Baudžiamoji byla Nr. 2K-218-489/2016
Teisminio proceso Nr. 1-30-1-00168-2014-7
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.2.25.4.5.
2.1.14.
2.6.7.5.
2.4.2.1.
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. birželio 16 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Armano Abramavičiaus, Eligijaus Gladučio ir pranešėjo Tomo Šeškausko,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. P. kasacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 7 d. nuosprendžio, kuriuo E. P. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 5 dalį ketverių metų laisvės atėmimu. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant per šį laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
E. P. pagal BK 68 straipsnį uždrausta naudotis teisėmis vairuoti kelių transporto priemonę dvejus metus.
Nukentėjusiesiems A. P. ir V. P. iš nuteistojo E. P. priteista 7000 Eur (kiekvienam po 3500 Eur) neturtinės žalos atlyginimo, nukentėjusiajam V. P. – 869 Eur proceso išlaidų. Iš UAB DK „PZU Lietuva“ nukentėjusiesiems priteista 2500 Eur (kiekvienam po 1250 Eur) neturtinės ir 1580,90 Eur turtinės žalos atlyginimo.
Skundžiama ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gruodžio 10 d. nutartis, kuria nuteistojo E. P. apeliacinis skundas atmestas.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
1. E. P. nuteistas už tai, kad 2014 m. birželio 12 d., apie 9.04 val., Klaipėdos mieste, Taikos prospekto ir Bijūnų gatvių nereguliuojamoje sankryžoje, vairuodamas automobilį „Renault Laguna“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) keturių eismo juostų kelyje (jo važiavimo kryptimi buvo dvi eismo juostos), važiuodamas Taikos prospektu antra eismo juosta, pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, (2012 m. lapkričio 28 d. redakcija) patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 161 punkto reikalavimą, t. y. turėdamas galimybę iš tolo pamatyti atvažiuojantį motociklininką dėl išsiblaškymo jo nepamatė, nesustabdė vairuoto automobilio, sukdamas į kairę, į Bijūnų gatvę, nedavė kelio lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai važiavusiam motociklui „Honda CB 500“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), kurį vairavo V. P. (V. P.), ir su juo susidūrė. Dėl eismo įvykio metu patirtų daugybinių sužalojimų, išsivysčius vidiniam kraujavimui ir sunkiam trauminiam-hemoraginiam šokui V. P. žuvo.
2. Kasaciniu skundu nuteistasis E. P. prašo panaikinti teismų sprendimus ir bylą nutraukti arba panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
2.1. Skunde teigiama, kad priežastinis ryšys yra nusikalstamos veikos sudėties požymis, jis įrodinėjamas teismo, o ne ekspertų. Nagrinėjamoje byloje priimant nuosprendį pirmenybė buvo suteikta eksperto išvadoms arba eksperto paaiškinimams, o tai lėmė netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą, nes kaltu buvo pripažintas būtent automobilio vairuotojas.
2.2. Pirmosios instancijos teismo išvada, jog automobilio vairuotojas matė atvažiuojantį motociklą, kad vairuotojas turėjo realią galimybę įvertinti, jog motociklas atvažiuoja ir važiuoja didesniu nei leistina greičiu, pagrįsta tik eksperto paaiškinimais. Apeliacinės instancijos teismo nutarties teiginiai dėl kaltės konstatavimo turėtų būti teisinio vertinimo problema, tačiau taip pat grįsti eksperto išvadomis, nors ekspertai negali duoti išvadų dėl kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimo vertinimo sprendžiant asmens kaltumo ar nekaltumo klausimą.
2.3. Pirmosios instancijos teismas išvardijo įvykio vietos apžiūros duomenis, tačiau jų neanalizavo, nors šie duomenys galėjo turėti reikšmės sprendžiant eismo dalyvių atsakomybės klausimą. Iš bylos duomenų nustatyta, kad motociklas atvažiavo nuo Taikos prospekto – Sausio 5-osios gatvės sankryžos, o protokole nurodyta, kad atstumas nuo šios sankryžos iki įvykio vietos yra 206,43 m, taigi kasatorius kelia klausimą, iš kur prieš jo automobilį atsirado motociklas, ar jis galėjo būti pamatomas. Kasatorius mano, kad nuosprendyje nepagrįstai sureikšmintas eksperto aiškinimas, jog iš priekio atvažiuojantį motociklą kasatorius turėjo pastebėti, kai šis buvo per 60 metrų, ekspertas pirmosios instancijos teisme nepaaiškino, ar įmanoma keisti automobiliu jau pradėto manevro veiksmus, kai motociklas važiavo 106 km/h greičiu, taigi įvykio vietoje atsirado nepastebimai per kelias sekundes.
2.4. Kita vertus, pirmosios instancijos teismas, remdamasis specialisto išvada, pripažino, kad eismo įvykį lėmė paties motociklininko neatsakingas elgesys, liudytojas D. D. pripažino didelį nukentėjusiojo greitį. Teismas padarė išvadą, kad abu eismo dalyviai nevykdė Kelių eismo taisyklių reikalavimų ir abiejų veiksmai turėjo įtakos eismo įvykiui, t. y. jei motociklo vairuotojas būtų važiavęs leistinu greičiu, tai automobilis būtų išvažiavęs iš sankryžos, jei automobilio vairuotojas, matydamas iš priekio atvažiuojančią transporto priemonę, būtų davęs jai kelią prieš pradėdamas manevrą, susidūrimas nebūtų įvykęs. Susidūrimas įvyko automobiliui jau įvažiavus į motociklo judėjimo krypties juostą. Kartu teismas konstatavo, kad automobilis jau buvo nuvažiavęs 27 metrus iki susidūrimo vietos, o motociklas buvo 62 metrai iki susidūrimo vietos ir, kaip ekspertas parodė, techniniu požiūriu vairuotojas privalėjo matyti atvažiuojantį motociklą.
2.4.1. Apeliacinės instancijos teismas, pritardamas pirmosios instancijos teismo išvadoms, taip pat konstatavo, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimus padarė tiek automobilio vairuotojas, tiek motociklo vairuotojas ir motociklo vairuotojo pažeidimas buvo susijęs priežastiniu ryšiu su eismo įvykio kilimu, tačiau nutartyje kartu konstatavo, kad ir E. P. pažeidė Kelių eismo taisyklių 161 punkto reikalavimus. Tai, pasak kasatoriaus, yra prieštaringos išvados, be pakankamos teisinės motyvacijos, padarytos remiantis vien eksperto išvada, be teisinio vertinimo. Teismas, viena vertus, konstatavo, kad abu eismo dalyviai nevykdė Kelių eismo taisyklių reikalavimo, abiejų vairuotojų veiksmai turėjo įtakos eismo įvykiui. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas, padarydamas išvadą dėl E. P. kaltės sukėlus eismo įvykį, neapibrėžė nukentėjusiojo veiksmų išimtinai didelio pavojingumo įvykio metu. Toks įrodymų vertinimas pažeidžia BPK 20 straipsnio reikalavimus.
2.5. Kasatorius cituoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį Nr. 2K-49/2013, kurioje konstatuota, kad dvigubas greičio viršijimas atsižvelgiant į buvusį kelio reljefą ir toje vietoje leistiną greičio ribą (gyvenvietėse 50 km/h) pats savaime yra itin pavojingas ir sukeliantis avarinę situaciją. Kai Kelių eismo taisyklių pažeidimus padaro keli eismo dalyviai, teismas privalo ištirti kiekvieno jų padaryto pažeidimo galimą priežastinį ryšį su eismo įvykiu ir kilusiais padariniais (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-52/2010). Nagrinėjamoje byloje sprendžiant kaltės klausimą teismų sprendimuose tik konstatuojami automobilio vairuotojo padaryti objektyvaus pobūdžio veiksmai – kairiojo posūkio manevras, kartu konstatuojant ir nukentėjusiojo padarytus pažeidimus, kurie susiję priežastiniu ryšiu su eismo įvykio kilimu, tačiau iš to padarant tik faktinio pobūdžio išvadą dėl kaltės. Kasatorius tvirtina, kad byloje reikėjo spręsti, ar jis turėjo objektyvią galimybę išvengti eismo įvykio. Byloje nėra jokių duomenų, kad motociklo vairuotojas prieš susidūrimą būtų nors kažkiek stabdęs savo vairuojamą transporto priemonę ir būtų siekęs išvengti įvykio. Skunde pabrėžiama, kad motociklo išmatavimai yra kitokie negu automobilio, ši transporto priemonė eismo srautuose savaime sunkiau pastebima, ypač jeigu su ja elgiamasi neatsakingai.
2.6. Kasatorius taip pat tvirtina, kad liudytojo D. D. parodymai, kuriais taip pat rėmėsi teismai, jog E. P. buvo nesaugu atlikti manevrą, šis vairuotojas per galinio vaizdo veidrodėlį matęs iš paskos dideliu greičiu atvažiuojantį motociklą, jog jis stabdė savo automobilį, kad išvengtų susidūrimo su kasatoriaus vairuojamu automobiliu, yra prieštaringi. Teismų sprendimuose minimas šviesoforas, prie kurio stovėjęs D. D., tačiau įvykio vietoje šviesoforo nėra, taip pat kalbama apie kažkokį bendrabutį, kurio reikšmė įvykiui teismų sprendimuose neatspindėta.
3. Atsiliepimu į nuteistojo E. P. kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Darius Čaplikas prašo iš dalies tenkinti kasacinį skundą.
3.1. Prokuroras sutinka, kad teismai išvadą dėl E. P. kaltės padarė neįvertinę visų bylai teisingai išspręsti reikšmingų aplinkybių, apeliacinės instancijos teismas neatsakė į esminius apeliacinio skundo klausimus.
3.2. Vienintelis tiek apeliacinės, tiek pirmosios instancijos teismo argumentas dėl E. P. kaltės yra tai, kad, prieš pradėdamas manevrą į kairę, E. P. turėjo sustoti ir praleisti priešpriešiais atvažiuojantį motociklininką V. P.. Apeliacinės instancijos teismas neįvertino nuteistojo apeliacinio skundo argumento, kad motociklininko V. P. viršytas daugiau nei du kartus gyvenvietėje leidžiamas greitis buvo būtinoji eismo įvykio kilimo sąlyga, t. y., E. P. pažeidus kelių eismo taisykles, motociklo vairuotojas V. P., važiuodamas didžiausiu leistinu gyvenvietėje greičiu, būtų eismo įvykio išvengęs.
3.3. Atsiliepime atkreipiamas dėmesys į tai, kad 2014 m. gruodžio 11 d. ekspertizės akto 11 punkte nurodyta, kad jeigu motociklo vairuotojas V. P. būtų važiavęs leistinu 50 km/h greičiu, eismo įvykis nebūtų įvykęs, nes automobilis papildomai būtų nuvažiavęs apie 31 metrą ir atlaisvinęs motociklo judėjimo krypties važiuojamą dalį, t. y. ekspertas nenustatė aplinkybės, kad motociklininkas eismo įvykio galėjo išvengti tik intensyviai stabdydamas motociklą.
Ekspertas D. Jucys parodė, kad V. P. negalėjo sustabdyti motociklo tik dėl viršyto greičio likus 5-10 metrų atstumui, o ne prie pat eismo įvykio vietos.
3.4. Apeliacinės instancijos teismas į E. P. skundo argumentą, kad jis tokiu atstumu (apie 62 metrus) pastebėjęs V. P., negalėjo nustatyti jo vairuoto motociklo greičio (važiuodamas 62 km/h greičiu 62 metrų atstumą motociklas nuvažiuoja per kiek daugiau nei dvi sekundes), o dėl motociklo didelio greičio objektyviai negalėjo suvokti, kad jo manevras gali nulemti susidūrimą su motociklininku, neatsakė. Be to, įvertinus ir reakcijos laiką į atsiradusią kliūtį, apeliacinio teismo išvada, kad tokiu atveju pastebėjus atvažiuojantį motociklą, labai viršijantį leistiną greitį, galima įvertinti jo važiavimo greitį, nepateikus konkrečių argumentų, yra tik abejotina.
4. Atsiliepimu į nuteistojo E. P. kasacinį skundą civilinio atsakovo ADB „Gjensidige“ įgaliotas asmuo Ana Dzekevič prašo tenkinti kasacinį skundą.
4.1. Atsiliepime teigiama, kad nuteistojo argumentai dėl netinkamai taikyto įstatymo skiriant bausmę bei nuosprendyje išdėstytų išvadų, neatitinkančių bylos aplinkybių, yra pagrįsti. Teismai nuosprendį ir nutartį priėmė netinkamai pritaikę tiek materialines, tiek procesines teisės normas.
5. Atsiliepimu į nuteistojo E. P. kasacinį skundą nukentėjusieji A. P. ir V. P. bei jų atstovas advokatas Vaclovas Janušauskas prašo skundą atmesti ir priteisti iš E. P. nukentėjusiesiems 300 Eur išlaidų už atsiliepimo surašymą.
5.1. Atsiliepime nurodoma, kad E. P. kaltė įrodyta teismų sprendimais ir ekspertizės išvadomis, eksperto paaiškinimais teisme. Kasatorius nepagrįstai kelia abejones dėl liudytojo D. D. parodymų. Liudytojo D. D. parodymai patvirtina, kad nuteistasis neatsakingai suko į kairę ir, jeigu nebūtų buvę susidūrimo su motociklininku, tai ir pačiam D. D. būtų tekę staigiai stabdyti.
5.2. Nukentėjusysis, priešingai negu nurodoma skunde, siekė išvengti susidūrimo, bandė prasukti, apvažiuoti jį taranuojantį E. P. vairuojamą automobilį, tačiau nesuspėjo. V. P. važiavo antra juosta ir toliau būtų ja nuvažiavęs, jeigu ne E. P. staigus manevras nemažinant greičio sukti į kairėje priešais atvažiuojantį motociklą.
5.3. Apibendrintai, atsiliepime sutinkama su teismų sprendimais, tvirtinama, kad E. P. teisingai pripažintas kaltu dėl eismo įvykio.
6. Nuteistojo E. P. kasacinis skundas tenkintinas.
Dėl BPK pažeidimų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme
7. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Šios instancijos teismas privalo ištirti apeliaciniame skunde esančius argumentus, juos motyvuotai atmesti arba pagrįsti.
Apeliacinės nutarties (BPK 332 straipsnis) turinys, kuriame nurodytas teismo argumentavimas apie pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumą, atitiktį bylos aplinkybėms, turi būti racionalus, aiškus, logiškas, nuoseklus ir įtikinamas.
BPK 332 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad nutartyje turi būti išdėstytos motyvuotos apeliacinės instancijos teismo išvados dėl apeliacinio skundo, o 5 dalyje teigiama, kad jeigu apeliacinis skundas atmetamas, nutartyje turi būti nurodyti motyvai, paaiškinantys, kodėl skundas atmetamas, o nuosprendis pripažįstamas teisingu.
Dėl šių baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, nesant tokių apeliacinės instancijos teismo motyvuotų išvadų bent dėl dalies apeliacinio skundo prašymų ar esminių argumentų, laikoma, kad apeliacinis skundas liko neišnagrinėtas ir taip pažeidžiami minėti BPK reikalavimai.
8. Nagrinėjamoje byloje E. P. nuteistas pagal BK 281 straipsnio 5 dalį, nes pirmosios instancijos teismas nuosprendyje konstatavo, kad E. P. nustatyti Kelių eismo taisyklių 161 punkto pažeidimai, kai jis nereguliuojamoje sankryžoje, sukdamas į kairę, nedavė kelio lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai važiavusiam motociklui ir su juo susidūrė, objektyviai buvo tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su eismo įvykio kilimu, kurio metu žuvo motociklu važiavęs V. P..
Šis teismas pripažino, kad E. P. veiksmai buvo pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti. Išvados dėl priežastinio ryšio ir kaltės nuosprendyje grindžiamos eksperto išvada, kartu cituojama kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDczLzIwMTE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-473/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-473/2011">2K-473/2011</a>, kad vairuotojas, atlikdamas manevrą ir sukdamas į priešingą eismo juostą, sukdamas į kairę, privalo praleisti bet kokiu greičiu važiuojančias transporto priemones, būti atidus ir sekti situaciją kelyje.
9. Nuteistasis E. P., nesutikdamas su tokiomis išvadomis, pateikė apeliacinį skundą, kuris nubrėžė bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas. Skunde nurodyta, kad pirmosios instancijos teismo padarytos išvados neatitinka bylos aplinkybių dėl netinkamai įvertintų įrodymų. Šiame skunde nurodyta, į kokias aplinkybes, apelianto manymu, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė nustatydamas priežastinį ryšį ir jo kaltę.
Iš skundo matyti, kad jame buvo keliamas teisinio priežastinio ryšio požymio nustatymo klausimas vertinant įrodymus, patvirtinančius, kad Kelių eismo taisyklių reikalavimus pažeidė abu eismo dalyviai, o motociklininko pažeidimas buvo susijęs su dvigubai negu leistina tame kelyje viršytu greičiu. Skunde E. P. prašė teismo vertinti šią aplinkybę ir atsakyti į kelis klausimus:
1. Ar susidariusioje eismo įvykio situacijoje jis tikrai galėjo matyti motociklininką, įvertinti jo greitį ir laiku sureaguoti, neatlikti posūkio.
2. Ar galima daryti išvadą, jog pagrindinė eismo įvykio priežastis yra būtent E. P. padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai, nes byloje nustatyta ir tai, kad jeigu žuvusiojo motociklininko vairuojamas motociklas nebūtų viršijęs greičio, būtų galėjęs išvengti susidūrimo su automobiliu, nes E. P. vairuojamas automobilis būtų užbaigęs manevrą, motociklininko judėjimo krypties važiuojamoji dalis būtų atlaisvinta.
10. Kolegija sprendžia, kad atsakydamas į šiuos klausimus, apeliacinės instancijos teismas sprendė ne visus klausimus, kuriuos turėjo išspręsti, ir darydamas išvadas dėl apeliacinio skundo atmetimo išdėstė ne visas aplinkybes, kurias turėjo išdėstyti.
10.1. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje aplinkybę, kad E. P. nematė Taikos prospektu važiuojančio motociklo, o tik artėjantį automobilį (pagal bylos aplinkybes vairuojamą D. D.), paneigė liudytojo D. D. parodymais, jog šis liudytojas artėjantį motociklą matė galinio vaizdo veidrodėlyje ir kad matomumas jam buvo geras. Apeliacinės instancijos teismas, nutartyje išdėstydamas išvadas apie E. P. galimybę pamatyti motociklininką, jas grindė eismo įvykio ekspertizės išvados punktu, kad techniniu požiūriu vairuotojas privalėjo matyti motociklininką ir kitą automobilį; kad eksperto paaiškinimai paneigia nuteistojo teiginius.
Tačiau nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismai nepateikė išsamios važiuojančio pagal Kelių eismo taisykles liudytojo D. D. ir nuteistojo E. P. parodymų analizės lyginamuoju aspektu. Iš šio liudytojo parodymų, kurie išdėstyti nuosprendyje, netgi neaišku, kokia eismo juosta Taikos prospektu važiavo D. D., kokia žuvęs motociklininkas V. P.. Teismai neišdėstė išvadų, kokioje padėtyje, kokiu atstumu iki susidūrimo buvo E. P. vairuojamas automobilis, kai motociklininkas jį pralenkė, kokie buvo motociklininko ir paties E. P. manevrai pamačius kliūtį pagrindiniame kelyje. Šios aplinkybės svarbios tikrinant apelianto versiją, ar susiklosčius konkrečiai įvykio situacijai E. P. tikrai turėjo objektyvią galimybę pamatyti dideliu greičiu atvažiuojantį motociklą ir išvengti eismo įvykio.
10.2. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis eismo įvykio ekspertizės akto išvada, pripažino, kad abu eismo dalyviai techniniu požiūriu pasielgė nepriimtinai. Tačiau, atmesdamas nuteistojo skundo teiginį dėl to, kad dėl eismo įvykio kaltas ir motociklo vairuotojas, šis teismas nurodė, jog ekspertizės akto išvadoje nėra kategoriškai konstatuota, kad būtent motociklo vairuotojo V. P. padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga. Tokios išvados nepakankamos tikrinant priežastinio ryšio nustatymo ir E. P. kaltumo aplinkybes.
10.3. Pagal teismų praktiką tais atvejais, kai KET pažeidimus padaro keli eismo įvykio dalyviai, teismas privalo ištirti kiekvieno jų padaryto KET pažeidimo galimą priežastinį ryšį su eismo įvykiu ir kilusiais padariniais. Priežastinio ryšio nustatymas yra daugiau fakto klausimas, loginis procesas, nes, sprendžiant šį klausimą, iš esmės nagrinėjamos faktinės eismo įvykio aplinkybės, nustatinėjama loginė priežasčių seka, reikalinga padaryti išvadai, ar yra ryšys tarp veikos ir padarinių. Priežastinis ryšys tarp kaltininko padaryto KET pažeidimo ir BK 281 straipsnyje numatytų padarinių yra vienas iš objektyviųjų šio nusikaltimo sudėties požymių. Tinkamai nustatytas priežastinis ryšys sujungia nusikalstamą veiką ir padarinius į vieningą visumą, kuri leidžia tiksliai parinkti ją atitinkančią baudžiamojo įstatymo normą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-52/2010). Neretai tik vieno eismo dalyvio KET pažeidimas pripažįstamas eismo įvykio priežastimi, o kito eismo dalyvio KET pažeidimas, nors ir turėjęs įtakos eismo įvykiui kilti, vertinamas kitaip. Toks vertinimas galimas, kai tik vieno eismo dalyvio KET pažeidimas pripažįstamas būtina sąlyga (kartais ji įvardijama kaip pagrindinė sąlyga) eismo įvykiui kilti arba dėsninga (kartais ji įvardijama kaip pagrindinė, lemiama) jo priežastis, o kito eismo dalyvio padarytas pažeidimas, atvirkščiai, tokiu nelaikomas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-297/2009).
Jeigu eismo įvykyje dalyvauja du vairuotojai ir kiekvienas iš jų pažeidžia Kelių eismo taisykles, būtinąja padarinių kilimo sąlyga gali būti vieno eismo įvykio dalyvio pažeidimai arba abiejų eismo dalyvių Kelių eismo taisyklių reikalavimų pažeidimai. Nustatant, ar kaltininko padarytas kelių transporto eismo saugumo pažeidimas buvo būtina padarinių kilimo atsiradimo sąlyga, taikomas objektyvaus išvengiamumo kriterijus – sprendžiama, ar konkrečioje situacijoje asmuo turėjo objektyvią galimybę išvengti eismo įvykio. Pageidautinas vairuotojo elgesys avarinėje situacijoje, vertinant, ar jis buvo saugus, priimtinas, efektyvus, yra teisės klausimas, pagrindžiantis veikos požymius ir kaltės buvimą, ir tai yra išskirtinė teismo kompetencija (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-49/2013). Kai kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles pažeidžia keli eismo dalyviai, kaltininko (kaltininkų) veika yra priežastiniu ryšiu susijusi su kilusiais padariniais, jeigu nustatoma, kad analogiškoje situacijoje jam (jiems) laikantis kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių, o kitam (kitiems) eismo dalyviui jas pažeidus, eismo įvykis, dėl kurio kilo BK 281 straipsnyje numatyti padariniai, neįvyktų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzgvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-38/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-38/2008">2K-38/2008</a>, 2K-297/2009, 2K-52/2010, 2K-127/2010, 2K-151/2011).
Todėl apeliacinės instancijos teismas turėjo ypač atidžiai ir visapusiškai išnagrinėti priežastinio ryšio buvimą tarp E. P. ir V. P. nustatytų Kelių eismo taisyklių pažeidimų bei kilusių padarinių ir padaryti išsamias teisines išvadas. Tokios teismo išvados turi būti tinkamai motyvuotos ir pagrįstos abiejų eismo dalyvių padarytų pažeidimų analize. To apeliacinės instancijos teismo nutartyje nėra, nes iš esmės apsiribota plačiu eismo įvykio ekspertizės akto išvadų pakartojimu iš esmės vertinant tik vieno iš kelių eismo dalyvių nustatytus Kelių eismo taisyklių pažeidimus.
11. Taigi kolegija daro išvadą, kad, apeliacinės instancijos teismas, neišdėstydamas tinkamų išvadų dėl esminių nuteistojo E. P. apeliacinio skundo motyvų, tinkamai neįvertinęs liudytojo D. D. parodymų, nepatikrino bylos tiek, kiek buvo prašoma nuteistojo apeliaciniame skunde, todėl padarė BPK 20 straipsnio 5 dalies, 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnių pažeidimus, dėl kurių apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintina ir byla perduotina iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.
12. Iš naujo nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, teismas privalo iš naujo patikrinti bylą tiek, kiek buvo prašoma nuteistojo E. P. apeliaciniame skunde, išnagrinėti apeliaciniame skunde nurodytus visus esminius argumentus ir savo sprendime dėl jų pateikti motyvuotas išvadas.
Dėl proceso išlaidų
17. Nukentėjusieji A. P. ir V. P. atsiliepimu į nuteistojo E. P. kasacinį skundą prašo priteisti jų turėtas proceso išlaidas. Nukentėjusieji prie atsiliepimo prideda 2016 m. gegužės 2 d. su advokatu Vaclovu Janušausku sudarytą atstovavimo sutartį, taip pat 2016 m. gegužės 11 d. pinigų priėmimo kvitą LAT Nr. 819509, kuriame nurodyta, kad advokatui sumokėta 300 Eur, tačiau nenurodyta, už kokią suteiktą paslaugą sumokėti pinigai.
18. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti (BPK 106 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog minėtos nuostatos galioja taip pat nagrinėjant bylą apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, tačiau šiuo atveju, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-303/2014, 2K-8-696/2015, 2K-84-699/2015). Pagal BPK 3741 straipsnio 1 dalį nagrinėjant bylą kasacine tvarka privalomas tik prokuroro atsiliepimas, o kitų proceso dalyvių baudžiamojo proceso įstatymas pateikti atsiliepimo neįpareigoja. Teismas taip pat negali nuspręsti išieškoti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstOTIvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-92/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-92/2014">2K-92/2014</a>, 2K-210/2014, 2K-548/2014).
19. Atsižvelgiant į tai, kas pirmiau išdėstyta, įvertinus nuteistojo E. P. turtinę padėtį, nukentėjusiųjų atsiliepimo, kuris nėra privalomas teismui pateikti, apimtį bei turinį ir aplinkybę, kad nuteistojo kasacinis skundas tenkinamas, o byla grąžinama iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, nukentėjusiųjų prašoma priteisti išlaidų advokato paslaugoms apmokėti 300 Eur dydžio suma šiuo atveju nepriteistina.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 5 punktu,
n u t a r i a :
Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gruodžio 10 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Teisėjai Armanas Abramavičius
Eligijus Gladutis
Tomas Šeškauskas
