Civilinė byla Nr. e3K-3-94-469/2025
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-15415-2024-3
Procesinio sprendimo kategorija 3.4.6.2
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. gegužės 14 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės, Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas) ir Sigitos Rudėnaitės (pranešėja),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos K. A. L. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. lapkričio 21 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos K. A. L. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių juridinę reikšmę turinčio fakto, kad asmuo turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę iki 1940 m. birželio 15 d., nustatymą pilietybės atkūrimo tikslu, aiškinimo ir taikymo.
2. Pareiškėja prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos prosenelė M. S. (M. S. / M. S. / M. S. / M. Z. / M. S.-Z. / M. S.-Z. / M. Z.) turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę iki 1940 m. birželio 15.
3. Pareiškėja prašymą grindė Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 9 straipsnio 1 dalimi, kurioje nustatyta, jog asmenys, iki 1940 m. birželio 15 d. turėję Lietuvos Respublikos pilietybę, ir jų palikuonys, kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo nėra įgiję Lietuvos Respublikos pilietybės, turi neterminuotą teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę, neatsižvelgiant į tai, kokioje valstybėje – Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje – jie nuolat gyvena. Pilietybės įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje nustatyta, jog Lietuvos Respublikos piliečio palikuonis yra iki 1940 m. birželio 15 d. Lietuvos Respublikos pilietybę turėjusio asmens vaikas, vaikaitis ar provaikaitis. Pilietybės įstatymo 2 straipsnio 11 punkte įtvirtinta, kad asmuo, iki 1940 m. birželio 15 d. turėjęs Lietuvos Respublikos pilietybę, – asmuo, bet kuriuo metu iki 1940 m. birželio 15 d. turėjęs Lietuvos Respublikos pilietybę; ši sąvoka neapima asmenų, kurie Lietuvos Respublikos pilietybės neteko atlikus Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytas privalomas procedūras ir dėl kurių yra priimti Lietuvos Respublikos įstatymuose nurodyti sprendimai dėl Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo.
4. Suinteresuotas asmuo Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos nurodė, kad pareiškėja nesilaikė Pilietybės įstatymo 38 straipsnio 6 dalyje nustatytos išankstinės prašymo nagrinėjimo ne teisme tvarkos, todėl pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo turėtų būti paliktas nenagrinėtas.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių nutarčių esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. rugsėjo 26 d. nutartimi civilinę bylą pagal pareiškėjos K. A. L. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nutraukė.
6. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Pilietybės įstatymo 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta, jog, jeigu Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija konstatuoja, kad nėra pakankamai dokumentų, patvirtinančių, kad asmuo iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietis ar yra jo palikuonis, taip pat dokumentų, patvirtinančių, kad asmuo gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis, šie duomenys gali būti nustatomi teismo tvarka.
7. Nagrinėjamoje byloje teismas nusprendė, kad Migracijos departamentas nėra priėmęs sprendimo konstatuoti, jog pareiškėjos pateikti dokumentai nėra pakankami pripažinti, kad pareiškėjos prosenelė M. S. iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos pilietybę. Priešingai, bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėjos inicijuota administracinė procedūra dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo yra išspręsta Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministrei priėmus 2024 m. kovo 6 d. įsakymą Nr. 1V-196 „Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės neatkūrimo“. Pareiškėja šio įsakymo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) tvarka neskundė, o bendrosios kompetencijos teismas nėra įgaliotas instancine tvarka peržiūrėti viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo. Pareiškėja taip pat nėra pateikusi įrodymų, kad, pasibaigus administracinei procedūrai, ji yra inicijavusi naują procedūrą dėl pilietybės atkūrimo.
8. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad, nesant pradėtos (ir nebaigtos) administracinės procedūros dėl pilietybės atkūrimo ir Migracijos departamento tarpinio procedūrinio sprendimo, jog pateiktų dokumentų nepakanka sprendimui priimti, nuo fakto, ar pareiškėjos prosenelė iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę, pareiškėjos asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga nepriklauso. Taigi prašomas nustatyti faktas nelaikytinas juridinę reikšmę turinčiu faktu Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 444 straipsnio 1 dalyje nustatyta prasme.
9. Dėl to pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad byla negalėjo būti iškelta, nes prašomas nustatyti faktas šiuo metu neturi juridinės reikšmės, o tokią aplinkybę nustačius, kai byla jau iškelta, byla nutrauktina, pareiškėjai išaiškinant jos teisę kreiptis į Migracijos departamentą ir inicijuoti naują administracinę procedūrą dėl pilietybės atkūrimo.
10. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjos atskirąjį skundą, 2024 m. lapkričio 21 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 26 d. nutartį.
11. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad pareiškėja 2021 m. gruodžio 29 d. Migracijos departamentui pateikė prašymą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo, prašymą grįsdama Pilietybės įstatymo 9 straipsnio 1 dalimi, kurioje nustatyta, jog asmenys, iki 1940 m. birželio 15 d. turėję Lietuvos Respublikos pilietybę, ir jų palikuonys, kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo nėra įgiję Lietuvos Respublikos pilietybės, turi neterminuotą teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę, neatsižvelgiant į tai, kokioje valstybėje – Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje – jie nuolat gyvena. Pareiškėja nurodė, kad jos prosenelė M. S., gimusi (duomenys neskelbtini), iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministrė 2024 m. kovo 6 d. priėmė įsakymą Nr. 1V-196 netenkinti pareiškėjos prašymo. Įsakymas buvo priimtas vadovaujantis Migracijos departamento 2024 m. vasario 1 d. teikimu Nr. 24TR42 „Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės neatkūrimo“. Migracijos departamentas informavo pareiškėją, kad ši neatitinka Pilietybės įstatymo nustatytų Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo sąlygų, nes nėra dokumentų, nurodytų Pilietybės įstatymo 38 straipsnio 4 ir 5 dalyse ir patvirtinančių, kad pareiškėjos prosenelė iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietė. Migracijos departamentas, įvertinęs pareiškėjos teiktus dokumentus, padarė išvadą, kad pareiškėjos prosenelė 1915 m. balandžio 26 d. išvyko į Jungtines Amerikos Valstijas su Rusijos užsienio pasu, išduotu 1915 m. kovo 17 d. M. S. iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Jungtinių Amerikos Valstijų pilietė. Tai patvirtina jai 1938 m. liepos 1 d. išduotas Jungtinių Amerikos Valstijų užsienio pasas ir 1938 m. liepos 5 d. išduota viza vykti į Lietuvą.
12. Aplinkybė, kad pareiškėjos prosenelės motina A. S.-S., mirusi (duomenys neskelbtini), galėjo būti Lietuvos pilietė, neturi įtakos sprendžiant dėl pareiškėjos prosenelės pilietybės fakto. Migracijos departamentas taip pat nurodė, kad, pagal 1919 m. sausio 9 d. Laikinojo įstatymo apie Lietuvos pilietybę 1 straipsnį, Lietuvos piliečiais buvo laikomi asmenys, kurių tėvai ir seneliai iš seno Lietuvoje gyveno ir kurie patys visuomet Lietuvoje gyvena. Asmenys Lietuvos Respublikos piliečiais tiek dabar, tiek tarpukariu tapdavo ne automatiškai, bet po tam tikro sprendimo. Sukūrus Lietuvos valstybę ir įkūrus Lietuvos pilietybės institutą, asmenys Lietuvos piliečiais oficialiai dažniausiai tapdavo, kai išsiimdavo Lietuvos pasą. Pareiškėjos prosenelei nebuvo išduotas Lietuvos pasas; ji iš Lietuvos Respublikos išvyko su Rusijos užsienio pasu, jai buvo išduotas Jungtinių Amerikos Valstijų pasas ir viza atvykti į Lietuvą, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pagrįstai galima manyti, kad pareiškėjos prosenelės motinos A. S.-S. pilietybės tęstinumas yra nutrūkęs.
13. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas pareiškėjos atskirojo skundo argumentus dėl pagrindo nutraukti civilinę bylą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nebuvimo, nurodė, kad juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjos prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto pobūdį, sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada dėl pagrindo nutraukti civilinę bylą buvimo, nes pareiškėjos prašomas nustatyti faktas šiuo atveju neturi juridinės reikšmės.
14. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis Pilietybės įstatymo 38 straipsniu, kuriame reglamentuojama prašymų dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo pateikimo tvarka, nurodė, kad pareiškėjas, kuriam Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka nėra išduotas teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinantis dokumentas, prie prašymo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo, be kita ko, prideda dokumentus, patvirtinančius, kad asmuo iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę arba yra asmens, iki 1940 m. birželio 15 d. turėjusio Lietuvos Respublikos pilietybę, palikuonis, o Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija (Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos) sprendžia, ar pateiktų dokumentų pakanka nuspręsti, jog asmuo iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietis ar yra jo palikuonis. Institucijai nusprendus priešingai, tokie duomenys gali būti nustatomi teismo tvarka. Taigi apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad Pilietybės įstatyme yra imperatyviai nustatyta privaloma ikiteisminė ginčo sprendimo tvarka.
15. Remdamasis teismų praktika apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad aplinkybės, reikšmingos sprendžiant, ar yra pagrindas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad asmuo iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę, ir kartu susijusios su šio asmens palikuonio teisės į Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimą pagal Pilietybės įstatymo 7 straipsnio 3 ir 4 punktus, 9 straipsnio 2 dalį įgyvendinimu, yra šios: 1) ar asmuo išvyko (buvo ištremtas) iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d.; 2) ar asmuo buvo įgijęs Lietuvos Respublikos pilietybę (buvo laikomas Lietuvos Respublikos piliečiu) pagal teisinį reglamentavimą, galiojusį iki 1940 m. birželio 15 d.; 3) ar pagal iki 1940 m. birželio 15 d. galiojusį teisinį reglamentavimą šis asmuo nebuvo jos netekęs dėl savo valingų veiksmų (ar neveikimo) iki 1940 m. birželio 15 d. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-239-701/2021).
16. Nors byloje pareiškėja teigė, kad ji pasinaudojo ikiteismine ginčo sprendimo tvarka, vis dėlto apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad Migracijos departamentas teikime pasisakė ne tik dėl duomenų nepakankamumo faktui dėl pilietybės įgijimo nustatyti, bet taip pat sprendė ir dėl pareiškėjos prašymo iš esmės – netgi ir esant duomenims, kad pareiškėjos prosenelė buvo įgijusi Lietuvos Respublikos pilietybę, bet kokiu atveju būtų pripažinta, kad ji pilietybės iki 1940 m. birželio 15 d. neteko ir pilietybės tęstinumas nutrūko. Dėl to tokio fakto nustatymas pareiškėjai nesukels jokių materialiųjų teisinių padarinių.
17. Apeliacinės instancijos teismas iš bylos duomenų nustatė, kad pareiškėja turėjo galimybę ginčyti Migracijos departamento nustatytus faktus įstatyme nustatyta tvarka, t. y. skųsti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministrės 2024 m. kovo 6 d. įsakymą Nr. 1V-196, tačiau duomenų, kad pareiškėja būtų tai dariusi, byloje nenustatyta, o bendrosios kompetencijos teismas nėra įgaliotas instancine tvarka peržiūrėti viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo. Dėl to apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo procedūra pareiškėjai pasibaigė, kai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministrė priėmė sprendimą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės neatkūrimo.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
18. Kasaciniu skundu pareiškėja prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. lapkričio 21 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, priteisti bylinėjimosi išlaidų kasaciniame teisme atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
18.1. Byloje buvo netinkamai taikyta Pilietybės įstatymo 38 straipsnio 6 dalis, nes pagal šią teisės normą kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo galima ir tais atvejais, kai sprendimą dėl atitinkamo pareiškėjo Lietuvos Respublikos pilietybės neatkūrimo priima Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras, nes šie sprendimai priimami Migracijos departamentui išnagrinėjus pareiškėjo prašymą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo ir konstatavus, kad nepakanka duomenų, pagrindžiančių, jog atitinkamas asmuo buvo Lietuvos Respublikos pilietis iki 1940 m. birželio 15 d. Tokią išvadą patvirtina ir teismų praktika bylose, kuriose buvo sprendžiamas byloje aktualaus juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo klausimas tais atvejais, kai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras priimdavo sprendimą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės neatkūrimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtOTQtNDIxLzIwMjM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-94-421/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-94-421/2023">e3K-3-94-421/2023</a>; Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTJBLTE0ODgtNTYyLzIwMjE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2A-1488-562/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2A-1488-562/2021">e2A-1488-562/2021</a>; 2022 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTJBLTIzMjctNTc3LzIwMjI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2A-2327-577/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2A-2327-577/2022">e2A-2327-577/2022</a>; 2023 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTJTLTEwMTItNjAzLzIwMjM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2S-1012-603/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2S-1012-603/2023">e2S-1012-603/2023</a>; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 29 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTJZVC0xMjI3MC04MDgvMjAyMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2YT-12270-808/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2YT-12270-808/2022">e2YT-12270-808/2022</a> ir civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTJTLTIwNi04NTQvMjAyMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2S-206-854/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2S-206-854/2022">e2S-206-854/2022</a>). Taigi, Migracijos departamento konstatavimo, kad nėra pakankamai duomenų, pagrindžiančių, jog atitinkamas asmuo buvo Lietuvos Respublikos pilietis iki 1940 m. birželio 15 d., pakanka, kad asmuo įgytų Pilietybės įstatymo 38 straipsnio 6 dalyje nustatytą teisę kreiptis dėl atitinkamo juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo į bendrosios kompetencijos teismą. Pagal Pilietybės įstatymo 38 straipsnio 6 dalį nereikalaujama, kad pareiškėjas, prieš kreipdamasis į teismą su pareiškimu dėl atitinkamo juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, prieš tai būtų apskundęs Migracijos departamento sprendimą ar vidaus reikalų ministro įsakymą administracinių bylų teisenos tvarka.
18.2. Byloje nepagrįstai konstatuota, jog pareiškėjos inicijuota administracinė procedūra dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo yra pasibaigusi Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministrei priėmus 2024 m. kovo 6 d. įsakymą Nr. 1V-196 „Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės neatkūrimo“ ir pareiškėjai šio įsakymo neapskundus ABTĮ tvarka. Pareiškėjos teigimu, tai, kad administracinė procedūra dėl pareiškėjos Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo yra pasibaigusi, būtent ir sudaro Pilietybės įstatymo 38 straipsnio 6 dalyje nustatytas teisines prielaidas pareiškėjai kreiptis į teismą su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Būtent dėl to, kad Migracijos departamentas yra konstatavęs, jog pareiškėjos pateikti dokumentai nėra pakankami pripažinti, kad jos prosenelė iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos pilietybę, pareiškėja turi Pilietybės įstatymo 38 straipsnio 6 dalyje nustatytą teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, kad jos prosenelė iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietė, nustatymo.
18.3. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad šiuo atveju negali būti nustatytas pareiškėjos prašomas juridinę reikšmę turintis faktas. Tokia apeliacinės instancijos teismo išvada yra nepagrįsta, padaryta pažeidžiant CPK 444 straipsnį bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuluotas šio straipsnio taikymo sąlygas. Į klausimą, ar yra pakankamas pagrindas nustatyti atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, turi būti atsakoma ne pareiškimo priėmimo, o jo nagrinėjimo iš esmės stadijoje. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje iš esmės konstatavo, kad nėra pakankamo pagrindo nustatyti pareiškėjos prašomo juridinę reikšmę turinčio fakto. Tai reiškia, kad apeliacinės instancijos teismas dar pareiškimo priėmimo stadijoje faktiškai pareiškimą išnagrinėjo iš esmės, netirdamas pareiškėjos pateiktų įrodymų bei nevertindamas pareiškėjos išdėstytų argumentų dėl atitinkamų įrodymų interpretavimo ir šiuo atveju taikytino teisinio reguliavimo aiškinimo. Apeliacinės instancijos teismas išimtinai rėmėsi tik Migracijos departamento argumentais, dėl kurių pareiškėja ir buvo priversta kreiptis į teismą su pareiškimu. Vis dėlto pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo priėmimo stadijoje apeliacinės instancijos teismas, vertindamas, ar nėra CPK 137 straipsnio 2 dalyje nustatytų atsisakymo priimti pareiškimą pagrindų, turėjo tik formaliai įvertinti, ar pareiškėjos prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas pareiškėjai sukurtų teisinius padarinius, tačiau neturėjo vertinti, ar egzistuoja reikiamas pagrindas nustatyti atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą. Toks aplinkybių vertinimas turi būti atliekamas tik pareiškimo nagrinėjimo iš esmės metu.
18.4. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė Pilietybės įstatymo 2 straipsnio 11 dalį, nes padarė išvadą, kad net ir tuo atveju, jei būtų nustatyta, kad pareiškėjos prosenelė buvo Lietuvos Respublikos pilietė iki 1940 m. birželio 15 d., šis faktas pareiškėjai neturėtų teisinės reikšmės, nes pareiškėjos prosenelė iki 1940 m. birželio 15 d. tariamai neišsaugojo Lietuvos Respublikos pilietybės. Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas 2022 m. sausio 20 d. priėmė Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo Nr. XI-1196 2 straipsnio pakeitimo įstatymą, kuriuo Pilietybės įstatymo 2 straipsnį papildė 11 dalies nuostata (įsigaliojusia 2022 m. sausio 28 d.), kad asmuo, iki 1940 m. birželio 15 d. turėjęs Lietuvos Respublikos pilietybę, – asmuo, bet kuriuo metu iki 1940 m. birželio 15 d. turėjęs Lietuvos Respublikos pilietybę. Ši sąvoka neapima asmenų, kurie Lietuvos Respublikos pilietybės neteko atlikus Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytas privalomas procedūras ir dėl kurių yra priimti Lietuvos Respublikos įstatymuose nurodyti sprendimai dėl Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo. Taigi, remiantis Pilietybės įstatymo 2 straipsnio 11 dalimi, tam, kad būtų konstatuota, jog tam tikras asmuo turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę iki 1940 m. birželio 15 d., pakanka nustatyti, kad atitinkamas asmuo pilietybę turėjo bet kuriuo metu iki nurodytos datos. Byloje buvo teikti įrodymai, kad Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2022 m. gruodžio 5 d. pažymoje nurodyta, jog nagrinėjamu atveju nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjos prosenelė iki 1940 m. birželio 15 d. neteko Lietuvos Respublikos pilietybės. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, šiuo atveju nepagrįstai ėmęsis vertinti, ar egzistuoja reikiamas pagrindas nustatyti pareiškėjos prašomą juridinę reikšmę turintį faktą, pastarųjų aplinkybių bei pareiškėjos pateiktų įrodymų nevertino ir nepagrįstai netaikė pirmiau nurodytos Pilietybės įstatymo 2 straipsnio 11 dalyje įtvirtintos teisės normos.
19. Suinteresuotas asmuo Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepimu į pareiškėjos kasacinį skundą prašo palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2024 m. lapkričio 21 d. nutartį. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:
19.1. Suinteresuotas asmuo nesutinka su pareiškėjos nuomone, kad, pagal Pilietybės įstatymo 38 straipsnio 6 dalį, kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo galima ir tais atvejais, kai sprendimą dėl atitinkamo pareiškėjo Lietuvos Respublikos pilietybės neatkūrimo priima Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras. Suinteresuoto asmens teigimu, ši nuostata taikoma tik tuo atveju, kai Vyriausybės įgaliota institucija konstatuoja, jog nėra pakankamai dokumentų apie asmens ar jo protėvių pilietybę iki 1940 m. birželio 15 d. ar dvigubą pilietybę. Tokia išvada turi būti oficialiai patvirtinta Migracijos departamento direktoriaus sprendimu. Suinteresuotas asmuo pažymi, kad Migracijos departamento teikimas dėl Lietuvos Respublikos pilietybės neatkūrimo nėra tapatus Migracijos departamento direktoriaus sprendimui, nes Migracijos departamento teikime dėl Lietuvos Respublikos pilietybės neatkūrimo konstatuojama, kad nėra dokumentų, nurodytų Pilietybės įstatymo 38 straipsnio 4 ir 5 dalyse, o Migracijos departamento direktoriaus sprendime konstatuojama, kad nėra pakankamai dokumentų, patvirtinančių, kad asmuo iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietis ar yra jo palikuonis, taip pat dokumentų, patvirtinančių, kad asmuo gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis. Nagrinėjamu atveju dėl pareiškėjos nebuvo priimta Migracijos departamento direktoriaus sprendimo, Migracijos departamento teikime, atsižvelgiant į tai, kad nėra dokumentų, nurodytų PĮ 38 straipsnio 4 ir 5 dalyse, buvo padaryta išvada, jog pareiškėja neatitinka Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo pagrindo. Tai, ar asmuo atitinka pilietybės atkūrimo pagrindus, nustato vidaus reikalų ministras įsakymu, kuris gali būti skundžiamas administraciniam teismui. Nagrinėjamu atveju pareiškėjos prašymas atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę buvo išnagrinėtas ir 2024 m. kovo 6 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministrės įsakymu Nr. 1V-196 pareiškėjai atsisakyta atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę. Pareiškėja šio įsakymo neskundė, todėl jos pasirinktas teisių gynimas, kai nepaisoma administracinės teisenos įstatymo reikalavimų, o kreipiamasi į teismą dėl juridinio fakto nustatymo, yra neteisėtas, taip siekiama apeiti administracines procedūras.
19.2. Sistemiškai aiškinant Pilietybės įstatymo 7 skyriaus nuostatas, reglamentuojančias prašymų dėl Lietuvos Respublikos pilietybės nagrinėjimą, darytina išvada, kad Pilietybės įstatymo 38 straipsnio 6 dalies nuostatos taikomos tik pilietybės atkūrimo procedūros metu. Pilietybės įstatymo 7 skyrius aiškiai reglamentuoja tokios procedūros pradžią ir pabaigą, bet nereglamentuoja veiksmų tarp vienos pilietybės atkūrimo procedūros pabaigos ir kitos pilietybės atkūrimo procedūros pradžios. Dėl to pareiškėjos teiginys, kad, administracinei procedūrai dėl pareiškėjos Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo pasibaigus, ji turi teisinį pagrindą Pilietybės įstatymo 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka kreiptis į teismą su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, yra nepagrįstas.
19.3. Pareiškėjos teiginiai, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 444 straipsnį bei atitinkamai CPK 137 straipsnio 2 dalį, nepagrįsti, nes pareiškėja neįrodė, jog jos prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas sukeltų jai teisinių pasekmių. Dėl to, kai asmuo kreipiasi į teismą su reikalavimu, kurio patenkinimas nesukelia materialiųjų teisinių padarinių, ir toks pareiškimas yra priimamas, teismas byloje pagrįstai taikė CPK 293 straipsnio 1 punktą ir civilinę bylą nutraukė. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. sausio 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTJTLTE5OS04NjYvMjAyMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2S-199-866/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2S-199-866/2023">e2S-199-866/2023</a> konstatavo, kad, nesant prade?tos (ir nebaigtos) administracine?s procedu?ros de?l pilietybe?s atku?rimo ir Migracijos departamento tarpinio procedu?rinio sprendimo, jog pateiktu? dokumentu? nepakanka sprendimui priimti, nuo fakto, ar asmuo iki 1940 m. birz?elio 15 d. ture?jo Lietuvos Respublikos pilietybe?, pareis?ke?jo asmeniniu? ar turtiniu? teisiu? atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga nepriklauso. Dėl to pras?omas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas nelaikytinas juridine? reiks?me? turinc?iu faktu pagal CPK 444 straipsnio 1 dalį. Nagrinėjamoje byloje pareiškėja, išnagrinėjus jos prašymą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo, nėra pateikusi naujo prašymo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo ir Migracijos departamentas nėra priėmęs tarpinio sprendimo.
19.4. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudenciją (2013 m. vasario 22 d. ir 2014 m. kovo 18 d. nutarimus), Lietuvos Respublikos nepriklausomybės atkūrimas grindžiamas Lietuvos valstybės tęstinumu, kuris reiškia, kad 1940 m. birželio 15 d. prieš Lietuvos Respubliką pradėta SSRS agresija, be kita ko, Lietuvos Respublikos teritorijos okupacija ir aneksija nepanaikino Lietuvos valstybės, kaip tarptautinės teisės subjekto, ir jos suverenių galių ir iš Lietuvos valstybės tęstinumo kyla Lietuvos Respublikos pilietybės tęstinumas. Minėtuose nutarimuose Konstitucinis Teismas pabrėžė Lietuvos Respublikos pilietybės turėjimo 1940 m. birželio 15 d. fakto svarbą taikant Lietuvos Respublikos pilietybės tęstinumo principą (Konstitucinio Teismo 2019 m. rugsėjo 5 d. sprendimas). Lietuvos Respublikos pilietybės tęstinumo principas yra įtvirtintas ir šiuo metu galiojančiame Pilietybės įstatyme (šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Pilietybės įstatymo 2 straipsnio 11 dalies nuostatos taikomos sistemiškai kartu su šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalies nuostatomis, kad Lietuvos Respublikos pilietybė yra grindžiama Lietuvos Respublikos ir jos pilietybės tęstinumu. Byloje nustatę, kad pareiškėjos prosenelė 1915 m. balandžio 26 d. išvyko į Jungtines Amerikos Valstijas su Rusijos pasu, išduotu 1915 m. kovo 17 d., o 1938 m. liepos 1 d. jai buvo išduotas Jungtinių Amerikos Valstijų užsienio pasas ir 1938 m. liepos 5 d. viza vykti į Lietuvą, bylą nagrinėję teismai pagrįstai nusprendė, kad pareiškėjos prosenelės ir jos motinos pilietybės tęstinumas yra nutrūkęs.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribų
20. Bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme ribas apibrėžia CPK 353 straipsnis. Pagal šio straipsnio pirmąją dalį, kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu; kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių. Toks bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme ribų (ir kartu kasacinio proceso paskirties) apibrėžimas reiškia, kad kasacinis teismas sprendžia išimtinai teisės klausimus, be to, tik tokius klausimus, kurie yra tiesiogiai iškelti kasaciniame skunde (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMi02ODQvMjAyMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-2-684/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-2-684/2021">e3K-3-2-684/2021</a>, 19 punktas). Nuostatos, kad kasacinis teismas kasacijos funkciją vykdo neperžengdamas kasacinio skundo ribų, teisėjų kolegija laikosi nagrinėdama pareiškėjos kasacinį skundą, nes nenustatyta pagrindo peržengti kasacinio skundo ribas (CPK 353 straipsnio 1, 2 dalys).
21. Kasacinio bylos nagrinėjimo dalykas yra kasatoriaus kasaciniame skunde nurodyti motyvuoti kasacijos pagrindai. CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintas reikalavimas kasaciniame skunde nurodyti išsamius teisinius argumentus, kurie patvirtintų CPK 346 straipsnyje nurodytų kasacijos pagrindų buvimą, reiškia, kad kasaciniame skunde nurodyti kasacijos pagrindai turi būti siejami su kasaciniu skundu skundžiamo apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo motyvų ir teisinių argumentų klaidų ar pažeidimų atskleidimu. Kai kasatorius kasaciniame skunde nurodo kasacijos pagrindą, tačiau nepateikia jį patvirtinančių teisinių argumentų, arba pateikia atitinkamus argumentus, tačiau jų nesieja su konkrečiu kasacijos pagrindu, kasacinis skundas laikytinas netinkamai motyvuotu ir neatitinkančiu CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų. Kasacinio teismo teisėjų atrankos kolegijos padarytas kasacinio skundo apibendrintas vertinimas (kaip atitinkančio įstatymo reikalavimus) ne visada reiškia, kad kiekvienas skundo argumentas ar jų grupė atitinka įstatymo nustatytus reikalavimus – suformuluoja kasacinio nagrinėjimo dalyką. Detalų skundo argumentų vertinimą atlieka bylą kasacine tvarka nagrinėjanti teisėjų kolegija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNzMvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-373/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-373/2013">3K-3-373/2013</a>). Nagrinėjant bylą kasacine tvarka fakto klausimai netiriami, todėl kasaciniame skunde ir atsiliepime į jį pateikti faktinio pobūdžio argumentai nevertinami ir nauji faktai nenustatomi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMzk1LTYxMS8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-395-611/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-395-611/2017">e3K-3-395-611/2017</a>, 14 punktas).
22. Byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėja siekia atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę ir šiuo tikslu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog jos prosenelė iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietė. Kasacine tvarka skundžiamais procesiniais teismų sprendimais civilinė byla dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nutraukta, byla pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose iš esmės nebuvo nagrinėta, todėl kasaciniame skunde ir atsiliepime į kasacinį skundą keliami argumentai dėl pareiškėjos pareiškimo pagrįstumo negali būti nagrinėjami kasacine tvarka. Kasacijos dalykas yra tik klausimas, ar bendrosios kompetencijos teisme galima nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad asmuo iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę, kai administracinė pilietybės atkūrimo procedūra yra baigta vidaus reikalų ministrei
Dėl įstatymų, reglamentuojančių juridinę reikšmę turinčio fakto, kad asmuo turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę iki 1940 m. birželio 15 d., nustatymą pilietybės atkūrimo tikslu, aiškinimo ir taikymo
23. Teisinėje valstybėje asmens teisės įgyvendinamos ir ginamos laikantis įstatyme nustatytos tvarkos. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių ar laisvių gynimo (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2002 m. liepos 2 d., 2012 m. gruodžio 10 d., 2020 m. liepos 24 d. nutarimus). Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje ne kartą yra konstatuota, kad teisę į teisminę pažeistų konstitucinių teisių ir laisvių gynybą turi kiekvienas asmuo, manantis, kad jo teisės ar laisvės pažeistos (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2019 m. kovo 1 d., 2021 m. gruodžio 30 d. nutarimus).
24. Vis dėlto Konstitucinis Teismas taip pat yra konstatavęs, jog konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą negali būti aiškinama kaip reiškianti, kad įstatymų leidėjas esą negali nustatyti tokio teisinio reguliavimo, pagal kurį asmuo, siekiantis apginti, jo manymu, pažeistas teises ar laisves, į teismą galėtų kreiptis tik laikydamasis įstatymo nustatytos tvarkos. Įstatymų leidėjas, vykdydamas konstitucinę pareigą nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad visus ginčus dėl asmens teisių ir laisvių pažeidimo būtų galima spręsti teisme, paisydamas Konstitucijos 29 straipsnio 2 dalyje, 30 straipsnio 1 dalyje nustatytų imperatyvų, gali nustatyti konstitucinės teisės kreiptis į teismą tvarką, sąlygas, terminus, įgyvendinimo būdus (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 5 d., 2021 m. gruodžio 30 d., 2022 m. vasario 10 d. nutarimus).
25. Lietuvos Respublikos pilietybės santykius, be kita ko, ir Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimą (materialiuosius pagrindus ir pagrindines procedūrines taisykles), reglamentuoja Pilietybės įstatymas (šio įstatymo 1 straipsnis).
26. Pilietybės įstatymo 2 straipsnyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimas – tai teisės atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę įgyvendinimas šio įstatymo nustatytais pagrindais ir tvarka (2 straipsnio 10 dalis); teisė atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę – tai iki 1940 m. birželio 15 d. turėjusio Lietuvos Respublikos pilietybę asmens ir jo palikuonių teisė atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę šio įstatymo nustatyta tvarka (2 straipsnio 17 dalis); Lietuvos Respublikos piliečio palikuonis – tai iki 1940 m. birželio 15 d. Lietuvos Respublikos pilietybę turėjusio asmens vaikas, vaikaitis ar provaikaitis (2 straipsnio 7 dalis).
27. Pilietybės įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenys, iki 1940 m. birželio 15 d. turėję Lietuvos Respublikos pilietybę, ir jų palikuonys, kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo nėra įgiję Lietuvos Respublikos pilietybės, turi neterminuotą teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę, neatsižvelgiant į tai, kokioje valstybėje – Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje – jie nuolat gyvena; šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys Lietuvos Respublikos pilietybę gali atkurti, jeigu jie nėra kitos valstybės piliečiai. Reikalavimas atsisakyti kitos valstybės pilietybės netaikomas asmenims, kurie pagal šio įstatymo 7 straipsnio 2, 3 ar 4 punktą gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės piliečiai. Pagal Pilietybės įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 3, 4 punktų nuostatas, asmens, išvykusio iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d., palikuonis gali būti Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis.
28. Pilietybės įstatymo 32 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad sprendimus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo priima vidaus reikalų ministras. Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija nagrinėja prašymus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo ir teikia vidaus reikalų ministrui siūlymus šiuo klausimu bei raštu praneša pareiškėjams, kurių prašymai dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo netenkinami, ir nurodo atsisakymo tenkinti prašymą motyvus (Pilietybės įstatymo 33 straipsnio 2, 6 punktai).
29. Pilietybės įstatymo 38 straipsnyje reglamentuota prašymų dėl pilietybės atkūrimo padavimo ir nagrinėjimo tvarka. Prašymai dėl pilietybės atkūrimo paduodami vidaus reikalų ministrui per šio įstatymo 37 straipsnio 2 dalyje nurodytas įstaigas (38 straipsnio 1 dalis). Asmuo, kuriam Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka nėra išduotas teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinantis dokumentas, prie prašymo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo turi pridėti dokumentus, patvirtinančius, kad jis pats iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę arba yra asmens, iki 1940 m. birželio 15 d. turėjusio Lietuvos Respublikos pilietybę, palikuonis (38 straipsnio 2, 3 dalis); dokumentai, patvirtinantys, kad asmuo iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos pilietybę, yra: 1) Lietuvos Respublikos vidaus ar užsienio pasai, išduoti iki 1940 m. birželio 15 d.; 2) Lietuvos Respublikos užsienio pasai, išduoti Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių ar konsulinių įstaigų po 1940 m. birželio 15 d.; 3) dokumentai, liudijantys asmens tarnybą Lietuvos kariuomenėje ar darbą valstybės tarnyboje; 4) gimimo liudijimai arba kiti dokumentai, kuriuose tiesiogiai nurodyta turėta Lietuvos Respublikos pilietybė; 5) asmens liudijimai, išduoti iki 1940 m. birželio 15 d. Lietuvoje, arba asmens liudijimai, išduoti pagal dokumentus, išduotus iki 1940 m. birželio 15 d. (38 straipsnio 4 dalis). Jeigu Pilietybės įstatymo 38 straipsnio 4 dalyje nurodytų dokumentų nėra, asmens iki 1940 m. birželio 15 d. turėtai Lietuvos Respublikos pilietybei patvirtinti gali būti pateikiami dokumentai apie mokymąsi, darbą, gyvenimą Lietuvoje iki 1940 m. birželio 15 d., taip pat užsienio valstybės pasas ir kiti dokumentai (38 straipsnio 5 dalis).
30. Jeigu Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija konstatuoja, kad nėra pakankamai dokumentų, patvirtinančių, kad asmuo iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietis ar yra jo palikuonis, taip pat dokumentų, patvirtinančių, kad asmuo gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis, šie duomenys gali būti nustatomi teismo tvarka (Pilietybės įstatymo 38 straipsnio 6 dalis).
31. Įgyvendindama Pilietybės įstatymą Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2013 m. balandžio 3 d. nutarimu Nr. 280 Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos įgaliojo atlikti Pilietybės įstatyme Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotai institucijai paskirtas funkcijas ir patvirtino dokumentų, susijusių su Lietuvos Respublikos pilietybe, teikimo ir nagrinėjimo tvarkos aprašą. Dokumentų, susijusių su Lietuvos Respublikos pilietybe, teikimo ir nagrinėjimo tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas), be kita ko, reglamentuoja prašymų dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo pateikimo ir nagrinėjimo tvarką (Aprašo 1 punktas).
32. Aprašo 26 punkte nustatyta, kad tuo atveju, jeigu Migracijos departamentas, nagrinėdamas prašymą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo, pagal Pilietybės įstatymo 38 straipsnio 6 dalį konstatuoja, kad nėra pakankamai dokumentų, patvirtinančių, jog asmuo iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietis ar yra jo palikuonis, taip pat dokumentų, patvirtinančių, kad asmuo gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis, Migracijos departamentas šį prašymą pateikusiam asmeniui išsiunčia pranešimą per MIGRIS (Lietuvos migracijos informacinę sistemą) ir nustato ne ilgesnį kaip vienų metų terminą reikiamiems duomenims ir (ar) dokumentams pateikti ar patikslinti. Šiuo atveju prašymo nagrinėjimo terminas sustabdomas iki sprendimui priimti reikiamų duomenų ir (ar) dokumentų priėmimo Migracijos departamente dienos.
33. Aprašo 27 punkte nustatyta, kad Migracijos departamentas, išnagrinėjęs prašymus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo ir nustatęs, kad surinktų dokumentų ir duomenų pakanka vidaus reikalų ministro sprendimui dėl Lietuvos Respublikos pilietybės priimti, ne vėliau kaip per 11 mėnesių nuo prašymų priėmimo pateikia vidaus reikalų ministrui teikimą, o vidaus reikalų ministras ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo Migracijos departamento teikimo gavimo dienos priima sprendimą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo (neatkūrimo).
34. Migracijos departamento ir vidaus reikalų ministro sprendimai (įsakymai, nutarimai, teikimai ir kt.) dėl pilietybės atkūrimo yra viešojo administravimo subjektų teisės aktai, kurie suinteresuotų asmenų gali būti skundžiami ABTĮ nustatyta tvarka administraciniam teismui (ABTĮ 5 straipsnis, 17 straipsnio 1 dalis). Administracinis teismas vertina viešojo administravimo subjekto teisės akto teisėtumą ir pagrįstumą tiek materialiuoju aspektu – ar asmuo turi teisę į pilietybės atkūrimą pagal taikytiną teisinį reglamentavimą, tiek procesiniu aspektu – ar priimant sprendimą buvo laikytasi kompetencijos ir esminių procedūros reikalavimų (ABTĮ 91 straipsnio 1 dalis).
35. Vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, aiškinant ir taikant Pilietybės įstatymo 38 straipsnio 6 dalį, be kita ko, nurodoma, kad jeigu Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija konstatuoja, jog nėra pakankamai dokumentų, patvirtinančių, kad asmuo iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietis ar yra jo palikuonis, taip pat dokumentų, patvirtinančių, kad asmuo gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis, šie duomenys gali būti nustatomi teismo tvarka – bendrosios kompetencijos teismai, vadovaudamiesi Civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 1 dalimi, gali nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog asmuo iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. balandžio 9 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtMzUzNC01MjAvMjAyMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-3534-520/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-3534-520/2020">eA-3534-520/2020</a> 41 punktą).
36. Analogiškai Pilietybės įstatymo 38 straipsnio 6 dalies nuostatos aiškinamos ir bendrosios kompetencijos teismų praktikoje. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad Pilietybės įstatymo nuostata, pagal kurią tuo atveju, jeigu Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija konstatuoja, jog nėra pakankamai dokumentų, patvirtinančių, kad asmuo iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietis ar yra jo palikuonis, taip pat dokumentų, patvirtinančių, jog asmuo gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis, šie duomenys gali būti nustatomi teismo tvarka, reiškia, kad, asmens prašymą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo išnagrinėjusiai institucijai pripažinus, jog nėra pakankamai dokumentų tenkinti tokį prašymą, asmuo turi teisę kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, t. y. jog asmuo iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietis ar yra jo palikuonis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjg0LTIxOS8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-284-219/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-284-219/2020">e3K-3-284-219/2020</a>, 17 dalis).
37. Pažymėtina, kad tiek administracinių, tiek bendrosios kompetencijos teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog Pilietybės įstatymo 9 straipsnyje nurodytų asmenų ir jų palikuonių teisė į pilietybės atkūrimą siejama su šių asmenų teisiniu statusu, buvusiu pagal teisinį reguliavimą, galiojusį iki 1940 m. birželio 15 d. Taigi, tiek administraciniai teismai, nagrinėdami ginčus dėl viešojo administravimo institucijų teisės aktų dėl pilietybės atkūrimo, tiek bendrosios kompetencijos teismai, nagrinėdami pareiškimus dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, kad asmuo buvo Lietuvos Respublikos pilietis, taiko atitinkamu laikotarpiu galiojusius teisės aktus, kuriais buvo reglamentuoti Lietuvos Respublikos pilietybės santykiai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. balandžio 9 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtMzUzNC01MjAvMjAyMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-3534-520/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-3534-520/2020">eA-3534-520/2020</a> 47 punktą; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjg0LTIxOS8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-284-219/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-284-219/2020">e3K-3-284-219/2020</a> 38 punktą).
38. Apibendrindama aptartas įstatymo ir teismų praktikos nuostatas teisėjų kolegija konstatuoja, kad asmens teisė į Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimą turi būti įgyvendinama laikantis Pilietybės įstatyme ir lydinčiuose teisės aktuose nustatytos tvarkos; civilinė byla dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, kad asmuo iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę, pilietybės atkūrimo tikslu teisme gali būti keliama tik esant Pilietybės įstatymo 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtintai sąlygai – valstybės įgaliotai institucijai pripažinus, kad nėra pakankamai šį faktą patvirtinančių dokumentų; suinteresuotas asmuo, laikydamas, kad administracinės procedūros metu priimti viešojo administravimo institucijų sprendimai ar neveikimas pažeidžia jo teises, be kita ko, ir dėl to, kad nebuvo suteikta Pilietybės įstatymo 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta galimybė kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, turi teisę viešojo administravimo institucijų aktus (neveikimą) ginčyti administraciniame teisme. Kitoks įstatymo aiškinimas – kad juridinę reikšmę turintis faktas, jog asmuo iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę, gali būti nustatytas nepriklausomai nuo Pilietybės įstatyme įtvirtintos pilietybės atkūrimo procedūros, – neatitiktų įstatyme įtvirtintos Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo tvarkos ir suponuotų nesuderinamų administracinių ir bendrosios kompetencijos teismų sprendimų riziką.
39. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai pabrėžia teismų pareigą laikytis savo pačių ar aukštesnės instancijos teismų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose sukurtų precedentų, taip užtikrinant teismų praktikos nuoseklumą ir nuspėjamumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTctMzE1LTkxNS8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-7-315-915/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-7-315-915/2018">e3K-7-315-915/2018</a>, 18 punktas). Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad vienoje byloje priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas kaip teismo precedentas gali būti taikomas kitoje byloje tik tada, kai pastarosios nagrinėjamos bylos esminės faktinės aplinkybės, lemiančios tos pačios teisės taikymą, yra tapačios arba iš esmės panašios, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zLTcwMS8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-3-701/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-3-701/2020">3K-3-3-701/2020</a>, 61 punktas; 2021 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy03LTYxMS8yMDIx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-7-611/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-7-611/2021">3K-3-7-611/2021</a>, 58 punktas). Tam, kad būtų teisinis pagrindas atsižvelgti į ankstesnėse bylose suformuluotas teisės aiškinimo ir taikymo taisykles, nebūtina, kad visiškai sutaptų gretinamų bylų faktinių aplinkybių visuma, o pakanka, kad būtų tapačios arba esminių panašumų turėtų būtent tos aplinkybės, kurios buvo suformuluotų teisės aiškinimo ir taikymo taisyklių ratio decidendi (sprendimo pagrindas), t. y. kad būtų tapačios arba esminių panašumų turėtų (tik) tos teisiškai reikšmingos aplinkybės, kurių pagrindu ir buvo suformuluota atitinkama taisyklė. Tuo tarpu tapatumo arba esminio panašumo reikalavimai netaikytini toms teisiškai nereikšmingoms bylos aplinkybėms, kurios neturėjo teisinės reikšmės ir (arba) įtakos formuluojant atitinkamą teisės aiškinimo ir taikymo taisyklę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjctNzAxLzIwMjI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-27-701/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-27-701/2022">e3K-3-27-701/2022</a>, 62 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Be to, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismas, spręsdamas konkretų tarp šalių kilusį ginčą, gali vadovautis savo paties ar aukštesnės instancijos teismų pateiktais išaiškinimais, susijusiais su bylai aktualios teisės normos dispozicijos aiškinimu, t. y. kiek tai nėra susiję su tos teisės normos pritaikymu konkrečiai situacijai pagal nustatytas faktines aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-239-701/2021, 48 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
40. Teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamos bylos ir kasaciniame skunde nurodytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinės bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtOTQtNDIxLzIwMjM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-94-421/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-94-421/2023">e3K-3-94-421/2023</a> aplinkybių, kurių pagrindu pastarojoje byloje 2023 m. kovo 9 d. priimtoje teismo nutartyje buvo suformuluotos teisės aiškinimo ir taikymo taisyklės, atitiktį jų tapatumo arba esminio panašumo aspektais, konstatuoja, kad nurodytoje byloje, skirtingai nei nagrinėjamoje, nebuvo keliamas ir nagrinėjamas teisės klausimas dėl Pilietybės įstatymo 38 straipsnio 6 dalies aiškinimo ir taikymo, todėl pareiškėjos kasaciniame skunde nurodyta nutartis neturi precedentinės reikšmės nagrinėjamai bylai.
41. Pareiškėja kasaciniame skunde nurodo, kad bylą nagrinėję teismai nepagrįstai nesivadovavo Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTJBLTE0ODgtNTYyLzIwMjE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2A-1488-562/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2A-1488-562/2021">e2A-1488-562/2021</a>; 2022 m. lapkričio 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTJBLTIzMjctNTc3LzIwMjI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2A-2327-577/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2A-2327-577/2022">e2A-2327-577/2022</a>; 2023 m. balandžio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTJTLTEwMTItNjAzLzIwMjM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2S-1012-603/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2S-1012-603/2023">e2S-1012-603/2023</a>; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTJZVC0xMjI3MC04MDgvMjAyMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2YT-12270-808/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2YT-12270-808/2022">e2YT-12270-808/2022</a>. Šis pareiškėjos kasacinio skundo argumentas pripažintinas nepagrįstu.
42. Kasacinis teismas nuosekliai pabrėžia teismų pareigą laikytis savo pačių ar aukštesnės instancijos teismų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose sukurtų precedentų, taip užtikrinant teismų praktikos nuoseklumą ir nuspėjamumą. Teismo precedento horizontalusis poveikis lemia teismo pareigą laikytis būtent tos pačios pakopos teismo pirmiau išnagrinėtoje analogiškoje ar iš esmės panašioje byloje suformuluotų teisės taikymo ir aiškinimo taisyklių tiek, kiek bylose nagrinėjami santykiai yra tapatūs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMzg2LTEwNzUvMjAxOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-386-1075/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-386-1075/2019">e3K-3-386-1075/2019</a>, 33 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Tačiau, kai precedentai nėra sukurti kasacine tvarka priimtomis nutartimis, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nėra įpareigotas vadovautis pirmosios ar apeliacinės instancijos teismų procesiniais sprendimais. Teismų praktiką formuoja tas teismas, kuris yra paskutinė instancija atitinkamos kategorijos civilinėms byloms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMjAtNjg0LzIwMjE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-220-684/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-220-684/2021">3K-3-220-684/2021</a>, 52 punktas; 2025 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNTYtMzc4LzIwMjU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-56-378/2025')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-56-378/2025">e3K-3-56-378/2025</a>, 32 punktas).
Dėl bylos procesinės baigties
43. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėja pradėjo Pilietybės įstatyme įtvirtintą pilietybės atkūrimo procedūrą; Migracijos departamentas nepriėmė Pilietybės įstatymo 38 straipsnio 6 dalyje nurodyto sprendimo sustabdyti procedūrą ir suteikti pareiškėjai galimybę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą dėl juridinio fakto nustatymo teismine tvarka ir pateikė vidaus reikalų ministrei teikimą dėl klausimo sprendimo iš esmės; vidaus reikalų ministrės įsakymu pareiškėjos prašymas dėl pilietybės atkūrimo atmestas ir administracinė procedūra užbaigta. Pareiškėja neskundė nei Migracijos departamento veiksmų, nei vidaus reikalų ministrės įsakymo, bet kreipėsi į bendrosios kompetencijos teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėja nesilaikė įstatyme nustatytos teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo tvarkos, todėl susiklosčius tokiai situacijai byla dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtina teisme civilinio proceso tvarka (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pažymėtina, kad toks procesinis sprendimas neužkirstų kelio pareiškėjai iškelti bylą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo pasikeitus aplinkybėms – jeigu administracinė procedūra dėl pilietybės atkūrimo būtų atnaujinta ar pradėta iš naujo.
44. Bylą nagrinėjusių teismų argumentas, kad byla nenagrinėtina teisme dėl to, kad prašomas nustatyti faktas nesukeltų pareiškėjai teisinių padarinių, nepagrįstas, todėl šalintinas iš skundžiamo procesinio sprendimo. Juridinę reikšmę turintys faktai – tai įstatymų nustatytos aplinkybės, nuo kurių priklauso asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjg0LTIxOS8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-284-219/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-284-219/2020">e3K-3-284-219/2020</a> 19 punktą). Pagal Pilietybės įstatyme įtvirtintą reglamentavimą, faktas, kad pareiškėjos prosenelė iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę, neabejotinai sukeltų teisinius padarinius – sudarytų pagrindą pareiškėjai atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę. Nepagrįstas įstatymu, todėl šalintinas iš skundžiamo procesinio sprendimo turinio ir argumentas, kad pareiškėja nesilaikė išankstinės neteisminės ginčo sprendimo tvarkos, tačiau šios aplinkybės neturi įtakos procesinei kasacinės bylos baigčiai.
45. Teisėjų kolegija, teisės taikymo aspektu patikrinusi apskųstą apeliacinės instancijos teismo nutartį, konstatuoja, kad pagrindo ją pakeisti ar panaikinti remiantis kasacinio skundo argumentais nenustatyta (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 3 dalis).
46. Kiti kasacinio skundo argumentai vertintini kaip nesudarantys kasacinio nagrinėjimo dalyko, neturintys įtakos skundžiamų teismų procesinių sprendimų teisėtumui ir vienodos teismų praktikos formavimui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo
47. Atmetus pareiškėjos kasacinį skundą, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos kasaciniame teisme neatlyginamos. Atsiliepimą pateikęs suinteresuotas asmuo neprašo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, todėl šis klausimas nespręstinas.
48. Kasaciniame teisme išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, nebuvo patirta, todėl jų atlyginimo klausimas taip pat nesprendžiamas (CPK 96 straipsnio 6 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2024 m. lapkričio 21 d. nutartį palikti iš esmės nepakeistą.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Gražina Davidonienė
Virgilijus Grabinskas
Sigita Rudėnaitė
