Baudžiamoji byla Nr. 2K-161-387/2022
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-30465-2016-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.1; 2.2.1.3; 2.1.1.6
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. gegužės 26 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimos Ažubalytės (kolegijos pirmininkė), Artūro Ridiko ir Algimanto Valantino (pranešėjas),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal kaltinamojo M. M. gynėjo advokato Ričardo Girdziušo kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. spalio 28 d. nutarties, kuria panaikinta Alytaus apylinkės teismo 2021 m. balandžio 23 d. nutarties dalis, kuria baudžiamasis procesas M. M. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį nutrauktas, ir ši bylos dalis perduota iš naujo nagrinėti Alytaus apylinkės teismui.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. M. M. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį buvo kaltinamas tuo, kad jis 2016 m. birželio 18 d. apie 17 val. (duomenys neskelbtini), kelyje šalia (duomenys neskelbtini) pastato, asmeninio konflikto su R. T. ir Š. T. metu tyčia rankomis iš už nugaros apglėbė praeinantį R. T. ir jį suspaudė glėbyje, dėl to, R. T. bandant ištrūkti ir atsitrenkus į M. M. rankas, dėl poodinės kraujosruvos krūtinės kairėje pusėje, viršutinio žandikaulio II kandinio danties iš kairės krašto nuskėlimo padarė nukentėjusiajam R. T. nežymų sveikatos sutrikdymą, po to, tęsdamas savo veiksmus, siekdamas, kad nebūtų filmuojamas, suėmė Š. T. už dešinės rankos, alkūne sudavė į dešinės akies sritį ir pargriovė ant žemės, dėl to Š. T. kaire alkūne atsitrenkė į kelio paviršių, ir iš Š. T. dešinės rankos paėmė R. T. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „Samsung S5 G901 4G + Black 16 GB“ su „Omnitel“ SIM kortele, tokiais savo veiksmais dėl dešinės akies apatinio voko poodinės kraujosruvos su odos nubrozdinimu, kairės alkūnės odos nubrozdinimų padarė nukentėjusiajam Š. T. nežymų sveikatos sutrikdymą ir, atvirai pagrobdamas minėtą telefoną su SIM kortele, padarė nukentėjusiajam R. T. turtinę 492,06 Eur žalą.
2. Alytaus apylinkės teismo 2021 m. balandžio 23 d. nutartimi baudžiamasis procesas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 3 straipsnio 1 dalies 4 ir 6 punktų pagrindu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį (nutartyje padaryta rašymo apsirikimo klaida – nurodant 178 straipsnio 1 dalį, ji vėliau buvo ištaisyta apeliacinės instancijos teismo nutartimi) M. M. nutrauktas. Alytaus apylinkės teismas konstatavo, kad vykstantis baudžiamasis procesas dėl BK 178 straipsnio 2 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos pažeidžia non bis in idem (draudžiama bausti du kartus už tą patį) principo nuostatas ir byloje nėra pateikta atitinkamų nukentėjusiųjų skundų ar prokuroro motyvuoto reikalavimo pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Be to, pirmosios instancijos teismo vertinimu, byloje buvo padaryta esminių baudžiamojo proceso pažeidimų.
3. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. spalio 28 d. nutartimi panaikinta Alytaus apylinkės teismo 2021 m. balandžio 23 d. nutarties dalis, kuria baudžiamasis procesas M. M. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį nutrauktas, ir ši bylos dalis perduota iš naujo nagrinėti Alytaus apylinkės teismui. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esantys faktiniai duomenys patvirtina nukentėjusiųjų valią dėl M. M. persekiojimo, o vien tai, kad kreipimasis į ikiteisminio tyrimo instituciją dėl padarytos nusikalstamos veikos buvo ne taip įvardytas ar kad nukentėjusieji prašė M. M. veiką kvalifikuoti pagal kitą BK straipsnį, nesuteikia pagrindo nutraukti bylą BPK 3 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu.
II. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
4. Kasaciniu skundu nuteistojo M. M. gynėjas advokatas R. Girdziušas prašo panaikinti skundžiamą Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. spalio 28 d. nutarties dalį, kuria buvo panaikinta pirmosios instancijos teismo nutarties dalis dėl baudžiamojo proceso M. M. nutraukimo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir byla perduota iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nutartį su rašymo apsirikimo ištaisymu. Kasatorius skunde nurodo:
4.1. Apeliacinės instancijos teismas, nusprendęs panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria buvo nutraukta baudžiamoji byla dėl BK 140 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos, netinkamai taikė baudžiamojo proceso normas, reglamentuojančias baudžiamojo proceso vyksmą, kai toks procesas susijęs su imunitetą turinčiu asmeniu, ir proceso vykdymą tais atvejais, kai toks procesas galimas tik pagal nukentėjusiojo skundą ar jo teisėto atstovo pareiškimą, ar prokuroro reikalavimą.
4.2. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai suabejojo baudžiamojo proceso teisėtumu, konstatuodamas, kad M. M. nuo 2004 m. rugpjūčio 6 d. dirbo Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos vyriausiuoju specialistu, tai reiškia, kad tokiam asmeniui taikomos garantijos, nustatytos Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatyme. Šio įstatymo 41 straipsnio 2 dalyje akcentuojama, jog sprendimą pradėti baudžiamąjį procesą dėl žvalgybos pareigūno padarytos nusikalstamos veikos priima generalinis prokuroras. Šiuo atveju jau tyrimo pradžioje ikiteisminio tyrimo įstaigai tapo žinoma, kur ir kuo dirbo M. M.. Dėl šios priežasties ikiteisminį tyrimą kontroliavęs ir jam vadovavęs prokuroras privalėjo kreiptis į generalinį prokurorą dėl ikiteisminio tyrimo prieš žvalgybos pareigūną pradėjimo. Tačiau Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroras tik 2018 m. spalio 3 d. kreipėsi į generalinį prokurorą, prašydamas leisti pradėti baudžiamąjį žvalgybos pareigūno persekiojimą. Taigi pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad jau nuo 2016 m. birželio 29 d. ikiteisminis tyrimas vyko be teise paremto pagrindo, nors iki pat 2018 m. spalio 3 d. visi tyrimo veiksmai buvo atliekami tik dėl galimai nusikalstamo M. M. elgesio. Kitaip tariant, Žvalgybos įstatymo 41 straipsnio 2 dalyje paminėtas baudžiamasis procesas buvo vykdomas be kompetentingo prokuroro sprendimo. Vadinasi, ikiteisminis tyrimas vyko nesilaikant specialioje teisės normoje nustatytos tvarkos, o tokio proceso metu buvo renkami faktiniai duomenys nesilaikant procedūrinių reikalavimų.
4.3. Generalinio prokuroro sprendimas pradėti ikiteisminį tyrimą prieš M. M. buvo gautas 2018 m. spalio 3 d., o galimai nusikalstamų veikų tyrimas iš esmės buvo baigtas 2017 m., kadangi 2017 m. gruodžio 27 d. buvo priimtas prokuroro nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą, nes nebuvo padarytos nusikalstamos veikos. Vėliau vyko skundų dėl nutarimų nutraukti ikiteisminį tyrimą nagrinėjimas ir formalus M. M. darbinio statuso aiškinimasis. Šiuo atveju turėjo būti vadovaujamasi BPK 32 straipsnio 2 dalies nuostata, pagal kurią, jei atlikus visus nedraudžiamus proceso veiksmus nėra kompetentingos institucijos leidimo asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn, baudžiamasis procesas turi būti nutrauktas. Taigi realiai buvo teisinis pagrindas tyrimą nutraukti pagal BPK 32 straipsnio 2 dalį, tačiau toks sprendimas nebuvo priimtas. Taip pat nebuvo priimtas ir nutarimas atnaujinti ikiteisminį tyrimą. Prokuroras tiesiog konstatavo, jog pradeda ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-30465-16 pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 1 dalį, nors tyrimas Nr. 01-1-30465-16 jau buvo atliekamas nuo 2016 m. birželio 29 d. Darytina išvada, kad tolesnis tyrimas buvo vykdomas be įstatyme nurodyto procesinio sprendimo.
4.4. Pažymėtina, kad pagal Žvalgybos įstatymo 41 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus žvalgybos pareigūnai be žvalgybos institucijos vadovo sutikimo negali būti atvesdinti, sulaikyti, negali būti atliekama šių asmenų, jų daiktų, asmeninių ar tarnybinių transporto priemonių, patalpų krata ar apžiūra, išskyrus atvejus, kai žvalgybos pareigūnas sulaikomas darantis nusikalstamą veiką. M. M. darantis nusikalstamą veiką sulaikytas nebuvo, tačiau Varėnos r. apylinkės teismo 2016 m. liepos 7 d. nutartimi buvo leista M. M. gyvenamojoje vietoje atlikti kratą, toks procesinis veiksmas buvo atliktas, nors žvalgybos institucijos vadovo sutikimas nebuvo gautas. Taigi, ikiteisminis tyrimas vyko praktiškai neteisėtai.
4.5. Prokuroras 2016 m. liepos 4 d. priėmė nutarimą apklausti M. M. apie jo galimai padarytą nusikalstamą veiką. Taigi ir iki 2018 m. spalio 3 d. ikiteisminis tyrimas buvo organizuojamas taip, lyg M. M. būtų buvęs įtariamuoju. Be to, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, pranešimas apie įtarimą 2018 m. gruodžio 20 d. M. M. buvo įteiktas neatlikus jokių esminių papildomų tyrimo veiksmų. Šios aplinkybės tik dar kartą patvirtina pirmosios instancijos teismo nutarties išvadų dėl ikiteisminio tyrimo ir M. M. pareikštų įtarimų neteisėtumo pagrįstumą.
4.6. Be kita ko, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė ir tai, kad procesas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį buvo vykdomas nesant nukentėjusiųjų ar jų atstovės pareiškimo. Pažymėtina, kad dėl nusikalstamų veikų, nustatytų BK 140 straipsnio 1 dalyje, ikiteisminis tyrimas pradedamas tik tuo atveju, kai yra nukentėjusiojo skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas arba prokuroro reikalavimas, jeigu nežymaus sveikatos sutrikdymo padarymas turi visuomeninę reikšmę arba tokį sužalojimą patyręs asmuo dėl svarbių priežasčių negali ginti teisėtų savo interesų. Pradėti ikiteisminį tyrimą nesant tokio pareiškimo ar reikalavimo taip pat draudžia ir BPK 166 straipsnio 2 dalies nuostatos.
4.7. Šioje baudžiamojoje byloje nei tada, kai nutraukus ikiteisminį tyrimą nukentėjusiesiems buvo siūloma dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka, nei vėliau nukentėjusieji skundų dėl M. M. patraukimo baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 140 straipsnio 1 dalį nepateikė. Skunduose buvo keliami klausimai dėl turto pagrobimo, dėl viešosios tvarkos pažeidimo, bet noras, kad M. M. būtų baudžiamas už nežymaus sveikatos sutrikdymo padarymą, niekaip nebuvo išreikštas. Tokio pareiškimo nepareiškė ir nukentėjusiųjų įgaliota atstovė. Taigi apeliacinės instancijos teismo nuoroda į tai, kad nukentėjusieji norėjo, jog M. M. apskritai būtų traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas nutraukti baudžiamąją bylą ir dėl kaltinimo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį yra nepagrįstas, prieštarauja šios konkrečios bylos aplinkybėms, kurios rodo, kad nei nukentėjusieji, nei jų teisėta kvalifikuota atstovė niekaip nepareiškė valios, jog M. M. būtų baudžiamas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.
5. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Mindaugas Gylys atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kaltinamojo M. M. gynėjo advokato R. Girdziušo kasacinį skundą atmesti. Prokuroras atsiliepime į kasacinį skundą nurodo:
5.1. Nėra pagrindo sutikti su kasatoriaus teiginiais dėl baudžiamojo proceso neteisėtumo, BPK 32 straipsnio ir Žvalgybos įstatymo 41 straipsnio 2 dalies reikalavimų pažeidimų. Kaip teisingai pažymėjo apeliacinės instancijos teismas, pagal BPK 32 straipsnio nuostatas asmenims, kurie pagal Lietuvos Respublikos įstatymus turi imunitetą nuo patraukimo baudžiamojon atsakomybėn, baudžiamasis procesas gali būti pradedamas, tačiau jie negali būti įtariamaisiais, suimami ar kitaip negali būti suvaržoma jų laisvė, kol nėra gautas atitinkamas kompetentingos institucijos leidimas, iki minėto kompetentingos institucijos leidimo gavimo gali būti atliekami visi nedraudžiami proceso veiksmai. Kitos procesinės prievartos priemonės jiems gali būti taikomos tiek, kiek tai nedraudžiama pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.
5.2. Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos matyti, kad 2018 m. spalio 3 d. generalinio prokuroro rezoliucija nuspręsta pradėti ikiteisminį tyrimą prieš imunitetą turintį pareigūną M. M. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis Žvalgybos įstatymo 16, 41 straipsniais. Taigi įstatymų nustatyta tvarka buvo gautas kompetentingos institucijos leidimas patraukti M. M. baudžiamojon atsakomybėn, o iki minėto leidimo gavimo M. M. atžvilgiu nebuvo atlikti BPK 32 straipsnio l dalyje nurodyti draudžiami proceso veiksmai, t. y. jam nebuvo surašytas pranešimas apie įtarimą, jis nebuvo pripažintas įtariamuoju ar apklaustas kaip įtariamasis, taip pat nebuvo suimtas ar kitaip nebuvo suvaržoma jo laisvė. Taigi, įvertinus minėtas aplinkybes, nėra pagrindo teigti, kad ikiteisminis tyrimas šioje byloje buvo pradėtas pažeidžiant BPK 32 straipsnio reikalavimus ir kad baudžiamoji byla turi būti nutraukta.
5.3. Taip pat nėra pagrindo sutikti su kasatoriaus teiginiais dėl to, kad nebuvo gautas nei nukentėjusiųjų skundas, nei teisėto atstovo pareiškimas ar prokuroro reikalavimas pradėti ikiteisminį tyrimą dėl nusikalstamos veikos, nustatytos BK 140 straipsnio l dalyje. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą kasacinę praktiką nukentėjusiojo iniciatyva dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, reiškiama skundu, nėra apribota tam tikra skundo forma, todėl neprieštarauja įstatymo prasmei tokie atvejai, kai ikiteisminis tyrimas pradedamas nukentėjusiajam pareiškus valią dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo įvairiomis formomis (pvz., protokolu-pareiškimu), tarp jų ir procese duodamais parodymais, nes BPK nėra nustatyta nei nukentėjusiojo skundo, nei jo teisėto atstovo pareiškimo forma ir turinys. Esminė reikšminga aplinkybė tokiu atveju yra tai, ar nukentėjusysis arba jo teisėtas atstovas išreiškė norą, ėmėsi iniciatyvos pradėti baudžiamąjį procesą dėl padarytos nusikalstamos veikos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzQ2LTMwMy8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-346-303/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-346-303/2017">2K-346-303/2017</a>, 2K-134-222/2019, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTAyLTY5Ny8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-102-697/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-102-697/2020">2K-102-697/2020</a>). Taigi darytina vienareikšmiška išvada, kad nukentėjusysis neprivalo suformuluoti konkretaus reikalavimo kvalifikuoti kaltininko nusikalstamus veiksmus pagal konkretų BK straipsnį. Tinkamas kaltininko veiksmų kvalifikavimas yra tyrimą atliekančių teisėsaugos institucijų pareiga, nukentėjusysis tik turi išreikšti aiškią valią dėl kaltininko patraukimo atsakomybėn už konkrečius nusikalstamus veiksmus, o jų kvalifikavimas pagal konkretų BK straipsnį ar punktą nėra jo pareiga ir niekaip negali turėti įtakos galimybei apginti pažeistas teises.
5.4. Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminis tyrimas byloje buvo pradėtas dėl 2016 m. birželio 18 d. Š. T. ir 2016 m. birželio 22 d. R. T. ir Š. T. pareiškimuose nurodytų aplinkybių, kad 2016 m. birželio 18 d. kilusio konflikto metu M. M. prieš juos naudojo smurtą, atėmė ir sugadino mobiliojo ryšio telefoną. 2016 m. birželio 29 d. kaip liudytojai apklausti R. T. ir Š. T. išreiškė aiškų norą dėl konkrečių smurtinių veiksmų M. M. patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Iš nukentėjusiųjų pozicijos ikiteisminio tyrimo metu, skundžiant ikiteisminio tyrimo nutraukimą ir aktyviai siekiant jo atnaujinimo, matyti akivaizdi jų pozicija ir aiškiai išreikštas noras M. M. patraukti baudžiamojon atsakomybėn dėl jo smurtinių veiksmų 2016 m. birželio 18 d. Taigi matyti, kad nukentėjusieji išreiškė aiškią valią dėl M. M. patraukimo baudžiamojon atsakomybėn už 2016 m. birželio 18 d. įvykdytus smurtinius veiksmus nepriklausomai nuo jų teisinės kvalifikacijos. Taigi nėra pagrindo teigti, kad ikiteisminis tyrimas byloje dėl BK 140 straipsnio l dalyje nustatytos nusikalstamos veikos vyko pažeidžiant BPK normų reikalavimus ir kad tokie pažeidimai laikytini esminiais.
III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
6. Kaltinamojo M. M. gynėjo advokato R. Girdziušo kasacinis skundas atmestinas.
Dėl BPK 167 straipsnio reikalavimų laikymosi
7. Kasatorius nurodo, kad byloje nebuvo gautas nei nukentėjusiųjų skundas, nei teisėto atstovo pareiškimas ar prokuroro reikalavimas pradėti ikiteisminį tyrimą dėl nusikalstamos veikos, nurodytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, todėl pirmosios instancijos teismas, nutraukdamas procesą, pasielgė teisėtai ir pagrįstai. Teisėjų kolegija su tokia išvada nesutinka.
8. Pagal galiojantį teisinį reguliavimą ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos, nustatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, pradedamas tik tuo atveju, kai yra nukentėjusiojo skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, ar prokuroro reikalavimas arba kai ikiteisminis tyrimas pradėtas nustačius smurto artimoje aplinkoje požymių (BK 140 straipsnio 4 dalis, BPK 167 straipsnio 1, 2 dalys). Jeigu ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad įtariamojo veikoje yra ir tokios nusikalstamos veikos, dėl kurios tyrimas daromas tik pagal nukentėjusiojo skundą ar jo teisėto atstovo pareiškimą, ar prokuroro reikalavimą, požymių, tai ikiteisminis tyrimas dėl tos veikos daromas tik gavus atitinkamą skundą, pareiškimą ar reikalavimą (BPK 167 straipsnio 4 dalis).
9. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal kasacinę praktiką nukentėjusiojo iniciatyva dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, reiškiama skundu, nėra apribota tam tikra skundo forma, todėl neprieštarauja įstatymo prasmei tokie atvejai, kai ikiteisminis tyrimas pradedamas nukentėjusiajam pareiškus valią dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo įvairiomis formomis (pvz., protokolu-pareiškimu), tarp jų ir procese duodamais parodymais, nes BPK nėra nustatyta nei nukentėjusiojo skundo, nei jo teisėto atstovo pareiškimo forma ir turinys. Esminė reikšminga aplinkybė tokiu atveju yra tai, ar nukentėjusysis arba jo teisėtas atstovas išreiškė norą, ėmėsi iniciatyvos pradėti baudžiamąjį procesą dėl padarytos nusikalstamos veikos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzQ2LTMwMy8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-346-303/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-346-303/2017">2K-346-303/2017</a>, 2K-134-222/2019, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTAyLTY5Ny8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-102-697/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-102-697/2020">2K-102-697/2020</a>, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTQ4LTY5Ny8yMDIx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-148-697/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-148-697/2021">2K-148-697/2021</a>).
10. Kasacinio teismo praktikoje pripažinta, kad net ir tais atvejais, kai nusikalstamos veikos kvalifikavimas keičiamas ikiteisminio tyrimo metu, tai nereiškia BPK 167 straipsnio nuostatų pažeidimo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTAyLTY5Ny8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-102-697/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-102-697/2020">2K-102-697/2020</a>). Svarbu atsižvelgti į tai, kad nukentėjusysis dažniausiai nėra profesionalus teisininkas, BPK reglamentavimas, susijęs su ikiteisminio tyrimo pradžia ir kitais formaliais baudžiamojo proceso aspektais, jam nėra žinomas. Nukentėjusiojo pareiga baudžiamojo proceso metu – duoti parodymus (BPK 28 straipsnio 3 dalis), jis taip pat įspėjamas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Taigi, nukentėjusiojo teisė į jo pažeistų interesų gynimą negali būti paneigta ar apsunkinta formaliais procesiniais reikalavimais, kurių šis neprivalo žinoti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTQ4LTY5Ny8yMDIx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-148-697/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-148-697/2021">2K-148-697/2021</a>).
11. Iš bylos duomenų matyti, kad nagrinėjamu atveju ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas pagal 2016 m. birželio 18 d. Š. T. pareiškimą. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad nukentėjusiųjų pozicija tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir vėliau teisminio nagrinėjimo metu aiškiai rodė, jog Š. T. ir R. T., realizuodami savo kaip nukentėjusiųjų procesines teises ir kreipdamiesi į ikiteisminio tyrimo instituciją, siekė M. M. baudžiamojo persekiojimo. Nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios nukentėjusieji aiškiai ir nedviprasmiškai išreiškė savo poziciją dėl nuteistojo veiksmų – nurodė, kad prieš juos buvo panaudotas fizinis smurtas, padaryta turtinė žala, be to, jie skundė prokurorų nutarimus nutraukti ikiteisminį tyrimą, vėliau teikė civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje ir apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria baudžiamasis procesas M. M. buvo nutrauktas. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pagrįstai nurodė, kad nors nukentėjusieji ikiteisminio tyrimo metu prašė M. M. veiką kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnį, tai nesuteikia pagrindo daryti išvadą, jog procesas šioje byloje buvo pradėtas nukentėjusiesiems neišreiškus savo tikrosios valios, dėl ko byla turėtų būti nutraukta. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nukentėjusieji nėra profesionalūs teisininkai, todėl neturi kompetencijos spręsti dėl tikslios veikos kvalifikacijos. Šiuo atveju, kaip nurodyta pirmiau, svarbu tai, jog nukentėjusieji apskritai išreiškė tokį norą ir ėmėsi iniciatyvos pradėti baudžiamąjį procesą dėl prieš juos padarytos nusikalstamos veikos.
12. Taigi teisėjų kolegija pritaria apeliacinės instancijos teismo išvadai, kad ikiteisminis tyrimas M. M. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį buvo pradėtas nepažeidžiant BPK reikalavimų, o nuteistojo teisės į teisingą teismo procesą ir gynybą nebuvo pažeistos. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad apeliacinės instancijos teismo nutartis panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2021 m. balandžio 23 d. nutarties dalį, kuria baudžiamasis procesas M. M. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį nutrauktas, ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui pagrįsta.
Dėl
13. Kasatorius skunde taip pat nurodo, kad ikiteisminis tyrimas šioje byloje buvo pradėtas pažeidžiant Žvalgybos įstatymo 41 straipsnio 2 dalies ir BPK 32 straipsnio reikalavimus, kadangi nebuvo gautas kompetentingos institucijos leidimas pradėti ikiteisminį tyrimą prieš žvalgybos pareigūną, dėl to baudžiamasis procesas galimai vyko neteisėtai ir turėjo būti nutrauktas remiantis BPK 32 straipsnio 2 dalimi. Teisėjų kolegija su šia kasatoriaus pozicija nesutinka.
14. Paminėtina, kad prieš įstatymą visi asmenys lygūs, o baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas.
15. BPK 32 straipsnis nustato tam tikrus proceso ypatumus asmeniui, kuris pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ar tarptautinės teisės normas turi imunitetą nuo patraukimo baudžiamojon atsakomybėn. Šis straipsnis taikytinas tais atvejais, kai baudžiamojon atsakomybėn turėtų būti traukiami asmenys, turintys konstitucines neliečiamumo garantijas, arba asmenys, kurie pagal tarptautinės teisės normas naudojasi imunitetu nuo baudžiamosios jurisdikcijos. Pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją Lietuvos Respublikos Seimo nariai, Ministras Pirmininkas ir ministrai bei Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo ir kitų teismų teisėjai negali būti patraukti baudžiamojon atsakomybėn, suimti, negali būti kitaip suvaržyta jų laisvė be išankstinio Seimo sutikimo (Konstitucijos 62, 100, 104, 114 straipsniai). Tarp Seimo sesijų pradėti Ministro Pirmininko, ministro ar teisėjo baudžiamąjį persekiojimą, leisti šiuos asmenis suimti ir kitaip suvaržyti jų laisvę gali tik Respublikos Prezidentas. Respublikos Prezidentas iš viso negali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn (Konstitucijos 86 straipsnis), kol apkaltos proceso tvarka nėra pašalintas iš pareigų. Imunitetą taip pat turi Europos Sąjungos parlamento nariai. Leidimą patraukti Europos Sąjungos parlamento narį baudžiamojon atsakomybėn gali duoti Europos Sąjungos parlamentas. Rinkimų laikotarpiu neliečiamybės teise naudojasi ir kandidatai. Kandidatai į Respublikos prezidentus, Seimo, Europos Sąjungos parlamento bei savivaldybių tarybų narius negali būti traukiami baudžiamojon atsakomybėn be Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos leidimo. Imunitetu nuo baudžiamosios jurisdikcijos naudojasi asmenys, turintys diplomatinės neliečiamybės teisę – diplomatinį imunitetą. Pirmiau nurodytų pareigų neužimantys asmenys, įtariami padarę nusikalstamą veiką, jokios neliečiamybės neturi ir jiems BPK 32 straipsnio nuostatos negali būti taikomos.
16. Šiuo konkrečiu atveju galimai nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas žvalgybos pareigūnas, kurio veiklos garantijos nustatytos Žvalgybos įstatyme. Norint tokį asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn nėra reikalingas kompetentingos institucijos leidimas ir toks asmuo neturi imuniteto nuo baudžiamosios jurisdikcijos. Žvalgybos įstatymo 41 straipsnio 2 dalyje nustatyta tik tai, kad sprendimą pradėti baudžiamąjį procesą dėl žvalgybos pareigūno padarytos nusikalstamos veikos gali tik generalinis prokuroras. Taigi sprendimo pradėti baudžiamąjį procesą dėl žvalgybos pareigūno padarytos nusikalstamos veikos priėmimo procedūra su BPK 32 straipsnyje nustatytu reguliavimu nėra susijusi ir tai negali būti tapatinama su imunitetu nuo baudžiamosios jurisdikcijos.
17. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje 2018 m. spalio 3 d. sprendimą pradėti baudžiamąjį procesą dėl M. M. padarytų nusikalstamų veikų priėmė generalinis prokuroras, todėl teigti, kad procesas vyksta neteisėtai ir turėjo būti nutrauktas BPK 32 straipsnio tvarka, nėra pagrindo. Kiti kasatoriaus argumentai dėl duomenų gavimo teisėtumo ir leistinumo nenagrinėtini, nes tai turės padaryti pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą iš esmės.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Atmesti kaltinamojo M. M. gynėjo advokato Ričardo Girdziušo kasacinį skundą.
Teisėjai Rima Ažubalytė
Artūras Ridikas
Algimantas Valantinas
