Nr. DOK-1783
Teisminio proceso Nr. 2-52-3-02724-2023-4
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2025 m. gegužės 19 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas), Andžej Maciejevski ir Agnės Tikniūtės,
susipažinusi su 2025 m. gegužės 6 d.
n u s t a t ė :
Atsakovė R. S. padavė kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. vasario 6 d. nutarties peržiūrėjimo. Šia nutartimi paliktas nepakeistas pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo iš atsakovės ieškovui D. G. priteista 34 500 Eur suma.
Kasacinis skundas paduotas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintu kasacijos pagrindu.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.
Nr. DOK-1783
Teisminio proceso Nr. 2-52-3-02724-2023-4
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2025 m. gegužės 19 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas), Andžej Maciejevski ir Agnės Tikniūtės,
susipažinusi su 2025 m. gegužės 6 d.
n u s t a t ė :
Atsakovė R. S. padavė kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. vasario 6 d. nutarties peržiūrėjimo. Šia nutartimi paliktas nepakeistas pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo iš atsakovės ieškovui D. G. priteista 34 500 Eur suma.
Kasacinis skundas paduotas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintu kasacijos pagrindu.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:
1. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, netinkamai kvalifikavo šalių teisinius santykius, neatskleidė bylos esmės, pažeidė atsakovės teisę į teisingą bylos išnagrinėjimą. Teismas padarė neteisingą išvadą, kad šalys buvo sudariusios preliminariąją žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį ir šios išvados tinkamai nemotyvavo bei nepagrindė byloje esančių įrodymų visuma. Teismas rėmėsi vienintele aplinkybe, kuriai nepagrįstai suteikė prioritetinę reikšmę, t. y. kad iš atsakovės elektroninio pašto trečiajam asmeniui buvo išsiųstas dokumentas pavadinimu „DocScan2“. Teismas nepasisakė, kaip vertina tą faktą, kad byloje buvo pateikta tik šio dokumento kopija, dėl ko jame esančio atsakovės parašo autentiškumo negalima nustatyti. Nežiūrint šios aplinkybės, teismas šiuo įrodymu rėmėsi kaip oficialiu dokumentu ir kildino iš jo konkrečias pasekmes, t. y. laikė, kad preliminarioji sutartis buvo sudaryta ir kad ją su ieškovu sudarė būtent atsakovė. Teismas neįvertino aplinkybės, kad trečiojo asmens atžvilgiu vyksta daugiau nei 70 ikiteisminių tyrimų dėl sukčiavimo ir dokumentų klastojimo, nepasisakė, kaip vertina tokio asmens parodymų patikimumą. Teismas netinkamai interpretavo atsakovės paaiškinimus, akivaizdžiai juos iškreipdamas. Bylos aplinkybės ir įrodymų visima rodo, kad atsakovė nesudarinėjo su ieškovu ginčo sutarties ir jos nepasirašė.
2. Pirmosios instancijos teismas, pripažinęs aplinkybę, kad atsakovė be teisėto pagrindo įgijo ieškovo lėšas, nepasisakė dėl jos argumentų, kad turi būti taikomas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.239 straipsnis, kuriame nustatyta, kad, kai be pagrindo įgijęs turto asmuo šį turtą neatlygintinai perduoda trečiajam asmeniui, tai pareiga jį grąžinti pereina trečiajam asmeniui. Atsakovė nuosekliai teigė, kad visos ieškovo pervestos į jos banko sąskaitą lėšos buvo perduotos trečiajam asmeniui, kuris tapo vieninteliu jų valdytoju, todėl atsakovė nėra praturtėjusi ieškovo sąskaita. Reikalavimas dėl be pagrindo įgytų lėšų sugrąžinimo turėjo būti reiškiamas trečiajam asmeniui.
3. Teismai, konstatuodami atsakovės nesąžiningumą, nepagrįstai nevertino paties ieškovo veiksmų, kurio elgesys neatitiko atidaus ir rūpestingo asmens elgesio. Ieškovas paaiškino, kad atsakovės nepažinojo, sutarties sudarymo klausimais su ja nebendravo, nežinojo jos tikros valios dėl žemės sklypo pardavimo, dokumentais nesidomėjo ir jų neanalizavo, preliminariąją sutartį pasirašė atsakovei nedalyvaujant ir nežino, ar sutartyje yra būtent atsakovės parašas, visais ketinamo įsigyti žemės sklypo klausimais rūpinosi trečiasis asmuo, o jam nebuvo žinoma, ar trečiasis asmuo turi atsakovės įgaliojimą. Pagal CK 6.242 straipsnio 3 dalį praturtėjimas nelaikomas nepagrįstu ir nesąžiningu, jeigu jis atsirado dėl tokio prievolės įvykdymo, kai nuostolių patyrusi prievolės šalis dėl savo pačios kaltės nesugebėjo įgyvendinti savo teisių taip, kad būtų išvengta nuostolių. Pats ieškovas yra kaltas dėl patirtų nuostolių, todėl būtent jis, o ne atsakovė, yra už juos atsakingas.
Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, todėl paduotą kasacinį skundą priimti atsisakytina.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,
n u t a r i a :
Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjai Virgilijus Grabinskas
Andžej Maciejevski
Agnė Tikniūtė
