Dėl teisės normų, reglamentuojančių CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyto absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindą

Civilinė byla Nr. e3K-3-209-916/2021

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02384-2017-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.2.2, 2.7.4.4, 3.1.5.1, 3.3.1.19.1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. liepos 8 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės, Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Vasarienės (pranešėja),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „RSD Auto“ (buvęs pavadinimas uždaroji akcinė bendrovė „Marijampolės Eoltas“) kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. lapkričio 26 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Eoltas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „RSD Auto“ dėl įpareigojimo nutraukti neteisėtus veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyto absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindą; ieškovės reikalavimo teisę nenaudoti jai nuosavybės teise priklausančio žymens, vienašališkai nutraukus sutartinius teisinius santykius su atsakove; atsakovo gynimosi būdus, kai jis nesutinka su sutarties vienašalio nutraukimo teisinėmis pasekmėmis, aiškinimo ir taikymo.

2. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei, prašydama: 1) nutraukti neteisėtus veiksmus, naudojant žymenį „EOLTAS“ atsakovės juridinio asmens pavadinime ir veikloje, įskaitant prekių ženklą ir domeną, bet neapsiribojant jais, klaidinančiai panašų į ieškovei priklausančius įregistruotus prekės ženklus „EOLTAS“ ir „EOLTAS VISKAS AUTOMOBILIUI“; 2) pasikeisti atsakovės juridinio asmens pavadinimą taip, kad jame nebūtų žodžio „EOLTAS“, ne vėliau nei per 14 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos įregistruojant Juridinių asmenų registre atitinkamus steigimo dokumentų pakeitimus; 3) ne vėliau nei per 14 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos panaikinti domeno www.marijampoleseoltas.lt registraciją; 4) ne vėliau nei per 14 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos paskelbti atsakovės tinklalapyje ir socialiniame tinkle „Facebook“ paaiškinimus dėl atsakovės nepriklausymo ieškovės grupės įmonėms ir prekybos tinklui.

3. Ieškovė nurodė, kad ji yra Lietuvos Respublikoje registruotas juridinis asmuo, turintis išimtines teises į savo pavadinimą UAB „Eoltas“, ir šią teisę įgijo 1993 m. rugpjūčio 19 d., kai buvo paduotas prašymas įsteigti juridinį asmenį. Ieškovė taip pat yra prekės ženklų „EOLTAS“ (registracijos numeris 26251, paraiškos data 1994 m. liepos 8 d., apsauga galioja iki 2024 m. liepos 8 d., ženklas saugomas 35, 36, 37, 39, 41 ir 42 paslaugų klasėms) ir „EOLTAS VISKAS AUTOMOBILIUI“ (registracijos numeris 69663, paraiškos data 2013 m. lapkričio 27 d., apsauga galioja iki 2023 d. lapkričio 27 d., ženklas saugomas 35 paslaugų klasei) savininkė. Taigi ieškovė yra žymens „EOLTAS“ teisėta savininkė.

4. Atsakovė ieškovei priklausantį žymenį „EOLTAS“ naudoja savo juridinio asmens pavadinime UAB „Marijampolės Eoltas“ ir veikloje, įskaitant atsakovės veikloje naudojamą prekių ženklą ir domeną www.marijampoleseoltas.lt, bet jais neapsiribojant.

5. Atsakovė žymenį „EOLTAS“ savo veikloje iki 2017 m. spalio 9 d. naudojo teisėtai. Atsakovės pavadinime šis žymuo buvo naudojamas bendradarbiavimo santykių pagrindu UAB „Eolto prekyba“ reorganizavimo metu ir po jo ieškovei konkliudentiniais veiksmais davus sutikimą naudoti žymenį „EOLTAS“ atsakovės pavadinime (toliau – Sutikimas). Be to, 2014 m. sausio 2 d. pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. 754 (toliau – Sutartis) ginčo šalys buvo susitarusios dėl automobilių detalių pardavimo, Sutartyje aiškiai apibrėžtų ieškovei priklausančių išimtinių teisių (įskaitant ir nemodifikuotą prekių ženklą) naudojimo aiškiai apibrėžtose, konkrečiose prekybos vietose, esančiose Marijampolėje, (duomenys neskelbtini).

6. Ieškovė, įvertinusi atsakovės neteisėtus ir ieškovės interesus pažeidžiančius tęstinius veiksmus, nutrūkusį šalių bendradarbiavimą, 2017 m. rugsėjo 5 d. raštu Nr. 2017/R-84, pasinaudodama Sutarties 8 punkte ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.217 straipsnyje nustatytomis teisėmis, pranešė atsakovei apie Sutikimo bei Sutarties nutraukimą ir pareikalavo per 30 dienų nuo pranešimo gavimo dienos nutraukti bet kokį žymens „EOLTAS“ naudojimą atsakovės veikloje ar bet kokius kitus veiksmus, kurie pažeidžia ar gali pažeisti ieškovės teises, pakeisti atsakovės juridinio asmens pavadinimą ir sumokėti Sutartyje nustatytas netesybas. 2017 m. rugsėjo 5 d. raštas Nr. 2017/R-84 atsakovei buvo įteiktas 2017 m. rugsėjo 8 d., todėl 30 dienų terminas, per kurį atsakovė privalėjo nutraukti bet kokį žymens „EOLTAS“ naudojimą savo veikloje ir juridinio asmens pavadinime, pasibaigė 2017 m. spalio 9 d. Kadangi atsakovė savavališkai toliau naudoja žymenį „EOLTAS“ savo veikloje, prekių ženkluose, domene ir juridinio asmens pavadinime, šie neteisėti atsakovės veiksmai privalo būti nutraukti (Lietuvos Respublikos prekių ženklų įstatymo (toliau – PŽĮ) 38 straipsnis, Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 15, 16 straipsniai, CK 2.39 straipsnio 2 dalis, 2.42 straipsnio 2 dalis).

7. Atsakovės neteisėti veiksmai (žymens „EOLTAS“ naudojimas be ieškovės sutikimo) klaidina visuomenę ir vartotojus dėl savo panašumo į ieškovei priklausančius prekių ženklus ir juridinio asmens pavadinimą bei prekes ir paslaugas, kurioms šis ženklas įregistruotas. Atsakovė vykdo tapačią veiklą, kuriai naudojamos ieškovės įregistruotais prekių ženklais žymimos ieškovės teikiamos paslaugos: užsiima automobilių detalių mažmenine ir didmenine prekyba, teikia automobilių remonto paslaugas. Ginčo šalys savo veiklą vykdo toje pačioje rinkoje. Taigi jos tarpusavyje yra konkurentės. Atsakovės neteisėti veiksmai (žymens „EOLTAS“ naudojimas be ieškovės sutikimo) klaidina visuomenę ir vartotojus dėl savo panašumo į ieškovei priklausančius prekių ženklus ir juridinio asmens pavadinimą bei prekes ir paslaugas, kurioms šis ženklas įregistruotas.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

8. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. liepos 2 d. sprendimu tenkino ieškinio reikalavimus ir nusprendė: 1) įpareigoti atsakovę nutraukti žymens „EOLTAS“ naudojimą savo pavadinime ir veikloje, įskaitant, bet neapsiribojant prekių ženkluose ir domenuose; 2) įpareigoti atsakovę per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pakeisti savo pavadinimą taip, kad jame nebūtų naudojamas žymuo „EOLTAS“, nurodytu terminu Juridinių asmenų registre įregistruojant tam reikalingus pakeitimus; 3) įpareigoti atsakovę savo lėšomis per keturiolika dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo išregistruoti domeną www.marijampoleseoltas.lt; 4) įpareigoti atsakovę per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo paskelbti savo „Facebook“ paskyros ir savo internetinės svetainės, iki domeno marijampoleseoltas.lt išregistravimo žymimos šiuo domeno vardu, pradžios tinklalapyje (angl. homepage) tokio turinio pareiškimą: „(naujas atsakovo pavadinimas) teismo sprendimu pripažintas nuo 2017 m. spalio 9 d. neteisėtai naudojantis žymenį „EOLTAS“ ir nebėra UAB „Eoltas“ įmonių grupės ir prekybos tinklo narys“.

9. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0xOTYtOTE1LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-196-915/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-196-915/2015">3K-7-196-915/2015</a>, suformuluotomis teisės aiškinimo taisyklėmis, nusprendė, kad atsakovė, nesutikdama su Sutarties nutraukimu ir siekdama ją išsaugoti, privalėjo nuginčyti nutraukimą, pareikšdama priešieškinį arba ieškinį atskiroje byloje. Kadangi atsakovė bylos nagrinėjimo metu aiškiai išreiškė savo poziciją, kad ji priešieškiniu neginčys Sutarties ir Sutikimo nutraukimo, spręsdamas dėl ieškovės reikalavimų pagrįstumo, pirmosios instancijos teismas rėmėsi ieškovės pateiktais įrodymais, patvirtinančiais, kad ginčo šalis siejusi Sutartis ir Sutikimas yra nutraukti, o šalis sieję susitarimai dėl žymės „EOLTAS“ naudojimo yra pasibaigę nuo 2017 m. spalio 9 d. Nesant atsakovės priešieškinio, teismas nagrinėjamoje byloje nusprendė neturintis pagrindo svarstyti dėl Sutarties nutraukimo ieškovės iniciatyva pagrįstumo ir teisėtumo. Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad atsakovė nuo 2017 m. spalio 9 d. savo pavadinime bei veiklose nebeturi teisės naudoti ieškovės žymens „EOLTAS“.

10. Teismas nurodė, kad vien pats faktas, jog atsakovė žymenį „EOLTAS“ savo veikloje pradėjo naudoti teisėtai, su ieškovės sutikimu, nereiškia, kad toks naudojimas dėl anksčiau teisėtai įgytos teisės gali būti tęsiamas pasibaigus ieškovės Sutikimui ir Sutarčiai su atsakove dėl žymens naudojimo. Nurodė, kad susitarimas dėl žymens naudojimo suteikia žymens naudotojui naudojimo teises ne ilgiau, negu galioja pats susitarimas.

11. Teismas nusprendė, kad ieškovė, būdama prekių ženklų su žymeniu „EOLTAS“ savininkė ir pirmiau negu atsakovė įregistravusi juridinio asmens pavadinimą su žymeniu „EOLTAS“, PŽĮ 38 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu turi teisę uždrausti atsakovei siūlyti žymeniu „EOLTAS“ pažymėtas prekes, išleisti jas į rinką arba tuo tikslu jas sandėliuoti, nuomoti, skolinti ar kitaip jomis disponuoti, taip pat siūlyti bei teikti juo pažymėtas paslaugas. Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas tenkino ieškovės reikalavimą įpareigoti atsakovę nutraukti žymens „EOLTAS“ naudojimą atsakovės veikloje, įskaitant naudojimą pavadinime, logotipuose, buhalterinės apskaitos dokumentuose ir domeno pavadinime. Nurodė, kad registruotas atsakovės domenas atsižvelgiant į registruotą ieškovės prekių ženklą turi būti vertinamas kaip neregistruotas žymuo. Teismas taip pat tenkino ieškovės reikalavimą dėl juridinio asmens pavadinimo pakeitimo CK 2.42 straipsnio 2 dalies pagrindu.

12. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad šalys yra konkurentės Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 8 dalies prasme, nes jos vykdo iš esmės tapačią veiklą, ieškovė nutraukė Sutartį su atsakove ir atšaukė Sutikimą dėl žymens „EOLTAS“ naudojimo, nurodydama, kad nebelaiko atsakovės savo tinklo dalimi, atsakovė atidarė parduotuvę už Marijampolės regiono ribų ir pripažįsta, kad prekiauja ne vien bendro tinklo tiekėjo prekėmis, atsakovė nesilaiko bendros tinklo kainodaros politikos (tą patvirtina ieškovės pateikti įrodymai, pagrindžiantys atsakovės atsisakymą taikyti nuolaidas).

13. Teismo vertinimu, ieškovės pateikti įrodymai patvirtina faktiškai įvykusius suklaidinimo atvejus, kai vartotojai tapatina ieškovę ir atsakovę. Be to, teismas vertino, kad žymens „EOLTAS“ neteisėtas naudojimas atsakovės veikloje neabejotinai gali sukelti painiavą su ieškove ir jo veikla. Toks skiriamąjį požymį turinčio ieškovės žymens naudojimas atsakovės veikloje atitinka Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto sąlygą, su kuria pats įstatymas sieja galimybių konkuruoti pakenkimą (sumažėjimą), t. y. jeigu tai sukelia ar tikėtina, kad gali sukelti painiavą su šiuo ūkio subjektu ar jo veikla. Teismas pripažino atsakovės veiksmus po Sutarties ir Sutikimo nutraukimo, naudojant žymenį „EOLTAS“, pažeidžiančiais įstatyme nustatytą nesąžiningos konkurencijos draudimą, todėl tenkino ieškinio reikalavimą dėl įpareigojimo paskelbti konkretaus turinio pareiškimą, pateikiant paaiškinimus dėl ūkio subjekto tapatybės (Konkurencijos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

14. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2020 m. lapkričio 26 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 2 d. sprendimą paliko nepakeistą.

15. Teisėjų kolegija nustatė, kad atsakovė Sutikimo bei Sutarties pagrįstumą ir teisėtumą iš esmės grindė Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTJBLTQzMS04MjMvMjAxNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2A-431-823/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2A-431-823/2017">e2A-431-823/2017</a> konstatuotomis aplinkybėmis (prejudiciniais faktais), jog nuo atsakovės įsteigimo žymuo „EOLTAS“ atsakovės pavadinime ir veikloje (įvairiose parduotuvėse – ne tik Marijampolėje ir Vilkaviškyje) yra naudojamas teisėtai ir su ieškovės Sutikimu. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad ieškovė nuo 2017 m. spalio 9 d. vienašališkai nutraukė Sutikimą bei Sutartį, atsakovė, siekdama tęsti Sutikimo ir Sutarties vykdymą, turėjo pareikšti savarankišką reikalavimą pripažinti Sutikimo ir Sutarties nutraukimą neteisėtu. Kadangi atsakovė atsisakė pasinaudoti savo procesine teise pareikšti priešieškinį, nagrinėjamos bylos ribos buvo apibrėžtos ieškovės ieškinyje.

16. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pirmosios instancijos teismas vertino bylos faktinių aplinkybių ir įrodomų visumą pagal ieškinyje apibrėžtas nagrinėjamos bylos ribas, atsižvelgdamas į atsakovės nurodytus gynybos argumentus (atsikirtimus) dėl Sutikimo ir Sutarties nutraukimo, nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes ir neapribojo atsakovės teisės gintis nuo pareikštų reikalavimų, atmetė kaip nepagrįstus atsakovės argumentus dėl siurprizinio sprendimo.

17. Teisėjų kolegija nustatė, kad UAB „RSD Group“ yra UAB „Marijampolės Eoltas“ akcininkė. UAB „Marijampolės Eoltas“ ir jos akcininkė UAB „RSD Group“ nėra UAB „Eoltas“ akcininkės. UAB „RSD Group“ akcininkas yra R. S., kuris turi dalį (50 proc.) UAB „Eoltas“ akcijų. Teismas atmetė atsakovės argumentus, kad ieškovė ir atsakovė yra vieno steigėjo tiesiogiai ar per įsteigtus asmenis įsteigti ūkio subjektai, kurie pagal kasacinio teismo praktiką negali būti vertinami kaip konkurentai.

18. Teisėjų kolegija nustatė, kad ieškovė ir atsakovė yra tokią pačią veiklą toje pačioje rinkoje (variklinių transporto priemonių atsarginių dalių bei pagalbinių reikmenų didmeninė ir mažmeninė prekyba, variklinių transporto priemonių techninė apžiūra bei remontas) vykdantys asmenys, kurie savo veikloje naudoja UAB „Eoltas“ priklausančius ginčo prekių ženklus, abi įmonės yra susijusios per R. S..

19. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad, remiantis ieškovės įstatais, ieškovės veikloje lemiamą reikšmę turi visuotinio akcininkų susirinkimo (dviejų akcininkų – R. S. ir A. S.) sprendimai. Kadangi atsakovė ir jos akcininkė UAB „RSD Group“ nėra ieškovės akcininkės, šios bendrovės neturi jokios įtakos ieškovės priimamiems verslo sprendimams ir (arba) valdymui. Ieškovės ir atsakovės sąsaja per R. S. nesudaro pastarajam pagrindo veikti prieš abiejų bendrovių interesus. Atsakovė, priėmusi sprendimą atsiskirti nuo ieškovės prekybos tinklo ir veikti kaip „RSD Group“ grupės įmonė, pradėjo konkuruoti su ieškove. Šioje byloje reikšminga tai, kad dėl atsiradusios šalių tarpusavio konkurencijos nutrūko ieškovės ir atsakovės bendradarbiavimas. Šalys tapo konkurentės nuo Sutarties, sudarytos Sutikimo pagrindu, nutraukimo momento (2017 m. spalio 9 d.). Kadangi šios faktinės aplinkybės (šalių tolesnio nebendradarbiavimo ir konkuravimo pagal Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 8 dalį) paaiškėjo po civilinės bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTJBLTQzMS04MjMvMjAxNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2A-431-823/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2A-431-823/2017">e2A-431-823/2017</a> išnagrinėjimo, todėl atsakovė nepagrįstai remiasi Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartyje nustatytomis (šiuo metu pasikeitusiomis) aplinkybėmis, kad šalys nėra konkurentės.

20. Teismas nustatė, kad šalių bendradarbiavimo (nekonkuravimo) pagrindu konkliudentiniais veiksmais buvo duotas Sutikimas ieškovei priklausiantį žymenį „EOLTAS“ naudoti atsakovės pavadinime. Kadangi Sutikimas siejamas su šalių tarpusavio bendradarbiavimo (nekonkuravimo) santykiais, teisėjų kolegija padarė išvadą, jog buvo duotas sąlyginis Sutikimas. Atsakovės teisė naudoti ieškovei priklausiantį žymenį savo pavadinime pasibaigė šalims nustojus bendradarbiauti (pradėjus konkuruoti). Pasibaigus Sutikimui, atsakovė neteko teisės naudoti žymenį „EOLTAS“.

21. Apeliacinės instancijos teismas iš Sutarties (jos 7.1 ir 7.3 papunkčių) nustatė, kad atsakovė turėjo teisę naudoti prekių ženklą „EOLTAS“ tik šios Sutarties galiojimo metu ir tik (išskirtinai) parduotuvėse Marijampolėje ir Vilkaviškyje nurodytu adresu. Šios Sutarties galiojimas neterminuotas (Sutarties 14 punktas). Iš atsakovės viešai teikiamų duomenų teismas nustatė, jog atsakovė turi servisą Marijampolėje bei parduotuves Vilkaviškyje, Kazlų Rūdoje, Lazdijuose, Mažeikiuose, Šakiuose. Ieškovė kartu su ieškiniu pateikė duomenis, patvirtinančius, jog atsakovės atidarytose parduotuvėse Kazlų Rūdoje, Vilkaviškyje ir Šakiuose yra naudojami ieškovei priklausantys ginčo prekių ženklai. Į bylą nėra pateikta įrodymų, kokiu teisiniu pagrindu atsakovė naudojasi ieškovei priklausiančiomis išimtinėmis teisėmis parduotuvėse Kazlų Rūdoje, Lazdijuose, Mažeikiuose ir Šakiuose. Taip pat byloje nustatyta, kad atsakovė nesilaiko šalių kainodaros politikos, prekiauja kitų tiekėjų prekėmis. Teisėjų kolegija vertino, kad atsakovė savo elgesiu (pažeidusi Sutikimo pagrindu sudarytos Sutarties sąlygas) sudarė pagrindą ieškovei nutraukti Sutartį pagal joje (Sutartyje) šalių sulygtą valią, laikydamasi Sutartyje ir CK 6.217 ir 6.218 straipsniuose nustatyto vienašališko sutarties nutraukimo reglamentavimo.

22. Sutarties 15 ir 16 punktuose šalys susitarė, kad turi teisę bet kada, nesikreipdamos į teismą, nutraukti šią Sutartį, apie tai pranešus kitai šaliai ne vėliau kaip prieš 30 dienų; visi pranešimai Sutarties šalims turi būti rašytinės formos ir siunčiami registruotu laišku (su patvirtinimu apie tokio laiško įteikimą arba įteikiami buveinės adresu, apie tai pažymint pranešimą gaunančios Sutarties šalies darbuotojui). Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad ieškovė atliko būtent tokius veiksmus ir taip, kaip šalys laisva valia susitarė Sutarties 15 ir 16 punktuose.

23. Teisėjų kolegija nustatė, kad ieškovė 2017 m. rugsėjo 5 d. rašte pranešė atsakovei apie Sutikimo bei Sutarties vienašališką nutraukimą ir pareikalavo per 30 dienų nuo pranešimo gavimo dienos nutraukti bet kokį žymens „EOLTAS“ naudojimą atsakovės veikloje ar bet kokius kitus veiksmus, kurie pažeidžia ar gali pažeisti ieškovės teises, pakeisti atsakovės pavadinimą ir sumokėti Sutartyje nustatytas netesybas. Šis raštas atsakovei įteiktas 2017 m. rugsėjo 8 d. Todėl šalių sutartiniai teisiniai santykiai dėl žymens „EOLTAS“ naudojimo buvo nutraukti 2017 m. spalio 9 d. (2017 m. rugsėjo 8 d. + 30 d.).

24. Teisėjų kolegija atmetė ieškovės teiginius, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog atsakovė atlieka nesąžiningos konkurencijos veiksmus, draudžiamus pagal Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punktą, kaip deklaratyvius ir neįrodytus. Byloje nustatyta, kad šalys konkuruoja tarpusavyje ir atsakovė nepateikė įrodymų, paneigiančių pirmosios instancijos teismo padarytą išvadą apie vartotojų suklaidinimą, tapatinant (painiojant) ieškovę ir atsakovę dėl žymens „EOLTAS“.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

25. Atsakovė kasaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 2 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. lapkričio 26 d. nutartį ir priimti naują sprendimą atmesti visus ieškinio reikalavimus. Kasacinį skundą grindžia šiais teisiniais argumentais:

25.1. Civilinė byla apeliacinės instancijos teisme buvo išnagrinėta ir skundžiama nutartis priimta neteisėtos sudėties teismo, kadangi tik du iš trijų paskirtų teisėjų ją išnagrinėjo ir pasirašė galutinį procesinį sprendimą, taip buvo pažeisti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 325 straipsnio 3 dalyje ir 268 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti reikalavimai, keliami procesinių sprendimų pasirašymui. Tai sudaro absoliutų skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindą (CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

25.2. Nagrinėjamoje civilinėje byloje buvo pažeistas res judicata (galutinis teismo sprendimas) principas, kadangi priimti procesiniai sprendimai yra priešingi jau išnagrinėtoje civilinėje byloje (bylos Nr. e2-2561-585/2016) tarp tų pačių šalių priimtiems procesiniams sprendimams, nesant pasikeitusioms esminėms faktinėms aplinkybėms (CPK 18 straipsnio, 182 straipsnio 2 punkto ir Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 9 straipsnio pažeidimas):

25.2.1. Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs minėtą civilinę bylą apeliacine tvarka, 2017 m. liepos 5 d. nutartimi konstatavo, kad atsakovė žymenį „EOLTAS“ savo pavadinime naudoja su ieškovės sutikimu, kuris buvo išreikštas ieškovės konkliudentiniais veiksmais UAB „Eolto prekyba“ reorganizavimo metu ir po jo, konkrečiai – teisinių priemonių nesiėmimu prieš atsakovę (tylėjimu) bei koordinuojamos reorganizavimo schemos vykdymu ir tolimesne bendra atsakovės bei ieškovės, kaip vieno tinklo įmonių, veikla;

25.2.2. tiek Vilniaus apygardos teismas 2016 m. spalio 24 d. daliniu sprendimu (civilinės bylos Nr. e2-2561-585/2016), tiek Lietuvos apeliacinis teismas, nagrinėdamas civilinę bylą Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTJBLTQzMS04MjMvMjAxNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2A-431-823/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2A-431-823/2017">e2A-431-823/2017</a> apeliacine tvarka, 2017 m. liepos 5 d. priimta nutartimi (civilinės bylos) nustatė, kad ieškovė ir atsakovė yra glaudžiai per akcininkus susijusios įmonės ir kad jas nuo atsakovės veiklos pradžios siejo susitarimas dėl veiklos, pagal kurį ieškovės ir atsakovės nėra pagrindo laikyti konkurentėmis. Šios aplinkybės yra prejudiciniai faktai nagrinėjamoje civilinėje byloje, todėl buvo nepagrįstai nepaisomos;

25.2.3. nagrinėjamoje civilinėje byloje apeliacinės instancijos teismas, padarydamas išvadą, kad atsakovė, priėmusi sprendimą atsiskirti nuo UAB „Eoltas“ prekybos tinklo ir veikti kaip „RDS Group“ grupės įmonė, pradėjo konkuruoti su ieškove, tai pat išvadą, kad šalys yra konkurentės nuo Sutarties, sudarytos Sutikimo pagrindu, nutraukimo momento, šias savo išvadas grindė savo paties padaryta šiurkščia fakto klaida, jog UAB „RDS Group“ neva nėra ieškovės akcininkė;

25.2.4. nagrinėjamu atveju ieškovę ir atsakovę sieja ne tik sąsaja per R. S. (nors pagal konkurencijos teisės nuostatas užtektų vien jos), bet ir tai, kad UAB „RDS Group“ yra ir ieškovės, ir atsakovės akcininkė. Todėl esminė aplinkybė, kuria remdamasis apeliacinės instancijos teismas nusprendė nukrypti nuo įsiteisėjusiais teismų sprendimais kitoje civilinėje byloje nustatytų prejudicinių faktų, neegzistuoja.

25.3. Apeliacinės instancijos teismas, skundžiamoje nutartyje ėmęs analizuoti Sutarties ir Sutikimo nutraukimo pagrįstumą, išnagrinėjo klausimus, kurie kaip savarankiški ieškinio reikalavimai keliami kitose bylose, taip pat priėmė sprendimą, darantį įtaką neįtrauktiems į šios bylos nagrinėjimą asmenims:

25.3.1. apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, neva Sutartis ir Sutikimas buvo nutraukti pagrįstai, ėmėsi vertinti Sutikimo ir Sutarties nutraukimo pagrįstumą, nors, pirmosios instancijos teismui šių aplinkybių netyrus, Lietuvos apeliacinis teismas pats to nedaryti negalėjo;

25.3.2. apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėdamas klausimą dėl Sutikimo ir Sutarties nutraukimo pagrįstumo, išsprendė ir Kauno miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-424-454/2021 pareikštą materialinį reikalavimą dėl vienašališko Sutarties ir Sutikimo nutraukimo pripažinimo neteisėtais;

25.3.3. Lietuvos apeliacinis teismas pažeidė CPK 163 straipsnyje įtvirtintas nuostatas. Atsakovė 2019 m. balandžio 29 d. prašymu prašė šią civilinę bylą sustabdyti, iki bus išnagrinėta Kauno miesto apylinkės teismo civilinė byla Nr. e2-424-454/2021. Tačiau Lietuvos apeliacinis teismas į šią aplinkybę neatsižvelgė ir bylą sustabdydamas kitu pagrindu (dėl vykusios teisminės mediacijos) atsakovės 2019 m. balandžio 29 d. prašymo sustabdyti bylą dėl kitos vykstančios bylos, turinčios įrodomąją ir prejudicinę reikšmę, visiškai neišsprendė;

25.3.4. apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėdamas klausimą dėl Sutikimo ir Sutarties nutraukimo pagrįstumo, išsprendė ir vieną iš aspektų, nagrinėjamų Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-223-413/2020, dėl ieškovės ir jos vadovo A. S. veiklos tyrimo. Šioje byloje kaip vienas iš pagrindų pradėti juridinio asmens veiklos tyrimą buvo ir aplinkybės, susijusios su ieškovės ir jos vadovo vykdomu bendro tinklo ardymu, įskaitant ir Sutikimo ir Sutarties nutraukimą;

25.3.5. kadangi Sutarties ir Sutikimo nutraukimo klausimas Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-232-413/2020 vertinami platesniame kontekste (dėl A. S., kaip ieškovės vadovo, fiduciarinių pareigų atlikimo), tai nagrinėjamoje byloje Lietuvos apeliacinis teismas pažeidė ir draudimą spręsti dėl asmenų, neįtrauktų į bylos nagrinėjimą, teisių ir pareigų;

25.3.6. klausimas dėl Sutarties ir Sutikimo nutraukimo teisėtumo buvo išnagrinėtas neišsamiai. Vertindamas Sutarties ir Sutikimo nutraukimo teisėtumą, apeliacinės instancijos teismas vertino tik tai, ar formaliai ieškovė galėjo vienašališkai nutraukti Sutartį ir Sutikimą esant esminiam pažeidimui. Tačiau tai, ar atsakovė atliko esminį pažeidimą, apeliacinės instancijos teismas vertino absoliučiai neanalizuodamas atsakovės pateiktų argumentų ir motyvų.

25.4. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė draudimo priimti blogesnį sprendimą pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacine tvarka apskundusiai šaliai principą, taip pat išnagrinėjo bylą pirmosios instancijos teismo nenagrinėtame kontekste, taip pažeisdamas CPK 313 straipsnį:

25.4.1. apeliacinės instancijos teismas, imdamasis nagrinėti, ar Sutartis ir Sutikimas buvo nutraukti pagrįstai, ir priimdamas procesinį sprendimą, kad ieškovė elgėsi pagrįstai, šiuo aspektu priėmė neigiamą, o kartu ir blogesnį atsakovei procesinį sprendimą dėl šios dalies, kuri prieš tai apskritai nebuvo nagrinėta, nors būtent atsakovė teikė apeliacinį skundą (CPK 313 straipsnio pažeidimas);

25.4.2. apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytą taisyklę dėl draudimo nagrinėti bylą ta apimtimi, kuria jos nenagrinėjo pirmosios instancijos teismas. Pirmosios instancijos teismas expressis verbis (aiškiais žodžiais) nurodė: „nesant atsakovo priešieškinio, teismas nagrinėjamoje byloje neturi pagrindo svarstyti sutarties nutraukimo ieškovo iniciatyva pagrįstumo ir teisėtumo“. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas skundžiama nutartimi vertino, ar ieškovė Sutikimą ir Sutartį nutraukė pagrįstai, ar egzistavo esminis sutarties pažeidimas. Tokiu būdu iš byloje dalyvaujančių asmenų buvo atimta teisė į šio esminio klausimo nagrinėjimą pirmosios instancijos teisme.

25.5. Skundžiamais sprendimais buvo pažeisti šalių procesinio lygiateisiškumo ir rungimosi principai:

25.5.1. Pirmosios instancijos teismas sprendimu nepagrįstai pateikė atsakovei siurprizinį argumentą, atsisakydamas nagrinėti atsakovės atsikirtimus dėl Sutarties ir Susitarimo nutraukimo nepagrįstumo, nors šalys dėl to pasisakė. Be to, pirmosios instancijos teismas, nurodydamas, kad neturi pagrindo svarstyti dėl Sutarties ir Susitarimo nutraukimo ieškovės iniciatyva pagrįstumo teisėtumo, nesant pareikšto atsakovės priešieškinio, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. birželio 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNDEwLTkxNi8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-410-916/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-410-916/2015">e3K-3-410-916/2015</a>, yra išaiškinęs, kad atsakovas byloje nuo pareikšto ieškinio gali gintis tiek atsiliepimu, tiek priešieškiniu, priklausomai nuo to, kokio rezultato siekia. Tai, kad šalys nesutarė dėl to, ar nagrinėjamoje byloje turėjo būti reiškiamas priešieškinis, savaime nesuteikė teisės pirmosios instancijos teismui nukrypti nuo teismų praktikos ir nevertinti atsakovės atsikirtimų, kurie pateikti atsiliepimo forma;

25.5.2. apeliacinės instancijos teismas pažeidė rungimosi ir šalių procesinio lygiateisiškumo principus (CPK 12, 17 straipsniai), nes ėmėsi spręsti kitoje civilinėje byloje pareikštą ir nagrinėjamą reikalavimą bei išnagrinėjo jį išimtinai iš ieškovės pozicijos, neįvertinęs, ar atsakovė atliko veiksmus, kuriuos būtų galima kvalifikuoti kaip esminį sandorių pažeidimą;

25.5.3. pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos ir netinkamai ją taikė, neįvertinę, kad nagrinėjamos bylos ratio decidendi (argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas) iš esmės skiriasi nuo civilinės bylos Nr. 3K-7-496-915/2015. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėse bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0xOTYtOTE1LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-196-915/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-196-915/2015">3K-7-196-915/2015</a> bei Nr. e3K-3-414-706/2016 suformulavo teisės aiškinimo taisyklę, jog tuo atveju, kai viena iš šalių nurodo nutraukianti sutartį, o kita remiasi argumentais dėl netinkamo jos nutraukimo ir ginčas vyksta tik dėl sutarties nutraukimo neigiamų padarinių išvengimo (restitucijos, nuostolių atlyginimo), tokie argumentai gali būti išdėstyti ir priešieškinio, ir atsiliepimo į ieškinį procesine forma. Teismai neatsižvelgė, kad atsakovė nesiekia išsaugoti Sutikimo ir Sutarties vykdymo nagrinėjamoje byloje ir kad jos tikslas – apsiginti nuo pareikšto ieškinio, o ne išsaugoti minėtus sandorius, todėl ji neturėjo reikšti priešieškinio, o savo atsikirtimus galėjo nurodyti atsiliepime į ieškinį ir teismas turėjo pareigą juos vertinti.

25.6. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai taikė kriterijus dėl ūkio subjektų konkuravimo, padarė fakto klaidą:

25.6.1. apeliacinės instancijos teismas, padarydamas išvadą, kad ieškovė su atsakove yra konkurentės, rėmėsi fakto klaida, padaryta pažeidus įrodymų vertinimo taisykles, jog nei atsakovė, nei atsakovės akcininkė UAB „RSD Group“ nėra ieškovės akcininkės, dėl to šios bendrovės neturi jokios įtakos ieškovės priimamiems verslo sprendimams ir (arba) valdymui, o ieškovė su atsakove nėra konkurentės. Priešingai nei nurodė apeliacinės instancijos teismas, atsakovė yra ieškovės steigėja ir dalyvauja valdant ieškovę. Tai reiškia, kad UAB „RSD Group“ yra ieškovės ir atsakovės tiesioginė akcininkė, o R. S. yra tiesioginis ieškovės ir netiesioginis atsakovės akcininkas. Teismas, padarydamas fakto klaidą, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, įtvirtintas CPK 197 straipsnyje, kadangi nustatydamas minėtas faktines aplinkybes ignoravo oficialius prima facie (didesnė įrodomoji galia) galią turinčius įrodymus (JADIS išrašus);

25.6.2. padarydamas fakto klaidą, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai atsisakė taikyti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gruodžio 5 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy02MzIvMjAwNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-632/2005')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-632/2005">3K-3-632/2005</a>, suformuluotą teisės aiškinimo bei taikymo taisyklę;

25.6.3. pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nukrypo nuo Lietuvos teismų, Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo formuojamos pozicijos, jog kelios įmonės laikytinos sudarančiomis vieną ūkio vienetą (taigi, jos nėra tarpusavio konkurentai), jei jos yra bendrai kontroliuojamos, t. y. jei ūkio subjektai yra susiję per akcininkus arba jei vienas gali daryti kito veiklai įtaką arba blokuoti sprendimus. Teismai nepagrįstai apie tai, ar ūkio subjektai konkurentai, nagrinėjamoje byloje sprendė ne pagal jų valdymą, bet padarydami išvadą, kad atsakovė, priėmusi sprendimą atsiskirti nuo UAB „Eoltas“ prekybos tinklo ir veikti kaip „RSD Group“ grupės įmonė, pradėjo konkuruoti su UAB „Eoltas“.

25.7. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, padarydami išvadą, kad atsakovė nesąžiningai konkuravo su ieškove, netinkamai taikė teisės normas ir teismų praktikoje pateiktus išaiškinimus dėl nesąžiningos konkurencijos:

25.7.1. teismai išvadą dėl to, kad atsakovė nesąžiningai konkuravo su ieškove, grindė išimtinai argumentu, kad atsakovė nepaneigė fakto, kad kai kurie vartotojai painiojo ieškovę su atsakove;

25.7.2. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. gruodžio 12 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNDcyLTMxMy8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-472-313/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-472-313/2018">e3K-3-472-313/2018</a>, taip pat 2011 m. spalio 4 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNjYvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-366/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-366/2011">3K-3-366/2011</a>, yra suformulavęs išaiškinimus, kad teisės į juridinio asmens pavadinimą pažeidimas savaime nereiškia nesąžiningos konkurencijos, o ūkio subjekto veiksmai pripažįstami nesąžininga konkurencija, jei: (i) nustatomas konkurencinis santykis tarp dviejų subjektų; (ii) tokie veiksmai atliekami turint tikslą konkuruoti, sąmoningai siekiant tapti konkuruojančiu subjektu; (iii) atliktu veiksmu siekiama nesąžiningai konkuruoti, pasinaudojant konkurento įdirbiu;

25.7.3. teismai netyrė ir neatsižvelgė į tai, ar atsakovė sąmoningai siekė nesąžiningai konkuruoti ir ar yra priežastinis ryšys tarp atsakovės veiksmų ir galimo vartotojų suklydimo, ar vartotojai nėra suklaidinti pačios ieškovės veiksmais. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai atliko tik itin paviršutinišką ir formalų aplinkybių vertinimą ir tokiu būdu nukrypo nuo nuoseklios kasacinio teismo formuojamos praktikos bei netinkamai pritaikė materialiosios teisės normas dėl nesąžiningos konkurencijos: 1) atsakovė, būdama „Eolto“ tinklo narė, daugybę metų didino žymens „EOLTAS“ žinomumą; 2) ieškovės ir atsakovės konkurencinis santykis nustatytas netinkamai; 3) naudojimasis ginčo žymeniu po 2017 m. spalio mėn. vyko atsakovės ir ieškovės akcininkams R. S. ir UAB „RSD Group“ nesutinkant su ieškovės vadovo veiksmais ardyti „Eolto“ tinklą ir šiuos veiksmus ginčijant teisme nagrinėjamoje byloje dėl ieškovės ir jos vadovo veiklos tyrimo, šių veiksmų teisėtumo įvertinimas dar nėra baigtas; 4) atsakovė žymenį „EOLTAS“ pradėjo naudoti savo veikloje su ieškovės Sutikimu ir pagal Sutartį, todėl klientų painiojimasis gali būti natūrali tokio susitarimo pasekmė. Pažymėtina, kad anksčiau ir pati ieškovė pristatydavo atsakovę kaip savo tinklo dalį, tai yra nustatyta res judicata galią turinčiame 2016 m. spalio 24 d. daliniame sprendime civilinėje byloje Nr. e2-2561-585/2016.

26. Ieškovė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. lapkričio 26 d. nutartį palikti nepakeistą, o kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodo šiuos teisinius argumentus:

26.1. Nagrinėjamu atveju atsakovės nurodytas proceso teisės pažeidimas, kai nutartį ADOC formatu pasirašė tik du iš trijų teisėjų kolegijos teisėjų, yra visiškai formali žmogiškoji klaida ir ji negali būti pagrindas naikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį, nes ji buvo ištaisyta, kadangi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas iš Lietuvos apeliacinio teismo gavo visų 3 teisėjų pasirašytą nutartį, ir tai patvirtina šios kasacinio skundo dalies nepagrįstumą.

26.2. Atsakovė, kasaciniame skunde nurodydama, kad apeliacinės instancijos teismas padarė šiurkščią faktinę klaidą, nustatydamas ieškovės akcininkus, remiasi fakto klausimu, todėl kasacinis teismas šios kasacinio skundo dalies neturėtų analizuoti.

26.3. Byloje teismai niekaip nepažeidė res judicata principo, nes nuo atsakovės nurodomos civilinės bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTJBLTQzMS04MjMvMjAxNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2A-431-823/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2A-431-823/2017">e2A-431-823/2017</a> iki šios bylos išnagrinėjimo yra pasikeitusios esminės aplinkybės, tą teisingai konstatavo ir apeliacinės instancijos teismas. Nagrinėjant ankstesniąją bylą, šalis siejo sutartiniai santykiai, o šios bylos nagrinėjimo metu šalių sutartiniai santykiai jau buvo pasibaigę, taigi skyrėsi ir abiejų bylų įrodinėjimo dalykas.

26.4. Nagrinėjant civilinę bylą pirmosios instancijos teisme ir priimant ginčijamą 2018 m. liepos 2 d. sprendimą, civilinė byla Nr. e2-424-454/2021, kurioje ginčijamas Sutarties ir Sutikimo nutraukimo teisėtumas, apskritai neegzistavo. Vadinasi, nagrinėdamas šią bylą pirmosios instancijos teismas niekaip negalėjo analizuoti civilinės bylos Nr. e2-424-454/2021 materialinių reikalavimų ir dėl jų pasisakyti. Atitinkamai nagrinėjant civilinę bylą apeliacinės instancijos teisme, apeliacinės instancijos teismas buvo saistomas pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų tyrimo pagal apeliacinio skundo apimtį. Apeliacinio teismo išdėstyti motyvai neužkerta kelio atsakovei toliau palaikyti savo materialinius reikalavimus byloje Nr. e2-424-454/2021. Be to, pačios atsakovės prašymu civilinės bylos Nr. e2-424-454/2021 nagrinėjimas buvo sustabdytas, kol bus pabaigta išnagrinėti ši civilinė byla.

26.5. Kadangi apeliacinės instancijos teismo nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo paliktas nepakeistas, tokia teismo nutartis niekaip negalėjo pakeisti atsakovės teisinės padėties ir nesuteikia pagrindo daryti išvadą dėl blogesnio atsakovei procesinio sprendimo priėmimo. Apeliacinis teismas šioje civilinėje byloje nenagrinėjo jokių naujų aplinkybių ir pasisakė tik dėl konkrečių apeliaciniame skunde keltų klausimų vertinimo bei pateikė dėl to savo motyvus.

26.6. Kadangi bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme atsakovė neteikė priešieškinio, kuriuo būtų ginčijusi ieškovės atliktą sandorių nutraukimą, taip pasirinkdama netinkamą savo teisių gynybos būdą, todėl teismo motyvai atsakovei negalėjo būti siurpriziniai. Atsakovės nurodytas argumentas, kad ji neva nesiekė išsaugoti su ieškove sudarytų sutarčių, todėl nereiškė priešieškinio, neatitinka tikrovės. Teismai byloje vertino atsakovės poziciją, dėl jos pasisakė ir ją analizavo, o atsikirsdami į atsakovės argumentus savo procesinius sprendimus tinkamai motyvavo. Tai buvo atlikta tiek pirmosios instancijos teismo, tiek ir apeliacinės instancijos teismo. Be to, Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje byloje Nr. e2-114-413/2021 (dėl ieškovės veiklos tyrimo) teismas nevertins ieškovės atlikto sutarčių su atsakove nutraukimo teisėtumo klausimo, nes tai nėra tos bylos nagrinėjimo dalykas. Todėl kasacinio skundo argumentas, kad bylos nagrinėjimas galėjo padaryti įtaką į bylą neįrauktų asmenų teisėms ir pareigoms, yra nepagrįstas.

26.7. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gruodžio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy02MzIvMjAwNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-632/2005')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-632/2005">3K-3-632/2005</a> negalima remtis kaip precedentu, nes minėtoje civilinėje byloje teismai aptarė konkurencijos klausimą, kai ieškovė ir atsakovė buvo to paties vieno steigėjo įsteigtos įmonės. Nagrinėjamoje civilinėje byloje ieškovė nėra atsakovės steigėja nei tiesiogiai, nei per įsteigtus asmenis. Atsakovės akcininkė yra tik UAB „RSD group“, o ieškovės akcininkai, be UAB „RSD Group“, dar yra taip pat ir fiziniai asmenys A. T. S. bei R. S.. Akcininkas A. S. nei tiesiogiai, nei netiesiogiai neturi nei atsakovės, nei UAB „RSD Group“ akcijų. Taigi, esant skirtingiems ieškovės ir atsakovės akcininkams, remtis civiline byla Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy02MzIvMjAwNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-632/2005')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-632/2005">3K-3-632/2005</a> nėra pagrindo.

26.8. Vien ta aplinkybė, kad UAB „RSD group“ skirtingomis proporcijomis turi abiejų ginčo šalių akcijų, savaime nereiškia, kad abi bendrovės tampa nekonkuruojančios. Akcininkų dalies sutapimas savaime nelemia to, ar kontroliuojamos bendrovės yra konkuruojančios. Tik visų steigėjų sutaptis galėtų lemti galimą bendrovių nekonkuravimą (ir tai nebūtinai), tačiau to nėra šiuo atveju nagrinėjamoje byloje. Nepriklausomai nuo to, ar UAB „RSD Group“ yra ar nėra ieškovės akcininkė, faktinę atsakovės ir ieškovės konkurenciją lemia būtent jų veiksmai rinkoje ir savarankiškas sprendimų priėmimas. Nagrinėjamu atveju tiek ieškovė, tiek atsakovė rinkoje veikia savarankiškai, savarankiškai priima sprendimus, jų akcininkai nesutampa (šios aplinkybės teismo buvo įvertintos nutartyje), o tai patvirtina, jog bendrovės laikytinomis konkurentėmis.

26.9. Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies turinys akivaizdžiai apima ir platesnius nei tiesioginės konkurencijos atvejus. Tam, kad ūkio subjektas galėtų būti laikomas pažeidusiu nesąžiningą konkurenciją draudžiančias teisės normas, užtenka konstatuoti, kad tokio subjekto veiksmais galėjo būti pakenkta kito subjekto galimybėms konkuruoti. Taigi pagal minėtą teisės normą ginčo šalių tiesioginė konkurencija nėra būtina sąlyga taikyti šią normą.

26.10. Atsakovės teiginiai, kad skundžiama nutartimi buvo nukrypta nuo kasacinio teismo praktikos, susijusios su subjektyviuoju nesąžiningumo aspektu nesąžiningos konkurencijos bylose, yra nepagrįsti, kadangi atsakovė nenurodo jokių argumentų, kodėl jos aptariamų bylų aplinkybės ir šios bylos aplinkybės galėtų būti laikomos tapačiomis. Nuosekli teisės doktrinoje įtvirtinta Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies analizė patvirtina, kad ši norma nereikalauja įrodyti subjektyviojo pažeidėjo nesąžiningumo. Priešingai, veiksmai laikomi pažeidžiančiais sąžiningos konkurencijos standartus, nepriklausomai nuo to, ar jie buvo atlikti atsakovui turint nesąžiningų ketinimų, t. y. ar atsakovas buvo subjektyviai nesąžiningas. Subjektyvios pažeidėjo kaltės įrodinėjimo standartas nagrinėjamoje civilinėje byloje negali būti taikomas, nes jis pernelyg ribotų asmens teisių gynybą. Atsakovė tokį įrodinėjimo standartą nepagrįstai išplečia.

26.11. Nagrinėjamu atveju byloje nebuvo pareikštas reikalavimas dėl žalos atlyginimo, o ieškiniu pareikšti reikalavimai yra susiję tik su atitinkamų veiksmų draudimu. Kol nėra nuginčytas Sutarties ir Sutikimo nutraukimo teisėtumas, ieškovė turi visiškai teisėtą pagrindą uždrausti atsakovei atlikti atitinkamus veiksmus. Sprendžiant dėl byloje pareikštų ieškinio reikalavimų tenkinimo, būtų visiškai nepagrįsta reikalauti nustatyti pažeidėjo sąmoningus veiksmus, jo veiklos motyvus ar pan. Atsakovės atlikti veiksmai bet kuriuo atveju yra priešingi teisei, nepriklausomai nuo to, ar jie atlikti sąmoningai, turint tikslą konkuruoti, ar dėl bet kokių kitų motyvų ir priežasčių. Tam, kad teismas išspręstų ieškinio reikalavimus, jis neturėjo jokios prievolės analizuoti atsakovės siekių, jos veiklos motyvų, šalių anksčiau susiklosčiusių tarpusavio santykių ir panašių aplinkybių, nes šie klausimai apskritai nepatenka į šios bylos nagrinėjimo dalyką.

26.12. Byloje pareikšti reikalavimai teismų apskritai galėjo būti ginami vien tik remiantis išimtinai juridinio asmens pavadinimo apsaugą reguliuojančiomis teisės normomis, o nesąžiningą konkurenciją draudžiančių teisės normų taikymas laikytinas tik fakultatyviu ir nebūtinu atsakovės atliktiems pažeidimams konstatuoti. Tam, kad būtų tenkinamas ieškovės ieškinys, nesąžiningos konkurencijos faktas neturėjo būti apskritai nustatomas.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyto absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindo

27. Kasaciniu skundu keliamas klausimas, ar civilinę bylą apeliacinės instancijos teisme išnagrinėjo teisėtos sudėties teismas. Atsakovė teigia, kad civilinę bylą apeliacinės instancijos teisme išnagrinėjo ir procesinį sprendimą priėmė ne trijų teisėjų kolegija, kuri buvo sudaryta Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko 2019 m. balandžio 9 d. ir 2020 m. spalio 12 d. nutartimis, bet tik du šios teisėjų kolegijos nariai, o tai lemia absoliutaus apeliacinės instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindo, įtvirtinto CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 punkte, buvimą. Šį savo kasacinio skundo pagrindą atsakovė grindžia tuo, jog Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 26 d. nutartį, kuri buvo priimta išnagrinėjus civilinę bylą iš esmės, elektroniniais kvalifikuotais parašais pasirašė du teisėjų kolegijos nariai iš trijų.

28. Asmens teisė kreiptis į teismą yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje. Ši teisė yra ir vienas iš civilinio proceso principų, įtvirtintas CPK 5 straipsnyje kaip asmens teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos principas, nustatantis šios konstitucinės asmens teisės universalumą ir absoliutumą. Asmens teisė kreiptis į teismą, inter alia (be kita ko), suponuoja ir tinkamo teisinio proceso reikalavimą, kuris yra vienas esminių konstitucinio teisinės valstybės principo elementų (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. gegužės 15 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. birželio 30 d. nutarimai ir kt.).

29. Tinkamą teismo procesą, be kita ko, garantuoja užtikrinimas, kad civilinė bylą būtų išnagrinėta ir procesinis sprendimas priimtas teisėtos sudėties teismo, kuris būtų sudarytas, atsižvelgiant į Konstitucijoje ir įstatymuose įtvirtintus reikalavimus teismo sudėčiai. Neteisėta teismo sudėtis yra absoliutus ir besąlygiškas teismo sprendimo negaliojimo pagrindas. Kasacinio teismo praktikoje yra ne kartą pasisakyta, kad bylos išnagrinėjimas neteisėtos sudėties teismo yra esminis proceso teisės normų pažeidimas, reiškiantis, kad tinkamo proceso atitinkamos instancijos teisme (teisme, kuris išnagrinėjo bylą būdamas neteisėtos sudėties) nebuvo. Toks pažeidimas gali būti pašalintas tik pakartojus atitinkamos instancijos teismo procesą teisėta teismo sudėtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMDUtOTY5LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-105-969/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-105-969/2015">3K-3-105-969/2015</a>; 2016 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMzMtMzc4LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-333-378/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-333-378/2016">3K-3-333-378/2016</a>, 22 punktas; 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjI4LTgyMy8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-228-823/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-228-823/2020">e3K-3-228-823/2020</a>, 20 punktas ir kt.).

30. CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu pripažįstamas atvejis, kai byla išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo. Sąvoka „teisėtos sudėties teismas“ reiškia, kad nagrinėjant civilinę bylą nebūtų pažeisti teismo sudėčiai keliami reikalavimai, užtikrintas teisėjų ir teismų nepriklausomumo ir nešališkumo principų įgyvendinimas, o civilinė byla būtų išnagrinėta teisėjo (teisėjų kolegijos), turinčio įstatymo nustatyta tvarka suteiktus įgaliojimus.

31. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad pagal CPK I dalies VI skyriaus („Teismo sudėtis. Nušalinimai“) teisės normas pagrindas konstatuoti teismo sudėtį esant neteisėtą būtų galima tuo atveju, jei bylą nagrinėjanti teisėjų kolegija būtų sudaryta pažeidžiant CPK 62 straipsnio reikalavimus, teismo procesinį sprendimą būtų priėmęs ir pasirašęs teisėjas (teisėjai), nesantis pagal CPK 62 straipsnį sudarytos teisėjų kolegijos nariu, taip pat jei konkreti teisėjų kolegijos sudėtis pažeistų CPK 71 straipsnyje įtvirtintą draudimą teisėjui pakartotinai dalyvauti nagrinėjant bylą ar teisėjas nagrinėtų bylą esant CPK 65, 66 straipsniuose nustatytiems teisėjo nušalinimo nuo bylos nagrinėjimo pagrindams (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-248/2019 50 punktą; 2020 m. vasario 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTAtMTA3NS8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-10-1075/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-10-1075/2020">e3K-3-10-1075/2020</a> 32 punktą). Šis atvejų, kai gali būti konstatuota, jog civilinę bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas, sąrašas nėra baigtinis.

32. Nagrinėjamu atveju absoliutus apeliacinės instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindas dėl bylą išnagrinėjusio apeliacinės instancijos teismo neteisėtos sudėties grindžiamas tuo, jog išnagrinėjus civilinę bylą priimta Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 26 d. nutartis buvo pasirašyta dviejų teisėjų kolegijos narių – teisėjų kolegijos pirmininko ir pranešėjo A. R. bei teisėjos A. T. elektroniniais parašais, tačiau nepasirašyta teisėjos V. M. elektroniniu parašu.

33. Remiantis CPK bendrosiomis nuostatomis, reglamentuojančiomis teismo sudėtį, apeliacinės instancijos teisme civilines bylas nagrinėja vienas teisėjas, trijų teisėjų kolegija arba mišri Civilinių bylų skyriaus ir Baudžiamųjų bylų skyriaus trijų teisėjų kolegija (CPK 62 straipsnio 3 dalis). Apeliacinės instancijos teismo sudėtį taip pat reglamentuoja CPK nuostatos, reglamentuojančios bylų procesą apeliacinės instancijos teisme. Vadovaujantis CPK 304 straipsnio 1 dalimi, kai apeliaciniu skundu ginčijama suma yra ne didesnė negu du tūkstančiai eurų, taip pat ypatingosios teisenos bylose apeliacine tvarka bylą nagrinėja vienas teisėjas, tačiau apeliacinės instancijos teismo pirmininkas arba Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, atsižvelgdamas į bylos sudėtingumą, turi teisę bylai nagrinėti sudaryti trijų teisėjų kolegiją. Nutartimi perduoti bylą nagrinėti trijų teisėjų kolegijai turi teisę ir bylą apeliacine tvarka nagrinėjantis teisėjas. Kitais atvejais apeliacine tvarka bylą nagrinėja trijų teisėjų kolegija. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bylą nagrinėjančio teismo siūlymu apeliacinės instancijos teismo pirmininkas bylai nagrinėti apeliacine tvarka gali sudaryti mišrią Civilinių bylų skyriaus ir Baudžiamųjų bylų skyriaus trijų teisėjų kolegiją. Teisėjų kolegija sudaroma ir bylas ji nagrinėja pagal šiame kodekse nustatytas apeliacinės instancijos teismo kolegijų sudarymo ir bylų nagrinėjimo apeliacine tvarka taisykles. Vadovaujantis CPK 62 straipsnio 5 dalimi, kolegiją sudaro ir jos pirmininką skiria atitinkamo teismo pirmininkas, pirmininko pavaduotojas ar Civilinių bylų skyriaus pirmininkas.

34. CPK 321 straipsnyje įtvirtina bendroji bylos nagrinėjimo proceso formą reglamentuojanti taisyklė, kuria remiantis apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Teismo posėdis nagrinėjant apeliacinį skundą rašytinio proceso tvarka susideda iš pranešimo apie bylą, apeliacinį skundą, atsiliepimą į apeliacinį skundą, teisėjų nuomonių išreiškimo, balsavimo ir sprendimo (nutarties) priėmimo (CPK 321 straipsnio 2 dalis). Teismas, baigęs nagrinėti bylą, nutaria, kada bus priimtas ir paskelbtas sprendimas ar nutartis (CPK 325 straipsnio 1 dalis). Sprendimas (nutartis) gali būti priimamas ir paskelbiamas ne vėliau kaip per trisdešimt dienų nuo bylos išnagrinėjimo teismo posėdyje dienos. Šiuo laikotarpiu teisėjai gali nagrinėti kitas bylas (CPK 325 straipsnio 2 dalis). Priimamame sprendime (nutartyje) turi būti visos šio kodekso 331 straipsnio 1 dalyje nurodytos sprendimo (nutarties) dalys. Visas sprendimas (nutartis) išdėstomas raštu ir jį visi teisėjai pasirašo (CPK 325 straipsnio 3 dalis).

35. Atsižvelgiant į šios nutarties 34 punkte įtvirtintą reglamentavimą, darytina išvada, kad nutarties (sprendimo) priėmimas yra civilinę bylą nagrinėjančio teismo atliekamas procesinis veiksmas, kuriuo baigiamas bylos nagrinėjimas, kai byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Išnagrinėjus bylą apeliacinės instancijos teisme dėl ginčo esmės, šio teismo priimama nutartis (sprendimas) turi būti tinkamai surašyta ir pasirašyta. Apeliacinės instancijos teismo sprendimo (nutarties) surašymas, laikantis CPK įtvirtintų apeliacinės instancijos teismo sprendimo (nutarties) turiniui keliamų reikalavimų, ir pasirašymas yra būtina tinkamo bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme sąlyga ir asmens teisės į tinkamą teismo procesą įgyvendinimo prielaida.

36. Teismų įstatymo 371 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad bylos dėl teismo įsakymo išdavimo, taip pat kitos Teismų tarybos nustatytos bylos ir su teismo procesu susijusi informacija gali būti tvarkoma vien elektronine forma. Remiantis Teisėjų tarybos 2013 m. lapkričio 8 d. nutarimo Nr. 13P-145-(7.1.2) „Dėl bylų ir su teismo procesu susijusios informacijos tvarkymo vien elektronine forma“ 1.3 papunkčiu, vien tik elektronine forma yra tvarkomos civilinės bylos apygardų teismuose, kaip pirmosios instancijos teismuose, kuriose procesinis dokumentas, kurio pagrindu inicijuojama byla teisme, teismui yra pateiktas 2013 m. liepos 1 d. ar vėliau naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas. To paties nutarimo 1.6 papunktyje nustatyta, kad bendrosios kompetencijos teismuose, nagrinėjančiuose bylas apeliacine ar kasacine tvarka, visos bylos pagal 2014 m. sausio 1 d. ar vėliau teisme gautus skundus dėl sprendimų, nutarimų ar nutarčių, priimtų bylose, kurios buvo tvarkomos vien elektronine forma, yra taip pat tvarkomos vien tik elektronine forma.

37. Informacinių ir elektroninių ryšių technologijų naudojimo teismo procese ypatumai yra reglamentuojami CPK 1751 straipsnyje. Be šio kodekso, informacinių ir elektroninių ryšių technologijų naudojimo teismo procese, taip pat elektroninės bylos tvarkymo ypatumus nustato Teismų įstatymas (CPK 1751 straipsnio 1 dalis). Teismų įstatymo 371 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad su teismo proceso bylomis susiję elektroniniai duomenys teismuose yra tvarkomi, įtraukiami į apskaitą ir saugomi naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas Teisėjų tarybos nustatyta tvarka, suderinta su Lietuvos vyriausiuoju archyvaru.

38. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos nacionalinės teismų administracijos įstatymo 2 straipsnio 22 punktu, Nacionalinė teismų administracija, įgyvendindama Teismų įstatyme nustatytus uždavinius, inter alia, organizuoja informacinių sistemų kūrimą ir diegimą teismuose, administruoja teismų informacines sistemas ir jas tobulina. Remiantis Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2011 m. lapkričio 28 d. įsakymu Nr. 6P-112-(1.1) patvirtintais Lietuvos teismų informacinės sistemos nuostatais (toliau – LITEKO nuostatai), minėta įstatymo norma sudaro Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – LITEKO) steigimo teisinį pagrindą (LITEKO nuostatų 4 punktas).

39. LITEKO tikslas – elektroniniu būdu tvarkyti Lietuvos teismuose nagrinėjamų ir išnagrinėtų bylų duomenis, fiksuoti bylų nagrinėjimo eigą ir teikti teisės aktuose nustatytas taikinamojo tarpininkavimo ir viešąsias elektronines paslaugas (LITEKO nuostatų 5 punktas). Vienas iš LITEKO uždavinių – kompiuterizuoti dokumentų ir bylų duomenų tvarkymą teismuose (LITEKO nuostatų 7.1 papunktis). Šio uždavinio įgyvendinimą užtikrina pagrindinės LITEKO funkcijos, tarp jų – teismų gautų procesinių dokumentų ir kitų teismams teikiamų duomenų bei informacijos tvarkymas, teismų procesinių dokumentų sudarymas ir tvarkymas bei bylų nagrinėjimo eigos fiksavimas (LITEKO nuostatų 8.1 ir 8.2 papunkčiai).

40. Teismai, kaip LITEKO tvarkytojai, tvarko pagrindinius LITEKO nuostatų 23 punkte nurodytus su bylos medžiaga susijusius duomenis, įskaitant bylos nagrinėjimo teisme duomenis (procesinio įvykio tipas, data ir laikas, rezultatas, teismo posėdžio rūšis, vieta, teismo posėdžio garso įrašo nuoroda, teismo priimti procesiniai dokumentai, jų registracijos data ir numeris, elektroninio pasirašymo duomenys) (LITEKO nuostatų 23.3 papunktis), duomenis apie teismo sprendimą (sprendimo data, sprendimą priėmusio teismo pavadinimas, priimto sprendimo rūšis ir klasifikavimas, teismo sprendimas) (LITEKO nuostatų 23.22 papunktis).

41. Sąvokos „elektroninė teismo proceso byla“ samprata yra pateikiama Teisėjų tarybos 2013 m. birželio 20 d. nutarimu Nr. 13P-74-(7.1.2) patvirtinto Su teismo proceso bylomis susijusių elektroninių duomenų teismuose tvarkymo, įtraukimo į apskaitą ir saugojimo naudojant informacine ir elektroninių ryšių technologija tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 5 punkte, kuriuo remiantis tai yra su teismo proceso byla susijusių teismo, proceso dalyvių ir elektroninių dokumentų, elektroniniu parašu patvirtintų popierinių dokumentų skaitmeninių kopijų ir elektroninių duomenų rinkmena. Tuo tarpu elektroniniai duomenys – informacinių technologijų priemonėmis sukurta informacija, susijusi su elektronine teismo proceso byla.

42. Elektroninių dokumentų ir elektroniniu parašu patvirtintų popierinių dokumentų skaitmeninių kopijų rengimas, registravimas ir tvarkymas reglamentuojamas Aprašo 16–29 punktuose. Remiantis Aprašo 16 punktu, teisme parengti ar gauti elektroniniai dokumentai ir elektroniniu parašu patvirtintos popierinių dokumentų skaitmeninės kopijos registruojami ir tvarkomi vadovaujantis Dokumentų tvarkymo ir apskaitos taisyklėse bei šiame Apraše nustatytais reikalavimais. To paties Aprašo 17 punkte nustatyta, kad teismo parengtus elektroninius dokumentus, susijusius su teismo proceso byla, saugiu kvalifikuotu elektroniniu parašu pasirašo jų sudarytojas ar sudarytojai, jei kiti norminiai teisės aktai nenustato kitaip. Teismo gauto ar parengto dokumentų skaitmeninė kopija patvirtinama dokumentą suskaitmeninusio asmens saugiu kvalifikuotu elektroniniu parašu, kartu automatiškai nurodomas dokumento skaitmeninimo laikas ir dokumentą suskaitmeninęs asmuo (Aprašo 18 punktas).

43. Teismų įstatymo 371 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismuose sudaromos reikiamos techninės sąlygos teismų procesinius sprendimus, vykdomuosius raštus ir kitus su teismo procesu susijusius dokumentus ir jų kopijas tvirtinti saugiu elektroniniu parašu, sukurtu saugia parašo formavimo įranga ir patvirtintu kvalifikuotais sertifikatais. Elektroniniu parašu patvirtinti teismo procesiniai dokumentai ir jų kopijos turi tokią pat teisinę galią kaip ir rašytiniais parašais patvirtinti procesiniai dokumentai.

44. Remiantis Aprašo 6 punktu, už teismo elektroninių dokumentų, elektroniniu parašu patvirtintų popierinių dokumentų skaitmeninių kopijų ir elektroninių dokumentų tvarkymo organizavimą ir kontrolę yra atsakingas teismo pirmininkas. Įgyvendindamas šiame Apraše ir kituose teisės aktuose nustatytus reikalavimus, teismo pirmininkas arba jo įgaliotas asmuo, be kita ko, nustato organizacines priemones, užtikrinančias su teismo proceso bylomis susijusių elektroninių dokumentų, elektroninių parašu patvirtintų popierinių dokumentų skaitmeninių kopijų ir elektroninių duomenų autentiškumą, patikimumą ir tinkamumą naudoti visą jų saugojimo laiką (Aprašo 7.1 papunktis); paskiria teismo darbuotojus, atsakingus už elektroninių dokumentų, elektroniniu parašu patvirtintų popierinių dokumentų skaitmeninių kopijų ir elektroninių duomenų rengimą, tvarkymą, apskaitą, naikinimą, siuntimą ir gavimą (Aprašo 7.3 papunktis).

45. Nagrinėjama civilinė byla buvo inicijuota Vilniaus apygardos teisme pagal ieškovės UAB „EOLTAS“ naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas 2017 m. lapkričio 14 d. paduotą ieškinį atsakovei „RSD Auto“ (buvęs pavadinimas UAB „Marijampolės Eoltas“) dėl įpareigojimo nutraukti neteisėtus veiksmus. Nagrinėjama pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose civilinė byla buvo tvarkoma vien tik elektronine forma.

46. Civilinei bylai pagal atsakovės apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 2 d. sprendimo apeliacine tvarka išnagrinėti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko 2019 m. balandžio 9 d. nutartimi buvo sudaryta teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų A. R. (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), A. D. ir A. T., ir nustatyta civilinės bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka data. Kadangi teisėjas A. D. nusišalino nuo civilinės bylos nagrinėjimo, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko 2020 m. spalio 12 d. nutartimi teisėjas A. D. buvo pakeistas teisėja V. M..

47. Remiantis elektroninės civilinės bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTJBLTEzLTc5OC8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2A-13-798/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2A-13-798/2020">e2A-13-798/2020</a> duomenimis, Lietuvos apeliaciniame teisme 2020 m. spalio 27 d. 9 val. įvyko civilinės bylos pagal atsakovės apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo nagrinėjimas. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų V. M., A. R. (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir A. T., teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 2 d. sprendimo, 2020 m. spalio 27 d. nutartimi procesinio sprendimo priėmimą atidėjo 2020 m. lapkričio 26 d. 14 val. Remiantis LITEKO elektroninio pasirašymo duomenimis, Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 27 d. nutartis buvo pasirašyta visų trijų teisėjų kvalifikuotais elektroniniais parašais.

48. Remiantis elektroninės civilinės bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTJBLTEzLTc5OC8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2A-13-798/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2A-13-798/2020">e2A-13-798/2020</a> duomenimis, 2020 m. lapkričio 26 d., t. y. apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo dėl ginčo esmės priėmimo dieną, buvo priimta Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 26 d. nutartis, kuria Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 2 d. sprendimas paliktas nepakeistas. Remiantis LITEKO elektroninio pasirašymo duomenimis, elektroninė Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 26 d. nutartis yra pasirašyta dviejų teisėjų kolegijos teisėjų – A. R. ir A. T. kvalifikuotais elektroniniais parašais, tačiau nepasirašyta teisėjos V. M. kvalifikuotu elektroniniu parašu. Be to, elektroninės civilinės bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTJBLTEzLTc5OC8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2A-13-798/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2A-13-798/2020">e2A-13-798/2020</a> duomenimis, to paties 2020 m. lapkričio 26 d. procesinio įvykio („posėdis (sprendimo / nutarties priėmimas / paskelbimas“)) kortelėje yra įkelta popierinės Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 26 d. nutarties, pasirašytos visų trijų teisėjų kolegijos teisėjų parašais, skaitmeninė kopija.

49. Civilinę bylą kasaciniame teisme nagrinėjanti teisėjų kolegija, siekdama nustatyti, ar civilinę bylą apeliacinės instancijos teisme išnagrinėjo (procesinį sprendimą dėl ginčo esmės priėmė) teisėtos sudėties teismas, kreipėsi į Nacionalinę teismų administraciją, kaip LITEKO valdytoją ir tvarkytoją, su prašymu patikslinti, ar buvo ir kada buvo fiksuoti Lietuvos apeliacinio teismo teisėjos V. M. bandymai kvalifikuotu elektroniniu parašu pasirašyti 2020 m. lapkričio 26 d. nutartį, priimtą Lietuvos apeliaciniame teisme išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTJBLTEzLTc5OC8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2A-13-798/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2A-13-798/2020">e2A-13-798/2020</a>.

50. Nacionalinė teismų administracija, atlikusi LITEKO įrašų, susijusių su prašyme nurodyta informacija, patikrinimą, 2021 m. birželio 9 d. raštu Nr. 4R-800-(1.13) „Dėl duomenų patikslinimo“ nurodė, kad LITEKO byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTJBLTEzLTc5OC8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2A-13-798/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2A-13-798/2020">e2A-13-798/2020</a>, naudojantis LITEKO naudotojai teisėjai V. M. suteiktu prisijungimo vardu V. M., 2020 m. lapkričio 26 d. 13 val. 59 min. 4 s. buvo inicijuotas 2020 m. lapkričio 26 d. teismo procesinio sprendimo Nr. „2020-11-26 Nr. CB-16644-2-55-3-02384-2017-2“ pasirašymas elektroniniu kvalifikuotu parašu. Kaip nurodyta minėtame Nacionalinės teismų administracijos rašte, pasirašymo procesas nepavyko dėl momentinių sisteminių pasirašymo funkcionalumo trikdžių – dėl šios priežasties teismo elektroninio dokumento pasirašymo metu sistemoje nebuvo fiksuotas teisėjos elektroninis parašas. Iš Nacionalinės teismų administracijos 2021 m. birželio 9 d. rašto Nr. 4R-793-(1.13) „Dėl duomenų pateikimo“ matyti, kad LITEKO byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTJBLTEzLTc5OC8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2A-13-798/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2A-13-798/2020">e2A-13-798/2020</a> 2020 m. gruodžio 29 d., t. y. jau po procesinio sprendimo byloje priėmimo 2020 m. lapkričio 26 d., buvo sukurta su bylos proceso 2020 m. lapkričio 26 d. įvykiu, tipu „Posėdis (sprendimo / nutarties priėmimas / paskelbimas), įvykio rezultatu „Byla išnagrinėta“ ir išnagrinėjimo rezultatu „Sprendimas paliktas nepakeistas, o skundas atmestas“ susieta teismo dokumento „nutartis“ kortelė, kurioje yra įkeltas dokumento failas „[2020-12-29][nutartis byloje][e2A-13-798-2020]“ PDF formatu.

51. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nagrinėjamoje byloje nustatytas su civilinės bylos išnagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme, nutarties priėmimu ir jos pasirašymu susijusias aplinkybes, daro išvadą, kad fiksuotas Lietuvos apeliacinio teismo teisėjos V. M. bandymas pasirašyti Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 26 d. nutartį elektroniniu kvalifikuotu parašu, kuris nepavyko dėl momentinių sisteminių pasirašymo funkcionalumo trikdžių, taip pat vėlesnis popierinės Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 26 d. nutarties pasirašymas visų trijų teisėjų kolegijos teisėjų parašais, pastebėjus, kad 2020 m. lapkričio 26 d. nutarties pasirašymo procesas elektroniniu kvalifikuotu teisėjos V. M. parašu nepavyko, suteikia pagrindą daryti išvadą, kad civilinė byla Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTJBLTEzLTc5OC8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2A-13-798/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2A-13-798/2020">e2A-13-798/2020</a> Lietuvos apeliaciniame teisme buvo išnagrinėta ir 2020 m. lapkričio 26 d. nutartis priimta teisėtos sudėties teismo. Tiek LITEKO duomenys apie fiksuotą teisėjos V. M. bandymą pasirašyti Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 26 d. nutartį elektroniniu kvalifikuotu parašu, tiek popierinės Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 26 d. nutarties pasirašymas neabejotinai patvirtina visų trijų įgaliojimus išnagrinėti civilinę bylą apeliacinės instancijos teisme turinčių teisėjų kolegijos teisėjų valią dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 26 d. nutarties, kaip vientiso ir autentiško procesinio dokumento, kuriuo pabaigtas civilinės bylos apeliacinės instancijos teisme nagrinėjimas iš esmės, priėmimo.

52. Tai, kad laiku nebuvo pastebėta, jog Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 26 d. nutarties pasirašymo vienos iš teisėjų elektroniniu kvalifikuotu parašu procesas nepavyko, taip pat tai, kad laiku nebuvo užtikrintas šios klaidos ištaisymas, o byloje dalyvaujantiems asmenims buvo įteikta dviejų teisėjų kolegijos teisėjų elektroniniais kvalifikuotais parašais pasirašyta nutartis, lėmė kitos priežastys, kuriomis galėjo būti netinkamas teismo vidinis administravimas arba įgyvendinant vidinį administravimą paskirtų atsakingų teismo darbuotojų savo funkcijų netinkamas atlikimas. Tačiau teisėjų kolegija konstatuoja, kad tokio pobūdžio aplinkybės nepaneigia šioje nutartyje aptartą reglamentavimą atitinkančiu būdu sudarytos teisėjų kolegijos teisėtumo ir fakto, kad bylą apeliacinės instancijos teisme išnagrinėjo teisėtos sudėties teismas.

Dėl ieškovės reikalavimo teisės nenaudoti jai nuosavybės teise priklausančio žymens, vienašališkai nutraukus sutartinius teisinius santykius su atsakove

53. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad duodamas sutikimą, jog jam priklausantis prekių ženklas būtų panaudotas kito juridinio asmens pavadinime, prekių ženklo savininkas išreiškia savo valią, kad kito juridinio asmens pavadinimas, kuriame panaudojamas atitinkamas prekių ženklas, nėra prekių ženklo savininko teisių pažeidimas. Toks sutikimas yra vienašalis sandoris. Gautą sutikimą (kuriame nebuvo nurodyta kokių nors sąlygų, susijusių su sutikimo galiojimu) įgyvendinus, t. y. juridinio asmens pavadinimą įregistravus, prekių ženklo savininkas neturi teisės sutikimo (vienašalio sandorio) vienašališkai atšaukti, tačiau toks sutikimas gali būti nutrauktas CK 6.217 straipsnyje nurodytais pagrindais ir tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMzUvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-335/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-335/2008">3K-3-335/2008</a>).

54. CK 6.217 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad vienašališkai sutartis gali būti nutraukta joje nustatytais atvejais. Jeigu šalys susitarė, kad tam tikros sutarties sąlygos pažeidimas yra pagrindas vienašališkai nutraukti sutartį, tai nebūtina, kad jos būtų susitarusios šį pažeidimą vertinti kaip esminį. Sutartyje ir įstatyme išvardytų vienašališko sutarties nutraukimo pagrindų taikymo skirtumas yra tas, kad teismas netikrina, ar sutartyje įtvirtintas sutarties nutraukimo pagrindas savo pobūdžiu atitinka CK 6.217 straipsnio 2 dalies kriterijus. Tačiau sutartyje nurodytas nutraukimo pagrindas yra sutarties sąlyga, todėl teismo vertinamas ir kontroliuojamas sutarties sąlygų teisėtumo ir sąžiningumo aspektais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMTQvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-114/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-114/2014">3K-3-114/2014</a>).

55. Nutraukiant sutartį vienašališkai, svarbu laikytis sutarties nutraukimo pagrindų ir tvarkos, antraip toks (neteisėtas) nutraukimas nesukurs pageidaujamų teisinių padarinių. Pareiškimas apie sutarties nutraukimą pagal teisinį turinį yra vienašalis sandoris, todėl jis gali būti veiksmingas nutraukiant sutartį (dvišalį sandorį) tik tada, kai atliktas laikantis tam nustatytos tvarkos. Bendruosius pagrindus nutraukti sutartį reglamentuoja CK 6.217 straipsnis, o tvarką – 6.218 straipsnis. Pagal CK 6.217 straipsnį sutarties pažeidimas gali būti laikomas esminiu dviem pagrindais: pirma, pažeidimas gali būti laikomas esminiu pagal įstatymą; antra, šalys gali pačios susitarti, ką jos laikys esminiu pažeidimu (CK 6.217 straipsnio 5 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0yOTcvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-297/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-297/2012">3K-7-297/2012</a>).

56. Nagrinėjamoje byloje ieškovė, kaip prekės ženklų „EOLTAS“ ir „EOLTAS VISKAS AUTOMOBILIUI“ savininkė, ir pirmiau negu atsakovė įregistravusi juridinio asmens pavadinimą su žymeniu „EOLTAS“, reikalavo įpareigoti atsakovę nebenaudoti savo pavadinime ir komercinėje veikoje žymens „EOLTAS“. Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad atsakovė turėjo teisėtą pagrindą naudoti žymenį „EOLTAS“ 2014 m. sausio 2 d. šalių pasirašytos Sutarties ir konkliudentiniais veiksmais duoto Sutikimo pagrindu. Teismai nusprendė, kad, ieškovei vienašališkai nutraukus Sutikimą ir Sutartį, 2017 m. spalio 9 d. išnyko žymens „EOLTAS“ teisėto naudojimo teisinis pagrindas. Teismai konstatavo, kad atsakovė neįrodė, kokiu teisiniu pagrindu po vienašalio Sutikimo ir Sutarties nutraukimo ji naudojanti žymenį „EOLTAS“, neteikė teismui priešinio ieškinio, reikalaudama pripažinti vienašalį Sutikimo ir Sutarties nutraukimą negaliojančiu, dėl to nusprendė, kad yra pagrindas tenkinti ieškinį, be kita ko, įpareigojant atsakovę nutraukti žymens „EOLTAS“ naudojimą savo pavadinime ir veikloje, įskaitant naudojimą prekių ženkluose ir domenuose, bet juo neapsiribojant.

57. Kasaciniame skunde atsakovė nurodo nesutinkanti su pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų išvadomis dėl žymens „EOLTAS“ naudojimo neteisėtumo, be kita ko, nesutinkanti su apeliacinės instancijos teismo nutartyje padarytomis išvadomis dėl ieškovės vienašalio Sutikimo ir Sutarties nutraukimo vertinimo kaip teisėto. Atsakovė teigia, kad nors pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė nepasisakyti dėl Sutikimo ir Sutarties vienašalio nutraukimo neteisėtumo, atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamoje byloje nebuvo pareikštas priešieškinis, apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu buvo iškelta kita civilinė byla, kurioje ginčijamas Sutikimo ir Sutarties nutraukimo teisėtumas, neturėjo teisinio pagrindo nagrinėjamoje civilinėje byloje iš esmės išnagrinėti vienašalio Sutikimo ir Sutarties nutraukimo (ne)teisėtumo klausimą ir konstatuoti, kad ieškovė teisėtai ir pagrįstai vienašališkai nutraukė Sutikimą ir Sutartį.

Dėl atsakovo gynimosi būdų, kai jis nesutinka su sutarties vienašalio nutraukimo teisinėmis pasekmėmis

58. Įstatymas nustato dvi atsakovo gynimosi nuo pareikšto ieškinio procesines priemones – priešinį ieškinį ir atsikirtimus į ieškinį. Šios atsakovo gynimosi nuo pareikšto ieškinio priemonės realizuojamos atsakovui pateikiant atsiliepimą (CPK 142 straipsnis) ir (arba) pareiškiant priešieškinį (CPK 143 straipsnis). Atsikirtimais į ieškinį atsakovas pateikia argumentus, kuriais jis siekia paneigti jam pareikšto reikalavimo pagrįstumą arba ginčija ieškovo teisę pareikšti ieškinį. Atsikirtimai gali būti materialiojo ar procesinio teisinio pobūdžio. Materialiojo teisinio pobūdžio atsikirtimais atsakovas nurodo faktines aplinkybes, argumentus, paaiškinimus, kuriais jis siekia paneigti ieškinio pagrįstumą, t. y. įrodyti, kad ieškovas neturi teisės į ieškinio patenkinimą.

59. Įstatyme nenurodyta, kada atsakovas turi gintis nuo jam pareikšto reikalavimo priešieškiniu, o kada jis gali pasinaudoti atsikirtimais (materialiniais ir (ar) procesiniais). Gynimosi nuo pareikšto ieškinio būdą visais atvejais pasirenka pats atsakovas, priklausomai nuo jo siekiamo rezultato. Atsakovo gynimosi nuo pareikšto ieškinio būdą, visų pirma, nulemia materialieji teisiniai santykiai ir materialiųjų teisių gynimo būdai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjg5LTEwNzUvMjAxOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-289-1075/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-289-1075/2018">e3K-3-289-1075/2018</a>, 22–23 punktai).

60. Nagrinėjamoje byloje atsakovė nuo pareikšto ieškinio gynėsi atsikirtimais, išdėstytais teismui pateiktame atsiliepime. Atsakovė nuo pareikštų ieškovės ieškinio reikalavimų gynėsi, be kita ko, nurodydama tokias aplinkybes: ieškovės atliktas vienašalis Sutikimo ir Sutarties nutraukimas pripažintinas neteisėtu, todėl atsakovė ir toliau turinti teisę naudoti savo veikloje žymenį „EOLTAS“ Sutikimo ir Sutarties pagrindu, atsižvelgiant į tai, kad įsiteisėjusia 2017 m. liepos 5 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTJBLTQzMS04MjMvMjAxNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2A-431-823/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2A-431-823/2017">e2A-431-823/2017</a>, Lietuvos apeliacinis teismas konstatavo, kad atsakovės teisė naudotis ieškovei priklausančiu žymeniu „EOLTAS“ kyla iš 2014 m. sausio 2 d. šalių pasirašytos Sutarties bei konkliudentiniais veiksmais duoto Sutikimo.

61. Šios nutarties 55 punkte yra nurodyta, kad pareiškimas apie vienašališką sutarties nutraukimą pagal teisinį turinį yra vienašalis sandoris. Tam, kad vienašalis sutarties nutraukimas ir pranešimas apie tai kontrahentui būtų pripažintas neteisėtu ir negaliojančiu, teismas turi atlikti vertinimą, spręsdamas, ar egzistuoja vienašalio sutarties nutraukimo, kaip sandorio, negaliojimo pagrindai. Apie sandorio negaliojimo pagrindų (ne)egzistavimą teismas sprendžia, išanalizavęs šalies nurodytas aplinkybes ir pateiktus jas pagrindžiančius įrodymus. Kasacinio teismo išaiškinta, jog tais atvejais, kai sandorio negaliojimo pagrindas yra akivaizdus ir nereikia rinkti papildomų įrodymų, teismas ex officio (pagal pareigas) gali pripažinti sandorį negaliojančiu. Jeigu aplinkybė, kad sandoris yra niekinis, nėra akivaizdi, būtina laikytis bendrųjų įrodinėjimo taisyklių (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MDkvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-409/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-409/2012">3K-3-409/2012</a> ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

62. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, kai viena iš sutarties šalių nutraukia sutartį, o kita siekia ją išsaugoti ir vykdyti, ši turi reikšti savarankišką reikalavimą pripažinti sutarties nutraukimą neteisėtu. Tais atvejais, kai abi šalys nesiekia tęsti sutarties ir ginčas kyla tik dėl sutarties nutraukimo padarinių (restitucijos, nuostolių atlyginimo) taikymo, nėra būtina, kad su ieškovo reikalaujamų padarinių taikymu nesutinkanti šalis reikštų savarankišką reikalavimą dėl sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0xOTYtOTE1LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-196-915/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-196-915/2015">3K-7-196-915/2015</a>).

63. Nagrinėjamoje byloje atsakovė atsiliepimu į ieškinį ginčijo Sutikimo ir Sutarties nutraukimą, nurodydama, kad ieškovė neturėjo teisės jų nutraukti, remdamasi pranešime apie jų nutraukimą nurodytomis sąlygomis. Bylą nagrinėję teismai pagrįstai nusprendė, kad šie argumentai pateikti netinkama procesine forma, t. y. priešieškiniu nepareiškus savarankiško reikalavimo, ginčijant Sutikimo ir Sutarties nutraukimo teisėtumą. Tokia teismų išvada atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką (žr. šios nutarties 62 punktą), kuri taikytina tais atvejais, kai atsakovas nesutinka, kad kita šalis turėjo teisę sutartį nutraukti, ir kartu siekia šią sutartį išsaugoti ir ją vykdyti. Tokiu atveju, kaip nurodoma kasacinio teismo praktikoje, atsakovas turi reikšti savarankišką reikalavimą pripažinti sutarties nutraukimą neteisėtu, o toks reikalavimas toje pačioje byloje turėtų būti pareikštas priešieškiniu, o ne atsakovo atsikirtimų į ieškinį forma, atsiliepime į ieškinį įrodinėjant aplinkybes, kad nebuvo teisėto sutarties nutraukimo pagrindo.

64. Teismų nustatyta, kad atsakovė atsiliepime į ieškinį ir triplike nurodė laikanti Sutikimo ir Sutarties nutraukimą neteisėtu ir dėl to neįvykusiu, dėl to šie sandoriai toliau sieja abi sandorių šalis, o atsakovė turi teisę ir toliau naudoti žymenį „EOLTAS“. Teismai konstatavo, kad nors atsakovė siekia išsaugoti ir tęsti su ieškove sudarytą Sutartį bei naudotis Sutikimu suteikta teise naudoti ginčo žymenį, tačiau priešieškiniu nepareiškė reikalavimo pripažinti ieškovės atliktą Sutikimo ir Sutarties nutraukimą neteisėtu.

65. Minėta, kad CK 6.217 straipsnyje nustatyti pagrindai, kuriems esant šalis gali nutraukti sutartį. Jeigu, vienai sutarties šaliai pasinaudojus šia teise, kontrahentas nori tęsti sutartinius santykius ir mano, kad sutartį nutraukusioji šalis neturėjo teisės to daryti, jis turi ginčyti sutarties nutraukimo teisėtumą, pareikšdamas teismui savarankišką reikalavimą ieškinio arba priešieškinio forma, kuriuo prašoma pripažinti sutarties nutraukimą neteisėtu. Kadangi nagrinėjamoje civilinėje byloje toks priešieškinis nebuvo pareikštas, bylą nagrinėję teismai turėjo spręsti, ar yra teisinis pagrindas, esant nutrauktiems Sutikimui ir Sutarčiai, tenkinti ieškovės reikalavimą uždrausti atsakovei naudotis tam tikru ieškovei priklausančiu turtu, teisė kuriuo naudotis atsakovei kilo minėtų sandorių pagrindu. Atsižvelgiant į tai, kad sandorių nutraukimo teisėtumas dėl atsakovės pasirinkto savo pažeistų teisių gynimo būdo negali būti pripažįstamas šios bylos nagrinėjimo dalyku, teismai pagrįstai preziumavo, kad prievoliniai santykiai tarp šalių nutrūko teisėtai, ir sprendė dėl nutraukimo teisinių pasekmių.

66. Teisėjų kolegija nesutinka su atsakovės kasacinio skundo argumentu, jog skundžiamais procesiniais sprendimais teismai nepagrįstai nesivadovavo civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTJBLTQzMS04MjMvMjAxNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2A-431-823/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2A-431-823/2017">e2A-431-823/2017</a> nustatytomis aplinkybėmis, jog atsakovė turi teisę naudotis ieškovei priklausančiu žymeniu „EOLTAS“, nes ši teisė nurodyta šalių pasirašytoje Sutartyje ir konkliudentiniais veiksmais sudarytame Susitarime. Minėta, kad civilinę bylą išnagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nustatė, jog Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTJBLTQzMS04MjMvMjAxNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2A-431-823/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2A-431-823/2017">e2A-431-823/2017</a>, konstatuota, kad atsakovės teisė naudotis ieškovei priklausančiu žymeniu „EOLTAS“ kyla iš 2014 m. sausio 2 d. šalių pasirašytos Sutarties bei konkliudentiniais veiksmais sudaryto Susitarimo. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje teismai nusprendė, kad ieškovė 2017 m. rugsėjo 5 d. pranešimu, vienašališkai nutraukdama Sutikimą ir Sutartį, panaikino ir teisinį pagrindą, kuris suteikė teisę atsakovei naudotis ginčo žymeniu „EOLTAS“. Kadangi vienašalis Sutikimo ir Sutarties nutraukimas įvyko vėliau, nei įsiteisėjo atsakovės nurodomas baigiamasis teismo aktas civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTJBLTQzMS04MjMvMjAxNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2A-431-823/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2A-431-823/2017">e2A-431-823/2017</a>, o tai iš esmės lėmė šalis siejusių teisinių santykių bei teisinę reikšmę turinčių faktinių aplinkybių pasikeitimą, teisėjų kolegija pritaria civilinę bylą išnagrinėjusių pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų padarytai išvadai, kad nagrinėjamoje byloje nėra teisinio pagrindo vadovautis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTJBLTQzMS04MjMvMjAxNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2A-431-823/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2A-431-823/2017">e2A-431-823/2017</a> Lietuvos apeliacinio teismo pateiktais išaiškinimais dėl atsakovės teisės naudoti ieškovei priklausantį žymenį „EOLTAS“.

Dėl apeliacinės instancijos teismo motyvų, susijusių su vienašalio Sutikimo ir Sutarties nutraukimo (ne)teisėtumu

67. Nagrinėjamoje byloje ieškiniu suformulavus reikalavimą atsakovei nutraukti neteisėtus veiksmus, naudojant žymenį „EOLTAS“ atsakovės juridinio asmens pavadinime ir veikloje, teismui kilo pareiga ištirti, ar atsakovė turi teisę naudoti šį žymenį. Teismai vertino ieškovės pateiktame ieškinyje nurodytus teisinius argumentus bei juos pagrindžiančius įrodymus, atsakovės teiktame atsiliepime nurodytus atsikirtimus bei pateiktus įrodymus, kitus šalių dokumentus, dėl to nusprendė, kad atsakovė žymenį „EOLTAS“ naudoja be teisinio pagrindo. Teismai nustatė, kad ieškovė buvo davusi sutikimą naudoti žymenį „EOLTAS“ atsakovei, šalis siejo sutartiniai teisiniai santykiai, tačiau 2017 m. rugsėjo 5 d. pranešimu ieškovė raštu informavo atsakovę, kad vienašališkai nutraukia jas siejusius Sutartį bei Sutikimą, ir pareikalavo nutraukti bet kokį žymens „EOLTAS“ naudojimą atsakovės veikloje. Teismai nustatė, kad šis pranešimas atsakovei buvo įteiktas 2017 m. rugsėjo 8 d., dėl to sutartiniai teisiniai santykiai dėl žymens „EOLTAS“ naudojimo tarp šalių nutrūko nuo 2017 m. spalio 9 d.

68. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nustatyta, kad atsakovė išreiškė aiškią ir nedviprasmišką poziciją dėl to, jog neketina ginčyti ieškovės 2017 m. rugsėjo 5 d. pranešimo apie sandorių nutraukimą teisėtumo ieškiniu ar priešieškiniu pareikšdama savarankišką reikalavimą (Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 24 d. sprendimo 15 punktas). Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad nagrinėjamoje byloje, nesant pareikšto savarankiško reikalavimo priešieškinio forma, ginčijant ieškovės atlikto vienašalio sandorių nutraukimo teisėtumą, jis neturėjo pagrindo šį klausimą svarstyti. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovės pateiktus įrodymus ir nurodytas aplinkybes, pagrindžiančias, kad sutartiniai santykiai, kurių pagrindu atsakovė buvo įgijusi teisę naudoti atsakovės žymenį „EOLTAS“, tarp šalių yra pasibaigę, pagrįstai laikė, kad atsakovė neturi teisinio pagrindo naudoti ginčo žymenį savo veikloje ir pavadinime.

69. Šioje byloje svarbu pabrėžti, kad, remiantis LITEKO duomenimis, Kauno apylinkės teisme 2018 m. rugpjūčio 3 d. iškelta civilinė byla Nr. e2-424-454/2021 pagal ieškovų UAB „RSD Auto“, UAB „RSD Group“ ir R. S. ieškinį atsakovams UAB „Eoltas“ ir A. S., kuriuo prašoma: 1) pripažinti, kad atsakovai UAB „Eoltas“ ir A. S. nepagrįstai ir neteisėtai vienašališkai nutraukė ieškovei UAB „MARIJAMPOLĖS EOLTAS“ suteiktą sutikimą dėl žymens „Eoltas“ naudojimo bendrovės pavadinime bei veikloje, 2) pripažinti, kad atsakovai UAB „Eoltas“ ir A. S. nepagrįstai ir neteisėtai vienašališkai nutraukė 2010 m. spalio 20 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 603, 3) pripažinti, kad atsakovai UAB „Eoltas“ ir A. S. nepagrįstai ir neteisėtai vienašališkai nutraukė 2014 m. sausio 1 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 754. Kauno apylinkės teismas 2021 m. sausio 27 d. nutartimi sustabdė civilinės bylos Nr. e2-424-454/2021 nagrinėjimą, iki įsiteisės teismo sprendimas (nutartis), be kita ko, ir Lietuvos Aukščiausiajame Teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-209-916/2021.

70. Kasacinio teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad atsakovė nagrinėjamoje civilinėje byloje neteikė priešieškinio ir nereiškė savarankiško reikalavimo pripažinti ieškovės atliktą vienašalį Sutarties ir Sutikimo nutraukimą neteisėtu, sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai skundžiamos nutarties 31–39 punktuose pasisakė dėl vienašalio Sutarties ir Sutikimo nutraukimo teisėtumo, todėl yra pagrindas pašalinti šiuos skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties motyvus.

Dėl kitų kasacinio skundo argumentų

71. Kasaciniame skunde yra keliami argumentai, susiję su tuo, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai taikė kriterijus dėl ūkio subjektų konkuravimo bei teisės normas ir teismų praktiką dėl nesąžiningos konkurencijos, tačiau kasacinio teismo teisėjų kolegijai konstatavus, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nustatė nesant teisinio pagrindo atsakovei naudoti ieškovei priklausantį žymenį „EOLTAS“ ir tenkino ieškinio reikalavimus, darytina išvada, kad kiti kasacinio skundo argumentai nesudaro kasacijos pagrindo ir teisėjų kolegija šioje nutartyje dėl jų plačiau nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

72. Šalims bylinėjimosi išlaidos paskirstomos, laikantis patenkintų ir atmestų reikalavimų proporcingumo principo (CPK 93 straipsnio 1–3 dalys, 98 straipsnio 1 dalis).

73. Pagal pateiktus duomenis ieškovė kasaciniame procese patyrė 5401,44 Eur išlaidų, naudodamasi advokato teisinėmis paslaugomis, o atsakovė patyrė 4339,06 Eur išlaidų, naudodamasi advokato teisinėmis paslaugomis, bei 300 Eur išlaidų, sumokėdama žyminį mokestį.

74. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) (2015 m. kovo 19 d. Nr. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 1 punkte nustatyta, kad šios rekomendacijos nustato civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalų dydį.

75. Vadovaujantis Rekomendacijomis, maksimalus atlygintinų išlaidų dydis atsakovei už kasacinio skundo parengimą galėtų sudaryti 3076,7 Eur (1398,5 Eur x 2,2) (Rekomendacijų 7 ir 8.13 punktai), o maksimalus atlygintinų išlaidų dydis ieškovei už atsiliepimo į kasacinį skundą parengimą galėtų sudaryti 2473,16 Eur (1454,8 Eur x 1,7) (Rekomendacijų 7 ir 8.14 punktai).

76. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad, išnagrinėjus civilinę bylą kasacine tvarka, skundžiama Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. lapkričio 26 d. nutartis yra paliekama iš esmės nepakeista, tačiau panaikinama skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties motyvų dalis, daro išvadą, kad toks civilinės bylos išnagrinėjimo teisinis rezultatas sudaro pagrindą pripažinti, jog kasacinis skundas buvo tenkintas iš dalies, o tenkinta kasacinio skundo dalis sudaro 20 proc. Atsižvelgiant į patenkintą kasacinio skundo dalį, atsakovei iš ieškovės priteistina 20 proc. jos turėtų bylinėjimosi išlaidų, skaičiuojamų nuo šios nutarties 75 punkte nurodyto maksimalaus atlygintinų išlaidų dydžio už kasacinio skundo parengimą ir sumokėto žyminio mokesčio ((3076,7 Eur + 300 Eur) x 0,20), t. y. 675,34 Eur. Atitinkamai ieškovei iš atsakovės priteistina 80 proc. jos turėtų bylinėjimosi išlaidų, skaičiuojamų nuo šios nutarties 75 punkte nurodyto maksimalaus atlygintinų išlaidų dydžio už atsiliepimo į kasacinį skundą parengimą (2473,16 Eur x 0,80), t. y. 1978,53 Eur.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. lapkričio 26 d. nutartį palikti iš esmės nepakeistą.

Pašalinti iš Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. lapkričio 26 d. nutarties motyvuojamosios dalies motyvų dalį, išdėstytą minėtos nutarties 31–39 punktuose.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „RSD Auto“ (j. a. k. 301806741) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Eoltas“ (j. a. k. 133769530) 1978,53 Eur (vieną tūkstantį devynis šimtus septyniasdešimt aštuonis Eur 53 ct) išlaidų advokato pagalbai apmokėti kasaciniame teisme atlyginimo.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Eoltas“ (j. a. k. 133769530) atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „RSD Auto“ (j. a. k. 301806741) 675,34 Eur (šešis šimtus septyniasdešimt penkis Eur 34 ct) išlaidų kasaciniame teisme atlyginimo.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Gražina Davidonienė

Virgilijus Grabinskas

Dalia Vasarienė