Civilinė byla Nr. e3K-3-318-469/2018
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-32837-2016-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.1.3.3; 2.6.8.8; 2.6.8.9; 2.6.8.11.1; 2.6.8.11.2
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. rugsėjo 4 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virgilijaus Grabinsko, Egidijaus Laužiko ir Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Elektrum Lietuva“ kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. lapkričio 28 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Elektrum Lietuva“ ieškinį atsakovui ūkininkui K. B. dėl skolos priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Kasacinėje byloje sprendžiama dėl elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarties sąlygos, pagal kurią kliento tylėjimas reiškia teikėjo pasiūlyto sutarties pakeitimo priėmimą, teisėtumo vertinimo; dėl siurprizinių sutarties standartinių sąlygų negaliojimo.
Ieškovė UAB „Elektrum Lietuva“ prašė priteisti iš atsakovo ūkininko K. B. 9495,85 Eur mokestį dėl elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo ir 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Ieškovė nurodė, kad 2012 m. lapkričio 27 d. ieškovė ir atsakovas sudarė elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį (toliau – Sutartis). Atsakovas pateikė ieškovei prašymą dėl elektros energijos nutraukimo, todėl ieškovė išrašė atsakovui sąskaitą ir joje nurodė Sutarties nutraukimo mokestį – 9495,85 Eur. Atsakovas šios sąskaitos neapmokėjo.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. vasario 7 d. sprendimu ieškovės ieškinį patenkino – priteisė ieškovei iš atsakovo 9495,85 Eur Sutarties nutraukimo mokesčio, 6 procentų metines palūkanas už priteistą 9495,85 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2016 m. liepos 7 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, o kitą ieškinio dalį atmetė.
Teismas nustatė, kad pagal Sutartį ieškovė įsipareigojo parduoti, o atsakovas įsipareigojo pirkti elektros energijos kiekį, reikalingą objektams visiškai aprūpinti. Sutarties 1.9 punkte šalys sulygo, kad Sutartis galioja nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. rugsėjo 30 d. Sutarties 5.1 punkte šalys susitarė, kad Sutartis laikoma pratęsta tokiam laikotarpiui, koks nustatytas Sutarties 1.9 punkte, ir tokiomis pačiomis ar šalių sutartomis sąlygomis, pakeistomis pagal Sutarties 6.3 punktą, jeigu nė viena iš šalių nepranešė kitai šaliai apie Sutarties nepratęsimą mažiausiai prieš 30 kalendorinių dienų iki Sutarties galiojimo pabaigos. Sutarties 6.3 punktu šalys susitarė, kad visi Sutarties pakeitimai ar papildymai sudaromi tokia tvarka: turi būti pasiūlyti kitai šaliai raštu iš anksto ne mažiau kaip prieš 60 kalendorinių dienų. Tokie pakeitimai ar papildymai taip pat gali būti siūlomi elelektroniniu paštu ir bus laikomi gautais kitą darbo dieną nuo jų išsiuntimo Sutartyje nurodytu elelektroninio pašto adresu.
Teismas nurodė, kad 2014 m. kovo 16 d. ieškovė elektroniniu paštu išsiuntė atsakovui Sutarties pratęsimo sąlygas, pagal kurias Sutartis buvo pratęsta nuo 2014 m. liepos 1 d. iki 2017 m. birželio 30 d. Atsakovui nepateikus prieštaravimo dėl pasiūlytų Sutarties pakeitimo sąlygų ir Sutarties pratęsimo, pakeistos Sutarties sąlygos įsigaliojo ir tapo sudėtine neatskiriama Sutarties dalimi. 2016 m. balandžio 14 d. atsakovas atsiuntė prašymą dėl elektros energijos tiekimo nutraukimo nuo 2016 m. gegužės 31 d. 2016 m. birželio 20 d. ieškovė išrašė ir išsiuntė atsakovui sąskaitą dėl 9495,85 Eur Sutarties nutraukimo mokesčio apmokėjimo, mokestis buvo apskaičiuotas pagal Sutarties pratęsimo sąlygas. Atsakovas šios sąskaitos neapmokėjo.
Teismas nustatė, kad atsakovas, gavęs 2014 m. kovo 16 d. pasiūlymą, pretenzijų dėl naujų Sutarties sąlygų nereiškė, o ginčas dėl jų kilo tik po to, kai atsakovas nusprendė nutraukti Sutartį su ieškove. Priešingai, visu ginčijamų Sutarties pratęsimo sąlygų galiojimo laikotarpiu atsakovas pirko iš ieškovės elektros energiją, kurios kaina buvo apskaičiuojama pagal naująsias Sutarties pratęsimo sąlygas. Teismas padarė išvadą, kad atsakovui Sutarties pakeitimo sąlygos buvo žinomos. Dėl nurodytų priežasčių teismas padarė išvadą, kad Sutartis buvo pratęsta ir jos sąlygos pakeistos pagrįstai ir teisėtai, laikantis šalių sudarytos Sutarties nuostatų.
Atsakovas nurodė, kad Sutarties 6.3 punkte įtvirtinta nuostata atsakovui yra nelygiateisė ir nesąžininga. Teismas pažymėjo, kad atsakovas yra juridinis asmuo ir verslininkas, jis nėra vartotojas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.2281 straipsnio 2 dalies prasme, todėl jam keliami didesni atidumo bei rūpestingumo standartai. Teismas nesutiko su atsakovo argumentu, kad pasiūlyme dėl Sutarties sąlygų keitimo buvo neaiškiai nurodytas Sutarties nutraukimo mokestis, kadangi nustatyta, jog 2014 m. kovo 16 d. Sutarties pratęsimo pasiūlyme yra nurodoma Sutarties nutraukimo mokesčio apskaičiavimo tvarka ir ji detaliai išaiškinta. Be to, pasiūlymas dėl Sutarties pratęsimo atsakovui buvo išsiųstas 2014 m. kovo 16 d., o naujos Sutarties sąlygos įsigaliojo tik 2014 m. liepos 1 d., taip užtikrinant atsakovui teisę iš anksto susipažinti su Sutarties pratęsimo sąlygomis ir dėl jų derėtis.
Teismas pažymėjo, kad Sutarties nutraukimo mokestis nėra neproporcinga finansinė našta juridiniam asmeniui (verslininkui), kadangi mokestis yra apskaičiuojamas pagal Sutarties nuostatas, įvertinus sunaudojamą elektros energijos kiekį. Nutraukus Sutartį išankstine tvarka atsakovui atsirado pareiga sumokėti ieškovei Sutarties nutraukimo mokestį.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal atsakovo apeliacinį skundą, 2017 m. lapkričio 28 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 7 d. sprendimą pakeitė – sumažino ieškovei iš atsakovo priteistą mokestį iki 72,40 Eur ir nurodė, kad 6 procentų metinės palūkanos priteisiamos nuo 72,40 Eur sumos.
Kolegija nustatė, kad Sutarties 6.3.2 punkte šalys susitarė, jog Sutarties pakeitimai ar papildymai, pasiūlyti tiekėjo, įsigalioja ir tampa neatskiriama Sutarties dalimi, jeigu klientas pasiūlytų pakeitimų ar papildymų raštu neatmetė per 14 kalendorinių dienų nuo jų gavimo dienos, t. y. kliento tylėjimas reiškia pakeitimo ar papildymo priėmimą. Sutarties 6.3.3 punkte šalys susitarė, kad pakeitimai, pasiūlyti kliento, įsigalioja ir tampa neatskiriama Sutarties dalimi, kai šalys raštu pasirašė pakeitimą ir papildymą. Iš šių Sutarties nuostatų kolegija padarė išvadą, kad šalys atsiduria nelygiavertėje padėtyje, pranašumas suteikiamas verslininkui, parduodančiam klientui (atsakovui) elektros energiją.
Kolegija pabrėžė, kad byloje turi būti įvertinta, ar ieškovė tinkamai pranešė atsakovui apie Sutarties pakeitimą. Kolegija papildomai nustatė, kad Sutarties 5.4 punktas nurodė atsakomybę klientui, jei jis nutraukia Sutartį nesilaikydamas 5.2 punkto reikalavimų (klientas turi teisę nutraukti Sutartį apie tai iš anksto raštu įspėdamas tiekėją mažiausiai prieš 60 kalendorinių dienų), – tuo atveju klientas privalo mokėti tiekėjui 72,41 Eur (250 Lt) (be PVM) mokestį. Bendradarbiavimo pasiūlyme ieškovė nurodė pasiūlymą dėl išankstinio produkto nutraukimo mokesčio mokėjimo, tačiau apie tai, kad jis šiuo pasiūlymu siūlo pakeisti Sutarties 5.2 punktą, atsakovui nepranešė. Ieškovė nenurodė, kad keičia Sutartį, siūlo Sutarties pakeitimus ar papildymus, todėl jos išsiųstas atsakovui bendradarbiavimo pasiūlymas negali sukelti tokių pačių pasekmių, kokias galėjo sukelti pranešimas apie tai, kad ieškovė siūlo pakeisti Sutartį ar ją papildyti. Kadangi ieškovė nesiūlė pakeisti Sutarties 5.4 punkto, kolegija padarė išvadą, kad šis Sutarties puntas nebuvo pakeistas.
Iš ieškovės pateiktų bendradarbiavimo pasiūlymų nebuvo aišku, kad ieškovės siūlomas produkto nutraukimo mokestis yra siūlymas keisti Sutarties 5.2 punktą ir šiam siūlymui taikytinas 6.3.2 punktas dėl jo įsigaliojimo per 14 dienų klientui neatmetus pasiūlymo. CK 6.228 straipsnio 1 dalies pagrindu teismas padarė išvadą, kad Sutarties sąlyga, jog ieškovė galėjo keisti Sutartį nesant abiejų šalių pasirašyto susitarimo dėl sutarties sąlygų keitimo (Sutarties 6.3.2 punktas), nepagrįstai suteikė kitai šaliai (ieškovei) pranašumą. Ieškovė nesąžiningai pasinaudojo tuo, kad atsakovas yra neinformuota, nepatyrusi Sutarties šalis, kad naudojasi jos kaip pardavėjos-tiekėjos paslaugomis, kad atsakovas pasirašė ieškovės paruoštą Sutarties tekstą, ir įvertinus, kad ieškovės siųstas bendradarbiavimo pasiūlymas yra netinkamas pranešimas apie ketinimą pakeisti Sutartį, teismo sprendimas keistinas, pirmosios instancijos teismui netinkamai įvertinus įrodymus byloje.
Kolegija pabrėžė, kad ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, jog Vilniaus apygardos teismas analogiškoje byloje pagal ieškovės UAB „Elektrum investicija“ ieškinį atsakovei UAB „Liskando investicija“ (bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTJBLTQ4Ny02NTYvMjAxNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2A-487-656/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2A-487-656/2017">e2A-487-656/2017</a>) nutartyje, priimtoje 2017 m. vasario 24 d., nurodė, kad susitarimas dėl netesybų dydžio pakeitimo atitiko CK 6.72 straipsnyje nustatytus būtinos rašytinės formos reikalavimus, susitarimo nuostatos aiškios ir pagrįstos ekonominiais kriterijais, ginčijamas susitarimas atitinka Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 51 straipsnio 3 dalį. Tai, kad išnagrinėtoje byloje buvo vertinamas susitarimas dėl netesybų dydžio pakeitimo, kuris atitiko rašytinės formos reikalavimus, o nagrinėjamoje byloje nebuvo vertinimo objektu susitarimas dėl netesybų dydžio pakeitimo, buvo vertinamas Sutarties 6.3.2 punktas, kuriuo susitarta dėl visos Sutarties keitimo ar papildymo, todėl nėra pagrindo daryti išvados, kad nagrinėjamos bylos pagal savo aplinkybes buvo analogiškos.
Kolegija nurodė, kad tai, jog Sutarties 5.2 punkte buvo nustatyta mokėtina pinigų suma dėl ne laiku pateikto Sutarties nutraukimo, yra ne mokestis, o netesybos (CK 6.71 straipsnio 1 dalis), todėl šiam susitarimui taikomos CK šeštosios knygos penktojo skyriaus pirmojo skirsnio nuostatos. CK 6.72 straipsnis taikytinas ir susitarimui dėl netesybų rašytinio susitarimo pakeisti, todėl sudarytos Sutarties 6.3.2 punkto nuostata, kuria buvo nustatyta teisė ieškovei keisti Sutartį be rašytinio susitarimo, prieštarauja imperatyviajai įstatymo nuostatai, todėl šio punkto dalis pripažintina niekine ir negaliojančia pagal CK 1.80 straipsnio 1 dalį ex officio (savo nuožiūra).
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų 2017 m. lapkričio 28 d. nutartį ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 7 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Nesutiktina su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad Sutarties 6.3.2 punktas, kuriuo buvo nustatyta teisė ieškovei keisti Sutartį be rašytinio susitarimo, prieštarauja imperatyviajai įstatymo nuostatai, todėl ši punkto dalis pripažintina niekine ir negaliojančia pagal CK 1.80 straipsnio 1 dalį. Sutarties 6.3.2 punkte šalys sulygo, kad tylėjimas reiškia Sutarties pakeitimo ar papildymo priėmimą, todėl nėra pagrindo spręsti, jog Sutarties pratęsimas ir pakeitimas (papildymas) įvykdyti neteisėtai, nesutinkant atsakovui, nes jis turėjo teisę ir pakankamai laiko atmesti pateiktą pasiūlymą. Be to, Sutarties 6.3.3 punktu atsakovas raštu patvirtino, kad jis sutinka su Sutarties pakeitimo tvarka, nurodyta Sutarties 6.3 punkte, ir tokia tvarka nepažeidžia jo teisių. Šalių susitarimas dėl Sutarties pakeitimo specialios tvarkos atitiko specialaus teisinio reguliavimo nuostatas (Lietuvos Respublikos elektros energetikos 51 straipsnio 3 dalį ir Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. 1-38 patvirtintų Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 51.2 punktą).
Atsakovas neprieštaravo dėl ieškovės 2014 m. kovo 16 d. elektroniniu laišku atsiųstų Sutarties pratęsimo sąlygų, kartu ir dėl mokesčio už išankstinį Sutarties nutraukimą, nustatyto Sutarties 5.4 punkte, dydžio pakeitimo. Po Sutarties pakeitimo atsakovas beveik dvejus metus ieškovei mokėjo pagal pakeistus mažesnius elektros tarifus, taigi akivaizdu, kad atsakovas sutiko su ieškovės siūlytais pakeitimais ir juos priėmė.
Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad nagrinėjama byla nėra analogiška Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 24 d. išnagrinėtai civilinei bylai Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTJBLTQ4Ny02NTYvMjAxNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2A-487-656/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2A-487-656/2017">e2A-487-656/2017</a>. Vilniaus apygardos teismas minėtoje byloje padarė išvadą, kad susitarimas dėl netesybų dydžio pakeitimo atitiko CK 6.72 straipsnyje nustatytus būtinos rašytinės formos reikalavimus, susitarimo nuostatos aiškios ir pagrįstos ekonominiais kriterijais, ginčijamas susitarimas atitinka Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 51 straipsnio 3 dalį; tai, kad atsakovas toliau vykdė Sutartį ir pastabų dėl jos sąlygų nereiškė, patvirtino, kad atsakovas neprieštaravo dėl naujai nustatyto išankstinio Sutarties mokesčio realumo, teisingumo ir pagrįstumo.
Nagrinėjamu atveju Vilniaus apygardos teismas turėjo vadovautis ir Kauno apygardos teismo 2017 m. vasario 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTJBLTU0Mi02MDEvMjAxNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2A-542-601/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2A-542-601/2017">e2A-542-601/2017</a> (Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas). Minėtoje nutartyje teismas nurodė, kad ieškovė 2014 m. kovo 15 d., remdamasi Sutarties 6.3 punktu, pateikė atsakovei pasiūlymą elektroniniu paštu dėl Sutarties pratęsimo ir Sutarties sąlygų pakeitimo. Atsakovė per 14 dienų terminą pasiūlymo neatmetė (tylėjimu sutiko su keičiamomis Sutarties sąlygomis), todėl pasiūlyme nurodyti Sutarties pakeitimai tapo Sutarties dalimi. Teismas pažymėjo, kad tylėjimas taip pat laikomas asmens valios išraiška, jeigu taip sutaria šalys (CK 1.64 straipsnio 3 dalis, 6.173 straipsnio 3 dalis). Teismas išaiškino, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo spręsti, jog tarp šalių sudaryta Sutartis yra neaiški, priešingai, Sutarties sąlygos dėl jos pakeitimo ar papildymo yra suprantamos ir aiškios.
Skundžiamoje nutartyje apeliacinės instancijos teismas, remdamasis CK 6.228 straipsnio 1 dalimi, padarė neteisėtą išvadą, kad Sutarties sąlyga, jog ieškovė galėjo keisti sutartį nesant abiejų šalių pasirašyto susitarimo dėl Sutarties keitimo (Sutarties 6.3.2 punktas), nepagrįstai suteikė kitai šaliai (ieškovei) pranašumą. Apeliacinės instancijos teismas be pagrindo pripažino šalių nelygybės faktą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. kovo 15 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMDYvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-106/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-106/2010">3K-3-106/2010</a> išaiškino, kad CK 6.228 straipsnis negali būti taikomas, siekiant panaikinti ar pakeisti Sutarties sąlygą, nustatančią netesybas ir jų dydį. Neabejotina, kad ūkininko ūkis yra viena iš komercinės veiklos formų. Ginčo Sutartis buvo sudaryta išimtinai tik atsakovo verslo interesams tenkinti, todėl atsakovas negali būti ginamas kaip silpnesnė santykio šalis. Lietuvoje yra nemažai veikiančių nepriklausomų elektros energijos tiekėjų, kurie konkuruoja tarpusavyje, todėl klientai turi pasirinkimo laisvę, ir ieškovė nėra vienintelė tiekėja ar monopolininkė. Atsakovas yra verslo subjektas, jis nėra vartotojas pagal CK 6.2281 straipsnio 2 dalį, todėl jam keliami didesni atidumo ir rūpestingumo standartai. Ieškovės elektroniniu paštu atsakovui išsiųstos Sutarties pratęsimo sąlygos yra aiškios.
Ieškovės apskaičiuotas Sutarties nutraukimo mokestis yra tik vieno mėnesio atsakovo mokėtinos sumos už elektros energiją vidurkis. Sutartyje nustatytas Sutarties nutraukimo mokestis atlieka kompensuojamąją funkciją. Šis Sutarties nutraukimo mokestis skirtas ieškovei kompensuoti nuostolius, kurie gali atsirasti, jei klientas nutraukia Sutartį. Ieškovės analitikai apskaičiavo ir nustatė Sutarties nutraukimo mokestį, kurį klientui (atsakovui), nutraukusiam Sutartį prieš terminą, sumokėjus ieškovei būtų kompensuojami nuostoliai, patirti dėl elektros kainų rinkoje svyravimų ir dėl to, kad klientas (atsakovas) pirko iš ieškovės elektrą tik tą Sutarties laikotarpį, kai ieškovės taikyta Sutarties pratęsimo sąlygose numatyta elektros kaina buvo mažesnė nei elektros rinkos kaina (ginčo atveju Sutarties pratęsimo sąlygose nustatyta fiksuota kaina 49 Eur/MWh, o elektros rinkos kaina „Nord Pool“ biržoje, už kurią ieškovė pirko elektros energiją, pvz., nuo 2014 m. liepos 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d., buvo nuo 50,44 iki 57,49 Eur/MWh (didesnė nei atsakovui parduotos elektros kaina). Skundžiama nutartimi apeliacinis teismas suteikė nepagrįstą pranašumą atsakovui – atsakovas pagal pakeistas Sutarties sąlygas beveik dvejus metus pirko iš ieškovės elektros energiją už mažesnę kainą (ši kaina galiojo tik šalims sutarus, jog Sutartis pratęsiama trejų metų laikotarpiui pagal atsiųstas Sutarties pratęsimo sąlygas), o nutraukęs Sutartį anksčiau termino atsakovas apeliacinės instancijos teismo buvo įpareigotas sumokėti tik 72,40 Eur dydžio Sutarties nutraukimo mokestį, nustatytą 2012 m. lapkričio 27 d. tarp šalių sudarytoje pradinėje Sutartyje, kurios galiojimo terminas – 9 mėnesiai.
Atsakovas atsiliepime į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
Ieškovė tiek ieškinyje, tiek kasaciniame skunde savo poziciją grindžia CK 6.156 straipsnyje įtvirtintu sutarties laisvės principu, tačiau suabsoliutinti šio principo taikymo negalima. Ieškovė teigia, kad šio ginčo šalys buvo laisvos susitarti dėl visų Sutarties sąlygų, Sutarčiai nėra ir negali būti taikomi jokie sutarčių laisvės principo apribojimai. Šiuo atveju negalima teigti, kad ieškovė, pakeisdama Sutartį, laikėsi CK 6.158 straipsnyje įtvirtinto sąžiningumo principo.
Sprendžiant ginčo Sutarties pakeistų sąlygų klausimą reikėtų vadovautis CK 6.193 straipsnio 4 dalimi. Šiuo atveju negalima remtis CK 6.2281 straipsnio 2 dalimi ir teigti, kad atsakovas nėra vartotojas. Atsakovui buvo pateikta pasirašyti Sutartis, neaiškinant jos sąlygų, ir jokių derybų be elektros kainos dydžio dėl Sutarties nebuvo. Be to, ieškovė yra juridinis asmuo, kuriam taikomi aukštesni bonus pater familias (apdairus ir atidus žmogus) elgesio standartai. Nors atsakovas kaip ūkininkas ir veikia versle, jo padėtis perkant elektros energiją ir sudarant tokias sutartis nėra lygiavertė su ieškovės ir atsakovas laikytinas silpnesne sutarties šalimi.
Ieškovė teigia, kad po ginčijamo Sutarties pakeitimo atsakovas beveik dvejus metus atliko mokėjimus pagal pakeistus elektros tarifus, taigi atsakovas sutiko su ieškovės siūlytais pakeitimais ir juos priėmė. Ieškovė visą Sutarties pakeitimą traktuoja kaip vieną Sutarties sąlygą, tačiau taip vertinti ginčo Sutarties pakeitimo negalima. Elektros tarifas – tai viena Sutarties sąlyga, o Sutarties nutraukimo mokesčio pakeitimas – visai kita sutarties sąlyga. Tai, kad atsakovas mokėjo pagal pakeistus elektros tarifus, nereiškia, kad jis sutiko su visomis pakeistomis Sutarties sąlygomis.
Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos. Ieškovė kasaciniame skunde nurodė daug kasacinio teismo, apylinkės, apygardos teismų nutarčių, kuriose suformuotus precedentus, jos nuomone, pažeidė Vilniaus apygardos teismas, nagrinėdamas kilusį ginčą. Pažymėtina, kad ieškovė nekonkretizuoja nurodomų nutarčių bylų ir šios bylos aplinkybių, jų nelygina.
Ieškovė tiek kasaciniame skunde, tiek atsiliepime į apeliacinį skundą, tiek dublike remiasi bylomis pagal UAB „Elektrum investicija“ ieškinį atsakovei UAB „Liskando investicija“. Taigi ieškovė remiasi teismų sprendimais, kurie dar gali būti peržiūrėti tiek apeliacine, tiek kasacine tvarka. Pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 18 straipsnį tik Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja vienodą teismų praktiką taikydamas įstatymus. Atsižvelgiant į tai, negalima remtis ir vadovautis ieškovės nurodomais apylinkės teismų sprendimais.
Atsakovas Sutartį sudarė prisijungimo būdu, t. y. Sutartis buvo paruošta ir pateikta pačios ieškovės. Sutarties 6.3.2 punktas yra pakankamai neaiškus tokiam teisinių santykių dalyviui kaip ūkininkui. Be to, atskirai turi būti įvertintas ir Sutarties pakeitimo procesas. Ieškovė, prisidengdama sudarytos Sutarties 6.3.2 punktu, atsakovui atsiuntė elektroninį laišką su priedu ir jį įvardijo kaip bendradarbiavimo pasiūlymą bei sprendė, kad pakeitė Sutarties sąlygas. Iš atsiųsto bendradarbiavimo pasiūlymo nebuvo aišku, kad tai – Sutarties pakeitimas, nebuvo aišku, apie kokią sutartį kalbama, nebuvo nurodyta, kokia sutartis keičiama, jos data ir numeris.
Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, ar sutarties sąlygos turinys ir formuluotė išdėstyti aiškiai, gali būti sprendžiama pagal tai, ar esminės nuostatos yra išdėstytos suprantamai normalių gebėjimų asmeniui, ar daug nuostatų apima sąlyga, ar kiekviena iš jų detaliai aptarta. Gali turėti reikšmės tai, kiek situacijų yra aptariama konkrečioje sąlygoje, kuo viena aptariama situacija skiriasi nuo kitos, ar nurodomos kiekvienos situacijos pasekmės ir kt. Analizuojant išraiškos būdą gali turėt reikšmės tai, ar sąlygos nuostata tiesiogiai suformuluota ir išreikšta taisyklėse, ar ne, ar reikšmingos nuostatos pateikiamos nuosekliai vienoje taisyklių dalyje, ar keliose vietose. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad ieškovės atliktas Sutarties sąlygų pakeitimas negali būti laikomas aiškiai suprantamu, tinkamu ir sąžiningu.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties sąlygos, pagal kurią kliento tylėjimas reiškia teikėjo pasiūlyto sutarties pakeitimo priėmimą, teisėtumo vertinimo
Pirmąja kasacinio skundo argumentų grupe ieškovė ginčija apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį, kurioje šalių sudarytos elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties 6.3.2 punkto sąlyga pripažinta negaliojančia pagal CK 6.228 straipsnio 1 dalį ir CK 1.80 straipsnio 1 dalį.
Ginčo Sutarties 6.3.2 punkto sąlygoje nustatyta, kad sutarties pakeitimai ar papildymai, jeigu pasiūlyti tiekėjo, įsigalioja ir tampa neatskiriama sutarties dalimi, jeigu klientas pasiūlytų pakeitimų ar papildymų raštu neatmetė per 14 kalendorinių dienų nuo jų gavimo dienos, t. y. kliento tylėjimas reiškia pakeitimo ar papildymo priėmimą.
CK 6.228 straipsnyje įtvirtintas sutarties modifikavimo dėl esminės šalių nelygybės institutas. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalis gali atsisakyti sutarties ar atskiros jos sąlygos, jeigu sutarties sudarymo metu sutartis ar atskira jos sąlyga nepagrįstai suteikė kitai šaliai perdėtą pranašumą. Be kitų aplinkybių, šiais atvejais turi būti atsižvelgiama į tai, jog viena šalis nesąžiningai pasinaudojo tuo, kad kita šalis nuo jos priklauso, turi ekonominių sunkumų, neatidėliotinų poreikių, yra ekonomiškai silpna, neinformuota, nepatyrusi, veikia neapdairiai, neturi derybų patirties, taip pat atsižvelgiant į sutarties prigimtį ir tikslą.
Kasacinio teismo nagrinėtose bylose pabrėžiama, kad taikant CK 6.228 straipsnį pagrindas konstatuoti perdėtą vienos sutarties šalies pranašumą yra tada, kai sutarties sąlyga nulemia didelę šalių prievolių neatitiktį, kai viena šalis kitos sąskaita įgyja neproporcingai didelę, palyginti su jos prievolėmis, naudą, o kita šalis negauna nieko arba jos nauda yra neproporcingai maža, palyginti su kitos šalies prievole. Tokia nelygybė dėl tarpusavio prievolių neatitikties turi būti jau sudarant sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMDYvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-106/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-106/2010">3K-3-106/2010</a>, 2014 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMDYvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-206/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-206/2014">3K-3-206/2014</a>). Kasacinio teismo praktikoje nurodoma ir tai, kad, pagal CK 6.228 straipsnį, sprendžiant, ar sutarties šalių nelygybė yra esminė, būtina atsižvelgti į daugelį faktinių aplinkybių: sutarties rūšį, tikslą, šalių patirtį versle ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yOTYvMjAwNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-296/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-296/2006">3K-3-296/2006</a>, 2012 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-124/2012).
Kasacinio teismo išaiškinta, kad CK 6.228 straipsnyje įtvirtinta sutarties šalies teisė vienašališkai atsisakyti sutarties ar jos sąlygos teismų turi būti vertinama ir taikoma kaip išimtinė priemonė – įstatymo nustatyta tvarka konstatavus pakankamą pagrindą. Sutarties šalies reikalavimas atsisakyti ar pakeisti sutartį dėl esminės nelygybės teismo gali būti patenkintas ne dėl bet kokio neatitikimo tarp sutarties šalių tarpusavio prievolių, o tik tuo atveju, kai teismas, įvertinęs konkrečios bylos aplinkybes, konstatuoja, kad egzistuoja didžiulė sutarties šalių tarpusavio prievolių nelygybė, suteikianti kitai sutarties šaliai nepateisinamą perdėtą pranašumą; tokia teismo išvada turi būti pagrįsta CK 6.228 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių vertinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-476-469).
Įvertinusi bylos procesinių dokumentų turinį teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai nepagrindė išvados, kad aptariama sutarties sąlyga atitinka CK 6.228 straipsnio 1 dalies kriterijus, t. y. suteikia ieškovei nepateisinamą perdėtą pranašumą, iš esmės nutartyje apsiribodamas teiginiu, kad ieškovė galėjo keisti sutartį nesant abiejų šalių pasirašyto susitarimo. Asmens valios išreiškimas tylėjimu yra teisėta valios išreiškimo forma, jeigu tai numatyta įstatyme ar sutarta šalių (CK 1.64 straipsnio 3 dalis). Įstatyme nedraudžiama sutarties šalims susitarti dėl skirtingų valios išraiškos formų sutarties pakeitimo atveju. Esmine aplinkybe laikytina ne tai, kokia forma šalis išreiškė valią, o tai, ar iš tikrųjų buvo atskleistas tos valios turinys ir pasiekta būtina sutarties sudarymo ar pakeitimo sąlyga – šalių susitarimas (CK 6.159 straipsnis). Nėra pagrindo teigti, kad aptariama sutarties sąlyga savaime kaip tokia atima iš atsakovo galimybę gauti ieškovės pasiūlymą, jį suprasti ir atitinkamai išreikšti savo valią.
Teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstu ir ieškovės argumentą, kad apeliacinės instancijos teismas klaidingai sprendė, kad aptariama sutarties sąlyga yra niekinė kaip prieštaraujanti imperatyvioms įstatymo normoms (CK 1.80 straipsnio 1 dalis). Kaip konstatuota pirmiau, įstatymu nedraudžiama nustatyti tokią sutarties pakeitimo tvarką. Teismas sprendimą dėl šios ginčo dalies grindė ir tuo, kad CK 6.72 straipsnyje įtvirtinta nuostata, jog susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis, tačiau rašytinės formos nesilaikymas, išskyrus kai tai įsakmiai numatyta įstatyme, neužtraukia niekinio sandorio padarinių, tik apriboja šalių teisę įrodinėti sandorio sudarymą ar vykdymą (CK 1.93 straipsnis).
Apibendrindama nurodytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai pripažino šalių sudarytos elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties 6.3.2 punkto sąlygą negaliojančia.
Dėl siurprizinių sutarties standartinių sąlygų negaliojimo (CK 6.186 straipsnis)
Atsakovas bylos metu savo atsikirtimus grindė, be kita ko, ir aplinkybėmis, kad jis sutartį sudarė prisijungimo būdu, iš ieškovės pasirinkto sutarties pakeitimo būdo – atsiųsto bendradarbiavimo pasiūlymo teksto negalėjo suprasti, kad juo keičiamas ir pradinės sutarties 5.4 punkte nustatytas sutarties nutraukimo mokestis, ieškovė pažeidė pareigą sutartiniuose santykiuose elgtis sąžiningai. Kaip tvirtina atsakovas, sutartiniuose santykiuose jis buvo nelygiavertėje derybinėje padėtyje su ieškove, kadangi elektros energijos pirkimo santykiuose yra neinformuota, nepatyrusi, neturinti derybų patirties šalis.
Vertinant atsakovo nurodytas aplinkybes, aktualus CK 6.186 straipsnyje įtvirtintas netikėtų (siurprizinių) sutarčių standartinių sąlygų institutas. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad negalioja netikėtos (siurprizinės) sutarčių standartinės sąlygos, t. y. tokios, kurių kita šalis negalėjo protingai tikėtis būsiant sutartyje. Netikėtomis (siurprizinėmis) laikomos sutarties sąlygos, su kuriomis šalis aiškiai sutiko, kai jos šaliai buvo tinkamai atskleistos. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, sprendžiant, ar sąlyga yra netikėta (siurprizinė), reikia atsižvelgti į jos turinį, formuluotę bei išraiškos būdą.
Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CK 6.186 straipsnyje įtvirtintų nuostatų tikslas – nustatyti papildomas garantijas šaliai, kuri sudaro sutartį prisijungimo būdu pagal kitos šalies parengtas standartines sąlygas. CK 6.186 straipsnio 1 dalis gali būti taikoma tik tada, kai yra dvi sąlygos: pirma, standartines sutarties sąlygas parengusi šalis neįvykdė CK 6.185 straipsnio 2 dalyje nurodytos pareigos, t. y. nesudarė tinkamos galimybės kitai šaliai susipažinti su standartinėmis sąlygomis; antra, sąlygos, su kuriomis prisijungusi šalis aiškiai nesutinka, yra netikėtos, t. y. tokios, kurių ji negalėjo protingai tikėtis būsiant ateityje. Sprendžiant, ar konkreti sąlyga yra netikėta (siurprizinė), reikia atsižvelgti į jos turinį, formuluotę, išraiškos būdą (CK 6.168 straipsnio 2 dalis). Be to, turi būti atsižvelgiama į prisijungusios sutarties šalies patirtį, tarp šalių susiklosčiusius santykius, kitas aplinkybes, taip pat teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3 K-3-518/2008).
Kaip ne kartą pažymėta kasacinio teismo praktikoje, teisiškai kvalifikuoti ginčo santykius yra teismo pareiga, aplinkybė, kad asmuo, nurodęs faktinį reikalavimų (atsikirtimų) pagrindą, netinkamai nurodo taikytiną teisės normą ar jos nenurodo, neatleidžia teismo nuo šios pareigos vykdymo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-465-916/2017, 30 punktas). Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovo nurodytos ir teismų įvertintos aplinkybės sudaro pagrindą sutarties 5.4 punkto pakeitimą vertinti CK 6.186 straipsnio nuostatų aspektu.
Ieškovė neginčija aplinkybės, kad elektros tiekimo sutartį atsakovas sudarė prisijungimo būdu – pagal jos paruoštas standartines sutarties ir pakeitimo sąlygas, tačiau laikosi pozicijos, kad tinkamai atskleidė atsakovui sutarties 5.4 punkto pakeitimo turinį, o pakeistas susitarimo turinys atitinka sąžiningą verslo praktiką. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos procesinių dokumentų turinį, šiuos ieškovės argumentus pripažįsta nepagrįstais.
Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas, ar ieškovė tinkamai pranešė atsakovui-pirkėjui apie elektros energijos sutarties pakeitimą, konstatavo, be kita ko, šias aplinkybes: pagrindinėje tarp šalių sudarytoje 2012 m. lapkričio 27 d. elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartyje, kuri buvo pasirašyta abiejų šalių atstovų, 5.4 punktas numatė atsakomybę klientui, jei jis nutraukia sutartį nesilaikydamas 5.2 punkto reikalavimų (klientas turi teisę nutraukti sutartį apie tai iš anksto raštu įspėdamas tiekėją mažiausiai prieš 60 kalendorinių dienų), – tuo atveju klientas privalo mokėti tiekėjui 250 Lt (be PVM) mokestį už išankstinį sutarties nutraukimą. Ieškovės atsiųstame bendradarbiavimo pasiūlymo tekste po pagrindinėmis sąlygomis yra nurodytas išankstinis produkto nutraukimo mokestis, tačiau apie tai, kad ieškovė šiuo pasiūlymu siūlo sutarties 5.2 ir 5.4 punktų pakeitimus, iš pasiūlymo teksto nebuvo aišku, ieškovė atsakovui tinkamai nepranešė, kad siūlo sutarties nutraukimo mokestį pakeisti produkto nutraukimo mokesčiu.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismo nustatytos sutarties pakeitimo aplinkybės sudaro pakankamą pagrindą pripažinti, kad ieškovė nesudarė tinkamos galimybės kitai šaliai susipažinti su standartinėmis sąlygomis ir tinkamai neatskleidė savo valios nustatyti išankstinio produkto nutraukimo mokestį. Be to, teisėjų kolegija atsižvelgia ir į tai, kad pagal ieškovės pasiūlytą sutarties 5.4 sąlygos pakeitimą už to paties pobūdžio pažeidimą – įspėjimą apie sutarties nutraukimą vėliau nei prieš 60 dienų numatyta mokesčio suma padidėjo nuo 72,40 Eur pradinėje sutartyje iki 9495,48 Eur nagrinėjamo ginčo atveju – atsakovui pranešus apie sutarties nutraukimą prieš 45 dienas. Toks pradinės sutarties sąlygų pakeitimas neabejotinai toks, kurio kita šalis negalėjo protingai tikėtis būsiant sutartyje už panašaus pobūdžio pažeidimą. Pažymėtina, kad ieškovė neįrodinėja, jog bendradarbiavimo pasiūlymu buvo pakeistas ir sutarties 5.2 punktas.
Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nustatytos aplinkybės sudaro pakankamą pagrindą šalių elektros pirkimo–pardavimo sutarties pakeitimo (bendradarbiavimo pasiūlymo) sąlygą dėl pradinės sutarties 5.4 sąlygos pakeitimo pripažinti siurprizine ir negaliojančia CK 6.186 straipsnio pagrindu.
Dėl procesinės bylos baigties
Apibendrindama nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, nepaisant padarytų materialiosios teisės taikymo klaidų, tenkindamas ieškovės ieškinį iš dalies iš esmės šalių ginčą išsprendė teisingai. Dėl to skundžiama nutartis paliekama galioti iš esmės nepakeista, jos motyvus iš dalies pakeičiant išdėstytais šioje nutartyje.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 93 straipsnio 1, 2 dalys, 98 straipsnio 1 dalis).
Nagrinėjamu atveju ieškovės kasacinis skundas netenkinamas, todėl ieškovei, sumokėjusiai žyminį mokestį, šis mokestis iš atsakovo nepriteistinas.
Atsakovas pateikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidų, patirtų kasaciniame procese, atlyginimą. Kadangi ieškovės kasacinis skundas atmestas, atsakovas turi teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų kasaciniame teisme, atlyginimą. Atsakovas prašo priteisti 500 Eur išlaidų už advokato pagalbą atlyginimą (už parengtą atsiliepimą į kasacinį skundą). Nagrinėjamu atveju atsakovo prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimas už advokato suteiktą pagalbą neviršija Rekomendacijose įtvirtinto maksimalaus dydžio, todėl atsakovui iš ieškovės priteistinas 500 Eur išlaidų atlyginimas už advokato pagalbą.
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 4 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kasacinis teismas patyrė 2,69 Eur tokių išlaidų. Netenkinus ieškovės kasacinio skundo, šių bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei turėtų būti priteistas iš ieškovės, tačiau kasacinio teismo patirtų pašto išlaidų suma nesiekia 3 Eur ir yra mažesnė nei minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma (Lietuvos Respublik?s teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, kurio pakeitimas įsigaliojo 2015 m. sausio 1 d.). Todėl procesinių dokumentų įteikimo išlaidų dalies atlyginimas valstybės naudai iš ieškovės nepriteistinas (CPK 96 straipsnio 6 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. lapkričio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovui ūkininkui K. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Elektrum Lietuva“ (j. a. k. 301506046) 500 (penkių šimtų) Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą atlyginimą.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Virgilijus Grabinskas
Egidijus Laužikas
Sigita Rudėnaitė
