Kasacinio skundo Nr. DOK-1172/2023
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-01494-2021-6 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2023 m. kovo 7 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Olego Fedosiuko (kolegijos pirmininkas), Artūro Pažarskio ir Daivos Pranytės-Zalieckienės, susipažinusi su nuteistojo D. B. kasaciniu skundu dėl Panevėžio apygardos teismo 2022 m. liepos 25 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. vasario 15 d. nuosprendžio, prašymu sustabdyti skundžiamų nuosprendžių vykdymą,
n u s t a t ė :
Kasatorius D. B. kasaciniu skundu prašo pakeisti žemesnės instancijos teismų nuosprendžius dalyje taikant jam BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskiriant laisvės apribojimo bausmę ir teismo įpareigojimus. Kasatoriaus nuomone, teismų sprendimai keistini dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo. Tvirtina, kad nusikaltimas nebuvo jo inicijuotas, jis pats buvo įtakotas kito bendrininko, kuris pasinaudojo jo sudėtinga buvusia finansine, turtine padėtimi ir situacija. Dėl šios priežasties jis sutiko ir prisidėjo prie nusikaltimo realizavimo-būti vykdytoju auginant, prižiūrint, nuimant narkotines medžiagas-kanapes. Kasatorius teigia, kad jį apibūdinantys duomenys suteikia pakankamą pagrindą spręsti, kad jo padarytas nusikaltimas yra daugiau atsitiktinio pobūdžio, jo nusikalstami polinkiai nėra susiformavę, asmenybė nėra tiek pavojinga aplinkiniams, kad jį reikėtų izoliuoti ir ilgam laikotarpiui nuo visuomenės. BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytos vienintelės bausmės rūšies – laisvės atėmimo paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Bausmės tikslai, pasak kasatoriaus, gali būti pasiekti paskiriant švelnesnę nei BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytą bausmę - laisvės apribojimą bei jos turinį sudarančius įpareigojimus.
Kasacinį skundą atsisakytina priimti.
Kasacinio skundo Nr. DOK-1172/2023
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-01494-2021-6 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2023 m. kovo 7 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Olego Fedosiuko (kolegijos pirmininkas), Artūro Pažarskio ir Daivos Pranytės-Zalieckienės, susipažinusi su nuteistojo D. B. kasaciniu skundu dėl Panevėžio apygardos teismo 2022 m. liepos 25 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. vasario 15 d. nuosprendžio, prašymu sustabdyti skundžiamų nuosprendžių vykdymą,
n u s t a t ė :
Kasatorius D. B. kasaciniu skundu prašo pakeisti žemesnės instancijos teismų nuosprendžius dalyje taikant jam BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskiriant laisvės apribojimo bausmę ir teismo įpareigojimus. Kasatoriaus nuomone, teismų sprendimai keistini dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo. Tvirtina, kad nusikaltimas nebuvo jo inicijuotas, jis pats buvo įtakotas kito bendrininko, kuris pasinaudojo jo sudėtinga buvusia finansine, turtine padėtimi ir situacija. Dėl šios priežasties jis sutiko ir prisidėjo prie nusikaltimo realizavimo-būti vykdytoju auginant, prižiūrint, nuimant narkotines medžiagas-kanapes. Kasatorius teigia, kad jį apibūdinantys duomenys suteikia pakankamą pagrindą spręsti, kad jo padarytas nusikaltimas yra daugiau atsitiktinio pobūdžio, jo nusikalstami polinkiai nėra susiformavę, asmenybė nėra tiek pavojinga aplinkiniams, kad jį reikėtų izoliuoti ir ilgam laikotarpiui nuo visuomenės. BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytos vienintelės bausmės rūšies – laisvės atėmimo paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Bausmės tikslai, pasak kasatoriaus, gali būti pasiekti paskiriant švelnesnę nei BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytą bausmę - laisvės apribojimą bei jos turinį sudarančius įpareigojimus.
Kasacinį skundą atsisakytina priimti.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 376 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu. Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį įsiteisėję nuosprendis ar nutartis apskundžiami ir bylos nagrinėjamos kasacine tvarka, jeigu netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir (ar) padaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti teisiniai argumentai, pagrindžiantys BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Taip pat pažymėtina, kad BPK 376 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas kasacinę bylą, teisės taikymo aspektu patikrina priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas. Ši norma reiškia, kad kasacinės instancijos teismas byloje surinktų įrodymų iš naujo nevertina, naujų įrodymų nerenka ir faktinių bylos aplinkybių nenustato. Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinė plenarinės sesijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0xODEvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-181/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-181/2008">2K-P-181/2008</a> ir paskesnės kasacinės nutartys, pavyzdžiui baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0xMDcvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-107/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-107/2013">2K-7-107/2013</a>, 2K-7-88/2014, 2K-75-511/2022).
Kasaciniame skunde nuteistasis D. B. nesutinka su jam paskirta galutine dvejų metų laisvės atėmimo bausme už nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje, ir tvirtina, kad bausmės tikslai jam galėtų būti pasiekti paskiriant švelnesnę nei BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytą bausmę – laisvės apribojimą bei jos turinį sudarančius įpareigojimus, t. y. kasatorius prašo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas.
Pažymėtina, kad nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui skiriamos bausmės rūšies ir dydžio klausimą, nagrinėdami bylą iš esmės, sprendžia pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai. Pagal BPK 376 straipsnio 3 dalį kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti arba sugriežtinti bausmę, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu. Paskirtos bausmės vertinimas jos griežtumo ar švelnumo aspektais nėra kasacinės instancijos nagrinėjimo dalykas. Kasatorius, išdėstydamas argumentus dėl neteisingai paskirtos bausmės, turi aiškiai nurodyti, kuri BK bendrosios dalies norma pritaikyta netinkamai ir tai pagrįsti teisiniais argumentais (BPK 368 straipsnio 2 dalis).
Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismas, skirdamas D. B. bausmę, taikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Už nusikalstamą veiką, numatytų BK 260 straipsnio 3 dalyje, pritaikęs BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, pirmosios instancijos teismas paskyrė ženkliai švelnesnę nei numatyta sankcijoje bausmę – ketveriems metams laisvės atėmimo. Apeliacinės instancijos teismas dar kartą taikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir nuteistajam D. B. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį paskyrė laisvės atėmimą dvejiems metams. Teismai įvertino visumą aplinkybių, reikšmingų bausmės skyrimui, išdėstė motyvus dėl jos individualizavimo, rūšies ir dydžio. Kasaciniame skunde nepateikta teisinių argumentų, kurie pagrįstų žemesnės instancijos teismų išvadų neteisingumą ar neatitikimą įstatymo reikalavimams, parenkant D. B. bausmės rūšį ir dydį. Nesant teisiškai reikšmingų argumentų dėl paskirtos bausmės rūšies ir dydžio įstatymo taikymo aspektu nėra ir kasacinio nagrinėjimo pagrindo. Nuteistojo prašymas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskirti kitą bausmės rūšį - laisvės apribojimą grindžiamas D. B. charakterizuojančiais bei jo asmeninio gyvenimo faktais, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybėmis. Šie faktai, aplinkybės buvo žinomi ir įvertinti bylos nagrinėjimo metu žemesnės instancijos teismuose. Dar kartą juos vertinti ir spręsti klausimą dėl bausmės švelninimo, kaip nurodyta aukščiau, nėra kasacinės instancijos teismo kompetencija.
Atrankos kolegija konstatuoja, kad kasaciniame skunde nėra suformuluota teisinių argumentų, kurie pagrįstų kasacijos pagrindų, nustatytų BPK 369 straipsnyje, buvimą, todėl skundą atsisakytina priimti kaip neatitinkantį BPK 368 straipsnio 2 dalies reikalavimų ir BPK 369 straipsnyje nustatytų pagrindų (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai). Atsisakius priimti kasacinį skundą, prašymas sustabdyti skundžiamų nuosprendžių vykdymą paliktinas nenagrinėtas.
Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais,
n u t a r i a :
Atsisakyti priimti nuteistojo D. B. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Teisėjai Olegas Fedosiukas
Artūras Pažarskis
Daiva Pranytė-Zalieckienė