Administracinė byla Nr. eI3-4947-809/2022
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04836-2021-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 21.2; 55.1.3
(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. rugpjūčio 31 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Eglė Žulytė-Janulionienė,
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Lietuvos transporto saugos administracijos skundą atsakovui Lietuvos transporto saugos administracijos darbuotojų profesinės sąjungos pirminei grupei dėl sprendimo panaikinimo, trečiasis suinteresuotas asmuo – R. M..
Teismas
n u s t a t ė :
Pareiškėjas Lietuvos transporto saugos administracija (toliau – ir pareiškėjas, Administracija) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti atsakovo Lietuvos transporto saugos administracijos darbuotojų profesinės sąjungos pirminės grupės (toliau – ir atsakovas, Profesinė sąjunga) Profesinės sąjungos komiteto posėdžio metu priimtą 2021 m. lapkričio 17 d. sprendimą nesutikti atleisti R. M. iš Administracijos Priežiūros departamento vyresniojo inspektoriaus pareigų (toliau – ir Sprendimas).
Pareiškėjas nurodė, kad su Sprendimu nesutinka, mano, kad jis yra neteisėtas ir nepagrįstas. Paaiškino, kad, atsižvelgiant į teisinį reguliavimą, Administracija, norėdama atleisti Profesinės sąjungos komiteto narius bei pirmininką, turi gauti minėto atstovaujamojo organo sutikimą. Administracijos žiniomis, būtent R. M. Įsakymo Nr. 3BE-741 priėmimo dieną (t. y. 2021 m. lapkričio 11 d.) buvo Profesinės sąjungos komiteto pirmininkas. Administracija, padarydama tokią išvadą, rėmėsi 2020 m. sausio 1 d. R. M. el. laišku, adresuotu Administracijos Strateginio planavimo skyriaus vyriausiajai specialistei J. A., kuriame R. M. pateikė informaciją apie Profesinės sąjungos komiteto narius bei el. laišką pasirašė kaip minėto komiteto pirmininkas, R. M. Administracijos direktoriui teiktais prašymais dėl Profesinės sąjungos organizacinės veiklos, kuriuos R. M. pasirašė kaip Profesinės sąjungos komiteto pirmininkas. Atsižvelgdama į tai, Administracija, įgyvendindama jai Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nustatytą pareigą, kreipėsi į Profesinės sąjungos komitetą dėl sutikimo atleisti R. M.. Profesinės sąjungos komitetas nesutiko atleisti R. M. iš pareigų. Susipažinus su Profesinės sąjungos komiteto protokolo (toliau – ir protokolas) turiniu, kilo abejonių ne tik dėl tokio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, jo priėmimo procedūrų, bet ir dėl paties R. M., kaip Profesinės sąjungos renkamojo organo nario, statuso.
Administracija atkreipė dėmesį, kad protokole R. M. nebuvo nurodytas nei kaip Profesinės sąjungos komiteto pirmininkas, nei kaip jos narys. Pirmininko pareigas ėjo Administracijos Priežiūros departamento Vilniaus skyriaus vyresnysis inspektorius A. R., be jo komiteto nariais buvo nurodyti dar trys Administracijos Priežiūros departamento darbuotojai, t. y. Vilniaus skyriaus vyresnysis inspektorius A. B., Panevėžio skyriaus vyriausiasis inspektorius A. D., Panevėžio skyriaus vyresnysis inspektorius S. T.. Be to, protokolo įžanginėje, aprašomojoje ar rezoliucinėje dalyse nebuvo nurodyta, kad R. M. yra Profesinės sąjungos renkamo organo narys, nurodomos R. M. pareigos Administracijoje bei tai, kad minėtas pareigūnas aktyviai dalyvauja Profesinės sąjungos veikloje. Narių susirinkimas renka Profesinės sąjungos komiteto pirmininką ir jo narius dvejiems metams. Pažymėjo, kad pirmininkas turėjo pareigą per 10 darbo dienų nuo išrinkimo dienos pateikti darbdaviui Profesinės sąjungos valdymo organo narių, kuriems taikomos Lietuvos Respublikos darbo kodekso 168 straipsnyje nustatytos garantijos, sąrašus. Tokio pobūdžio informaciją Administracija buvo gavusi tik vieną kartą, t. y. 2018 m. balandžio 16 d. Lietuvos valstybės tarnautojų, biudžetinių ir viešųjų įstaigų darbuotojų profesinės sąjungos raštu, kuriuo Administracija buvo informuota, kad 2018 m. kovo 22 d. vykusiame Profesinės sąjungos komiteto susirinkime buvo renkamas pirmininkas ir komiteto nariai. Pirmininku išrinktas R. M.. Komiteto nariais tapo J. G., V. B., A. R., A. B.. Atsižvelgiant į tai, kad R. M. pirmininku buvo išrinktas 2018 m. kovo 22 d., o, pagal Reglamento nuostatas, tiek pirmininkas, tiek komiteto nariai yra renkami dvejiems metams, neabejotina, kad 2020 m. turėjo vykti nauji Profesinės sąjungos komiteto pirmininko ir narių rinkimai. Administracija nebuvo gavusi oficialaus pranešimo apie Profesinės sąjungos komiteto sudėtį. Kaip buvo matyti iš el. laiško turinio, komiteto nariais nurodyti šie asmenys – A. R., A. B., R. M., J. G.. Palyginus aukščiau minėtame el. laiške nurodytą narių sąrašą su 2021 m. lapkričio 17 d. Profesinės sąjungos komiteto posėdžio protokole nurodytu sąrašu, nustatyta, kad ne visi asmenys sutapo. Nei Reglamente, nei Lietuvos valstybės tarnautojų, biudžetinių ir viešųjų įstaigų darbuotojų profesinės sąjungos įstatuose, 2016 m. rugsėjo 16 d. patvirtintuose Lietuvos valstybės tarnautojų, biudžetinių ir viešųjų įstaigų darbuotojų profesinės sąjungos VI suvažiavime, (toliau – ir Įstatai) nebuvo įtvirtinta aiški tvarka, kaip, kokiu būdu dviejų metų kadencijos laikotarpiu yra išrenkami nauji komiteto nariai bei jo pirmininkas, t. y. nebuvo įtvirtinta komiteto narių keitimosi procedūra jau po pirminės sudėties išrinkimo. Be to, protokole nurodyti tik 4 (keturi) Profesinės sąjungos komiteto nariai, nors, vadovaujantis Reglamentu, komitetą turi sudaryti 5 nariai. Iki Administracijai susipažįstant su protokolu, Administracijai nekilo abejonių dėl R. M., kaip Profesinės sąjungos komiteto pirmininko, statuso būtent dėl jo atliekamų konkliudentinių veiksmų – teikiamų raštų, rašomų el. laiškų. Pareiškėjas teigė, jog kilo pagrįsta abejonė tiek dėl paties R. M., kaip Profesinės sąjungos renkamojo organo nario, statuso, tiek apskritai dėl Profesinės sąjungos komiteto posėdžio teisėtumo ir jo metu priimto nesutikimo, kadangi nebuvo aišku, kaip ir kokiu pagrindu pasikeitė Profesinės sąjungos komiteto pirmininkas bei jo sudėtis. Negana to, buvo aiškiai įtvirtinta, kad į komiteto kompetenciją patenka tik sutikimo arba nesutikimo dėl komiteto pirmininko atleidimo davimas, tačiau iš 2021 m. lapkričio 17 d. Profesinės sąjungos komiteto protokolo turinio matyti, kad pirmininkas yra A. R..
Administracija nurodė, kad protokole nebuvo nurodytas nei Profesinės grupės pirminio komiteto posėdžio tikslus laikas, nei jo trukmė. Administracija pažymėjo, kad 2021 m. lapkričio 17 d. nėra gavusi nei vieno protokole nurodyto Administracijos darbuotojo prašymo tą dieną leisti dalyvauti profesinės sąjungos veikloje. Atsižvelgiant į tai, Administracijai nebuvo žinoma, kada konkrečiai vyko posėdis, nors tai neabejotinai aktualu nagrinėjant šią administracinę bylą.
Pareiškėjas teigė, kad vertinant Profesinės sąjungos komiteto nesutikimo atleisti konkretų profesinės sąjungos renkamojo organo teisėtumą ir pagrįstumą, teisminė tokio sprendimo patikra turi būti atlikta vertinant, ar Profesinės sąjungos komitetas atsisakyme pateikė faktus, kurie leistų prieiti prie išvadų, kad R. M. neeilinis tarnybinės veiklos vertinimas ir po jo priimtas siūlymas buvo atliekamas siekiant atleisti R. M. dėl jo veiklos Profesinės sąjungos pirminėje grupėje ginant Administracijos darbuotojų teises. Tam, kad būtų galima padaryti tokio pobūdžio motyvuotą išvadą, neabejotina, kad turėjo būti pateikiami konkretūs faktai apie konkrečią R. M. veiklą, jo teiktus pasiūlymus, kurie buvo nukreipti ginti Administracijos darbuotojų interesus ir kuriems Administracija priešinosi ir (ar) su jais nesutiko. Tik nustačius šias aplinkybes būtų galima išvadą, kad po neeilinio tarnybinės veiklos vertinimo pateiktas siūlymas atleisti R. M. yra neteisėtas ir yra priimtas būtent dėl jo veiklos Profesinės sąjungos komiteto veikloje. Administracijos manymu, Sprendimo argumentacija nebuvo pakankama, siekiant tokį sprendimą pripažinti teisėtu, o patys teiginiai yra deklaratyvūs.
Pareiškėjas pažymėjo, kad nuo 2018 m. kovo 22 d. iki šio skundo pateikimo dienos R. M. nebuvo pateikęs nei vieno kreipimosi/ siūlymo, kuris būtų skirtas Administracijos darbuotojų darbo / profesinių sąlygų gerinimui ar pan., nors, Administracijos žiniomis, R. M. per minėta laikotarpį yra pateikęs Administracijai 29 prašymus leisti jam dalyvauti profesinės sąjungos veikloje, Administracija tenkino visus jo prašymus. Atsižvelgiant į tai, kad jokie Administracijos darbuotojų darbo / profesinių sąlygų gerinimui skirti pasiūlymai taip ir nebuvo inicijuoti, Administracijai nežinoma, ką veikė R. M. prašymuose nurodytomis dienomis, t. y., ar realiai dalyvavo profesinės sąjungos veikloje. Taigi, Administracijos manymu, R. M. jam suteiktą laiką dalyvavimui profesinės sąjungos veikloje naudodavo savo asmeniniais tikslais. Be to, R. M. aktyviai naudojosi ir kitais, su naryste profesinės sąjungos veikloje susijusiais privalumais, pvz., papildomomis dienomis sveikatos gerinimui, per kurias yra mokamas vidutinis asmens darbo užmokestis, papildomomis kasmetinių atostogų dienomis. Taip pat Administracija norėjo atkreipti dėmesį į 2021 m. rugsėjo 22 d. R. M. visiems Administracijos darbuotojams siųstą el. laišką, kuriuo buvo kviečiama prisijungti prie profesinės sąjungos. Susipažinus su jo turiniu, buvo matyti, kad R. M. skatina darbuotojus prisijungti, akcentuodamas ne konkrečius pokyčius, kuriuos bus planuojama įgyvendinti, siekiant pagerinti darbuotojų darbo/ profesines sąlygas, bet akcentuodamas tokius privalumus, kaip papildomos kasmetinių atostogų dienos, papildomos dienos sveikatos gerinimui ir pan. Administracija pažymėjo ir tai, kad 2021 m. Administracijoje vyko naujos darbo tarybos rinkimai. Nei vienas Profesinės sąjungos komiteto narys (įskaitant ir patį R. M.) juose nedalyvavo, nors Administracija tai skatino. Administracijos manymu, ši aplinkybė taip pat paneigė argumentus, kad R. M. yra aktyviai įsitraukęs į Administracijos darbuotojų teisių gynimą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Administracija nesuprato, apie kokį aktyvų dalyvavimą profesinės sąjungos veikloje bei persekiojimą už veiklą joje yra nurodoma Profesinės sąjungos komiteto protokole, jeigu R. M. nevykdė joje jokios realios veiklos. R. M. aktyviai naudojosi tik narystės profesinėje sąjungoje teikiamais privalumais, o ne tam, kam ta narystė yra skirta, t. y. Administracijos darbuotojų atstovavimui, jų darbo / profesinių sąlygų gerinimui.
Dėl nurodomo prieš R. M. vykdomo mobingo Administracija atkreipė dėmesį, kad Profesinės sąjungos protokole R. M. atžvilgiu vykdomas mobingas siejamas su jo veikla profesinėje sąjungoje. Pažymi, kad R. M. nevykdė jokios realios veiklos kaip Profesinės sąjungos pirmininkas ir (ar) narys – vien ši aplinkybė paneigė mobingo faktą. Net jeigu R. M. atžvilgiu Administracijoje ir būtų vykdomas mobingas, tai to nebūtų galima sieti su R. M. veikla Profesinės sąjungos komiteto veikloje, o tai kartu reikštų ir tai, kad aplinkybė dėl tariamo mobingo yra teisiškai nereikšminga sprendžiant šį teisinį ginčą. Taip pat pareiškėjas atkreipė dėmesį į tai, kad aplinkybė dėl R. M. Administracijoje patiriamo mobingo jau buvo vertinta Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjant administracinę bylą Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/STMtMzc1NC0xMDY2LzIwMjE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'I3-3754-1066/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="I3-3754-1066/2021">I3-3754-1066/2021</a>, kurioje tokia R. M. pozicija pripažinta deklaratyviais teiginiais.
Dėl R. M. diskriminacijos kitų valstybės tarnautojų atžvilgiu skiriant priemokas atsakovas pažymėjo, kad 2020 m. jo atžvilgiu buvo atliekami du tarnybinių nusižengimų tyrimai, juos atlikus pripažinta, kad jie padarė tarnybinį nusižengimą. Taip pat papildomai pažymėjo, kad R. M. iki 2020 m. sausio 23 d. turėjo galiojančią tarnybinę nuobaudą – pastabą. Dėl skatinimo priemonių už 2021 m. nurodė, kad jos iš esmės skiriamos vadovaujantis Atlygio politikos nuostatomis – tokių skatinimo priemonių paskyrimas yra Administracijos diskrecijos teisė, kuria Administracija turi teisę pasinaudoti tik tuo atveju, jeigu yra išpildomos atitinkamos sąlygos. Taigi, visas procesas dėl skatinimo priemonių skyrimo Administracijos darbuotojams yra aiškiai reglamentuotas. Atlygio politika susipažinimui buvo pateikta visiems Administracijos darbuotojams (įskaitant ir R. M., kuris su ja susipažino dar 2021 m. balandžio 1 d.).
Pareiškėjas nurodė, kad Profesinės sąjungos komiteto nesutikimo atleisti R. M. nepagrįstumą pagrindė ir tai, kad dar 2019 m. tarp Administracijos ir R. M. buvo kilęs administracinis ginčas dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo, t. y. R. M. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą dėl Administracijos direktoriaus 2019 m. sausio 24 d. įsakymu Nr. 3BE-31 „Dėl tarnybinės nuobaudos R. M. skyrimo“ jam paskirtos tarnybinės nuobaudos. R. M. manymu, tarnybinė nuobauda jam buvo paskirta neteisėtai, kadangi Administracija neatsižvelgė į Profesinės sąjungos komiteto išreikštą nesutikimą dėl tarnybinės nuobaudos R. M. paskyrimo. Susipažinus su aukščiau minėto nesutikimo turiniu, matyti, kad jame pažodžiui nurodoma Profesinės sąjungos komiteto protokole išdėstyta nesutikimo atleisti R. M. argumentacija. Įvertinus aplinkybę, kad argumentacija buvo vienoda, tačiau Profesinės sąjungos komiteto posėdyje sprendžiant sutikimo atleisti davimo klausimą dalyvavo kiti nariai, taip pat kitas pirmininkas, Administracijai kilo pagrįstų abejonių, ar toks klausimas buvo sprendžiamas iš esmės, taip pat, ar protokolą faktiškai surašė posėdžio sekretorius, o ne pats R. M., kaip ankstesniu atveju. Šiuo aspektu Administracija atkreipė dėmesį, kad administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUktMjU2Mi0zMzEvMjAxOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eI-2562-331/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eI-2562-331/2019">eI-2562-331/2019</a> teismas vertino nesutikimo skirti R. M. tarnybinę nuobaudą turinį ir nurodė, kad, kadangi nesutikime išdėstyti argumentai tik deklaratyvūs, teismas negali jų vertinti kaip pagrįstus. Atsižvelgiant į tai, manė, kad šiame administraciniame ginče minėtas teismo sprendimas turėtų būti taikomas kaip precedentas ir Profesinės sąjungos komiteto protokole išdėstyta argumentacija dėl nesutikimo atleisti R. M. pripažįstama nepakankama / nepagrįsta tokio pobūdžio sprendimui (t. y. atsisakymui duoti sutikimą atleisti). Aiškinant priešingai, susiformuotų pamatiniams teisės principams prieštaraujanti praktika, kuri leistų profesinių sąjungų renkamiems organams viršyti jiems suteiktus įgaliojimus, o taip pat apribotų galimybę darbdaviams reaguoti į darbuotojų darbinės veiklos, jų kompetencijos bei gebėjimų trūkumus, taip pat sukurtų tokią situaciją, kai asmens priklausymas profesinei sąjungai suteiktų jam pranašumų prieš kitus asmenis, nesančius profesinės sąjungos nariais.
Atsakovas Profesinė sąjunga atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovas nurodė, kad Administracija savo skunde interpretuoja aplinkybes taip, kad jos būtų palankios būtent Administracijai, o ne R. M.. Pažymėjo, kad R. M. iki šiol yra Lietuvos transporto saugos administracijos darbuotojų profesinės sąjungos pirminės grupės pirmininkas. Nors Administracija savo skunde Profesinės sąjungos pirmininku laikė A. R., tačiau, kaip buvo matyti iš 2021 m. lapkričio 17 d. Profesinės sąjungos komiteto posėdžio protokolo, A. R. buvo tik minėto posėdžio pirmininkas. Atkreipė dėmesį, kad Administracijos metinio veiklos vertinimo komisija 2021 m. gegužės 4 d. vertino R. M. kaip valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą ir priėmė valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo išvadą Nr. 11B-1619, kuria tarnybinę veiklą įvertino nepatenkinamai ir į pareigas priimančiam asmeniui pateikė pasiūlymą nustatyti jam mažesnę pareigybės pareiginės algos koeficientų intervale esančią pareiginę algą, taikant 0,5 mažesnį koeficientą, negu jam iki tarnybinės veiklos vertinimo buvo nustatytas pareiginės algos koeficientas, tačiau ne mažesnį negu tai pareigybei nustatytas mažiausias koeficientas. Atsižvelgdamas į minėtą išvadą, Administracijos direktorius G. L. 2021 m. gegužės 12 d. pasirašė įsakymą Nr. 3BE-272 „Dėl pareiginės algos valstybės tarnautojui R. M. nustatymo“, kuriuo nustatė jam 6,3 pareiginės algos koeficientą (ne mažesnį, negu pareigybei nustatytas mažiausias koeficientas). Be to, R. M. tiesioginis vadovas Administracijos Priežiūros departamento Kauno skyriaus viršininkas R. V. 2021 m. gegužės 17 d. sudarė Priežiūros departamento Kauno skyriaus vyresniojo inspektoriaus R. M. tarnybinės veiklos gerinimo planą. Nesutikdamas su minėta išvada ir jos pagrindu vėliau priimtais dokumentais, įstatymo nustatyta tvarka ir terminais Vilniaus apygardos administraciniam teismui R. M. pateikė skundą, kuriuo prašė panaikinti minėtą išvadą. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. lapkričio 11 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/STMtMzc1NC0xMDY2LzIwMjE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'I3-3754-1066/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="I3-3754-1066/2021">I3-3754-1066/2021</a> R. M. skundas buvo tenkintas iš dalies. Minėtu sprendimu buvo panaikinta Priežiūros departamento Kauno skyriaus vyresniojo inspektoriaus R. M. 2021 m. gegužės 17 d. tarnybinės veiklos gerinimo plano Nr. 11B-1744 (II, III, V, VI, VII, X eilutės) dalis, nutraukta administracinės bylos dalis dėl skundo reikalavimo panaikinti Išvadą, kita skundo dalis atmesta kaip nepagrįsta. Atsakovas pažymėjo, kad minėtas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. lapkričio 11 d. sprendimas apskųstas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Jau vien dėl šios aplinkybės Administracijos skundas turėjo būti netenkintas, nes Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimu gali būti pakeista valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo išvada Nr. 11B-1619, o, pakeitus šią išvadą, būtų pagrindas keisti ir 2021 m. spalio 26 d. motyvuotą siūlymą valstybės tarnautojo neeilinio tarnybinės veiklos vertinimo metu.
Atsakovas pažymėjo, kad Administracija melagingai nurodė, jog nuo 2018 m. kovo 22 d. iki šio skundo pateikimo dienos R. M. nebuvo pateikęs nei vieno kreipimosi / siūlymo, kuris būtų skirtas Administracijos darbuotojų darbo / profesinių sąlygų gerinimui ar pan., nes R. M. yra kreipęsis į Administraciją ne vienu klausimu dėl darbuotojų darbo sąlygų gerinimo, kaip pvz. 2021 m. liepos 16 d. kreipimasis dėl aukštos temperatūros darbo kabinetuose.
Trečiasis suinteresuotas asmuo R. M. atsiliepimo į skundą nepateikė.
k o n s t a t u o j a :
Prašymas tenkintinas.
Byloje kilo ginčas dėl Lietuvos transporto saugos administracijos darbuotojų profesinės sąjungos pirminės grupės 2021 m. lapkričio 17 d. sprendimo, kuriuo Profesinė sąjunga nesutiko atleisti R. M. iš Administracijos Priežiūros departamento vyresniojo inspektoriaus pareigų, teisėtumo ir pagrįstumo.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir šalių paaiškinimų nustatyta, jog R. M. yra valstybės tarnautojas, Lietuvos transporto saugos administracijos Priežiūros departamento Kauno skyriuje einantis vyresniojo inspektoriaus pareigas.
2021 m. spalio 18 d. Administracijos direktorius priėmė įsakymą Nr. 3BE-685 „Dėl tarnybinės veiklos neeilinio vertinimo inicijavimo“, kuriuo buvo nurodyta atlikti neeilinį R. M. tarnybinės veiklos vertinimą. 2021 m. spalio 26 d. Motyvuotu siūlymu viršininkas bendrą R. M. tarnybinę veiklą įvertino nepatenkinimai ir pasiūlė R. M. atleisti iš pareigų. R. M. su Motyvuotu siūlymu nesutiko.
2021 m. lapkričio 11 d. Administracijos direktorius priėmė įsakymą Nr. 3BE-741 „Dėl R. M. atleidimo iš pareigų procedūrų organizavimo“, kuriuo pritarė siūlymui atleisti R. M. iš pareigų, pasibaigus jo tarnybinės veiklos gerinimo plano gerinimo laikotarpiui, valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą neeilinio vertinimo metu įvertinus nepatenkinimai.
2020 m. gegužės 15 d. vykusio Profesinės sąjungos posėdžio metu R. M. yra išrinktas Profesinės sąjungos pirmininku, tai patvirtina pateiktas 2020 m. gegužės 15 d. posėdžio protokolas.
Atsižvelgiant į tai, kad R. M. yra Administracijos profesinės sąjungos pirminės grupės narys, Administracija 2021 m. lapkričio 13 d. raštu Nr. 11B-4337 „Dėl sutikimo atleisti iš pareigų suteikimo“ kreipėsi į Administracijos profesinės sąjungos pirminę grupę su prašymu, kad ji iki 2021 m. lapkričio 19 d. pateiktų sutikimą arba nesutikimą dėl R. M. atleidimo iš pareigų.
2021 m. lapkričio 17 d. Administracijai buvo pateiktas Administracijos profesinės sąjungos pirminės grupės posėdžio protokolas, kuriame nurodyta, kad Administracijos profesinės sąjungos pirminės grupės posėdžio metu buvo nutarta nesutikti atleisti R. M. iš pareigų, nurodant nesutikimo pagrindą: „nes neeilinis valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimas atliktas tendencingai, siekiant atleisti darbuotoją, neįvertinus ankstesnio darbuotojo elgesio ir darbo rezultatų ir kitų reikšmingų aplinkybių. Atsižvelgiant į inspektoriaus darbo rezultatus, į Kauno skyriaus viršininkų nusistatymo aplinkybes, sprendimas atleisti iš pareigų neatitinka teisingumo ir protingumo principų“.
Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo (toliau – ir PSĮ, teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2013 m. birželio 28 d.) 10 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad profesinės sąjungos atstovauja profesinės sąjungos nariams santykiuose su darbdaviu, jo įgaliotuoju atstovu bei gina savo narių darbo ir ekonomines socialines teises bei interesus. Taigi, profesinėms sąjungoms suteikta teisė, kartu ir nustatyta pareiga atstovauti savo nariams santykiuose su darbdaviu bei teisių pažeidimo atvejais ginti šias teises įstatymų nustatyta tvarka. Įstatymo 21 straipsnio 2 dalis nustato, kad darbuotojams, išrinktiems į įmonėje, įstaigoje, organizacijoje veikiančios profesinės sąjungos atstovaujamąjį ir (arba) valdymo organą laikotarpiu, kuriam jie išrinkti, skiriant drausmines nuobaudas, reikalingas išankstinis profesinės sąjungos atstovaujamojo ir (arba) valdymo organo sutikimas.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1999 m. sausio 14 d. nutarime išaiškino, kad minėtu teisiniu reglamentavimu siekiama apsaugoti profesinių sąjungų renkamų organų narius nuo galimo darbdavių diskriminavimo dėl jų veiklos profesinės sąjungos renkamuose organuose. Reikalavimas dėl išankstinio profesinės sąjungos renkamo organo sutikimo pagal savo pobūdį yra papildoma garantija, skirta apsaugoti tiek pačią profesinę sąjungą, tiek jos renkamų organų narius nuo galimo persekiojimo už veiklą profesinėje sąjungoje; šios teisės normos saugoma vertybė yra ne tik konkretaus asmens (profesinės sąjungos renkamo organo nario) teisių apsauga, bet ir visuomeninio intereso turėti veiksmingą bei nepriklausomą darbuotojų socialinių teisių ir interesų gynimo instituciją apsauga; ši apsaugos garantija negali būti supriešinta su darbdavio teise taikyti savo tarnautojams drausminio pobūdžio priemones ta prasme, kad profesinės sąjungos renkamojo organo nariai, palyginus su kitais šioje institucijoje tarnaujančiais valstybės tarnautojais, būtų išskirtinėje padėtyje ir negalėtų būti patraukti tarnybinėn (drausminėn) atsakomybėn vien dėl savo narystės profesinės sąjungos renkamajame organe (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2011 m. gruodžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-3367/2011).
LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2012 m. birželio 25 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A662-368/2012, išaiškino, kad profesinėms sąjungoms nėra suteikta teisė vertinti drausminės procedūros pagrįstumą ir teisėtumą, profesinės sąjungos atliekama kontrolė apima tik patikrinimą, ar tarnybinė nuobauda nėra taikoma dėl pareigūno veiklos profesinėje sąjungoje, ar nebuvo padaryta akivaizdžios jo veiklos vertinimo klaidos bei piktnaudžiauta įgaliojimais. Profesinė sąjunga, mananti, jog tarnybinė nuobauda pareigūnui skiriama dėl jo veiklos profesinėje sąjungoje, turi pateikti pakankamai faktų, leidžiančių daryti prielaidą dėl tarnybinės nuobaudos ryšio su profesinės sąjungos veikla buvimo. Kitaip tariant, ji turi įrodyti šio ryšio tikimybę. Tik tuo atveju, jeigu profesinė sąjunga įrodo tokias faktines aplinkybes, kurios yra pakankamos daryti prielaidą dėl tarnybinės nuobaudos ryšio su profesinės sąjungos veikla buvimo, valstybės institucija turi įrodyti, kad nebuvo pažeistas draudimas skirti tarnybinę nuobaudą dėl darbuotojo narystės profesinėje sąjungoje.
LVAT savo jurisprudencijoje, spręsdamas tarnybinius ginčus dėl profesinės sąjungos diskrecijos ribų sprendžiant dėl išankstinio sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą pareigūnui profesinės sąjungos nariui, yra suformavęs praktiką, kad profesinė sąjunga, spręsdama prašymą dėl išankstinio sutikimo skirti pareigūnui tarnybinę nuobaudą, privalo įvertinti nuobaudos teisėtumą ir pagrįstumą tik tais aspektais, ar tarnybinė nuobauda pareigūnui nėra skiriama dėl jo narystės profesinėje sąjungoje, dėl atstovavimo profesinės sąjungos nariams arba dėl veiklos profesinėje sąjungoje, nevertindama atitinkamos veikos inkriminavimo pareigūnui pagrįstumo ir kitų teisėtumo klausimų, bei aiškiai išreikšti savo poziciją (sutinka / nesutinka) dėl nuobaudos skyrimo konkrečiam profesinės sąjungos nariui ir apie savo sprendimą pranešti prašymą pateikusiam asmeniui (žr. LVAT 2011 m. kovo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-954/2011 ir kt.).
Profesinė sąjunga, mananti, kad tarnybinė nuobauda pareigūnui skiriama dėl jo veiklos profesinėje sąjungoje, turi pateikti pakankamai faktų, leidžiančių daryti prielaidą dėl tarnybinės nuobaudos ryšio su profesinės sąjungos veikla buvimo. Kitaip tariant, ji turi įrodyti šio ryšio tikimybę. Tik tuo atveju, jeigu profesinė sąjunga įrodo tokias faktines aplinkybes, kurios yra pakankamos daryti prielaidą dėl tarnybinės nuobaudos ryšio su profesinės sąjungos veikla buvimo, valstybės institucija turi įrodyti, kad nebuvo pažeistas draudimas skirti tarnybinę nuobaudą dėl darbuotojo narystės profesinėje sąjungoje (žr. LVAT 2012 m. birželio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-368/2012 ir kt.). Nesant įrodymų, kad tarnybinę nuobaudą ketinama skirti dėl asmens veiklos profesinėje sąjungoje, profesinės sąjungos atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą yra neteisėtas, nes tai nepagrįstai suvaržytų viešojo administravimo subjektų teisę vykdyti įstatymais priskirtas funkcijas, galimybę reaguoti į pavaldžių darbuotojų darbinės veiklos trūkumus, padarytus pažeidimus (žr. LVAT 2015 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QS0zNDMwLTUyMC8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A-3430-520/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A-3430-520/2015">A-3430-520/2015</a> ir kt.).
Taigi, nagrinėjamu atveju atsakovė, atsisakymą duoti sutikimą dėl tarnybinės nuobaudos trečiajam suinteresuotam asmeniui skyrimo, turėjo įvertinti tik tuo aspektu, ar Profesinė sąjunga atsisakyme duoti sutikimą pateikė faktų, kurie leistų daryti išvadą, kad pareiškėjas siekia skirti tarnybinę nuobaudą trečiajam suinteresuotam asmeniui dėl jo narystės ar veiklos profesinėje sąjungoje, ir atsižvelgdama į tai, priimti sprendimą dėl sutikimo/ nesutikimo skirti tarnybinę nuobaudą. Be to, pareiškėjas taip pat turi įrodyti, jog teisėtu pagrindu pradėjo tarnybinį tyrimą ir kad siekia skirti tarnybinę nuobaudą trečiajam suinteresuotam asmeniui ne dėl jo narystės ir veiklos Profesinėje sąjungoje.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kitų aplinkybių, be kita ko, susijusių su tarnybinio nusižengimo sudėties nustatymu ar paskirtos tarnybinės nuobaudos pagrįstumu, vertinimas nėra priskiriamas atsakovės kompetencijai, todėl atsakovės atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą dėl kitų, su naryste profesinėje sąjungoje nesusijusių aplinkybių, laikomas neteisėtu, apribojančiu darbdavio teisę reaguoti į darbuotojų darbinės veiklos trūkumus ir sukeliančiu situaciją, kai asmens priklausymas profesinei sąjungai suteikia jam pranašumų prieš kitus asmenis, nesančius profesinės sąjungos nariais.
Kaip minėta, R. M. yra Profesinės sąjungos pirmininkas, todėl remiantis PSĮ 21 straipsnio 1 dalimi pareiškėjas atlikęs neeilinį jo vertinimą ir tarnybinę veiklą įvertinęs nepatenkinamai, ko pasekoje nutarė atleisti valstybės tarnautoją iš užimamų pareigų, turėjo įstatymo nustatytą pareigą kreiptis į Profesinę sąjungą ir gauti jos sutikimą atleisti darbuotoją iš pareigų. Atsižvelgus į tai, teismas nepasisako ir nevertina visų kitų pareiškėjos nurodytų skunde argumentų dėl R. M. buvimo Profesinės sąjungos pirmininku.
Nagrinėjamu atveju nesutikimo dėl atleidimo iš pareigų nurodyta priežastis: neeilinis vertinimas atliktas tendencingai, siekiant atleisti darbuotoją, neįvertinus ankstesnio darbuotojo elgesio ir darbo rezultatų ir kitų reikšmingų aplinkybių, yra nurodyta abstrakčiai, nedetalizuotai, neišsamiai, neargumentuotai, kaip teigia pareiškėja, - deklaratyviai.
Iš skundžiamo Sprendimo turinio, bei iš byloje esančių aplinkybių ir rašytinių įrodymų, akivaizdu, kad Sprendimu nesutikdama atleisti R. M. iš pareigų Profesinė sąjunga nevertino numatomo atleidimo iš pareigų pareiškėjo narystės profesinėje sąjungoje aspektu. Kaip minėta, neargumentuotai pasisakė dėl neva atlikto tendencingo vertinimo, siekiant darbuotoją atleisti iš pareigų. Nors nesutikime ir nurodoma, kad neįvertintas ankstesnis darbuotojo elgesys ir darbo rezultatai, kitos reikšmingos aplinkybės, vertinimas atliktas tendencingai, tačiau šie teiginiai visiškai neargumentuoti, nepagrįsti, t. y. nenurodyta, kodėl daromos tokios išvados, nepateikiamos konkrečios aplinkybės, kurios pagrįstai galėtų patvirtinti, kad valstybės tarnautojui dėl neeilinio vertinimo rezultato siūloma priemonė – atleidimas iš pareigų yra būtent dėl narystės Profesinėje sąjungoje ir susijusi su veikla joje. Taigi, remiantis pateiktu teisiniu reguliavimu bei teismų praktika ginčo klausimu akcentuotina, kad profesinės sąjungos atsisakymas duoti sutikimą šiuo atveju dėl kitų, su naryste Profesinėje sąjungoje nesusijusių aplinkybių, be kita ko, susijusių su neeilinio vertinimo procedūra ir jos teisėtumu ar siūlomos taikytinos šiuo atveju priemonės pagrįstumu, vertinimas nėra priskiriamas atsakovės kompetencijai bei negali būti laikomas teisėtu, nes apriboja darbdavio teisę reaguoti į darbuotojų darbinės veiklos trūkumus ir sukuria tokią situaciją, kai asmens priklausymas profesinei sąjungai suteikia jam pranašumų prieš kitus asmenis, nesančius profesinės sąjungos nariais.
Byloje nėra įrodymų, jog trečiasis suinteresuotas asmuo galėtų būti vertinamas kaip nepalankus asmuo pareiškėjui (darbdaviui) dėl jo aktyvios veiklos Profesinėje sąjungoje ir dėl to būtų pagrįsta manyti, jog pareiškėjas siekia pašalinti jam nepalankų Profesinės sąjungos narį.
Atkreiptinas dėmesys į tai, jog atsakovės nurodoma aplinkybė, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. lapkričio 11 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/STMtMzc1NC0xMDY2LzIwMjE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'I3-3754-1066/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="I3-3754-1066/2021">I3-3754-1066/2021</a> yra apskųstas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (administracinė byla Nr. A-916-552/2022) ir vien dėl to pareiškėjo skundas turi būti netenkintas, kadangi gali būti pakeista valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo išvada, o pakeitus šią išvadą būtų pagrindas keisti ir 2021 m. spalio 26 d. motyvuotą siūlymą valstybės tarnautojo neeilinio tarnybinės veiklos vertinimo metu yra visiškai nesusijusi su šios bylos dalyku bei nekeičianti teismo daromos išvados dėl Sprendimo nepagrįstumo.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad atsakovė 2021 m. lapkričio 17 d. protokoliniu sprendimu atsisakydama duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą trečiajam suinteresuotam asmeniui R. M., viršijo savo kompetencijos ribas ir nepagrįstai nurodė, kad tarnybinė nuobauda skiriama dėl trečiojo suinteresuoto asmens veiklos Profesinėje sąjungoje, tokiu būdu apribodama pareiškėjo teisę operatyviai reaguoti į R. M. atliktus tarnybinius nusižengimus. Todėl Profesinės sąjungos atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą trečiajam suinteresuotam asmeniui R. M., pateiktą 2021 m. lapkričio 17 d. sprendimu, priimtu Profesinės sąjungos komiteto posėdžio metu, naikintinas kaip nepagrįstas.
Teismas nepasisako dėl kitų pareiškėjo skundo argumentų, kaip neturinčių reikšmės galutinei procesinei bylos baigčiai.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjo Lietuvos transporto saugos administracijos prašymą tenkinti.
Panaikinti Lietuvos transporto saugos administracijos darbuotojų profesinės sąjungos pirminės grupės 2021-11-17 sprendimą, priimtą Profesinės sąjungos komiteto posėdžio metu, nesutikti atleisti R. M. iš Lietuvos transporto saugos administracijos Priežiūros departamento vyresniojo inspektoriaus pareigų.
Sprendimas apeliacine tvarka per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėja Eglė Žulytė-Janulionienė
