Dėl vienašališko sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir įsakymo panaikinimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-143-690/2015

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-06821-2013-3

Procesinio sprendimo kategorija 42.11.1 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. kovo 20 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Egidijaus Laužiko (pranešėjas), Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas) ir Donato Šerno,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 23 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Girobusas“ ieškinį atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl vienašališko sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Byloje keliami materialiosios teisės normų, reglamentuojančių vienašališką sutarties nutraukimą, aiškinimo ir taikymo klausimai.

Ieškovas UAB „Girobusas“ kreipėsi į teismą prašydamas pripažinti atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos vienašališką Keleivių vežimo reguliariaisiais reisais vietinio susisiekimo maršrutinių taksi maršrutu sutarties Nr. 201-2-53 nutraukimą neteisėtu ir panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. kovo 25 d. įsakymą Nr. A-916 „Dėl leidimų vežti keleivius 30-uoju maršrutinių taksi maršrutu panaikinimo“.

Byloje nustatyta, kad ieškovas ir atsakovas 2009 m. sausio 26 d. sudarė Keleivių vežimo reguliariaisiais reisais vietinio susisiekimo maršrutinių taksi maršrutu sutartį Nr. 201-2-53 (toliau – Sutartis), pagal kurią atsakovas pavedė ieškovui vežti keleivius Kauno mieste (priemiestyje) Sutarties 2 punkte nurodytu 30-uoju maršrutu pagal atsakovo patvirtintą eismo tvarkaraštį ir išdavė 25 leidimus vežti keleivius, o ieškovas įsipareigojo vežti keleivius Sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka. Ieškovas nurodo, kad 2013 m. balandžio 2 d. gavo atsakovo 2013 m. kovo 25 d. raštą Nr. (33.200)R-1398 „Dėl 2009 m. sausio 26 d. Keleivių vežimo reguliariais reisais vietinio susisiekimo maršrutinių taksi maršrutu sutarties Nr. 201-2-53 nutraukimo“, kuriuo buvo informuotas, kad atsakovas, remdamasis Sutarties 12.1, 14 punktais, nutraukia Sutartį nuo 2013 m. liepos 5 d., nes ieškovas pažeidinėjo Sutarties sąlygas – per 2012 m. padarė 31 pažeidimą, dėl jų surašyti 28 administracinio teisės pažeidimo protokolai už keleivių vežimą be bilietų, 1 administracinio teisės pažeidimo protokolas už kelionės dokumentų neturėjimą ir nepateikimą, 2 administracinio teisės pažeidimo protokolai už apipavidalinimo nuostatų nesilaikymą. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. kovo 25 d. įsakymu Nr. A-916 panaikinti ieškovui išduoti leidimai vežti keleivius 30-uoju maršrutinių taksi maršrutu. Ieškovo vertinimu, vienašališkas Sutarties nutraukimas neteisėtas, tai padaryta Sutartyje nenustatytu pagrindu (šalys susitarė, kad nutraukti Sutartį galima tik jeigu ieškovas nevykdo Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų), todėl atsakovas negalėjo vienašališkai nutraukti Sutarties, privalėjo taikyti CK nuostatas dėl Sutarties nutraukimo ir kreiptis į teismą. Be to, ieškovo manymu, jo padaryti pažeidimai negali būti laikomi esminiais. Ieškovas nurodo ėmęsis priemonių, kad vairuotojai išduotų keleiviams kasos kvitus, – jie supažindinti su pareiginiais nuostatais (kuriuose nustatyta pareiga išduoti bilietą kiekvienam keleiviui ir draudžiama pajudėti iš vietos neįsitikinus, kad visi keleiviai turi bilietus), pasirašė Visiškos individualios materialinės atsakomybės sutartį, periodiškai papildomai supažindinami su kasos aparatų naudojimo taisyklėmis ir atsakomybe, o neišdavę kasos kvito (bilieto), traukiami drausminėn atsakomybėn; sudaryta sutartis su saugos tarnyba, kuri kontroliuoja, ar darbuotojai išduoda bilietus, įmontuota įranga, atliekanti transporto ir keleivių kontrolę. Ieškovo įsitikinimu, priimdamas sprendimą nutraukti Sutartį, atsakovas neįvertino, kad vairuotojų padaryti pažeidimai nesistemingi, tai pavieniai atvejai (per 2012 m. pervežti 703 375 keleiviai), vairuotojai už pažeidimus patraukti administracinėn ir drausminėn atsakomybėn, ieškovas negali asmeniškai kontroliuoti kiekvieno vairuotojo veiksmų (neveikimo), todėl absoliutaus elgesio, kurio neįmanoma pasiekti jokiomis priemonėmis, reikalavimas pažeidžia protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus.

II. Byloje priimtų teismų procesinių sprendimų esmė

Kauno apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 2 d. sprendimu ieškinį patenkino, pripažino neteisėtu atsakovo vienašališką Sutarties nutraukimą; panaikino Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. kovo 25 d. įsakymą Nr. A-916 „Dėl leidimų vežti keleivius 30-uoju maršrutinių taksi maršrutu panaikinimo“; paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

Teismas nustatė, kad atsakovas, vienašališkai nutraukdamas Sutartį, rėmėsi jos 12.1 punktu, nurodančiu, jog atsakovas nutraukia Sutartį vienašališkai, jeigu ieškovas (vežėjas) nevykdo Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, ir atsižvelgė į tai, kad per 2012 m. ieškovas padarė 31 pažeidimą. Atsakovas informavo ieškovą, kad leidimas vežti keleivius 30-uoju maršrutinių taksi maršrutu panaikintas, nes ieškovas sistemingai pažeidinėjo kelių transporto veiklą reglamentuojančius teisės aktus (per metus padarė daugiau pažeidimų, nei turėjo leidimų), nesilaikė Sutarties sąlygų ir įsipareigojimų. Teismas, spręsdamas, ar nurodyti pažeidimai sudarė teisėtą pagrindą vienašališkai nutraukti Sutartį, atsižvelgė į pažeidimų mastą ir reikšmę; nustatė, kad 30-ąjį maršrutinių taksi maršrutą aptarnauja 55 vairuotojai, juo per 2012 m. pervežta 703 375 keleivių ir už paslaugas surinkta 1 758 435 Lt (509 277,98 Eur) pajamų. Atsižvelgęs į tai teismas sprendė, kad nustatytų pažeidimų kiekis nėra didelis, jo negalima laikyti sisteminiu, tyčiniu ir tendencingu Sutarties pažeidimu. Teismas pažymėjo, kad Kauno apylinkės teismas 2013 m. birželio 6 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-9916-773/2013 ir Kauno apygardos teismas 2013 m. lapkričio 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-1892-221/2013 konstatavo, jog vežėjo UAB „Raisota“ 2012 m. padaryti penki pažeidimai dėl keleivių vežimo be bilietų, nustatyti pervežus 76 910 keleivių, nėra dideli ir nevertintini kaip sisteminiai bei tendencingi (proporcingai vertinant, nagrinėjamoje byloje padaryta mažiau pažeidimų). Teismas įvertino, kad ieškovo vairuotojai supažindinti su Maršrutinių taksi vairuotojų pareiginiais nuostatais, pažeidimus padariusiems vairuotojams paskirtos drausminės nuobaudos, pažymėjo, kad nustatyti pažeidimai nepaneigia Sutarties vykdymo fakto – ieškovas pagal patvirtintą tvarkaraštį vežė keleivius nurodytu maršrutu, byloje nėra duomenų, kad paslaugos teiktos naudojant prastos būklės ar techniškai netvarkingas, senesnes nei 10 metų transporto priemones ar padaryta kitų Sutarties pažeidimų, kurie paneigtų Sutarties vykdymo faktą. Teismas pripažino, kad ieškovas padarė smulkių pažeidimų (nustatyti keli atvejai, kai į galinę maršruto stotelę neatvyko ir iš jos neišvyko maršrutiniai taksi, daugumos automobilių langai, kurie padengti tamsinimo plėvele, apsilupę), dėl jų buvo įspėtas, tačiau konstatavo, kad tokie pažeidimai, atsižvelgiant į maršrutą aptarnaujančių vairuotojų ir pervežtų keleivių skaičių bei numatomas atsakovo sankcijas, nelaikytini šiurkščiais, esminiais, sudarančiais pagrindą nutraukti Sutartį. Ieškovas reagavo į atsakovo nurodytus trūkumus – sudarė paslaugų teikimo sutartį su UAB „Nežinybinės apsaugos biuras“ (vairuotojų-kasininkų darbo kontrolei atlikti), sumontavo transporto ir keleivių kontrolės įrangą; tokius veiksmus teismas vertino kaip siekį išsaugoti Sutartį. Teismas pripažino, kad atsakovo 2013 m. spalio 17 d. pranešime nurodytas vienašališko sutarties nutraukimo kriterijus (padarytų pažeidimų skaičius viršija išduotų leidimų vežti keleivius maršrutinių taksi maršrutu skaičių), taikomas nuo 2006 m., buvo nustatytas neaiškiomis aplinkybėmis, vežėjas apie jį nebuvo informuotas, todėl Sutartis nepagrįstai nutraukta jo pagrindu. Teismas sprendė, kad atsakovo veiksmai vienašališkai nutraukiant Sutartį neatitinka CK 6.200 straipsnyje įtvirtintų sutarties vykdymo principų, pasirinktas teisių gynimo būdas (nutraukti terminuotą sutartį) neproporcingas nustatytiems pažeidimams (CK 1.2 straipsnio 1 dalis, 6.217 straipsnio 5 dalis). Teismas, Sutarties nutraukimą pripažinęs neteisėtu, tais pačiais motyvais panaikino ir Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. kovo 25 d. įsakymą Nr. A-916 „Dėl leidimų vežti keleivius 30-uoju maršrutinių taksi maršrutu panaikinimo“, priimtą atsižvelgiant į nustatytus pažeidimus.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovo apeliacinį skundą, 2014 m. balandžio 23 d. nutartimi paliko Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 2 d. sprendimą nepakeistą.

Teisėjų kolegija sutiko su atsakovo argumentais, kad vykdant sutartį turi būti laikomasi teisės aktų reikalavimų, o nagrinėjamoje byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad ieškovas pažeidė Sutartį. Tačiau kolegija pažymėjo, kad, spręsdamas klausimą, ar vienašališkai nutraukdamas Sutartį atsakovas tinkamai pasirinko teisių gynimo būdą, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į kasacinio teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB,,Agaras“ v. K. V. firma–prekybos namai „Transis“, bylos Nr. 3K-3-55/2009; 2009 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. S. v. I. R., bylos Nr. 3K-3-287/2009; kt.), įvertino ieškovo veiksmus ir elgesį vykdant sutartinius įsipareigojimus, padarytų pažeidimų apimtį ir reikšmę. Kolegija sutiko su teismo išvadomis, kad pažeidimai nėra esminiai, nesudaro pagrindo nutraukti Sutartį; atsakovo veiksmai vienašališkai nutraukiant Sutartį neatitinka CK 6.200 straipsnyje įtvirtintų sutarties vykdymo principų, o pasirinktas teisių gynimo būdas (Sutarties nutraukimas) neproporcingas nustatytų pažeidimų apimčiai ir reikšmei (CK 1.2 straipsnio 1 dalis, 6.217 straipsnio 5 dalis). Kolegija atmetė atsakovo argumentus, kad teismui nusprendus, jog vienašališkas Sutarties nutraukimas yra neteisėtas, vienas vežėjas išskiriamas iš kitų, sudaromos išskirtinės sąlygos ieškovui toliau vykdyti Sutartį, kai dėl kitų vežėjų yra įsiteisėję priešingi teismo sprendimai, nors pažeidimai ir jų apimtys labai panašios (Kauno apygardos teismo nutartys, priimtos civilinėse bylose Nr. 2A-1138-230/2012, Nr. 2-2112-264/2012). Kolegija pažymėjo, kad precedento galią turi tik tokie teismų sprendimai, kurie priimti analogiškose bylose; o vienoje iš atsakovo nurodytų bylų iš esmės skyrėsi padarytų pažeidimų pobūdis, kitos bylos faktinės aplinkybės netapačios nagrinėjamos bylos aplinkybėms.

III. Kasacinio skundo pagrindiniai teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 23 d. nutartį ir Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 2 d. sprendimą; priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais teisiniais argumentais:

Dėl CK 6.217 straipsnio 2, 5 dalies taikymo. Kasatorius nurodo, kad pagal CK 6.217 straipsnio 5 dalį vienašališkai sutartis gali būti nutraukta joje numatytais atvejais. Ginčo sutartyje šalys susitarė, kad užsakovas sutartį nutraukia vienašališkai, jeigu vežėjas nevykdo Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų (12.1 punktas) arba kitais Lietuvos Respublikoje galiojančių teisės aktų numatytais atvejais (12.2 punktas). Kasatoriaus įsitikinimu, šalims Sutartyje aiškiai susitarus dėl vienašalio sutarties nutraukimo (CK 6.217 straipsnio 5 dalis), vertinant tokio nutraukimo teisėtumą, turėtų būti taikomos Sutarties nuostatos, o ne CK 6.217 straipsnio 2 dalis. Teisėjų kolegija nepagrįstai vadovavosi ir pasisakė dėl CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nurodytų sutarties pažeidimo pripažinimo esminiu kriterijų, nes Sutartis vienašališkai nutraukta vadovaujantis CK 6.217 straipsnio 5 dalimi ir Sutarties 12.1 punktu. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis); esant šalių sutartiniams santykiams, turi būti taikoma sutartis, kiek ji neprieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, o jeigu šalys konkrečiu klausimu nesudarė susitarimo, tai taikomos įstatymo nuostatos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „ŽVC“ v. AB „Pineka“, bylos Nr. 3K-7-262/2010). Pasak kasatoriaus, teismai, ignoruodami Sutarties šalių valią ir taikydami CK 6.217 straipsnio 2 dalį, pažeidė materialiosios teisės normas, nukrypo nuo nurodytos kasacinio teismo praktikos ir nepagrįstai sprendė, kad imperatyviųjų teisės normų pažeidimai užtikrinant viešąjį keleivių vežimą nesudarė pakankamo pagrindo nutraukti Sutartį.

Dėl nukrypimo nuo teismų praktikos analogiškose bylose. Kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad skundžiamoje nutartyje pateikti išaiškinimai prieštarauja Kauno apygardos teismo praktikai, suformuotai civilinėse bylose dėl vienašališko analogiškų sutarčių nutraukimo (bylų Nr. 2A-319-254/2014; Nr. 2A-1138-230/2012, Nr. 2A-2112-264-2012; Nr. 2A-1476-221/2012), kuriose priimtuose procesiniuose sprendimuose teismas konstatavo, jog CK 6.217 straipsnio 5 dalis leidžia sutarties šalims vienašališkai nutraukti sutartį joje nurodytais atvejais ir tada, kai sutarties pažeidimas nekvalifikuojamas kaip esminis pagal CK 6.217 straipsnio 2 dalį.

Dėl sutarties privalomumo ir vykdytinumo principų. Skunde teigiama, kad teismai, priimdami skundžiamus procesinius sprendimus, neatsižvelgė į nagrinėjamai bylai aktualų teisinį reguliavimą – CK 6.161 straipsnio 3 dalį, CK 6.812 straipsnio 1 ir 2 dalis, Lietuvos Respublikos transporto kodekso 4 straipsnio 3 dalį. Anot kasatoriaus, teismai neįvertino, kad Sutartis yra viešoji, jos pagrindu teikiamos viešosios paslaugos miesto gyventojams ir svečiams, siekiant užtikrinti laiku vykstantį saugų ir optimalų susisiekimą, todėl Sutarties vykdymui turi būti taikomi aukštesni, griežtesni reikalavimai ir kilti griežtesnė atsakomybė už pažeidimus. Dėl to situacija, kai kasatoriui nepripažįstama teisė vienašališkai nutraukti Sutartį dėl pažeidimų, kuriuos padarius visuomenei nebuvo suteiktos paslaugos, užkerta kelią ne tik tinkamų vežimo paslaugų organizavimui, bet ir viešojo intereso gynimui. Ieškovas pažeidė Keleivių ir bagažo vežimo vietinio susisiekimo autobusais, troleibusais ir maršrutiniais taksi taisyklių, patvirtintų Kauno miesto savivaldybės tarybos 2005 m. gegužės 5 d. sprendimu Nr. T-246, 19 ir 20 punktus, nors Sutarties 3.2 punktu buvo įsipareigojęs jų laikytis (taigi kartu pažeistos ir Sutarties nuostatos). Kasatorius nurodo, kad dėl ieškovo padarytų pažeidimų privalėjo nutraukti Sutartį, priešingu atveju būtų sudarytos išskirtinės sąlygos reikalavimų nesilaikančiam vežėjui, iškreipta konkurencija; ignoruojant nustatytus pažeidimus, privataus verslo subjekto interesai būtų iškelti aukščiau už visuomenės interesus ir saugumą, pažeistas viešasis interesas.

Dėl žyminio mokesčio dydžio. Kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad savivaldybių institucijų veikla valdant ir organizuojant keleivių vežimą iš esmės atitinka viešojo administravimo veiklos apibrėžimą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 2 straipsnio 1 dalis) (Specialiosios teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 1 d. nutartis, priimta byloje UAB „Vaidė“ ir kt. v. Panevėžio miesto savivaldybės administracija). Vadovaujantis ABTĮ 1 straipsnio 1 dalimi, ginčas, kylantis iš keleivių vežimo paslaugų teikimo, t. y. iš administracinių teisinių santykių, turėtų būti nagrinėjamas pagal ABTĮ nuostatas. ABTĮ 39 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta, kad administracinėse bylose už kiekvieną skundą (prašymą), nepaisant to, kiek jame keliama reikalavimų, mokamas 100 Lt (29 Eur) žyminis mokestis, išskyrus išimtis, nurodytas ABTĮ 40 ir 41 straipsniuose. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, ieškovui priteisė iš kasatoriaus 643 Lt (186,23 Eur) žyminio mokesčio, o apeliacinės instancijos teismas, nors ir pažymėjo, kad ginčuose dėl sutarčių modifikavimo (pakeitimo, nutraukimo ir kt.) mokėtinas 500 Lt (144 Eur) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 3 punktas), o neturtiniuose ginčuose – 100 Lt (29 Eur) žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punktas), nepagrįstai nurodytą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį paliko nepakeistą.

Atsiliepimo į kasacinį skundą CPK 351 straipsnyje nustatyta tvarka negauta.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl vienašališko sutarties nutraukimo joje nustatytais atvejais

Sutarties nutraukimą reglamentuojančiame CK 6.217 straipsnyje nustatyti keli vienašališko sutarties nutraukimo atvejai – tai gali būti padaryta, jeigu kita šalis sutarties nevykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas (CK 6.217 straipsnio 1 dalis); taip pat vienašališkai sutartis gali būti nutraukiama joje numatytais atvejais (CK 6.217 straipsnio 5 dalis). Aiškindamas šias CK nuostatas kasacinis teismas yra konstatavęs, kad tuo atveju, jeigu šalys susitarė, jog tam tikros sutarties sąlygos pažeidimas yra pagrindas vienašališkai nutraukti sutartį, tai nebūtina, kad jos būtų susitarusios šį pažeidimą vertinti kaip esminį, t. y. sutartį vienašališkai nutraukiant joje numatytais atvejais, teismas netikrina, ar sutartyje įtvirtintas sutarties nutraukimo pagrindas savo pobūdžiu atitinka CK 6.217 straipsnio 2 dalies kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Bigbank AS v. A. P. R., bylos Nr. 3K-3-114/2014; 2014 m. spalio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. G. K. v. A. Č. ir B. Č., bylos Nr. 3K-3-401/2014; kt.). Susitardamos dėl atvejų, kada sutartis gali būti nutraukiama vienašališkai, jos šalys įgyvendina sutarties laisvės principą (CK 6.156 straipsnio 1 dalis); teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis šalims turi įstatymo galią.

Nagrinėjamoje byloje kasatorius ginčija teismų priimtus procesinius sprendimus, kuriais jo atliktas vienašališkas Sutarties nutraukimas pripažintas neteisėtu. Kasatoriaus teigimu, teismai nepagrįstai vadovavosi ir pasisakė dėl CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nurodytų sutarties pažeidimo pripažinimo esminiu kriterijų, nes Sutartis vienašališkai nutraukta vadovaujantis CK 6.217 straipsnio 5 dalimi ir Sutarties 12.1 punktu. Toks kasatoriaus argumentas pripažintinas pagrįstu.

Byloje nustatyta, kad ginčo šalys susitarė, jog jų sudaryta keleivių vežimo Sutartis užsakovo vienašališkai gali būti nutraukta, jeigu vežėjas nevykdo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų (Sutarties 12.1 punktas). Kasatorius nutraukė Sutartį jos 12.1 punkto pagrindu remdamasis tuo, kad ieškovas per 2012 m. padarė 31 Sutarties pažeidimą, dėl jų surašyti 28 administracinio teisės pažeidimo protokolai už keleivių vežimą be bilietų, 1 administracinio teisės pažeidimo protokolas už kelionės dokumentų neturėjimą ir nepateikimą, 2 administracinio teisės pažeidimo protokolai už apipavidalinimo nuostatų nesilaikymą. Ginčą spręsdami teismai, įvertinę faktines bylos aplinkybes, konstatavo, kad ieškovas, veždamas keleivius reguliariaisiais reisais vietinio susisiekimo maršrutiniais taksi, pažeidė Sutarties nuostatas, tačiau, šiuos pažeidimus vertindami pagal CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, sprendė, kad jie nebuvo esminiai. Taigi, teismai nustatė aplinkybes, teikiančias pagrindą vienašališkai nutraukti Sutartį jos 12.1 punkte nurodytu pagrindu, tačiau papildomai vertino, ar nustatytas pažeidimas buvo esminis. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tokiu būdu teismai nesilaikė CK įtvirtinto vienašališko sutarties nutraukimo teisinio reglamentavimo ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos.

Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatyme ir sutartyje įtvirtinti vienašališko sutarties nutraukimo pagrindai yra alternatyvūs. Sutartyje ir įstatyme nustatytų vienašališko sutarties nutraukimo pagrindų taikymo skirtumas yra tas, kad teismas netikrina, ar sutartyje įtvirtintas sutarties nutraukimo pagrindas savo pobūdžiu atitinka CK 6.217 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. P. ir J. P. v. AB DnB bankas, bylos Nr. 3K-3-244/2013). Toks išaiškinimas reiškia, kad šalims įgyvendinant sutarčių laisvės principą (CK 6.156 straipsnio 1 dalis) susitarus, kokiais atvejais sutartis gali būti nutraukta vienašališkai, pakanka nustatyti faktą, jog egzistavo nurodytas sutarties nutraukimo pagrindas (pagrindai). Jeigu šalys susitaria, kad sutartis vienašališkai gali būti nutraukta, jei nevykdomi ja prisiimti įsipareigojimai, pakanka nustatyti pažeidimo (sutartinių įsipareigojimų nevykdymo) faktą ir nereikia įrodinėti bei vertinti tokio pažeidimo sunkumo, prievolės neįvykdžiusios šalies kaltės ir jos formos ar kitų CK 6.217 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų kriterijų. Atsižvelgdama į išdėstytus motyvus teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismai, nagrinėjamoje byloje nustatę, jog ieškovas pažeidė Sutartį (šalių ginčo dėl šios aplinkybės nėra), be teisėto pagrindo vertino, ar padarytas pažeidimas galėjo būti pripažintas esminiu, ir tokiu jo nepripažinę, nepagrįstai Sutarties nutraukimą pripažino neteisėtu. Dėl nurodyto netinkamo CK 6.217 straipsnio nuostatų taikymo ir aiškinimo kasacinis skundas tenkintinas, skundžiami teismų procesiniai sprendimai naikintini ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinys atmestinas (CPK 359 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Pažymėtina, kad sutartyje įtvirtinti jos nutraukimo pagrindai yra sutarties sąlygos, kurių teisėtumas ir sąžiningumas sutartį pažeidusios šalies iniciatyva teismo gali būti patikrintos. Jei šalių sutartos sąlygos prieštarauja bendriesiems teisės principams (CK 1.5 straipsnis), viešajai tvarkai (CK 1.81 straipsnis) ar imperatyviosioms įstatymo nuostatoms (CK 6.157 straipsnis), teismas gali (ir privalo) nukrypti nuo sutarties sąlygų turinio ir vadovautis teisės normomis. Ieškovas byloje tokių aplinkybių neįrodinėjo ir neteikė jas patvirtinančių įrodymų, todėl kolegija nekonstatuoja pagrindo spręsti dėl ginčo Sutarties sąlygų, nustatančių vienašališko nutraukimo pagrindus, teisėtumo.

Teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų kasacinio skundo argumentų, kuriais nesuformuluotas kasacijos dalykas ir kurie neturi teisinės reikšmės bylos rezultatui.

Dėl žyminio mokesčio dydžio ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

Kasaciniame skunde nurodoma, kad keleivių vežimo valdymas ir organizavimas yra viešojo administravimo veikla, todėl ginčai, kylantys iš keleivių vežimo paslaugų teikimo, turėtų būti nagrinėjami pagal ABTĮ nuostatas, kurio 39 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad už kiekvieną skundą (prašymą) mokamas 100 Lt (29 Eur) žyminis mokestis. Dėl to pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė ieškovui iš kasatoriaus 643 Lt (186,23 Eur) žyminio mokesčio, o apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nurodytą sprendimo dalį paliko nepakeistą.

Teisėjų kolegija nurodo, kad pagal Specialiosios teisėjų kolegijos išaiškinimus, nagrinėjant ieškinius dėl vežėjų ir savivaldybės administracijos sudarytų keleivių vežimo autobusais vietinio susisiekimo maršrutais sutarčių nutraukimo, t. y. dėl civilinių keleivių vežimo autobusais vietinio reguliaraus susisiekimo maršrutais sutarčių nutraukimo, nepaisant to, jog viena iš sutarties šalių yra viešojo administravimo subjektas, sprendžiami civilinio teisinio pobūdžio ginčai, kurie nagrinėtini bendrosios kompetencijos teisme (CPK 1 straipsnio 1 dalis, 22 straipsnio 1 dalis) (Specialiosios teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 3 d. nutartis, priimta byloje Nr. T-215-2012; 2013 m. lapkričio 21 d. nutartis, priimta byloje Nr. T-108-2013; kt.). Dėl to atmestini kasatoriaus argumentai dėl teismo nustatyto netinkamo dydžio žyminio mokesčio. Kolegija pažymi, kad ieškiniu buvo pareikšti reikalavimai pripažinti kasatoriaus vienašališką Sutarties nutraukimą neteisėtu ir panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. kovo 25 d. įsakymą Nr. A-916 „Dėl leidimų vežti keleivius 30-uoju maršrutinių taksi maršrutu panaikinimo“, todėl teismas pagrįstai sprendė dėl žyminio mokesčio už reikalavimą dėl sutarčių modifikavimo (CPK 80 straipsnio 1 dalies 3 punktas) ir neturtinį reikalavimą (CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punktas) priteisimo.

Byloje esantys mokėjimo dokumentai patvirtina, kad, pateikdamas kasacinį skundą, atsakovas sumokėjo 644 Lt (186,52 Eur) žyminio mokesčio. Patenkinus kasacinį skundą ir priėmus naują sprendimą, kuriuo ieškinys atmestas, sumokėtas žyminis mokestis atsakovui priteistinas iš ieškovo (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Bylą nagrinėjant kasaciniame teisme, patirta 3,76 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 20 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Patenkinus kasacinį skundą, šios bylinėjimosi išlaidos priteistinos valstybės naudai iš ieškovo (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 2 d. sprendimą ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 23 d. nutartį bei priimti naują sprendimą – atmesti UAB „Girobusas“ ieškinį Kauno miesto savivaldybės administracijai.

Priteisti Kauno miesto savivaldybės administracijai (j. a. k. 188764867) iš UAB „Girobusas“ (j. a. k. 134734361) 186,52 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt šešis Eur 52 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Priteisti valstybei iš UAB „Girobusas“ (j. a. k. 134734361) 3,76 Eur (tris Eur 76 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo (ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Egidijus Laužikas

Antanas Simniškis

Donatas Šernas