Civilinė byla Nr. 3K-3-476/2008
Procesinio sprendimo kategorija 16.2.1 (S)
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Zigmo Levickio (kolegijos pirmininkas), Sigito Gurevičiaus (pranešėjas) ir Algio Norkūno,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo AB,,Lietuvos geležinkeliai“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 20 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų L. K. ir V. K. ieškinį atsakovui akcinei bendrovei,,Lietuvos geležinkeliai“ dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo byloje – I. M.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ieškovai L. K. ir V. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui AB,,Lietuvos geležinkeliai“ dėl neturtinės žalos bei laidojimo išlaidų priteisimo. Ieškovai nurodė, kad jų sūnus E. K. dirbo atsakovo įmonėje traukinių derintoju ir darbo vietoje buvo nužudytas dėl nusikalstamų trečiojo asmens veiksmų. Trečiasis asmuo I. M. Vilniaus apygardos teismo 2006 m. birželio 22 d. apkaltinamuoju nuosprendžiu pripažintas kaltu dėl E. K. nužudymo dėl savanaudiškų paskatų (BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktas, 178 straipsnio 2 dalis, 182 straipsnio 1 dalis).
Ieškovai teigė, kad jų sūnus buvo mirtinai sužalotas nelaimingo atsitikimo darbe metu atlikdamas pilietinę pareigą saugant ir gelbstint darbdavio turtą. Ieškovų nuomone, atsakovas neužtikrino saugių darbo sąlygų ir tokie darbdavio neteisėti veiksmai yra susiję priežastiniu ryšiu su atsiradusiomis pasekmėmis. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl asmens nusikalstamų veiksmų ar dėl gyvybės atėmimo, dėl to ieškovai prašė priteisti iš atsakovo 500 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir 5856 Lt laidojimo ir antkapio pastatymui turėtų išlaidų.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimų esmė
Vilniaus apygardos teismas 2007 m. spalio 3 d. sprendimu ieškovų L. K. ir V. K. ieškinį atmetė.
Teismas nustatė, kad nelaimingas atsitikimas darbe įvyko dėl smurtinių nusikalstamų trečiojo asmens veiksmų, kurie nelaimingo atsitikimo darbe akte įvardyti kaip nelaimingo atsitikimo priežastys. Teismas nurodė, kad nors nelaimingas atsitikimas įvyko darbo laiku ir darbo vietoje, nukentėjusiam dirbant darbo sutartyje sulygtą darbą, tačiau nelaimingo atsitikimo priežastys nebuvo susijusios nei su darbo aplinkoje esančiu rizikos veiksniu, dėl kurio darbuotojas gali patirti ūmių sveikatos sutrikimų ar mirti, nei su profesinės rizikos veiksniu dėl kenksmingo ar pavojingo darbo aplinkos poveikio. Dėl to teismas sprendė, kad ieškovų nurodomos aplinkybės, jog jų sūnus buvo nužudytas vykdydamas pilietinę pareigą, saugodamas ir gelbėdamas darbdavio bei kitų dirbančiųjų turtą nuo pašalinio asmens nusikalstamų veiksmų, negali būti vertinamos kaip nukentėjusiojo darbinių pareigų vykdymas. Byloje neįrodyti atsakovo neteisėti veiksmai, pažeidžiantys teisės norminių aktų reikalavimus dėl saugios darbo vietos ar darbo aplinkos, nes darbdavys nebuvo įpareigotas nei aptverti ar atitinkamai saugoti teritoriją, nei tikrinti į ją patenkančius asmenis. Teismas nenustatė konkrečių Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo, Vyriausybės 2003 m. balandžio 24 d. nutarimu Nr. 501 patvirtintų Buities, sanitarinių ir higienos patalpų įrengimo reikalavimų ar Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Sveikatos apsaugos ministerijos 1998 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. 85/233 patvirtintų Darboviečių įrengimo bendrųjų nuostatų įtvirtintų reikalavimų pažeidimų dėl atsakovo veikimo ar neveikimo. Teismas padarė išvadą, kad nelaimingas atsitikimas įvyko susiklosčius neįprastoms ir nenumatytoms aplinkybėms, kurių darbdavys negalėjo kontroliuoti ir išvengti padarinių, todėl jam netaikoma atsakomybė dėl padarytos žalos, nes žalą padarė trečiasis asmuo savo nusikalstamais veiksmais (CK 6.253, 6.263 straipsniai).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 20 d. sprendimu ieškovų L. K. ir V. K. apeliaciniai skundai tenkinti iš dalies ir nuspręsta Vilniaus apygardos teismo 2007 m. spalio 3 d. sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį tenkinti iš dalies, bei priteisti ieškovams L. K. ir V. K. iš atsakovo AB,,Lietuvos geležinkeliai“ 5856 Lt turtinės žalos atlyginimo ir kiekvienam po 35 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.
Teismas sprendime konstatavo atsakovo neteisėtus veiksmus ir priežastinį ryšį tarp tų neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos. Atsakovas, kaip darbdavys, turi užtikrinti darbuotojo teisę turėti saugią darbo aplinką ne tik tiesioginėms darbo pareigoms atlikti, bet ir kitą aplinką, kurioje darbuotojas yra darbdavio pavedimu, jo interesais ar kitaip susijęs su darbu. Tai aplinkai taikomus darbų saugos reikalavimus turi užtikrinti darbdavys, šios teisinės pareigos nevykdymas yra pagrindas jo atsakomybei kilti. Nukentėjusio asmens buvimas rūbinėje, kuri yra darbdavio specialiai darbuotojams įrengta patalpa, susijęs su darbo funkcijų vykdymu, dėl to ten įvykęs nelaimingas atsitikimas vertinamas kaip atsitikęs darbo vietoje, darbo metu, vykdant darbines funkcijas. Esantis darbo vietoje darbuotojas turi būti saugus nuo išorinės agresijos. Neužtikrinęs darbuotojo saugumo darbdavys nepaisė Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 11 ir 25 straipsniuose nustatytų reikalavimų darbų saugai ir darbo aplinkai. Darbdavio patvirtintoje Traukinių derintojo saugos ir sveikatos instrukcijoje nenurodyta saugos nuo smurto priemonių. Be to, lokaliniuose teisės aktuose nereglamentuota rūbinės rakinimo ir raktų išdavimo tvarka, nėra įspėjamųjų ar draudžiamųjų ženklų prie įėjimo į pastatą. Šie darbdavio veiklos užtikrinant darbuotojų saugumą trūkumai yra pakankamas pagrindas darbdavio neteisėtiems veiksmams (neveikimui) konstatuoti. Šios rekomendacijos atsakovui nurodytos Nelaimingo atsitikimo tyrimo akte. Atsakovas yra finansiškai pajėgi įmonė, galinti užtikrinti darbuotojams saugią aplinką, tačiau nesiėmė įmanomų ir protingų priemonių maksimaliai užtikrinti darbuotojų saugumą. Dėl įvykio teismas nenustatė nukentėjusiojo kaltės. Teismas vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. balandžio 17 d. nutarties byloje Nr. 3K-3-614/2002 išaiškinimu, kad priežastinis ryšys yra civilinės atsakomybės sąlyga taip pat tuo atveju, kai neteisėti veiksmai ne lėmė, bet pakankamu laipsniu sąlygojo žalos atsiradimą. Atsakovo neveikimas ir nepakankamas rūpestingumas sudarė palankias sąlygas nusikaltimui padaryti, dėl to nustatytas priežastinis ryšys tarp atsakovo neveikimo ir atsiradusios žalos. Teismas taip pat vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. rugsėjo 13 d. nutarties byloje Nr. 3K-3-811/2000 išaiškinimu, kad trečiojo asmens veiksmai, buvę tiesiogine darbuotojo mirties priežastimi, nepašalino darbdavio civilinės atsakomybės, nes nepanaikino jo kaltės. Nustatęs būtinąsias sąlygas atsakovo civilinei atsakomybei atsirasti, teismas įpareigojo atsakovą atlyginti žalą. Priteistos 5 856 Lt laidojimo išlaidos įvertintos kaip pagrįstos, atitinkančios bendrą pragyvenimo lygį ir protingumo principą. Dėl neturtinės žalos teismas nurodė, kad ji turi būti atlyginta, nes atsirado nusikaltimo metu ir padaryta asmens gyvybei (CK 6.250 straipsnis). Įvertinusi nelaimingo įvykio aplinkybes, pasekmes, taip pat kad dėl atsiradusios žalos nebuvo nukentėjusio kaltės, ir remdamasi susiklosčiusia teismų praktika, teisėjų kolegija nusprendė priteisti kiekvienam ieškovui po 35 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu atsakovas AB,,Lietuvos geležinkeliai“ prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 20 d. sprendimą ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2007 m. spalio 3 d. sprendimą. Kasaciniame skunde išdėstyti tokie kasacijos pagrindai ir juos pagrindžiantys esminiai argumentai:
1. Nelaimingas atsitikimas įvyko susiklosčius neįprastoms ir nenumatytoms aplinkybėms, kurių atsakovas negalėjo kontroliuoti ir išvengti padarinių, dėl to jam neturėjo būti taikoma atsakomybė už padarytą žalą, nes ją padarė trečiasis asmuo nusikalstamais veiksmais. Tiesioginė nukentėjusiojo mirties priežastis buvo trečiojo asmens veiksmai, už kuriuos jis nuteistas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1997 m. sausio 16 d. nutarimo Nr. 2,,Dėl įstatymų taikymo teismų praktikoje, nagrinėjant civilines bylas dėl atlyginimo žalos, padarytos asmenį sužalojus, kitaip pakenkus jo sveikatai ar atėmus gyvybę“ 3 punktą darbdavio pareiga atlyginti žalą išnyksta, jeigu jis įrodo, kad darbuotojas buvo suluošintas ar kitaip sužalotas dėl kitų asmenų kaltės. Tiesioginį priežastinį ryšį tarp trečiojo asmens nusikalstamų veiksmų ir padarytos žalos patvirtino Vilniaus apygardos teismo 2006 m. birželio 22 d. nuosprendis. Tai lemia žalą padariusio asmens civilinę atsakomybę. Jei asmuo nuteistas už nusikaltimą, tai jo veiksmų neteisėtumo faktas negali būti ginčijamas civilinėje teisėje dėl žalos atlyginimo. Pagal CPK 182 straipsnio 1 dalies 3 punktą nereikia įrodinėti teismo nuosprendžiu konstatuotų nusikalstamų veiksmų ir jų civilinių teisinių pasekmių, todėl ir asmens nuteisimas savaime reiškia jo kaltę civiline teisine prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 14 d. nutartis AB,,Hansabankas“ v. O. R., bylos Nr. 3K-7-120/2006).
2. Atsakovo teigimu, visą geležinkelio teritoriją uždaryti, aptverti ar paversti riboto naudojimo teritorija neįmanoma. Darbdavys turi sudaryti darbuotojams realias saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas, tačiau negali numatyti situacijos, kai trečiasis asmuo patenka į įmonės teritoriją ir imasi smurtinių veiksmų prieš darbuotoją. Atsakovo teigimu, jis nepažeidė Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo, Vyriausybės 2003 m. balandžio 24 d. nutarimu Nr. 501 patvirtintų Buities, sanitarinių ir higienos patalpų reikalavimų ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Sveikatos apsaugos ministerijos 1998 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. 85/233 patvirtintų Darboviečių įrengimo bendrųjų nuostatų reikalavimų. Viešosios tvarkos ir visuomenės saugumo užtikrinimas yra teisėsaugos institucijų prerogatyva, o ne darbdavio pareiga. Dėl to atsakovas nepažeidė savo kaip darbdavio teisinės pareigos sudaryti saugias darbo sąlygas darbuotojui ir nėra priežastinio ryšio tarp atsakovo veiksmų ir atsiradusios žalos.
3. Apeliacinės instancijos teismas sprendime konstatuodamas, kad trečiojo asmens veiksmai, buvę tiesioginė darbuotojo mirties priežastis, nepašalino darbdavio civilinės atsakomybės, nepanaikino jo kaltės, nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. rugsėjo 13 d. nutarties byloje Nr. 3K-3-811/2000 išaiškinimu, nes bylose skiriasi faktinės nelaimingo atsitikimo aplinkybės. Tam, kad būtų galima taikyti precedentą, bylų faktinės aplinkybės gali būti neidentiškos, tačiau jos turi būti iš esmės analogiškos.
4. Apeliacinės instancijos teismas priteisė 5856 Lt turtinės žalos atlyginimo, nors bylos dokumentais patvirtinta 5735, 63 Lt išlaidų suma. Ši priteista suma nebuvo sumažinta atsakovų gera valia išmokėta ieškovams 2500 Lt materialinės pašalpos sumos dydžiu, nors atsakovas prašė teismo.
Atsiliepimu į atsakovo kasacinį skundą ieškovai L. K. ir V. K. prašo kasacinį skundą atmesti ir palikti nepakeistą Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 20 d. sprendimą. Atsiliepime išdėstyti tokie esminiai nesutikimo su kasaciniu skundu argumentai:
1. Viešasis visuomenės interesas reikalauja, kad būtų užtikrintos saugios su darbu susijusios sąlygos. Darbdavys, organizuojantis darbus, turi pareigą imtis įmanomų darbuotojų saugumo priemonių ir stengtis bei visiškai laikytis saugos darbe užtikrinimo reikalavimų, įtvirtintų Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 3, 11, 14, 25 straipsniuose. Darbdavio teisinės pareigos užtikrinti darbuotojui jo buvimo vietoje saugią aplinką nevykdymas yra pagrindas darbdavio atsakomybei. Atsiliepime sutinkama su Apeliacinio teismo sprendimo teiginiu, kad nukentėjusiojo buvimas rūbinėje įvykio metu buvo susijęs su darbinių funkcijų atlikimu. Taigi šis įvykis atsitiko darbo metu, darbo vietoje, vykdant darbo funkcijas. Vienas pagrindinių įrodymų, patvirtinančių, kad nelaimingas atsitikimas susijęs su darbu, yra N-1 formos nelaimingo atsitikimo darbe aktas (Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 2 d. nutarimu Nr. 1118 patvirtintų Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų 7, 12 punktai). Šiame akte yra užfiksuoti taip pat ir atsakovo veiklos užtikrinant darbuotojų saugumą trūkumai. Dėl to pagrįstai Apeliacinio teismo sprendime pripažinta, kad darbdavys nevykdė savo pareigos kiek įmanoma maksimaliai užtikrinti darbuotojų saugumą darbo metu. Nelaimingo atsitikimo tyrimo akte pateiktos darbdaviui rekomendacijos, kokių reikia imtis prevencinių priemonių dėl darbuotojų saugumo. Dėl to įvykio aplinkybės nepripažintos atsitiktinėmis ir nekontroliuojamomis, nepriklausančiomis nuo darbdavio. Tai, kad darbdavys nesiėmė visų protingų priemonių darbuotojų saugumui užtikrinti, patvirtina ir jo veiksmai po įvykio, kai buvo aptverta įmonės teritorija, pasamdyta saugos firma, nustatyta patalpų rakinimo tvarka.
2. Darbdavys atleidžiamas nuo žalos darbuotojui atlyginimo tik tada, jei įrodo, kad ją nulėmė nukentėjusiojo ar trečiojo asmens veiksmai ir dėl nelaimingo atsitikimo visiškai nėra darbdavio kaltės. Atsakovo neteisėtas neveikimas, nepakankamas rūpestingumas sudarė palankias sąlygas trečiajam asmeniui padaryti nusikaltimą, dėl to tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys, todėl kilo atsakovo civilinė atsakomybė. Atsakovo neveikimas turėjo įtakos nelaimingam atsitikimui, dėl to trečiojo asmens veiksmai, buvę tiesioginė darbuotojo mirties priežastis, nepašalino darbdavio civilinės atsakomybės, nepanaikino jo kaltės. Ši išvada atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. rugsėjo 13 d. nutarties byloje Nr. 3K-3-811/2000 išaiškinimus. Nurodytoje ir nagrinėjamoje bylose faktinės aplinkybės neidentiškos, tačiau abiem atvejais darbdavys nebuvo pakankamai rūpestingas darbuotojo atžvilgiu, o nukentėjusysis nebuvo tinkamai parengtas galimam užpuolimui. Nagrinėjamoje byloje nukentėjusysis nebuvo įspėtas apie galimą smurtą ir neinstruktuotas, kaip elgtis užpuolimo atveju.
3. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai priteisė laidojimo išlaidas, teisingai taikydamas CK 6.291 straipsnį. Pagal šio straipsnio 2 dalį tik įstatymų nustatytais atvejais mokėtina laidojimo pašalpa gali būti įskaitoma į laidojimo išlaidas. Atsakovo išmokėta ieškovams 2500 Lt pašalpa nepriskiriama prie laidojimo pašalpos, dėl to teismas pagrįstai nemažino ieškovams priteistos turtinės žalos dydžio.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Kasacine tvarka nagrinėjamoje byloje teisės aiškinimo ir taikymo klausimai yra susiję su teisės normų, reglamentuojančių darbdavio atsakomybę už dėl darbuotojo žūties darbe atsiradusios neturtinės žalos atlyginimą.
CK 6.263 straipsnyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos.
Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, dėl asmens gyvybės atėmimo. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Tam, kad atsirastų darbdavio deliktinė atsakomybė dėl žalos, padarytos darbuotojo gyvybės atėmimu, atlyginimo, reikia nustatyti civilinės atsakomybės sąlygų visumą: neteisėtus veiksmus (neveikimą), kaltę, žalą, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.246-6.249 straipsniai). Apeliacinės instancijos teismo sprendime pagal byloje surinktus įrodymus nustatytos faktinės aplinkybės, patvirtinančios, kad atsakovo atžvilgiu egzistuoja nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų visuma, dėl to turi būti taikoma civilinė atsakomybė.
Atsakovas kasaciniame skunde teigia, kad dėl padarytos žalos nėra jo neteisėtų veiksmų ir dėl atsakovo veiksmų bei padarinių, t. y. atsiradusios žalos, nėra priežastinio ryšio, nes tiesioginį priežastinį ryšį tarp trečiojo asmens nusikalstamų veiksmų ir padarytos žalos patvirtino Vilniaus apygardos teismo 2006 m. birželio 22 d. nuosprendis.
Atsakydama į nurodytus kasacinio skundo argumentus kasacinio teismo teisėjų kolegija nurodo, kad darbdavio neteisėtiems veiksmams ar neveikimui dėl darbuotojo žūties konstatuoti lemiamą reikšmę turi tai, ar darbdavys laikėsi teisinės pareigos, sudarydamas užtikrinančias darbuotojo saugumą sąlygas. Darbo kodekso (toliau – DK) 259 straipsnyje ir Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje darbdavio prievolė užtikrinti darbuotojų saugą ir sveikatą apibrėžta kaip visos prevencinės priemonės, skirtos darbuotojų darbingumui, sveikatai ir gyvybei darbe išsaugoti, kurios naudojamos ar planuojamos visuose įmonės veiklos etapuose, kad darbuotojai būtų apsaugoti nuo profesinės rizikos arba ji būtų kiek įmanoma sumažinta. Atsižvelgdamas į įmonės dydį, pavojus darbuotojams, darbdavys samdo darbuotojų saugos ir sveikatos atestuotą tarnybą arba šias funkcijas atlieka pats. Darbuotojų teisė saugiai dirbti suponuoja darbdavio prievolę sudaryti kiekvienam darbuotojui tinkamas, saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas, nustatytas Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme (DK 260 straipsnis).
Darbuotojo teisė į saugias darbo sąlygas apima galimybę turėti saugią darbo aplinką, tiek jo tiesioginių darbo pareigų atlikimo vietoje, tiek darbuotojui esant kitoje vietoje darbdavio pavedimu ar jo interesais. Kiekvienu konkrečiu atveju vertinant, ar darbdavys buvo rūpestingas ir pakankamu lygiu užtikrino darbuotojų teisę į saugią aplinką, turi būti sprendžiama pagal individualias bylos aplinkybes. Byloje nustatyta, kad atsakovo darbuotojas nelaimingo atsitikimo metu buvo rūbinėje, t. y. darbdavio specialiai darbuotojams įrengtoje patalpoje (darbo aplinkoje). Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 25 straipsnio 4 punkte nustatyta darbdavio teisinė pareiga užtikrinti, kad darbuotojai įsidarbindami ir darbo metu įmonėje gautų visapusišką informaciją apie darbuotojų saugos ir sveikatos organizavimą įmonėje, apie esančią ar galimą profesinę riziką, parengtas priemones rizikai šalinti ar išvengti. Ištyręs bylos rašytinius įrodymus - žuvusio darbuotojo darbo instrukciją ir Nelaimingo atsitikimo tyrimo akto išvadas, jose esančių duomenų pagrindu apeliacinės instancijos teismas sprendime nustatė, kad darbo instrukcijoje smurto veiksnys darbe ir saugos priemonės nuo jo nebuvo nurodytos, be to, darbdavio lokaliniuose aktuose nebuvo reglamentuota rūbinės rakinimo ir raktų išdavimo tvarka bei neįrengta įspėjamųjų ar draudžiamųjų ženklų prie įėjimo į pastatą ir rūbinę. Byloje pagal atsakovo paaiškinimą teismas nustatė, kad atsakovas po įvykio ėmėsi papildomų saugumo priemonių, pasamdydamas saugos firmą, dėl to pašalinių asmenų patekimas į teritoriją, kurioje įvyko nelaimingas atsitikimas, yra apsunkintas. Be to, darbdavys papildė darbų saugos instrukciją, nustatė patalpų rakinimo tvarką. Byloje taip pat nustatyta, kad įvykio metu jo teritoriją turėjo filmuoti įrengtos vaizdo filmavimo kameros, tačiau jomis įvykio neužfiksuota.
Iš tokių faktinių aplinkybių akivaizdu, kad darbdavys suvokė galimą pavojaus darbuotojų asmens ir turto saugumui riziką, tačiau arba iš viso nesiėmė reikiamų priemonių, arba numatytos priemonės buvo visiškai neefektyvios tam, kad būtų sumažinta iki minimumo nelaimingo atsitikimo rizika. Įvykus nelaimingam atsitikimui darbdavys ėmėsi neatidėliotinų darbuotojų saugumo pagerinimo priemonių, kurių neįgyvendinęs iki nelaimingo atsitikimo, nepadėjo šio įvykio išvengti. Atsakovas tik po nelaimingo atsitikimo pasirūpino darbuotojų saugumo priemonėmis, kurios anksčiau nebuvo įgyvendintos. Konstatuotina, kad atsakovas laiku neužtikrino darbuotojo saugumo, nes nebuvo rūpestingas ir nesiėmė reikiamų priemonių tiek, kiek jų buvo galima protingai tikėtis iš darbdavio. Darbdavio pareiga pagal darbuotojų saugos ir sveikatos būklę įmonėje spręsti, kokias kolektyvines saugos priemones naudoti, organizuoti jų įrengimą ir, jeigu jos nepakankamai apsaugo darbuotojus nuo rizikos, darbuotojus aprūpinti asmeninėmis apsaugos priemonėmis, nustatyta Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 25 straipsnio 3 punkte. Nurodytos teisinės pareigos nevykdymas reiškia darbdavio neteisėtą neveikimą, tai - viena iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų (CK 6.246 straipsnis).
Kasaciniame skunde pateiktas argumentas, kad tiesioginį priežastinį ryšį tarp trečiojo asmens nusikalstamų veiksmų ir padarytos žalos patvirtino Vilniaus apygardos teismo 2006 m. birželio 22 d. nuosprendis ir dėl to išnyko darbdavio pareiga atlyginti žalą. Bylą kasacine tvarka nagrinėjanti kolegija pažymi tai, kad visais atvejais spręsdamas dėl deliktinės atsakomybės taikymo teismas įvertina, ar ieškovo pasirinkimu byloje patrauktas atsakovu asmuo yra teisiškai atsakingas atlyginti žalą. Trečiojo asmens veiksmai, buvę tiesioginė darbuotojo mirties priežastis, nėra šalinanti darbdavio atsakomybę sąlyga, jeigu šis savo neteisėtais veiksmais ar neveikimu neapsaugojo darbuotojo nuo nelaimingo atsitikimo ir, nors ir netiesiogiai, taip prisidėjo prie įvykio atsiradimo. Priemonės, kurių ėmėsi darbdavys po įvykio, rodo, kad jos galėjo padėti apsaugoti darbuotoją. Trečiojo asmens sukėlę žalą veiksmai nepanaikina sąlygų darbdavio atsakomybei atsirasti, tokia teisės aiškinimo taisyklė suformuluota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. rugsėjo 13 d. nutartyje D. G. v. UAB,,Paukštis” ir kt. byloje Nr. 3K-3-811/2000. Kasaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad nurodyta teisės aiškinimo taisyklė priimta kitoje byloje esant skirtingoms, nei nagrinėjamoje byloje, faktinėms aplinkybėms. Teisėjų kolegija nurodo, kad abiejose bylose faktinė situacija yra tapati: sprendžiamas darbdavio atsakomybės dėl darbuotojo žūties klausimas, darbuotojui mirus dėl trečiojo asmens nusikalstamų smurtinių veiksmų. Dėl to nurodyta taisyklė apima ir nagrinėjamos bylos ginčo teisinių santykių reguliavimą.
Įvertinęs byloje pateiktų įrodymų duomenis apeliacinės instancijos teismas sprendime padarė išvadą, kad darbdavio neteisėtas neveikimas ir nepakankamas rūpestingumas sudarė palankias sąlygas trečiojo asmens nusikaltimui padaryti, dėl to tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys, pakankamas atsakovo civilinei atsakomybei kilti. Su tokia išvada kasacinio teismo teisėjų kolegija sutinka, nes ji atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pripažįstamą netiesioginį priežastinį ryšį kaip vieną iš civilinės atsakomybės sąlygų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. balandžio 17 d. nutartyje B. L., V. I. ir kt. v. notarė S. Bylinskienė byloje Nr. 3K-3-614/2002 išaiškinta, kad civilinės atsakomybės pagrindu pripažįstamas ir netiesioginis priežastinis ryšys, reiškiantis, kad neteisėti veiksmai (neveikimas) nelėmė, bet pakankamu laipsniu turėjo įtakos žalos atsiradimui. Ši taisyklė taikoma kiekvienu deliktinės atsakomybės atveju esant netiesioginiam priežastiniam ryšiui. Tiek nurodytoje, tiek nagrinėjamoje kasacine tvarka byloje netiesioginį priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos patvirtina nustatytos faktinės aplinkybės, dėl to ši taisyklė yra aktuali nagrinėjamoje byloje, nepaisant to, kad ieškinių reikalavimų apimtys šiose bylose yra skirtingos.
Nustatęs atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų visumą apeliacinės instancijos teismas sprendimu apskaičiavo ir priteisė neturtinės žalos atlyginimo dydį, kurio atsakovas kasaciniame skunde neginčijo. Atsižvelgiant į įstatyme ir teismų teisės aiškinimo praktikoje nustatytus neturtinės žalos dydžio apskaičiavimo kriterijus, priteistas dydis yra ne per didelis, neviršijantis įprastai teismų praktikoje taikomų ribų.
Atmestinas kasacinio skundo argumentas dėl ieškovams priteistų iš atsakovo 5856 Lt laidojimo išlaidų sumažinimo. Atsakovas iš esmės neginčija ieškinio reikalavimo dėl turtinę žalą sudarančių laidojimo išlaidų atlyginimo, taip sutinka su turtinės žalos faktu. Apeliacinės instancijos teismas sprendime priteisė iš atsakovo turtinės žalos atlyginimą, kurio dydį apskaičiavo pagal bylos įrodymus. Priteistų išlaidų dydis yra realus, atitinka įprastines laidojimo išlaidas. Kasaciniame skunde prašoma sumažinti priteistų laidojimo išlaidų dydį atsakovo išmokėta po nelaimingo atsitikimo ieškovams 2500 Lt materialinės pašalpos suma, tačiau byloje neįrodyta, kad ši pašalpa buvo išmokėta tikslingai laidojimo išlaidoms padengti, dėl to negali būti vertinama kaip ieškovų dėl laidojimo išlaidų patirtos turtinės žalos kompensacija.
Išdėstytų motyvų pagrindu konstatuotina, kad apeliacinės instancijos teismas priėmė teisėtą sprendimą, dėl to šis sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
nutaria:
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Zigmas Levickis
Sigitas Gurevičius
Algis Norkūnas
