čekį, kuriuo pagal 2018 m. rugsėjo 13 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį atsiskaitė A. R., Kinijos pilietė J. H. pateikė 2018 m. spalio 3 d., apeliacinės instancijos teismas nusprendė, jog, ieškovei ir A. R. 2018 m. rugsėjo 19 d. sudarant sutartį, kuria įgyta ginčo transporto priemonė, Kinijos pilietė J. H. negalėjo būti vertinama kaip pagrobtosios transporto priemonės savininkė Rekomendacijų 3 punkto prasme. A. R. sutarties sudarymo metu veikė kaip galimai teisėtas transporto priemonės savininkas, kol neįrodyta priešingai.

25. Remdamasis ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-48844-18 duomenimis, apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad 2019 m. vasario 25 d. nutarimu Nr. IBPS-V-110934 „Dėl transporto priemonės grąžinimo teisėtam savininkui“ prokurorė grąžino Kinijos pilietei J. H. transporto priemonę, neturėdama jokių duomenų apie priimtą sprendimą baudžiamojoje byloje Nr. 11488/18/21, užregistruotoje Sezione Polizia Guidiziaria C/O Tribunale di Genova, įskaitant ir apie kaltinamąjį – ar juo pripažintas ieškovei transporto priemonę pardavęs A. R., kuris buvo įtariamas nusikalstamos veikos, nustatytos Italijos Respublikos baudžiamojo kodekso 640 ir 61n. 7 straipsniuose, padarymu.

26. Apeliacinės instancijos teismas nusprendė, kad prokurorės veiksmai, priimant 2019 m. vasario 25 d. nutarimą Nr. IBPS-V-110934 „Dėl transporto priemonės grąžinimo teisėtam savininkui“, neatitiko 34.1, 34.3 punktuose nustatytų sąlygų. Nagrinėjamu atveju atliekant ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-48844-18 apžiūrėta ir aprašyta transporto priemonė Kinijos pilietei J. H. grąžinta neturint duomenų apie įtariamojo A. R. veiksmų neteisėtumą perleidžiant ją ieškovės nuosavybėn. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 29 d. nutartyje byloje Nr. IBPS-V2789997-716/2019 buvo aiškiai pabrėžta, kad iki tokių aplinkybių nustatymo teisėsaugos pareigūnams yra pagrindas pateiktos transporto priemonės, užvedimo spynelės rakto ir registracijos dokumento Nr. I017841 negrąžinti nė vienai iš šalių tam, kad turtas vėliau būtų grąžintas ieškovei arba Kinijos pilietei J. H., kaip vienintelei teisėtai įgyto turto savininkei. Dėl to, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, ir yra kilęs ginčas dėl teisės į ją.

27. Spręsdamas dėl prokurorės veiksmų atitikties Rekomendacijų 34.4 punkto nuostatoms, apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad šiomis nuostatomis nenustatyta imperatyvaus reikalavimo paimti iš transporto priemonės savininko rašytinį pasižadėjimą saugoti transporto priemonę, kol baigsis procesas; priešingai, Rekomendacijų 34.4 punkte nurodyta, jog tokia tvarka grąžinant transporto priemonę paprastai, tačiau ne privalomai, iš transporto priemonės savininko paimamas rašytinis pasižadėjimas. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismo nuomone, negalima nesutikti su ieškove, kad dėl to, jog nebuvo paimtas Kinijos pilietės J. H. rašytinis pasižadėjimas, nėra žinoma, kur šiuo metu yra transporto priemonė.

28. Pasisakydamas dėl ieškovės ir pirmosios instancijos teismo argumentų, kad, grąžinant transporto priemonę, buvo išspręstas nuosavybės teisės klausimas, apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, jog, kilus ginčui dėl teisės į daiktą, transporto priemonės grąžinimas pagal BPK 108 straipsnį negalimas. Bendru atveju, kai transporto priemonės grąžinimas vadovaujantis BPK 108 straipsniu yra leidžiamas, turi būti remiamasi kasacinio teismo jurisprudencija, kurioje nurodyta, kad BPK 108 straipsnis nereglamentuoja nuosavybės teisės įgijimo, o reguliuoja daikto faktinį grąžinimą (perdavimą) savininkui, t. y. grąžinant daiktą perduodamas tik daikto valdymas savininkui, bet pagal šioje normoje įtvirtintą teisinį reguliavimą nesprendžiamas teisės į daiktą nuosavybės klausimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy01MC0xMDczLzIwMTk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-50-1073/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-50-1073/2019">2K-7-50-1073/2019</a>, 15 punktas). Taigi, priešingai negu teigė pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl transporto priemonės grąžinimo vadovaujantis BPK 108 straipsniu, pagal suformuotą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką šiuo klausimu, transporto priemonės grąžinimas jos savininkui pagal sukeliamus teisinius padarinius negali būti prilyginamas ginčo dėl transporto priemonės priklausomybės išsprendimui civilinio proceso tvarka.

29. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad prokurorė, skubiai įvykdydama 2019 m. vasario 25 d. nutarimą Nr. IBPS-V-110934 „Dėl transporto priemonės grąžinimo teisėtam savininkui“, pažeidė Rekomendacijų 35 punkte įtvirtintą reikalavimą informuoti sąžiningą įgijėją arba jo atstovą apie priimtą tokį nutarimą. Pirma, 2019 m. vasario 25 d. nutarimo Nr. IBPS-V-110934 „Dėl transporto priemonės grąžinimo teisėtam savininkui“ kopija kartu su nustatyto pavyzdžio raštu, kuriuo išaiškinama nutarimo apskundimo tvarka, turėjo būti išsiųsta ieškovei registruotu paštu su ryšio įstaigos grąžintinu pranešimu apie jų įteikimą adresatui, o įteikimo patvirtinimas saugomas ikiteisminio tyrimo medžiagoje (Rekomendacijų 36 punktas). Antra, prokurorės 2019 m. vasario 25 d. nutarimas Nr. IBPS-V-110934 „Dėl transporto priemonės grąžinimo teisėtam savininkui“ galėjo būti perduotas vykdyti tik suėjus nustatytam sprendimo apskundimo terminui (Rekomendacijų 37 punktas). Ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-1-48844-18 nėra jokių duomenų apie minėtų procesinių dokumentų išsiuntimą ieškovei.

30. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokie prokurorės veiksmai (nei 2019 m. vasario 25 d. nutarime Nr. IBPS-V-110934 „Dėl transporto priemonės grąžinimo teisėtam savininkui“, nei atskirame rašte nenustačius termino, per kurį ieškovė galėjo pasinaudoti jai suteikta teise skųsti nutarimą, taip pat neišsiuntus 2019 m. vasario 25 d. nutarimo Nr. IBPS-V-110934 „Dėl transporto priemonės grąžinimo teisėtam savininkui“ kopijos ieškovei ir taip šį nutarimą neteisėtai perdavus skubiai vykdyti) gali būti pripažįstami lėmusiais ieškovės interesų pažeidimą, susijusį su patirtų nuostolių atsiradimu, egzistuojant tikimybei, kad jei ieškovė būtų apskundusi 2019 m. vasario 25 d. nutarimą Nr. IBPS-V-110934 „Dėl transporto priemonės grąžinimo teisėtam savininkui“, šis būtų buvęs panaikintas, o transporto priemonė, su kurios grąžinimu Kinijos pilietei J. H. žalos atsiradimą sieja ieškovė, būtų buvusi palikta Lietuvos Respublikoje.

31. Apeliacinės instancijos teismas nusprendė, kad ieškovė byloje įrodė, jog dėl neteisėtų prokurorės veiksmų, lėmusių ieškovės teisių ir teisėtų interesų pažeidimą, ji patyrė 40 000 Eur turtinę žalą (atitinkančią grynaisiais pinigais, paimtais iš įmonės kasos pagal 2018 m. rugsėjo 14 d. kasos išlaidų orderį Nr. 018040, sumokėtą transporto priemonės kainą), kurią yra pagrindas atlyginti.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

32. Kasaciniu skundu atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 24 d. sprendimą bei Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 15 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

32.1. Bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė žalą, kaip civilinės atsakomybės sąlygą, reglamentuojančias teisės normas (CK 6.249 straipsnio 1 dalį). Teismai, priimdami procesinius sprendimus, neatsižvelgė į tai, kad ieškovė neprarado nuosavybės teisės į automobilį ir dėl automobilio yra kilęs civilinis teisinis ginčas, bei visiškai nemotyvuotai, pažeisdami CPK 270 straipsnio 4 dalies 4 punktą, 331 straipsnio 4 dalies 4 punktą, padarė išvadą, kad ieškovė patyrė turtinės žalos. Apeliacinės instancijos teismas padarė aiškią išvadą, kad prokurorės 2019 m. vasario 25 d. nutarimu Nr. IBPS-V-110934 „Dėl transporto priemonės grąžinimo teisėtam savininkui“ buvo išspręstas ne automobilio nuosavybės teisės klausimas, o tik automobilio valdymo (grąžinimo) klausimas. Kadangi ieškovė neprarado nuosavybės teisės į ginčo transporto priemonę, tai kol kas nepatyrė ir objektyviai negalėjo patirti jokios žalos, atitinkančios automobilio įsigijimo vertę pinigais. Iš skundžiamos nutarties motyvų galima spręsti, kad, apeliacinės instancijos teismo nuomone, yra kilęs ieškovės ir Kinijos pilietės J. H. civilinis teisinis ginčas dėl automobilio. Ieškovė nepateikė į bylą jokių duomenų, kad mėgino išspręsti šį ginčą, kad ginčas buvo išspręstas ne jos naudai ir ji dėl to patyrė žalos (neatgavo automobilio, jo vertės pinigais, patyrė bylinėjimosi išlaidų ir pan.). Nesant išspręstam ieškovės ir Kinijos pilietės civiliniam teisiniam ginčui dėl automobilio, nėra pagrindo daryti išvadą, kad ieškovė neteko nuosavybės teisės į automobilį, taigi – ir patyrė turtinės žalos, juolab atitinkančios automobilio įsigijimo vertę pinigais.

32.2. Bylą nagrinėję teismai, pripažindami automobilio įsigijimo vertę pinigais ieškovės patirta turtine žala, neišdėstė jokių tokio sprendimo argumentų (motyvų). Kadangi teismai nepasisakė dėl esminę reikšmę teisingam bylos išnagrinėjimui turinčio aspekto (turtinės žalos dydžio), tai darytina išvada, kad priimtuose procesiniuose sprendimuose pateikė teisiškai ir faktiškai nepagrįstus motyvus, taip padarydami esminius CPK 270 straipsnio 4 dalies 4 punkto ir 331 straipsnio 4 dalies 4 punkto pažeidimus.

32.3. Skundžiamą nutartį priėmęs apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad Rekomendacijų 3 ir 34.1 punktų kontekste Kinijos pilietė J. H. nepripažintina automobilio savininke ir todėl prokurorė negalėjo jai grąžinti automobilio. Tokia teismo išvada padaryta pažeidžiant CK 1.12 straipsnio 1 dalies, 1.48 straipsnio 1 dalies, CPK 270 straipsnio 4 dalies 2, 4 punktų, 331 straipsnio 4 dalies 2, 4 punktų, 808 straipsnio 1 dalies nuostatas. CK 1.48 straipsnio 1 dalyje nustatytas konkretus atvejis, kada turi būti taikoma užsienio teisė, todėl teismai, siekdami nustatyti asmenį, kuriam priklauso nuosavybės teisė į ginčo automobilį, turėjo pareigą ex officio (savo iniciatyva) nustatyti užsienio (šiuo atveju – valstybės, kurioje buvo automobilis jo teisinės padėties pasikeitimo metu, t. y. Italijos Respublikos) teisės turinį, aiškinti ir taikyti užsienio teisę. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl Kinijos pilietės J. H. nuosavybės teisės, koncentravosi tik į Rekomendacijų aiškinimą ir taikymą bei nenustatė ir motyvuose nevertino, kokia užsienio teisė turėjo būti taikoma automobilio teisinei padėčiai nustatyti.

32.4. Iš apeliacinės instancijos teismo skundžiamos nutarties motyvų galima spręsti, kad teismas pakankamais duomenimis pripažinti Rekomendacijų 3 ir 34.1 punktų kontekste Kinijos pilietę J. H. automobilio savininke būtų laikęs duomenis, patvirtinančius A. R. pripažinimą kaltu padarius nusikalstamą veiką įsigyjant automobilį. Pagal Rekomendacijų 3 ir 34.1 punktus transporto priemonės savininku yra pripažįstamas asmuo – pirminis savininkas, nepriklausomai nuo to, ar ikiteisminio tyrimo medžiagoje yra duomenų, kad transporto priemonę iš jo pagrobęs asmuo yra nuteistas, ar nėra. Tokį teisės normų aiškinimą pagrindžia ir Rekomendacijų 3 punkte įtvirtintos teisės normos lingvistinis aiškinimas: teisės normoje vartojama lingvistinė konstrukcija „asmuo, kuriam pagrobtoji transporto priemonė priklausė nuosavybės teise jos pagrobimo metu“, bet ne „asmuo, kurio transporto priemonė buvo pagrobta“.

32.5. Teismai, priimdami procesinius sprendimus, nevertino, ar prokurorės veiksmai, grąžinant automobilį Kinijos pilietei J. H., turėjo esminę ir lemiamą reikšmę ieškovės teisių pažeidimui baudžiamajame procese, todėl netinkamai taikė CK 6.272 straipsnio 1 dalį ir nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos šios teisės normos aiškinimo ir taikymo praktikos, pažeidė CPK 270 straipsnio 4 dalies 4 punkto, 331 straipsnio 4 dalies 4 punkto nuostatas. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, kad 2019 m. vasario 25 d. nutarimu Nr. IBPS-V-110934 „Dėl transporto priemonės grąžinimo teisėtam savininkui“ nebuvo išspręstas automobilio nuosavybės teisės klausimas ir kad dėl automobilio yra kilęs civilinis teisinis ginčas, patvirtina, jog prokurorės veiksmai, grąžinant automobilį Kinijos pilietei, neturėjo esminės ir lemiamos reikšmės ieškovės teisių pažeidimui. Ieškovės teisė kreiptis į teismą ir išspręsti ginčą dėl automobilio nėra suvaržyta. Deklaratyviais teiginiais (pasvarstymais) grindžiami apeliacinės instancijos teismo argumentai dėl prokurorės informavimo pareigos (Rekomendacijų 35, 36, 37 punktai) neįvykdymo padarinių taip pat negali būti vertinami kaip pakankami išvadai, jog prokurorė padarė klaidą, turėjusią esminę ir lemiamą reikšmę ieškovės teisių pažeidimui baudžiamajame procese, padaryti.

33. Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, pareiškimu dėl prisidėjimo prie atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, kasacinio skundo nurodė, kad prisideda prie atsakovės kasacinio skundo dėl byloje priimtų teismų procesinių sprendimų panaikinimo ir bylos perdavimo iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

34. Ieškovė UAB „Torina“ atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį atmesti ir byloje priimtus teismų procesinius sprendimus palikti nepakeistus. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

34.1. Atsakovė kasaciniame skunde kelia ne teisės taikymo, o faktų, nustatytų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų, peržiūrėjimo klausimus.

34.2. Ieškovė iš atsakovės galėjo reikalauti tiek patirtų tiesioginių, tiek netiesioginių nuostolių atlyginimo. Ieškovė, kurios tikslas yra pelno siekimas, galėjo reikalauti ne tik faktiškai dėl automobilio praradimo patirtos žalos, nustatant jos dydį pagal automobilio įsigijimo kainą, bet ir visų bylinėjimosi išlaidų (advokato teisinių paslaugų, dokumentų vertimo išlaidų ir kt.) atlyginimo, taip pat galėjo reikalauti daug didesnės sumos, kurią būtų gavusi pardavus automobilį R. V. ar kitam potencialiam klientui, priteisimo kaip netiesioginių nuostolių atlyginimo. Tačiau, suprasdama atsakovės, kaip valstybės, statusą, ir nenorėdama didinti šio civilinio ginčo apimties, ieškovė prašė priteisti tik savo faktiškai patirtos žalos atlyginimą.

34.3. BPK 108 straipsnyje reglamentuojamas ne nuosavybės teisės įgijimo, o daikto faktinio grąžinimo savininkui klausimas, todėl kasaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad teismai priteisė ieškovei jos dar nepatirtos žalos atlyginimą. Dėl prokurorės procesinių sprendimų ieškovė tapo materialiai atsakinga už kito asmens galimai neteisėtus veiksmus ir, be to, buvo užkirstas kelias, dar negrąžinus automobilio nė vienai iš šalių, išspręsti automobilio nuosavybės teisės klausimą civilinėje byloje. Vindikacinį ieškinį turi reikšti ne sąžiningas daikto įgijėjas, o buvęs daikto savininkas (šiuo atveju Kinijos pilietė). Grąžinus automobilį Kinijos pilietei J. H. (ir taip prokurorei išsprendus nuosavybės teisės klausimą), juolab, be rašytinio pasižadėjimo šį automobilį išsaugoti kaip savo nuosavybę ir išsaugoti jo valdymą, Kinijos pilietei neliko poreikio kreiptis į teismą su ieškiniu dėl nuosavybės teisės klausimo išsprendimo.

34.4. Pagal CK 4.262 straipsnį įrašyti į viešą registrą duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka. Šio ginčo atveju automobilis buvo įregistruotas ieškovės vardu, tam nebuvo jokių kliūčių, šie duomenys nenuginčyti. Ieškovės teigimu, priklausomai nuo to, kaip būtų pasibaigusi baudžiamoji byla Italijos Respublikoje, ji turėjo būti laikoma teisėta automobilio savininke (jeigu būtų nustatyta, kad nusikalstama veika nepadaryta) arba sąžininga automobilio įgijėja (jeigu būtų nustatyta, kad nusikalstama veika padaryta). Abiem atvejais automobilio nuosavybės teisės klausimas privalėjo būti išspręstas civiline tvarka (Kinijos pilietei nustatyta tvarka kreipusis dėl savo teisių gynimo), tačiau prokurorės procesiniais sprendimais tokia galimybė buvo pašalinta ir taip ieškovei padaryta turtinės žalos.

34.5. Prokurorei priimant nutarimą dėl automobilio grąžinimo J. H., baudžiamoji byla Italijoje vis dar buvo ikiteisminio tyrimo stadijoje, taigi įsiteisėjusiu teismo sprendimu nebuvo pripažinta, kad nusikalstama veika buvo apskritai įvykdyta, kad ją įvykdė Italijos pilietis A. R. ir kad automobilis buvo įgytas būtent šios tiriamos nusikalstamos veikos metu, atitinkamai nebuvo inicijuota byla civilinio proceso tvarka dėl turto išreikalavimo iš sąžiningo įgijėjo, nebuvo paimtas J. H. pasižadėjimas saugoti automobilį. Šios aplinkybės patvirtina prokurorės veiksmų, grąžinant automobilį Italijoje gyvenančiai J. H., skubotumą bei neteisėtumą. Prokurorei negavus Europos tyrimo orderio ir nesulaukus, kol bus išspręstas nuosavybės teisės klausimas civiline tvarka, o tiesiog pagal Kinijos pilietės prašymą dėl automobilio grąžinimo savavališkai pačiai išsprendus automobilio nuosavybės teisės klausimą ir atidavus automobilį Kinijos pilietei (net ne Italijos prokuratūrai, kuri vykdė ikiteisminį tyrimą), ieškovė neteko galimybės apginti savo pažeistas teises.

34.6. Kasaciniame skunde nepagrįstai teigiama dėl užsienio teisės taikymo. Šioje civilinėje byloje yra sprendžiamas žalos, padarytos neteisėtais prokurorės veiksmais, atlyginimo ieškovei klausimas, o ne ieškovės ir Kinijos pilietės J. H. ginčas dėl automobilio nuosavybės teisės, todėl Italijos Respublikos teisės taikymas šioje byloje nėra aktualus.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl valstybės civilinės atsakomybės pagrindų ir sąlygų

35. CK 6.272 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimo, atlygina valstybė visiškai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės.

36. Kasacinio teismo praktika, aiškinant ir taikant CK 6.272 straipsnį, yra pakankamai gausi ir nuosekli. Tai yra specialus civilinės deliktinės atsakomybės atvejis, kai valstybės civilinė atsakomybė kyla nepaisant ikiteisminio tyrimo, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Tai reiškia, kad civilinės atsakomybės teisiniam santykiui atsirasti pakanka trijų sąlygų: neteisėtų veiksmų, žalos fakto ir priežastinio neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos ryšio (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMzEtNjk1LzIwMTk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-231-695/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-231-695/2019">3K-3-231-695/2019</a> 34 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Ieškovui neįrodžius bent vienos iš jų (CPK 178 straipsnis), žalos atlyginimas negalimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMDIvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-302/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-302/2014">3K-3-302/2014</a>).

37. CK 6.272 straipsnio 1 dalyje pateikiamas nebaigtinis ikiteisminio tyrimo, prokuratūros pareigūnų ir teismo neteisėtų veiksmų sąrašas. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime byloje Nr. 23/04 pažymėjo, kad, reglamentuojant žalos atlyginimo klausimus, kai žalą padaro valstybės pareigūnai, įstatymų leidėjo diskrecija nesuteikia teisės laisva nuožiūra nustatyti išsamų baigtinį atvejų, kuriais ta žala turi būti atlyginama, sąrašą, nes tai prieštarauja konstituciniam principui, pagal kurį padaryta žala turi būti atlyginta.

38. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad valstybės civilinė atsakomybė gali atsirasti ne tik dėl neteisėto teisėsaugos institucijų veikimo ar neteisėto neveikimo, bet ir tuo pagrindu, kad jų pareigūnai nevykdo bendrosios pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai (laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nepadarytų kitam asmeniui žalos) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MzQvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-534/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-534/2009">3K-3-534/2009</a>). Tokiais atvejais taikytinos tiek bendrosios minėtos kasacinėje jurisprudencijoje suformuluotos atsakomybės taikymo sąlygos, tiek specifinis tokioms byloms būdingas kriterijus – pareigūnų klaidos esminė reikšmė asmens teisių pažeidimui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MTQvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-414/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-414/2012">3K-3-414/2012</a>). Pareigūnai procese turi veikti atsakingai ir stropiai. Pareigūnų bendroji rūpestingumo pareiga nacionalinėje teisėje yra įtvirtinta BPK 2 straipsnyje, 44 straipsnio 5 dalyje, CK 6.263 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xOTYvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-196/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-196/2007">3K-3-196/2007</a>).

39. Pagal kasacinio teismo praktiką siekiant konstatuoti neteisėtus veiksmus turi būti įrodyta ir pripažinta, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokurorai ar teismas padarė klaidą, turėjusią esminę ir lemiamą reikšmę ieškovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese. Teismas, spręsdamas dėl pareikšto tokio pobūdžio ieškinio, vadovaudamasis CPK 176–185 straipsniais, ištiria įrodymus bei juos vertina kompleksiškai, atsižvelgdamas į jų reikšmę tiek civilinio, tiek baudžiamojo proceso aspektais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMDAvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-200/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-200/2010">3K-3-200/2010</a>; 2012 m. spalio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MTQvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-414/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-414/2012">3K-3-414/2012</a>; 2014 m. vasario 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00LzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-4/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-4/2014">3K-3-4/2014</a>; 2018 m. vasario 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy02My0zNzgvMjAxOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-63-378/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-63-378/2018">3K-3-63-378/2018</a> 31 punktą; kt.).

40. Kadangi valstybės civilinė atsakomybė už žalą, grindžiamą neteisėtais teisėsaugos institucijų pareigūnų veiksmais (neveikimu) baudžiamojo proceso metu, yra civilinės teisės institutas, tai civilinę bylą dėl tokios žalos atlyginimo nagrinėjantis teismas vertina nurodytus veiksmus nagrinėjamam civiliniam ginčui aktualiais aspektais, t. y. civilinę atsakomybę reglamentuojančių teisės normų atžvilgiu, pagal civilinio proceso normų nustatytas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles. Teismas, sprendžiantis dėl valstybės civilinės atsakomybės, gali prieiti prie priešingos išvados dėl tam tikrų procesinių veiksmų teisėtumo, negu padarytoji baudžiamajame procese (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMDIvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-302/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-302/2014">3K-3-302/2014</a> ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

41. Be to, CK 6.272 straipsnio 1 dalyje nurodytų procesinių veiksmų teisėtumas vertintinas ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos garantuojamų teisių apsaugos kontekste. Kasacinis teismas savo praktikoje, formuojamoje bylose dėl valstybės civilinės atsakomybės, be kita ko, remiasi Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zOTMtMzc4LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-393-378/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-393-378/2015">3K-3-393-378/2015</a>; 2017 m. balandžio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNjctNjg0LzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-167-684/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-167-684/2017">3K-3-167-684/2017</a> 28, 29 punktus; 2018 m. kovo 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTI0LTQwMy8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-124-403/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-124-403/2018">e3K-3-124-403/2018</a> 22, 25–27, 30 punktus; 2019 m. liepos 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMzEtNjk1LzIwMTk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-231-695/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-231-695/2019">3K-3-231-695/2019</a> 43, 59–61 punktus; kt.).

42. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, nusprendė, jog prokurorės veiksmai priimant 2019 m. vasario 25 d. nutarimą Nr. IBPS-V-110934 „Dėl transporto priemonės grąžinimo teisėtam savininkui“ neatitiko Rekomendacijų 34.1, 34.3 punktuose nustatytų sąlygų. Transporto priemonė Kinijos pilietei J. H. grąžinta neturint duomenų apie įtariamojo A. R. veiksmų neteisėtumą perleidžiant ją ieškovės nuosavybėn, nors Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 29 d. nutartyje byloje Nr. IBPS-V2789997-716/2019 buvo pabrėžta, jog iki tokių aplinkybių nustatymo teisėsaugos pareigūnams yra pagrindas pateiktos transporto priemonės, užvedimo spynelės rakto ir registracijos dokumento negrąžinti nė vienai iš šalių. Kadangi kilo ginčas dėl teisės į daiktą, tai transporto priemonės grąžinimas vadovaujantis BPK 108 straipsniu buvo negalimas. Šią bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas taip pat pripažino, kad prokurorė pažeidė Rekomendacijų 35 punkte įtvirtintą reikalavimą informuoti sąžiningą įgijėją arba jos atstovą apie priimtą 2019 m. vasario 25 d. nutarimą Nr. IBPS-V-110934 „Dėl transporto priemonės grąžinimo teisėtam savininkui“, ir 37 punktą, nes nutarimą įvykdė skubiai, nesuėjus jo apskundimo terminui. Dėl to apeliacinės instancijos teismas nusprendė, kad tokie prokurorės neteisėti veiksmai gali būti pripažinti lėmusiais ieškovės interesų pažeidimą, susijusį su patirtų nuostolių atsiradimu, egzistuojant tikimybei, jog jei ieškovė būtų apskundusi 2019 m. vasario 25 d. nutarimą Nr. IBPS-V-110934, šis būtų buvęs panaikintas, o transporto priemonė – palikta Lietuvos Respublikoje.

43. Atsakovė kasaciniame skunde nurodo, kad bylą nagrinėję teismai neatsižvelgė į tai, kad ieškovė neprarado nuosavybės teisės į automobilį ir dėl automobilio yra kilęs civilinis teisinis ginčas, todėl nemotyvuotai padarė išvadą, jog ieškovė patyrė turtinės žalos. Kadangi ieškovė neprarado nuosavybės teisės į ginčo transporto priemonę, tai ji kol kas nepatyrė ir objektyviai negalėjo patirti jokios žalos, atitinkančios automobilio įsigijimo vertę pinigais. Atsakovė nesutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad Rekomendacijų 3 ir 34.1 punktų kontekste Kinijos pilietė J. H. negali būti pripažinta automobilio savininke ir todėl prokurorė negalėjo jai jo grąžinti, taip pat nesutinka su teismų vertinimu, jog Rekomendacijų 3 ir 34.1 punktų kontekste pripažinti Kinijos pilietę J. H. automobilio savininke pakankamais duomenimis galėtų būti duomenys, patvirtinantys A. R. pripažinimą kaltu padarius nusikalstamą veiką įsigyjant automobilį. Atsakovė teigia, kad nurodytų normų kontekste savininku pripažįstamas asmuo – pirminis savininkas, nepriklausomai nuo to, ar ikiteisminio tyrimo medžiagoje yra duomenų, kad transporto priemonę pagrobęs iš jo asmuo yra nuteistas. Atsakovės nuomone, prokurorės veiksmai grąžinant automobilį Kinijos pilietei neturėjo esminės reikšmės ieškovės teisių pažeidimui.

44. Teisėjų kolegija atsakovės kasacinio skundo argumentus pripažįsta iš dalies teisiškai pagrįstais. Visų pirma teisėjų kolegija pažymi, kad nuosavybės teisė pripažįstama, nustatoma vadovaujantis civilinės teisės normomis. Vien ikiteisminio tyrimo pradėjimo faktas negali paneigti nuosavybės teisės, kol ji nėra nuginčyta įstatymų nustatyta tvarka.

45. Byloje teismų yra nustatyta, kad ieškovė ginčo transporto priemonę nuosavybėn įsigijo pagal pirkimo–pardavimo sutartį, jos nuosavybės teisės yra išviešintos teisės aktų nustatyta tvarka, nuosavybės teisę įregistravus VĮ „Regitra“. Taigi ieškovė yra transporto priemonės savininkė (CK 4.47 straipsnis). Šios aplinkybės atsakovė neginčija. Pirmiau nurodyta pirkimo–pardavimo sutartis yra galiojanti. Bylą nagrinėję teismai nenustatė aplinkybių, kad ieškovės nuosavybės teisė į automobilį yra nuginčyta ar paneigta įstatymų nustatyta tvarka.

46. BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad, priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą, daiktai grąžinami teisėtiems savininkams, o jeigu šie nenustatyti, pereina į valstybės nuosavybę. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad dėl daiktų priklausomybės kilę ginčai sprendžiami civilinio proceso tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-76-1073/2018, 5.1 punktas). BPK 108 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog teismas, įsitikinęs, kad proceso metu rasti ir paimti daiktai ar vertybės priklauso nukentėjusiajam ar kitam asmeniui, nusprendžia šiuos daiktus ar vertybes po nuosprendžio įsiteisėjimo grąžinti jų savininkui. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad minėtus daiktus ar vertybes savininkui jo prašymu gali grąžinti ir prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas dar nesibaigus procesui. BPK 108 straipsnis nesuponuoja išvados, kad teisėtas savininkas ir nukentėjusysis gali (turi) sutapti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy01MC0xMDczLzIwMTk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-50-1073/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-50-1073/2019">2K-7-50-1073/2019</a>, 7 punktas).

47. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pagal BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktą, 108 straipsnį teismas, spręsdamas dėl daikto grąžinimo, negali spręsti nuosavybės teisės priklausymo, ši norma nereglamentuoja nuosavybės teisės įgijimo, o reguliuoja daikto faktinį grąžinimą (perdavimą) savininkui, t. y. grąžinant daiktą perduodamas tik daikto valdymas savininkui, bet pagal šioje normoje įtvirtintą teisinį reguliavimą nesprendžiamas teisės į daiktą nuosavybės klausimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy01MC0xMDczLzIwMTk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-50-1073/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-50-1073/2019">2K-7-50-1073/2019</a>, 15 punktas).

48. Asmuo, kuris mano, kad jo civilinės teisės yra pažeistos dėl to, kad jis dėl kitų asmenų neteisėtų veiksmų prarado nuosavybės teisę į daiktą, gali prašyti teismo taikyti vieną ar iš karto kelis civilinės teisės gynimo būdus, jeigu įstatymai nenustato konkretaus to civilinės teisės gynimo būdo. Tokiais atvejais civilinių teisių gynimo būdą asmuo gali pasirinkti savo nuožiūra: reikšti reikalavimą dėl žalos atlyginimo, prašyti pripažinti negaliojančiu sandorį, kuriuo perleista nuosavybės teisė, ir taikyti restituciją ar reikšti daiktinių teisių gynimo būdą, pareiškiant vindikacinį ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy01MC0xMDczLzIwMTk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-50-1073/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-50-1073/2019">2K-7-50-1073/2019</a>, 17 punktas).

49. Pagal CK 4.95 straipsnį savininkas turi teisę išreikalauti savo daiktą iš svetimo neteisėto valdymo. Jeigu kilnojamasis daiktas atlygintinai įgytas iš asmens, kuris neturėjo teisės jo perleisti nuosavybėn, ir įgijėjas to nežinojo ir neturėjo žinoti (sąžiningas įgijėjas), tai savininkas turi teisę išreikalauti šį daiktą iš įgijėjo tik tuo atveju, kai daiktas yra savininko ar asmens, kuriam savininkas buvo perdavęs jį valdyti, pamestas, arba iš kurio nors iš jų pagrobtas, arba kitaip be jų valios nustojo būti jų valdomas (CK 4.96 straipsnio 1 dalis).

50. Daikto išreikalavimas iš svetimo neteisėto valdymo, įskaitant ir jo išreikalavimą iš sąžiningo įgijėjo (vindikacija), yra daiktinių asmens teisių gynimo būdas; daikto savininkas tokį ieškinį turi teisę pareikšti daiktinių teisės normų pagrindu (CK 4.95–4.97 straipsniai), įrodinėdamas valdymo teisės praradimo faktą, kitas šiose normose nustatytas vindikacinio ieškinio sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNDkvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-149/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-149/2011">3K-3-149/2011</a>; 2020 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMzE1LTY4NC8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-315-684/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-315-684/2020">e3K-3-315-684/2020</a>, 43 punktas). Teismui sprendžiant dėl turto išreikalavimo pagal ieškovo vindikacinį reikalavimą lemiamą reikšmę turi nustatymas, kas yra tikrasis turto savininkas. Daiktinių teisės normų pagrindu turtas išreikalaujamas, kai jo savininkas nėra perleidęs nuosavybės teisių į tą turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zOTUtNDY5LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-395-469/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-395-469/2016">3K-3-395-469/2016</a>, 32 punktas; 2019 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNjYtMzc4LzIwMTk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-266-378/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-266-378/2019">3K-3-266-378/2019</a>, 26 punktas).

51. Tuo atveju, kai asmuo siekia išreikalauti daiktą iš kito asmens reikalaudamas pripažinti sandorius, kuriais nuosavybės teisės į sandorių objektą buvo perleistos šiam asmeniui, negaliojančiais ir prašo taikyti restituciją, yra taikomas prievolinių asmens teisių gynimo būdas. Toks reikalavimas taikyti restituciją tenkinamas, remiantis prievolių teisės normomis (CK 6.145–6.153 straipsniai ir kt.), nustačius restitucijos taikymo pagrindą (CK 1.80 straipsnio 2, 3 dalys ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNDkvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-149/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-149/2011">3K-3-149/2011</a>).

52. Iš aptartų motyvų darytina išvada, kad ieškovės nuosavybės teisė į ginčo transporto priemonę gali būti paneigta tik taikant vieną iš pirmiau aptartų nuosavybės teisių gynimo būdų – pagal Kinijos pilietės J. H. reikalavimą civilinio proceso tvarka.

53. Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų matyti, kad prokurorė 2019 m. vasario 25 d. nutarimu Nr. IBPS-V-110934 grąžino Kinijos pilietei J. H. transporto priemonę, dėl kurios nuosavybės teisės yra kilęs ginčas. Būtent dėl šios aplinkybės Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 29 d. nutartyje byloje Nr. IBPS-V2789997-716/2019 buvo pabrėžta, jog iki tokių aplinkybių (ikiteisminio tyrimo Italijos Respublikoje pabaigos ir kitų su automobilio užvaldymu Italijoje susijusių faktų) nustatymo teisėsaugos pareigūnams yra pagrindas transporto priemonės, užvedimo spynelės rakto ir registracijos dokumento negrąžinti nei ieškovei, nei Kinijos pilietei J. H.

54. Vertinant trečiojo asmens – prokurorės – veiksmų, dėl kurių ieškovė kildina atsakovės atsakomybę, teisėtumą Rekomendacijų atžvilgiu, pažymėtina, kad Rekomendacijų 3 punkte nustatyta, jog transporto priemonės savininkas yra asmuo, kuriam pagrobtoji transporto priemonė priklausė nuosavybės teise jos pagrobimo metu, arba draudimo bendrovė, kuri pateikia dokumentus, patvirtinančius nuosavybės teisę į transporto priemonę; transporto priemonės sąžiningu įgijėju pripažįstamas asmuo, kuris įgijo transporto priemonę iš asmens, kuris neturėjo teisės jos perleisti nuosavybėn, ir įgijėjas to nežinojo ir neturėjo žinoti; tokie yra ir kiti paskesni transporto priemonės įgijėjai. Pagal Rekomendacijų 34 punktą grąžinti transporto priemonę BPK 108 straipsnyje nustatyta tvarka, kai dar nebaigtas ikiteisminis tyrimas, ikiteisminio tyrimo pareigūnas gali laikydamasis šių sąlygų: turi būti transporto priemonės savininko ar jo įgalioto asmens prašymas grąžinti paimtą transporto priemonę (34.1 punktas); turi būti atlikti visi su transporto priemone susiję tyrimo veiksmai, transporto priemonė turi būti išsamiai ištirta ir aprašyta ir įsitikinta, kad jos grąžinimas nepakenks procesui (34.2 punktas); dėl transporto priemonės neturi būti ginčų, spręstinų civilinio ieškinio tvarka (34.3 punktas); dėl tokia tvarka grąžinamos transporto priemonės paprastai paimamas savininko ar jo įgalioto asmens rašytinis pasižadėjimas saugoti transporto priemonę, kol baigsis procesas (34.4 punktas). Rekomendacijų 35 punkte nustatyta, kad, jei atliekant ikiteisminį tyrimą paaiškėja, jog pagrobta transporto priemonė jau įregistruota Lietuvos Respublikoje ir dėl to yra pagrindas galimam ginčui tarp jos savininko ir sąžiningo įgijėjo, atlikus išsamų transporto priemonės tyrimą ir aprašymą prokuroro nutarimu ji grąžintina savininkui arba jo įgaliotam atstovui. Tokio nutarimo kopija siunčiama transporto priemonės sąžiningam įgijėjui ar jo įgaliotam atstovui ir nustatyto pavyzdžio raštu išaiškinama nutarimo apskundimo tvarka, sąžiningo įgijėjo galimybė ginti savo turtines teises CPK nustatyta tvarka, nurodomas terminas, kuriam suėjus minėtas nutarimas bus vykdomas (Lietuvos Respublikoje esantiems sąžiningiems įgijėjams nustatomas 1 mėn., užsienio valstybėse esantiems sąžiningiems įgijėjams – 2 mėnesių terminas, kuris pradedamas skaičiuoti nuo pranešimo įteikimo sąžiningam įgijėjui dienos). Pagal Rekomendacijų 37 punktą, jei asmuo (transporto priemonės savininkas ar sąžiningas įgijėjas) per šių rekomendacijų 35 punkte nustatytus apskundimo terminus nustatyta tvarka neapskundžia priimto sprendimo, toks sprendimas turi būti patvirtinamas prokuratūros herbiniu antspaudu ir perduodamas vykdyti.

55. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad ieškovė, kuri yra sąžininga automobilio įgijėja, nebuvo informuota apie prokurorės 2019 m. vasario 25 d. nutarimą grąžinti automobilį Kinijos pilietei J. H., nutarimas įvykdytas nesulaukus apskundimo termino pasibaigimo, dėl to ieškovė prarado teisę apskųsti šį prokurorės nutarimą. Be to, nuspręsta grąžinti automobilį, dėl kurio nuosavybės teisių yra kilęs ginčas. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad teismų išvada, jog prokurorė, priimdama 2019 m. vasario 25 d. nutarimą, pažeidė Rekomendacijų 34.3, 35 ir 37 punktus, yra teisinga.

56. Minėta, ieškovės nuosavybės teisė į ginčo transporto priemonę nėra nuginčyta, todėl ieškovė laikytina teisėta transporto priemonės savininke. Vien ta aplinkybė, kad Kinijos pilietė J. H. kreipėsi su pareiškimu į prokurorą Italijos Respublikoje ir galbūt pirkėjas A. R. sumokėjo už ginčo automobilį suklastotu banko čekiu, savaime nesudaro pagrindo pripažinti Kinijos pilietės J. H. nuosavybės teises į šią transporto priemonę (šias nuosavybės teises perleidus pagal pirkimo–pardavimo sutartį), kol ji nenuginčijo ieškovės nuosavybės teisių. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad Kinijos pilietė J. H. negali būti pripažįstama transporto priemonės savininke. Šiuo atveju, esant nuosavybės teisinius santykius reglamentuojančių civilinės daiktinės teisės normų ir Rekomendacijų nuostatų prieštaravimui, nustatant daikto savininką turi būti vadovaujamasi civilinės teisės normomis.

57. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad prokurorė, grąžindama transporto priemonę Kinijos pilietei J. H., nesilaikė Rekomendacijų 34.3 punkto reikalavimų, nes grąžino transporto priemonę, dėl kurios yra ginčas, spręstinas civilinio ieškinio tvarka, kartu pažeidė ieškovės nuosavybės teises, nes atėmė iš ieškovės teisę valdyti ir naudoti jai nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę, neišsprendus ginčo dėl nuosavybės teisės į ją.

58. Teisėjų kolegijos vertinimu, bylą nagrinėję teismai teisingai ir pagrįstai konstatavo neteisėtus atsakovės veiksmus išsprendžiant ginčo transporto priemonės grąžinimo klausimą, nepažeidė valstybės civilinę atsakomybę reglamentuojančių teisės normų ir nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikos aiškinant ir taikant CK 6.272 ir 6.263 straipsnių normas.

59. Tačiau teisėjų kolegija sutinka su atsakovės kasacinio skundo argumentu, kad bylą nagrinėję teismai, nustatydami žalos faktą ir prašomo priteisti žalos atlyginimo dydį, taip pat priežastinį neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos ryšį, netinkamai aiškino ir taikė šias civilinės atsakomybės sąlygas reglamentuojančias teisės normas. Ieškovė nurodė, kad jos patirta turtinė žala yra dėl prokurorės neteisėtų veiksmų prarastos transporto priemonės įsigijimo vertė. Bylą nagrinėję teismai iš esmės palaikė tokią ieškovės poziciją.

60. Teisėjų kolegijos nuomone, galima būtų sutikti su tokia ieškovės ir teismų pozicija, jeigu byloje teismai būtų nustatę, kad dėl pirmiau aptartų atsakovės neteisėtų veiksmų ieškovė prarado galimybę ir teisę protingomis bei racionaliomis priemonėmis išreikalauti automobilį iš Kinijos pilietės J. H., kad dėl tokių veiksmų transporto priemonė prarado vertę ar kad ieškovė patyrė pagrįstų išlaidų išreikalaudama transporto priemonę iš Kinijos pilietės J. H., arba kad dėl nurodytų prokurorės veiksmų ieškovė prarado nuosavybės teisę į ginčo transporto priemonę. Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių nenustatinėjo ir netyrė, todėl netinkamai nustatė ieškovės patirtos žalos faktą ir dydį, taip pat priežastinį neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (jeigu ji atsirado) ryšį, o apeliacinės instancijos teismas šių pažeidimų neištaisė. Aptartos aplinkybės turi esminę reikšmę nagrinėjamam ginčui išspręsti, nes tik nustačius, kad dėl prokurorės neteisėtų veiksmų ieškovė neturi teisinės galimybės protingomis ir racionaliomis pastangomis (nereikalaujant neįmanomo) išreikalauti automobilį iš Kinijos pilietės J. H., arba įrodžius ieškovės patirtas išlaidas dėl tokio išreikalavimo, ir kad šį lėmė prokurorės neteisėti veiksmai, ieškovė įgytų teisę reikalauti žalos atlyginimo iš atsakovės.

61. Aptartos aplinkybės yra susijusios su faktinių aplinkybių nustatymu ir tyrimu, o pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas pats faktų nenustato, yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių. Dėl šios priežasties bylą nagrinėjusių pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesiniai sprendimai naikintini, o byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 360 straipsnis).

62. Nagrinėjant bylą iš naujo, turi būti tiriamos aplinkybės, ar ieškovė ėmėsi veiksmų išreikalauti transporto priemonę iš Kinijos pilietės J. H., ar tokia teisinė galimybė, dedant protingas ir racionaliai pateisinamas ieškovės pastangas, egzistuoja, taip pat ar tokią teisę ji prarado būtent dėl atsakovės neteisėtų veiksmų.

63. Kiti atsakovės kasacinio skundo argumentai vertintini kaip neformuluojantys kasacijos pagrindo arba neturintys reikšmės kitokiam sprendimui byloje priimti, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

64. Kasaciniam teismui nusprendus, kad byloje priimti teismų procesiniai sprendimai naikintini ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, šalių bylinėjimosi išlaidų, taip pat išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo klausimas paliktinas spręsti šiam teismui kartu su kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymu (CPK 93, 96 straipsniai).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu ir 362 straipsniu,

n u t a r i a :

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 24 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. rugsėjo 15 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Andžej Maciejevski

Antanas Simniškis

Dalia Vasarienė