Dėl reikalavimo perleidimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis

Nr. DOK-2148

Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00113-2019-5

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2022 m. balandžio 27 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės (kolegijos pirmininkė), Andžej Maciejevski ir Algirdo Taminsko,

susipažinusi su 2022 m. balandžio 19 d. paduotu ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Fegda“ kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. kovo 29 d. nutarties peržiūrėjimo ir prašymu stabdyti skundžiamo procesinio sprendimo vykdymą,

n u s t a t ė :

Ieškovė UAB „Fegda“ padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. kovo 29 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Fegda“ ieškinį atsakovei UAB „Lidl Lietuva“ dėl skolos už atliktus rangos darbus priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, BUAB „CCM Baltic“, bei atsakovės UAB „Lidl Lietuva“ priešieškinį ieškovei UAB „Fegda“ ir atsakovei pagal priešieškinį BUAB „CCM Baltic“ dėl reikalavimo perleidimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Taigi kasacinis skundas gali būti priimtas tik tuo atveju, jeigu jame nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, numatytas CPK 346 straipsnyje, bei nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialinės ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Ieškovės UAB „Fegda“ paduotas kasacinis skundas grindžiamas argumentais, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė sutarčių aiškinimo taisykles (CK 6.193 straipsnį) aiškinant šalių Trišalį susitarimą ir nusprendė, kad juo šalys susitarė dėl ieškovės teisės tiesiogiai iš atsakovės reikalauti sumokėti už atliktus subrangos darbus, tačiau šiuo susitarimu atsakovas tik sutiko, kad esant atitinkamoms sąlygoms, trečiasis asmuo perleistų iš 2015 m. spalio 22 d. Generalinės rangos sutarties kylančią reikalavimo teisę į atsakovą; apeliacinės instancijos teismas pažeidė generalinės rangos ir subrangos sutarčių uždarumo principą, neteisėtai konstatavo, kad reikalavimo, kylančio iš Generalinės rangos sutarties, perleidimas ieškovei, neturėjo jokių neigiamų pasekmių trečiojo asmens mokumui, taigi, ir jo kreditorių interesams. Jei rangos ir subrangos sutartyse nenumatyta tiesioginių atsiskaitymų tarp užsakovo ir subrangovo, tai reiškia, kad atsiskaitymas už rangos darbus vyksta tarp kiekvienos iš sutarčių šalių pagal jose įtvirtintas sąlygas (CK 6.650 straipsnis); nebuvo vertinti visi byloje esantys įrodymai, taip pažeidžiant įrodymų vertinimo taisykles. Įrodymai byloje buvo vertinti selektyviai, t. y. nepasisakyta dėl tarp atsakovo ir trečiojo asmens sudarytos taikos sutarties, nei dėl tarp ieškovės ir trečiojo asmens sudarytos taikos sutarties, įsiteisėjusių teismų sprendimų bylose, kuriose pagal trečiojo asmens ieškinį reikalavimo perleidimo sutartys buvo pripažintos negaliojančiomis, taip pat dėl bankroto byloje nustatytų tokių prejudicinių faktų, kaip trečiojo asmens nemokumo momentas ir kt.; netinkamai aiškintas ir taikytas CK 1.81 straipsnis, reglamentuojantis sandorių negaliojimą dėl prieštaravimo viešajai tvarkai ar gerai moralei, nes, anot ieškovės, teismas konstatavo, kad gerą moralę ir viešąją tvarką atitinka tai, kad vienintelė ieškovė, su trečiuoju asmeniu sudarydama Reikalavimo perleidimo sutartis, užsitikrino savo reikalavimo patenkinimą iš atsakovo. Tai prieštarauja valstybėje ir visuomenėje galiojančiai tvarkai, pagal kurią nemokaus asmens atsiskaitymai su išskirtiniais kreditoriais, taip sumažinant kitų kreditorių galimybę gauti atsiskaitymą, yra nepriimtini; apeliacinės instancijos teismas procesinį sprendimą grindė šios civilinės bylos ratio decidendi neatitinkančiomis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis, nes rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3-3-24-969/2020 ir 2020 m. gruodžio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3-3-361-313/2020, kuriose nors ir buvo sprendžiamas klausimas dėl pareigos užsakovui atsiskaityti tiesiogiai su rangovu, tačiau faktinis atsiskaitymo pareigos pagrindas ir kitos bylos aplinkybės nesutampa su nagrinėjamos civilinės bylos faktinėmis aplinkybėmis.

Atrankos kolegija, susipažinusi su šiais ieškovės kasacinio skundo argumentais, skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė jame nurodytas materialiosios ir proceso teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos ir kad šie pažeidimai galėjo turėti įtakos neteisėtai teismo nutarčiai priimti.

Atrankos kolegija konstatuoja, kad pateiktas kasacinis skundas neatitinka CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Atsisakius priimti kasacinį skundą, nėra pagrindo nagrinėti ieškovės prašymo dėl skundžiamos teismo nutarties vykdymo sustabdymo.

Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžintinas už jį sumokėtas žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti.

Grąžinti AB Lidl Lietuva (j. a. k. 111791015) 3455 (tris tūkstančius keturis šimtus penkiasdešimt penkis) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2022 m. balandžio 19 d. banko Swedbank AB mokėjimo nurodymu Nr. 40.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Gražina Davidonienė

Andžej Maciejevski

Algirdas Taminskas