Nr. DOK-1790
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-15795-2021-2
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2025 m. gegužės 19 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas), Andžej Maciejevski ir Agnės Tikniūtės,
susipažinusi su 2025 m. gegužės 7 d.
n u s t a t ė :
Atsakovė UAB „Stikmeta“ padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. vasario 25 d. nutarties peržiūrėjimo. Šia nutartimi iš dalies pakeistas pirmosios instancijos teismo sprendimas bei palikta nepakeista teismo papildomo sprendimo dalis, kuria ieškovei Lietuvos ir Airijos UAB „Abromika“ iš atsakovių UAB „Stikmeta“ ir UAB „Š. K. projektavimo studija“ priteistos teismo ekspertizės išlaidos.
Kasacinis skundas paduotas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.
Nr. DOK-1790
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-15795-2021-2
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2025 m. gegužės 19 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas), Andžej Maciejevski ir Agnės Tikniūtės,
susipažinusi su 2025 m. gegužės 7 d.
n u s t a t ė :
Atsakovė UAB „Stikmeta“ padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. vasario 25 d. nutarties peržiūrėjimo. Šia nutartimi iš dalies pakeistas pirmosios instancijos teismo sprendimas bei palikta nepakeista teismo papildomo sprendimo dalis, kuria ieškovei Lietuvos ir Airijos UAB „Abromika“ iš atsakovių UAB „Stikmeta“ ir UAB „Š. K. projektavimo studija“ priteistos teismo ekspertizės išlaidos.
Kasacinis skundas paduotas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.
Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:
1. Teismai netinkamai aiškino ir taikė Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymo 4 straipsnio 1 dalį ir 10 straipsnio 2 dalį, Išlaidų, susijusių su civilinės bylos nagrinėjimu, dydžių ir jų išmokėjimo tvarkos aprašo 11 punktą, pažeidė CPK 79 straipsnio 1 dalį, 91 straipsnio 1 ir 2 dalis, 212 straipsnį bei nukrypo kasacinio teismo praktikos. Tik tie subjektai, kurie atitinka teismo eksperto ar ekspertinės įstaigos statusą bei pagal teismo pavedimą faktiškai atliko ekspertizę, gali gauti atlygį už ekspertizės atlikimą ir tik tokiu atveju šios išlaidos gali būti laikomos pagrįstomis šalies bylinėjimosi išlaidomis. Šiuo atveju teismo ekspertas pateikė teismui ne savo, o UAB „Ombresta“ vardu išrašytą sąskaitą 5808 Eur sumai už ekspertizės atlikimą, be to, vienašališkai padidino teismo nutartimi nustatytą ekspertizės kainą. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai šias išlaidas priskyrė prie pagrįstu ieškovės bylinėjimosi išlaidų bei išmokėjo jas UAB „Ombresta“, kuri neturi ekspertinės įstaigos statuso ir neatliko teismo ekspertizės. Dėl to 5 808 Eur suma nelaikytina teisėtomis ir pagrįstomis bylinėjimosi išlaidomis, todėl negalėjo būti skirstoma šalims.
2. Teismai nepagrįstai prie ekspertizės išlaidų priskyrė 4 854,46 Eur sumą už statybos darbus, kurie buvo reikalingi ekspertizei atlikti. Šias išlaidas ekspertas neabejotinai turėjo numatyti iš anksto ir įskaičiuoti jas į jo pasiūlytą ekspertizės kainą. Be to, padidėjusios nuo 1 452 Eur iki 10 662,46 Eur ekspertizės išlaidos yra absoliučiai neproporcingos ieškovės reikalavimui priteisti 21 392,18 Eur nuostolių atlyginimą.
3. Apeliacinės instancijos teismas visiškai nepasisakė dėl esminių atsakovės apeliacinio skundo argumentų, taip pažeidė CPK 331 straipsnį.
Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.
Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, todėl paduotą kasacinį skundą priimti atsisakytina.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,
n u t a r i a :
Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjai Virgilijus Grabinskas
Andžej Maciejevski
Agnė Tikniūtė
