Dėl neterminuotos tėvo valdžios apribojimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-544/2008 (S)

Procesinio sprendimo kategorijos:

77.6; 114.8.2

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas), Vinco Versecko (pranešėjas) ir Dangutės Ambrasienės,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. P. kasacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. sausio 29 d. sprendimo ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 17 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės D. P. ieškinį atsakovui A. P. dėl neterminuotos tėvo valdžios apribojimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovė 2002 m. gegužės 29 d. kreipėsi į teismą ir, patikslinusi ieškinį, prašė neterminuotai apriboti tėvo valdžią atsakovui A. P. į dukteris E. P., gimusią 1990 m. vasario 28 d., K. P., gimusią 1992 m. rugpjūčio 10 d., ir I. P., gimusią 2000 m. balandžio 15 d., nepaliekant teisės matytis su dukterimis.

Ieškovė nurodė, kad jos ir atsakovo santuoka nutraukta Kauno miesto apylinkės teismo 2001 m. kovo 26 d. sprendimu, vaikų gyvenamoji vieta po santuokos nutraukimo nustatyta su ja. Tiek santuokos metu, tiek po jos nutraukimo atsakovas smurtaudavo prieš ieškovę ir vaikus fiziškai ir psichologiškai, nesirūpino šeima. Atsakovui Kauno miesto apylinkės teismo 2003 m. vasario 3 d. nutartimi buvo uždrausta matytis ir bendrauti su vaikais, tačiau atsakovas šią laikinąją apsaugos priemonę pažeidinėjo. Dėl atsakovo smurtavimo prieš ieškovę ir nepilnamečius vaikus buvo iškelta baudžiamoji byla, kuri vėliau nutraukta suėjus senaties terminui. Dėl vaikų teisių pažeidimų atsakovas buvo ne kartą baustas administracine tvarka, įspėtas Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus. Dviem ieškovės ir atsakovo nepilnametėms dukterims yra nustatyti psichinės sveikatos sutrikimai, patirti po tėvo fizinio ir psichologinio smurto; jų sūnui, kuris bylos nagrinėjimo metu tapo pilnametis, dėl patirtų tėvo patyčių diagnozuota depresija.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

Kauno miesto apylinkės teismas 2008 m. sausio 29 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino, neterminuotai apribojo atsakovo kaip tėvo valdžią į dukteris E. P., K. P., I. P., nepaliekant teisės su jomis matytis. Teismas sprendime nurodė, kad byloje surinkti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog atsakovas terorizuodavo vaikus, jų motiną; vaikai daug kartų patyrė tėvo smurtą, patyčias, matė, kaip jis smurtauja prieš jų motiną. Teismas analizavo ir vertino tiek šioje byloje, tiek baudžiamojoje, tiek administracinėse bylose surinktą medžiagą. Teismas nustatė, kad vaikai neturi ryšio su tėvu, vengia bendravimo su juo, neturi teigiamų atsiminimų apie atsakovą, vyrauja baimė, pyktis, neapykanta jam, tėvo gėdijasi, slepia informaciją apie jį. E. P., K. P., R. P. dėl atsakovo veiksmų išsivystė potrauminio streso sutrikimai. Į bylą pateiktomis atsakovo nuotraukomis, kurios charakterizuoja jį kaip gerai atliekantį tėvo pareigas, taip pat liudytojų G. L. ir R. R. palankiais atsakovui parodymais teismas, priimdamas sprendimą, nesivadovavo, nes byloje esantys kiti įrodymai (kitos nuotraukos bei liudytojų parodymai) paneigia šiuos įrodymus. Teismas, išklausęs bylos šalių, jų vaikų E., K. ir I. P. paaiškinimus, liudytojų parodymus, remdamasis šioje ir baudžiamojoje byloje esančiais įrodymais, Kauno miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos tarnybos išvadomis, nustatė, kad atsakovas vengia atlikti pareigą auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvo valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, dėl to buvo sutrikdyta vaikų sveikata, amoraliu elgesiu padaryta žalinga įtaka vaikams. Teismas nenustatė, kad padėtis galėtų pasikeisti, nes atsakovas nemotyvuotas keisti gyvenimo būdo, todėl ieškinį CK 3.180 straipsnio 1 dalies pagrindu tenkino ir neterminuotai apribojo atsakovui kaip tėvui valdžią į dukteris, nepalikdamas teisės su jomis matytis. Teismas pažymėjo, kad tėvo valdžios apribojimas gali būti panaikintas, jei įrodoma, kad tėvas pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaikus.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. birželio 17 d. nutartimi atmetė atsakovo apeliacinį skundą ir Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. sausio 29 d. sprendimą paliko nepakeistą. Kolegija nutartyje nurodė, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė visus byloje esančius įrodymus ir padarė teisėtą ir pagrįstą išvadą apie ieškinio pagrįstumą. Atsakovas piktnaudžiauja tėvo valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, žalodamas juos fiziškai ir psichologiškai, taip darydamas ypatingą žalą vaikų vystymuisi. Kolegija pažymėjo, kad atsakovui buvo pareikštas kaltinimas dėl vaikams R. P., E. P. ir K. P. padarytų sveikatos sužalojimų ir sutrikdymų, tačiau nebuvo nubaustas suėjus senaties terminui dėl šių nusikalstamų veikų. Kolegija nurodė, kad, sprendžiant apie sąlygas tėvo valdžiai apriboti, be ieškovės, vaikų, liudytojų parodymų, baudžiamojoje ir administracinėse bylose esančių duomenų, didžiausią įrodomąją vertę byloje turi Vaiko teisių apsaugos tarnybos surinkti duomenys, keletą metų bendraujant su visais P. šeimos nariais ir tiriant ieškinio pagrindu nurodytas aplinkybes. Šios specialiosios institucijos vaiko teisėms ginti surinkti duomenys pateikia pačių vaikų vertinimus apie tėvą ir atskleidžia neleistino atsakovo elgesio su vaikais pasekmes. Siedama šiuos duomenis su kita bylos medžiaga, kolegija padarė išvadą, kad A. P. trūksta tėvystės įgūdžių, jis nedalyvauja auklėjant vaikus ir, konfliktiškais būdais siekdamas įgyvendinti savo turtines teises, rūpinasi ne jų, o savo gerove. Atsakovo apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus kolegija vertino kaip jo nenorą matyti problemų, atsiradusių dėl piktnaudžiavimo tėvo valdžia, ir siekimą vilkinti valdžios apribojimo klausimo sprendimą.

III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu atsakovas A. P. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 17 d. nutartį ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Teismai, grįsdami savo išvadą dėl tėvo valdžios apribojimo, rėmėsi baudžiamosios bylos duomenimis. Kadangi baudžiamasis procesas dėl kasatoriui inkriminuojamų nusikalstamų veikų buvo nutrauktas, kasatoriaus kaltumas neįrodytas, tai teismai negalėjo savo išvadų grįsti baudžiamojoje ir administracinėse bylose, dėl kurių taip pat suėję senaties terminai, esančiais duomenimis.

2. Teismai neteisingai taikė CK 3.180 straipsnio normą bylos faktinėms aplinkybėms. Teismai nepagrįstai teigė, kad pakanka duomenų apie kasatoriaus vengimą atlikti tėvo pareigas, nenorą keisti gyvenimo būdą, žalingą poveikį vaikų elgesiui. Kasatorius pabrėžia, kad teismai išvadas padarė, remdamiesi septynerių metų senumo faktais, ir neatsižvelgė į tai, kad šiuo metu situacija iš esmės pasikeitė. Nuo 2003 m. iš kasatoriaus yra atimta teisė ir galimybė matytis su vaikais, bendrauti, rūpintis jais, palikta tik pareiga juos išlaikyti, kurią kasatorius sąžiningai vykdo. Dėl to kasatorius negali sąžiningai ir gerai atlikti CK 3.165 straipsnyje nustatytos tėvo pareigos. Teismai neatsižvelgė į CK 3.183 straipsnio 2 dalies nuostatą, kad, nagrinėjant ieškinius dėl tėvų valdžios apribojimo, teismas nesaistomas pareikštų reikalavimų ir gali priimti sprendimą, atsižvelgdamas į susidariusią padėtį. Teismai neanalizavo ir nevertino to fakto, kad tėvo valdžia realiai kasatoriui apribota daugiau kaip penkeri metai.

Atsiliepime į kasacinį skundą ieškovė prašo atsakovo kasacinį skundą atmesti, o skundžiamus teismų sprendimą bei nutartį palikti nepakeistus. Atsiliepime nurodoma, kad nors kasatorius nebuvo nubaustas pagal baudžiamuosius įstatymus, tačiau baudžiamojoje byloje esantys duomenys šioje civilinėje byloje gali būti vertinami kaip rašytiniai įrodymai. Baudžiamojoje byloje nustatytos aplinkybės gali turėti prejudicinę reikšmę civilinėje byloje. Kasaciniame skunde nenurodyta, konkrečių teisės normų netinkamo taikymo ir aiškinimo, keliami tik fakto klausimai. Kasatorius nepateikė į bylą įrodymų, kad bylos nagrinėjimo metu pasikeitė situacija dėl bendravimo su vaikais.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl CK 3.180 straipsnio aiškinimo ir taikymo

Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi ginčą įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Pagal šį principą turi būti aiškinamos ir CK 3.180 straipsnyje 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Nustačius bent vieną iš šių tėvų valdžios apribojimo pagrindų, taikytinas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis). Taigi, esminis dalykas ribojant tėvų valdžią yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais dėl jų kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį. Teismas, atsižvelgdamas į šiuos kriterijus ir į faktines bylos aplinkybes, sprendžia, kokią vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo priemonę taikyti ir kokį tėvų valdžios apribojimą termino aspektu nustatyti. Šių klausimų išsprendimas priklauso nuo faktinių bylos aplinkybių, pažeidžiamų konkrečių vaiko teisių ir interesų bei pažeidimų pobūdžio, taip pat galimybės panaikinti vaiko teisių ir interesų pažeidimus, sudarant sąlygas jų apsaugai. Esant tėvų kaltei, vienintelė vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo priemonė yra tėvų valdžios apribojimas. Šis vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo būdas taikomas siekiant išsaugoti vaiko sveikatą bei sudaryti normalias auklėjimo ir gyvenimo sąlygas bei perspėti tėvą (motiną) dėl tinkamo tėvų valdžios įgyvendinimo. Tėvų valdžia apribojama dėl neteisėtos tėvo (motinos) veikos (veikimo ar neveikimo) vaiko atžvilgiu – konkrečių veiksmų paties vaiko ar kitų asmenų (motinos, brolio, sesers ir kt.) atžvilgiu, kai tai daro įtaką vaikui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-995/2003).

Iš teismo nustatytų bylos faktinių aplinkybių matyti, kad nepilnamečių vaikų teisės ir interesai buvo pažeisti. Teismai nustatė, kad vaikai daug kartų patyrė tėvo smurtą, patyčias, matė, kaip tėvas smurtauja prieš jų motiną. Teismai, vadovaudamiesi tiek byloje surinktais įrodymais, tiek baudžiamojoje byloje esančiais duomenimis, konstatavo, jog vaikai neturi ryšio su kasatoriumi, vengia su juo bendrauti, jaučia jam neapykantą, pyktį, baimę. Dėl netinkamo, amoralaus kasatoriaus elgesio kai kuriems vaikams išsivystė potrauminio streso sutrikimai. Taip pat teismų nustatyta, kad kasatoriui buvo iškelta baudžiamoji byla dėl vaikams padarytų nesunkių sveikatos sutrikimų, tačiau baudžiamasis procesas dėl šių nusikalstamų veikų buvo nutrauktas suėjus senaties terminui. Vaiko teisių apsaugos tarnybos duomenimis, kasatorius piktnaudžiauja tėvo valdžia, savo elgesiu daro žalingą įtaką vaikams, gąsdina juos, nedalyvauja auklėjant vaikus, konfliktiškais būdais siekia įgyvendinti savo teises. Bylos duomenys ir nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad kasatorius piktnaudžiavo tėvo valdžia, fiziškai ir psichologiškai žalodamas vaikus, darė jiems įtaką, jo elgesys nesikeitė, vaikai ir toliau bijo ir vengia bendravimo su kasatoriumi, todėl teismai, vadovaudamiesi CK 3.180 straipsnio 1 dalimi, pagrįstai taikė neterminuotą tėvo valdžios apribojimą, nepaliekant teisės matytis su vaikais.

Dėl baudžiamosios bylos prejudicinės reikšmės

Kasaciniame skunde teigiama, kad teismai savo sprendimus grindė kasatoriaus nusikalstama veika, kuri faktiškai neegzistuoja, nes baudžiamojoje byloje jo kaltumas nekonstatuotas.

Su tokiu kasatoriaus argumentu sutikti negalima. Minėta, kad civilinėje byloje dėl tėvų valdžios apribojimo esminis dalykas yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais įgyvendinama priešinga vaiko interesams tėvų valdžia bei įvertinti jų pobūdį. Kiekvienu atveju tėvų valdžia gali būti ribojama tik esant jų kaltei. Baužiamojoje byloje konstatuota asmens kaltė užtrauktų tokiam asmeniui bausmę, ir civilinėje byloje dėl tėvo valdžios apribojimo nereikėtų įrodinėti tėvo kaltės dėl žiauraus elgesio su vaikais, kaltė būtų preziumuojama. Nutraukus baudžiamąjį procesą dėl senaties termino, asmens kaltės klausimas baudžiamuoju aspektu nesprendžiamas, tačiau baudžiamojoje byloje surinkti įrodymai vertintini kaip rašytiniai įrodymai civilinėje byloje, kurioje sprendžiamas klausimas dėl tėvų valdžios apribojimo, ir šių bei kitų civilinėje byloje surinktų įrodymų pagrindu yra sprendžiama, ar tokie asmens (tėvo) veiksmai vertintini kaip pažeidžiantys vaikų interesus, ar jais įgyvendinama priešinga vaikų interesams tėvų valdžia ir dėl tokių veiksmų tėvui (motinai) reikėtų taikyti griežčiausią sankciją – tėvų valdžios apribojimą. Nors baudžiamojoje byloje teismas, priimdamas procesinį sprendimą, nekonstatavo kasatoriaus kaltumo ar nekaltumo ir nutraukė bylą dėl to, kad suėjo patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminas, tačiau baudžiamojoje byloje surinkti įrodymai vertintini civilinės teisės įstatymų aspektu kartu su kitais šioje civilinėje byloje esančiais įrodymais. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismai vertino baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, siedami juos su šioje byloje esančiais įrodymais, ir pagrįstai nustatė, kad kasatorius piktnaudžiavo tėvo valdžia, žiauriai elgėsi su vaikais bei amoraliu elgesiu darė įtaką savo vaikų vystymuisi; visi šie teismų nustatyti veiksmai laikytini priešingi vaikų interesams.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad kasacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti teismų priimtus procesinius sprendimus.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. sausio 29 d. sprendimą ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 17 d. nutartį palikti nepakeistus.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Antanas Simniškis

Vincas Verseckas

Dangutė Ambrasienė