A. P. pagal BK 4 str., 302 str.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-152-495/2022

Teisminio proceso Nr. 1-04-5-00166-2019-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.29.3.1; 1.1.6.2

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gegužės 26 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Olego Fedosiuko (kolegijos pirmininkas), Artūro Ridiko ir Daivos Pranytės-Zalieckienės (pranešėja),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. P. (A. P.) gynėjo advokato Sauliaus Kučio kasacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 31 d. nuosprendžio, kuriuo A. P. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 302 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 120 MGL (6000 Eur) dydžio bauda.

Taip pat skundžiama Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. spalio 27 d. nutartis, kuria nuteistojo A. P. gynėjo advokato Sauliaus Kučio apeliacinis skundas atmestas.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. A. P. nuteistas už tai, kad 2019 m. gruodžio 1 d. nuo įvažiavimo į Lietuvos Respubliką momento, neturėdamas teisėto pagrindo, laikė, turėdamas su savimi, fizinio asmens dokumentą – E. J. (E. J.) vardu išduotą Latvijos Respublikos piliečio asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) – ir gabeno jį automobiliu „Mercedes-Benz S350D 4matic“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kol 2019 m. gruodžio 1 d. apie 8.20 val. (duomenys neskelbtini), Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos pasienio rinktinės pareigūnų buvo sulaikytas.

II. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

2. Kasaciniu skundu nuteistojo A. P. gynėjas advokatas S. Kučys prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. spalio 27 d. nutartį ir perduoti šią bylą apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kasatorius skunde nurodo:

2.1. Apeliacinės instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, nesivadovavo baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtintais įrodymų vertinimo imperatyvais – įrodymų šaltinius vertino atsietai ir tendencingai, iškreipė jų turinį. Be to, skundžiamą nuosprendį grindė prielaidomis ir nepašalintomis abejonėmis. Taip apeliacinis teismas padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) pažeidimus, kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį, ir netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

2.2. Nustatytos nusikalstamos veikos dalykas yra svetimas asmens tapatybės dokumentas. Byloje nustatyta, kad asmens tapatybės kortelė, kurią laikė A. P., yra negaliojanti, todėl ir negaliojančio dokumento laikymas negalėjo sukelti jokių teisiškai reikšmingų pasekmių. Negaliojantis asmens dokumentas neatitinka BK 302 straipsnio l dalyje nustatytos nusikalstamos veikos dalyko požymių.

2.3. BK 302 straipsnio 1 dalyje nustatyta nusikalstama veika gali būti padaroma tik tiesiogine tyčia, o tai reiškia, kad asmuo supranta, jog neturėdamas teisinio pagrindo įgyja ir laiko dokumentą, ir nori taip elgtis. Šioje byloje A. P. davė išsamius parodymus, kad tyčios savintis, turėti, panaudoti ar dar kitaip realizuoti dokumentą jis neturėjo. Taigi A. P. veikoje nėra BK 302 straipsnio l dalyje nustatyto nusikaltimo subjektyviųjų požymių, tačiau pirmosios instancijos teismas neteisingai konstatavo nuteistojo psichinį santykį su daroma veika. Pažymėtina, kad vien radinio gabenimas negali užtraukti baudžiamosios atsakomybės, nes tokio draudimo jokie teisės aktai nenustato. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad šioje byloje asmens tapatybės kortelė buvo ne Lietuvos Respublikos, o Latvijos Respublikos. Pagal Latvijos Respublikos baudžiamąjį kodeksą teisėtas svetimo asmens dokumento įgijimas, laikymas nėra baudžiama veika.

2.4. Apeliacinės instancijos teismui pritarus pirmosios instancijos teismo išvadoms dėl A. P. veiksmų įgyjant ir laikant svetimą asmens tapatybės kortelę formalios atitikties BK 302 straipsnio l dalies požymiams, atsižvelgiant į tai, kad asmens tapatybės kortelė nuteistojo įgijimo momentu buvo negaliojanti, kad A. P. neturėjo ketinimų ją panaudoti, kad tokie A. P. veiksmai nesukėlė ir negalėjo sukelti jokių teisiškai reikšmingų padarinių, tokia veika turėjo būti pripažinta mažareikšme pagal BK 37 straipsnį.

2.5. Teismai visiškai neatsakė į A. P. argumentus dėl to, kad jis per Lietuvos Respublikos teritoriją vyko tranzitu, formali jo nusikalstama veika jokių pasekmių nesukėlė, pats kaltininkas ir neteisėtai laikomo dokumento savininkas yra Latvijos Respublikos piliečiai. Dėl šių priežasčių teismo buvo prašoma taikyti BK 37 straipsnį ir A. P. nusikalstamą veiką pripažinti mažareikšme. Šiuo atveju teismo nuosprendžio nemotyvavimas yra pagrindas grąžinti bylą nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.

3. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Sergejus Bekišas (Sergejus Bekiš) atsiliepimu į kasacinį skundą prašo nuteistojo A. P. gynėjo advokato S. Kučio kasacinį skundą atmesti. Prokuroras atsiliepime į kasacinį skundą nurodo:

3.1. Pažymėtina, kad dalis kasaciniame skunde išdėstytų argumentų yra susijusi su byloje esančių įrodymų vertinimu, o faktinių bylos aplinkybių vertinimas ir analizė nėra kasacinės bylos nagrinėjimo pagrindas. Manytina, kad teismas, darydamas išvadą, jog nuteistasis, neturėdamas teisėto pagrindo, laikė ir gabeno fizinio asmens dokumentą – Latvijos Respublikos piliečio asmens tapatybės kortelę, tinkamai įgyvendino BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą ir jo kompetencijai priskirtą įstatymo nuostatą vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, ir minėtos nuostatos nepažeidė, nes baudžiamojoje byloje esančius įrodymus vertino ne atsietai vieną nuo kito, o kaip visumą ir teisingai konstatavo, kad nuteistasis kaltas dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, nustatytos BK 302 straipsnio 1 dalyje.

3.2. Kartu pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas pakankamai išsamiai ir įtikinamai argumentavo, kodėl pritarė pirmosios instancijos teismo išvadoms ir neturėjo jokio pagrindo nesiremti Latvijos nacionalinio skyriaus pranešimu, kad asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) yra paskelbta prarasta ir yra negaliojanti, liudytojo E. J. parodymais, kad šį dokumentą jis pametė 2016 m. liepos 5 d., kad asmens pavarde A. P. nepažįsta, kad niekada nedirbo degalinėje „(duomenys neskelbtini)“. Be to, byloje nustatyta, kad svetima asmens tapatybės kortele buvo disponuojama pakankamai ilgą laiką, nuteistasis nesiėmė jokių veiksmų šiai situacijai pakeisti, nesiėmė jokių priemonių, kad šis dokumentas būtų grąžintas savininkui, neatidavė jo ir jokiai valstybės institucijai, asmens tapatybės kortelė rasta nuteistojo asmeninėje piniginėje, kuri visada nešiojama su savimi, apie svetimos asmens tapatybės kortelės negaliojimą nuteistasis sužinojo tik susipažinęs su baudžiamosios bylos medžiaga. Visos šios teismo nustatytos aplinkybės bei jų neatitinkantys nuteistojo A. P. nenuoseklūs ir sau palankia prasme koreguojami parodymai leido teismui padaryti pagrįstą išvadą, kad nuteistasis svetima asmens tapatybės kortele disponavo veikdamas tiesiogine tyčia ir neabejotinai suprato nusikalstamą savo veiksmų pobūdį, o ne negrąžino dokumento jo savininkui per neapsižiūrėjimą ar užmaršumą.

3.3. Dėl kasacinio skundo argumento, kad nuteistasis yra užsienio pilietis ir jo laikyta ir gabenta svetima asmens tapatybės kortelė (fizinio asmens dokumentas) yra ne Lietuvos, o Latvijos Respublikos piliečio, be to, ši tapatybės kortelė yra negaliojanti, pažymėtina, jog BK 4 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad asmenys, padarę nusikalstamas veikas Lietuvos valstybės teritorijoje, atsako pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso normas. Atkreiptinas dėmesys, kad BK 302 straipsnio 1 dalies dispozicija atskirai neišskiria Lietuvos Respublikos ar kitos užsienio valstybės asmens dokumento, todėl akivaizdu, kad veika, kai be teisėto pagrindo yra laikomas ir gabenamas kitos užsienio valstybės asmens dokumentas (šiuo atveju Latvijos Respublikos piliečio asmens tapatybės kortelė), yra neteisėta ir atitinka šios nusikalstamos veikos objektyviosios pusės požymius. Be to, pažymėtina, kad dokumentas, kurio galiojimas pasibaigė, savaime netampa niekinis, jei dokumento negaliojimas nėra atitinkamai pažymimas (pavyzdžiui, išmušant skyles dokumente). Toks dokumentas ir toliau atitinka visus būtinus dokumentui keliamus reikalavimus ir jame yra įtvirtinta konkreti juridinę reikšmę turinti informacija, todėl tokį dokumentą ir toliau galima panaudoti įvairiose gyvenimo srityse.

3.4. Apeliacinės instancijos teismas, atsakydamas į analogišką apeliacinio skundo argumentą dėl BK 37 straipsnio taikymo, skirtingai nei teigiama kasaciniame skunde, patikrino bylą tiek, kiek buvo prašoma apeliaciniame skunde, motyvuotai pasisakė dėl apeliacinio skundo esmės ir išsamiai argumentavo, kodėl nutarė netaikyti šioje byloje atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo nuostatų. Nors kasaciniame skunde nurodoma, kad nuteistojo veika nesukėlė ir negalėjo sukelti jokių teisiškai reikšmingų padarinių, todėl nėra pavojinga ir pripažintina mažareikšme, šiuo atveju pritartina apeliacinės instancijos teismo argumentams, kad inkriminuotos nuteistajam nusikalstamos veikos sudėtis yra formalioji ir veikos kvalifikavimui neturi įtakos, ar svetimos asmens tapatybės kortelės laikymas ir gabenimas sukėlė kokių nors pasekmių, nusikaltimas laikomas baigtu nuo neteisėtų veiksmų atlikimo momento. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai atkreipė ypatingą dėmesį į tai, kad šioje byloje be teisėto pagrindo buvo laikomas ir gabenamas ne bet koks dokumentas, o būtent asmens tapatybės kortelė, kuri yra pagrindinis piliečio asmens dokumentas, patvirtinantis jo asmens tapatybę ir pilietybę. Taigi, pritartina apeliacinės instancijos teismo išvadai, kad įvertinus nurodyto dokumento svarbą ir tai, kad jame yra įtvirtinta konkreti juridinę reikšmę turinti informacija, todėl tokį dokumentą ir toliau galima panaudoti įvairiose gyvenimo srityse, be to, įvertinus tai, kad svetima asmens tapatybės kortele buvo disponuojama pakankamai ilgą laiko tarpą, nuteistasis sąmoningai nesiėmė jokių priemonių, kad šis dokumentas būtų grąžintas savininkui arba perduotas valstybės institucijai, nuteistojo neteisėta veika, kuria buvo pasikėsinta į valstybės nustatytą valdymo tvarką, šioje baudžiamojoje byloje negali būti pripažinta mažareikšme.

III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Nuteistojo A. P. gynėjo advokato S. Kučio kasacinis skundas atmestinas.

Dėl BK 302 straipsnio 1 dalies taikymo

5. Nagrinėjamoje byloje A. P. nuteistas už tai, kad, neturėdamas teisėto pagrindo, laikė ir gabeno svetimą asmens dokumentą – Latvijos Respublikos piliečio asmens tapatybės kortelę, išduotą E. J. vardu. Nuteistojo gynėjas kasaciniame skunde teigia, kad teismai nuteistajam A. P. netinkami taikė BK 302 straipsnio 1 dalį, kadangi jo veiksmuose nenustatyti šios nusikalstamos veikos subjektyvieji požymiai, nes jis nei tyčios savintis svetimą asmens dokumentą, nei tikslo jį panaudoti neturėjo, be to, jis ketino šį dokumentą grąžinti jam priklausančiam asmeniui. E. J. vardu išduota asmens tapatybės kortelė buvo negaliojanti, todėl nebuvo realios galimybės ją panaudoti.

6. Kasatoriaus argumentai atmestini, jais remiantis konstatuoti netinkamą baudžiamojo įstatymo – BK 302 straipsnio 1 dalies taikymą nėra pagrindo. Visų pirma pažymėtina, kad nei motyvas, nei tikslas nėra būtinieji nuteistajam inkriminuotos nusikalstamos veikos sudėties požymiai. Nuteistojo padaryta veika atitinka BK 302 straipsnio 1 dalyje nustatyto nusikaltimo sudėtį, byloje jokių nei baudžiamąją atsakomybę šalinančių, nei atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės aplinkybių nenustatyta.

7. BK

8. Byloje nustatyta, kad, A. P. 2019 m. gruodžio 1 d. įvažiavus į Lietuvos Respubliką ir jį sulaikius Kalvarijos pasienio poste vairuojantį Vokietijoje ieškomą kaip vogtą transporto priemonę, asmens kratos metu jo piniginėje buvo rasta ir paimta Latvijos Respublikos asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), išduota piliečiui E. J., gim. (duomenys neskelbtini) Iš 2019 m. gruodžio 1 d. Interpolo ieškomų dokumentų duomenų bazės nustatyta, kad Latvijos Respublikos asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) yra pavogta (prarasta) paties savininko nuo 2016 m. liepos 5 d. Šengeno informacinėje sistemoje ir Interpolo paieškos sistemoje asmens tapatybės kortelė kaip pavogta registruota nuo 2016 m. liepos 7 d. Latvijos Respublikoje asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) paskelbta kaip prarasta ir yra negaliojanti. Be to, nustatyta, kad teisėtas asmens tapatybės kortelės turėtojas E. J. šį asmens dokumentą pametė 2016 m. liepos 5 d., jis nuteistojo A. P. nepažįsta. Teismų skundžiamuose sprendimuose paneigta ir paties A. P. tyrimo metu iškelta versija, kad E. J. jis pažinojo ir ketino jam grąžinti asmens tapatybės kortelę. Neteisėto dokumento įgijimo aplinkybės nebuvo inkriminuotos ir nustatytos. Teismai, remdamiesi byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma, nustatė, kad E. J. vardu išduotą asmens tapatybės kortelę nuteistasis laikė savo piniginėje ir kartu gabeno ją važiuodamas iš Vokietijos į Latvijos Respubliką per Lietuvos Respubliką, kur ir buvo sulaikytas. Teisėto pagrindo laikyti ir gabenti šį svetimą asmens dokumentą A. P. neturėjo, kortelė buvo pavogta 2016 m. liepos mėn., pas nuteistąjį ji rasta ir paimta 2019 m. gruodžio mėn. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų apie nuteistojo ketinimą perduoti svetimą asmens dokumentą įgaliotoms institucijoms ar, kaip teigė pats nuteistasis, teisėtam šio asmens dokumento turėtojui. Be to, byloje nustatyta, kad iki sulaikymo nuteistajam nebuvo žinoma, jog jo neteisėtai laikoma ir gabenama E. J. vardu išduota asmens tapatybės kortelė yra negaliojanti (kortelėje nurodyta galiojimo data – iki 2020 m. balandžio 26 d.).

9. Taigi, byloje teismų nustatytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad nuteistasis A. P., žinodamas, kad jis neturi teisėto pagrindo laikyti svetimą asmens dokumentą, ilgą laiko tarpą laikė jį savo piniginėje su savo asmens dokumentais, kartu jį vežėsi (gabeno) per Lietuvos Respublikos teritoriją, vykdamas iš užsienio valstybės. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad aplinkybė, jog asmens tapatybės kortelė dar 2016 metais buvo paskelbta negaliojančia ir nuteistasis neturėjo galimybės ja realiai pasinaudoti, priešingai nei teigia kasatorius, teisėjų kolegijos vertinimu, teisiškai nėra reikšminga. Neteisėtas asmens dokumento panaudojimas yra vienas iš alternatyvių BK 302 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos objektyviųjų požymių, kuris A. P. nebuvo inkriminuotas; be to, kaip minėta, nei motyvas, nei tikslas nėra būtinieji nuteistajam inkriminuotos nusikalstamos veikos sudėties požymiai. Kita vertus, aptariamas asmens dokumentas vien dėl to, kad yra paskelbtas negaliojančiu (nesant jame jokių žymų apie negaliojimą), kaip dokumentas savo turinio (teisinio fakto) paskirties nepraranda. Tokiame dokumente yra nurodyta konkreti juridinę reikšmę turinti informacija apie asmenį, tai reiškia, kad jis atitinka BK 302 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodytus asmens dokumento (nusikaltimo dalyko) požymius.

10. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad byloje pagrįstai nustatyta, jog A. P. neteisėtai su savimi laikė ir gabeno kito fizinio asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, žinodamas teisėtą tokių dokumentų išdavimo tvarką ir tokius dokumentus turinčią teisę išduoti instituciją. Jis suprato, jog elgiasi neteisėtai, ir norėjo taip elgtis. Todėl, priešingai nei teigia kasatorius, jo tyčia neteisėtai laikyti ir gabenti kito fizinio asmens dokumentą yra įrodyta ir abejonių nekelia. Kartu pažymėtina, kad aplinkybė, jog neteisėtai buvo laikoma Latvijos Respublikos, o ne Lietuvos Respublikos išduota asmens tapatybės kortelė, šiuo atveju teisiniam vertinimui nėra reikšminga. Įstatymo leidėjas BK 302 straipsnio 1 dalyje neišskiria Lietuvos Respublikos išduoto asmens dokumento kaip nusikaltimo dalyko. Pagal šį baudžiamąjį įstatymą atsakomybė, be kita ko, kyla tam, kas neteisėtai laikė ar gabeno fizinio asmens dokumentą, nepriklausomai nuo to, kad jis buvo išduotas ne Lietuvos Respublikoje. O pagal BK 4 straipsnio 1 dalį, asmenys, padarę nusikalstamas veikas Lietuvos valstybės teritorijoje, atsako pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą. Taigi, nagrinėjamu atveju nuteistasis svetimą asmens dokumentą neteisėtai laikė ir gabeno Lietuvos Respublikos teritorijoje, todėl ir atsako pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso normas.

11. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad abiejų instancijų teismų išvados dėl nuteistojo A. P. kaltės padarius nusikalstamą veiką, nustatytą BK 302 straipsnio 1 dalyje, yra teisingos. Teismai baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos nepadarė. Be to, skundžiamų teismų sprendimų turinys paneigia išimtinai deklaratyvius kasatoriaus teiginius, kad teismai priėmė sprendimus išsamiai neištyrę faktinių bylos aplinkybių ir netinkamai įvertinę baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus. Abiejų instancijų teismai savo išvadas dėl nuteistojo kaltės, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, grindė teisėtais būdais gautais duomenimis, kurie buvo patikrinti teisiamajame posėdyje; jie buvo įvertinti teisėjų pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, t. y. nepažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų.

Dėl BK 37 straipsnio taikymo

12. Kasatorius teigia, kad teismai nepagrįstai, neišdėstydami jokių motyvų, netaikė nuteistajam BK 37 straipsnio nuostatų, esant byloje atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo sąlygoms. Nuteistojo įvykdyta formali nusikalstama veika jokių padarinių nesukėlė (per Lietuvos Respublikos teritoriją vyko tranzitu, jis ir neteisėtai laikomo dokumento savininkas yra Latvijos Respublikos piliečiai). Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais kasacinio skundo argumentais.

13. BK 37 straipsnyje nustatyta, kad padaręs nusikaltimą asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme.

14. Nusikaltimas mažareikšmiu yra pripažįstamas tada, kai padaryta veika atitinka visus baudžiamajame įstatyme nustatyto nusikaltimo sudėties požymius, tačiau dėl kai kurių sudėties požymių ypatumo teismas padaro išvadą, kad padarytos veikos pavojingumas nėra didelis ir nesiekia tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga kaltininką už padarytą nusikaltimą traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje nurodyta bausme. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką, sprendžiant klausimą dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, atsižvelgiama tiek į veikos objektyviuosius (kokios baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės pažeistos ir jų pažeidimo laipsnis, veikos ypatumai, nusikaltimo dalykas ir jo ypatumai, kilę padariniai, nusikaltimo padarymo būdas, laikas, vieta), tiek į subjektyviuosius požymius (apibrėžta ar neapibrėžta tyčia, tyčios kryptingumas, tikslai, motyvai). Ar nusikaltimas laikytinas mažareikšmiu, remdamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-109/2013, 2K-153-942/2016, 2K-186-689/2020).

15. Nagrinėjamoje byloje, priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, apeliacinės instancijos teismas, atsakydamas į apeliacinio skundo argumentus dėl BK 37 straipsnio taikymo, skundžiamame sprendime išdėstė aiškius motyvus, kodėl nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos nepripažįsta mažareikšme.

16. Teismas konstatavo, kad inkriminuotos nuteistajam nusikalstamos veikos sudėtis yra formalioji ir veikos kvalifikavimui neturi įtakos, ar svetimos asmens tapatybės kortelės laikymas ir gabenimas sukėlė kokių nors pasekmių, nusikaltimas laikomas baigtu nuo neteisėtų veiksmų atlikimo momento. Pritariant tokiai teismo išvadai, kartu svarbu pažymėti ir tai, kad nors padariniai nėra būtinasis nusikalstamos veikos, nustatytos BK 302 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymis, tačiau, sprendžiant baudžiamosios atsakomybės taikymą už šio nusikaltimo, kurio sudėtis formalioji, padarymą, taip pat svarbu nustatyti, kiek tokia veika yra pavojinga, t. y. ar tokia veika kėsinamasi į įstatymo saugomas vertybes ir dėl to šioms vertybėms yra padaroma žala ar sukeliama tokios žalos atsiradimo grėsmė. Nagrinėjamu atveju veikos pavojingumas buvo nustatytas ir įvertintas teisingai. Skundžiamame teismo sprendime pagrįstai akcentuota aplinkybė, kad A. P. be teisėto pagrindo laikė ir gabeno ne bet kokį dokumentą, o asmens tapatybės kortelę, kuri yra pagrindinis piliečio asmens dokumentas, patvirtinantis asmens tapatybę ir pilietybę. Taigi, teismas tinkamai įvertino tokio dokumento svarbą, jame nurodytą juridinę reikšmę turinčią informaciją, be kita ko, ir galimybę ją neteisėtai panaudoti įvairiose gyvenimo srityse. Teisingai teismo atkreiptas dėmesys ir į tai, kad svetimu asmens dokumentu nuteistasis disponavo ilgą laiko tarpą, laikė kartu su savo asmens dokumentais piniginėje, sąmoningai nesiėmė jokių priemonių, kad šis svetimas asmens dokumentas būtų perduotas atitinkamai valstybės institucijai. Vadinasi, tokiais nuteistojo veiksmais aiškiai buvo kėsinamasi į BK 302 straipsnio 1 dalyje valstybės saugomas vertybes – institucijų, užtikrinančių valdymo tvarką, veiklą. Teisėjų kolegijos vertinimu, padarytos tokios teismo išvados dėl BK 37 straipsnio taikymo yra teisingos, nėra pagrindo joms nepritarti. Kasatoriaus nurodytos aplinkybės, kad nuteistojo neteisėtai buvo laikoma ir gabenama ne Lietuvos, o Latvijos Respublikos išduota asmens tapatybės kortelė ir kad tai darė ne Lietuvos Respublikos pilietis, vertinant BK 37 straipsnio prasme, nėra reikšmingos. Minėta, byloje nustatytomis aplinkybėmis buvo neteisėtai laikytas ir gabentas pagrindinis asmens dokumentas, patvirtinantis asmens tapatybę ir pilietybę, todėl tai, kad šis asmens dokumentas buvo išduotas užsienio valstybėje, savaime nusikalstamos veikos pavojingumo nemažina.

17. Nenustačius BPK 369 straipsnyje nustatytų pirmosios instancijos teismo nuosprendžio ir apeliacinės instancijos teismo nutarties keitimo ar naikinimo pagrindų, kasacinis skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Atmesti nuteistojo A. P. gynėjo advokato Sauliaus Kučio kasacinį skundą.

Teisėjai Olegas Fedosiukas

Artūras Ridikas

Daiva Pranytė-Zalieckienė