Dėl Kauno apygardos teismo 2026 m. sausio 13 d. nutarties peržiūrėjimo

Nr. DOK-1382

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-06549-2025-2

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2026 m. balandžio 21 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Gražinos Davidonienės (kolegijos pirmininkė) ir Irmanto Šulco,

susipažinusi su 2026 m. balandžio 13 d. paduotu ieškovo T. S. kasaciniu skundu dėl Kauno apygardos teismo 2026 m. sausio 13 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Ieškovas padavė kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2026 m. sausio 13 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje dėl žalos atlyginimo. Kauno apygardos teismas 2026 m. sausio 13 d. nutartimi paliko nepakeistą Marijampolės apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 12 d. sprendimą, kuriuo teismas atmetė ieškovo ieškinį priteisti iš atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ 3058,48 Eur patirtos turtinės žalos atlyginimą, 351 Eur delspinigių, 5 proc. metines procesines palūkanas nuo priteistos skolos sumos nuo bylos iškėlimo iki sprendimo visiško įvykdymo.

Kasacinis skundas paduotas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir 2 punkte įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė visiško nuostolių atlyginimo principą, patvirtindamas draudiko taikytą negautų pajamų apskaičiavimo metodiką, nepagrįstai sumažino kompensuojamą sumą, taip nukrypdamas nuo suformuotos kasacinio teismo praktikos, kurioje pabrėžiama, kad nukentėjusiojo padėtis turi būti atkurta į tokią, kokia būtų buvusi, jei žala nebūtų padaryta.

2. Apeliacinės instancijos teismas, pritardamas draudiko atliktam ligos socialinio draudimo išmokos atskaitymui iš negautų pajamų, pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.193 straipsnio 4 dalį, kad neaiškiai suformuluotos sutarties sąlygos aiškinamos sutartį parengusios šalies nenaudai, netinkamai aiškino Eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių 8 ir 10 punktus, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos. Kadangi taisyklių 10 punkte nepasakyta apie socialinio draudimo išmokas, draudikas jų negali atimti pagal analogiją. Draudimo bendrovės bandymas taikyti 8 punkto logiką individualios veikos pajamų atveju yra neteisėtas sąlygų išplėtimas analogijos būdu. Todėl negautų individualios veiklos pajamų skaičiavimas turi būti pagal deklaruotas pajamas, kaip nustato Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas ir Eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių 10 punktas.

3. Teismai pažeidė Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 18 straipsnį, pagal kurį asmenims, vykdantiems individualią veiklą, valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokos yra įskaitomos į 30 proc. leistinus atskaitymus nepagrindžiant jų dokumentais. Dėl to Eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių 10 punkte ir nėra minima, kad apskaičiuojant negautas pajamas būtų išskaitomos valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokos. Teismas pritarė metodui, pagal kurį apskaičiuojant negautų pajamų dydį valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokos buvo atskaitytos du kartus, o tai prieštarauja realių negautų pajamų apskaičiavimui.

4. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė Eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių 10 punktą, 2022 m. lapkričio 11 d. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymą Nr. A1-744, kuriuo patvirtintas 251 kalendorinių darbo dienų skaičius metuose, pritardamas atsakovės pasirinktai metinio mokestinio periodo išraiškai kalendorinėmis dienomis.

5. Apeliacinės instancijos teismas neteisingai vertino įrodymus, nurodydamas, kad ieškovas nesutinka, jog 30 proc. leistinų atskaitymų būtų atimta apskaičiuojant negautas pajamas. Teismas nevertino nei ieškinio, nei raštiškų paaiškinimų, kad posėdžio metu ieškovas dėl savo sunkios būklės po autoįvykio tiesiog suklydo, vėliau šiuo klausimu pateikė raštišką paaiškinimą, kuriame nurodė savo poziciją, kuri nesiskiria nuo ieškinio pagrindo.

6. Apeliacinės instancijos teismas neišnagrinėjo esminių faktinių aplinkybių. Teismas klaidingai vertino ir nutartyje nurodė faktą, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo priimtas už akių, nors tokios aplinkybės byloje nebuvo.

7. Apeliacinės instancijos teismas nepasisakė dėl ieškovo argumentų, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė nešališkumo principą. Pirmosios instancijos teismas pažeidė nešališkumo principą, nes šališkai vertino įrodymus, pirmenybę teikė atsakovo išsamiems pasisakymams, leido draudimo bendrovės atstovui įžeidinėti ieškovą proceso metu, be teisinio pagrindo, savo iniciatyva atidėdavo posėdžius, neprieštaravo, kai atsakovės atstovas aptarinėjo klausimus už ieškinio ribų.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai turi esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti nenustačius CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžintinas už jį sumokėtas žyminis mokestis. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti T. S. (duomenys neskelbtini) 77 (septyniasdešimt septynis) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2025 m. balandžio 13 d. mokėjimo nurodymu Nr. 307 AB „Swedbank“, kodas ZP38971.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Goda Ambrasaitė-Balynienė

Gražina Davidonienė

Irmantas Šulcas