J. S. pagal BK 300 str. 3 d., 222 str.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-31-895/2020

Teisminio proceso Nr. 1-06-1-11002-2013-8

Procesinio sprendimo kategorija 2.3.2.2.13

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. kovo 31 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arvydo Daugėlos (kolegijos pirmininkas), Artūro Ridiko ir Armano Abramavičiaus (pranešėjas),

sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,

dalyvaujant prokurorui Mindaugui Gyliui,

nuteistiesiems J. S., V. P. ir S. S.,

nuteistojo J. S. gynėjai advokatei Zitai Malovai,

nuteistojo V. P. gynėjui advokatui Raimundui Jurkai,

nuteistojo S. S. gynėjui advokatui Gediminui Skaisčiui,

vertėjai Joanai Rudzianec,

teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Sauliaus Versecko kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. birželio 28 d. nuosprendžio J. S. (J. S.), V. P. (V. P.), S. S. (S. S.), UAB „A“, UAB „B“, UAB „C“ baudžiamojoje byloje.

Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 13 d. nuosprendžiu J. S. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalį (dėl obliavimo-profiliavimo staklių), vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, 450 MGL (16 947 Eur) dydžio bauda; pagal BK 300 straipsnio 3 dalį – 200 MGL (7532 Eur) dydžio bauda; pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (dėl apgaulingo UAB „A“ buhalterinės apskaitos tvarkymo) – 200 MGL (7532 Eur) dydžio bauda; pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl turtinės prievolės UAB „A“ naudai išvengimo) – 150 MGL (5649 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos, taikant bausmių apėmimą (pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį), po to – dalinį bausmių sudėjimą ir galutinę bausmę paskiriant 600 MGL (22 596 Eur) dydžio baudą. V. P. nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl obliavimo-profiliavimo staklių), vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, – 400 MGL (15 064 Eur) dydžio bauda; pagal BK 300 straipsnio 3 dalį, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, – 200 MGL (7532 Eur) dydžio bauda; pagal BK 203 straipsnio 2 dalį – 150 MGL (5649 Eur) dydžio bauda; pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (dėl apgaulingo UAB „B“ buhalterinės apskaitos tvarkymo) – 200 MGL (7532 Eur) dydžio bauda; pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl turtinės prievolės UAB „B“ naudai išvengimo) – 150 MGL (5649 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 ir 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos, taikant bausmių apėmimą (pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį), po to dalinio bausmių sudėjimo būdą, ir galutinė bausmė paskirta 550 MGL (20 713 Eur) dydžio bauda. S. S. nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl obliavimo-profiliavimo staklių) ir, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, jam paskirta 450 MGL (16 947 Eur) dydžio bauda; pagal BK 300 straipsnio 3 dalį, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, – 200 MGL (7532 Eur) dydžio bauda; pagal BK 223 straipsnio 1 dalį (dėl aplaidaus UAB „C“ buhalterinės apskaitos tvarkymo) – 200 MGL (7532 Eur) dydžio bauda; pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl didelės vertės turtinės prievolės UAB „C“ naudai išvengimo), vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, – 450 MGL (16 947 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 ir 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos, taikant bausmių apėmimą (pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį), po to dalinio bausmių sudėjimo būdą, ir galutinė bausmė paskirta 750 MGL dydžio (28 245 Eur) bauda. UAB „A“ nuteista pagal BK 20 straipsnį, 182 straipsnį (dėl obliavimo-profiliavimo staklių) 500 MGL (18 830 Eur) dydžio bauda; pagal BK 20 straipsnį, 300 straipsnio 3 dalį – 400 MGL (15 064 Eur) dydžio bauda; pagal BK 20 straipsnį, 222 straipsnio 1 dalį (dėl apgaulingo UAB „A“ buhalterinės apskaitos tvarkymo) – 400 MGL (15 064 Eur) dydžio bauda; pagal BK 20 straipsnį, 182 straipsnio 1 dalį (dėl turtinės prievolės UAB „A“ naudai išvengimo) – 200 MGL (7532 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 ir 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos, taikant bausmių apėmimą (pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį), po to dalinio bausmių sudėjimo būdą, ir galutinė bausmė paskirta 900 MGL (33 894 Eur) dydžio bauda. UAB „B“ nuteista pagal BK 20 straipsnį, 182 straipsnio 2 dalį (dėl obliavimo-profiliavimo staklių) 500 MGL (18 830 Eur) dydžio bauda; pagal BK 20 straipsnį, 300 straipsnio 3 dalį – 400 MGL (15 064 Eur) dydžio bauda; pagal BK 20 straipsnį, 222 straipsnio 1 dalį (dėl apgaulingo UAB „B“ buhalterinės apskaitos tvarkymo) – 400 MGL (15 064 Eur) dydžio bauda; pagal BK 20 straipsnį, 182 straipsnio 1 dalį (dėl turtinės prievolės UAB „B“ naudai išvengimo) – 200 MGL (7532 Eur) bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos, taikant bausmių apėmimą (pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 3 dalį), po to dalinio bausmių sudėjimo būdą, ir galutinė bausmė paskirta 900 MGL dydžio (33 894 Eur) bauda. UAB „C“ atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 20 straipsnį, 182 straipsnio 2 dalį, juridiniam asmeniui praradus pavojingumą (BK 36 straipsnis).

Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir VMI) civilinis ieškinys V. P. ir UAB „B“ tenkintas ir priteista iš V. P. ir UAB „B“ solidariai VMI naudai 5948,79 Eur turtinės žalos atlyginimo. VMI civilinis ieškinys S. S. ir UAB „C“ tenkintas iš dalies ir priteista iš S. S. bei UAB „C“ solidariai VMI naudai 17 524,35 Eur turtinės žalos atlyginimo. Civilinis ieškinys dėl 17 346,79 Eur nesumokėto gyventojų pajamų mokesčio paliktas nenagrinėtas.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. birželio 28 d. nuosprendžiu Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 13 d. nuosprendžio dalis, kuria J. S. nuteistas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, UAB „A“ nuteista pagal BK 20 straipsnį, 182 straipsnio 1 dalį, V. P. – pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, UAB „B“ – pagal BK 20 straipsnį ir 182 straipsnio 1 dalį, S. S. – pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir 223 straipsnio 1 dalį, UAB „C“ atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 20 straipsnį, 182 straipsnio 2 dalį juridiniam asmeniui praradus pavojingumą (BK 36 straipsnis), panaikinta ir dėl šios dalies priimtas naujas nuosprendis – dėl šių veikų J. S., V. P., S. S., UAB „A“, UAB „B“, UAB „C“ išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 13 d. nuosprendis pakeistas: J. S. veika perkvalifikuota iš BK 300 straipsnio 3 dalies į BK 300 straipsnio 1 dalį ir J. S. skirta 100 MGL (3766 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 ir 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, J. S. šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 13 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, subendrintos apėmimo būdu ir dalinio sudėjimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 500 MGL (18 830 Eur) dydžio bauda. UAB „A“ nusikalstama veika perkvalifikuota iš BK 20 straipsnio, 300 straipsnio 3 dalies į BK 20 straipsnį, 300 straipsnio 1 dalį ir nuteistam juridiniam asmeniui skirta 150 MGL (5649 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, UAB „A“ šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė pagal BK 20 straipsnį, 300 straipsnio 1 dalį ir Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 13 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės pagal BK 20 straipsnį, 182 straipsnio 2 dalį, 20 straipsnį, 222 straipsnio 1 dalį subendrintos apėmimo būdu ir dalinio bausmių sudėjimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 600 MGL (22 596 Eur) dydžio bauda. V. P. nusikalstama veika perkvalifikuota iš BK 300 straipsnio 3 dalies į BK 300 straipsnio 1 dalį ir V. P. skirta 100 MGL (3766 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 ir 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 2 punktu, V. P. šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 13 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, 203 straipsnio 2 dalį, subendrintos apėmimo būdu ir dalinio sudėjimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 550 MGL (20 713 Eur) dydžio bauda. UAB „B“ nusikalstama veika perkvalifikuota iš BK 20 straipsnio, 300 straipsnio 3 dalies į BK 20 straipsnį, 300 straipsnio 1 dalį, ir skirta 150 MGL (5649 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, UAB „B“ šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė pagal BK 20 straipsnį, 300 straipsnio 1 dalį ir Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 13 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės pagal BK 20 straipsnį, 182 straipsnio 2 dalį, 20 straipsnį, 222 straipsnio 1 dalį subendrintos apėmimo būdu ir dalinio sudėjimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 600 MGL (22 596 Eur) dydžio bauda. S. S. nusikalstama veika perkvalifikuota iš BK 300 straipsnio 3 dalies į BK 300 straipsnio 1 dalį ir skirta S. S. 100 MGL (3766 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, S. S. paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 450 MGL (16 947 Eur) dydžio bauda.

Vilniaus apskrities VMI civiliniai ieškiniai V. P., UAB „B“, S. S., UAB „C“ palikti nenagrinėti. Kita nuosprendžio dalis nepakeista.

Pranešta prokurorui, kad J. S., UAB „A“, V. P., UAB „B“, S. S. ir UAB „C“ galimai padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 220 straipsnio 1 dalyje.

Teisėjų kolegija, išklausiusi prokuroro, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, nuteistųjų ir jų gynėjų, prašiusių kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. V. P. pripažintas kaltu ir nuteistas:

1.1. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį už tai, kad suklastojo tikrus dokumentus ir apgaule kitų asmenų naudai įgijo teisę į didelės vertės svetimą turtą, t. y. jis, būdamas UAB „B“ vienintelis akcininkas ir direktorius, atstovaudamas bendrovei, veikdamas jos vardu ir interesais, žinodamas, kad UAB „A“ (toliau – ir Projekto gavėjas) 2011 m. lapkričio 18 d. Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Agentūra) pateikė paraišką dėl projekto „UAB „A“ verslo plėtra“ Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Projektas) 690 560 Lt (200 000 Eur) išlaidų finansavimo Europos Sąjungos paramos lėšomis ir siekia su Agentūra sudaryti Paramos sutartį, kad norėdamas gauti Europos Sąjungos paramos lėšas Paramos gavėjas privalo atlikti pirkimo procedūras, kad Paramos gavėjo direktorius J. S. ir jo tėvas S. S. tiesiogiai vykdo derybas su įrangos tiekėja M. S. firma „D“ ir gamintoja Vokietijos įmone „E“ (toliau – tiesioginė tiekėja ir gamintoja), laikotarpiu nuo 2012 m. kovo 22 d. iki 2013 m. kovo 5 d. Vilniaus apskrityje, tyrimo tiksliai nenustatytoje vietoje, veikdamas grupe kartu su minėtais asmenimis – Paramos gavėjo direktoriumi J. S. bei jo tėvu – UAB „C“ direktoriumi S. S., iš anksto susitarė panaudoti UAB „B“ tik kaip tarpininkę, kad būtų įteisintas apsimestinis sandoris, kuriuo siekiama, kad Paramos gavėjas įgytų mokestinį pranašumą, dirbtinai padidinta verte įsigytų ir užsipajamuotų pirkimo techninių specifikacijų neatitinkantį ilgalaikį turtą – 6 velenų keturpusio obliavimo-profiliavimo stakles „Timbermax 6-23U“ (toliau – ir Staklės) bei gautų žymiai didesnę paramą iš Agentūros, turėdamas nusikalstamą sumanymą, kurį apėmė bendra tyčia, suklaidinti Agentūrą ir neteisėtai, apgaule Paramos gavėjo naudai įgyti Europos Sąjungos ir Lietuvos valstybės biudžeto lėšas, be to, suformuoti didesnį pirkimo pridėtinės vertės mokestį (toliau – PVM) bei jį susigrąžinti iš biudžeto, jis suklastojo tikrą dokumentą – 2012 m. kovo 22 d. UAB „B“ vienintelio akcininko sprendimą, jo 3 punkte įrašė melagingus duomenis apie tai, kad iš einamų pareigų nuo 2012 m. kovo 23 d. atleidžia UAB „B“ direktorių O. M., nors toks asmuo UAB „B“ direktoriumi niekada nedirbo, save išrinko UAB „B“ direktoriumi, žinomai suklastotą dokumentą pasirašė kaip bendrovės akcininkas, taip dokumentui suteikdamas juridinę galią, po to 2012 m. kovo 26 d. šį žinomai suklastotą tikrą dokumentą panaudojo, paleido į teisinę apyvartą – pateikė VĮ Registrų centrui ir jo pagrindu perregistravo vadovavimą UAB „B“ savo vardu. J. S. suklastojus privalomą pirkimui ir paramai gauti tikrą dokumentą – 2012 m. balandžio 3 d. Kvietimą pateikti prekių pasiūlymą, jame įrašius melagingus duomenis, kad Paramos gavėjas UAB „B“ kviečia dalyvauti pirkimo konkurse perkant 7 velenų obliavimo-profiliavimo staklių, kotų gamybos liniją ir presą, nors S. S. ir J. S., veikiant Paramos gavėjo vardu ir vykdant derybas su tiesiogine tiekėja ir gamintoja, privalomos pirkimo procedūros realiai vykdomos nebuvo, jis įrašė minėtame suklastotame dokumente rankraštinius įrašus „Gauta 2012-04-03 V. P.“ ir pasirašė kaip UAB „B“ atsakingas asmuo už dokumento gavimą, ir taip dokumentui suteikė juridinę galią, jis suklastojo privalomą pirkimui ir paramai gauti tikrą dokumentą – 2012 m. balandžio 12 d. UAB „B“ pasiūlymą dėl obliavimo-profiliavimo staklių, kotų gamybos linijos ir preso pirkimo, kur 4.1 punkto lentelėje 4.1 eilutėje įrašė melagingus duomenis, jog į įrangos komplektą įeinančios Staklės yra 7 velenų, nors pasiūlytos Staklės yra 6 velenų ir pirkimo techninių specifikacijų neatitinka, bei UAB „B“ vardu pasirašė šį suklastotą dokumentą ir taip suteikė jam juridinę galią, J. S. suklastojus privalomus pirkimui ir paramai gauti dokumentus – 2012 m. balandžio 16 d. pirkimo komisijos posėdžio protokolus Nr. 1 ir Nr. 2 bei 2012 m. balandžio 17 d. pranešimą dėl pirkimo laimėtojo nustatymo, jis kartu su J. S. suklastojo tikrą dokumentą – 2012 m. balandžio 20 d. Paramos gavėjo ir UAB „B“ sutartį Nr. 1, jos 1, 3 ir 4 punktuose įrašė melagingus duomenis, kad Paramos gavėjas nuperka iš UAB „B“ Stakles už 798 000 Lt (231 116,77 Eur), o sutarties priede Nr. 1 punkto Nr. 1.1 lentelės eilutėje 1.1 – kad Staklės yra 7 velenų, nors S. S. ir J. S., susitarus su Staklių tiesiogine tiekėja ir gamintoja, 6 velenų Stakles sutarė įsigyti už 134 659,2 Lt (39 000 Eur), bei UAB „B“ vardu pasirašė šį suklastotą dokumentą – taip suteikė jam juridinę galią, po to, J. S. 2012 m. rugsėjo 28 d. panaudojus minėtus žinomai suklastotus tikrus dokumentus su Paramos gavėjo raštu (Agentūros gavimo registracijos Nr. GDV-5740), pateikus Agentūros Kaimo plėtros ir žuvininkystės programų departamento Vilniaus paramos administravimo skyriui, (duomenys neskelbtini), kaip privalomus paramai gauti ir pirkimo teisėtumą patvirtinančius dokumentus, paleido juos teisinėn apyvarton;

tęsiant nusikalstamą veiklą, 2012 m. rugsėjo 13 d. Paramos gavėjui su Agentūra sudarius paramos sutartį, pagal kurią Paramos gavėjas, norėdamas gauti pirmą 435 179 Lt (126 036,55 Eur) paramos dalį už Stakles, iki 2012 m. lapkričio 15 d. privalėjo pateikti mokėjimo prašymą Agentūrai, jis suklastojo tikrus dokumentus, būtinus Paramos gavėjo išlaidoms pagrįsti, t. y. išrašė Paramos gavėjui UAB „B“ vardu 2012 m. spalio 1 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija OS, Nr. 1, – dėl 239 398,50 Lt (69 334,60 Eur), 2012 m. spalio 8 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija OS, Nr. 2, – dėl 260 549,30 Lt (75 460,29 Eur), 2012 m. spalio 24 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija OS, Nr. 3, – dėl 199 952,50 Lt (57 910,25 Eur), 2012 m. spalio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija OS, Nr. 4, – dėl 98 099,70 Lt (28 411,43 Eur) ir 2012 m. lapkričio 2 d. perdavimo–priėmimo aktą, kuriuose nurodė melagingus duomenis, kad UAB „B“, o ne M. S. įmonė „D“, Paramos gavėjui pardavė ir perdavė 798 000 Lt (231 116,77 Eur) vertės Stakles, nors po derybų Paramos gavėjas Stakles iš tiesioginės tiekėjos ir gamintojos įsigijo už 134 659,2 Lt (39 000 Eur), bei pasirašė šiuos suklastotus dokumentus UAB „B“ vardu, o J. S. pasirašė Paramos gavėjo vardu ir taip suteikė suklastotiems dokumentams juridinę galią. Po to perdavė pirmiau minėtas suklastotas PVM sąskaitas faktūras J. S., kad šis jas panaudotų kredito unijoje „Vilniaus taupomoji kasa“ atliekant keturis mokėjimus UAB „B“ (iš viso dėl 798 000 Lt (231 116,77 Eur) sumos) ir kartu su 2012 m. lapkričio 2 d. perdavimo–priėmimo aktu pateiktų Agentūrai, tai pastarasis ir padarė, 2012 m. spalio 3 d. – 2012 spalio 30 d. laikotarpiu pateikdamas suklastotas PVM sąskaitas faktūras kredito unijai „Vilniaus taupomoji kasa“, 2012 m. lapkričio 15 d. su Paramos gavėjo mokėjimo prašymu gauti paramą Nr. (duomenys neskelbtini) (Agentūros gavimo registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) pateikdamas tas pačias suklastotas PVM sąskaitas faktūras ir 2012 m. lapkričio 2 d. perdavimo–priėmimo aktą Agentūros Kaimo plėtros ir žuvininkystės programų departamento Vilniaus paramos administravimo skyriui, kaip privalomus, Projekto išlaidų tinkamumą ir 435 179 Lt (126 036,55 Eur) paramos lėšų išmokėjimą pagrindžiančius dokumentus, paleido juos teisinėn apyvarton;

tęsiant nusikalstamą veiką, Paramos gavėjui per Kredito uniją,,Vilniaus taupomoji kasa“ sumokėjus UAB „B“ apgaule padidintą Staklių vertę – 798 000 Lt (231 116,77 Eur) (mokėjimo nurodymai: 2012 m. spalio 3 d. – 239 398,50 Lt (69 334,60 Eur), 2012 m. spalio 9 d. – 260 549,30 Lt (75 460,29 Eur), 2012 m. spalio 24 d. – 199 952,50 Lt (57 910,25 Eur), 2012 m. spalio 30 d. – 98 099,70 Lt (28 411,43 Eur), siekiant įteisinti apgaule padidintos Staklių kainos (798 000 Lt (231 116,77 Eur)) ir realios Staklių įsigijimo kainos (134 659,2 Lt (39 000 Eur)) skirtumo grąžinimą Paramos gavėjui per UAB „C“, jis kartu su S. S. suklastojo tikrus dokumentus, būtinus gryniesiems pinigams išmokėti iš UAB „B“ kasos į UAB „C“ kasą, t. y. S. S. įrašius į 2013 m. kovo 4 d. sutarties tarp UAB „C“ ir UAB „B“ I dalies 1 punktą, III dalies 1 punktą ir Sutarties priedą Nr. 1 melagingus duomenis, kad UAB „C“ parduoda, o UAB „B“ perka naudotas medienos dygiavimo stakles „Grecon Supra 2“ už 399 300 Lt (115 645,27 Eur), nors toks turtas UAB „C“ nebuvo apskaitytas, bei sutarties pagrindu 2013 m. kovo 4 d. išrašius PVM sąskaitą faktūrą PAB (be numerio) jis pasirašė šiuos suklastotus dokumentus UAB „B“ vardu, o S. S. pasirašius UAB „C“ vardu, suteikė suklastotiems dokumentams juridinę galią, po to jis pagal S. S. 2013 m. kovo 4 d. išrašytą kasos pajamų orderio kvitą, serija PAB, Nr. 01, kaip UAB „B“ atskaitingas asmuo, neva už naudotas medienos dygiavimo stakles „Grecon Supra 2“ sumokėjo 399 300 Lt (115 645,27 Eur) grynųjų pinigų, kuriuos pats 2012 m. spalio 4 d. – 2012 m. lapkričio 19 d. laikotarpiu paėmė grynaisiais iš UAB „B“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „Swedbank“ banke;

tęsiant nusikalstamą veiklą, 2012 m. lapkričio 12 d. – 2012 m. gruodžio 18 d. laikotarpiu UAB „B“ sumokėjus į biudžetą 138 495,87 Lt (40 111,18 Eur) PVM mokestį už Staklių pardavimą, jis suklastojo tikrus dokumentus, būtinus siekiant Paramos gavėjo naudai iš biudžeto susigrąžinti sumokėtą PVM, t. y. išrašė Paramos gavėjui UAB „B“ vardu 2012 m. spalio 30 d. ir 2012 m. lapkričio 26 d. dvi vienodas PVM sąskaitas faktūras, serija OS, Nr. 5, dėl 798 000 Lt (231 116,77 Eur) sumos ir 2012 m. spalio 30 d. perdavimo–priėmimo aktą, kuriuose nurodė melagingus duomenis, kad UAB „B“, o ne M. S. įmonė „D“, Paramos gavėjui pardavė ir perdavė 798 000 Lt (231 116,77 Eur) vertės Stakles, nors po derybų Paramos gavėjas Stakles iš tiesioginės tiekėjos ir gamintojos įsigijo už 134 659,2 Lt (39 000 Eur), bei pasirašė šiuos suklastotus dokumentus UAB „B“ vardu, o J. S. pasirašius Paramos gavėjo vardu, suteikė suklastotiems dokumentams juridinę galią, po to perdavė pirmiau minėtus suklastotus dokumentus J. S., kad šis juos panaudotų Paramos gavėjo buhalterinėje apskaitoje ir Valstybinei mokesčių inspekcijai teikiant PVM deklaracijas Paramos gavėjo naudai susigrąžinant 134 659,2 Lt (39 000 Eur) PVM mokestį, tai pastarasis ir padarė, Paramos gavėjo buhalterinę apskaitą tvarkančiai UAB „F“, nežinančiai nusikalstamų sumanymų, pateikdamas 2012 m. lapkričio 26 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija OS, Nr. 5, ir 2012 m. spalio 30 d. perdavimo–priėmimo aktą, kaip grąžintiną PVM pagrindžiančius dokumentus, paleido teisinėn apyvarton – apskaitė Paramos gavėjo buhalterinėje apskaitoje ir suformavo grąžintiną PVM mokestį, o 2013 m. kovo 5 d. pateikdamas Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prašymą dėl 138 495,87 Lt (40 111,18 Eur) PVM grąžinimo už Staklių įsigijimą, nuo Valstybinės mokesčių inspekcijos nuslėpė tikrąją Staklių įsigijimo kainą ir nuo jos apskaitomus mokesčius.

Tokiu būdu, nuo Agentūros ir Valstybinės mokesčių inspekcijos nuslėpęs tikrąją Staklių kainą ir jų neatitiktį pirkimo techninėse specifikacijose nurodytiems reikalavimams, jis, veikdamas kartu su J. S. ir S. S., apgaule kito asmens – Paramos gavėjo UAB „A“ naudai įgijo turtinę teisę į didelės 435 179 Lt (126 036,55 Eur) vertės svetimą turtą – Europos Sąjungos paramos, Lietuvos valstybės biudžeto lėšas bei turtinę teisę į didelės, 138 495,87 Lt (40 111,18 Eur), vertės svetimą turtą – iš Lietuvos valstybės biudžeto grąžintiną PVM;

1.2. pagal BK 203 straipsnio 2 dalį už tai, kad vadovavo juridiniam asmeniui, naudojamam neteisėtai veiklai nuslėpti, t. y. V. P., žinodamas, kad UAB „A“ 2011 m. lapkričio 18 d. Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos pateikė paraišką dėl projekto „UAB „A“ verslo plėtra“ Nr. (duomenys neskelbtini) finansavimo ir pati tiesiogiai vykdo derybas su įrangos tiekėja M. S. firma „D“ ir gamintoja Vokietijos įmone „E“, turėdamas tikslą panaudoti juridinį asmenį UAB „B“ nusikalstamoms veikoms – dokumentų suklastojimui ir sukčiavimui nuslėpti, nuo 2012 m. kovo 26 d. vadovavo Bendrovei, jos vardu gamindamas netikrus buhalterinės apskaitos dokumentus panaudojo Bendrovę tam, kad UAB „A“ galėtų melagingai padidinta kaina, nesukuriant pridėtinės vertės, įsigyti Projektui tiekiamą įrangą iš UAB „B“, o ne tiesiogiai iš įrangos tiekėjos M. S. firmos „D“ ir gamintojos Vokietijos įmonės „E“, po to kainos skirtumą apgaule užvaldyti, taip dirbtinai padidinant Europos Sąjungos paramos lėšomis finansuojamo Projekto sąnaudas;

1.3. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį už tai, kad apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą, t. y. jis, būdamas UAB „B“ direktorius, pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 (2003 m. gruodžio 18 d. įstatymo Nr. IX-1914 redakcija) 14 straipsnio 2 dalies nuostatas būdamas atsakingas už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie Bendrovės ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui), pagal 21 straipsnio 1 dalies nuostatas būdamas atsakingas už Bendrovės apskaitos organizavimą pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimus, pagal 21 straipsnio 2 dalies nuostatas būdamas atsakingas už Bendrovės apskaitos dokumentų išsaugojimą, žinodamas, kad, pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsnio nuostatą, ūkio subjektai apskaitą privalo tvarkyti taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama, pateikiama laiku, išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams, tyčia pažeisdamas Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos tvarkymą reglamentuojančius norminius aktus: Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies nuostatą, kuri nurodo, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 13 straipsnio 1 dalies reikalavimą, kad „privalomi šie apskaitos dokumentų rekvizitai: <...> 4) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys; 5) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio rezultatas pinigine ir (arba) kiekybine išraiška. Jeigu ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio rezultatas nurodomas kiekybine išraiška, turi būti nurodyti mato vienetai <...>“, 13 straipsnio 3 dalies reikalavimą, kad „įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus“, 16 straipsnio 1 dalies nuostatą, kad „ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, bei 3 dalies nuostatą, kad „apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine-sistemine arba kita tvarka. Apskaitos registrą pasirašo jį sudaręs asmuo“, ir 2009 m. liepos 22 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 766 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 9 punkto nuostatas, kad atskaitingas asmuo, gautais pinigais atsiskaitęs su kitais ūkio subjektais, pateikia pinigų sumokėjimo įrodymo dokumentus ir nepanaudotus pinigus grąžina į kasą ūkio subjekto vadovo patvirtinta tvarka ir terminais, tačiau ne rečiau kaip kartą per mėnesį, laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2013 m. kovo 31 d., Vilniaus apskrityje, tyrimo tiksliai nenustatytoje vietoje, atstovaudamas Bendrovei, veikdamas jos vardu ir interesais, veikdamas per juridinį asmenį, nežinantį apie daromą nusikalstamą veiką, apgaulingai tvarkė Bendrovės buhalterinę apskaitą, t. y.: žinodamas, kad Bendrovė pagal 2012 m. rugsėjo 19 d. trišalę sutartį Nr. 1-09/2012 iš Vokietijos įmonės „E“ per atstovę Lietuvoje – M. S. firmą,,D“ įsigijo naujas keturpusio obliavimo-profiliavimo stakles,,Timbermax 6-23U“ už 134 659,20 Lt (39 000 Eur), po ko pagal 2012 m. lapkričio 26 d. PVM sąskaitą faktūrą OST Nr. 5 pardavė UAB,,A“ ilgalaikį turtą – tas pačias stakles už 798 000 Lt (231 116,77 Eur) (iš jų 138 495,86 Lt (40 111,18 Eur) pridėtinės vertės mokesčio – dirbtinai padidinta kaina (t. y. už 5–6 kartus didesnę kainą negu pirminė pirkimo kaina), nurodė UAB „G“, nežinančiai apie jo nusikalstamą sumanymą, šias ūkines operacijas dirbtinai padidinta kaina įtraukti į nurodyto laikotarpio Bendrovės buhalterinės apskaitos registrus, tai ši ir padarė, ir į Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktas ataskaitas ir deklaracijas įrašė neteisingus duomenis apie įmonės pajamas ir pelną bei sumažino į biudžetą mokėtinus mokesčius; jis, žinodamas, kad Bendrovė 2012 m. lapkričio 26 d. pagal 2012 m. balandžio 20 d. pirkimo–pardavimo sutartį ir 2012 m. lapkričio 26 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą OS Nr. 5 UAB „A“ pardavė ilgalaikį turtą – naujas keturpusio obliavimo-profiliavimo stakles „Timbermax 6-23U“ už 798 000 Lt (231 116,77 Eur) (iš jų 138 495,86 Lt (40 111,18 Eur) PVM), į kurių vertę neva įeina ir frezų komplekto, įsigyto iš UAB „C“, vertė – 95 590 Lt (27 684,78 Eur) (iš jų 16 590 Lt (4804,80 Eur) PVM), duomenų apie įvykusią ūkinę operaciją nepateikė UAB „G“ ir į Bendrovės buhalterinę apskaitą neįtraukė frezų pardavimo vertės, frezų komplekto pardavimo sandoriui neįformino PVM sąskaitos faktūros ir Bendrovės buhalterinės apskaitos registruose – didžiosios knygos balansinėse sąskaitose 500 „Pardavimo pajamos“ ir 4484 „Mokėtinas PVM“ neapskaitė 79 000 Lt (22 879,98 Eur) pajamų už frezų pardavimą ir apskaičiuoto 16 590 Lt (4804,80 Eur) pardavimo PVM, VMI pateikė netinkamą ir neišsamią informaciją apie Bendrovės pajamas, mokėtinus į biudžetą PVM ir pelno mokesčius, be to, Bendrovės 2012 m. lapkričio 26 d. išrašytoje PVM sąskaitoje faktūroje OS Nr. 5 neįformino frezų pardavimo, kaip vieno privalomo apskaitos dokumento rekvizito, neįvardijo atskiros PVM sąskaitos faktūros, kurioje būtų nurodyti įstatymų nustatyta tvarka privalomi apskaitos dokumentų rekvizitai; jis, žinodamas, kad Bendrovė pagal 2013 m. kovo 4 d. pirkimo–pardavimo sutartį iš UAB „C“ už 399 300 Lt (115 645,27 Eur) (iš jų 69 300 Lt (20 070,67 Eur) PVM) įsigijo medienos dygiavimo stakles „Grecon Supra 2“, duomenų apie įvykusią ūkinę operaciją nepateikė UAB „G“ ir Bendrovės buhalterinės apskaitos registruose neįregistravo 2013 m. kovo 4 d. UAB „C“ išrašytos PVM sąskaitos faktūros PAB (be numerio), kuria įformintas staklių pardavimas, be to, 2013 m. kovo 4 d. Bendrovės vardu, kaip atskaitingas asmuo, už minėtas stakles atsiskaitęs grynaisiais pinigais, pasibaigus mėnesiui, už lėšas neatsiskaitė ir Bendrovės buhalterinės apskaitos registruose neapskaitė 2013 m. kovo 4 d. UAB „C“ išrašyto kasos pajamų orderio, serija PAB, Nr. 1, kuriuo įformintas 399 300 Lt (115 645,27 Eur) grynųjų pinigų priėmimas už Bendrovės pirktas medienos dygiavimo stakles „Grecon Supra 2“, tokiu būdu į Bendrovės buhalterinę apskaitą neįtraukė medienos dygiavimo staklių „Grecon Supra 2“ pirkimo vertės bei apmokėjimo dokumentų už jas, Bendrovės buhalterinėje apskaitoje neapskaitė medienos dygiavimo staklių „Grecon Supra 2“ įsigijimo vertės ir apmokėjimo už jas kasos dokumentų. Dėl šių V. P. veiksmų, kaip nurodyta Vilniaus apskrities VMI 2014 m. liepos 2 d. specialisto išvadoje (duomenys neskelbtini), iš dalies negalima nustatyti UAB „B“ 2012 metų turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, buvusių laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2013 m. kovo 31 d.;

1.4. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu) už tai, kad apgaule kitų asmenų naudai išvengė turtinės prievolės, t. y. jis, būdamas UAB „B“ direktorius, laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2013 m. kovo 31 d. Vilniaus apskrityje, tyrimo tiksliai nenustatytoje vietoje, atstovaudamas Bendrovei, veikdamas jos vardu ir interesais, žinodamas, kad, pagal 2001 m. gruodžio 30 d. Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 4 straipsnio 1 dalies nuostatą, „Lietuvos vieneto mokesčio bazė yra visos Lietuvos Respublikoje ir užsienio valstybėse uždirbtos pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvos Respublikoje ir ne Lietuvos Respublikoje“, iš anksto žinodamas, kad Bendrovė 2012 m. lapkričio mėn. pardavė UAB „A“ frezas, jų pardavimo PVM sąskaita faktūra nebuvo išrašyta, Bendrovės didžiosios knygos balansinėse sąskaitose 500 „Pardavimo pajamos“ ir 4484 „Mokėtinas PVM“ neapskaityta 79 000 Lt (22 879,98 Eur) pajamų bei neapskaičiuota 16 590 Lt (4804,80 Eur) pardavimo PVM ir šių sumų, pažeisdamas 2002 m. kovo 5 d. Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 14 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatą („<...> kai už tiekiamą prekę ar teikiamą paslaugą PVM sąskaita faktūra neišrašyta, prievolė apskaičiuoti PVM atsiranda įvykus tam iš nurodytų įvykių, kuris įvyksta anksčiau: 1) kai prekė perduodama ar paslauga suteikiama arba 2) kai gaunamas atlygis už patiektą prekę ar suteiktą paslaugą“) ir 86 straipsnio nuostatą („Mokestinio laikotarpio PVM deklaracijos formą, reikalaujamus joje pateikti duomenis ir jos užpildymo tvarką nustato centrinis mokesčio administratorius“), nepateikė objektyvių duomenų apie šią ūkinę operaciją Bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkiusiai ir mokesčių deklaracijas teikusiai UAB „G“, pastarosios darbuotojai, nežinodami apie jo (V. P.) nusikalstamą sumanymą ir įvykusią ūkinę operaciją, neįtraukė šių duomenų į 2013 m. sausio 2 d. elektroniniu būdu Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktą Bendrovės 2012 m. 11 mėn. pridėtinės vertės mokesčio deklaraciją (FR0600), todėl Bendrovė nesumokėjo 16 590 Lt (4804,80 Eur) pardavimo PVM, ir 2013 m. balandžio 26 d. elektroniniu būdu Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktoje 2012 m. metinėje pelno mokesčio deklaracijoje (PLN204) nedeklaravo 79 000 Lt (22 879,98 Eur) pajamų už UAB „A“ parduotas frezas ir šia suma sumažino 2012 m. apmokestinamąjį pelną 3950 Lt (1144 Eur) (79 000 Lt (22 879,98 Eur) x 5 proc.), tokiu būdu jis (V. P.) apgaule kito asmens – UAB „B“ naudai išvengė 20 540 Lt (5948,80 Eur) (16 590 Lt (4804,80 Eur) + 3950 Lt (1144 Eur)) vertės mokėtinos pridėtinės vertės ir pelno mokesčių turtinės prievolės Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui, padarydamas nurodyto dydžio turtinę žalą.

2. J. S. pripažintas kaltu ir nuteistas:

2.1. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį už tai, kad suklastojo tikrus dokumentus ir apgaule kitų asmenų naudai įgijo teisę į didelės vertės svetimą turtą, t. y. jis, būdamas UAB „A“ akcininkas (50 proc. akcijų) ir direktorius, atstovaudamas bendrovei, veikdamas jos vardu ir interesais, Paramos gavėjo vardu 2011 m. lapkričio 18 d. Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos pateikė paraišką dėl projekto „UAB „A“ verslo plėtra“ Nr. (duomenys neskelbtini) 690 560 Lt (200 000 Eur) išlaidų finansavimo Europos Sąjungos paramos lėšomis ir siekdamas su Agentūra sudaryti Paramos sutartį, žinodamas, kad norėdamas gauti Europos Sąjungos paramos lėšas Paramos gavėjas privalo atlikti pirkimo procedūras, laikotarpiu nuo 2012 m. kovo 22 d. iki 2013 m. kovo 5 d. Vilniaus apskrityje, tyrimo tiksliai nenustatytoje vietoje, veikdamas grupe kartu su tėvu – UAB „C“ direktoriumi S. S. bei UAB „B“ vieninteliu akcininku ir direktoriumi V. P., iš anksto susitarė panaudoti UAB „B“ tik kaip tarpininkę, turint tikslą įteisinti apsimestinį sandorį, kuriuo siekiama, kad Paramos gavėjas įgytų mokestinį pranašumą, dirbtinai padidinta verte įsigytų ir užsipajamuotų pirkimo techninių specifikacijų neatitinkantį, 6 velenų vietoj 7 velenų, ilgalaikį turtą – keturpusio obliavimo-profiliavimo stakles „Timbermax 6-23U“ bei gautų žymiai didesnę paramą iš Agentūros, turėdamas nusikalstamą sumanymą, kurį apėmė bendra tyčia, suklaidinti Agentūrą ir neteisėtai, apgaule Paramos gavėjo naudai įgyti Europos Sąjungos ir Lietuvos valstybės biudžeto lėšas, be to, suformuoti didesnį pirkimo pridėtinės vertės mokestį bei jį susigrąžinti iš biudžeto. V. P. suklastojus tikrus dokumentus ir juos panaudojus, perregistravus vadovavimą UAB „B“ savo vardu, jis (J. S.) suklastojo privalomą pirkimui ir paramai gauti tikrą dokumentą – 2012 m. balandžio 3 d. Kvietimą pateikti prekių pasiūlymą, jame įrašė melagingus duomenis, kad Paramos gavėjas UAB „B“ kviečia dalyvauti pirkimo konkurse perkant 7 velenų obliavimo-profiliavimo staklių, kotų gamybos liniją ir presą, nors pats kartu su tėvu S. S. tiesiogiai vykdė derybas su įrangos tiekėja M. S. firma „D“ ir gamintoja Vokietijos įmone „E“ dėl 6 velenų Staklių įsigijimo ir privalomos pirkimo procedūros realiai nevykdė, po ko pateikė suklastotą dokumentą V. P., V. P. suklastojus privalomą pirkimui ir paramai gauti tikrą dokumentą 2012 m. balandžio 12 d. UAB „B“ pasiūlymą dėl obliavimo-profiliavimo staklių, kotų gamybos linijos ir preso pirkimo, kur 4.1 punkto lentelėje 4.1 eilutėje įrašius melagingus duomenis, jog į įrangos komplektą įeinančios Staklės yra 7 velenų, nors pasiūlytos Staklės yra 6 velenų ir pirkimo techninių specifikacijų neatitinka, jis (J. S.) suklastojo privalomus pirkimui ir paramai gauti dokumentus – 2012 m. balandžio 16 d. pirkimo komisijos posėdžio protokolus Nr. 1 ir Nr. 2 bei 2012 m. balandžio 17 d. pranešimą dėl pirkimo laimėtojo nustatymo – ir kartu su V. P. suklastojo tikrą dokumentą – 2012 m. balandžio 20 d. Paramos gavėjo ir UAB „B“ sutartį Nr. 1, jos 1, 3 ir 4 punktuose įrašė melagingus duomenis, kad Paramos gavėjas nuperka iš UAB „B“ Stakles už 798 000 Lt (231 116,77 Eur), o sutarties priede Nr. 1 punkto Nr. 1.1 lentelės eilutėje 1.1 – kad Staklės yra 7 velenų, nors, S. S. ir J. S. susitarus su Staklių tiesiogine tiekėja ir gamintoja, 6 velenų Stakles sutarta įsigyti už 134 659,2 Lt (39 000 Eur), bei Paramos gavėjo vardu pasirašė šį suklastotą dokumentą, taip suteikė jam juridinę galią, po ko jis (J. S.) 2012 m. rugsėjo 28 d. panaudojo minėtus žinomai suklastotus tikrus dokumentus su Paramos gavėjo raštu (Agentūros gavimo registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) ir pateikė Agentūros Kaimo plėtros ir žuvininkystės programų departamento Vilniaus paramos administravimo skyriui kaip privalomus paramai gauti ir pirkimo teisėtumą patvirtinančius dokumentus, paleido juos teisinėn apyvarton ir apgaule nuo Agentūros nuslėpė Staklių kainos padidinimą ir išankstinius susitarimus su UAB „B“;

tęsiant nusikalstamą veiklą, jis 2012 m. rugsėjo 13 d. Paramos gavėjo vardu su Agentūra pasirašė paramos sutartį, pagal kurią Paramos gavėjas, norėdamas gauti pirmą 435 179 Lt (126 036,55 Eur) paramos dalį už Stakles, iki 2012 m. lapkričio 15 d. privalėjo pateikti mokėjimo prašymą Agentūrai, V. P. suklastojus tikrus dokumentus, būtinus Paramos gavėjo išlaidoms pagrįsti, UAB „B“ PVM sąskaitas faktūras: 2012 m. spalio 1 d., serija OS, Nr. 1, – dėl 239 398,50 Lt (69 334,60 Eur) sumos, 2012 m. spalio 8 d., serija OS, Nr. 2, – dėl 260 549,30 Lt (75 460,29 Eur) sumos, 2012 m. spalio 24 d., serija OS, Nr. 3, – dėl 199 952,50 Lt (57 910,25 Eur) sumos, 2012 m. spalio 30 d., serija OS, Nr. 4, – dėl 98 099,70 Lt (28 411,43 Eur) sumos ir 2012 m. lapkričio 2 d. perdavimo–priėmimo aktą, kuriuose nurodžius melagingus duomenis, kad UAB „B“, o ne M. S. įmonė „D“, Paramos gavėjui pardavė ir perdavė 798 000 Lt (231 116,77 Eur) vertės Stakles, nors po derybų Paramos gavėjas Stakles iš tiesioginės tiekėjos ir gamintojos įsigijo už 134 659,2 Lt (39 000 Eur), jis (J. S.) pirmiau paminėtus suklastotus tikrus dokumentus panaudojo, 2012 m. spalio 3 d. – 2012 m. spalio 30 d. laikotarpiu pateikė suklastotas PVM sąskaitas faktūras kredito unijai „Vilniaus taupomoji kasa“, atliekant keturis mokėjimus UAB „B“ (iš viso dėl 798 000 Lt (231 116,77 Eur) sumos), po to 2012 m. lapkričio 15 d. su Paramos gavėjo mokėjimo prašymu gauti paramą Nr. (duomenys neskelbtini) (Agentūros gavimo registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) pateikė tas pačias suklastotas PVM sąskaitas faktūras ir 2012 m. lapkričio 2 d. perdavimo–priėmimo aktą Agentūros Kaimo plėtros ir žuvininkystės programų departamento Vilniaus paramos administravimo skyriui kaip privalomus, Projekto išlaidų tinkamumą ir 435 179 Lt (126 036,55 Eur) paramos lėšų išmokėjimą pagrindžiančius dokumentus, paleido juos teisinėn apyvarton ir apgaule nuo Agentūros nuslėpė realią Staklių kainą;

tęsiant nusikalstamą veiką, Paramos gavėjui per kredito uniją,,Vilniaus taupomoji kasa“ sumokėjus UAB „B“ apgaule padidintą Staklių vertę – 798 000 Lt (231 116,77 Eur) (mokėjimo nurodymai: 2012 m. spalio 3 d. – 239 398,50 Lt (69 334,60 Eur), 2012 m. spalio 9 d. – 260 549,30 Lt (75 460,29 Eur), 2012 m. spalio 24 d. – 199 952,50 Lt (57 910,25 Eur), 2012 m. spalio 30 d. – 98 099,70 Lt (28 411,64 Eur), 2012 m. lapkričio 12 d. – 2012 m. gruodžio 18 d. laikotarpiu UAB „B“ sumokėjus į biudžetą 138 495,87 Lt (40 111,18 Eur) (PVM mokestį už Staklių pardavimą, V. P. ir S. S. apgaule padidintos Staklių kainos (798 000 Lt (231 116,77 Eur)) ir realios Staklių įsigijimo kainos (134 659,2 Lt (40 158,48 Eur)) skirtumą grąžinus Paramos gavėjui per UAB „C“, jis (J. S.) pasirašė Paramos gavėjo vardu ir panaudojo V. P. suklastojus tikrus dokumentus, 2012 m. spalio 30 d. ir 2012 m. lapkričio 26 d. dvi vienodas UAB „B“ PVM sąskaitas faktūras, serija OS, Nr. 5, dėl 798 000 Lt (231 116,77 Eur) sumos ir 2012 m. spalio 30 d. perdavimo–priėmimo aktą (būtinus, kad Paramos gavėjo naudai iš biudžeto būtų susigrąžintas sumokėtas PVM), t. y. pateikė Paramos gavėjo buhalterinę apskaitą tvarkančiai UAB „F“, nežinančiai nusikalstamų sumanymų, 2012 m. lapkričio 26 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija OS, Nr. 5, ir 2012 m. spalio 30 d. perdavimo–priėmimo aktą, kaip grąžintiną PVM pagrindžiančius dokumentus, ir apgaule įtraukė juos į Paramos gavėjo buhalterinę apskaitą bei suformavo grąžintiną PVM mokestį, o 2013 m. kovo 5 d. pateikė Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prašymą dėl 138 495,87 Lt (40 111,18 Eur) PVM grąžinimo už Staklių įsigijimą ir apgaule nuo Valstybinės mokesčių inspekcijos nuslėpė tikrąją Staklių įsigijimo kainą ir nuo jos apskaitomus mokesčius.

Tokiu būdu, nuo Agentūros ir Valstybinės mokesčių inspekcijos nuslėpęs tikrąją Staklių kainą ir jų neatitiktį pirkimo techninėse specifikacijose nustatytiems reikalavimams, jis, veikdamas kartu su S. S. ir V. P., apgaule kito asmens – Paramos gavėjo UAB „A“ naudai įgijo turtinę teisę į didelės, 435 179 Lt (126 036,55 Eur), vertės svetimą turtą – Europos Sąjungos paramos, Lietuvos valstybės biudžeto lėšas bei turtinę teisę į didelės, 138 495,87 Lt (40 111,18 Eur), vertės svetimą turtą – iš Lietuvos valstybės biudžeto grąžintiną PVM;

2.2. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį už tai, kad apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą, t. y. jis, būdamas UAB „A“ direktorius ir vienintelis akcininkas, pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 (2003 m. gruodžio 18 d. įstatymo Nr. IX-1914 redakcija) 14 straipsnio 2 dalies nuostatas būdamas atsakingas už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui), pagal 21 straipsnio 1 dalies nuostatas būdamas atsakingas už Bendrovės apskaitos organizavimą pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimus, pagal 21 straipsnio 2 dalies nuostatas būdamas atsakingas už Bendrovės apskaitos dokumentų išsaugojimą, žinodamas, kad ūkio subjektai apskaitą privalo tvarkyti taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama, pateikiama laiku, išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams, laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2013 m. kovo 31 d. Vilniaus apskrityje, tyrimo tiksliai nenustatytoje vietoje, atstovaudamas Bendrovei, veikdamas jos vardu ir interesais, veikdamas per juridinį asmenį, nežinantį apie daromą nusikalstamą veiką, apgaulingai tvarkė Bendrovės buhalterinę apskaitą, t. y.: žinodamas, kad Bendrovė pagal 2012 m. lapkričio 26 d. PVM sąskaitą faktūrą OST Nr. 5 iš UAB,,B“ įsigijo ilgalaikį turtą – naujas keturpusio obliavimo-profiliavimo stakles („Timbermax 6-23U“) už 798 000 Lt (231 116,77), iš jų 138 495,86 Lt (40 111,17 Eur) PVM, dirbtinai padidinta kaina, nurodė UAB „F“, nežinančiai apie jo nusikalstamą sumanymą, šias ūkines operacijas dirbtinai padidinta kaina įtraukti į nurodyto laikotarpio Bendrovės buhalterinės apskaitos registrus, tai ši ir padarė, Bendrovė buhalterinės apskaitos registruose įrašė duomenis apie ūkines operacijas, kurios nėra susijusios su turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ir struktūros pasikeitimu, o sudarytos tik turint tikslą gauti mokestinę naudą, dirbtinai padidinta kaina įformino ūkines operacijas, į VMI pateiktas ataskaitas ir deklaracijas įrašė neteisingus duomenis apie įmonės pajamas ir pelną bei sumažino į biudžetą mokėtinus mokesčius, tokiu būdu pažeidė Buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatas: 4 straipsnį – „Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams.“ Bendrovė pateikė netinkamą ir neišsamią informaciją apie Bendrovės pajamas, mokėtinus į biudžetą PVM ir pelno mokesčius; 6 straipsnio 2 dalį – „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“. Dėl šių J. S. veiksmų, kaip nurodyta Vilniaus apskrities VMI 2014 m. liepos 16 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini), iš dalies negalima nustatyti UAB „A“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, buvusių laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2013 m. kovo 31 d.;

2.3. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu) už tai, kad apgaule kitų asmenų naudai išvengė turtinės prievolės, t. y. jis, būdamas UAB „A“ direktorius ir vienintelis akcininkas, laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2013 m. kovo 31 d. Vilniaus apskrityje, tyrimo tiksliai nenustatytoje vietoje, atstovaudamas Bendrovei, veikdamas jos vardu ir interesais, turėdamas tikslą Bendrovės naudai išvengti turtinės prievolės, sumokėti į valstybės biudžetą pridėtinės vertės mokestį, Bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkiusiai ir mokesčių deklaracijas teikusiai uždarajai akcinei bendrovei „F“ tyčia laiku nepateikė duomenų ir dokumentų apie ūkines operacijas: 2012 m. rugsėjo 26 d. PVM sąskaitų faktūrų Wood Nr. 7 ir Wood Nr. 8 bei 2013 m. kovo 15 d. PVM sąskaitos faktūros Wood Nr. 13-03-15, o UAB „F“ darbuotojai, nežinodami apie jo (J. S.) nusikalstamą sumanymą ir įvykusias ūkines operacijas, Bendrovės 2012 m. sausio 1 d. – 2013 m. kovo 31 d. PVM deklaracijose (forma FR0600) įrašė neteisingus duomenis apie vykdytų sandorių vertę, pardavimo PVM, t. y. nedeklaravo: 2012 m. 09 mėn. – 31 554,60 Lt (9138,84 Eur) PVM apmokestinamų pajamų, kai PVM išskaito pirkėjas, PVM įstatymo 96 straipsnio nustatytais atvejais, už UAB „H“ parduotą metalo laužą ir 14 049,75 Lt (4069,09 Eur) apmokestinamų pajamų ir nuo jų apskaičiuoto 2950,45 Lt (854,51 Eur) pardavimo PVM, už M. S. firmai „D“ atliktus stogo dengimo darbus, 2013 m. 03 mėn. – 16 815 Lt (4869,96 Eur) apmokestinamų pajamų ir nuo jų apskaičiuoto 3531,15 Lt (1022,69Eur) pardavimo PVM, už UAB „B“ atliktus medienos kirtimo darbus. Tokiu būdu, nuo VMI nuslėpęs PVM apmokestinamų sandorių vertę, J. S. apgaule kito asmens – UAB „A“ naudai išvengė 6481 Lt (1877,02 Eur) (2950 Lt (854,38 Eur) + 3531 Lt (1022,65 Eur)) vertės mokėtinos pridėtinės vertės mokesčio prievolės Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui, padarydamas nurodyto dydžio turtinę žalą.

3. S. S. pripažintas kaltu ir nuteistas:

3.1. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį už tai, kad suklastojo tikrus dokumentus ir apgaule kitų asmenų naudai įgijo teisę į didelės vertės svetimą turtą, t. y. jis, būdamas UAB „C“ direktorius ir vienintelis akcininkas, atstovaudamas bendrovei ir veikdamas jos vardu, žinodamas, kad UAB „A“, kurios direktorius ir vienas iš akcininkų yra jo sūnus J. S., 2011 m. lapkričio 18 d. Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos pateikė paraišką dėl projekto „UAB „A“ verslo plėtra“ Nr. (duomenys neskelbtini) 690 560 Lt (200 000 Eur) išlaidų finansavimo Europos Sąjungos paramos lėšomis ir siekia su Agentūra sudaryti Paramos sutartį, kad norėdamas gauti Europos Sąjungos paramos lėšas Paramos gavėjas privalo atlikti pirkimo procedūras, laikotarpiu nuo 2012 m. kovo 22 d. iki 2013 m. kovo 5 d. Vilniaus apskrityje, tyrimo tiksliai nenustatytoje vietoje, veikdamas grupe kartu su minėtu Paramos gavėjo direktoriumi J. S. bei UAB „B“ vieninteliu akcininku ir direktoriumi V. P., iš anksto susitarė panaudoti UAB „B“ tik kaip tarpininkę, turint tikslą įteisinti apsimestinį sandorį, kuriuo siekiama, kad Paramos gavėjas įgytų mokestinį pranašumą, dirbtinai padidinta verte įsigytų ir užsipajamuotų pirkimo techninių specifikacijų neatitinkantį, 6 velenų vietoj 7 velenų, ilgalaikį turtą – keturpusio obliavimo-profiliavimo stakles „Timbermax 6-23U“ bei gautų žymiai didesnę paramą iš Agentūros, kartu su sūnumi tiesiogiai vykdė derybas su įrangos tiekėja M. S. firma „D“ ir gamintoja Vokietijos įmone „E“, turėdamas nusikalstamą sumanymą, kurį apėmė bendra tyčia, suklaidinti Agentūrą ir neteisėtai, apgaule Paramos gavėjo naudai įgyti Europos Sąjungos ir Lietuvos valstybės biudžeto lėšas, be to, suformuoti didesnį pirkimo pridėtinės vertės mokestį bei jį susigrąžinti iš biudžeto, V. P. suklastojus tikrus dokumentus ir juos panaudojus, perregistravus vadovavimą UAB „B“ savo vardu, J. S. ir V. P., suklastojus privalomus pirkimui ir paramai gauti tikrus Projekto dokumentus dėl staklių įsigijimo bei dokumentus, būtinus Paramos gavėjo naudai iš biudžeto susigrąžinti sumokėtą PVM, ir juos panaudojus,

tęsiant nusikalstamą veiką, Paramos gavėjui per kredito uniją,,Vilniaus taupomoji kasa“ sumokėjus UAB „B“ apgaule padidintą Staklių vertę – 798 000 Lt (231 116,77 Eur) (mokėjimo nurodymai: 2012 m. spalio 3 d. – 239 398,50 Lt (69 334,60 Eur), 2012 m. spalio 9 d. – 260 549,30 Lt (75 460,29 Eur), 2012 m. spalio 24 d. – 199 952,50 Lt (57 910,25 Eur), 2012 m. spalio 30 d. – 98 099,70 Lt (57 910,25 Eur), siekiant įteisinti apgaule padidintos Staklių kainos (798 000 Lt (231 116,77 Eur)) ir realios Staklių įsigijimo kainos (134 659,2 Lt (39 000 Eur)) skirtumo grąžinimą Paramos gavėjui per UAB „C“, jis kartu su V. P. suklastojo tikrus dokumentus, būtinus gryniesiems pinigams išmokėti iš UAB „B“ kasos į UAB „C“ kasą, t. y. jis įrašė į 2013 m. kovo 4 d. sutarties tarp UAB „C“ ir UAB „B“ I dalies 1 punktą, III dalies 1 punktą ir Sutarties priedą Nr. 1 melagingus duomenis, kad UAB „C“ parduoda, o UAB „B“ perka naudotas medienos dygiavimo stakles „Grecon Supra 2“ už 399 300 Lt (115 645,27 Eur), nors toks turtas UAB „C“ nebuvo apskaitytas, bei sutarties pagrindu 2013 m. kovo 4 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą PAB (be numerio), jis pasirašė šiuos suklastotus dokumentus UAB „C“ vardu, o V. P. pasirašius UAB „B“ vardu, suteikė suklastotiems dokumentams juridinę galią, po to jis išrašė 2013 m. kovo 4 d. kasos pajamų orderio kvitą, serija PAB, Nr. 01, neva už naudotas medienos dygiavimo stakles „Grecon Supra 2“, o V. P. pagal jį sumokėjo 399 300 Lt (115 645,27 Eur) grynųjų pinigų, kuriuos pats, kaip UAB „B“ atskaitingas asmuo, 2012 m. spalio 4 d. – 2012 m. lapkričio 19 d. laikotarpiu paėmė grynaisiais iš UAB „B“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „Swedbank“ banke.

Tokiu būdu, nuo Agentūros ir Valstybinės mokesčių inspekcijos nuslėpęs tikrąją Staklių kainą ir jų neatitiktį pirkimo techninėse specifikacijose nurodytiems reikalavimams, jis, veikdamas kartu su J. S. ir V. P., apgaule kito asmens – Paramos gavėjo UAB „A“ naudai įgijo turtinę teisę į didelės, 435 179 Lt (126 036,55 Eur), vertės svetimą turtą – Europos Sąjungos paramos, Lietuvos valstybės biudžeto lėšas bei turtinę teisę į didelės, 138 495,87 Lt (40 111,18 Eur), vertės svetimą turtą – iš Lietuvos valstybės biudžeto grąžintiną PVM;

3.2. pagal BK 223 straipsnio 1 dalį (pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu) už tai, kad aplaidžiai tvarkė buhalterinę apskaitą, t. y. jis, būdamas UAB „C“ direktorius ir vienintelis akcininkas, pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalies nuostatą būdamas atsakingas už Bendrovės buhalterinės apskaitos organizavimą pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimus, pagal 21 straipsnio 2 dalies nuostatą būdamas atsakingas už Bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentų išsaugojimą, pagal 2004 m. kovo 30 d. Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo Nr. IX-2084 12 straipsnio 2 dalies nuostatą būdamas atsakingas už privataus juridinio asmens veiklos dokumentų išsaugojimą, žinodamas, kad ūkio subjektai buhalterinę apskaitą privalo tvarkyti taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama, pateikiama laiku, išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams, pažeidė: Buhalterinės apskaitos įstatymo 19 straipsnio 1 dalies nuostatą („apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“) ir 19 straipsnio 2 dalies nuostatą („patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka vadovaujantis Dokumentų ir archyvų įstatymo nuostatomis“), Dokumentų ir archyvų įstatymo 12 straipsnio 1 dalies nuostatą, kad „valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos ir įmonės, valstybės įgalioti asmenys, nevalstybinės organizacijos, privatūs juridiniai asmenys privalo: 1) saugoti dokumentus patikimoje ir saugioje aplinkoje, įvertindami galimus rizikos veiksnius; 2) išsaugoti savo veiklos dokumentus reikiamą laiką, kad būtų užtikrinti veiklos įrodymai, apsaugotos su ja susijusių fizinių ir juridinių asmenų teisės“, laikotarpiu nuo 1992 m. birželio 26 d. iki 2013 m. kovo 31 d. Vilniaus apskrityje, tyrimo tiksliai nenustatytoje vietoje, įstatymų nustatytą laiką nesaugojo buhalterinės apskaitos dokumentų, t. y. Bendrovės archyve ir buhalterinėje apskaitoje nesaugojo dokumentų apie kito juridinio asmens UAB „B“ akcijų įsigijimą ar jų pardavimą. Šiais savo veiksmais S. S. pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos tvarkymą reglamentuojančius norminius aktus ir dėl to laikotarpiu nuo 1992 m. birželio 26 d. iki 2013 m. kovo 31 d. iš dalies negalima nustatyti UAB „C“ turto dydžio;

3.3. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu) už tai, kad apgaule kitų asmenų naudai išvengė didelės vertės turtinės prievolės, t. y. jis, būdamas UAB „C“ direktorius ir vienintelis akcininkas, laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2013 m. kovo 31 d. Vilniaus apskrityje, tyrimo tiksliai nenustatytoje vietoje, atstovaudamas Bendrovei, veikdamas jos vardu ir interesais, turėdamas tikslą Bendrovės naudai išvengti didelės vertės turtinės prievolės, sumokėti į valstybės biudžetą pridėtinės vertės mokestį, Bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkiusiai ir mokesčių deklaracijas teikusiai uždarajai akcinei bendrovei „F“ tyčia nepateikė objektyvių duomenų apie ūkines operacijas, kad Bendrovės: PVM apmokestinamų sandorių, apmokestinamų standartiniu 21 proc. PVM tarifu, vertė sudaro 413 247 Lt (119 684,60 Eur), PVM apmokestinamų sandorių, kai PVM išskaito pirkėjas, apmokestinamoji vertė iš viso sudaro 54 183 Lt (15 692,48 Eur), kitų PVM apmokestinamų sandorių, apmokestinamų 0 proc. PVM tarifu, vertė iš viso sudaro 13 092 Lt (3791,71 Eur), pardavimo PVM sudaro 86 782 Lt (25 133,80 Eur), pirkimo PVM (PVM atskaita) sudaro 9201 Lt (2664,79 Eur), mokėtinas į biudžetą PVM sudaro 77 581 Lt (22 469,01 Eur), o UAB „F“ darbuotojai, nežinodami apie jo (S. S.) nusikalstamą sumanymą ir įvykusias ūkines operacijas, Bendrovės 2012 m. sausio 1 d. – 2013 m. kovo 31 d. PVM deklaracijose (forma FR0600) įrašė neteisingus duomenis, t. y. PVM deklaracijos 11 laukelyje „PVM apmokestinami sandoriai“ įrašė 55 537 Lt (16 084,63 Eur), arba 357 710 Lt (103 599,98 Eur) (413 247 Lt (119 684,60 Eur) – 55 537 Lt (16 084,63 Eur) mažiau, PVM deklaracijos 12 laukelyje „PVM apmokestinami sandoriai, kai PVM išskaito pirkėjas (96 straipsnyje nustatytais atvejais)“ įrašė 26 074 Lt (7551,55 Eur), arba 28 109 Lt (8140,93 Eur) (54 183 Lt (15 667,98 Eur) – 26 074 Lt (7551,55 Eur) mažiau, PVM deklaracijos 19 laukelyje „Kiti PVM apmokestinami sandoriai (0 proc.)“ neįrašė duomenų apie kitų 0 PVM tarifu apmokestinamų sandorių vertę 13 092 (3791,71 Eur), PVM deklaracijos 29 laukelyje „Standartinio tarifo pardavimo PVM“ įrašė 11 663 Lt (3377,84 Eur), arba 75 119 Lt (21 755,97 Eur) (86 782 Lt (25 133,80 Eur) – 11 663 Lt (3377,84 Eur) mažiau, PVM deklaracijos 25 laukelyje „Įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM“ ir 35 laukelyje „Atskaitomas PVM“ įrašė 8569 Lt (2481,75 Eur), arba 632 Lt (183,04 Eur) (9201 Lt (2664,79 Eur) – 8569 Lt (2481,75 Eur) mažiau, PVM deklaracijų 36 laukelyje „Mokėtinas į biudžetą PVM“ įrašė 3094 Lt (896,08 Eur), arba 74 487 Lt (21 572,93 Eur) (77 581 Lt (22 469,01 Eur) – 3094 Lt (896,08 Eur) mažiau. Tokiu būdu, nuo Valstybinės mokesčių inspekcijos nuslėpęs PVM apmokestinamų sandorių vertę, S. S. apgaule kito asmens – UAB „C“ naudai išvengė didelės, 74 487 Lt (21 572,93 Eur), vertės prievolės sumokėti į valstybės biudžetą PVM, taip padarydamas nurodytos vertės turtinę žalą valstybės biudžetui.

4. Juridinis asmuo – UAB „B“ pripažintas kaltu ir nuteistas:

4.1. pagal BK 20 straipsnį ir 182 straipsnio 2 dalį bei 20 straipsnį ir 300 straipsnio 1 dalį už tai, kad suklastojo tikrus dokumentus ir apgaule kitų asmenų naudai įgijo teisę į didelės vertės svetimą turtą, t. y. juridinis asmuo UAB „B“, atstovaujamas Bendrovės direktoriaus ir akcininko V. P., turinčio teisę atstovauti Bendrovei, jos vardu priimti sprendimus bei vadovauti ir kontroliuoti visą Bendrovės veiklą, žinančio, kad UAB „A“ 2011 m. lapkričio 18 d. Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos pateikė paraišką dėl projekto „UAB „A“ verslo plėtra“ Nr. (duomenys neskelbtini) 690 560 Lt (200 000 Eur) išlaidų finansavimo Europos Sąjungos paramos lėšomis ir siekia su Agentūra sudaryti Paramos sutartį, kad norėdamas gauti Europos Sąjungos paramos lėšas Paramos gavėjas privalo atlikti pirkimo procedūras, kad Paramos gavėjo direktorius J. S. ir jo tėvas S. S. tiesiogiai vykdo derybas su įrangos tiekėja M. S. firma „D“ ir gamintoja Vokietijos įmone „E“, laikotarpiu nuo 2012 m. kovo 22 d. iki 2013 m. kovo 5 d. Vilniaus apskrityje, tyrimo tiksliai nenustatytoje vietoje, V. P., atstovaujant Bendrovei, veikiant jos vardu ir interesais, grupe kartu su minėtais asmenimis – Paramos gavėjo direktoriumi J. S. bei jo tėvu – UAB „C“ direktoriumi S. S., iš anksto susitarus panaudoti Bendrovę tik kaip tarpininkę, turint tikslą įteisinti apsimestinį sandorį, kuriuo siekiama, kad Paramos gavėjas įgytų mokestinį pranašumą, dirbtinai padidinta verte įsigytų ir užsipajamuotų pirkimo techninių specifikacijų neatitinkantį ilgalaikį turtą – 6 velenų keturpusio obliavimo profiliavimo stakles „Timbermax 6-23U“ bei gautų žymiai didesnę paramą iš Agentūros, turint nusikalstamą sumanymą, kurį apėmė bendra tyčia, suklaidinti Agentūrą ir neteisėtai, apgaule Paramos gavėjo naudai įgyti Europos Sąjungos ir Lietuvos valstybės biudžeto lėšas, be to, suformuoti didesnį pirkimo pridėtinės vertės mokestį bei jį susigrąžinti iš biudžeto, suklastojus tikrus dokumentus, t. y. V. P. suklastojus tikrą dokumentą – 2012 m. kovo 22 d. UAB „B“ vienintelio akcininko sprendimą, kurio 3 punkte įrašius melagingus duomenis apie tai, kad iš einamų pareigų nuo 2012 m. kovo 23 d. atleidžiamas Bendrovės direktorius O. M., nors toks asmuo Bendrovėje direktoriumi niekada nedirbo, V. P. save išrinkus Bendrovės direktoriumi, žinomai suklastotą dokumentą pasirašius kaip Bendrovės akcininkui, taip dokumentui suteikdamas juridinę galią, po to 2012 m. kovo 26 d. šį žinomai suklastotą tikrą dokumentą panaudojus, paleidus į teisinę apyvartą – pateikus VĮ Registrų centrui ir jo pagrindu perregistravus vadovavimą Bendrovei savo vardu, J. S., suklastojus privalomą pirkimui ir paramai gauti tikrą dokumentą – 2012 m. balandžio 3 d. Kvietimą pateikti prekių pasiūlymą, jame įrašius melagingus duomenis, kad Paramos gavėjas Bendrovę kviečia dalyvauti pirkimo konkurse perkant 7 velenų obliavimo profiliavimo staklių, kotų gamybos liniją ir presą, nors S. S. ir J. S., veikiant Paramos gavėjo vardu ir vykdant derybas su tiesiogine tiekėja ir gamintoja, privalomos pirkimo procedūros realiai vykdomos nebuvo, V. P. įrašius minėtame suklastotame dokumente rankraštinius įrašus „Gauta 2012-04-03 V. P.“ ir pasirašius kaip Bendrovės atsakingam asmeniui už dokumento gavimą, taip dokumentui suteikus juridinę galią, V. P. suklastojus tikrą dokumentą – privalomą pirkimui ir paramai gauti tikrą dokumentą – 2012 m. balandžio 12 d. UAB „B“ pasiūlymą dėl obliavimo-profiliavimo staklių, kotų gamybos linijos ir preso pirkimo, kur 4.1 punkto lentelėje 4.1 eilutėje įrašius melagingus duomenis, jog į įrangos komplektą įeinančios Staklės yra 7 velenų, nors pasiūlytos Staklės yra 6 velenų ir pirkimo techninių specifikacijų neatitinka, bei Bendrovės vardu pasirašius šį suklastotą dokumentą ir taip suteikus jam juridinę galią, J. S. suklastojus privalomus pirkimui ir paramai gauti dokumentus – 2012 m. balandžio 16 d. pirkimo komisijos posėdžio protokolus Nr. 1 ir Nr. 2 bei 2012 m. balandžio 17 d. pranešimą dėl pirkimo laimėtojo nustatymo, V. P., veikiant kartu su J. S., suklastojus tikrą dokumentą – 2012 m. balandžio 20 d. Paramos gavėjo ir Bendrovės sutartį Nr. 1, šios 1, 3 ir 4 punktuose įrašius melagingus duomenis, kad Paramos gavėjas nuperka iš Bendrovės Stakles už 798 000 Lt (231 116,77 Eur), o sutarties priede Nr. 1 punkto Nr. 1.1 lentelės eilutėje 1.1 – kad Staklės yra 7 velenų, nors S. S. ir J. S. susitarus su Staklių tiesiogine tiekėja ir gamintoja 6 velenų Stakles sutarta įsigyti už 134 659,2 Lt (39 000 Eur), bei UAB „B“ vardu pasirašius šį suklastotą dokumentą, taip suteikus jam juridinę galią, po to, J. S. 2012 m. rugsėjo 28 d. panaudojus minėtus žinomai suklastotus tikrus dokumentus su Paramos gavėjo raštu (Agentūros gavimo registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), pateikus Agentūros Kaimo plėtros ir žuvininkystės programų departamento Vilniaus paramos administravimo skyriui kaip privalomus paramai gauti ir pirkimo teisėtumą patvirtinančius dokumentus, paleidus juos teisinėn apyvarton;

tęsiant nusikalstamą veiklą, 2012 m. rugsėjo 13 d. Paramos gavėjui su Agentūra sudarius paramos sutartį, pagal kurią Paramos gavėjas, norėdamas gauti pirmą 435 179 Lt (126 036,55 Eur) paramos dalį už Stakles, iki 2012 m. lapkričio 15 d. privalėjo pateikti mokėjimo prašymą Agentūrai, V. P. suklastojus tikrus dokumentus, būtinus Paramos gavėjo išlaidoms pagrįsti, t. y. išrašius Paramos gavėjui Bendrovės vardu 2012 m. spalio 1 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija OS, Nr. 1, – dėl 239 398,50 Lt (69 334,60 Eur), 2012 m. spalio 8 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija OS, Nr. 2, – dėl 260 549,30 Lt (75 460,29 Eur), 2012 m. spalio 24 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija OS, Nr. 3, – dėl 199 952,50 Lt (57 910,25 Eur), 2012 m. spalio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija OS, Nr. 4, – dėl 98 099,70 Lt (28 411,43 Eur) ir 2012 m. lapkričio 2 d. perdavimo–priėmimo aktą, kuriuose nurodžius melagingus duomenis, kad Bendrovė, o ne M. S. įmonė „D“, Paramos gavėjui pardavė ir perdavė 798 000 Lt (231 116,77 Eur) vertės Stakles, nors po derybų Paramos gavėjas Stakles iš tiesioginės tiekėjos ir gamintojos įsigijo už 134 659,2 Lt (39 000 Eur), bei pasirašius šiuos suklastotus dokumentus Bendrovės vardu, o J. S. pasirašius Paramos gavėjo vardu ir taip suteikus suklastotiems dokumentams juridinę galią, po to, perdavus pirmiau minėtas suklastotas PVM sąskaitas faktūras J. S., kad šis jas panaudotų kredito unijoje „Vilniaus taupomoji kasa“ atliekant keturis mokėjimus Bendrovei (iš viso dėl 798 000 Lt (231 116,77 Eur) sumos) ir kartu su 2012 m. lapkričio 2 d. perdavimo–priėmimo aktu pateiktų Agentūrai, tai pastarasis ir padarė, 2012 m. spalio 3 d. – 2012 m. spalio 30 d. laikotarpiu pateikus suklastotas PVM sąskaitas faktūras kredito unijai „Vilniaus taupomoji kasa“, esančiai (duomenys neskelbtini), o 2012 m. lapkričio 15 d. su Paramos gavėjo mokėjimo prašymu gauti paramą Nr. (duomenys neskelbtini) (Agentūros gavimo registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) pateikus tas pačias suklastotas PVM sąskaitas faktūras ir 2012 m. lapkričio 2 d. perdavimo–priėmimo aktą Agentūros Kaimo plėtros ir žuvininkystės programų departamento Vilniaus paramos administravimo skyriui, Projekto išlaidų tinkamumą ir 435 179 Lt (126 036,55 Eur) paramos lėšų išmokėjimą pagrindžiančius dokumentus, taip paleido juos teisinėn apyvarton; tęsiant nusikalstamą veiką, Paramos gavėjui per kredito uniją,,Vilniaus taupomoji kasa“ sumokėjus Bendrovei apgaule padidintą Staklių vertę – 798 000 Lt (231 116,77 Eur) (mokėjimo nurodymai: 2012 m. spalio 3 d. – 239 398,50 Lt (69 334,60 Eur), 2012 m. spalio 9 d. – 260 549,30 Lt (75 460,29 Eur), 2012 m. spalio 24 d. – 199 952,50 Lt (57 910,25 Eur), 2012 m. spalio 30 d. – 98 099,70 Lt (28 411,43 Eur), siekiant įteisinti apgaule padidintos Staklių kainos (798 000 Lt (231 116,77 Eur)) ir realios Staklių įsigijimo kainos (134 659,2 Lt (39 000 Eur)) skirtumo grąžinimą Paramos gavėjui per UAB „C“, V. P., veikiant kartu su S. S., suklastojus tikrus dokumentus, būtinus grynųjų pinigų išmokėjimui iš Bendrovės kasos į UAB „C“ kasą, t. y. S. S. įrašius į 2013 m. kovo 4 d. sutarties tarp UAB „C“ ir UAB „B“ I dalies 1 punktą, III dalies 1 punktą ir Sutarties priedą Nr. 1 melagingus duomenis, kad UAB „C“ parduoda, o Bendrovė perka naudotas medienos dygiavimo stakles „Grecon Supra 2“ už 399 300 Lt (115 645,27 Eur), nors toks turtas UAB „C“ nebuvo apskaitytas, bei sutarties pagrindu 2013 m. kovo 4 d. išrašius PVM sąskaitą faktūrą PAB (be numerio), V. P. pasirašius šiuos suklastotus dokumentus Bendrovės vardu, o S. S. pasirašius UAB „C“ vardu, taip suteikus suklastotiems dokumentams juridinę galią, po to, pagal S. S. 2013 m. kovo 4 d. išrašytą kasos pajamų orderio kvitą, serija PAB, Nr. 01, V. P., veikiant kaip Bendrovės atskaitingam asmeniui, neva už naudotas medienos dygiavimo stakles „Grecon Supra 2“ sumokėjus 399 300 Lt (115 645,27 Eur) grynųjų pinigų, kuriuos pats 2012 m. spalio 4 d. – 2012 m. lapkričio 19 d. laikotarpiu paėmė grynaisiais iš Bendrovės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „Swedbank“ banke;

tęsiant nusikalstamą veiklą, 2012 m. lapkričio 12 d. – 2012 m. gruodžio 18 d. laikotarpiu Bendrovei sumokėjus į biudžetą 138 495,87 Lt (40 111,18 Eur) PVM mokestį už Staklių pardavimą, V. P. suklastojus tikrus dokumentus, būtinus siekiant Paramos gavėjo naudai iš biudžeto susigrąžinti sumokėtą PVM, t. y. išrašius Paramos gavėjui Bendrovės vardu 2012 m. spalio 30 d. ir 2012 m. lapkričio 26 d. dvi vienodas PVM sąskaitas faktūras, serija OS, Nr. 5, – dėl 798 000 Lt (231 116,77 Eur) sumos ir 2012 m. spalio 30 d. perdavimo–priėmimo aktą, kuriuose nurodžius melagingus duomenis, kad Bendrovė, o ne M. S. įmonė „D“, Paramos gavėjui pardavė ir perdavė 798 000 Lt (231 116,77 Eur) vertės Stakles, nors po derybų Paramos gavėjas Stakles iš tiesioginės tiekėjos ir gamintojos įsigijo už 134 659,2 Lt (39 000 Eur), bei pasirašius šiuos suklastotus dokumentus Bendrovės vardu, o J. S. pasirašius Paramos gavėjo vardu, taip suteikus suklastotiems dokumentams juridinę galią, po to, perdavus pirmiau minėtus suklastotus dokumentus J. S., kad šis juos panaudotų Paramos gavėjo buhalterinėje apskaitoje ir Valstybinei mokesčių inspekcijai teikiant PVM deklaracijas Paramos gavėjo naudai susigrąžinant 134 659,2 Lt (39 000 Eur) PVM mokestį, tai pastarasis ir padarė, Paramos gavėjo buhalterinę apskaitą tvarkančiai UAB „F“, nežinančiai nusikalstamų sumanymų, pateikus 2012 m. lapkričio 26 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija OS, Nr. 5, ir 2012 m. spalio 30 d. perdavimo–priėmimo aktą, kaip grąžintiną PVM pagrindžiančius dokumentus, paleido teisinėn apyvarton – apskaitė Paramos gavėjo buhalterinėje apskaitoje ir suformavo grąžintiną PVM mokestį, o 2013 m. kovo 5 d. pateikus Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prašymą dėl 138 495,87 Lt (40 111,18 Eur) PVM grąžinimo už Staklių įsigijimą, nuo Valstybinės mokesčių inspekcijos nuslėpė tikrąją Staklių įsigijimo kainą ir nuo jos apskaitomus mokesčius.

Tokiu būdu V. P. veikiant kartu su J. S. ir S. S., nuo Agentūros ir Valstybinės mokesčių inspekcijos nuslėpus tikrąją Staklių kainą ir jų neatitiktį pirkimo techninėse specifikacijose nurodytiems reikalavimams, Bendrovė apgaule kito asmens – Paramos gavėjo UAB „A“ naudai įgijo turtinę teisę į didelės, 435 179 Lt (126 036,55 Eur), vertės svetimą turtą – Europos Sąjungos paramos, Lietuvos valstybės biudžeto lėšas bei turtinę teisę į didelės, 138 495,87 Lt (40 111,18 Eur), vertės svetimą turtą – iš Lietuvos valstybės biudžeto grąžintiną PVM;

4.2. pagal BK 20 straipsnį ir 222 straipsnio 1 dalį už tai, kad apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą, t. y. juridinis asmuo UAB „B“, atstovaujamas Bendrovės direktoriaus ir akcininko V. P., pastarajam turint teisę atstovauti Bendrovei, jos vardu priimti sprendimus bei vadovauti ir kontroliuoti visą Bendrovės veiklą, pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 (2003 m. gruodžio 18 d. įstatymo Nr. IX-1914 redakcija) 14 straipsnio 2 dalies nuostatas būnant atsakingam už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie Bendrovės ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui), pagal 21 straipsnio 1 dalies nuostatas būnant atsakingam už Bendrovės apskaitos organizavimą pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimus, pagal 21 straipsnio 2 dalies nuostatas būnant atsakingam už Bendrovės apskaitos dokumentų išsaugojimą, žinodamas, kad, pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsnio nuostatą, ūkio subjektai apskaitą privalo tvarkyti taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama, pateikiama laiku, išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams, tyčia pažeidžiant Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos tvarkymą reglamentuojančius norminius aktus: Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies nuostatą („į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“), 13 straipsnio 1 dalies reikalavimą („Privalomi šie apskaitos dokumentų rekvizitai: <...> 4) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys; 5) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio rezultatas pinigine ir (arba) kiekybine išraiška. Jeigu ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio rezultatas nurodomas kiekybine išraiška, turi būti nurodyti mato vienetai <...>“), 13 straipsnio 3 dalies reikalavimą („Įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus“), 16 straipsnio 1 dalies nuostatą („Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“) bei 3 dalies nuostatą („Apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine-sistemine arba kita tvarka. Apskaitos registrą pasirašo jį sudaręs asmuo“) ir 2009 m. liepos 22 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 766 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 9 punkto nuostatas, kad atskaitingas asmuo, gautais pinigais atsiskaitęs su kitais ūkio subjektais, pateikia pinigų sumokėjimo įrodymo dokumentus ir nepanaudotus pinigus grąžina į kasą ūkio subjekto vadovo patvirtinta tvarka ir terminais, tačiau ne rečiau kaip kartą per mėnesį, laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2013 m. kovo 31 d. Vilniaus apskrityje, tyrimo tiksliai nenustatytoje vietoje, V. P. veikiant per juridinį asmenį, nežinantį apie daromą nusikalstamą veiką, Bendrovė apgaulingai tvarkė Bendrovės buhalterinę apskaitą, t. y. V. P. žinant, kad Bendrovė pagal 2012 m. rugsėjo 19 d. trišalę sutartį Nr. 1-09/2012 iš Vokietijos įmonės „E“ per atstovę Lietuvoje – M. S. firmą,,D“ įsigijo naujas keturpusio obliavimo-profiliavimo stakles,,Timbermax 6-23U“ už 134 659,20 Lt (39 000 Eur), po ko pagal 2012 m. lapkričio 26 d. PVM sąskaitą faktūrą OST Nr. 5 pardavė UAB,,A“ ilgalaikį turtą – tas pačias stakles už 798 000 Lt (231 116,77 Eur) (iš jų 138 495,86 Lt (40 111,18 Eur) pridėtinės vertės mokesčio dirbtinai padidinta kaina (t. y. už 5–6 kartus didesnę kainą negu pirminė pirkimo kaina), nurodžius UAB „G“, nežinančiai apie V. P. nusikalstamą sumanymą, šias ūkines operacijas dirbtinai padidinta kaina įtraukti į nurodyto laikotarpio Bendrovės buhalterinės apskaitos registrus, tai ši ir padarė – į Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktas ataskaitas ir deklaracijas įrašė neteisingus duomenis apie įmonės pajamas ir pelną bei sumažino į biudžetą mokėtinus mokesčius; V. P. žinant, kad Bendrovė 2012 m. lapkričio 26 d. pagal 2012 m. balandžio 20 d. pirkimo–pardavimo sutartį ir 2012 m. lapkričio 26 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą OS Nr. 5 UAB „A“ pardavė ilgalaikį turtą – naujas keturpusio obliavimo-profiliavimo stakles „Timbermax 6-23U“ už 798 000 Lt (231 116,77 Eur) (iš jų 138 495,86 Lt (40 111,18 Eur) PVM), į kurių vertę neva įeina ir frezų komplekto, įsigyto iš UAB „C“, vertė – 95 590 Lt (27 684,78 Eur) (iš jų 16 590 Lt (4804,80 Eur) PVM), tačiau, duomenų apie įvykusią ūkinę operaciją nepateikus UAB „G“ ir į Bendrovės buhalterinę apskaitą neįtraukus frezų pardavimo vertės, frezų komplekto pardavimo sandoriui neįforminus PVM sąskaitos faktūros ir Bendrovės buhalterinės apskaitos registruose – didžiosios knygos balansinėse sąskaitose 500 „Pardavimo pajamos“ ir 4484 „Mokėtinas PVM“ neapskaičius 79 000 Lt (22 879,98 Eur) pajamų už frezų pardavimą ir apskaičiuoto 16 590 Lt (4804,80 Eur) pardavimo PVM, VMI pateikus netinkamą ir neišsamią informaciją apie Bendrovės pajamas, mokėtinus į biudžetą PVM ir pelno mokesčius, be to, Bendrovės 2012 m. lapkričio 26 d. išrašytoje PVM sąskaitoje faktūroje OS Nr. 5 neįforminus frezų pardavimo, kaip vieno privalomo apskaitos dokumento rekvizito, neįvardijus atskiros PVM sąskaitos faktūros, kurioje būtų nurodyti įstatymų nustatyta tvarka privalomi apskaitos dokumentų rekvizitai; V. P. žinant, kad Bendrovė pagal 2013 m. kovo 4 d. pirkimo–pardavimo sutartį iš UAB „C“ už 399 300 Lt (115 645,27 Eur) (iš jų 69 300 Lt (20 070,67 Eur) PVM) įsigijo medienos dygiavimo stakles „Grecon Supra 2“, tačiau duomenų apie įvykusią ūkinę operaciją nepateikus UAB „G“ ir Bendrovės buhalterinės apskaitos registruose neįregistravus 2013 m. kovo 4 d. UAB „C“ išrašytos PVM sąskaitos faktūros PAB (be numerio), kuria įformintas staklių pardavimas, be to, 2013 m. kovo 4 d. V. P., kaip Bendrovės atskaitingam asmeniui, už minėtas stakles atsiskaičius grynaisiais pinigais, pasibaigus mėnesiui, už lėšas neatsiskaičius ir Bendrovės buhalterinės apskaitos registruose neapskaičius 2013 m. kovo 4 d. UAB „C“ išrašyto kasos pajamų orderio, serija PAB, Nr. 1, kuriuo įformintas 399 300 Lt (115 645,27 Eur) grynųjų pinigų priėmimas už Bendrovės pirktas medienos dygiavimo stakles „Grecon Supra 2“, tokiu būdu į Bendrovės buhalterinę apskaitą neįtraukus medienos dygiavimo staklių „Grecon Supra 2“ pirkimo vertės bei apmokėjimo dokumentų už jas, Bendrovė buhalterinėje apskaitoje neapskaitė medienos dygiavimo staklių „Grecon Supra 2“ įsigijimo vertės ir apmokėjimo už jas kasos dokumentų, dėl to, kaip nurodyta Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2014 m. liepos 2 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini), iš dalies negalima nustatyti UAB „B“ 2012 metų turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, buvusių laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2013 m. kovo 31 d.;

4.3. pagal BK 20 straipsnį ir 182 straipsnio 1 dalį (pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu) už tai, kad apgaule kitų asmenų naudai išvengė turtinės prievolės, t. y. uždaroji akcinė bendrovė „B“, vadovaujama ir kontroliuojama V. P., pastarajam laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2013 m. kovo 31 d. Vilniaus apskrityje, tyrimo tiksliai nenustatytoje vietoje, veikus Bendrovės vardu ir interesais, žinant, kad, pagal 2001 m. gruodžio 30 d. Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 4 straipsnio 1 dalies nuostatą, „Lietuvos vieneto mokesčio bazė yra visos Lietuvos Respublikoje ir užsienio valstybėse uždirbtos pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvos Respublikoje ir ne Lietuvos Respublikoje“, iš anksto žinant, kad Bendrovė 2012 m. lapkričio mėn. pardavė UAB „A“ frezas, kurių pardavimo PVM sąskaita faktūra nebuvo išrašyta, Bendrovės didžiosios knygos balansinėse sąskaitose 500 „Pardavimo pajamos“ ir 4484 „Mokėtinas PVM“ neapskaityta 79 000 Lt (22 879,98 Eur) pajamų bei neapskaičiuota 16 590 Lt (4804,80 Eur) pardavimo PVM ir šių sumų, pažeidus 2002 m. kovo 5 d. Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 14 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatą („<...> kai už tiekiamą prekę ar teikiamą paslaugą PVM sąskaita faktūra neišrašyta, prievolė apskaičiuoti PVM atsiranda įvykus tam iš nurodytų įvykių, kuris įvyksta anksčiau: 1) kai prekė perduodama ar paslauga suteikiama arba 2) kai gaunamas atlygis už patiektą prekę ar suteiktą paslaugą <...>“) ir 86 straipsnio nuostatą („Mokestinio laikotarpio PVM deklaracijos formą, reikalaujamus joje pateikti duomenis ir jos užpildymo tvarką nustato centrinis mokesčio administratorius“), nepateikus objektyvių duomenų apie šią ūkinę operaciją Bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkiusiai ir mokesčių deklaracijas teikusiai UAB „G“, pastarosios darbuotojams, nežinant apie nusikalstamą sumanymą ir įvykusią ūkinę operaciją, neįtraukus šių duomenų į 2013 m. sausio 2 d. elektroniniu būdu Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktą Bendrovės 2012 m. 11 mėn. pridėtinės vertės mokesčio deklaraciją (FR0600), Bendrovė nesumokėjo 16 590 Lt (4804,80 Eur) pardavimo PVM ir 2013 m. balandžio 26 d. elektroniniu būdu Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktoje 2012 m. metinėje pelno mokesčio deklaracijoje (PLN204) nedeklaravo 79 000 Lt (22 879,98 Eur) pajamų už UAB „A“ parduotas frezas, šia suma sumažino 2012 m. apmokestinamąjį pelną 3950 Lt (1144 Eur) (79 000 Lt (22 879,98 Eur) x 5 proc.), tokiu būdu Bendrovė apgaule kito asmens – UAB „B“ naudai išvengė 20 540 Lt (5948,80 Eur) (16 590 Lt (4804,80 Eur) + 3950 Lt (1144 Eur) vertės mokėtinos pridėtinės vertės ir pelno mokesčių turtinės prievolės Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui ir padarė nurodyto dydžio turtinę žalą.

5. Juridinis asmuo – UAB „A“ pripažintas kaltu ir nuteistas:

5.1. pagal BK 20 straipsnį ir 182 straipsnio 2 dalį bei 20 straipsnį ir 300 straipsnio 1 dalį už tai, kad suklastojo tikrus dokumentus ir apgaule savo naudai įgijo teisę į didelės vertės svetimą turtą, t. y. UAB „A“, atstovaujama Bendrovės direktoriaus ir akcininko J. S., turinčio teisę atstovauti Bendrovei, jos vardu priimti sprendimus bei vadovauti ir kontroliuoti visą Bendrovės veiklą, pastarajam Bendrovės vardu 2011 m. lapkričio 18 d. Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos pateikus paraišką dėl projekto „UAB „A“ verslo plėtra“ Nr. (duomenys neskelbtini) 690 560 Lt (200 00 Eur) išlaidų finansavimo Europos Sąjungos paramos lėšomis, siekiant su Agentūra sudaryti Paramos sutartį, žinant, kad norėdama gauti Europos Sąjungos paramos lėšas Bendrovė privalo atlikti pirkimo procedūras, laikotarpiu nuo 2012 m. kovo 22 d. iki 2013 m. kovo 5 d. Vilniaus apskrityje, tyrimo tiksliai nenustatytoje vietoje, veikiant Bendrovės vardu ir interesais, grupe kartu su tėvu – UAB „C“ direktoriumi S. S. bei UAB „B“ vieninteliu akcininku ir direktoriumi V. P., iš anksto susitarus panaudoti UAB „B“ tik kaip tarpininkę, turint tikslą įteisinti apsimestinį sandorį, kuriuo siekiama, kad Paramos gavėjas įgytų mokestinį pranašumą, dirbtinai padidinta verte įsigytų ir užsipajamuotų pirkimo techninių specifikacijų neatitinkantį, 6 velenų vietoj 7 velenų, ilgalaikį turtą – keturpusio obliavimo-profiliavimo stakles „Timbermax 6-23U“ bei gautų žymiai didesnę paramą iš Agentūros, turint nusikalstamą sumanymą, kurį apėmė bendra tyčia, suklaidinti Agentūrą ir neteisėtai, apgaule Paramos gavėjo naudai įgyti Europos Sąjungos ir Lietuvos valstybės biudžeto lėšas, be to, suformuoti didesnį pirkimo pridėtinės vertės mokestį bei jį susigrąžinti iš biudžeto, J. S. suklastojus privalomą pirkimui ir paramai gauti tikrą dokumentą – 2012 m. balandžio 3 d. Kvietimą pateikti prekių pasiūlymą, jame įrašius melagingus duomenis, kad Bendrovė kviečia UAB „B“ dalyvauti pirkimo konkurse perkant 7 velenų obliavimo-profiliavimo staklių, kotų gamybos liniją ir presą, nors pačiam kartu su tėvu S. S. tiesiogiai vykdant derybas su įrangos tiekėja M. S. firma „D“ ir gamintoja Vokietijos įmone „E“ dėl 6 velenų Staklių įsigijimo, realiai nevykdant privalomos pirkimo procedūros, po ko pateikus suklastotą dokumentą V. P., V. P. suklastojus privalomą pirkimui ir paramai gauti tikrą dokumentą – 2012 m. balandžio 12 d. UAB „B“ pasiūlymą dėl obliavimo-profiliavimo staklių, kotų gamybos linijos ir preso pirkimo, kur 4.1 punkto lentelėje 4.1 eilutėje įrašius melagingus duomenis, jog į įrangos komplektą įeinančios Staklės yra 7 velenų, nors pasiūlytos Staklės yra 6 velenų ir pirkimo techninių specifikacijų neatitinka, J. S. suklastojus privalomus pirkimui ir paramai gauti dokumentus – 2012 m. balandžio 16 d. pirkimo komisijos posėdžio protokolus Nr. 1 ir Nr. 2 bei 2012 m. balandžio 17 d. pranešimą dėl pirkimo laimėtojo nustatymo – ir kartu su V. P., suklastojus tikrą dokumentą – 2012 m. balandžio 20 d. Paramos gavėjo ir UAB „B“ sutartį Nr. 1, jos 1, 3 ir 4 punktuose įrašius melagingus duomenis, kad Bendrovė nuperka iš UAB „B“ Stakles už 798 000 Lt (231 116,77 Eur), o sutarties priede Nr. 1 punkto Nr. 1.1 lentelės eilutėje 1.1 – kad Staklės yra 7 velenų, nors S. S. ir J. S. susitarus su Staklių tiesiogine tiekėja ir gamintoja 6 velenų Stakles sutarta įsigyti už 134 659,2 Lt (39 000 Eur), bei Bendrovės vardu pasirašius šį suklastotą dokumentą, taip suteikus jam juridinę galią, po to J. S. 2012 m. rugsėjo 28 d. panaudojus minėtus žinomai suklastotus tikrus dokumentus su Bendrovės raštu (Agentūros gavimo registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) ir pateikus Agentūros Kaimo plėtros ir žuvininkystės programų departamento Vilniaus paramos administravimo skyriui kaip privalomus paramai gauti ir pirkimo teisėtumą patvirtinančius dokumentus, paleidus juos teisinėn apyvarton, apgaule nuo Agentūros nuslėpė Staklių kainos padidinimą ir išankstinius susitarimus su UAB „B“;

tęsiant nusikalstamą veiklą, J. S. 2012 m. rugsėjo 13 d. Bendrovės vardu su Agentūra pasirašius paramos sutartį, pagal kurią Bendrovė norėdama gauti pirmą 435 179 Lt (126 036,55 Eur) paramos dalį už Stakles iki 2012 m. lapkričio 15 d. privalėjo pateikti mokėjimo prašymą Agentūrai, V. P. suklastojus tikrus dokumentus, būtinus Bendrovės išlaidoms pagrįsti, t. y. UAB „B“ PVM sąskaitas faktūras: 2012 m. spalio 1 d., serija OS, Nr. 1, – dėl 239 398,50 Lt (69 334,60 Eur) sumos, 2012 m. spalio 8 d., serija OS, Nr. 2, – dėl 260 549,30 Lt (75 460,29 Eur) sumos, 2012 m. spalio 24 d., serija OS, Nr. 3, – dėl 199 952,50 Lt (57 910,25 Eur) sumos, 2012 m. spalio 30 d., serija OS, Nr. 4, – dėl 98 099,70 Lt (28 411,43 Eur) sumos, ir 2012 m. lapkričio 2 d. perdavimo–priėmimo aktą, kuriuose nurodžius melagingus duomenis, kad UAB „B“, o ne M. S. įmonė „D“, Paramos gavėjui pardavė ir perdavė 798 000 Lt (231 116,77 Eur) vertės Stakles, nors po derybų Paramos gavėjas Stakles iš tiesioginės tiekėjos ir gamintojos įsigijo už 134 659,2 Lt (39 000 Eur), J. S., pirmiau paminėtus suklastotus tikrus dokumentus panaudojus, 2012 m. spalio 3 d. – 2012 m. spalio 30 d. laikotarpiu pateikus suklastotas PVM sąskaitas faktūras kredito unijai „Vilniaus taupomoji kasa“ atliekant Bendrovės vardu keturis mokėjimus UAB „B“ (iš viso dėl 798 000 Lt (231 116,77 Eur) sumos), po to 2012 m. lapkričio 15 d. su Bendrovės mokėjimo prašymu gauti paramą Nr. (duomenys neskelbtini) (Agentūros gavimo registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) pateikus tas pačias suklastotas PVM sąskaitas faktūras ir 2012 m. lapkričio 2 d. perdavimo–priėmimo aktą Agentūros Kaimo plėtros ir žuvininkystės programų departamento Vilniaus paramos administravimo skyriui kaip privalomus, Projekto išlaidų tinkamumą ir 435 179 Lt (126 036,55 Eur) paramos lėšų išmokėjimą pagrindžiančius dokumentus, paleidus juos teisinėn apyvarton, apgaule nuo Agentūros nuslėpė realią Staklių kainą;

tęsiant nusikalstamą veiką, Bendrovei per kredito uniją „Vilniaus taupomoji kasa“ sumokėjus UAB „B“ apgaule padidintą Staklių vertę – 798 000 Lt (231 116,77 Eur), 2012 m. lapkričio 12 d. – 2012 m. gruodžio 18 d. laikotarpiu UAB „B“ sumokėjus į biudžetą 138 495,87 Lt (40 111,18 Eur) PVM mokestį už Staklių pardavimą, V. P. ir S. S. apgaule padidintos Staklių kainos (798 000 Lt (231 116,77 Eur)) ir realios Staklių įsigijimo kainos (134 659,2 Lt (40 158,48 Eur)) skirtumą grąžinus Paramos gavėjui per UAB „C“, J. S., pasirašius Bendrovės vardu ir panaudojus V. P. suklastotus tikrus dokumentus, 2012 m. spalio 30 d. ir 2012 m. lapkričio 26 d. dvi vienodas UAB „B“ PVM sąskaitas faktūras, serija OS, Nr. 5, – dėl 798 000 Lt (231 116,77 Eur) sumos ir 2012 m. spalio 30 d. perdavimo–priėmimo aktą (būtinus siekiant Paramos gavėjo naudai iš biudžeto susigrąžinti sumokėtą PVM), t. y. pateikus Bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkančiai UAB „F“, nežinančiai nusikalstamų sumanymų, 2012 m. lapkričio 26 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija OS, Nr. 5, ir 2012 m. spalio 30 d. perdavimo–priėmimo aktą, kaip grąžintiną PVM pagrindžiančius dokumentus, ir apgaule įtraukus juos į Bendrovės buhalterinę apskaitą bei suformavus grąžintiną PVM mokestį, o 2013 m. kovo 5 d. pateikus Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prašymą dėl 138 495,87 Lt (40 111,18 Eur) PVM grąžinimo už Staklių įsigijimą, apgaule nuo Valstybinės mokesčių inspekcijos nuslėpė tikrąją Staklių įsigijimo kainą ir nuo jos apskaitomus mokesčius. Tokiu būdu J. S., veikiant kartu su S. S. ir V. P., nuo Agentūros ir Valstybinės mokesčių inspekcijos nuslėpus tikrąją Staklių kainą ir jų neatitiktį pirkimo techninėse specifikacijose nurodytiems reikalavimams, Bendrovė apgaule savo naudai įgijo turtinę teisę į didelės, 435 179 Lt (126 036,55 Eur), vertės svetimą turtą – Europos Sąjungos paramos, Lietuvos valstybės biudžeto lėšas bei turtinę teisę į didelės, 138 495,87 Lt (40 111,18 Eur), vertės svetimą turtą – iš Lietuvos valstybės biudžeto grąžintiną PVM;

5.2. pagal BK 20 straipsnį ir 222 straipsnio 1 dalį už tai, kad apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą, t. y. UAB „A“, atstovaujama Bendrovės direktoriaus ir akcininko J. S., pastarajam turint teisę atstovauti Bendrovei, jos vardu priimti sprendimus bei vadovauti ir kontroliuoti visą Bendrovės veiklą, pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 (2003 m. gruodžio 18 d. įstatymo Nr. IX-1914 redakcija) 14 straipsnio 2 dalies nuostatas būnant atsakingam už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie Bendrovės ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui), pagal 21 straipsnio 1 dalies nuostatas būnant atsakingam už Bendrovės apskaitos organizavimą pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimus, pagal 21 straipsnio 2 dalies nuostatas būnant atsakingam už Bendrovės apskaitos dokumentų išsaugojimą, žinodamas, kad, pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsnio nuostatą, ūkio subjektai apskaitą privalo tvarkyti taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama, pateikiama laiku, išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams, laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2013 m. kovo 31 d. Vilniaus apskrityje, tyrimo tiksliai nenustatytoje vietoje, J. S. veikiant per juridinį asmenį, nežinantį apie daromą nusikalstamą veiką, Bendrovė apgaulingai tvarkė Bendrovės buhalterinę apskaitą, t. y.: J. S. žinant, kad Bendrovė pagal 2012 m. lapkričio 26 d. PVM sąskaitą faktūrą OST Nr. 5 iš UAB,,B“ įsigijo ilgalaikį turtą – naujas keturpusio obliavimo-profiliavimo stakles („Timbermax 6-23U“) už 798 000 Lt (231 116,77 Eur), iš jų 138 495,86 Lt (40 111,18 Eur) PVM, dirbtinai užkelta kaina, nurodžius UAB „F“, nežinančiai apie jo nusikalstamą sumanymą, šias ūkines operacijas dirbtinai padidinta kaina įtraukti į nurodyto laikotarpio Bendrovės buhalterinės apskaitos registrus, ši tai ir padarė, Bendrovė buhalterinės apskaitos registruose įrašė duomenis apie ūkines operacijas, kurios nėra susijusios su turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ir struktūros pasikeitimu, o sudarytos tik turint tikslą gauti mokestinę naudą, dirbtinai padidinta kaina įformino ūkines operacijas, į VMI pateiktas ataskaitas ir deklaracijas įrašė neteisingus duomenis apie įmonės pajamas ir pelną bei sumažino į biudžetą mokėtinus mokesčius, tokiu būdu Bendrovė pažeidė Buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatas: 4 straipsnį – „Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams“. Bendrovė pateikė netinkamą ir neišsamią informaciją apie Bendrovės pajamas, mokėtinus į biudžetą PVM ir pelno mokesčius; 6 straipsnio 2 dalį – „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“. Dėl to, kaip nurodyta Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2014 m. liepos 16 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini), iš dalies negalima nustatyti Bendrovės turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, buvusių laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2013 m. kovo 31 d.;

5.3. pagal BK 20 straipsnį ir 182 straipsnio 1 dalį (pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu) už tai, kad apgaule savo naudai išvengė turtinės prievolės, t. y. UAB „A“, atstovaujama Bendrovės direktoriaus ir akcininko J. S., turinčio teisę atstovauti Bendrovei, jos vardu priimti sprendimus bei vadovauti ir kontroliuoti visą Bendrovės veiklą, J. S. veikiant bendrovės vardu ir interesais, turint nusikalstamą sumanymą, kurį apėmė bendra tyčia, suklaidinti Valstybinę mokesčių inspekciją ir Bendrovės naudai apgaule išvengti turtinės prievolės, sumokėti į valstybės biudžetą pridėtinės vertės mokestį, J. S. Bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkiusiai ir mokesčių deklaracijas teikusiai uždarajai akcinei bendrovei „F“ tyčia laiku nepateikus duomenų ir dokumentų apie ūkines operacijas: 2012 m. rugsėjo 26 d. PVM sąskaitų faktūrų Wood Nr. 7 ir Wood Nr. 8 bei 2013 m. kovo 15 d. PVM sąskaitos faktūros Wood Nr. 13-03-15, o UAB „F“ darbuotojams, nežinant apie J. S. nusikalstamą sumanymą ir įvykusias ūkines operacijas, Bendrovės 2012 m. sausio 1 d. – 2013 m. kovo 31 d. PVM deklaracijose (forma FR0600) įrašius neteisingus duomenis apie vykdytų sandorių vertę, pardavimo PVM, t. y. nedeklaravus: 2012 m. rugsėjo mėn. – 31 554,60 Lt (9138,84 Eur) PVM apmokestinamų pajamų, kai PVM išskaito pirkėjas, PVM įstatymo 96 straipsnyje nustatytais atvejais, už UAB „H“ parduotą metalo laužą ir 14 049,75 Lt (4069,09 Eur) apmokestinamų pajamų ir nuo jų apskaičiuoto 2950,45 Lt (854,51 Eur) pardavimo PVM, už M. S. firmai „D“ atliktus stogo dengimo darbus, 2013 m. kovo mėn. – 16 815 Lt (4869,96 Eur) apmokestinamų pajamų ir nuo jų apskaičiuoto 3531,15 Lt (1022,69 Eur) pardavimo PVM, už UAB „B“ atliktus medienos kirtimo darbus, tokiu būdu, nuo Valstybinės mokesčių inspekcijos nuslėpus PVM apmokestinamų sandorių vertę, Bendrovė apgaule savo naudai išvengė 6481 Lt (1877,03 Eur) (2950 Lt (854,38 Eur) + 3531 Lt (1022,65 Eur) vertės mokėtinos pridėtinės vertės mokesčio prievolės Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui, padarydama nurodyto dydžio turtinę žalą.

6. Juridinis asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „C“ buvo kaltinamas apgaule savo naudai išvengęs didelės vertės turtinės prievolės, t. y. juridinis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „C“, atstovaujama Bendrovės direktoriaus ir akcininko S. S., turinčio teisę atstovauti Bendrovei, jos vardu priimti sprendimus bei vadovauti ir kontroliuoti visą Bendrovės veiklą, laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2013 m. kovo 31 d. Vilniaus apskrityje, tyrimo tiksliai nenustatytoje vietoje, S. S. veikiant bendrovės vardu ir interesais, turint nusikalstamą sumanymą, kurį apėmė bendra tyčia, suklaidinti Valstybinę mokesčių inspekciją ir Bendrovės naudai apgaule išvengti didelės vertės turtinės prievolės, sumokėti į valstybės biudžetą pridėtinės vertės mokestį, Bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkiusiai ir mokesčių deklaracijas teikusiai uždarajai akcinei bendrovei „F“ tyčia nepateikus objektyvių duomenų apie ūkines operacijas, kad Bendrovės: PVM apmokestinamų sandorių, apmokestinamų standartiniu 21 proc. PVM tarifu, vertė sudaro 413 247 Lt (119 684,60 Eur), PVM apmokestinamų sandorių, kai PVM išskaito pirkėjas, apmokestinamoji vertė iš viso sudaro 54 183 Lt (15 692,48 Eur), kitų PVM apmokestinamų sandorių, apmokestinamų 0 proc. PVM tarifu, vertė iš viso sudaro 13 092 Lt (3791,71 Eur), pardavimo PVM sudaro 86 782 Lt (25 133,80 Eur), pirkimo PVM (PVM atskaita) sudaro 9201 Lt (2664,79 Eur), mokėtinas į biudžetą PVM sudaro 77 581 Lt (22 469,01 Eur), o UAB „F“ darbuotojams nežinant apie S. S. nusikalstamą sumanymą ir įvykusias ūkines operacijas, Bendrovės 2012 m. sausio 1 d. – 2013 m. kovo 31 d. PVM deklaracijose (forma FR0600) įrašius neteisingus duomenis, t. y. PVM deklaracijos 11 laukelyje „PVM apmokestinami sandoriai“ įrašė 55 537 Lt (16 084,63 Eur), arba 357 710 Lt (103 599,98 Eur) (413 247 Lt (119 684,60 Eur) – 55 537 Lt (16 084,63 Eur) mažiau, PVM deklaracijos 12 laukelyje „PVM apmokestinami sandoriai, kai PVM išskaito pirkėjas (96 str. nustatytais atvejais)“ įrašė 26 074 Lt (7551,55 Eur), arba 28 109 Lt (8140,93 Eur) (54 183 Lt (15 692,48 Eur) – 26 074 Lt (7551,55 Eur) mažiau, PVM deklaracijos 19 laukelyje „Kiti PVM apmokestinami sandoriai (0 proc.)“ neįrašė duomenų apie kitų 0 proc. PVM tarifu apmokestinamų sandorių vertę 13 092 Lt (3791,71 Eur), PVM deklaracijos 29 laukelyje „Standartinio tarifo pardavimo PVM“ įrašė 11 663 Lt (3377,84 Eur), arba 75 119 Lt (21 755,97 Eur) (86 782 Lt (25 133,80 Eur) – 11 663 Lt (3377,84 Eur) mažiau, PVM deklaracijos 25 laukelyje „Įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM“ ir 35 laukelyje „Atskaitomas PVM“ įrašė 8569 Lt (2481,75 Eur), arba 632 Lt (183,04 Eur) (9201 Lt (2664,79 Eur) – 8569 Lt (2481,75 Eur) mažiau, PVM deklaracijų 36 laukelyje „Mokėtinas į biudžetą PVM“ įrašė 3094 Lt (896,08 Eur), arba 74 487 Lt (21 572,93 Eur) (77 581 Lt (22 469,01 Eur) – 3094 Lt (896,08 Eur) mažiau. Tokiu būdu, nuo Valstybinės mokesčių inspekcijos nuslėpus PVM apmokestinamų sandorių vertę, Bendrovė savo naudai išvengė didelės, 74 487 Lt (21 572,93 Eur), vertės prievolės sumokėti į valstybės biudžetą PVM, taip padarydama nurodytos vertės turtinę žalą valstybės biudžetui. Tokiais savo veiksmais UAB „C“ buvo kaltinama padariusi nusikaltimą, nustatytą BK 20 straipsnyje, 182 straipsnio 2 dalyje.

II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė

7. Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad pirmosios instancijos teismas neanalizavo apgaulės panaudojimo turinio nuteistųjų J. S., S. S. ir V. P. bei jų atstovaujamų bendrovių veiksmuose, kaltinus juos dėl turtinės prievolės išvengimo apgaule, tačiau iš suformuluoto kaltinimo, teismo nuosprendyje nustatytų aplinkybių galima daryti išvadą, kad apgaulės panaudojimas pasireiškė duomenų nepateikimu buhalterinę apskaitą tvarkiusiems subjektams ir dėl to neteisingų duomenų į deklaracijas įrašymu. Byloje nėra duomenų, kad nuteistieji būtų klastoję buhalterinės apskaitos dokumentus ir vėliau šie suklastoti dokumentai ar jų pagrindu parengtos neteisingos deklaracijos būtų teikiamos VMI. Nuteistieji J. S., S. S. ir V. P. buvo kaltinami ir nuteisti už tai, kad nepateikė duomenų buhalterinę apskaitą tvarkiusioms bendrovėms apie įvykusias ūkines operacijas, o tokie veiksmai negali būti pripažįstami apgaule. Nuteistųjų veiksmai atitinka kito nusikaltimo, nustatyto BK 220 straipsnyje, požymius. Tačiau nė vienam iš kaltinamųjų kaltinimai dėl žinomai neteisingų duomenų pateikimo valstybės institucijai nebuvo pareikšti, tyrimas nebuvo atliekamas, taigi procesinių galimybių perkvalifikuoti nusikalstamas veikas iš BK 182 straipsnio 1 dalies, 182 straipsnio 2 dalies į BK 220 straipsnio 1 dalį, neviršijus bylos nagrinėjimo ribų ir nepažeidus nuteistųjų teisės į gynybą, nėra. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 257 straipsnio 1 dalimi, pranešė prokurorui, kad J. S., UAB „A“, V. P., UAB „B“, S. S. ir UAB „C“ galimai padarė nusikalstamą veiką, nurodytą BK 220 straipsnio 1 dalyje.

8. Taip pat apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad J. S., S. S. ir V. P. bei jų atstovaujamoms bendrovėms nusikalstamos veikos nepagrįstai kvalifikuotos pagal BK 300 straipsnio 3 dalį, turėtų būti kvalifikuojamos pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, nes dokumentų suklastojimu nebuvo padaryta didelė žala – didesnė dalis Europos Sąjungos paramos gavėjui UAB „A“ nebuvo išmokėta, PVM dalis nesusigrąžinta.

9. Apeliacinės instancijos teismas, išteisindamas S. S. pagal BK 223 straipsnio 1 dalį, sprendė, kad byloje nenustatytas būtinasis šios nusikalstamos veikos požymis – padariniai.

III. Kasacinio skundo argumentai

10. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Saulius Verseckas prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. birželio 28 d. nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasatorius skunde nurodo:

11. Lietuvos apeliacinis teismas šioje byloje pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 255, 256 straipsnių, 324 straipsnio 6 dalies reikalavimus, non bis in idem principą, taip pat netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, aiškindamas apgaulės siekiant išvengti mokesčių požymį.

12. Lietuvos apeliacinis teismas, išteisinęs J. S. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl turtinės prievolės UAB „A“ naudai išvengimo), UAB „A“ pagal BK 20 straipsnį, 182 straipsnio 1 dalį (dėl turtinės prievolės UAB „A“ naudai išvengimo), V. P. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl turtinės prievolės UAB „B“ naudai išvengimo), UAB „B“ pagal BK 20 straipsnį, 182 straipsnio 1 dalį (dėl turtinės prievolės UAB „B“ naudai išvengimo), S. S. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl didelės vertės turtinės prievolės UAB „C“ naudai išvengimo), UAB „C“ pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl didelės vertės turtinės prievolės UAB „C“ naudai išvengimo) ir nustatęs, kad šiose minėtų asmenų veikose yra nusikalstamų veikų, nurodytų BK 220 straipsnio 1 dalyje, požymių, nepagrįstai apie tai pranešė prokurorui, vengė bylą išsamiai išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Baudžiamoji byla dėl šių nusikalstamų veikų turėjo būti nagrinėjama iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Iš kasacinės instancijos teismo praktikos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTA5LTc0Ni8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-109-746/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-109-746/2017">2K-109-746/2017</a>) matyti, kad, išteisinant asmenis dėl sukčiavimo išvengiant mokesčių ir tų asmenų veiksmuose esant BK 220 straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos požymių, asmenų veikos teisminio bylos nagrinėjimo metu perkvalifikuojamos iš BK 182 straipsnio 1 ar 2 dalies į BK 220 straipsnio atitinkamas dalis. Teismas praneša prokurorui, kad kaltinamojo veikoje yra kitos nusikalstamos veikos požymiai tik tada, jeigu nagrinėjimo teisme metu paaiškėja, kad kaltinamasis gali būti padaręs savo pobūdžiu visiškai kitą nusikalstamą veiką. Vertinant nusikalstamas veikas, kuriomis suklaidinant mokesčių administratorių siekiama išvengti mokesčių, nusikalstamos veikos, nustatytos BK 182 straipsnio 1 ar 2 dalyse ir BK 220 straipsnio 1 dalyje, nėra savo pobūdžiu visiškai skirtingos nusikalstamos veikos, nes turi panašius požymius, jomis siekiama išvengti mokesčių.

13. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad procesinių galimybių perkvalifikuoti J. S., S. S., V. P. bei jų atstovaujamų bendrovių padarytas veikas iš BK 182 straipsnio 1 dalies, BK 182 straipsnio 2 dalies į BK 220 straipsnio 1 dalį, neviršijus bylos nagrinėjimo ribų ir nepažeidus nuteistųjų teisės į gynybą, nėra. Perkvalifikavus minėtų asmenų veikas iš BK 182 straipsnio 1 dalies, BK 182 straipsnio 2 dalies į BK 220 straipsnio 1 dalį, nebūtų viršijamos bylos nagrinėjimo ribos. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2013 m. lapkričio 15 d. nutarime išaiškino, kad teismui turi būti sudarytos galimybės savo iniciatyva pakeisti kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes iš esmės skirtingomis; BPK 255, 256 straipsnių nuostatos taikomos ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme. Nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, teismas, spręsdamas inkriminuojamos veikos perkvalifikavimo klausimą, turi įgaliojimus, esant pagrindui, ir savo iniciatyva nustatyti tiek iš esmės skirtingas inkriminuojamos veikos faktines aplinkybes, tiek kitokį tų pačių veiksmų kvalifikavimą. Įgyvendindamas šią teisę, teismas privalo pranešti kaltinamajam ir kitiems nagrinėjimo teisme dalyviams apie tokią galimybę, užtikrinti teisę žinoti kaltinimą, teisę į gynybą, kitų tinkamo teisinio proceso principų įgyvendinimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-1/2014).

14. Nagrinėjamoje byloje tų pačių nusikalstamų veikų pradinis kvalifikavimas kaip sukčiavimo ir vėlesnis jų perkvalifikavimas kaip neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimo nereiškia iš esmės skirtingų faktinių aplinkybių nustatymo. Be to, tokiu atveju veikos būtų perkvalifikuojamos iš sunkesnių nusikalstamų veikų į švelnesnes. Nurodytų nusikalstamų veikų perkvalifikavimas esant toms pačioms faktinėms aplinkybėms neperžengtų baudžiamosios bylos nagrinėjimo ribų; taip pat veikų perkvalifikavimas nebūtų pažeidęs asmenų teisės į gynybą – tinkamai nagrinėdamas bylą ir perkvalifikuodamas veikas, apeliacinės instancijos teismas būtų turėjęs pareigą apie tai pranešti nagrinėjimo teisme dalyviams. Teismas negali būti suprantamas kaip pasyvus bylų proceso stebėtojas, teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta. Teismas, siekdamas objektyviai, išsamiai ištirti visas bylos aplinkybes ir nustatyti joje tiesą, turi įgaliojimus pats atlikti proceso veiksmus arba pavesti atitinkamus veiksmus atlikti tam tikroms institucijoms. Vadinasi, nustatęs, kad J. S., S. S., V. P. bei jų atstovaujamų bendrovių veiksmuose išvengiant mokesčių yra BK 220 straipsnio 1 dalyje nustatytų nusikalstamų veikų požymių, apeliacinės instancijos teismas turėjo galimybę ir pareigą pats perkvalifikuoti nusikalstamas veikas iš BK 182 straipsnio 1 dalies, BK 182 straipsnio 2 dalies į BK 220 straipsnio 1 dalį ir toliau nagrinėti baudžiamąją bylą iš esmės, pats galutinai išnagrinėti visas tokių nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes ir priimti sprendimą.

15. Argumentą, kad teisminio bylos nagrinėjimo metu minėtų veikų perkvalifikavimas negalimas, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai grindė tuo, kad J. S., S. S., V. P. bei jų atstovaujamoms bendrovėms kaltinimai dėl žinomai neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimo valstybės įgaliotai institucijai nebuvo pareikšti, tyrimas nebuvo atliekamas (nenustatytas deklaracijų, patikslintų deklaracijų pateikimo laikas ir būdas). Nors apeliacinės instancijos teismas minėtų asmenų veikas vertina kaip neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimą, šios veikos yra tos pačios, dėl kurių buvo atliktas ikiteisminis tyrimas ir baudžiamoji byla perduota nagrinėti teismui, jų faktinės aplinkybės nepakito, iš esmės nesiskiria nuo kaltinamajame akte išdėstytų. Ikiteisminio tyrimo metu ir baudžiamosios bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nustatytos J. S., S. S., V. P. ir jų atstovaujamų bendrovių nusikalstamų veikų, padarytų siekiant išvengti mokesčių, faktinės aplinkybės yra pakankamai aiškios ir išsamios, todėl nėra pagrindo dėl jų atlikti papildomą tyrimą. Būtent ikiteisminio tyrimo metu nustatytomis šių nusikalstamų veikų padarymo aplinkybėmis ir buvo pagrįsti kaltinimai J. S., S. S., V. P. bei jų atstovaujamoms bendrovėms dėl mokesčių išvengimo pagal BK 182 straipsnį. Todėl nėra pagrindo teigti, kad, šias veikas kvalifikuojant pagal kitą BK straipsnį, reikia iš naujo atlikti ikiteisminį tyrimą tam, kad būtų nustatytas deklaracijų, patikslintų deklaracijų pateikimo laikas ir būdas, kurie atsispindi baudžiamosios bylos duomenyse. Kaltinime nurodyti minėtų veikų požymiai yra nusikalstamų veikų, nurodytų BK 220 straipsnio 1 dalyje, sudėties elementai.

16. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo tiksliai nustatyta, kad ne visas UAB „B“ ūkines operacijas atspindinti 2012 m. lapkričio mėnesio PVM deklaracija VMI buvo pateikta 2013 m. sausio 2 d., o ne visas UAB „B“ pajamas už 2012 m. rodanti 2012 m. metinė pelno mokesčio deklaracija VMI pateikta 2013 m. balandžio 26 d., t. y. nustatytas tikslus UAB „B“ neobjektyvių deklaracijų pateikimo laikas. Taip pat nustatyta, kad neteisingi duomenys buvo įrašyti į UAB „A“ ir UAB „C“ PVM deklaracijas už 2012 m. sausio 1 d. – 2013 m. kovo 31 d. laikotarpį, o patikslinta UAB „C“ PVM deklaracija už 2013 m. kovo mėnesio laikotarpį buvo pateikta 2015 m. kovo 31 d. Nurodytos UAB „A“ ir UAB „C“ PVM deklaracijų pateikimo aplinkybės apibrėžia anksčiausią ribą, kada šios deklaracijos galėjo būti pateiktos, t. y. anksčiausią galimą šių veikų padarymo laiką. Nors pastarųjų dviejų įmonių neobjektyvių deklaracijų pateikimo laikas pirmosios ar apeliacinės instancijos teismų nuosprendžiuose konkrečiai nenurodytas, tačiau jų pateikimo laikas gali būti nustatytas išanalizavus baudžiamojoje byloje esančius duomenis. Be to, deklaracijų, patikslintų deklaracijų pateikimo būdas neturi esminės reikšmės nagrinėjant su mokesčių išvengimu susijusias J. S., S. S., V. P. bei jų atstovaujamoms bendrovėms inkriminuotas veikas ir sprendžiant dėl jų kaltės tas veikas padarius. Todėl apeliacinės instancijos teismo argumentas, kad dėl šios dalies tyrimas nebuvo atliekamas ir dėl to minėtų veikų perkvalifikavimas negalimas, yra nepagrįstas. Net ir esant neaiškumų dėl minėtų nusikalstamų veikų faktinių aplinkybių, apeliacinės instancijos teismas turi galimybę atlikti įrodymų tyrimą ir nustatyti bylai reikšmingas nagrinėjamų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes (BPK 324 straipsnio 6 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, kad svarbūs bylai teisingai išspręsti įrodymai pirmosios instancijos teismo posėdyje nebuvo iš viso tiriami arba kad tai buvo daroma pažeidžiant BPK nuostatas, privalo atlikti įrodymų tyrimą. Nagrinėdamas šią baudžiamąją bylą, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nepasinaudojo jam suteiktomis alternatyviomis galimybėmis pačiam išnagrinėti bylos medžiagą ir iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų nustatyti trūkstamas aplinkybes, taip, be to, pažeidė ir proceso greitumo principą. Taip pat apeliacinės instancijos teismo sprendimas išteisinti J. S., S. S. ir V. P. bei jų atstovaujamas įmones dėl nusikalstamų veikų, nustatytų BK 182 straipsnio 1 dalyje, BK 182 straipsnio 2 dalyje, šių veikų neperkvalifikuojant į BK 220 straipsnio 1 dalį ir netiesiogiai įpareigojant prokurorą pradėti naują tyrimą dėl iš esmės tų pačių veikų, pažeidžia non bis in idem (draudimas traukti tą patį asmenį baudžiamojon atsakomybėn už tą pačią veiką) principą. Šioje byloje veikų, dėl kurių J. S., S. S., V. P. bei jų atstovaujamos bendrovės išteisinti, faktinės aplinkybės sutampa su faktinėmis aplinkybėmis veikų, apie kurių požymius pranešta prokurorui ir dėl kurių prokuroras netiesiogiai įpareigojamas pradėti naują ikiteisminį tyrimą. Dėl tokių veikų apeliacinės instancijos teismas jau priėmė sprendimą asmenis išteisinti, toks sprendimas jau įsiteisėjęs.

17. Lietuvos apeliacinis teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nes skundžiamame nuosprendyje nepagrįstai konstatavo, kad J. S., S. S., V. P. bei jų atstovaujamų bendrovių veiksmuose, pateikiant valstybės įgaliotai institucijai žinomai neteisingus duomenis apie UAB „B“, UAB „A“ ir UAB „C“ ūkines operacijas bei pajamas ir taip išvengiant mokesčių, nėra apgaulės požymio. J. S., S. S. ir V. P. nepateikė atitinkamų įmonių buhalterinę apskaitą tvarkiusioms bendrovėms esminių duomenų, tai lėmė klaidingo PVM ir pelno mokesčio apskaičiavimą ir klaidingų duomenų apie mokėtinus mokesčius pateikimą VMI. Jei VMI būtų buvę žinomi teisingi duomenys apie UAB „B“, UAB „A“ ir UAB „C“ ūkines operacijas ir pelną, tai šioms įmonėms būtų kilusi prievolė mokėti didesnius PVM ir pelno mokesčius. VMI buvo iš esmės suklaidinta dėl šių įmonių konkretaus laikotarpio mokėtinų mokesčių dydžio. Dėl dalies informacijos apie minėtų įmonių ūkines operacijas ir pelną nepateikimo bendra deklaracijose VMI pateikta informacija tapo neobjektyvi.

IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

18. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Sauliaus Versecko kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Dėl kaltinimo keitimo apeliacinės instancijos teisme

19. Kaip minėta, prokuroro kasaciniame skunde teigiama, kad Lietuvos apeliacinės instancijos teismas, išteisinęs J. S., S. S., V. P. bei jų atstovaujamas bendroves pagal BK 182 straipsnio 1 ir 2 dalis ir nustatęs, jog šiose minėtų asmenų veikose yra nusikalstamų veikų, nurodytų BK 220 straipsnio 1 dalyje, požymių, nepagrįstai konstatavo, kad procesinių galimybių perkvalifikuoti šių asmenų padarytas veikas iš BK 182 straipsnio 1 dalies, BK 182 straipsnio 2 dalies į BK 220 straipsnio 1 dalį, neviršijus bylos nagrinėjimo ribų ir nepažeidus nuteistųjų teisės į gynybą, nėra.

20. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalį asmuo, kaltinamas padaręs nusikaltimą, turi teisę, kad jo bylą viešai ir teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs (2006 m. sausio 16 d. nutarimas), kad teismas baudžiamajame procese turi būti ir nešališkas arbitras, objektyviai vertinantis baudžiamojoje byloje esančius nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių duomenis (įrodymus) ir priimantis teisingą sprendimą dėl asmens, kaltinamo padarius nusikalstamą veiką, kaltumo, ir kartu teismas, siekdamas nustatyti objektyvią tiesą, turi aktyviai veikti baudžiamajame procese – apibrėžti baudžiamosios bylos nagrinėjimo ribas, atlikti tam tikrus proceso veiksmus, asmenims, dalyvaujantiems teisme vykstančiame procese, neleisti piktnaudžiauti savo teisėmis ar įgaliojimais, spręsti kitus su baudžiamosios bylos nagrinėjimu teisme susijusius klausimus. Kaip pažymėjo Konstitucinis Teismas, teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, turi veikti taip, kad baudžiamojoje byloje būtų nustatyta objektyvi tiesa ir teisingai išspręstas asmens, kaltinamo padarius nusikalstamą veiką, kaltumo klausimas. Konstitucinis Teismas pažymėjo ir tai, kad Konstitucijoje įtvirtintos normos ir principai, inter alia (be kita ko), Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta asmens teisė, kad jo bylą viešai ir teisingai išnagrinėtų nepriklausomas teismas, teisinės valstybės ir teisingumo principai, suponuoja tokį teismo, kaip teisingumą vykdančios institucijos, modelį, kad teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas ir kad teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta. Teismas, siekdamas objektyviai, išsamiai ištirti visas bylos aplinkybes ir nustatyti byloje tiesą, turi įgaliojimus pats atlikti proceso veiksmus arba pavesti atitinkamus veiksmus atlikti tam tikroms institucijoms.

21. Kasacinės instancijos teismas taip pat yra išaiškinęs, kad Konstitucijoje (31 straipsnis) bei BPK normose (44 straipsnio 5 dalis, 20 straipsnio 5 dalis ir kt.) įtvirtinta kiekvieno baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens teisė į teisingą ir nešališką teismą suponuoja ir teismo pareigą išsamiai bei nešališkai ištirti visas baudžiamojoje byloje reikšmingas aplinkybes. Įtvirtintas aktyvaus teismo modelis reiškia, kad teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta. Tai, be kita ko, reiškia, kad teismas, nagrinėdamas bylą, neturi apsiriboti vien kaltinime nurodytomis veikos faktinėmis aplinkybėmis ir privalo imtis visų BPK nurodytų priemonių, kad būtų nustatytos visos teisiškai reikšmingos bylos aplinkybės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-95/2012, 2K-7-398/2013, 2K-155-693/2015 ir kt.).

22. Konkrečios baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme ribas apibrėžia kaltinamasis aktas, taip pat teisėjo nutartis bylą perduoti nagrinėti teisiamajame posėdyje. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Kaltinamasis negali būti nuteistas dėl nusikalstamos veikos, kuri buvo perkvalifikuota, arba dėl nusikalstamos veikos, kurios faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytųjų, jeigu apie tokią galimybę teisiamajame posėdyje jam iš anksto nebuvo pranešta (BPK 255 straipsnis). Teismų praktikoje išaiškinta, jog faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytųjų tada, kai prisideda tos pačios nusikalstamos veikos epizodai, iš esmės pasikeičia nusikalstamų veikų apimtis, nusikalstamos veikos padarymo laikas, vieta, būdas ir pan., jeigu tai turi įtakos veikos kvalifikavimui, bausmei ar kitaip suvaržo teisiamojo teisę į gynybą. Tai, ar keičiant nusikalstamos veikos faktines aplinkybes kaltinamojo teisė į gynybą būtų suvaržyta, sprendžiama atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes ir įvertinant, ar yra pagrindas manyti, kad gynyba dėl pasikeitusių nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių galėtų būti kitokia (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-13/2006, 2K-410/2012, 2K-282/2013, 2K-262/2014, 2K-265-693/2015, 2K-371-696/2015, 2K-112-697/2016).

23. Konstitucinis Teismas 2013 m. lapkričio 15 d. nutarimu konstatavo, kad situacija, kai iš esmės nekeičiant nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių kaltinamojo veika perkvalifikuojama pagal kitą baudžiamąjį įstatymą, nustatantį lengvesnį nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, kuriame nustatytų nusikalstamos veikos požymių visuma yra kaltinamajame akte nurodyto baudžiamojo įstatymo nustatytų požymių visumos dalis, traktuotina kaip nesudaranti prielaidų pažeisti kaltinamojo teisę žinoti kaltinimą ir jo teisę į gynybą. Vadinasi, nėra pagrindo teigti, kad pagal Konstituciją įstatyme turi būti nustatyta, jog apie tokio veikos perkvalifikavimo galimybę kaltinamajam teisiamajame posėdyje turi būti iš anksto pranešta. Kartu Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad kitaip vertintina situacija, kai kaltinamasis nuteisiamas pagal kitą baudžiamąjį įstatymą, nustatantį lengvesnį nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, kuriame nustatyti kitokie ar nauji nusikalstamos veikos požymiai ar kitos veikos kvalifikavimui reikšmingos aplinkybės, palyginti su nustatytosiomis kaltinamajame akte nurodytame baudžiamajame įstatyme. Nors tokiu atveju kaltinamasis žino, kuo yra kaltinamas, turi galimybę gintis nuo kaltinimo (ginčyti tiek nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, tiek atskirus baudžiamajame įstatyme nustatytus teisinius požymius, tiek jų visumą), jis neprivalo numatyti, kad atskiri baudžiamajame įstatyme nustatyti nusikalstamos veikos požymiai gali būti pakeisti kitokiais arba kad gali būti nustatyti nauji požymiai. Žinodamas tokią galimybę, kaltinamasis galėtų kitaip organizuoti savo gynybą. Vadinasi, apie tai, kad kaltinamasis gali būti nuteistas pagal kitą baudžiamąjį įstatymą, įtvirtinantį lengvesnį nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, kuriame nustatyti kitokie ar nauji nusikalstamos veikos požymiai ar kitos veikos kvalifikavimui reikšmingos aplinkybės, palyginti su nustatytosiomis kaltinamajame akte nurodytame baudžiamajame įstatyme, teisiamajame posėdyje jam turi būti iš anksto pranešta.

24. Konstitucinis Teismas taip pat yra konstatavęs, kad baudžiamąją bylą apeliacine tvarka nagrinėjančiam teismui nesuteikti įgaliojimai, ištyrus naujus ar pirmosios instancijos teismo jau tirtus įrodymus, savo iniciatyva pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nustatytas veikos faktines aplinkybes iš esmės skirtingomis, jeigu tas pakeitimas lemtų nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėties pabloginimą, taip pat nesuteikti įgaliojimai pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nustatytas veikos faktines aplinkybes iš esmės skirtingomis, jeigu dėl to nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtis būtų pabloginta labiau, nei to prašoma prokuroro ar nukentėjusiojo apeliaciniame skunde. Teismas, ištyręs naujus ar pirmosios instancijos teismo jau tirtus įrodymus, savo iniciatyva gali pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nustatytas veikos faktines aplinkybes iš esmės skirtingomis tik jeigu toks pakeitimas lemia nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėties pagerinimą arba jeigu dėl to pakeitimo jų padėtis nepasikeičia (Konstitucinio Teismo 2017 m. birželio 26 d. nutarimas). Taigi apeliacinės instancijos teismas, ištyręs naujus įrodymus ar pirmosios instancijos teismo jau tirtus ir vertintus įrodymus, gali keisti kaltinime nurodytas esmines faktines bylos aplinkybes ar kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimą ir savo iniciatyva, kai nustato tokią būtinybę, tačiau tokiu atveju nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, teisinė padėtis negali būti pasunkinama (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTctNjk2LzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-57-696/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-57-696/2017">2K-57-696/2017</a>, 2K-7-66-648/2018 ir kt.).

25. Pažymėtina ir tai, kad BPK 324 straipsnio 6 dalis suteikia apeliacinės instancijos teismui galimybę atlikti įrodymų tyrimą. Pagal teismų praktiką sprendimą dėl įrodymų tyrimo apeliacinės instancijos teismas turi priimti įvertinęs pirmosios instancijos teismo įrodymų tyrimo kokybę. Apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, kad bylai teisingai išspręsti svarbūs įrodymai pirmosios instancijos teismo posėdyje nebuvo iš viso tiriami arba kad tai buvo daroma pažeidžiant BPK nuostatas, privalo atlikti įrodymų tyrimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-240/2014, 2K-427-648/2015). Tokią pareigą apeliacinės instancijos teismas turi net ir tais atvejais, kai niekas iš proceso dalyvių tokių prašymų nereiškia. Sprendimą dėl įrodymų tyrimo apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas turi priimti įvertinęs jo būtinumą konkrečioje byloje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-539/2010).

26. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas, panaikinęs pirmosios instancijos teismo nuosprendį, kuriuo J. S. ir UAB „A“, V. P. ir UAB „B“ pripažinti kaltais, padarę BK 182 straipsnio 1 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką, S. S. pripažintas kaltu, padaręs BK 182 straipsnio 2 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką, o UAB „C“ atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 182 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą nusikaltimą, t. y. išteisinęs fizinius ir juridinius asmenis dėl minėtų nusikalstamų veikų (išvengimo turtinės prievolės mokėti PVM ir pelno mokesčius VMI apgaule), savo procesinį sprendimą motyvavo tuo, kad: 1) melagingų duomenų pateikimas Mokesčių inspekcijai paprastai susijęs su apgaulinga buhalterine apskaita: apskaitos dokumente (paprastai PVM sąskaitoje faktūroje) fiksuojama melaginga informacija apie sandorį, išrašoma PVM sąskaita faktūra dėl sandorio, kurio iš viso nebuvo, sumažinama arba padidinama realiai įvykusio sandorio kaina ir sumokėto PVM suma, užregistravus šį suklastotą dokumentą įmonės apskaitoje, vėliau jo pagrindu daromi atitinkami įrašai PVM deklaracijoje, kuri dėl to taip pat tampa suklastota; 2) pirmosios instancijos teismas neanalizavo apgaulės panaudojimo turinio; palyginus kaltinimo formuluotes matyti, kad apgaulė pasireiškė duomenų nepateikimu buhalterinę apskaitą tvarkantiems subjektams ir dėl to neteisingų duomenų į deklaracijas įrašymu; 3) byloje nėra duomenų apie tai, kad nuteistieji būtų klastoję buhalterinės apskaitos dokumentus ir vėliau šie suklastoti dokumentai ar jų pagrindu parengtos neteisingos deklaracijos būtų teikiamos VMI; J. S., S. S. ir V. P. buvo pirmosios instancijos teismo nuteisti už tai, kad nepateikė duomenų buhalterinę apskaitą tvarkiusioms bendrovėms apie įvykusias operacijas, o tokie veiksmai negali būti pripažįstami apgaule; 4) iš pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių galima manyti, kad fizinių ir juridinių asmenų veiksmai šioje byloje atitinka kito nusikaltimo, įtvirtinto BK 220 straipsnyje, sudėtį; 5) kadangi kaltinimai minėtiems asmenims dėl žinomai neteisingų duomenų pateikimo valstybės įgaliotai institucijai nebuvo pareikšti (nenustatytas deklaracijų, patikslintų deklaracijų pateikimo laikas ir būdas), procesinių galimybių perkvalifikuoti nuteistųjų padarytas veikas iš BK 182 straipsnio 1 dalies, BK 182 straipsnio 2 dalies į BK 220 straipsnio 1 dalį, neviršijus bylos nagrinėjimo ribų ir nepažeidus nuteistųjų teisės į gynybą, nėra.

27. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad šioje byloje apeliacinės instancijos teismo išvados padarytos nesilaikant BPK įtvirtinto reikalavimo išsamiai išnagrinėti bylos aplinkybes (BPK 20 straipsnio 5 dalis, 324 straipsnio 6 dalis), neišnaudojus visų galimybių nustatyti tiesą byloje ir keisti nusikalstamos veikos kvalifikavimą (BPK 255, 256 straipsniai), atsižvelgiant į byloje įrodytas aplinkybes.

28. Apeliacinės instancijos teismas, darydamas išvadą apie tai, kad iš pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių galima manyti, jog fizinių ir juridinių asmenų veiksmai šioje byloje atitinka kito nusikaltimo, įtvirtinto BK 220 straipsnyje, sudėtį, ir spręsdamas apie procesinių galimybių perkvalifikuoti veikas nebuvimą, nebuvo aktyvus procese, neanalizavo, ar iš byloje esančios medžiagos galima nustatyti deklaracijų ir patikslintų deklaracijų pateikimo būdą, o nesant tokios galimybės, nesprendė klausimo dėl vadovavimosi BPK 324 straipsnio 6 dalimi, suteikiančia teismui teisę inicijuoti ir realizuoti įrodymų tyrimą apeliacinės instancijos teisme. Be to, teismas, pažeisdamas BPK 255 ir 256 straipsnių nuostatas, nesprendė veikos perkvalifikavimo klausimo, t. y. neinformavo nuteistųjų apie tai, kad nagrinėjant bylą jų veika gali būti kvalifikuojama pagal kitą straipsnį, esant nuteistųjų ir (ar) jų gynėjų prašymui suteikti laiko pasiruošti gynybai dėl naujo kaltinimo, tokio prašymo nesprendė. Apeliacinės instancijos teismas, užuot buvęs aktyvus procese ir sprendęs veikų perkvalifikavimo klausimą, informavo apie nuteistųjų veikoje esančius kitus nusikalstamos veikos požymius prokurorą. Pagal BPK 257 straipsnio 1 dalį, jeigu nagrinėjimo teisme metu paaiškėja, kad kaltinamasis gali būti padaręs kitą nusikalstamą veiką, kuri nebuvo nurodyta kaltinamajame akte, taip pat kad nusikalstamą veiką gali būti padaręs kitas asmuo, teismas motyvuota nutartimi tai praneša prokurorui. Sprendimas pranešti prokurorui bet kuriuo atveju gali būti priimtas tik tuomet, kai apeliacinės instancijos teismas yra išsprendęs ne tik veikos teisingo kvalifikavimo, bet ir galimybės perkvalifikuoti veiką teisme savo iniciatyva klausimą. Tam, kad būtų išspręstas numatytas klausimas, pirmiausia apeliacinės instancijos teismas turi išanalizuoti kaltinimo apimtį, turėdamas įgaliojimus ir pats nustatyti iš esmės skirtingas inkriminuojamos veikos faktines aplinkybes. Įgyvendindamas šią teisę, teismas privalo pranešti kaltinamajam ir kitiems nagrinėjimo teisme dalyviams apie tokią galimybę, užtikrinti teisę žinoti kaltinimą, teisę į gynybą, kitų tinkamo teisinio proceso principų įgyvendinimą. Taigi nepriklausomai nuo to, kad teisinis V. P., J. ir S. S., UAB „A“, UAB „B“ ir UAB „C“ veikų vertinimas iki proceso apeliacinės instancijos teisme buvo nuoseklus, nekito, apeliacine tvarka prokuroras pirmosios instancijos teismo nuosprendžio neskundė, jį skundė tik visi trys nuteisti fiziniai asmenys, taip pat vienas nuteistas juridinis asmuo bei vieno iš jų atstovė, tai nėra kliūtis apeliacinės instancijos teismui būti aktyviam ir pačiam spręsti dėl minėtų fizinių ir juridinių asmenų veikų kvalifikavimo. Toks apeliacinės instancijos teismo procesinis elgesys suderinamas ir su Konstitucinio Teismo, ir su kasacinės instancijos teismo pirmiau minėta jurisprudencija. Apeliacinės instancijos teismas šiuo atveju turėjo pareigą teismo posėdyje informuoti nuteistuosius apie tai, kad nagrinėjant bylą jų veika gali būti kvalifikuojama pagal kitą straipsnį, o esant nuteistųjų ir jų gynėjų prašymui suteikti laiko pasiruošti gynybai dėl naujo kaltinimo – patenkinti tokį prašymą ir bylą išnagrinėti iš esmės. Apeliacinės instancijos teismas to nepadarė ir taip pažeidė iš BPK 256 straipsnio kylančius reikalavimus.

29. Nors kasaciniame skunde prokuroras prašo panaikinti visą apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, tačiau iš kasaciniame skunde išdėstytų argumentų matyti, kad skundžiama tik ta apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalis, kuria nuteisti fiziniai ir juridiniai (UAB „C“ atleista nuo baudžiamosios atsakomybės, juridiniam asmeniui praradus pavojingumą) asmenys buvo išteisinti dėl sukčiavimo išvengiant turtinės prievolės ir apie galimą kitos nusikalstamos veikos požymių turinčią veiką pranešta prokurorui. Dėl šių asmenų nuteisimo pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, 203 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį (V. P.), BK 20 straipsnį ir 182 straipsnio 2 dalį, 20 straipsnį ir 222 straipsnio 1 dalį (UAB „B“), BK 182 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį (J. S.), BK 20 straipsnį, 182 straipsnio 2 dalį, BK 20 straipsnį, 222 straipsnio 1 dalį (UAB „A“), BK 182 straipsnio 2 dalį (S. S.) jokių argumentų kasaciniame skunde nepateikta. Taip pat nėra kasacinių argumentų dėl tos apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalies, kuri susijusi: 1) su J. S. ir UAB „A“ veikų perkvalifikavimu iš atitinkamai BK 300 straipsnio 3 dalies į šio straipsnio 1 dalį ir iš BK 20 straipsnio, 300 straipsnio 3 dalies į BK 20 straipsnį, 300 straipsnio 1 dalį bei bausmių bendrinimo pakeitimais; 2) su V. P. ir UAB „B“ veikų perkvalifikavimu iš atitinkamai BK 300 straipsnio 3 dalies į BK 300 straipsnio 1 dalį, BK 20 straipsnio ir 300 straipsnio 3 dalies į BK 20 straipsnį ir 300 straipsnio 1 dalį ir bausmių bendrinimu; 3) su S. S. nusikalstamos veikos perkvalifikavimu iš BK 300 straipsnio 3 dalies į BK 300 straipsnio 1 dalį ir bausmių bendrinimu, taip pat jo išteisinimu pagal BK 223 straipsnio 1 dalį.

30. Taigi kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad, atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, naikintina tik apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl J. S. išteisinimo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, UAB „A“ išteisinimo pagal BK 20 straipsnį, 182 straipsnio 1 dalį, V. P. išteisinimo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, UAB „B“ išteisinimo pagal BK 20 straipsnį, 182 straipsnio 1 dalį, S. S. išteisinimo pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, UAB „C“ išteisinimo pagal BK 20 straipsnį ir 182 straipsnio 2 dalį, taip pat dėl Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civilinių ieškinių V. P., UAB „B“, S. S., UAB „C“ išsprendimo.

31. Kasaciniame skunde, be to, teigiama, kad Lietuvos apeliacinis teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nes skundžiamame nuosprendyje nepagrįstai konstatavo, jog J. S., S. S., V. P. bei jų atstovaujamų bendrovių veiksmuose, pateikiant valstybės įgaliotai institucijai žinomai neteisingus duomenis apie UAB „B“, UAB „A“ ir UAB „C“ ūkines operacijas bei pajamas ir taip išvengiant mokesčių, nėra apgaulės požymio, nes jų veika VMI buvo iš esmės suklaidinta dėl šių įmonių konkretaus laikotarpio mokėtinų mokesčių dydžio. Taigi, šiuo atveju iš esmės yra keliamas klausimas, ar dėl minėtų asmenų neturėtų būti taikomas BK 182 straipsnis. Šiame kontekste pažymėtina, kad pagal BPK 386 straipsnio 2 dalį kasacinės instancijos teismo nurodymai yra privalomi teisme iš naujo nagrinėjant bylą, tačiau kasacinės instancijos teismas neturi teisės iš anksto nustatyti išvadų, kurias gali padaryti teismas, iš naujo nagrinėdamas bylą. Vadinasi, dėl apeliacinės instancijos teismo, iš naujo bendra tvarka nagrinėsiančio bylą ir spręsiančio veikų kvalifikavimo klausimą, galimo veikų požymių vertinimo kasacinės instancijos teismas neturi teisės pasisakyti, todėl ši kasacinio skundo argumentų dalis paliktina nenagrinėta.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 5 punktu,

n u t a r i a :

Panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. birželio 28 d. nuosprendžio dalį dėl nuteistųjų J. S. išteisinimo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, UAB „A“ išteisinimo pagal BK 20 straipsnį, 182 straipsnio 1 dalį, V. P. išteisinimo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, UAB „B“ išteisinimo pagal BK 20 straipsnį ir 182 straipsnio 1 dalį, S. S. išteisinimo pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės UAB „C“ išteisinimo pagal BK 20 straipsnį ir 182 straipsnio 2 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas), taip pat nuosprendžio dalį, kuria Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civiliniai ieškiniai V. P., UAB „B“, S. S. ir UAB „C“ palikti nenagrinėti, ir šią nuosprendžio dalį perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Teisėjai Arvydas Daugėla

Artūras Ridikas

Armanas Abramavičius