A. L. pagal BK 300 str., 182 str.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-655/2012

Teisminio proceso Nr. 1-40-2-00031-2009-2

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.1.7.4;

2.6.4.1 (S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Gintaro Godos, Vytauto Piesliako ir pranešėjo Tomo Šeškausko,

sekretoriaujant Ritai Bartulienei,

dalyvaujant prokurorei Vitalijai Songailienei,

gynėjui Vladislovui Mikšai,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. L. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 17 d. nuosprendžio, kuriuo panaikintas Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 5 d. išteisinamasis nuosprendis, kuriuo A. L. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį, neįrodžius jo dalyvavimo padarant šias nusikalstamas veikas, ir priimtas naujas nuosprendis, kuriuo A. L. nuteistas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme, pagal BK 182 straipsnio 1 dalį vienerių metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė bausmė A. L. paskirta vieneri metai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė visiško sudėjimo būdu subendrinta su Jurbarko rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 18 d. nuosprendžiu paskirta šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme ir galutinė bausmė A. L. paskirta vieneri metai šeši mėnesiai laisvės atėmimo.

Į paskirtos bausmės laiką įskaitytas sulaikyme išbūtas laikas nuo 2009 m. rugpjūčio 24 d. iki 2009 m. rugpjūčio 26 d., nuo 2009 m. lapkričio 24 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. ir bausmė, atlikta pagal Jurbarko rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 18 d. nuosprendį.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Kauno skyriaus civilinis ieškinys patenkintas iš dalies ir iš A. L. priteista 26 788 Lt turtinės žalos atlyginimo.

S. M. civilinis ieškinys dėl 8 662,54 Lt turtinės žalos ir 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo atmestas.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo T. Šeškausko pranešimą, prokurorės, prašiusios kasacinį skundą atmesti, nuteistojo gynėjo, prašiusio kasacinį skundą patenkinti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

A. L. nuteistas už tai, kad apgaule savo naudai įgijo turtinę teisę, būtent: nuo 2005 m. rugsėjo 2 d. būdamas uždarosios akcinės bendrovės „T“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos Jurbarke, (duomenys neskelbtini)) direktoriumi ir vieninteliu akcininku, žinodamas apie UAB „T“ darbuotojos S. M. nėštumą ir tai, kad ji nuo 2008 m. rugpjūčio 13 d. bus išleidžiama nėštumo ir gimdymo atostogų, o nuo 2008 m. gruodžio 16 d. jai bus suteiktos vaiko priežiūros atostogos, taip pat žinodamas, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 6 straipsnio 2 dalimi (redakcija, galiojusi nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d.), kompensuojamasis uždarbis, pagal kurį nustatomas motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) pašalpų dydis, apskaičiuojamas pagal apdraustojo asmens draudžiamąsias pajamas, turėtas užpraeitą kalendorinį ketvirtį, buvusį prieš nėštumo ir gimdymo, tėvystės arba vaiko priežiūros atostogų pradžios mėnesį, kad S. M. motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpa iki vaikui sueis dveji metai bus skaičiuojama nuo 2008 metų pirmojo ketvirčio draudžiamųjų pajamų, siekdamas savo naudai apgaule įgyti svetimą – VSDFV – turtą, S. M. nežinant, pasirašė ir 2008 m. balandžio 14 d. VSDFV Jurbarko skyriui pateikė suklastotą pranešimą apie apdraustųjų (be atleistųjų) valstybinio socialinio draudimo įmokas per 2008 metų pirmąjį ketvirtį, kuriame melagingai nurodė, kad S. M. UAB „T“ apskaičiuota 21 200 Lt pajamų per 2008 metų pirmąjį ketvirtį. Dėl to VSDFV Kauno skyriuje S. M. apskaičiuota ir į jos nurodytą sąskaitą 2008 m. rugpjūčio 28 d. pervesta 24 089,23 Lt.

Po to A. L., siekdamas išgryninti į S. M. sąskaitą VSDFV Kauno skyriaus sprendimu pervestus 24 089,23 Lt, pasinaudodamas S. M. komplikuoto nėštumo būsena, t. y. gydytojų rekomenduotu gulėjimo režimu, įgijęs jos pasitikėjimą, 2008 m. rugpjūčio 13 d. iš S. M. įgijo jos vardu 2008 m. balandžio 28 d. išduotą „Swedbank“ lustinę „Visa Elekctron“ mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) ir kortelės identifikavimo kodus (PIN kodą). Pasinaudodamas apgaule iš S. M. gauta mokėjimo kortele ir kodais, A. L. skirtinguose „Swedbank“ bankomatuose Kaune paėmė: 2008 m. rugpjūčio 26 d. – 2000 Lt, 2008 m. rugpjūčio 29 d. – 300 Lt ir 2700 Lt, 2008 m. rugpjūčio 31 d. – 3000 Lt, 2008 m. rugsėjo 4 d. – 2000 Lt ir 1000 Lt. Be to, A. L. 2008 m. rugpjūčio 31 d. S. M. nurodė išgryninti ir pateikti jam jos sąskaitoje esančius 15 690 Lt, kuri tą pačią dieną jo nurodymą įvykdė ir pateikė pinigus A. L.. Taip A. L. apgaule savo naudai įgijo S. M. VSDFV Kauno skyriaus apskaičiuotą ir į jos nurodytą sąskaitą pervestą 2 698,78 Lt ligos pašalpą ir 24 089,23 Lt pašalpą už nėštumo ir gimdymo atostogas (iš viso 26 690 Lt), taip padarydamas VSDFV biudžetui 26 788,01 Lt turtinę žalą. Tokiais veiksmais A. L. padarė nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.

Taip pat A. L. nuteistas už tai, kad, nuo 2005 m. rugsėjo 2 d. būdamas uždarosios akcinės bendrovės „T“ direktoriumi ir vieninteliu akcininku, 2008 m. balandžio 4 d. įrašė į oficialius dokumentus žinomai melagingus duomenis ir šiuos dokumentus panaudojo, būtent: žinodamas apie UAB „T“ darbuotojos S. M. nėštumą ir tai, kad, vadovaujantis Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymu, S. M. motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpa iki vaikui sueis dveji metai bus skaičiuojama nuo 2008 metų pirmojo ketvirčio draudžiamųjų pajamų, siekdamas savo naudai apgaule įgyti lėšas iš VSDFV, S. M. nežinant, 2008 m. balandžio 4 d. pranešimo apie apdraustuosius už ataskaitinį ketvirtį priede SAM 3SD „Apdraustųjų (be atleistųjų) valstybinio socialinio draudimo įmokos“ už pirmąjį ketvirtį Nr. 030, grafoje „Pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, suma Lt“ nurodęs žinomai neteisingus duomenis, šiuos dokumentus patvirtino savo, UAB „T“ direktoriaus, parašu bei UAB „T“ antspaudu ir 2008 m. balandžio 14 d. pateikė VSDFV Jurbarko skyriui. Tokiais veiksmais A. L. padarė nusikaltimą, numatytą 300 straipsnio 1 dalyje.

Pirmosios instancijos teismas, išteisindamas A. L. dėl šių nusikaltimų, nuosprendyje nurodė, kad nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio bylos nagrinėjimo metu nebuvo surinkta jokių objektyvių ir neginčijamų įrodymų, kad būtent A. L., pasinaudodamas S. M. kreditine kortele, apgaule įgijo savo naudai S. M. pinigus, taip pat kad jis suklastojo oficialius dokumentus. A. L. pateikti kaltinimai grindžiami tik nukentėjusiosios S. M. parodymais, kurių patikimumu teismas suabejojo.

Apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo išteisinamąjį nuosprendį ir nuteisdamas A. L., konstatavo, kad bylos duomenys patvirtina, jog A. L. vadovaujama įmonė neturėjo jokio pelno, todėl neturėjo objektyvios galimybės mokėti ir didesnio kaip 7000 Lt vidutinio mėnesio atlyginimo S. M., kuri buvo priimta į darbą kurjerės pareigoms. Teismas padarė išvadą, kad, siekdamas neteisėtai įgyti VSDFV išmokas, A. L. VSDFV Jurbarko skyriui pateikė žinomai melagingus duomenis apie įmonės darbuotojos S. M. 2008 m. pirmojo ketvirčio atlyginimą, taip suklastojo ir pateikė oficialų dokumentą. Įgijęs S. M. pasitikėjimą ir gavęs jos banko mokėjimo kortelę ir jos PIN kodą, įtikinęs S. M., kad dėl buhalterės klaidos jai yra nepagrįstai pervesti įmonės pinigai, per kelis kartus iš bankomato bei banko skyriuje gavo VSDFV išmokėtus 26 788,01 Lt ir taip padarė VSDFV žalą.

Kasaciniu skundu nuteistasis A. L. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 17 d. nuosprendį ir palikti galioti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 5 d. nuosprendį.

Kasatoriaus teigimu, apeliacinės instancijos teismo nuosprendis neteisėtas ir nepagrįstas įrodymais, neatitinka byloje nustatytų faktinių aplinkybių, kaltinimas paremtas prielaidomis, spėlionėmis ir samprotavimais, pažeidžiant nuteistojo teisę, kad visos abejonės būtų traktuojamos jo naudai. Taip pat teismo proceso metu buvo pažeistos nuteistojo teisės, be to, procesas truko per ilgai ir buvo šališkas.

Nuteistasis A. L. nesutinka su apeliacinės instancijos teismo išvadomis, kad UAB „T“ neturėjo jokio pelno ir nemokėjo atlyginimų kitiems darbuotojams, kad bendrovė neturėjo finansinių galimybių padidinti S. M. atlyginimą nuo minimalaus atlyginimo dydžio iki 7000 Lt viršijančio uždarbio. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad įsiteisėjusiu Jurbarko rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 18 d. nuosprendžiu įrodyta, jog UAB „T“ 2008 m. spalio 14 d. VSDFV Jurbarko skyriui pateikė Valstybinio socialinio draudimo ir Sveikatos draudimo fondų lėšų finansinę ataskaitą už 2008 m. trečiąjį ketvirtį SAMF4, pagal kurią bendrovės įsiskolinimas fondo biudžetui sudarė 59 760,54 Lt socialinio draudimo įmokų ir 140,66 Lt delspinigių. Tauragės AVMI ataskaitoje užfiksuota, kad įmonė nuo minimalios algos (800 Lt) keliolika kartų padidino S. M. darbo užmokestį būtent to kalendorinio ketvirčio, nuo kurio pajamų bus skaičiuojamos motinystės pašalpos. Kasatoriaus teigimu, tai, kad įmonė nesumokėjo įmokų į VSDF biudžetą, nėra pagrindas teigti, kad įmonė buvo nemoki. Be to, kasatoriaus teigimu, 2008 m. pirmąjį ketvirtį, kai buvo deklaruojamas atlyginimas S. M., lyginti su tų pačių metų trečiuoju ketvirčiu galima tik turint specialių žinių apskaitos srityje, pasitelkus ekspertus. Kasatorius nurodo, kad teismo teiginys, jog jis nemokėjo atlyginimų kitiems darbuotojams, prieštarauja byloje esantiems įrodymams, jis paremtas paties nuteistojo parodymais, duotais per skubėjimą suklydus cituojant užrašus. Byloje yra 2009 m. vasario 10 d. Tauragės apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos mokestinio tyrimo rezultatų ataskaita, kurioje konstatuota, kad įmonė pajamų turėjo, tik jų nedeklaravo, o su darbuotojais atsiskaityta. Darbuotojams išmokėta daugiau kaip 120 000 Lt, įskaitant ir S. M. atlyginimą. Pasak kasatoriaus, teigti, kad įmonės sąskaitoje nė karto nebuvo tiek lėšų, kurios leistų A. L. mokėti didesnį kaip 7000 Lt atlyginimą S. M., galima tik turint įmonės dokumentus ir atlikus įmonės finansinę reviziją (auditą). Teismų praktikoje nurodoma, kad, nesant įmonės apskaitos dokumentų, nėra galimybių nustatyti įmonės mokumo, todėl, pasak kasatoriaus, nesant tokių duomenų, ši išvada nepagrįsta; ji yra tik prielaida, interpretacija. Specialistai konstatavo, kad nepateikus įmonės apskaitos dokumentų už 2008 m. negalima nustatyti, ar įmonė buvo moki tiriamuoju laikotarpiu. Taip pat kasatorius pažymi, kad įmonės pelnas rodo pajamų ir išlaidų santykį, o ne mokumą. Mokestinio tyrimo išvadoje yra nurodyta, kad UAB „T“ tik 2007 m. gruodžio 20 d. pateikė pelno mokesčio deklaracijas už 2005 ir 2006 metus. Pateiktoje pelno mokesčio deklaracijoje už 2005 metus nurodyta „nulis“ pajamų, įtrauktų į mokestinio laikotarpio pelno mokesčio bazę. 2006 m. pelno mokesčio deklaracijoje nurodyta 2700Lt pajamų, o mokestinis nuostolis – 3677 Lt. Pelno mokesčio deklaracija už 2007 m. pateikta 2008 m. rugsėjo 29 d., kurioje deklaruota „nulis“ pajamų ir 2219 Lt mokestinio nuostolio. Kasatorius nurodo, kad tik įkūrus įmonę Tauragės AVMI pradėjo ilgalaikį patikrinimą ir paėmė visus įmonės dokumentus. Iki 2007 m. pabaigos, kol buvo atgauti dokumentai, įmonė ūkinės veiklos nevykdė, todėl ir pajamų neturėjo, o 3677 Lt dydžio nuostolis atsirado dėl to, kad buvo priskaičiuotos ir deponuotos išmokos darbuotojams už priverstines prastovas, kai įmonė dėl prasidėjusių bylų negalėjo vykdyti veiklos.

Kasatoriaus teigimu, apeliacinės instancijos teismas padarė klaidą teigdamas, kad A. L. VSDFV Jurbarko skyriui pateikė žinomai melagingus duomenis apie 2008 m. pirmojo ketvirčio darbuotojos S. M. atlyginimą. Duomenų apie darbuotojų atlyginimą VSDFV nerenka. Nuteistasis nurodo 2008 m. balandžio 14 d. pateikęs ataskaitą apie darbuotojų draudžiamąsias pajamas. Kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad 2008 m. liepos 21 d. S. M. nurodė, jog darbdavio deklaruotas draudžiamąsias pajamas (21 200 Lt), atskaičius GPM, ji gavo. Tik vėliau, prasidėjus ikiteisminiams tyrimams dėl sukčiavimų neteisėtai pasisavinant VSDFV mokamas pašalpas, S. M. pozicija pasikeitė.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad nukentėjusiosios S. M. parodymai dėl jai mokėto atlyginimo dydžio nuolat keitėsi, todėl apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai jos parodymus pripažino nuosekliais ir patikimais. Nukentėjusioji nurodė, kad 2008 m. rugpjūčio 31 d. ji kartu su A. L. nuvyko į banką ir paėmė visus sąskaitoje buvusius pinigus (15 690 Lt). Tačiau, pasak kasatoriaus, nukentėjusioji nepaaiškino, o apeliacinės instancijos teismas nesistengė išsiaiškinti, iš kur po kelių dienų (2008 m. rugsėjo 4 d.) S. M. sąskaitoje vėl atsirado 3000 Lt, kurie buvo išgryninti per du kartus (1000 Lt ir 2000 Lt). Nukentėjusiosios parodymų nepatikimumą kasatorius grindžia ir tuo, kad jam nesuprantama, kodėl S. M. nuo 2008 m. rugpjūčio 13 d. iki 2009 m. sausio 23 d. nepasidomėjo, ar iš VSDFV pervestos jai priklausančios pašalpos už ligos laikotarpį bei nėštumo ir gimdymo atostogas, nors sužinojusi, kad laukiasi, ji paprašiusi daugiau darbo. Nukentėjusioji nurodė, kad jai buvo rekomenduotas gulėjimo režimas ir ji niekur nevaikščiojo, tačiau, pasak kasatoriaus, bylos duomenys patvirtina, kad S. M. sveikatos būklė buvo pakankamai gera ir ji galėjusi judėti. Kasatorius nurodo, kad teismo teiginiai, jog jis, įgijęs S. M. pasitikėjimą, gavo jos banko mokėjimo kortelę ir kortelės PIN kodą, ir, įtikinęs nukentėjusiąją, kad dėl buhalterės klaidos jai yra nepagrįstai pervesti įmonės pinigai, banko skyriuje gavo 15 690 Lt, paremti tik pačios S. M. parodymais ir jų nepatvirtina jokie kiti įrodymai. Nei S. M., nei kas kitas nėra pasakęs, kad matė, kaip A. L. paėmė pinigus iš bankomatų.

Kasatorius taip pat nesutinka su teismo teiginiu, kad sulygo mokėti S. M. minimalų atlyginimą. Darbo sutartyje, kurią pateikė pati S. M., nenurodoma, kad bus mokamas minimalus atlyginimas, o įsipareigojama mokėti ne mažesnį nei minimalų Lietuvos Respublikos vyriausybės patvirtintą valandinį atlygį. Tai reiškia, kad algą nulems lokaliuose įmonės dokumentuose numatyti tam tikri įkainiai ir priklausomai nuo to, kiek, kaip ir ką dirbs darbuotojas, bus nustatyta draudžiamųjų pajamų suma. Be to, S. M. pati ne kartą patvirtino, kad jos alga buvo kintanti ir priklausė nuo minėtų aplinkybių. Tai patvirtina ir aplinkybė, kad 2008 m. antrąjį ketvirtį S. M. draudžiamosios pajamos, nepakeitus sutarties, buvo tik keliasdešimt litų.

Kasatoriaus nuomone, teismo teiginys, kad A. L. neatskleidė, ar S. M. realiai dirbo jo vadovaujamojoje įmonėje ir kokio pobūdžio darbo funkcijas ji atliko, pažeidžia jo procesines teises. Būdamas kaltinamuoju A. L. turi teisę, o ne pareigą duoti paaiškinimus apie bylos aplinkybes, todėl toks teiginys negalėjo būti naudojamas kaip kaltės įrodymas. Be to, šis klausimas turėtų būti adresuojamas prokurorui, nes jo pareiga išsiaiškinti, ar S. M. dirbo jos įvardijamą darbą. Kasatorius nurodo, kad byloje visos abejonės buvo traktuojamos ne jo, kaltinamojo, o S. M. naudai, net neturint tiesioginių, abejonių nekeliančių jo kaltės įrodymų.

Kasaciniame skunde taip pat nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas neteisingai išsprendė civilinį ieškinį. Teismas turėjo nustatyti, kiek S. M. turėjo būti deklaruota draudžiamųjų pajamų už 2008 m. pirmąjį ketvirtį, taip nustatant ir nepagrįstai padidinto atlyginimo dydį. Kaip žala VSDFV turėjo būti traktuojamas tik skirtumas tarp visos deklaruotos sumos – 21 200 Lt – ir realių S. M. draudžiamųjų pajamų, kurias ji uždirbo. Pasak nuteistojo, pripažinti jį padarius VSDFV 21 000 Lt dydžio žalą yra neteisinga.

Kasacinis skundas atmestinas.

Dėl kasacinio skundo nenagrinėtinų argumentų

Kolegija pažymi, kad faktinių bylos aplinkybių nustatymas, pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo patikrinimas, naujas jų vertinimas yra bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas apskųstus pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimus patikrina tik teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų (BPK 376 straipsnio 1 dalis).

Kasacinio skundo teiginiai, kuriais nuteistasis iš esmės ginčija apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumą, įrodymų pakankamumą, nurodo, kad neįrodyta, jog UAB „T“ neturėjo jokio pelno, siūlo padaryti kitokias išvadas dėl įmonės finansinės būklės ir nustatyti kitokį VSDFV padarytos turtinės žalos dydį, ir teiginiai, kuriais kritikuojamos apeliacinės instancijos teismo išvados dėl nustatytų faktinių aplinkybių, dėl atskirų įrodymų vertinimo, nesudaro kasacinio bylos nagrinėjimo dalyko, nes jie kildinami iš faktų srities.

Kasacinės instancijos teismas gali tikrinti, ar žemesnės instancijos teismai tam tikras aplinkybes pripažino įrodytomis, nepažeisdami BPK nustatytų taisyklių, nustatyti, kokie BPK ar Civilinio kodekso straipsniai pažeisti sprendžiant civilinį ieškinį. Tačiau tokiu atveju skunde būtina nurodyti, kokios konkrečios materialinės ar procesinės teisės normos buvo pažeistos, motyvuoti, kodėl jos buvo pažeistos, argumentuoti, kodėl teismų padaryti procesiniai pažeidimai laikytini esminiais. Kolegija atkreipia dėmesį, kad tokio pobūdžio teisinių argumentų kasaciniame skunde nėra.

Dėl įrodymų vertinimo

Kasaciniame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo išvadai, jog vertindamas įrodymus apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK nuostatas. Šis teismas, atlikęs dalinį įrodymų tyrimą, išsamiai įvertinęs bylos duomenų visumą, jų tarpusavio ryšį, patikimumą ir pakankamumą, padarė išvadą, kad šie duomenys patvirtina abi A L. inkriminuotas nusikalstamas veikas.

Nuteistojo kaltę apeliacinės instancijos teismas pagrindė nukentėjusiosios S. M. parodymais, darbo sutartimi, Tauragės apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos mokestinio tyrimo rezultatų ataskaita, VSDFV Kauno skyriaus pateiktais dokumentais, A. L. pasirašytu pranešimu apie apdraustuosius darbuotojus už 2008 m. I ketvirtį, AB „Hansabankas“ sąskaitos išrašu, įsiteisėjusiu Jurbarko rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 18 d. nuosprendžiu nustatytomis aplinkybėmis ir kitais bylos duomenimis. Naujame nuosprendyje teismas išdėstė įrodymų vertinimo motyvus, nusprendė, kad šie duomenys patikimai patvirtina kaltinimo esmę sudarančias aplinkybes, t. y. kad A. L. su S. M. sutarė dėl minimalaus darbo užmokesčio, kasatoriaus vadovaujama UAB „T“ neturėjo objektyvios galimybės kurjerei S. M. mokėti didesnio kaip 7000 Lt vidutinio mėnesio atlyginimo, todėl VSDFV Jurbarko skyriui pateikti duomenys apie jos 2008 m. I ketvirčio atlyginimą yra melagingi. A. L. S. M. darbo užmokestį padidino keliolika kartų (nuo minimalios algos) būtent to ketvirčio, iš kurio skaičiuojamos jos motinystės pašalpos, o vėliau apgaule įtikinęs S. M., neva į jos sąskaitą dėl buhalterės klaidos buvo pervesta per didelė pinigų suma, neteisėtai šiuos pinigus užvaldė.

Pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo teisingumą patikrinęs apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje pakankamai aiškiai išdėstė, kokiais duomenimis vadovaudamasis pripažino įrodyta, kad kasatorius apgaule įgijo didelės vertės turtinę teisę, ir kodėl paneigiamos pirmosios instancijos teismo išvados dėl A. L. panaudotos apgaulės įgijus pašalpas, pervestas į S. M. sąskaitą. Tai, kad teismas patikimais ir pakankamais pripažino A. L. nepalankius įrodymus (taip pat ir S. M. parodymus), juos vertino kitaip negu pageidavo nuteistasis, nėra BPK nuostatų pažeidimas.

Teismas nusprendė, kad byloje nustatyti A. L. veiksmai atitinka BK 182 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų požymius. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje bylose dėl sukčiavimo motinystės (tėvystės) pašalpomis, nustatant, ar pašalpa (teisė į tokią pašalpą) įgyjama apgaule, atkreipiamas teismų dėmesys ir į tai, kad būtina išnagrinėti visas su darbo santykiais susijusias faktines aplinkybes, patikrinti, ar asmuo, kuriam paskirta pašalpa, realiai dirbo nurodytą darbą bei gavo atitinkamo dydžio darbo užmokestį, ar jį įdarbinusi įmonė vykdė ūkinę-komercinę veiklą ir turėjo pakankamai lėšų atlyginimui išmokėti (kasacinės nutartys Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzgvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-38/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-38/2011">2K-38/2011</a>, 2K-123/2012). Nagrinėjamoje byloje S. M. su darbo santykiais susijusių aplinkybių nustatymo teisingumą patikrinęs apeliacinės instancijos teismas laikėsi minėtų teismų praktikos reikalavimų.

Dėl skundo argumentų, susijusių su nuteistojo teisių pažeidimu

Kasaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad teismo teiginys, jog A. L. neatskleidė, ar S. M. realiai dirbo jo vadovaujamoje įmonėje ir kokio pobūdžio darbo funkcijas atliko, pažeidžia jo procesines teises, nes jis kaip kaltinamasis turi teisę, o ne pareigą duoti parodymus. Bylą nagrinėjęs teismas buvo šališkas, o bylos procesas truko per ilgai.

Nagrinėjamoje byloje A. L. teigė, kad S. M. dirbo kitokį, su pašto paslaugomis nesusijusį, darbą, kuris ir buvo pagrindas mokėti jai gerokai didesnį atlyginimą, tačiau atsisakė nurodyti, kokį būtent darbą ši nukentėjusioji dirbo. Tai, kad apeliacinės instancijos teismas tokią nuteistojo poziciją nurodė vertindamas įrodymus, nesudaro pagrindo daryti išvadą, jog buvo pažeistos A. L. kaip kaltinamojo teisės, numatytos BPK 22 straipsnio 3 dalyje.

Atmestinas kasatoriaus teiginys, kad apeliacinės instancijos teismas buvo šališkas. Teismo nešališkumo principas įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, BPK 44 straipsnio 5 dalyje. Teismų praktikoje šio principo esmė aiškinama taip: nagrinėjantis bylą teismas negali rodyti bet kokio palankumo vienai iš šalių. Tai reiškia, kad teismas turi būti subjektyviai nešališkas. Taip pat šališku teismas visada turėtų būti pripažįstamas tada, kai nors vienas iš bylą nagrinėjusių teisėjų kolegijos narių negalėjo dalyvauti procese BPK 58 straipsnyje nustatytais pagrindais. Nešališkumo principo pažeidimas — besąlygiškas pagrindas panaikinti priimtą teismo sprendimą, tačiau šiam pažeidimui konstatuoti nepakanka vienos bylos šalių nuomonės. Turi būti pateikiami duomenys, patvirtinantys pirmiau nurodytų aplinkybių buvimą ir leidžiantys kelti pagrįstas abejones teismo nešališkumu. Kasaciniame skunde tokių duomenų nepateikiama, bylos medžiaga taip pat nepatvirtina tokių aplinkybių egzistavimo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad jeigu nuteistajam apeliacinio bylos nagrinėjimo metu kilo abejonių dėl teisėjų kolegijos nešališkumo, jis turėjo teisę pasinaudoti BPK 57–59 straipsniuose numatyta procesine galimybe ir pareikšti nušalinimą, tačiau nušalinimų pareikšta nebuvo.

Kasacinio skundo teiginys dėl pernelyg ilgos proceso trukmės taip pat nėra motyvuotas. Pažymėtina, kad ikiteisminis tyrimas nagrinėjamoje byloje truko pusantrų metų. Dviejų tomų bylos, kurioje A. L. kaltinamas trijų nusikaltimų padarymu, nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme užtruko antra tiek, tačiau šiame teisme darytos priverstinės pertraukos ir dėl A. L. paieškos, ir dėl jo sveikatos būklės. Prokuroro apeliacinis skundas išnagrinėtas per penkis mėnesius, o pertraukos apeliacinės instancijos teisme buvo daromos tenkinant būtent nuteistojo pareikštus prašymus. Tokiomis aplinkybėmis nėra pagrindo daryti išvadą, kad procesas truko nepateisinamai ilgai ir kad pažeista nuteistojo teisė į bylos nagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką.

Patikrinusi apeliacinės instancijos naują apkaltinamąjį nuosprendį pagal kasacinio skundo argumentus, kolegija daro išvadą, kad šio nuosprendžio turinys neduoda pagrindo įžvelgti esminių BPK pažeidimų ar netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo, dėl kurio šį nuosprendį reikėtų naikinti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo išteisinamąjį nuosprendį.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Nuteistojo A. L. kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai

Gintaras Goda

Vytautas Piesliakas

Tomas Šeškauskas