Dėl antstolės V. Š. veiksmų

Civilinė byla Nr. 3K-3-198-916/2015

Teisminio proceso Nr. 2-70-3-09131-2013-2

Procesinio sprendimo kategorija: 129.20.3.

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. kovo 20 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Algio Norkūno (kolegijos pirmininkas), Dalios Vasarienės (pranešėja) ir Vinco Versecko,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos kasacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. vasario 18 d. nutarties ir Šiaulių apygardos teismo 2014 m. gegužės 12 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos skundą dėl antstolės V. Š. veiksmų, suinteresuoti asmenys išieškotojas akcinė bendrovė SEB bankas, skolininkai E. N., V. N..

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

Ginčo esmė

Pareiškėja Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NMA) kreipėsi į Šiaulių miesto apylinkės teismą su skundu dėl antstolės V. Š. veiksmų, juo prašė panaikinti antstolės 2013 m. spalio 29 d. patvarkymą dėl pranešimo apie vyksiančias varžytynes Nr. 0071/13/00269 S-2785, kuriuo pranešama apie skolininkams E. N. ir V. N. priklausančio turto (augalinio smulkintuvo „River 581“ ir diskinės kombinuotos pneumatinės sėjamosios „Horsch Pronto 4DC“) varžytynes. Taip pat pareiškėja prašė nevykdyti išieškojimo iš skolininkų turto, įsigyto už paramos lėšas, iki projekto Nr. VM-KP-10-1-0386-PR001 kontrolės laikotarpio pabaigos (2015 m. lapkričio 29 d.).

Skunde nurodė, kad pagal CPK 668 straipsnio 3 dalį išieškojimas negali būti nukreipiamas į lėšas, gautas kaip Europos Sąjungos (toliau – ES) finansinė parama ar bendrojo finansavimo lėšos remiamam projektui vykdyti. Toks draudimas taikomas projekto vykdymo laikotarpiu ir projekto veiklos privalomojo tęstinumo laikotarpiu. Turtas, apie kurio vyksiančias varžytynes patvarkymu informuoja antstolė, yra įgytas už paramos lėšas pagal nurodytą projektą. Pareiškėjos teigimu, turtui, kuris įsigytas už tikslines išmokas ir skirtas ES remiamam projektui vykdyti, taikoma CPK 668 straipsnio 3 dalis, priešingu atveju būtų paneigtas pats projekto įgyvendinimo tikslas. Kol nepasibaigė kontrolės laikotarpis, išieškojimas gali būti nukreipiamas į areštuoto daikto teikiamas pajamas ar kitas pajamas, susidariusias iš žemės ūkio veiklos, bet ne į skolininko turtą, įgytą panaudojus lėšas, gautas kaip ES finansinė parama projektui vykdyti.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nutarčių esmė

Šiaulių apylinkės teismas 2014 m. vasario 18 d. nutartimi pareiškėjos NMA skundą atmetė.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad 2012 m. gruodžio 28 d. antstolės V. Š. kontoroje buvo priimtas vykdyti vykdomasis dokumentas dėl skolos išieškojimo iš skolininkų ūkininkės E. N. ir subsidiariai atsakingo jos sutuoktinio V. N.; 2013 m. gegužės 31 d. turto arešto aktu areštuotas turtas – augalinių atliekų smulkintuvas „River 581“ ir diskinė kombinuota pneumatinė sėjamoji „Horsch Pronto 4DC“.

Teismas pažymėjo, kad pagal CPK 668 straipsnio 3 dalį išieškojimas remiamo projekto vykdymo laikotarpiu ir projekto veiklos privalomojo tęstinumo laikotarpiu, nustatytu ES teisės aktuose ar Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse, negali būti nukreipiamas į lėšas, kurios gautos kaip ES ar kitos tarptautinės finansinės paramos, ar bendrojo finansavimo lėšos remiamam projektui vykdyti. Šis draudimas išieškoti netaikomas, kai remiamo projekto vykdymą kontroliuojančių institucijų iniciatyva lėšos išieškomos, nes buvo panaudotos pažeidžiant ES, Lietuvos Respublikos teisės aktus ar tarptautines sutartis arba sutartis dėl šių lėšų suteikimo. Teismas nurodė, kad antstolei V. Š. buvo pateiktas 2011 m. balandžio 28 d. pareiškėjos sutikimas dėl turto, iš kurio siekiama išieškoti skolą, įkeitimo AB SEB banko naudai – NMA sutiko, kad areštuotas turtas (augalinių atliekų smulkintuvas „River 581“ ir diskinė kombinuota pneumatinė sėjamoji „Horsch Pronto 4DC“) būtų įkeistas už skolininkų prievoles AB SEB bankui, iš ko išplaukia išvada, kad sutiko ir su pasekmėmis, kylančiomis iš įkeitimo, t. y. esant prievolės pažeidimui, – priverstiniu skolos išieškojimu iš įkeisto turto. Teismas konstatavo, kad antstolės V. Š. veiksmai, nukreipiant išieškojimą į skolininkų turtą, kuriuo buvo užtikrintas AB SEB banko suteiktas kreditas, yra teisėti.

Šiaulių apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka pagal pareiškėjos NMA atskirąjį skundą, 2014 m. gegužės 12 d. nutartimi Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. vasario 18 d. nutartį paliko nepakeistą.

Teismas nustatė, kad antstolės V. Š. kontoroje yra vykdomas išieškojimas pagal Vilniaus miesto 15-ojo notaro biuro 2012 m. lapkričio 20 d. išduotą vykdomąjį įrašą Nr. DJ-7604 dėl priverstinio turto pardavimo iš E. N. ir V. N. priklausančių įkeistų daiktų išieškotojo hipotekos kreditoriaus AB SEB banko naudai. Išieškojimas nukreiptas į skolininkės E. N. bankui įkeistą nekilnojamąjį turtą, pastarajai nevykdant 2011 m. balandžio 27 d. Kredito sutarties Nr. 1851101020049-60. Paskolai užtikrinti hipotekos lakštu įkeista žemės ūkio technika – augalinių atliekų smulkintuvas „River 581“, 30 000 Lt (8688,60 Eur) vertės, ir diskinė kombinuota pneumatinė sėjamoji „Horsch Pronto 4DC“, 193 000 Lt (55 896,66 Eur) vertės.

Teismas pažymėjo, kad iš CPK 668 straipsnio teisės normos matyti, jog išieškojimas negali būti nukreiptas į lėšas, gautas remiamiems projektams vykdyti. Šiuo atveju išieškojimas pagal Vilniaus miesto 15-ojo notaro biuro 2012 m. lapkričio 20 d. išduotą vykdomąjį įrašą Nr. DJ-7604 yra nukreiptas į kreditoriui AB SEB bankui įkeistą turtą: augalinių atliekų smulkintuvą „River 581“ ir diskinę kombinuotą pneumatinę sėjamąją „Horsch Pronto 4DC“, o ne į paramos lėšas, gautas vykdant Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programą. Taigi antstolė V. Š. vykdo priverstinį išieškojimą iš hipotekos kreditoriui įkeisto turto. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja, duodama sutikimą įkeisti žemės ūkio techniką, nenurodė jokių išimčių, todėl laikytina, kad sutiko ir su pasekmėmis, kylančiomis iš kreditavimo sutarties. Pažymėjo ir tai, kad hipotekos kreditoriui garantuojama pirmenybė gauti savo reikalavimų patenkinimą iš įkeisto turto prieš visus kitus skolininko kreditorius ne ginčo tvarka, specialia, pagreitinta skolos išieškojimo iš įkeisto turto procedūra.

Teismas, atsakydamas į NMA atskirojo skundo argumentą, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. balandžio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MlMtNjgxLTQ2MC8yMDEz" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2S-681-460/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2S-681-460/2013">2S-681-460/2013</a> priimtą CPK 668 straipsnio 3 dalies išaiškinimą ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 29 d. nutartį, kur pasisakyta dėl negalimumo nukreipti išieškojimą į skolininko turtą, įgytą panaudojus ES lėšas, kol nepasibaigė programos projekto kontrolės laikotarpis, pažymėjo, kad apeliantas nepagrįstai vadovaujasi minėtomis Klaipėdos apygardos teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis, nes šios bylos ir jų aplinkybės skiriasi. Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje, kurią nurodo apeliantas, ginčas kilo iš šeimos santykių, šalims nutraukiant santuoką, nustatant vaikų gyvenamąją vietą, priteisiant išlaikymą, padalijant bendrąją dalinę nuosavybę. O šioje byloje ginčas yra kilęs dėl hipotekos kreditoriui įkeisto turto pardavimo, iš kurio išieškoma pirmąja eile. Be to, šioje civilinėje byloje buvo gautas pareiškėjos NMA sutikimas dėl turto įkeitimo. Klaipėdos apygardos teismo byloje tokių aplinkybių išvis net nebuvo, NMA byloje nedalyvavo ir jokios pretenzijos dėl turto, įsigyto už paramos lėšas, nebuvo reiškiamos.

III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu pareiškėja NMA prašo panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 18 d. nutartį ir Šiaulių apygardos teismo 2014 m. gegužės 12 d. nutartį. Kasacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

Kasatorės teigimu, antstolė, siekdama užtikrinti išieškotojo interesus ir vykdydama išieškojimą iš įkeisto turto pagal bendras vykdymo proceso taisykles, negali nesivadovauti CPK 668 straipsnio 3 dalimi – įstatymas įtvirtina turto, įsigyto už paramos lėšas, apsaugą ne ribotą laikotarpį, o tik kol vyksta projekto kontrolės laikotarpis. Kasatorė nesutinka su teismų nutarčių argumentais, kad NMA neprieštaravo, jog pagal projektą numatytas pirkti traktorius būtų įkeistas. Pažymi, kad pareiškėja, duodama tokį sutikimą, sudarė galimybes paramos gavėjai gauti kreditą, jį panaudoti projektui įgyvendinti ir taip efektyviau panaudoti ES paramos lėšas – tačiau toks sutikimas per se nereiškia, kad NMA sutinka su išieškojimu iš įkeisto turto. Kasatorė nurodo, kad iš paramos gavėjos yra gavusi prašymą leisti įkeisti turtą, įkeitimo lakštų negavo, todėl antstolės tvirtinimai, jog NMA sutiko su sutartinio įkeitimo lakšto sąlygomis, yra neteisingi. Be to, NMA apskritai negalėtų sutikti su įkeitimo lakšto sąlygomis, nes šis dokumentas sukuria teises ir pareigas tik jį pasirašiusiems subjektams.

Kasatorės nuomone, šiame ginče ypač aktuali Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. balandžio 18 d. priimta nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-681-460/2013. Šioje byloje apeliacine tvarka buvo išnagrinėtas antstolio prašymas išaiškinti CPK 668 straipsnio 3 dalį, o apeliacijos objektą sudarė Plungės rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 10 d. nutarties, kuria buvo išaiškintas minėtos teisės normos taikymas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Kasatorė pažymi, kad Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. balandžio 18 d. nutartis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 29 d. nutartimi (civilinė byla Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy02MjEvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-621/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-621/2013">3K-3-621/2013</a>) palikta nepakeista.

Kasatorė atkreipia dėmesį į tai, kad įgyvendintos investicijos tampa paramos gavėjo nuosavybe tik įvykdžius projektą pagal paramos sutartį, o sutartis pasibaigia šalims įvykdžius visus sutartinius įsipareigojimus. Įgyvendinęs projektą asmuo tampa už paramos lėšas įsigyto turto savininku ir nuo to momento išieškojimas iš jau buvusio paramos objekto yra galimas – CPK 668 straipsnio 3 dalyje nurodytas draudimo galiojimo terminas yra apibrėžtas ir baigtinis.

Atsiliepimo į kasacinį skundą CPK 351 straipsnyje nustatyta tvarka negauta.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl išieškojimo iš turto, įgyto už lėšas, gautas kaip ES parama

CPK 668 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad išieškojimas negali būti nukreipiamas į lėšas, kurios gautos kaip ES ar kitos tarptautinės finansinės paramos, ar bendrojo finansavimo lėšos remiamam projektui vykdyti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad aiškinant ir taikant šią teisės normą svarbu nustatyti, kokiu tikslu draudžiama vykdyti išieškojimus, nes nustatyti ribojimai turi būti taikomi proporcingai siekiamam tikslui. CPK 668 straipsnio 3 dalis yra skirta sklandžiam ES projektų vykdymui užtikrinti ir tam skirtoms lėšoms apsaugoti, tačiau tai neturi būti nepagrįstas kreditoriaus teisių suvaržymas. Kiekvienu konkrečiu atveju pagal konkrečios bylos aplinkybes turi būti aiškinamasi, kokios lėšos yra skirtos projektui vykdyti, ar projekto tikslai yra pasiekti ir ar įstatymo nustatyta apsauga yra būtina projektui įgyvendinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjo antstolio V. M. prašymą, bylos Nr. 3K-3-627/2013).

Kasacinio teismo taip pat yra išaiškinta, kad įstatyme expressis verbis nėra nustatyto draudimo nukreipti išieškojimą į turtą, įgytą už ES lėšas, atsižvelgiant į šalių interesų pusiausvyrą, pagrindo plečiamai aiškinti CPK 668 straipsnio 3 dalį, šią normą taikant ne tik lėšoms, bet ir už jas įgytam turtui, nėra. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad nei 2005 m. rugsėjo 20 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 1698/2005 dėl Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (toliau – EŽŪFKP) paramos kaimo plėtrai (toliau – reglamentas Nr. 1698/2005), nei Europos Komisijos reglamente (EB) Nr. 1974/2006, nustatančiame išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 1698/2005 dėl EŽŪFKP paramos kaimo plėtrai taikymo taisykles (toliau – Komisijos reglamentas Nr. 1974/2006), expressis verbis nėra nustatyta ribojimų, draudžiančių išieškojimą iš turto, kuris buvo įsigytas panaudojus ES lėšas. Reglamento Nr. 1698/2005 74 straipsnio, kuriame aptariamos valstybių narių pareigos, 1 dalyje nurodyta, kad, siekiant užtikrinti veiksmingą Bendrijos finansų apsaugą, valstybės narės priima įstatymus ar kitus teisės aktus pagal Reglamento Nr. 1290/2005 9 straipsnio 1 dalį. Reglamento Nr. 1290/2005 9 straipsnio „Bendrijos finansinių interesų apsauga ir garantijos“ 1 dalies a) punkte nurodyta, kad valstybės narės, vykdydamos bendrąją žemės ūkio politiką, priima visas būtinas teisines, reglamentuojančias ir administracines nuostatas bei imasi visų kitų priemonių, reikalingų veiksmingai finansinių Bendrijos interesų apsaugai, siekdamos patikrinti iš EŽŪFKP paramos lėšų finansuojamų operacijų tikrumą ir atitikimą; užkirsti kelią pažeidimams ir su jais kovoti; susigrąžinti sumas, kurios buvo prarastos dėl pažeidimų ar aplaidumo. Taigi valstybės narės yra įpareigotos imtis priemonių, kurios leistų patikrinti iš EŽŪFKP paramos lėšų finansuojamų operacijų vykdymą, užkirsti kelią pažeidimams ir kovoti su jais, sugrąžinti sumas, kurios buvo prarastos dėl pažeidimų ar aplaidumo, tačiau ES teisės aktais nenustatytas ribojimas vykdyti išieškojimą iš turto, kuris buvo iš dalies įgytas ES lėšomis. Tokių ribojimų nebuvo nustatyta ne tik projektams, iš dalies finansuojamiems EŽŪFKP lėšomis, bet ir projektams, finansuotiems pagal 2006 m. liepos 11 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1083/2006, įtvirtinantį bendrąsias nuostatas dėl Europos regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo ir sanglaudos fondo bei panaikinančio Reglamento (EB) Nr. 1260/1999 (po pakeitimų, padarytų 2010 m. birželio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 539/2010) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos skundą, bylos Nr. 3K-3-21/2015).

Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad turtą, kurio pardavimo iš varžytynių teisėtumą ginčija kasatorė, E. N. įsigijo už lėšas, gautas iš ieškotojo AB SEB banko Kreditavimo sutarties Nr. 1851101020049-60 pagrindu. Prievolei pagal šią sutartį įvykdyti E. N. Sutartinio įkeitimo lakštu įkeitė ginčo objektus: augalinių atliekų smulkintuvą „River 581“ ir diskinę kombinuotą pneumatinę sėjamąją „Horsch Pronto 4DC“. Įkeitimo lakšte nurodyta, kad skolininkui pažeidus prievolės sąlygas kreditorius turi teisę pradėti priverstinį skolos išieškojimą iš įkeisto objekto prieš terminą. 2011 m. balandžio 28 d. raštu „Dėl turto įkeitimo“ NMA patvirtino, kad pirmiau nurodytam įkeitimui neprieštarauja, taigi darytina išvada, kad jai buvo žinomos įkeitimo sąlygos ir ji su jomis sutiko. Pagal CK 4.198 straipsnio 1 dalį įkeitimas – tai daiktinė teisė į svetimą kilnojamąjį turtą ir turtines teises, kuria užtikrinamas esamo ar būsimo turtinio įsipareigojimo įvykdymas. Kai skolininkas neįvykdo įkeitimo užtikrintos prievolės, kreditoriaus reikalavimas patenkinamas iš įkeistojo daikto vertės, jei ko kita nenustato įstatymas ar sutartis (CK 4.219 straipsnio 1 dalis). Kaip jau minėta, nagrinėjamu atveju teisės aktuose draudimo išieškoti iš įkeisto turto nenustatyta, taip pat nėra duomenų, kad kreditorius AB SEB bankas ir skolininkė E. N. sutartimi būtų nustatę kitokias taisykles, nei įtvirtinta CK 4.219 straipsnio 1 dalyje. Taigi, suteikęs finansavimą ir prievolių įvykdymą įkeitimu užsitikrinęs kreditorius turėjo pagrindą tikėtis, kad jis, skolininkui nevykdant sutartinių įsipareigojimų, galės pasinaudoti savo, kaip įkaito turėtojo, teisėmis. Priešingu atveju įkeitimas neatliktų savo pagrindinės funkcijos – efektyviai apsaugoti kreditoriaus interesus.

Kasatorė teigia, kad teismai nepagrįstai nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy02MjEvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-621/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-621/2013">3K-3-621/2013</a> priimta nutartimi. Minėtoje byloje Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos su paramos gavėju sudarė paramos sutartį pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Kaimo turizmo veiklos skatinimas“ veiklos sritį „Kaimo turizmo skatinimas, įskaitant amatų plėtrą kaimo turizmo sodybose“, kuria paramos gavėjui projekto išlaidoms finansuoti skirtos Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir Lietuvos valstybės biudžeto lėšos (sutarties 2 punktas). Paramos gavėjo teisė disponuoti už paramos lėšas įgytu turtu buvo suvaržyta, nes pagal sutarties 17.17 punktą jis penkerius metus nuo sutarties pasirašymo datos be Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos rašytinio sutikimo negalėjo perleisti turto ar kitokiu būdu suvaržyti daiktinių teisių į turtą, jei šiam turtui įsigyti yra suteikta parama; be to, vadovaujantis sutarties 17.19 punktu, jis negalėjo keisti savo veiklos, kuriai yra suteikiama parama, pobūdžio, projekto įgyvendinimo vietos ir sąlygų mažiausiai penkerius metus nuo sutarties pasirašymo datos. Taip pat buvo konstatuota, kad pagal sutarties 17.18 punkto nuostatas tik įvykdžius projektą įgyvendintos investicijos tampa paramos gavėjo nuosavybe.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismų precedentų, kaip teisės šaltinių, negalima suabsoliutinti. Remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai. Teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. M. v. sodininkų bendrija „Lakštingala“ ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xOTQvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-194/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-194/2008">3K-3-194/2008</a>; 2009 m. gegužės 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija v. UAB „Baltijos žuvys“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNDcvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-247/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-247/2009">3K-3-247/2009</a>).

Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad paramos gavėjos E. N. sutartyje su NMA būtų įtvirtintos tokios pačios ar panašios nuostatos, kokios buvo konstatuotos civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy02MjEvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-621/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-621/2013">3K-3-621/2013</a>, todėl apeliacinės instancijos teismas pagrįstai šia nutartimi kaip teisės precedentu nesirėmė.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad įstatyme (CPK 668 straipsnio 3 dalis) neįtvirtintas draudimas nukreipti išieškojimą į turtą, įgytą už ES lėšas, bei į tai, jog byloje nėra duomenų, kad draudimas perleisti ar suvaržyti turtą būtų įtvirtintas paramos gavėjos E. N. sutartyje su NMA, taip pat įvertinusi, jog NMA sutiko dėl turto įkeitimo trečiojo asmens naudai, sprendžia, kad kasacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamos Šiaulių apygardos teismo 2014 m. vasario 18 d. nutarties.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 20 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kasacinis teismas patyrė 8,99 Eur tokių išlaidų. Kadangi pareiškėjos kasacinis skundas atmestinas, tai šios išlaidos priteistinos iš pareiškėjos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (j. a. k. 288739270) 8,99 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų kasaciniame teisme įteikimu, į valstybės biudžetą (ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660).

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Algis Norkūnas

Dalia Vasarienė

Vincas Verseckas