Dėl priverstinio skolos išieškojimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-606/2013

Proceso Nr. 2-68-3-00704-2013-6

Procesinio sprendimo kategorija 128.17 (S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gražinos Davidonienės, Birutės Janavičiūtės ir Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė, pranešėja),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal skolininkų J. T. ir G. T. kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 10 d. nutarties ir Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 7 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal kreditoriaus Nordea Bank Finland Plc (AB), veikiančio Lietuvoje per Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrių, pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Skolininkai J. T. ir G. T., užtikrindami 2008 m. liepos 2 d. būsto kredito sutartimi iki 2038 m. birželio 15 d. suteikto 278 035 eurų kredito grąžinimą, hipotekos lakštu įkeitė kreditoriui Nordea Bank Finland Plc (AB) jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą – 870/4100 dalis iš 0,4100 ha žemės sklypo ir butą, esančius Vilniaus r., Bezdonių sen., Sakiškių k. Skolininkams netinkamai vykdant įsipareigojimus, kreditorius sutartį 2012 m. vasario 24 d. nutraukė. Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2012 m. balandžio 4 d. nutartimi nurodytas įkeistas nekilnojamasis turtas buvo areštuotas, o skolininkai įspėti, kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį įkeistas turtas bus parduotas iš varžytynių arba perduotas kreditoriui administruoti. Šią nutartį Vilniaus apygardos teismas 2012 m. gruodžio 14 d. nutartimi paliko nepakeistą.

Kreditorius pateikė pakartotinį pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo, kuriame nurodė, jog hipoteka užtikrinta prievolė iki šiol neįvykdyta.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutarčių esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. sausio 10 d. nutartimi nutarė išieškoti iš skolininkų kreditoriui 271 728,47 euro negrąžinto kredito, 3394,30 euro nesumokėtų palūkanų, 38 618,10 euro įsipareigojimų nevykdymo palūkanų, 876 Lt nesumokėto turto draudimo mokesčio, iš viso: 313 740,87 euro, 876 Lt bei 100 Lt žyminio mokesčio išlaidų, ir 16 proc. metinių įsipareigojimų nevykdymo palūkanų, skaičiuojant palūkanas nuo pakartotinio pareiškimo gavimo dienos, t. y. nuo 2013 m. sausio 9 d., iki visiško skolos išieškojimo dienos, nukreipiant išieškojimą į įkeistą nekilnojamąjį daiktą.

Vilniaus apygardos teismas 2013 m. kovo 7 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 10 d. nutartį paliko nepakeistą.

Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad hipotekos teisėjas pagal jam suteiktą kompetenciją tik įsitikina, ar yra pagrindas pradėti priverstinio išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto procedūrą, ar yra pateikti visi būtini dokumentai jai inicijuoti, taip užtikrinant, kad hipotekos kreditorius be pagrindo nesinaudotų savo privilegijuota padėtimi ir nepiktnaudžiautų savo teisėmis bei nepažeistų skolininko interesų. Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo hipotekos teisėjas 2012 m. balandžio 4 d. nutartimi pripažino, kad yra visos būtinosios sąlygos pradėti priverstinio išieškojimo procedūrą iš skolininkų įkeisto turto, be to, prieš pradedant priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto turto procedūrą, patikrino ir konstatavo, kad kredito sutarties vienašalis nutraukimas buvo tinkamas. Skolininkams per Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo hipotekos teisėjo 2012 m. balandžio 4 d. nutartimi nustatytą terminą neįvykdžius prievolės, užtikrintos hipoteka, pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo netenkinti kreditoriaus pakartotinio pareiškimo dėl priverstinio skolos išieškojimo. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nurodė, kad argumentai dėl įsipareigojimų nevykdymo palūkanų dydžio nėra šio pobūdžio bylų nagrinėjimo dalykas. Skolininkai, manydami, kad nurodytos palūkanos yra nepagrįstai didelės, turi teisę bendra ginčo teisenos tvarka ginčyti jų dydį ir atitinkamas kredito sutarties nuostatas.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Skolininkai kasaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 10 d. ir Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartis bei priimti naują sprendimą – kreditoriaus prašymo netenkinti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Šalių sudaryta ilgalaikė būsto kredito ir hipotekos sutartys savo esme yra vartojimo sutartys (Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 straipsnio 14 dalis), todėl bylą nagrinėjantis teismas visais atvejais sutarties sąlygas ex officio turi vertinti pagal CK 6.188 straipsnyje įtvirtintus sąžiningumo kriterijus. Sutarties sąlygos, leidžiančios nutraukti kredito sutartį prieš terminą nesumokėjus bent vieno eilinio mokėjimo iš esmės pažeidžia šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą kredito gavėjo nenaudai, todėl tokios sąlygos pripažintinos negaliojančiomis ab initio pagal CK 6.188 straipsnio 7 dalį. Termino sumokėti praleidimas nebuvo esminis sutarties pažeidimas, nes jis neatitinka CK 6.217 straipsnio 2 dalies nuostatų. Skolininkams buvo suteiktas tik 20 dienų terminas sumokėti pradelstus įsiskolinimus, kuris pagal CK 6.209 straipsnį nebuvo protingas terminas sutarčiai nutraukti. Sutartį galima nutraukti tik vadovaujantis CK 6.217 straipsnio 3 dalimi, t. y. nustatant papildomą protingą terminą sutarčiai vykdyti. Kreditoriui to nepadarius, priverstinis skolos išieškojimas iš įkeisto turto negalimas.

2. Skolininkai teikė kreditoriui raštus dėl sutarties sąlygų koregavimo ir naujų mokėjimo grafikų nustatymo, duomenis, kad sutarties sąlygų nevykdymui turėjo įtakos G. T. liga ir didelės dalies darbingumo netekimas.

3. Sutarties sąlygos, kurių pagrindu kreditorius prašo priteisti itin dideles palūkanas (16 proc. metinių palūkanų eurais) turėtų būti ex officio pripažintos niekinėmis kaip prieštaraujančios gerai moralei (CK 1.81 straipsnis).

Kreditorius atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas, nurodydamas šiuos argumentus:

1. Skolininkai nepagrįstai prašo dar kartą nustatyti ir įvertinti aplinkybes, dėl kurių jau yra priimti įsiteisėję teismų procesiniai sprendimai ir kurių skolininkai neskundė kasacine tvarka. Vilniaus apygardos teismas 2012 m. gruodžio 14 d. nutartyje, palikdamas galioti Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2012 m. balandžio 4 d. nutartį, kuria buvo įvertintas kredito sutarties nutraukimo teisėtumas vartotojų teisių apsaugos aspektu, konstatavo, kad hipotekos teisėjas sutarties priešlaikinio nutraukimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės funkciją atliko tinkamai. Vilniaus apygardos teismas taip pat konstatavo, kad skolininkai savo įsipareigojimų pagal kredito sutartį nevykdė nuo 2011 m. spalio 15 d., o kredito sutartis buvo nutraukta tik 2012 m. vasario 24 d., t. y. praėjus daugiau kaip keturiems mėnesiams, po dviejų papildomų susitarimų, kuriais buvo palengvintos skolininkų sąlygos, atidedant dalies įmokų grąžinimą. Kredito gavėjai sistemingai laiku nevykdė prievolių, o tai laikytina esminiu sutarties pažeidimu. Nurodytose nutartyse nustatytos aplinkybės turėjo prejudicinę galią teismams priimant skundžiamas nutartis, todėl negali būti iš naujo įrodinėjamos ir kitaip įvertinamos.

2. Bankas, nenutraukdamas kredito sutarties, bet dvejiems metams atidėdamas kredito įmokų mokėjimą (2010 m. spalio 14 d. ir 2011 m. rugsėjo 27 d. papildomi susitarimai), vykdė bendradarbiavimo ir kooperavimosi pareigą. Skolininkai, nevykdydami savo įsipareigojimų bankui pagal kredito sutartį, nepašalinę pažeidimų, neįrodė, kad gali vykdyti prievoles. Sistemingas prievoles pažeidžiantis skolininkų elgesys duoda pagrindą nukentėjusiai šaliai nesitikėti, kad sutartis bus tinkamai vykdoma ateityje.

3. Skolininkai turi pareigą mokėti kredito sutarties bendrosios dalies 8.2 punkte numatytas 16 proc. įsipareigojimų nevykdymo palūkanas (kompensacinę funkciją atliekančias palūkanas už mokėjimo prievolių vykdymo pažeidimus) iki tol, kol bus padengta visa skola. Skolininkas turi būti skatinamas kuo greičiau grąžinti skolą, o ne vilkinti išieškojimo procesą ir didinti skolos dydį, todėl kompensacinių palūkanų dydis negali būti prilyginamas mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų dydžiui. Be to, hipotekos bylose skundai galimi tik dėl hipotekos kreditoriaus reikalavimų patenkinimo ne ginčo tvarka procedūrų vykdymo teisėtumo, o ginčai dėl palūkanų dydžio nenagrinėtini.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl bylos nagrinėjimo ribų hipotekos kreditoriui pakartotinai kreipusis dėl skolos išieškojimo

Kasaciniu skundu skolininkai ginčija teismų nutartis, kuriomis tenkintas kreditoriaus pakartotinis pareiškimas dėl priverstinio skolos išieškojimo iš skolininkų, šiems per anksčiau priimtoje teismo nutartyje nustatytą terminą neįvykdžius hipoteka užtikrintos prievolės. Kasatoriai prašo kreditoriaus pakartotinio prašymo netenkinti, teigdami, kad kreditorius neteisėtai nutraukė kredito sutartį, nesutikdami su šios sutarties sąlygomis, suteikiančiomis kreditoriui teisę ją nutraukti ir nustatančiomis palūkanų dydį.

Nagrinėjama byla dėl priverstinio skolos išieškojimo hipotekos teisinių santykių pagrindu pradėta pagal iki 2012 m. liepos 1 d. galiojusius materialiosios (CK 4.170– 4.197 straipsnių) ir proceso (CPK 542–569 straipsnių) teisės normų reikalavimus. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad hipotekos bylas, pradėtas nagrinėti prieš 2012 m. liepos 1 d. įsigaliojant pirmiau nurodytų įstatymų pakeitimams, nagrinėjantis teisėjas, gali tik patikrinti, ar egzistuoja visos CK, CPK ir (ar) kituose teisės aktuose nustatytos sąlygos hipotekai įregistruoti, įkeisti, priverstinai išieškoti iš įkeisto turto ir kt., bet nesprendžia ginčų dėl teisės, nagrinėtinų ginčo teisenos tvarka. Kai yra būtinybė apsaugoti viešąjį interesą, teismas turi pareigą ir teisę veikti ex officio, kad šį interesą apsaugotų, įgyvendindamas konstitucinį imperatyvą, kad teismas vykdo teisingumą (Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalis) ir savo veikloje vadovaudamasis bendraisiais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nordea Bank Finland Plc (AB) v. BUAB „Neto“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-433/2010; 2013 m. birželio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjo Danske Bank A/S pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-332/2013). Vadovaujantis šiomis nuostatomis, jei kreditorius kreipiasi dėl priverstinio skolos išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto, prieš terminą nutraukęs kreditavimo sutartį, kvalifikuotiną kaip vartojimo, hipotekos teisėjas turi ex officio patikrinti, ar priešlaikinį sutarties nutraukimą reglamentuojančios sutarties nuostatos yra sąžiningos, ir ar kreditorius laikėsi sutartyje ar įstatyme nustatytos priešlaikinio sutarties nutraukimo tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. S. v. AB DnB NORD bankas, bylos Nr. 3K-7-272/2011). Tuo atveju, kai konkrečioje byloje kyla ginčas, susijęs su pagrindine prievole – skolos atsiradimu, jos dydžiu ir kt., šie klausimai byloje dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių nenagrinėjami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB DnB NORD bankas v. A. U., bylos Nr. 3K-3-103/2008; 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB bankas „Snoras“ v. G. A., bylos Nr. 3K-3-536/2009; 2011 m. birželio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. S. v. AB DnB NORD bankas, bylos Nr. 3K-7-272/2011; kt.).

Kasaciniame skunde nurodomas aplinkybes ir argumentus dėl kredito sutarties nutraukimo teisėtumo tyrė pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, hipotekos kreditoriui kreipusis su pirmuoju pareiškimu dėl įkeisto turto arešto ir skolininkų įspėjimo apie būsimą skolos išieškojimą. Teismai nustatė, kad kredito sutartis buvo nutraukta praėjus daugiau kaip keturiems mėnesiams nuo tos dienos, kai skolininkai nebevykdė savo įsipareigojimų ir anksčiau sudarytų dviejų papildomų susitarimų, kuriais buvo palengvintos skolininkų sąlygos, atidedant dalies įmokų grąžinimą. Teismai konstatavo, kad kredito gavėjai sistemingai laiku nevykdė prievolių, todėl kredito davėjas įgijo teisę prieš laiką nutraukti pagrindinę sutartį bei pradėti priverstinio skolos išieškojimo procedūras iš įkeisto turto. Taigi Vilniaus m. 1-asis apylinkės teismas ir Vilniaus apygardos teismas, laikydamiesi suformuotos teismų praktikos, atliko pareigą patikrinti kredito sutarties nutraukimo teisėtumą, jų atitinkamai 2012 m. balandžio 4 d. ir 2012 m. gruodžio 14 d. priimtos nutartys, kuriose nustatytos pirmiau išdėstytos aplinkybės, įsiteisėjo, todėl šios aplinkybės neturi būti iš naujo nustatinėjamos kreditoriui pagal įstatyme nustatytą tvarką pateikus pakartotinį pareiškimą dėl skolos išieškojimo (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Dėl to, kreditoriui pakartotinai pateikus pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo, teismai pagrįstai nenagrinėjo kasatorių keliamų klausimų dėl kredito sutarties nutraukimo teisėtumo, bet tikrino CPK 558 straipsnio 2 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2012 m. liepos 1 d.) nustatytų sąlygų, suteikiančių teisę nukreipti išieškojimą į įkeistą nekilnojamąjį daiktą, buvimą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pagrįstai nenagrinėjo kasatorių keliamo klausimo dėl palūkanų dydžio, atsižvelgdamas į pirmiau nurodytą teismų praktikoje suformuotą nuostatą, kad ginčai, susiję su pagrindine prievole – skolos atsiradimu, jos dydžiu ir kt., byloje dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių nenagrinėjami.

Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus argumentus, sprendžia, kad kasacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti arba pakeisti apeliacinės instancijos teismo nutartį (CPK 359 straipsnio 3 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Kreditorius prašo priteisti iš kasatorių turėtas bylinėjimosi išlaidas ir pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad už advokato pagalbą rengiant atsiliepimą į kasacinį skundą sumokėjo 3224,65 Lt. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 98 straipsniu, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 7, 8.14 punktais, sprendžia, kad nurodytas kreditoriaus prašymas tenkintinas iš dalies, jo naudai iš kasatorių priteisiant 2000 Lt bylinėjimosi išlaidų. Kreditorius, nurodydamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. lapkričio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal V. G. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-621/2004, teigia, kad kasacinio teismo praktika patvirtina, jog CPK 98 straipsnio 2 dalis, nustatanti išlaidų, susijusių su advokato pagalba, atlyginimo dydžio ribojimą, taikoma tik tada, kai priešinga šalis pateikia įrodymų, jog advokato honoraras yra neprotingai didelis. Teisėjų kolegija su šiuo kreditoriaus argumentu nesutinka, nes kaip suformuota gali būti suprantama ne vienkartinė, o nuosekli, išdėstyta keliose nutartyse ar taikyta keliose analogiškose faktinėse situacijose taisyklė. Kreditoriaus nurodyta kasacinio teismo nutartis nepatvirtina, kad jos nuostatos nuolat būtų taikomos nagrinėjant bylas.

Bylą nagrinėjant kasaciniame teisme, patirta 29,48 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Netenkinus kasacinio skundo, šios bylinėjimosi išlaidos priteistinos valstybės naudai iš kasatorių (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti Nordea Bank Finland Plc (AB), veikiančiam Lietuvoje per Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrių, iš J. T. ir G. T. po 1000 (vieną tūkstantį) Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Priteisti valstybei iš J. T. ir G. T. po 14,74 Lt (keturiolika litų 74 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Priteista suma mokėtina Valstybinei mokesčių inspekcijai, įstaigos kodas – 188659752, įmokos kodas – 5660.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjos Gražina Davidonienė

Birutė Janavičiūtė

Janina Januškienė