T. G. pagal ANK 416 str. 2 d.

Administracinio nusižengimo byla Nr. 2AT-61-495/2022

Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01239-2021-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.4; 1.3.5 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gegužės 26 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Pažarskio (kolegijos pirmininkas), Algimanto Valantino ir Daivos Pranytės-Zalieckienės (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal administracinėn atsakomybėn patraukto T. G. prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 658 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinio nusižengimo bylą.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. T. G. Lietuvos kelių policijos tarnybos (toliau – ir Institucija) vyresniosios specialistės 2021 m. balandžio 12 d. nutarimu buvo nubaustas pagal ANK 416 straipsnio 2 dalį 21 Eur bauda už tai, kad jis 2020 m. birželio 13 d. nuo 23.35 val. iki 23.37 val. kelio Ryga–Šiauliai–Tauragė–Kaliningradas 114–119 km vairuodamas automobilį viršijo greitį 16 km/val., esant leistinam vidutiniam 90 km/val. greičiui, važiavo 106 km/val. greičiu.

2. Šiaulių apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 1 d. nutarimu administracinėn atsakomybėn patraukto T. G. skundas patenkintas ir Lietuvos kelių policijos tarnybos vyresniosios specialistės 2021 m. balandžio 12 d. nutarimas, kuriuo T. G. nubaustas pagal ANK 416 straipsnio 2 dalį, panaikintas, ir administracinio nusižengimo teisena nutraukta.

3. Šiaulių apygardos teismo 2021 m. spalio 28 d. nutartimi panaikintas Šiaulių apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 1 d. nutarimas ir paliktas galioti Institucijos 2021 m. balandžio 12 d. nutarimas.

4. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2022 m. vasario 2 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto T. G. prašymas priimtas ir administracinio nusižengimo byla atnaujinta.

II. Prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą ir atsiliepimo į jį argumentai

5. Pareiškėjas prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2021 m. spalio 28 d. nutartį ir palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 1 d. nutarimą.

6. Prašyme nurodoma, kad apygardos teismas, panaikindamas apylinkės teismo nutarimą dėl 2021 m. balandžio 12 d. nutarimo, kuriuo T. G. administracinio nusižengimo teisena nutraukta, iš esmės pažeidė materialiąją teisę (ANK 15, 16 straipsniai) konstatuodamas, kad T. G. veikė (viršijo leistiną greitį, vykdamas į įvykio vietą pagal pranešimą) nesant būtinojo reikalingumo sąlygų ar atlikdamas profesines pareigas.

7. Apygardos teismas neįvertino visų reikšmingų bylos aplinkybių. Priešingai nei nurodė apygardos teismas, byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjo veika laikytina ne vairuotojo tyčiniu greičio viršijimu, bet profesinių pareigų atlikimu, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Tokią išvadą patvirtina tai, kad pranešime policijai nebuvo nurodyta, ar vagystė įvykdyta netrukus prieš pranešimą, ar jau praėjus kuriam laikui po jos. Tai, kad sodyba, į kurią kviesta policija, yra negyvenama, savaime nesuteikia pagrindo daryti vienareikšmę išvadą, kad vagystė įvykdyta anksčiau, bet ne prieš pat pranešimą. Pareiškėjo savarankiškai priimtas sprendimas tarnybiniu automobiliu važiuoti su įjungtais švyturėliais ir viršijant leistiną greitį, esant C kategorijos pranešimui apie įvykį, nėra pripažintas neteisėtu ar pažeidžiančiu teisės aktų nustatytą tvarką. Be to, išvada apie pranešimą gali būti daroma tik po pranešimo ištyrimo, o ne vykstant į jį; pranešimas apie įvykdytą vagystę buvo gautas nakties metu, kai statistiškai įvykdoma daugiausia vagysčių; į įvykio vietą policijos ekipažas atvyko per 58 minutes nuo pranešimo apie įvykį gavimo momento, o pagal nustatytą tvarką policijos ekipažas į įvykio vietą esant C kategorijos pranešimui turi atvykti per vieną valandą nuo pranešimo gavimo momento. Tai reiškia, kad į įvykį buvo atvykta ne per trumpiausią įmanomą laiką, taip keliant pavojų asmenų gyvybei, sveikatai ar turtui, o įvertinant galimas rizikas ir prioritetu laikant visuomenės ir kitų eismo dalyvių gyvybę, sveikatą ir turtą. Taigi, apygardos teismas, neįvertinęs nurodytų bylai teisingai išspręsti svarbių aplinkybių, priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą ir taip netinkamai taikė įstatymą.

8. Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus Administracinių nusižengimų administravimo poskyrio vyriausioji specialistė Justina Višinskienė atsiliepimu į pareiškėjo prašymą prašo palikti galioti Šiaulių apygardos teismo 2021 m. spalio 28 d. nutartį nepakeistą. Atsiliepime nurodoma:

8.1. T. G. veika negali būti vertinama kaip padaryta dėl būtinojo reikalingumo, nes neatitinka būtinojo reikalingumo teisėtumo sąlygų. Pagal Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gruodžio 28 d. įsakymą „Dėl Policijos registruojamų įvykių registro duomenų tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ C kategorijos pranešimas apie įvykį yra toks, į kurį skubiai reaguoti nereikia arba fiksuojamas informacinis policijos registruojamas įvykis. Remiantis Lietuvos policijos generalinio komisaro 2020 m. gegužės 28 d. įsakymu „Dėl Policijos pajėgų vienetų veiklos organizavimo aprašo patvirtinimo“ IV skyriaus 32 punktu, policijos pajėgų vienetams, reaguojantiems į pranešimus apie įvykius, užtikrinant operatyvų reagavimą ir pasirenkant važiavimo taktiką ir greitį, privaloma laikytis Kelių eismo taisyklių reikalavimų, išskyrus šiose taisyklėse nustatytas išimtis, kai Kelių eismo taisyklių V, X, XIII, XIV, XV, XVI, XVIII, XIX, XXI, XXII skyrių ir 1–3 priedų reikalavimų nepaisyti būtina gelbėjant žmogaus gyvybę, sveikatą ar turtą, užtikrinant viešąją tvarką ir eismo saugumą, sulaikant asmenis, įtariamus padarius teisės pažeidimą; objektyviai įvertinti žinomas įvykio, į kurį reaguojama, aplinkybes, pavojingumą ir galimas pasekmes, vykimo maršrute esančias eismo sąlygas, kad dėl pasirinktos važiavimo taktikos ir Kelių eismo taisyklių nepaisymo galinčios atsirasti pasekmės nebūtų sunkesnės nei tos, kurių siekiama išvengti reaguojant į pranešimą apie įvykį; įvertinti galimas rizikas ir prioritetu laikyti pareigūno ir kitų eismo dalyvių gyvybę ir sveikatą, o ne atvykimą į įvykio vietą per įmanomai trumpiausią laiką.

8.2. Nagrinėjamu atveju Policijos registruojamų įvykių registre registruota aiški pirminė informacija apie įvykį, kad vagystė įvykdyta galbūt prieš kelis mėnesius. Iš pirmiau nurodytų teisės aktų matyti ir byloje surinktų įrodymų išplaukia, kad susiklosčiusioje situacijoje akivaizdus ir realus pavojus jokiam įstatymo saugomam teisiniam gėriui nekilo, galimą nusikalstamą veiką padariusio asmens įvykio vietoje karštais pėdsakais sulaikyti nebuvo įmanoma, todėl nėra pagrindo teigti, kad T. G. veikė būtinojo reikalingumo situacijoje.

8.3. Priešingai nei nurodoma prašyme, byloje yra surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių T. G. įvykdytą administracinį nusižengimą, todėl T. G. pagrįstai pritaikyta ANK 416 straipsnio 2 dalis. T. G., kaip policijos pareigūnas, tarnybos metu atlikdamas savo pareigas privalėjo laikytis pirmiau nurodytų teisės aktų, o ANK 16 straipsnio nuostatos ir su jomis susiję pirmiau nurodyti teisės aktai aiškiai reglamentuoja, kokiais atvejais policijos pareigūnas yra atleidžiamas nuo administracinės atsakomybės, o tokia situacija šiuo atveju nenustatyta. Prašyme išdėstyti prieštaraujantys byloje surinktiems įrodymams T. G. asmeniniai samprotavimai apie įvykį nesuteikia pagrindo daryti išvadą, kad skundžiama apygardos teismo nutartis priimta iš esmės pažeidus materialiosios ar proceso teisės normas.

III. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išvados

9. Administracinėn atsakomybėn patraukto T. G. prašymas netenkintinas.

Dėl ANK 15, 16 straipsnių taikymo

10. Pareiškėjas neginčija byloje nustatytos aplinkybės, kad jis, vairuodamas tarnybinį automobilį, viršijo leistiną (90 km/val.) nustatytą greitį 16 km/val., t. y. važiavo 106 km/val. greičiu, tačiau teigia, kad jo veika neatitinka ANK 416 straipsnio 2 dalies požymių, kadangi jo veiksmuose yra atsakomybę šalinančios aplinkybės, t. y. jis veikė būtinojo reikalingumo sąlygomis (ANK 16 straipsnis), o Kelių eismo taisykles pažeidė, atlikdamas profesines pareigas (ANK 15 straipsnis). Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais pareiškėjo argumentais.

11. Pagal ANK 416 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas viršijo nustatytą greitį daugiau kaip dešimt, bet ne daugiau kaip dvidešimt kilometrų per valandą. ANK 15 straipsnyje nustatyta, kad asmuo pagal šį kodeksą neatsako už žalą, kurią padarė atlikdamas profesines pareigas, jeigu jis neviršijo įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytų įgaliojimų. ANK 16 straipsnio, reglamentuojančio būtinąjį reikalingumą, 1 dalyje nustatyta, kad asmuo neatsako pagal šį kodeksą už veiką, kurią jis padarė siekdamas pašalinti jam pačiam, kitiems asmenims ar jų teisėms, visuomenės ar valstybės interesams gresiantį pavojų, jeigu šis pavojus negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir padaryta žala yra mažesnė už tą, kurios siekta išvengti.

12. Teismų praktikoje, aiškinant ANK 16 straipsnio 1 dalį, nurodyta, kad būtinasis reikalingumas suprantamas kaip situacija, kuriai esant padaroma žala kokiems nors teisės saugomiems kolektyviniams ar individualiems interesams, siekiant išvengti gresiančios reikšmingesnės žalos valstybės ar visuomenės interesams, tam tikro asmens ar kitų piliečių asmenybei ar teisėms, jeigu, esant tokioms aplinkybėms, grėsmė negalėjo būti pašalinta kitomis priemonėmis. Būtinojo reikalingumo situacija atsiranda susidūrus dviem teisės saugomiems interesams, kurių vieną galima apginti tik padarant tam tikrą žalą antram. Būtinojo reikalingumo atveju susidaro tokia padėtis, kai tam tikram teisės saugomam interesui (vertybei) gresia žala, o išgelbėti šį interesą nuo jos galima tik padarant žalą kitam, taip pat teisės saugomam, interesui. Jeigu padarytoji žala yra mažiau reikšminga, palyginti su išvengtąja, pripažįstama, kad veika padaryta būtinojo reikalingumo sąlygomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-12-689/2020).

13. Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) policijos komisariato (duomenys neskelbtini) T. G. tarnybos metu vyko į įvykio vietą, reaguodamas į gautą tokio turinio pranešimą: Pranešėja ką tik rado išimtą langą ir mato pavogtą dujų balioną iš savo sodybos. Vagystė galėjo būti įvykdyta kelių mėnesių laikotarpyje, nes niekas sodyboje negyvena. Policijos įvykių registre įvykis pagal tipą priskirtas – „turtinė veika anksčiau“, pagal kategoriją – C kategorijos įvykis, tai reiškia, kad buvo pranešta apie nusikalstamą veiką, į kurią nereikia skubiai reaguoti pagal Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gruodžio 28 d. įsakymu patvirtintas taisykles „Dėl Policijos registruojamų įvykių registro duomenų tvarkymo“. Šių taisyklių 3.11 punkte nurodyta, kad C kategorijos pranešimas apie įvykį – tai pranešimas apie rengiamą, daromą ar padarytą apysunkį, nesunkų nusikaltimą, baudžiamąjį nusižengimą ar įvykį ir kai asmens, kuriam reikalinga policijos pagalba, gyvybei, sveikatai arba jo didelės vertės turtui negresia pavojus, taip pat kai pranešama apie kitus teisės pažeidimus (nustatoma, kai skubiai reaguoti nereikia arba fiksuojamas informacinis policijos registruojamas įvykis). Taigi, iš nustatytų aplinkybių matyti, kad nagrinėjamu atveju pranešėjos turtui (tuo labiau didelės vertės) negrėsė realus pavojus, vagystė galimai buvo įvykusi gerokai anksčiau iki pranešimo apie šį įvykį, užkirsti kelią nusikalstamai veikai, kitaip apsaugoti asmens turtą ar sulaikyti įtariamus asmenis, pagal pranešimo turinį, akivaizdu, taip pat nebuvo jokios galimybės. Vadinasi, nebuvo nustatyta jokių išimtinių aplinkybių, kurios leistų policijos pareigūnui reaguoti į pranešimą apie įvykį taip, kaip nustatyta Lietuvos policijos generalinio komisaro 2020 m. gegužės 28 d. įsakymo „Dėl Policijos pajėgų vienetų veiklos organizavimo aprašo patvirtinimo“ 32 punkte, kuriame nurodyta, kad policijos pajėgų vienetams, reaguojantiems į pranešimus apie įvykius, užtikrinant operatyvų reagavimą ir pasirenkant važiavimo taktiką ir greitį privaloma laikytis Kelių eismo taisyklių reikalavimų, išskyrus šiose taisyklėse numatytas išimtis, kai Kelių eismo taisyklių V, X, XIII, XIV, XV, XVI, XVIII, XIX, XXI, XXII skyrių ir 1–3 priedų reikalavimų nepaisyti būtina gelbėjant žmogaus gyvybę, sveikatą ar turtą, užtikrinant viešąją tvarką ir eismo saugumą, sulaikant asmenis, įtariamus padarius teisės pažeidimą.

14. Esant byloje nustatytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija pritaria apeliacinės instancijos teismo išvadai, kad pareiškėjas T. G., įvertinęs žinomas įvykio, į kurį reaguojama, aplinkybes, pasirinkdamas važiavimo taktiką bei greitį, privalėjo laikytis Kelių eismo taisyklių reikalavimų, neviršyti nustatyto leistino greičio ir prioritetu laikyti tiek savo, tiek ir kitų eismo dalyvių gyvybę ir sveikatą, o ne atvykimą į įvykio vietą per įmanomai trumpiausią laiką. Aplinkybių, kad pareiškėjas, vykdydamas savo tiesiogines pareigas, veikė esant būtinojo reikalingumo sąlygoms, nenustatyta.

15. Dėl ANK 15 straipsnio taikymo teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo įstatymo pagrindu gali būti sprendžiamas asmens atsakomybės klausimas, susijęs su žalos, kuri buvo padaryta atliekant profesines pareigas, atlyginimu. Tačiau nagrinėjamu atveju T. G. administracinėn atsakomybėn patrauktas pagal ANK 416 straipsnio 2 dalį, kurios sudėtis yra formalioji, nereikalaujanti žalos ar kitų padarinių atsiradimo. Todėl ir spręsti dėl pažeidėjo atleidimo nuo atsakomybės pagal ANK 15 straipsnį, kaip prašo pareiškėjas, nėra teisinio pagrindo.

16. Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad apygardos teismas pareiškėjo nurodytų įstatymo (ANK 15, 16 straipsniai) taikymo klaidų nepadarė, T. G. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ANK 416 straipsnio 2 dalį, todėl tenkinti pareiškėjo prašymą jame nurodytais argumentais, panaikinti apygardos teismo nutartį ir palikti galioti apylinkės teismo nutarimą, nėra teisinio pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 662 straipsnio 14 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Šiaulių apygardos teismo 2021 m. spalio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjai Artūras Pažarskis

Algimantas Valantinas

Daiva Pranytė-Zalieckienė