Dėl skolos priteisimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-181-219/2015 Teisminio proceso numeris: 2-68-3-08341-2013-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 42.8; 42.9; 54;

114.11

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. kovo 20 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Algio Norkūno (kolegijos pirmininkas), Dalios Vasarienės ir Vinco Versecko (pranešėjas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Garbeta“ kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. liepos 17 d. nutarties peržiūrėjimo, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „OBER-HAUS“ nekilnojamas turtas ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Garbeta“ dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Byloje kilo ginčas dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių atlygintinų paslaugų teikimą, aiškinimo ir taikymo, sprendžiant dėl paslaugų gavėjo prievolės mokėti atlyginimą už suteiktas (tarpininkavimo parduodant nekilnojamąjį turtą) paslaugas ir šios prievolės apimties, keliamas klausimas dėl įrodymų tyrimą ir vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų pažeidimo.

2011 m. gruodžio 27 d. šalys sudarė sutartį dėl atstovavimo parduodant turtą (toliau – Sutartis). 2012 m. sausio 6 d. UAB „Kestauto“ ieškovui tarpininkaujant apžiūrėjo atsakovo ketinamas parduoti komercines patalpas. 2012 m. rugpjūčio 24 d. atsakovas ir UAB „Kestauto“ sudarė preliminariąją šių patalpų pirkimo–pardavimo sutartį. 2012 m. gruodžio 4 d. sudaryta pagrindinė šio turto pirkimo–pardavimo sutartis.

Ieškovas prašė teismo priteisti iš atsakovo 65 884,50 Lt (19 081,47 Eur) atlyginimą už suteiktas paslaugas, 6 proc. dydžio procesines palūkanas, bylinėjimosi išlaidas. Jis nurodė, kad suteikė atsakovui tarpininkavimo paslaugas pagal Sutartį: 2012 m. sausio mėn. surado klientą ir jam aprodė atsakovo parduodamas patalpas. Atsakovas su šiuo klientu sutarties nepasirašė. Tačiau vėliau (2012 m. gruodžio 4 d.) atsakovas pardavė jam patalpas. Pagal Sutarties 4 punktą, atsakovas privalėjo sumokėti ieškovui komisinį mokestį, tačiau to nepadarė. Turtą atsakovas pardavė už 1 815 000 Lt (525 660,33 Eur), todėl ieškovui tenkantis atlygis – 54 450 Lt (15 769,81 Eur) ir pridėtinės vertės mokestis (PVM), iš viso 65 884,50 Lt (19 081,47 Eur).

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. gegužės 20 d. sprendimu ieškovo ieškinį patenkino iš dalies; priteisė ieškovui iš atsakovo 54 450 Lt (15 769,81 Eur) atlyginimo už suteiktas paslaugas, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2013 m. kovo 13 d.) iki teismo sprendimo įvykdymo; 1640,91 Lt (475,24 Eur) žyminio mokesčio ir 3962,75 Lt (1147,69 Eur) išlaidų advokato pagalbai apmokėti; likusią ieškinio dalį atmetė; priteisė valstybei iš atsakovo 11,08 Lt (3,21 Eur) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Teismas šalių sudarytą sutartį kvalifikavo kaip atlygintinų paslaugų teikimo sutartį, pagal kurios 7, 7.2 punktus šalys sutarė, kad atsakovas sumokės ieškovui atlyginimą ir tuo atveju, jeigu ieškovo surastas potencialus turto pirkėjas po to, kai ieškovas jam pristatė turtą ir informavo atsakovą apie tokio potencialaus pirkėjo suradimą, tiesiogiai kreipėsi į atsakovą dėl turto pirkimo ir atsakovas su ieškovo nurodytu potencialiu pirkėju sudarė turto pardavimo sutartį. Teismas nustatė, kad ieškovas surado potencialų turto pirkėją UAB „Kestauto“, jam aprodė atsakovo patalpas ir apie potencialų pirkėją informavo atsakovą, t. y. ieškovas įvykdė visas Sutarties 7, 7.2 punktuose nustatytas pareigas, todėl nurodytų Sutarties nuostatų ir 2.2.5 punkto pagrindu atsakovui kilo prievolė sumokėti ieškovui Sutarties 4 punkte nustatyto dydžio atlyginimą. Atsakovas turėjo teisę nutraukti Sutartį, pranešęs apie tai ieškovui prieš 30 dienų, tačiau to nepadarė. Sutarties 2.2.5 punkte šalys susitarė, kad atsakovas turi teisę pardavinėti turtą pats. Nors atsakovas turėjo teisę parduoti turtą bet kuriam pirkėjui, įskaitant ir ieškovo surastą potencialų pirkėją, tačiau, skirtingai nei parduodant turtą savo surastam pirkėjui, parduodamas turtą ieškovo surastam potencialiam pirkėjui, atsakovas turėjo pareigą sumokėti ieškovui atlyginimą už paslaugas (Sutarties 7 ir 7.2 punktai). Teismas atmetė kaip nepagrįstą atsakovo argumentą, kad Sutartyje nebuvo nustatytas paslaugų teikimo terminas, bei argumentą, jog paslaugas ieškovas atliko nekokybiškai, nes turto už Sutartyje sutartą kainą nepardavė, o jis parduotas už mažesnę kainą. Teismo vertinimu, atsakovas pats derėjosi su pirkėju ir sutarė dėl kainos, į derybas neįtraukdamas ieškovo, todėl šis neatsakingas už atsakovo asmeninį sprendimą (sumažinti kainą). Ieškovas nebuvo įsipareigojęs surasti ir parduoti turtą už Sutartyje nurodytą kainą, nes pagal Sutarties nuostatas ieškovas buvo įsipareigojęs ieškoti klientui pirkėjo. Teismas sprendė, kad šalys buvo sutarusios dėl turto pardavimo kainos (1 790 000 Lt, arba 518 419,83 Eur), neįskaitant PVM, todėl atlyginimo dydis – trys procentai nuo turto pardavimo kainos be šio mokesčio ir PVM.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovo apeliacinį skundą, 2014 m. liepos 17 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 20 d. sprendimą, priteisė ieškovui iš atsakovo 1215,65 Lt (352 Eur) bylinėjimosi išlaidų.

Teisėjų kolegija sprendė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, tinkamai pritaikęs materialiosios ir proceso teisės normas, iš esmės tenkino ieškinio reikalavimą. Teisėjų kolegija rėmėsi kasacinio teismo išaiškinimais, kad, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).

Teisėjų kolegija atmetė atsakovo argumentą, kad pirmosios instancijos teismas neištyrė ir neįvertino visų byloje esančių įrodymų bei ginčo šalių išdėstytų argumentų, taip pat netinkamai įvertino reikšmingas bylos faktines aplinkybes, dėl ko priėmė nepagrįstą ir neteisingą sprendimą. Aplinkybė, kad teismas nevertino bylos duomenų ir faktinių aplinkybių taip, kaip būtų palankiau atsakovui, nereiškia, jog buvo pažeistos įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklės ar neatskleista bylos esmė. Remdamasi kasacinio teismo išaiškinimais, pateiktais 2011 m. kovo 28 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMzcvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-137/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-137/2011">3K-3-137/2011</a> (pagal kuriuos tarpininkavimo sutarties sudarymo tikslas – nekilnojamojo turto pardavimas. Ieškovas, sudarydamas šią sutartį, siekė per atsakovą parduoti savo nekilnojamąjį turtą, o atsakovas – už atitinkamą atlyginimą suteikti ieškovui paslaugą – surasti pirkėją, kuris nupirktų ieškovo nekilnojamąjį turtą. Taigi atsakovo suteiktos paslaugos tikslas – faktinis ieškovo nekilnojamojo turto pardavimas. Traktuojant šalių sutartį priešingai, t. y. kad paslaugų sutartis buvo sudaryta tam, kad būtų surastas pirkėjas ir sudaryta nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis, bet ne tam, kad realiai būtų parduotas turtas, šios paslaugų sutarties sudarymas prarastų savo tikslinę paskirtį ir neatspindėtų ieškovo suinteresuotumo sudaryti šią sutartį – pasinaudojant atsakovo paslaugomis realiai parduoti nekilnojamąjį turtą), atsižvelgusi į byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija nesutiko su atsakovo argumentu, kad komercines patalpas UAB „Kestauto“ jis pardavė ne dėl ieškovo – verslininko ir nekilnojamojo turto pardavimo srities profesionalo – patirties ir pagalbos, o dėl paties atsakovo aktyvių veiksmų, todėl ieškovas neturi teisės reikalauti iš atsakovo atlyginimo pagal Sutartį. Tokia atsakovo pozicija galėtų būti pagrįsta jo paties ir 2013 m. balandžio 30 d. teismo posėdžio metu apklausto UAB „Kestauto“ direktoriaus paaiškinimais, tačiau šie paaiškinimai, teisėjų kolegijos vertinimu, nenuoseklūs, todėl vertinti atsakovo nenaudai. Kolegija sprendė, kad bylos duomenys patvirtina, jog komercinių patalpų pirkėją, su kuriuo ir buvo sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis, surado ieškovas; atsakovas neįrodė, kad tai buvo padaryta jo paties aktyviais veiksmais (CPK 178, 185 straipsniai).

Nors atsakovas teigia, kad ieškovas nepasiekė Sutarties tikslo – parduoti patalpas už 1 790 000 Lt (518 419,83 Eur), neįskaitant PVM, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, pats atsakovas vėliau, savarankiškai (be ieškovo žinios) sudarydamas patalpų pirkimo–pardavimo sutartį su ieškovo surastu pirkėju UAB „Kestauto“, dėl vien jam žinomų priežasčių nusprendė sutartyje nurodytą kainą sumažinti ir turtą pardavė už 1 500 000 Lt (434 430,03 Eur), neįskaitant PVM. Skundžiamu sprendimu ieškovui iš atsakovo priteista 54 450 Lt (15 769,81 Eur) už suteiktas tarpininkavimo paslaugas. Teisėjų kolegija sprendė, kad atsakovas, sudarydamas pirkimo–pardavimo sutartį su ieškovo surastu pirkėju UAB „Kestauto“, tikėtina, sąmoningai neįvykdė Sutarties 5 punkte įtvirtintos pareigos informuoti ieškovą apie tokios sutarties sudarymą, nes siekė tarpininkavimo mokesčio (komisinių) sąskaita sumažinti pirkėjui UAB „Kestauto“ parduodamo turto kainą. Visa tai, teisėjų kolegijos vertinimu, patvirtina nesąžiningą atsakovo siekį išvengti laisva valia Sutartimi (7 ir 7.2 punktai) prisiimto įsipareigojimo vykdymo.

Teisėjų kolegija atmetė kaip teisiškai nepagrįstus ir atsakovo argumentus, kad Sutartimi ieškovas prisiėmė keletą įsipareigojimų, tačiau nė vieno tinkamai neįvykdė, nes Sutartyje atlyginimas nustatytas už tinkamą paslaugų suteikimą, pirmosios instancijos teismas turėjo sumažinti ieškovui priklausančio atlyginimo dydį. Teisėjų kolegija nurodė, kad sutartyje šalys nenustatė galimybės pakeisti paslaugų kainą, kuri visais Sutartyje nustatytais atvejais (kada atsakovui įsipareigojo už ieškovo suteiktą paslaugą (turto pirkėjo suradimą) mokėti komisinius) yra vienoda – trys procentai nuo turto pardavimo kainos ir pridėtinės vertės mokestis (Sutarties 4 punktas). Be to, šalys Sutartyje nenustatė, kad paslaugos gali būti teikiamos dalimis, už jas sumokant kita tvarka.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. liepos 17 d. nutartį ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 20 d. sprendimą bei priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Kasacinis skundas grindžiamas tokiais esminiais argumentais:

Dėl nepasiekto sutarties tikslo. Teismai, netinkamai ištyrę ir įvertinę byloje esančius įrodymus, padarė nepagrįstą išvadą, prieštaraujančią Civilinio kodekso nuostatoms ir kasacinio teismo praktikoje įtvirtintai atlygintinų paslaugų sutarties esmei, teisingumo bei sąžiningumo principams. Remiantis CK 6.716 straipsnio 1 dalimi, 6.718 straipsniu, kasacinio teismo išaiškinimais, pateiktais 2010 m. gruodžio 27 d. nutartyje, priimtoje civilinėje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01NTkvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-559/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-559/2010">3K-3-559/2010</a>, 2012 m. birželio 20 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMTUvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-315/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-315/2012">3K-3-315/2012</a>, 2011 m. kovo 28 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMzcvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-137/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-137/2011">3K-3-137/2011</a>, 2013 m. liepos 17 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zOTQvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-394/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-394/2013">3K-3-394/2013</a>, 2014 m. gegužės 2 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNjQvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-264/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-264/2014">3K-3-264/2014</a>, ieškovas, vykdydamas Sutartį, turėjo dėti maksimalias pastangas ir būti ypač rūpestingas, kad atsakovui priklausančios patalpos būtų parduotos pirkėjui UAB „Kestauto“ už Sutartyje nustatytą ar kitą šalių sutartą kainą. Tik pasiekęs šį tikslą ieškovas įgytų teisę reikalauti iš atsakovo sumokėti Sutartyje nustatytą atlyginimą. Tai patvirtinta Sutarties 2.1.2. 2.1.8. 2.2.5 ir 4 punktai bei Sutarties pavadinimas (sutartis dėl atstovavimo parduodant turtą). Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas, kaip paslaugų teikėjas, vykdydamas Sutartį, neveikė sąžiningai ir protingai, visiškai nesirūpino atsakovo – savo kliento – interesais, nors ieškovui – verslininkui profesionalui nekilnojamojo turto pardavimo srityje – keltini didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai teikiant atlygintinas paslaugas. Teismai nepagrįstai nenustatė šių aplinkybių. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu nuosekliai teigė, kad jam priklausančios patalpos UAB „Kestauto“ parduotos paties atsakovo pastangomis ir veiksmais. Todėl ieškovas neturi teisės reikalauti atlyginimo pagal Sutartį. 2012 m. sausio 6 d. Nekilnojamojo turto apžiūros aktas ir 2012 m. sausio 26 d. elektroninio susirašinėjimo ištrauka nelaikytini pakankamais įrodymais ieškovo reikalavimui patenkinti. Esminę reikšmę teisingam bylos išnagrinėjimui turėjo bylos nagrinėjimo metu duoti UAB „Kestauto“ direktoriaus K. I. parodymai, kuriais buvo patvirtintos aplinkybės, kad: 1) nors ieškovas aprodė UAB „Kestauto“ atstovui atsakovo parduodamas patalpas, jo šiomis patalpomis nesudomino – UAB „Kestauto“ domino visiškai kitos patalpos; atsakovo parduodamos patalpos apžiūrėtos atsitiktinai; ieškovo siūloma patalpų kaina buvo per didelė; 2) tik vėliau, pasinaudojant UAB „DNB būstas“ (ne ieškovo) paslaugomis, buvo susidomėta atsakovo parduodamomis patalpomis; tik tiesiogiai susisiekus su atsakovo atstovu, sumažinus parduodamų patalpų kainą ir bankui sutikus duoti finansavimą, buvo sudarytas šių patalpų pirkimo–pardavimo sandoris. Pirmosios instancijos teismas K. I. parodymų apskritai nevertino, o apeliacinės instancijos teismas vertino tik tam tikras iš konteksto ištrauktas dalis. Tas pats pasakytina ir apie atsakovo direktoriaus R. J. bylos nagrinėjimo metu duotų paaiškinimų vertinimą.

Aplinkybė, kad atsakovas Sutarties vykdymo metu nereiškė pretenzijų ieškovui, nepatvirtina, jog ieškovas, vykdydamas Sutartį, dėjo maksimalias pastangas. Tiek UAB „Kestauto“ direktorius K. I., tiek atsakovo atstovas R. J. bylos nagrinėjimo metu nuosekliai tvirtino, kad UAB „Kestauto“ nesusidomėjus atsakovo parduodamomis patalpomis dėl jų dydžio ir kainos, vėliau jokių derybų su šia bendrove ieškovas dėl sandorio sudarymo nevedė, nesudarė galimybės tartis su atsakovu dėl patalpų pardavimo kainos ar kitų sąlygų ir jokių aktyvių veiksmų šiuo klausimu nesiėmė, dėl to UAB „Kestauto“ atsisakė ieškovo paslaugų. Ieškovo minimalios pastangos nedavė jokio teigiamo rezultato. Nuo 2012 m. sausio 6 d. vykusios patalpų apžiūros iki atsakovo ir UAB „Kestauto“ sandorio sudarymo praėjo beveik metai. Pažymėtina tai, kad atsakovo patalpų pirkimo ir pardavimo procesas buvo labai sudėtingas. Derybas ir konsultacijas atsakovas vykdė pats, nepadedamas ieškovo, dėl to patalpas pardavė už mažesnę, nei Sutartyje nurodyta, kainą. Šiuo atveju svarbu ne tai, už kokią kainą atsakovui priklausančios patalpos buvo parduotos UAB „Kestauto“, o tai, kad ieškovas nedėjo jokių pastangų, jog šios patalpos būtų parduotos už kuo palankesnę atsakovui kainą, nors Sutartimi buvo įsipareigojęs vesti derybas su turto pirkėju dėl turto pardavimo.

Dėl atlyginimo pagal Sutartį dydžio. Pagal Sutarties 2.2.7 punktą ieškovas galėtų reikalauti iš atsakovo nebent 500 Lt (144,81 Eur) ir PVM atlyginimo, nes nė vieno įsipareigojimo pagal Sutartį neįvykdė tinkamai. Nusprendus, kad atsakovas turi ieškovui sumokėti tam tikrą atlyginimą už suteiktas paslaugas pagal Sutartį, atlyginimas apskaičiuotinas įvertinus faktiškai ieškovo suteiktas paslaugas. Nors galimybės diferencijuoti atlyginimą Sutartyje nenustatyta, tačiau tokia teisė įtvirtinta CK 6.720 straipsnio 3 dalyje, kurioje nurodyta, kad jeigu sutartis nenustato ko kita, klientas privalo sumokėti visą kainą tik tada, kai visos paslaugos pagal sutartį yra suteiktos. Atlyginimo už nesuteiktas ar nekokybiškai suteiktas kelias paslaugas nemažinimas būtų nesuderinamas su sąžiningumo ir teisingumo principais. Kasacinio teismo 2014 m. gegužės 2 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNjQvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-264/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-264/2014">3K-3-264/2014</a>, be kita ko, išaiškinta, kad, nustačius, jog atsakovė turtą pardavė tik dėl to, kad ieškovas surado potencialų pirkėją, kuriam apie atsakovės parduodamą turtą be ieškovo tarpininkavimo nebūtų buvę žinoma, ieškovas turėtų teisę gauti atlyginimą už dalį suteiktų paslaugų. Atsakovė, manydama, kad ieškovas netinkamai atliko savo paslaugas, gali ginčyti galimo mokėti atlyginimo ieškovui dydį.

Atsiliepime į atsakovo kasacinį skundą ieškovas prašo palikti galioti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. liepos 17 d. nutartį. Jis nurodo, kad ieškovas negali būti laikomas agentu, veikiančiu (ne)tiesioginio atstovavimo pagrindu, juolab savo atstovaujamajam įsipareigojusiu ne tik sukurti teisinius santykius tarp atstovaujamojo ir trečiosios šalies, bet ir garantavusiu, kad trečioji šalis nupirks turtą už kainą, iš anksto nustatytą Sutartyje. Taigi ieškovas negali būti atsakingas už tai, kad atsakovas vienašališkai nusprendė turtą parduoti už mažesnę, nei Sutartyje nustatyta, kainą. Sutartimi ieškovas įsipareigojo ieškoti potencialių pirkėjų kasatoriaus turtui, naudodamas įvairias pardavimo skatinimo priemones, perduoti potencialių pirkėjų kontaktus, kasatoriui sudarius pirkimo–pardavimo sutartį su ieškovo surastu potencialiu pirkėju, atsiskaityti su ieškovu Sutartyje nustatyta tvarka. Ieškovas pasiekė Sutartyje nustatytą tikslą – suteikė kasatoriui potencialių turto pirkėjų paieškos, kontakto perdavimo, turto pardavimo proceso skatinimo paslaugas. Turto sėkmingo pardavimo aplinkybė yra tik sąlyga skaičiuoti ir mokėti užmokestį, tačiau pats pardavimas yra įrodymas, kad pardavimo skatinimo prievolė įvykdyta tinkamai. Kadangi atsakovas pasinaudojo ieškovo paslaugomis ir jo surasto potencialaus pirkėjo kontaktu, turi sumokėti visą atlyginimą, kaip tai nurodyta Sutartyje. Kasatorius, nuslėpdamas UAB „Kesauto“ tiesioginio kreipimosi faktą, pažeidė bendradarbiavimo pareigą. Ieškovas baigiamosiose derybose nedalyvavo dėl atsakovo veiksmų, todėl tai negali būti vertinama kaip nevisiškas tarpininkavimo paslaugų suteikimas, nors atstovavimas derybose yra tarpininkavimo paslaugų dalis.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl šalių sudarytos sutarties ir jos sąlygų vykdymo

Bendrosios sutarčių teisę reglamentuojančios teisės normos nustato, kad sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar panaikinti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus, o pastarieji įgyja reikalavimo teisę (CK 6.154 straipsnio 1 dalis); sutarties laisvės principas užtikrina šalims teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas (CK 6.156 straipsnis); teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis); šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai (CK 6.200 straipsnio 1 dalis); vykdydamos sutartį, šalys privalo bendradarbiauti ir kooperuotis (CK 6.200 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamam ginčui aktualios atlygintinų paslaugų tiekimo sutartinius teisinius santykius reglamentuojančios normos nustato, kad tokia sutartimi viena šalis (paslaugos teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti šiam tam tikras nematerialaus pobūdžio ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu, klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti (CK 6.716 straipsnio 1 dalis); paslaugų kaina nustatoma šalių susitarimu ir po sutarties sudarymo gali būti keičiama tik sutartyje nustatyta tvarka ir atvejais (CK 6.720 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas, aiškindamas šalių sudarytos sutarties sąlygas ir spręsdamas iš sutartinių santykių kilusius ginčus, nuo sutarties sąlygų turinio gali nukrypti tik tada, kai šalių sutartis prieštarauja bendriesiems teisės principams (CK 1.5 straipsnis), viešajai tvarkai (CK 1.81 straipsnis) ar imperatyviosioms įstatymo nuostatoms (CK 6.157 straipsnis).

Byloje nustatyta, kad ieškovas ir kasatorius (atsakovas) 2011 m. gruodžio 27 d. sudarė sutartį dėl kasatoriui priklausančio nekilnojamojo turto (komercinių patalpų) pardavimo. Šia sutartimi ieškovas įsipareigojo ieškoti kasatoriaus turtui, parduodamam už 1 790 000 Lt (518 419,83 Eur), neįskaitant PVM, pirkėjo, o kasatorius – sumokėti ieškovui komisinius, kurių dydis – trys procentai nuo turto pardavimo kainos ir pridėtinės vertės mokestis. Pagal ieškovo skelbimą dėl turto pardavimo 2012 m. sausio mėnesį UAB „Kestauto“ atstovas apžiūrėjo parduodamas patalpas. Ši bendrovė ir kasatorius 2012 m. rugpjūčio 24 d. sudarė nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo preliminariąją sutartį, o 2012 m. gruodžio 4 d. – pagrindinę sutartį, pagal kurią komercines patalpas kasatorius pardavė bendrovei „Kestauto“ už 1 500 000 Lt, arba 434 430,03 Eur (su PVM – 1 815 000 Lt, arba 525 660,33 Eur). Kasatorius, ginčydamas teismų procesinius sprendimus, kuriais iš jo priteistas ieškovui komisinis mokestis už tarpininkavimo paslaugas parduodant nekilnojamąjį turtą, nurodo, kad atsisakė mokėti ieškovui sutartimi sulygtą komisinį mokestį, nes ieškovas, kaip paslaugų teikėjas, vykdydamas sutartį, neveikė sąžiningai ir protingai, visiškai nesirūpino kasatoriaus – savo kliento – interesais, t. y. netinkamai vykdė Sutarties sąlygas ir nepasiekė Sutarties tikslo (parduoti turtą už Sutartyje nustatytą ar kitą šalių sutartą kainą), nes turtą kasatorius pardavė savo pastangomis ir veiksmais. Taigi kasatorius šalių sudarytos Sutarties teisėtumo, jos teisinio kvalifikavimo atlygintinų (tarpininkavimo) paslaugų sutartimi ir Sutarties sąlygos dėl sutarto komisinio mokesčio už suteikiamas paslaugas neginčija, tačiau nurodo, kad ieškovas nevykdė sutartinių įsipareigojimų ir nesuteikė (tinkamai ir visa apimtimi) jam Sutartyje aptartų paslaugų, todėl neturi teisės gauti nustatyto komisinio atlygio. Tokią poziciją kasatorius grindžia kasacinio teismo išaiškinimais (pateiktais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 2 d nutartyje, priimtoje civilinėje byloje UAB „OBER-HAUS“ nekilnojamas turtas v. I. A., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNjQvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-264/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-264/2014">3K-3-264/2014</a>; kitose nutartyse), kad pagal atlygintinų paslaugų sutartis atlyginimas mokamas už agento suteiktas paslaugas; atsižvelgiant į tai, teismams yra svarbu nustatyti, koks buvo šalių elgesys sutarties galiojimo metu ir ar sutarties šalys vykdė sutartinius įsipareigojimus, kad būtų pasiektas sutarties tikslas – parduotas nekilnojamasis turtas; pardavėjui turtą pardavus tik dėl to, kad tarpininkas surado potencialų pirkėją, kuriam apie parduodamą turtą be paslaugų teikėjo tarpininkavimo nebūtų buvę žinoma, teikėjas turėtų teisę gauti atlyginimą už dalį suteiktų paslaugų. Kasatoriaus nuomone, teismai, spręsdami ginčą, nukrypo nuo pirmiau nurodytos kasacinio teismo praktikos. Teisėjų kolegija atmeta šiuos kasatoriaus argumentus kaip teisiškai nepagrįstus. Pažymėtina, kad kasatoriaus nurodytų kasacinių bylų faktinės aplinkybės kitokios negu nagrinėjamos bylos. Be to, teismai iš esmės laikėsi šios kategorijos bylose, tarp jų – kasatoriaus nurodytose bylose – formuojamos teismų praktikos, nes tyrė Sutartimi ieškovo prisiimtus įsipareigojimus ir juos vertino pagal byloje nustatytus ieškovo atliktus veiksmus pardavinėjant kasatoriaus turtą bei kitas byloje nustatytas faktines aplinkybes. Taigi teismai nustatė, kad ieškovas, vykdydamas Sutartį, atliko sutartinę pareigą ir surado parduodamo turto pirkėją, su šiuo kasatorius 2012 m. rugpjūčio 24 d. sudarė preliminariąją pirkimo–pardavimo sutartį, vėliau – pagrindinę. Be to, byloje nustatyta, kad kasatorius per visą laikotarpį nuo Sutarties sudarymo iki komercinių patalpų pardavimo UAB „Kestauto“ nepareiškė nė vienos pretenzijos ieškovui dėl netinkamo Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų vykdymo. Kadangi šalių sudarytoje Sutartyje nebuvo aptarta kitokia, negu nustato įstatymas, komisinio mokesčio mokėjimo tvarka ir įstatymo nustatyta tvarka šalių laisva valia sutartas komisinis mokestis pakeistas (sumažintas) nebuvo, teismai padarė pagrįstą išvadą, kad kasatorius privalo sumokėti ieškovui Sutartyje nustatytą komisinį mokestį už turto pirkėjo suradimą (CK 6.720 straipsnio 1, 2 dalys), ir priteisė jį ieškovui. Pagrindo taikyti Sutarties 2.2.7 punktą nėra, nes teismų byloje konstatuota, kad komercinių patalpų pirkėją surado ne kasatorius, o ieškovas. Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo spręsti, kad teismai netinkamai aiškino atlygintinų paslaugų sutartinius teisinius santykius reguliuojančias normas ar netinkamai rėmėsi teismų praktika. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasatoriaus argumentai dėl nukrypimo nuo teismų praktikos iš esmės grindžiami ne materialiosios teisės normų aiškinimo pažeidimais, o nesutikimu su teismų nustatytomis fakto aplinkybėmis.

Dėl įrodymų vertinimo

Kasacinio teismo praktika įrodymų tyrimo ir vertinimo klausimais yra išplėtota ir nuosekli. Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. Ž. v. M. P. ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMTYvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-316/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-316/2010">3K-3-316/2010</a>; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB,,Šilo bitė“ ir kt. v. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNDAvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-340/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-340/2011">3K-3-340/2011</a>; kt.). Teisėjų kolegija pažymi, kad teismų išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytumo turi būti logiškai pagrįstos bylos duomenimis.

Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra teisinio pagrindo konstatuoti, jog teismai, nustatydami fakto aplinkybes, pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles. Teismai nuosekliai tyrė ir vertino šalių pateiktus rašytinius įrodymus, taip pat UAB „Kestauto“ vadovo parodymus ir paties kasatoriaus atstovo paaiškinimus teismo posėdžių metu. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės – šalių veiksmai ir kasatoriaus turto pardavimo eiga, teisėjų kolegijos vertinimu, suteikė teismams pagrindą daryti išvadą, kad kasatorius pardavė turtą ieškovo surastam pirkėjui. Aplinkybė, kad kasatorius savo iniciatyva, nepranešęs apie tai ieškovui, nusprendė sumažinti parduodamo turto kainą ir jį pardavė UAB „Kestauto“ už mažesnę, nei buvo nustatyta šalių sudarytoje tarpininkavimo Sutartyje, kainą neįrodo neteisėtų ieškovo veiksmų vykdant Sutartį ir nepašalina kasatoriaus sutartinės pareigos sumokėti ieškovui mokestį už surastą pirkėją.

Teisėjų kolegija, atmesdama kasatoriaus argumentą, kad ieškovas, vykdydamas Sutartį, nebendradarbiavo su kasatoriumi, pažymi, jog vykdydamos sutartį abi sutarties šalys privalo elgtis sąžiningai ir turi veikti bendrai, savo veiksmus kooperuoti (CK 6.200 straipsnio 1, 2 dalys), t. y. kiekviena sutarties šalis turi stengtis padėti kitai šaliai vykdyti sutartinius įsipareigojimus tam, kad būtų pasiektas sutartas rezultatas. Byloje, priešingai nei teigia kasatorius, nustatyta, kad kasatorius nebendradarbiavo su ieškovu, nes derybas su UAB „Kestauto“ vedė, preliminariąją ir pagrindinę nekilnojamojo turto pardavimo sutartis sudarė neįtraukdamas į šį procesą ieškovo. Per visą laikotarpį nuo tiesioginių derybų su UAB „Kestauto“ pradžios iki turto pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo kasatorius neinformavo ieškovo apie vykstantį turto pardavimo procesą, todėl teismai pagrįstai konstatavo, kad sąmoningai neįvykdė sutartinės pareigos informuoti jį apie preliminariosios bei pagrindinės turto pardavimo sutarčių sudarymą, taip siekdamas tarpininkavimo mokesčio (komisinių) sąskaita sumažinti pirkėjui UAB „Kestauto“ (kuriam turto apžiūros metu siūlyta ginčo šalių Sutartyje nurodyta turto pardavimo kaina buvo per didelė) parduodamo turto kainą. Šiuos kasatoriaus veiksmus teismai pagrįstai įvertino kaip nesąžiningus, nukreiptus išvengti laisva valia sutartimi prisiimto įsipareigojimo – sumokėti ieškovui komisinius – vykdymo.

Dėl procesinės bylos baigties

Patikrinusi apskųstą apeliacinės instancijos nutartį teisės taikymo aspektu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad panaikinti ar pakeisti ją, remiantis kasacinio skundo argumentais, nėra teisinio pagrindo (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 3 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Netenkinus kasacinio skundo, kasatoriaus turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnis).

Kasacinis teismas patyrė 7,02 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 20 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Netenkinus kasacinio skundo, šios bylinėjimosi išlaidos valstybės naudai priteistinos iš kasatoriaus (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. liepos 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti valstybei iš atsakovo UAB „Garbeta“ (j. a. k. 125482915) 7,02 Eur (septynis Eur 2 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Algis Norkūnas

Dalia Vasarienė

Vincas Verseckas