Dėl bendro turto padalijimo ir neįrodinėjusi pelno bei nuostolių, negali reikalauti skolos priteisimo

Nr. DOK-1404

Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00040-2024-9 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2026 m. balandžio 21 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Gražinos Davidonienės (kolegijos pirmininkė) ir Irmanto Šulco,

susipažinusi su 2026 m. balandžio 14 d. paduotu

n u s t a t ė :

Ieškovė UAB „Medroma“ padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. vasario 19 d. sprendimo peržiūrėjimo, kuriuo atmestas ieškovės ieškinys atsakovei Latvijos bendrovei,,BMGS“ dėl 1 489 241,06 Eur skolos už statybos rangos darbus priteisimo.

Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė teisinio tikrumo ir teisėtų lūkesčių principus bei teismo pareigą užtikrinti teismų praktikos nuoseklumą ir neprieštaringumą. Apeliacinės instancijos teismas 2025 m. gegužės 29 d. nutartyje, gražindamas bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, konstatavo, kad ieškovė reiškia reikalavimą dėl skolos pagal rangos sutartis priteisimo, o ne dėl jungtinės veiklos turto padalijimo. Tuo tarpu skundžiamu apeliacinės instancijos teismo 2026 m. vasario 19 d. sprendimu šalių ginčas kvalifikuotas išimtinai kaip dėl jungtinės veiklos turto padalijimo, nurodant, kad ieškovė, nereikšdama reikalavimo dėl bendro turto padalijimo ir neįrodinėjusi pelno bei nuostolių, negali reikalauti skolos priteisimo. Toks kardinaliai priešingas to paties apeliacinės instancijos teismo vertinimas, nesant jokių naujų faktinių aplinkybių ar teisinio reguliavimo pokyčių, negali būti laikomas teisėtu. Jis pažeidžia fundamentalius teisinio tikrumo ir teisėtų lūkesčių principus, suponuoja teisinį neapibrėžtumą ir paneigia vienodos teismų praktikos reikalavimą.

2. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė jungtinę veikla reglamentuojančias teisės normas, jas suabsoliutindamas, bei neteisingai aiškino jungtinės veiklos sutarčių nuostatas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.970-6.976 straipsniai netaikomi tais atvejais, kai tarp partnerių yra susiklosčiusios savarankiškos prievolės dėl atsiskaitymo už darbus ar paslaugas. Šiuo atveju jungtinės veiklos sutarčių nuostatos ir sutarčių vykdymo daugiametė praktika patvirtina, kad partneriai sutarė, jog už savo atliktų darbų kaip įnašų dalį atsiskaito tarpusavyje per visą sutarčių vykdymo laikotarpį. Todėl ieškovei atsiskaičius su atsakove už jos įnašą pagal atsakovės sąskaitas, visa likusi suma priklauso būtent ieškovei. Vis dėlto, apeliacinės instancijos teismas ignoravo šalių santykių turinį ir ilgametę praktiką bei nepagrįstai apribojo jų kvalifikavimą vien jungtinės veiklos santykiais, taip paneigdamas ieškovės galimybę atgauti skolą ir sudarydamas atsakovei sąlygas nepagrįstai praturtėti.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamo apeliacinės instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtų procesinių sprendimų priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, todėl paduotą kasacinį skundą priimti atsisakytina.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Goda Ambrasaitė-Balynienė

Gražina Davidonienė

Irmantas Šulcas