Civilinė byla Nr. 3K-3-495/2008 (S)
Procesinio sprendimo kategorija 78.2.1
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Prano Žeimio (kolegijos pirmininkas), Janinos Januškienės (pranešėja) ir Gintaro Kryževičiaus,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. S. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 18 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo M. S. ieškinį atsakovei A. B. ir atsakovės priešieškinį ieškovui dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio pakeitimo ir bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo; išvadą duodanti institucija – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos tarnyba.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
Ginčo esmė
Byloje kilo ieškovo ir atsakovės ginčas dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio pakeitimo ir bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo. Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2002 m. lapkričio 12 d. sprendimu nutraukta ieškovo ir atsakovės santuoka abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtinta šalių sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kurią ieškovas įsipareigojo sūnums V. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir J. S., gim. (duomenys neskelbtini), mokėti 37 proc. visų savo mėnesinio darbo užmokesčio ir gaunamų pajamų dydžio išlaikymą nuo 2002 m. spalio 1 d. iki vaikų pilnametystės. Ieškovas ieškiniu prašė: 1) pakeisti nustatytą išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydį, priteisiant iš ieškovo abiejų sūnų išlaikymui mokėti 37 proc. savo mėnesinio darbo užmokesčio dydžio išlaikymą, tačiau ne mažiau kaip po 300 Lt ir ne daugiau kaip po 1000 Lt per mėnesį kiekvienam sūnui iki jų pilnametystės; 2) nustatyti atsakovei mėnesinę išgrynintų pinigų sumą iš vaikų sąskaitos – 200 Lt; 3) įpareigoti atsakovę kas ketvirtį teikti ataskaitas ieškovui apie vaikų išlaikymui skirtų lėšų panaudojimą ir vaikų išlaikymui skirtos sąskaitos išrašus; 4) nustatyti tokią ieškovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką: darbo dienomis – kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį nuo 18 val. iki 21 val., pasiimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos ir grąžinant į jų gyvenamąją vietą; kiekvieno mėnesio pirmąjį ir trečiąjį (gegužės mėnesį - antrąjį ir trečiąjį) savaitgalį – pasiimant vaikus šeštadienį iš jų gyvenamosios vietos nuo 9 iki 11 val. ir grąžinant juos sekmadienį iki 19 val. į jų gyvenamąją vietą; ieškovo atostogų metu, suderinus atostogų laiką su atsakove ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį iki atostogų pradžios – iki 21 dienos iš eilės, pasiimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos ir grąžinant į ją po atostogų; 5) įpareigoti atsakovę iš anksto elektroniniu paštu teikti informaciją ieškovui apie šalių vaikų mokyklinio gyvenimo įvykius, jų pasikeitimus, sveikatos būklę ir kitas esmines gyvenimo aplinkybes; 6) priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad iš jo darbo užmokesčio kas mėnesį vaikų išlaikymui išskaičiuojama vidutiniškai 3228,88 Lt, jo manymu, tokio dydžio išlaikymas pažeidžia protingumo, sąžiningumo, teisingumo, proporcingumo principus, neatitinka teismų praktikos, taip pat protingų vaikų poreikių, suvaržo ieškovo teises laisvai disponuoti jam priklausančiu turtu, daro ieškovui moralinę žalą. Be to, atsakovė vaikams skirtas lėšas išgrynina iš banko sąskaitos, naudoja ne jų poreikiams tenkinti, niekaip už jų panaudojimą neatsiskaito, todėl tikslinga jai nustatyti mėnesinę pinigų sumą, kurią ji galėtų išleisti grynaisiais. Ieškovo teigimu, po santuokos nutraukimo atsakovės turtinė padėtis pagerėjo, o ieškovo pablogėjo: jam tenka rūpintis savo tėvo sveikata bei remti materialiai, nes jis yra nedarbingas; jis yra paėmęs iš banko 50 000 Lt vartojimo kreditą, nes mokėdamas tokio dydžio išlaikymą vaikams negali išsiversti nesiskolindamas pinigų. Atsakovė piktybiškai riboja ieškovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais galimybes, nuteikinėja vaikus prieš tėvą, todėl, ieškovo teigimu, turi būti nustatyta ieškovo bendravimo su vaikais ir dalyvavimo juos auklėjant tvarka. Be to, atsakovę būtina įpareigoti teikti informaciją apie jų vaikų būklę ir kitas esmines gyvenimo aplinkybes, nes atsakovė, nepasitarusi su ieškovu, priima vaikų gyvenime labai svarbius sprendimus.
Atsakovė priešieškiniu prašė: 1) priteisti iš ieškovo po 2000 Lt kiekvienam vaikui išlaikymą kas mėnesį, mokamą periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės; 2) nustatyti tokią ieškovo bendravimo su vaikais tvarką: darbo dienomis – trečiadieniais nuo 18 val. iki 20.30 val., savaitgaliais – šeštadieniais nuo 10 val. iki 20 val., ieškovo atostogų metu – įspėjus atsakovę ne vėliau kaip prieš du mėnesius iki atostogų pradžios, praleisti su abiem vaikais 14 kalendorinių dienų iš eilės laikotarpį, pasiimant juos iš gyvenamosios vietos ir grąžinant į gyvenamąją vietą pasibaigus nustatytam laikui, vasaros sezono metu nuo birželio 1 d. iki rugpjūčio 31 d. – kas antrą savaitgalį 10 val. šeštadienį pasiimant iš gyvenamosios vietos ir grąžinant sekmadienį 20 val. į jų gyvenamąją vietą, jeigu išvykstama iš ieškovo gyvenamosios vietos, priešingu atveju vaikai grąžinami šeštadienį 20 val., paimami sekmadienį 10 val. ir grąžinami 20 val.; be to, bet kuriais kitais atvejais ieškovo bendravimo su vaikais laikas gali būti nustatomas geranorišku abiejų tėvų susitarimu; 3) įpareigoti atsakovę kartą per ketvirtį elektroniniu paštu ieškovui pateikti banko sąskaitos išrašo kopiją su duomenimis apie gautų vaikų išlaikymui lėšų panaudojimą; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė nurodė, kad ieškovo turtinė padėtis ne pablogėjo, o pagerėjo, nes jo pajamos pagal darbo sutartį 2002 metais buvo 119 337,46 Lt, o 2006 m. – 190 031,64 Lt. Ieškovas gyvena vienas, kitų išlaikytinių neturi, o atsakovės pajamos vidutiniškai per mėnesį sudaro apie 2500 Lt, iš kurių ji skirianti po 500 Lt kiekvienam vaikui, todėl taikant proporcingumo kriterijų atsakovas turi pareigą teikti 5 kartus didesnį išlaikymą, t. y. vaikų išlaikymui skirti 5000 Lt, tačiau atsakovė reikalaujanti iš ieškovo abiejų vaikų išlaikymui tik 4000 Lt. Atsakovė sutiko ieškovui teikti banko sąskaitos išrašus, ataskaitas, tačiau pažymėjo, kad ieškovas reikalauja nustatyti itin painius išlaikymo skaičiavimo principus, todėl ji su jais nesutiko, nurodydama, kad išlaikymas paprastai yra skiriamas konkrečia pinigų suma, nesiejant su darbo užmokesčiu, tačiau priklausomai nuo kitų pajamų. Atsakovės teigimu, ne visus mokėjimus įmanoma atlikti banko kortelėmis (pvz., auklės paslaugos, auklės perkamas vaikų maistas, mokyklinės rinkliavos, transporto bilietai, kišenpinigiai vaikams, maistas mokykloje), todėl apribojimų nustatymas nėra nei teisingas, nei protingas. Atsakovė nesutiko su ieškovo pasiūlyta jo bendravimo su vaikais tvarka, nurodė, kad šiuo klausimu niekada nebuvo ginčo. Ieškovo reikalavimą teikti informaciją apie vaikų esminius gyvenimo įvykius atsakovė laikė nekonkrečiu ir neįgyvendinamu, pažymėjo, kad šią informaciją ieškovas gali gauti bendraudamas su vaikais, mokykloje, lankydamasis gydymo įstaigose.
Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė
Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2008 m. vasario 15 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies: 1) pakeitė nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo dydį, nustatydamas, kad ieškovas privalo mokėti išlaikymą vaikams po 1005 Lt periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui kas mėnesį iki jų pilnametystės; 2) paskyrė atsakovę tvarkyti nepilnamečiams vaikams išlaikyti skirtas lėšas; 3) įpareigojo ją vieną kartą per ketvirtį teikti ataskaitas ieškovui apie vaikų išlaikymui skirtų pinigų panaudojimą ir vaikų išlaikymui skirtos sąskaitos išrašus; 4) nustatė ieškovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais ir dalyvavimo juos auklėjant tvarką: darbo dienomis – kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį nuo 18 val. iki 20.30 val., pasiimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos ir grąžinant į jų gyvenamąją vietą; kiekvieno mėnesio pirmąjį ir trečiąjį (išskyrus gegužės mėnesį- antrąjį ir trečiąjį) savaitgalį – pasiimant vaikus šeštadienį iš jų gyvenamosios vietos nuo 9 iki 11 val. ir grąžinant juos sekmadienį iki 19 val. į jų gyvenamąją vietą; ieškovo atostogų metu, suderinus atostogų laiką su atsakove, ne vėliau kaip prieš du mėnesius iki atostogų pradžios – iki 21 dienos iš eilės, pasiimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos ir grąžinant į ją po atostogų; Šv. Kalėdų, Šv. Velykų antrą dieną, pasiimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos nuo 9 iki 11 val. ir grąžinant iki 20 val. į jų gyvenamąją vietą; 5) įpareigojo atsakovę teikti ieškovui elektroniniu paštu iš anksto informaciją apie ketinimą keisti nepilnamečių vaikų mokyklą, atsakovės gyvenamosios vietos pasikeitimą, vaikų susirgimus; 6) paskirstė bylinėjimosi išlaidas: priteisė iš atsakovės ieškovui 3360 Lt bylinėjimosi išlaidų, iš ieškovo atsakovei - 1667 Lt bylinėjimosi išlaidų. Pirmosios instancijos teismas, pakeisdamas vaikams priteisto išlaikymo dydį, konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje reikšminga aplinkybė, jog išlaikymo dydis buvo nustatytas teismo sprendimu ne ginčo tvarka, t. y. jį nustatant, nebuvo vertinamos faktinės aplinkybės dėl vaikų poreikių, nustatyto išlaikymo proporcingumo tėvų turtinei padėčiai. Pirmosios instancijos teismas laikė, kad tuo atveju, kai po teismo sprendimo, kuriuo ne ginčo tvarka priteistas išlaikymas vaikui, nustačius, jog išlaikymas neatitinka įstatymo nuostatų dėl jo proporcingumo, yra pagrindas kreiptis į teismą su ieškiniu dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo, nors šalių turtinė padėtis realiai nepasikeitė. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad vaiko išlaikymo dydis pirmiausia siejamas su protingais vaiko poreikiais, taip pat jam įtakos turi ir tėvų turtinė padėtis. Remdamasis atsakovės pateiktais apskaičiavimais ir įrodymais, pirmosios instancijos teismas pripažino, kad ne visi skaičiavimai pagrįsti (pvz., gyvybės draudimo įmokos už laikotarpį nuo 2004 m. sausio iki 2006 m. gruodžio mėnesio, išlaidos kompiuteriui bei būsto ir įrangos atnaujinimui, auklei (nes ji atlieka ne auklės, o namų šeimininkės funkcijas), ieškovės automobilio eksploatacijai, nepagrįstai didelės ir neatitinkančios protingų vaikų poreikių nurodytos išlaidos vaikų drabužiams, avalynei, patalynei, būsto priežiūrai ir namų apyvokos daiktams, laisvalaikiui, vaikų atostogoms). Nustatydamas išlaikymo dydį pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad yra nustatyti faktai, jog atsakovė vaikų išlaikymui skirtas lėšas naudojo savo asmeniniams poreikiams tenkinti, taip pat į tai, kad per laikotarpį, kada ieškovas teikė vaikams gana didelį išlaikymą, vaikų sąskaitose nebuvo sutaupyta lėšų bei vaikų vardu nebuvo įgyta kokio nors turto. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad atsakovės nurodoma 5000 Lt suma kas mėnesį abiejų vaikų poreikiams patenkinti yra nepagrįsta, neatitinka realių vaikų poreikių ir teisingumo bei protingumo principų ir konstatavo, kad kiekvieno iš vaikų maksimalūs poreikiai kas mėnesį sudaro apie 1500 Lt, iš kurių pagal savo turtinę padėtį didžiąją dalį (67 procentus, t. y. po 1005 Lt) turi teikti ieškovas, kitą dalį (33 procentus) - atsakovė. Kadangi atsakovė nevykdė pareigos teikti ieškovui ataskaitas apie lėšų, skirtų vaikų išlaikymui, panaudojimą, tai teismas laikė pagrįstu šį ieškovo reikalavimą ir jį tenkino. Nustatydamas ieškovo bendravimo su vaikais tvarką, pirmosios instancijos teismas pažymėjo abiejų tėvų lygias teises dalyvauti auklėjant vaikus ir, atsižvelgęs į Vaiko teisių apsaugos tarnybos išvadas, vaikų paaiškinimus teismo posėdžio metu, sprendė, kad atsakovės pozicija neleisti vaikams nakvoti tėvo namuose yra nepagrįsta, nes alergijos priepuolių vaikams būnant tėvo namuose nėra pasitaikę, tuo tarpu pačių vaikų poziciją, jog jie nenori nakvoti pas tėvą, pripažino objektyviai nemotyvuota, paveikta atsakovės. Teismas taip pat nustatė ieškovo bendravimo su vaikais tvarką švenčių dienomis, pripažinęs, kad tai atitinka vaikų ir tėvo interesus. Kadangi abu tėvai turi ne tik teises, bet ir pareigas auklėjant savo vaikus, tai teismas pripažino pagrįstu ieškovo reikalavimą dėl atsakovės įpareigojimo informuoti jį apie esminius vaikų gyvenimo įvykius.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. birželio 18 d. nutartimi iš dalies tenkino atsakovės apeliacinį skundą ir Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2008 m. vasario 15 d. sprendimo dalį, kuria pakeistas išlaikymo dydis ir forma, pakeitė ir nustatė, kad nuo 2008 m. birželio 18 d. iš ieškovo jo nepilnamečiams vaikams priteisiama po 2000 Lt kiekvienam išlaikymo, mokamo periodinėmis išmokomis kas mėnesį, iki jų pilnametystės, bei pakeitė sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisti ieškovui iš atsakovės 500 Lt bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidų, o kitas pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis paliko nepakeistas. Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad pirmosios instancijos teismas, iš esmės pakeisdamas išlaikymo vaikams dydį, netinkamai aiškino ir taikė CK 3.201 straipsnio nuostatas bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką analogiško pobūdžio bylose. Vadovaudamasis CK 3.201 straipsnio 1 dalies nuostata, teismas gali sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, t. y. teismas turi konstatuoti šalių turtinės padėties pasikeitimą po teismo sprendimo, nustačiusio išlaikymo dydį, priėmimo ir aplinkybę, jog šis pasikeitimas yra esminis. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje, spręsdamas išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą, teismas nebeturi pareigos iš naujo svarstyti ir tirti vaikų poreikių klausimo, nes šalys, sudarydamos ankstesnįjį susitarimą, jį jau buvo ar turėjo būti tarpusavyje apvarsčiusios bei įvertinusios. Dėl to, remiantis CK 3.201 straipsnio 1 dalies nuostata, šios bylos nagrinėjimo dalyką sudaro aplinkybės, ar po teismo sprendimo priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovas neįrodė nė vienos iš būtinų aplinkybių egzistavimo, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tenkino jo reikalavimą dėl vaikams priteisto išlaikymo dydžio sumažinimo. Ieškovas kaip savo turtinės padėties pablogėjimo kriterijų nurodė vienintelę aplinkybę - kad jis turi teikti išlaikymą savo nedarbingam tėvui, tačiau ši aplinkybė bylos nagrinėjimo metu nebuvo įrodinėjama. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad ieškovo pajamos po santuokos nutraukimo padidėjo ir toks ieškovo pajamų padidėjimas yra esminis, nes, didėjant ieškovo gaunamoms pajamoms, proporcingai didėja ne tik vaikų išlaikymui tenkanti suma, bet ir pačiam ieškovui liekanti pajamų dalis. Taigi, apeliacinės instancijos teismo manymu, nėra pagrindo pripažinti pagrįstu ieškovo, taip pat teismo argumentą, kad vaikų išlaikymui tenkanti išlaikymo suma pažeidžia vaikų poreikių bei tėvų turtinės padėties proporcingumo principą. Apeliacinės instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovė, įsigydama nekilnojamąjį turtą, jo įgijimui paėmė tikslinę paskolą, kurios grąžinimui dalimis bei palūkanų mokėjimui yra išleidžiamos visos už patalpų nuomą gaunamos pajamos, realiai iš įgyto turto geriau patenkinti vaikų poreikius ji šiuo metu negali. Dėl to, apeliacinės instancijos teismo nuomone, nors nekilnojamojo turto įgijimas teismų praktikoje paprastai yra pripažįstamas kaip turtinės padėties pagerėjimas, atsižvelgiant į konkrečias faktines aplinkybes, šis ieškovo argumentas nesudaro pakankamo pagrindo išvadai, jog dėl to, kad atsakovė įsigijo nurodomą turtą, ieškovo prievolė vaikams turi būti realiai mažinama. Dėl to, apeliacinės instancijos teismo manymu, pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo taip detaliai ir smulkiai analizuoti, tirti ir aiškintis konkrečių vaikų išlaikymo poreikių. Abiejų tėvų ar vieno iš jų turtinei padėčiai esant geresnei negu statistinis Lietuvos vidurkis, pagrįsta vaikams teikti didesnį išlaikymą, kad būtų patenkinti ne tik minimalūs ar vidutiniški vaikų poreikiai, bet kad jie gautų geresnį, kokybiškesnį išlaikymą, galėtų būti patenkinti daugiau ir įvairesnių jų poreikių. Nors atsakovė, kaip uzufruktorė, pažeidė CK 3.203 straipsnio 1 dalies nuostatą išlaikymą naudoti išimtinai vaikų interesais, apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad toks pažeidimas nesukėlė ieškovo prašomų taikyti pasekmių - išlaikymo dydžio sumažinimo, o gali lemti tiesiogiai įstatyme nustatytas sankcijas (CK 3.185 straipsnio 3 dalis, 3.203 straipsnio 2 dalis). Tačiau apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad šiuo atveju pažeidimo mastas nesudaro pagrindo tokioms sankcijoms taikyti teismo iniciatyva. Tiek iš ieškinio, tiek iš priešieškinio formuluotės apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad susitarimas išlaikymą skaičiuoti procentine išraiška nuo gaunamų pajamų netenkina abiejų šalių, todėl, pripažįstant, kad faktinio ir teisinio pagrindo mažinti ieškovo vaikams teikiamą išlaikymo sumą nėra, priešieškinis tenkintinas, nustatant išlaikymo sumą kiekvienam vaikui po 2000 Lt ir taip užfiksuojant šiuo metu gaunamo išlaikymo dydį. Apeliacinės instancijos teismas laikė pagrįstomis pirmosios instancijos teismo išvadas dėl ieškovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo ir atsakovės pareigos teikti ieškovui ataskaitą apie išlaikymo sumų panaudojimą ir šias sprendimo dalis paliko nepakeistas.
Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Ieškovas kasaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų 2008 m. birželio 18 d. nutarties dalį, kuria Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2008 m. vasario 15 d. sprendimo dalis, kuria pakeistas išlaikymo dydis ir forma, priteisiant po 2000 Lt išlaikymo kiekvienam nepilnamečiam sūnui kas mėnesį iki jų pilnametystės, panaikinti ir dėl šios dalies palikti galioti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2008 m. vasario 15 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais motyvais:
1. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė CK 3.201 straipsnio 1 dalies nuostatą ir visiškai neanalizavo vaikų poreikių, apsiribodamas tik šalių turtinės padėties konstatavimu. Kasatoriaus manymu, ši teisės norma turi būti aiškinama sistemiškai su kitomis CK normomis, atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teisės taikymo ir aiškinimo praktiką. Apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius bei analizuoti, vertinti ir svarbiausia nustatyti vaikų poreikius. Šioje civilinėje byloje yra aiškiai konstatuota, kad atsakovės nurodoma kiekvienam vaikui išlaikyti būtina 2500 Lt suma, visiškai neatitinka tikrovės. Apeliacinės instancijos teismas, netinkamai taikydamas CK 3.201 straipsnio 1 dalies nuostatą, neatsižvelgė į tai, kad teikiamas išlaikymas gerokai viršija pačių vaikų poreikius, todėl priėmė nepagrįstą nutartį. Apeliacinės instancijos teismas, neištyręs ir nekonstatavęs atsakovės turtinės padėties pasikeitimo nuo išlaikymo vaikams priteisimo momento, nutarė, kad jos turtinė padėtis nepakito. Pirmosios instancijos teismas aiškiai ir pagrįstai nurodė, kad priteisiant išlaikymą vaikams atsakovės draudžiamosios pajamos buvo 25 589,71 Lt per metus, 2008 m. vasario 15 d. atsakovės pajamas per mėnesį sudarė 6300 Lt, nuo santuokos nutraukimo momento ji įsigijo didelės vertės patalpas, 2001 metų gamybos automobilį, nuolat yra pervedamos papildomos lėšos iš giminaičių. Dėl to negalima sutikti su apeliacinės instancijos teismo argumentu, kad atsakovės turtinė padėtis per pastaruosius metus iš esmės nepagerėjo. Be to, apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kokio dydžio išlaikymas yra būtinas kiekvienam vaikui, kokia yra kiekvieno iš tėvų dalis išlaikymo prievolėje, kokio dydžio išlaikymą turi pareigą teikti atsakovė.
2. Apeliacinės instancijos teismas, nukrypdamas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos ir nevertindamas vaikų poreikių, nepagrįstai atmetė pirmosios instancijos teismo motyvus, kad nustatytas 1005 Lt išlaikymas kiekvienam vaikui atitinka ne tik tėvų materialinę padėtį, bet ir pačių vaikų poreikius, tenkinant ne tik būtiniausius, bet maksimalius vaikų poreikius. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 22 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje A. B. v. V. U., bylos Nr. 3K-3-628/2006, pažymėjo, kad vaiko poreikiai ir tėvų turtinė padėtis turi būti nustatinėjama kiekvieną kartą sprendžiant išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo klausimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senatas 2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 54 16 punkte nurodė, kad kai vienas iš tėvų panaudoja vaikams skirtą išlaikymą savo poreikiams tenkinti, jis privalo atlyginti vaikui padarytus nuostolius; toks asmuo gali būti nušalintas nuo vaiko turto tvarkymo. Kasatoriaus manymu, apeliacinės instancijos teismas turėjo atsižvelgti į vaikams skirtų lėšų iššvaistymo faktą ir konstatuoti, kad CK 3.203 straipsnio 1 dalies pažeidimas yra pakankamas pagrindas priteisti vaikams tokį išlaikymą, kuris atitiktų pačių vaikų poreikius, juos pasiektų, taip būtų užtikrinti vaikų interesai bei tėvo, privalančio teikti išlaikymą, turtiniai interesai.
3. Kasatoriaus nuomone, apeliacinės instancijos teismas, konstatuodamas faktą, kad atsakovė vaikams skirtas išlaikymo lėšas panaudojo savo poreikiams, ir pasisakydamas, kad ši aplinkybė negali būti pripažįstama pagrindu mažinti vaikams skiriamo išlaikymo dydį, netinkamai taikė materialinės teisės normas. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nėra išreiškęs pozicijos dėl galimumo mažinti vaikams priteisto išlaikymo dydį, nustačius uzufruktoriaus pareigos išlaikymą naudoti išimtinai vaikų interesams, įtvirtintos CK 3.203 straipsnio 1 dalyje, esminį pažeidimą.
4. Apeliacinės instancijos teismo padaryti proceso teisės normų pažeidimai nulėmė neteisėtos nutarties dalies dėl išlaikymo dydžio pakeitimo priėmimą. CPK 3 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismas, spręsdamas klausimus savo nuožiūra, turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais. Kasatoriaus manymu, šie kriterijai buvo pažeisti, nes apeliacinės instancijos teismui konstatavus teikiamo išlaikymo neatitiktį vaikų poreikiams, vis tiek buvo nustatytas neproporcingai didelis 2000 Lt išlaikymas kiekvienam vaikui. CPK 17 straipsnyje įtvirtinta, kad šalių procesinės teisės lygios. Apeliacinės instancijos teismas be teisinio pagrindo, motyvacijos tenkino atsakovės priešieškinį, o ieškovo ieškinio dalį dėl išlaikymo pakeitimo atmetė. Apeliacinės instancijos teismas, privilegijuodamas vieną šalį - atsakovę, netirdamas svarbių aplinkybių, byloje esančių įrodymų, nustatė visiškai vaikų poreikių neatitinkantį išlaikymą.
Atsiliepime į ieškovo kasacinį skundą atsakovė prašo kasacinį skundą atmesti ir palikti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 18 d. nutartį nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodoma, kad:
1. CK 3.192 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatų bei jų santykis su CK 3.201 straipsniu privalo būti vertinami vadovaujantis sisteminio, loginio teisės aiškinimo taisyklėmis, kurių apeliacinės instancijos teismas laikėsi priimdamas apeliacinės instancijos nutartį. Klausimas, susijęs su CK 3.192 straipsnyje įtvirtintomis pareigomis teikti išlaikymą, atitinkantį vaikų poreikius ir tėvų galimybes, šalių buvo išspręstas nutraukiant santuoką bendru sutikimu 2002 m. lapkričio 12 d. teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. N-2-7607-08/2002. Apeliacinės instancijos teismas teisingai nurodė, kad šalys, susitardamos, kad ieškovas teiks 37 procentų nuo visų pajamų išlaikymą, įvertino savo galimybes, vaikų poreikius ir vystymosi sąlygas. Kasatorius siekia iš esmės sumažinti teiktino vaikams išlaikymo dydį, nors byloje nustatyta, kad jo turtinė padėtis iš esmės pagerėjo. Vaikų poreikiams reikalinga pinigų suma šioje byloje buvo preciziškai tiriama, surinkti smulkūs duomenys apie visas vaikams panaudotas išlaidas ir įvertinti teismams priimant sprendimą ir nutartį.
2. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje visiškai aiškiai pasisako, kad tik įrodžius esminį turtinės padėties pasikeitimą gali būti peržiūrimas vaikams priteisto išlaikymo dydis. Nagrinėjamoje byloje tam prielaidų nėra, nes vaikų poreikiai didėja, jie adekvatūs tėvų turtinei padėčiai, nėra neprotingi, o normalūs, palyginus su aukštesnes pajamas visuomenėje gaunančių asmenų gyvenimo būdu. Kasatoriaus skundo tenkinimo atveju teismų praktika iš esmės turėtų būti pakeista suformuluojant visiškai naują teisės aiškinimo taisyklę, kad bet kada bet kuris išlaikymą privalantis teikti vaikų tėvas (motina) turėtų teisę inicijuoti bylą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo ir skaičiuoti vaikų poreikių dinamiką bet kurioje laiko atkarpoje. Tai iš esmės neatitinka įstatymo turinio ir jo leidėjo ketinimų, nuo kurių sprendžiant bylas, formuojant teismų praktiką taip pat draudžiama nukrypti, neatitinka protingumo teisinio kriterijaus bei pažeistų viešąjį interesą.
3. Neegzistuoja teisės norma ar teismų praktikos suformuota aiškinimo taisyklė, leidžianti bloginti vaikų turtinę padėtį mažinant išlaikymo dydį, jeigu uzufruktorius savintųsi vaikams išlaikyti skiriamas lėšas. Kasatoriaus teiginys apie lėšų naudojimą ne vaikų poreikiams nepagrįstas, neįrodytas, todėl atmestinas.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus teismų priimtus sprendimus teisės taikymo aspektu (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl kasaciniame skunde keliamų teisės taikymo klausimų, yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nustatytų faktinių bylos aplinkybių. Kasaciniame skunde ir atsiliepime į jį teisės taikymo aspektu keliami teisės normų, reglamentuojančių tėvų pareigą materialiai išlaikyti vaikus, išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą, išlaikymo mokėjimą (CPK 3.192, 3.201, 3.203 ir kt. straipsniai), dėl kurių teisėjų kolegija pasisako.
Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo
CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymas apima visas lėšas, reikalingas vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jo sveikatos priežiūrai, mokymo, auklėjimo ir laisvalaikio reikmėms. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas principas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystyti sąlygas. Nagrinėjamoje byloje teismų priimtais sprendimais konstatuota, kad klausimas, susijęs su CK 3.192 straipsnyje įtvirtintomis pareigomis teikti išlaikymą, atitinkantį vaikų poreikius ir tėvų galimybes, buvo išspręstas nutraukiant santuoką bendru sutikimu 2002 m. lapkričio 12 d. teismo sprendimu. CK 3.201 straipsnio 1 dalyje numatyta galimybė peržiūrėti teismo sprendimą dėl išlaikymo priteisimo ir atitinkamai sumažinti ar padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu, teismui priėmus sprendimą, iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis.
Teisėjų kolegija pažymi, kad ši įstatyme įtvirtinta nuostata leidžia teismui kiekvienu konkrečiu atveju individualizuoti CK normų taikymą ir išsaugoti protingą tiek vaiko interesų, jo poreikių tenkinimo, tiek tėvų galimybių pusiausvyrą. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagrindas reikalauti keisti nustatytą išlaikymo dydį yra svarbios aplinkybės, patvirtinančios tėvo (motinos) turtinės padėties pablogėjimą ar pagerėjimą arba vaiko poreikių pasikeitimą, kurie turi būti esminiai (CK 3.201 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad išlaikymo dydžiui pakeisti būtina nustatyti pagrindą, kurį sudaro konkrečios faktinės aplinkybės, t. y. esminiai tėvo (motinos) turtinės padėties pasikeitimai arba vaiko poreikių pasikeitimas; išlaikymą teikiančio tėvo (motinos) turtinės padėties nežymus pasikeitimas nėra pagrindas keisti išlaikymo dydį. Sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą, turi būti laikomasi vieno iš pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo, įtvirtinto CK 3.3 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. V. L.; bylos Nr. 3K-3-303/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. M. v. I. M.; bylos Nr. 3K-3-341/2006; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gegužės 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. v. I. K.; bylos Nr. 3K-3-306/2005; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. B. v. V. B.; bylos Nr. 3K-3-369/2003, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. D. v. L. D.; bylos Nr. 3K-3-1017/2003, ir kt.). Teisėjų kolegija pažymi, kad, spręsdamas, ar yra pagrindas nustatytam išlaikymo dydžiui pakeisti, teismas turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes, t. y. aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu, ir aplinkybes, susijusias su vaiko (vaikų) poreikių pasikeitimu – padidėjimu ar sumažėjimu. Aiškindama ginčo santykius reglamentuojančio CK 3.201 straipsnio 1 dalį, teisėjų kolegija pritaria apeliacinės instancijos teismo išvadai, kad bylose dėl išlaikymo dydžio pakeitimo nagrinėjimo dalyką sudaro aplinkybės, ar po teismo sprendimo dėl išlaikymo dydžio ir formos nustatymo iš esmės pasikeitė tėvo (motinos) turtinė padėtis ir vaiko (vaikų) poreikiai.
Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad, nustatant taikomos normos (CK 3.201 straipsnis) tikrąją prasmę, ji turi būti aiškinama sistemiškai su kitomis CK šeimos teisnius santykius dėl tėvų pareigos išlaikyti nepilnamečius vaikus reglamentuojančiomis normomis, atsižvelgiant į aiškinamos normos tikslus bei uždavinius (CK 1.9 straipsnis). Minėta, kad CK 3.201 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo taikoma, kai iš esmės pasikeičia šalių turtinė padėtis ir tokia nuostata leidžia kiekvienu konkrečiu atveju individualizuoti šios normos taikymą ir išsaugoti protingą vaiko (vaikų) interesų, jo poreikių tenkinimą ir tėvų galimybių pusiausvyrą. Individualizuodama CK 3.201 straipsnio 1 dalies taikymą nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegija pažymi, kad CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendrų tėvų susitarimu; CK 3.193 straipsnio 1 dalyje, skatinant taikiai spręsti visus šeimos klausimus abipusiu susitarimu, vaiko (vaikų) tėvams suteikiama teisė susitarti dėl vaiko išlaikymo sudarant sutartį; tokia sutartis privalo būti sudaryta bendru susitarimu, kai nutraukiama santuoka ar patvirtinamas gyvenimas skyrium; sutartyje tėvai privalo numatyti, kokiu būdu ir tvarka jie vykdys savo pareigas, susijusias su vaikų išlaikymu – išlaikymo dydį, formą (periodinėmis įmokomis, konkrečia vienkartine suma ar natūra), mokėjimo terminus, pinigų pervedimo, atsiskaitymo už išlaikymo panaudojimą tvarką ir pan.; tokią sutartį turi patvirtinti teismas, patikrinęs, ar sutarties sąlygos nepažeidžia vaiko interesų, ar išlaikymo dydis yra pakankamas atsižvelgiant į vaiko poreikius ir tėvų turtinę padėtį, ar išlaikymo mokėjimas nesiejamas su tam tikromis sąlygomis, ar nepažeidžia vieno iš sutuoktinio interesus ir pan. Taigi teismas, prieš tvirtindamas sutuoktinių sutartį dėl santuokos nutraukimo padarinių, privalo patikrinti, ar jos sąlygos teisėtos, ar neprieštarauja viešajai tvarkai, nepažeidžia nepilnamečių vaikų interesų ar iš esmės nepažeidžia vieno iš sutuoktinių interesų. Jeigu tokios aplinkybės nustatomos, teismas sutarties negali tvirtinti (CK 3.53 straipsnio 3, 4 dalys, 3.193 straipsnio 1 dalis). Sutuoktinių tinkamai sudarytos sutarties sąlygas teismas perkelia į teismo sprendimą, toks teismo sprendimas įgyja res judicata galią. Dėl iš esmės pasikeitusių aplinkybių galima keisti tas sutarties ir teismo sprendimo dalis, kurios susijusios su nepilnamečių vaikų išlaikymu ir jų gyvenamosios vietos nustatymu bei buvusių sutuoktinių tarpusavio išlaikymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. S. v. A. S.; bylos Nr. 3K-3-575).
Nagrinėjamoje byloje teismų priimtais sprendimais konstatuota, kad šalys pateikė teismui jų susitarimą dėl santuokos nutraukimo pasekmių nagrinėjant jų santuokos nutraukimo bylą, teismas šį susitarimą, taip pat ir dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo, patvirtino (T. 1, b. l. 9). Teisėjų kolegija pritaria apeliacinės instancijos teismo išvadai, kad šalys, susitardamos dėl išlaikymo formos ir dydžio, būtino jų nepilnamečiams vaikams, įvertino vaikų poreikius ir tėvų galimybes teikti susitartą išlaikymą, o išlaikymo dydis gali būti keičiamas, jeigu po teismo sprendimo priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (CK 3.201 straipsnio 1 dalis, CK 53 straipsnio 3 dalis). Bylą nagrinėjusių teismų nekonstatuota, kad iš esmės būtų pasikeitusi šalių (vaikų tėvų) turtinė padėtis ar sumažėję vaikų poreikiai, kas sudarytų pagrindą remiantis aptartomis teisės normomis dėl išlaikymo dydžio nustatymo ir jo pakeitimo, keisti šalių susitarimu nustatytą ir teismo sprendimu patvirtintą išlaikymo dydis. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis šalių pateiktų procesinių dokumentų (ieškinio ir priešieškinio) nuostatomis, sprendė, jog susitarimas išlaikymą skaičiuoti procentine išraiška (37 proc.) nuo gaunamų pajamų iš esmės netenkina abiejų šalių, nustatė išlaikymo sumą kiekvienam vaikui po 2000 Lt, taip užfiksuojant pagal bylos duomenis gaunamą išlaikymo dydį ir tenkinant priešieškinį.
Teisėjų kolegija negali sutikti su kasacinio skundo argumentais, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai įvertino įrodymus dėl tėvų turtinės padėties. Teismas pasisakė dėl atsakovės nekilnojamojo turto įgijimo ir nurodė, kad atsakovė jam įsigyti paėmė tikslinę paskolą, kurios grąžinimui dalimis bei palūkanų mokėjimui yra išleidžiamos už patalpų nuomą gaunamos pajamos, kad realiai iš įgyto turto geriau patenkinti vaikų poreikius ji turėtų galimybę grąžinusi kreditą ar išmokėjusi svarią jo dalį, kad mokėtinų palūkanų suma iš esmės sumažėtų. Apeliacinės instancijos teismas laikė, jog nekilnojamojo turto įgijimas nagrinėjamu atveju negali būti laikomas esminiu turtinės padėties pagerėjimu, sudarančiu pagrindą sumažinti vaikų tėvo vaikams skiriamą išlaikymą; tuo tarpu tėvo teikiančio vaikams išlaikymą turtinė padėtis po teismo sprendimu patvirtinto šalių susitarimo dėl išlaikymo dydžio pagerėjo – vidutinės mėnesinės pajamos yra apie 10 955 Lt, kai 2002 m. pabaigoje buvo vidutiniškai 5955 Lt. Byloje nekonstatuota, kad atsakovės turtinė padėtis būtų iš esmės pasikeitusi ir tai būtų pagrindas keisti ieškovo teikiamą išlaikymo dydį (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas pasisakė dėl visų šalių nurodytų argumentų ir pateiktų įrodymų, įvertino jų visumą CPK 185 straipsnio nustatyta tvarka, spręsdamas, ar yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, kad būtų galima keisti išlaikymo dydį CK 3.201 straipsnio 1 dalies pagrindu. Teisėjų kolegija pritaria apeliacinės instancijos teismo padarytoms išvadoms dėl tėvų turtinės padėties, kasacinio skundo argumentai šiuo teisės taikymo aspektu nesudaro įstatyme nustatytų pagrindų naikinti skundžiamą nutartį (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktai).
Dėl išlaikymo naudojimo
CK 3.203 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas išimtinai jo interesams. Išlaikymas priteisiamas vaikui ir yra jo nuosavybė (CK 3.186 straipsnio 1 dalis). Išlaikymas negali būti naudojamas vaiko tėvo (motinos) ar kitų asmenų asmeniniams poreikiams tenkinti. Teisėjų kolegija pažymi, kad visos sumos, gaunamos kaip išlaikymas, pirmiausia privalo būti naudojamos būtiniausiems vaiko poreikiams tenkinti, ji maitinti, aprengti, mokyti, ugdyti, laisvalaikio reikmėms ir pan., o likusi suma taupoma ar saugiai investuojama. Tuo atveju, kai vaiko (vaikų) tėvai, vienas iš jų ar kiti asmenys panaudoja vaikui skirtą išlaikymą ne vaiko (vaikų) interesais (panaudoja jį savo asmeniniams poreikiams tenkinti, perleidžia kitiems asmenims ir pan.) CK 3.203 straipsnio 2 dalyje nustatyta tokio asmens pareiga atlyginti vaikui padarytus nuostolius.
Tėvas (motina), tvarkydami savo nepilnamečių vaikų turtą uzufrukto teisėmis, privalo veikti išimtinai vaikų interesais (CK 3.186 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad vaikų turtas turi būti panaudojamas pačių vaikų turtiniams ir dvasiniams poreikiams tenkinti. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas kaip vieną iš argumentų, pagrindžiančių išlaikymo dydžio sumažinimą, nurodė tai, kad vaikų išlaikymui gautų lėšų dalį vaikų motina, tvarkydama uzufrukto teisėmis, panaudojo savo reikmėms. Teisėjų kolegija sprendžia, kad tėvo (motinos), uzufrukto teise tvarkančio vaiko (vaikų) turtą (išlaikymo lėšas), įstatymo nuostatų, jog išlaikymą privalu naudoti išimtinai vaikų interesais, pažeidimas nesudaro įstatyme nustatyto pagrindo mažinti nustatytą išlaikymo dydį, o vaiko turtinės teisės tokiu atveju gali būti ginamos įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindais atlyginant padarytus nuostolius (CK 3.203 straipsnio 2 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Pagal CPK 98 straipsnio nuostatas išlaidos advokato pagalbai apmokėti atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas. Remiantis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.14 punktu, atsakovei priteistinos 1000 Lt išlaidos advokato pagalbai, surašant atsiliepimą į kasacinį skundą, apmokėti.
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasacinio skundo argumentai nesudaro įstatyme (CPK 346 straipsnio 2 dalis) nustatytų pagrindų naikinti skundžiamą nutartį.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 98 straipsniu ir 362 straipsnio 1 dalimi,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovei A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovo M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1000 (vieną tūkstantį) Lt išlaidų advokato pagalbai, surašant atsiliepimą į kasacinį skundą, apmokėti
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Pranas Žeimys
Janina Januškienė
Gintaras Kryževičius
