Dėl nuosavybės teisės liudijimo ir paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiais

Civilinė byla Nr. 3K-3-583/2013

Proceso Nr. 2-17-3-02308-2011-0

Procesinio sprendimo kategorija 34.3 (S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virgilijaus Grabinsko, Rimvydo Norkaus ir Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė, pranešėja),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovių N. P. ir V. J. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 7 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovių N. P. ir V. J. ieškinį atsakovui R. P. N. dėl nuosavybės teisės liudijimo ir paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiais; trečiasis asmuo – Kauno miesto 17-ojo notaro biuro notarė Rasa Inokaitienė.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovės N. P. ir V. J. prašė pripažinti negaliojančiais Kauno miesto 17-ojo notarų biuro notarės Rasos Inokaitienės 2011 m. liepos 8 d. išduotus nuosavybės teisės liudijimą Nr. RI-4280 ir paveldėjimo teisės liudijimą Nr. RI-4281.

Byloje nustatyta, kad 2009 m. vasario 9 d. mirė S. N. – atsakovo R. P. N. motina. 2010 m. gruodžio 26 d. mirė J. K. – ieškovių N. P. ir V. J. tėvas. J. K. ir S. N. santuoka sudaryta 1997 m. sausio 17 d. Paveldėjimo byloje Nr. 17-30/2009 notarė R. Inokaitienė pergyvenusiajam sutuoktiniui J. K. 2009 m. birželio 1 d. išdavė nuosavybės teisės liudijimą, kuriame nurodyta, kad nuosavybės teise priklauso 1/2 dalis turto, įgyto santuokos su S. N. metu, t. y. 1/2 dalis garažo ir lėšų S. N. vardu atidarytose bankų sąskaitose. 2009 m. birželio 1 d. išduotas paveldėjimo teisės liudijimas J. K. paveldėti 1/4, o R. P. N. – 3/4 dalis S. N. turto.

2011 m. sausio 6 d. notarė R. Inokaitienė pradėjo paveldėjimo bylą Nr. 17-2/2011 dėl paveldėjimo teisės į J. K. palikimą. 2011 m. gegužės 4 d. ieškovėms N. P. ir V. J. išduotas paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimas, kuriame nurodyta, kad paveldimą turtą sudaro 1/2 dalis lėšų J. K. vardu atidarytose bankų sąskaitose. Ieškovės kreipėsi į notarę, nurodydamos, kad jos yra vienintelės įpėdinės ir turi teisę paveldėti visas paveldimas lėšas, o ne 1/2 dalį, todėl prašė išduoti papildomą paveldėjimo teisės liudijimą arba ištaisyti išduotąjį. Notarė informavo ieškoves, kad paveldėjimo byloje Nr. 17-30/2009 dokumentai apie J. K. vardu esantį santuokos metu įgytą turtą nebuvo pateikti ir mirusiojo sutuoktinio dalį pergyvenusiojo sutuoktinio turte nustatantis liudijimas, reglamentuojamas Notariato įstatymo 52 straipsnio 2 dalyje, nebuvo išduotas. Paveldėjimo byloje Nr. 17-2/2011 gavus papildomą informaciją apie lėšas J. K. vardu atidarytose bankų sąskaitose, notarė laikė, kad šios lėšos yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir prašė ieškovių pateikti tokią poziciją paneigiančius duomenis. S. N. įpėdiniui R. P. N. pageidaujant, kad būtų išskirta S. N. priklausanti turto dalis J. K. vardu esančiame turte ir išduotas atitinkamas liudijimas, notarė R. Inokaitienė 2011 m. liepos 8 d. išdavė nuosavybės teisės liudijimą, pagal kurį mirusiai S. N. priklauso 1/2 dalis bendro turto, įgyto santuokoje su J. K. – lėšos, esančios J. K. vardu atidarytose bankų sąskaitose, taip pat paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą – į 1/2 dalį lėšų, esančių nurodytose sąskaitose.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė

Jonavos rajono apylinkės teismas 2012 m. gegužės 14 d. sprendimu ieškinį patenkino – pripažino negaliojančiais Kauno miesto 17-ojo notarų biuro notarės R. Inokaitienės išduotus 2011 m. liepos 8 d. nuosavybės teisės liudijimą, reg. Nr. RI-4280, ir 2011 m. liepos 8 d. paveldėjimo teisės liudijimą, reg. Nr. RI-4281.

Teismas nurodė, kad notarė R. Inokaitienė pripažino, jog ginčo paveldėjimo teisės liudijime įpėdinio dalis nustatyta neteisingai – atsakovas turėjo paveldėti 1/4, o ne 1/2 dalį lėšų. Notarė nesiaiškino, kokia sąskaitose esančių lėšų dalis J. K. įgyta prieš santuokos sudarymą, o kokia – po sutuoktinės mirties, kokia lėšų dalis gauta už parduotą asmeninės nuosavybės teise turėtą turtą, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad J. K. mirties dieną visas jo turimas turtas priklausė J. K. ir S. N. Išduodant paveldėjimo teisės liudijimą ne tik į paveldimą turtą, likusį po S. N. mirties, bet ir į atsiradusį po to, priklausantį nuosavybės teise J. K., pažeistos imperatyviosios teisės normos.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2013 m. vasario 7 d. nutartimi Jonavos rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 14 d. sprendimą pakeitė – pripažino negaliojančiomis 2011 m. liepos 8 d. nuosavybės teisės liudijimo ir paveldėjimo teisės liudijimo dalis dėl teismo nutartyje išvardytų lėšų nurodytose konkrečiose J. K. banko sąskaitose.

Teisėjų kolegija nurodė, kad pirmosios instancijos teismas turėjo nuspręsti dėl viso paveldimo turto statuso, kuri turto dalis yra sutuoktinių bendroji jungtinė, o kuri – asmeninė J. K. nuosavybė. Teisėjų kolegija, išanalizavusi byloje pateiktus bankų sąskaitų išrašus, pinigų pervedimo į sąskaitas laiką, sprendė, kad pinigai banko „Swedbank“, AB sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), buvę iki S. N. mirties, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, todėl iš šios į kitas sąskaitas pervesti pinigai taip pat laikytini bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Lėšos banko sąskaitoje, kurioje buvo kaupiama J. K. pensija, pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktą pripažintinos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Dėl lėšų AB Ūkio banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) ir AB banko „Snoras“ sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini) bei Nr. (duomenys neskelbtini) kolegija pažymėjo, kad nepateikta objektyvių ir neginčijamų įrodymų, patvirtinančių ieškovių argumentus, kad į šią sąskaitą pateko būtent asmeninės J. K. lėšos už parduotą turtą ir jam dovanoti pinigai, nėra duomenų apie žemės sklypo pardavimą 2002 m. vasario 7 d. ir 2002 m. gruodžio 19 d. bei pinigų gavimą. Notarė R. Inokaitienė 2011 m. birželio 1 d. pasiūlė ieškovėms pateikti įrodymus, iš kurių būtų galima spręsti, kad J. K. vardu banko sąskaitose esančios lėšos yra jo asmeninė nuosavybė, tačiau jos tokių įrodymų nepateikė. Teisėjų kolegija konstatavo, kad S. N. mirties dieną J. K. vardu turėtos lėšos bankų sąskaitose pripažintinos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, taip pat pripažintina, kad yra pagrindas naikinti ginčijamų nuosavybės teisės liudijimo bei paveldėjimo teisės liudijimo dalis, kuriose nurodytos J. K. lėšos, į sąskaitas pervestos po S. N. mirties.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Ieškovės kasaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 7 d. nutartį ir palikti galioti Jonavos rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 14 d. sprendimą bei priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Pagal Notariato įstatymo 52 straipsnį nuosavybės teisės liudijimas gali būti išduodamas tik pergyvenusiajam sutuoktiniui jo rašytiniu pareiškimu ir tik dėl pusės bendro turto, įgyto santuokos metu. Notarė nuosavybės teisės liudijimą po J. K. mirties išdavė ne pergyvenusiojo sutuoktinio, o atsakovo R. P. N. pareiškimo pagrindu ir ne pergyvenusiajam sutuoktiniui, bet anksčiau mirusiai sutuoktinei S. N.. Nuosavybės teisės liudijimas nagrinėjamu atveju negalėjo būti išduodamas, nes J. K. mirties dieną neegzistavo jį pergyvenęs sutuoktinis. Dėl to apeliacinės instancijos teismas pažeidė Notariato įstatymo 52 straipsnį, o nuosavybės teisės liudijimas ir jo pagrindu išduotas paveldėjimo teisės liudijimas pripažintini negaliojančiais.

2. Po S. N. mirties jos turtą paveldėjo pergyvenusysis sutuoktinis J. K. ir jos sūnus – atsakovas R. P. N.. Paveldėtą turtą įpėdiniai pradėjo valdyti asmeninės nuosavybės teise. Nuosavybės teisės liudijimas gali būti išduodamas tik dėl to turto, kuris buvo anksčiau mirusiojo sutuoktinio mirties dieną, nes tai yra bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigos momentas (CK 3.100 straipsnio 1 punktas). Ginčo atveju kaip bendras turtas buvo padalytas ne pirmojo, bet antrojo sutuoktinio mirties dieną buvęs turtas, t. y. ne bendroji sutuoktinių, bet asmeninė J. K. nuosavybė.

3. Apeliacinės instancijos teismas ignoravo byloje esančius įrodymus, patvirtinančius, kad lėšos yra asmeninė J. K. nuosavybė, įgyta iki santuokos su S. N. ir paveldėta bei įgyta po jos mirties, taip pat santuokos metu gauta pinigų dovanojimo sutarčių pagrindu ir pardavus jam asmeninės nuosavybės teise priklausiusį turtą. Atmesdamas įrodymus tuo pagrindu, kad jie neginčytinai neįrodo asmeninės J. K. nuosavybės, teismas pažeidė tikimybių pusiausvyros principą ir įrodymų vertinimo taisykles, įtvirtintas CPK 185 straipsnyje ir teismų praktikoje.

Atsakovas atsiliepimu į ieškovių kasacinį skundą prašo jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į kasacinį skundą parengimą, nurodydamas šiuos argumentus:

1. Po S. N. ir J. K. mirties buvo pradėtos dvi atskiros paveldėjimo bylos. Ieškovės neteisingai suvokia, kurioje paveldėjimo byloje ir kokiu teisiniu pagrindu išduotas ginčijamas 2011 m. liepos 8 d. nuosavybės teisės liudijimas, o tai lemia neteisingą teisės normų taikymo faktiniams santykiams suvokimą. CK 3.117 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad, vienam iš sutuoktinių mirus, jo dalis iš bendro turto yra paveldima pagal CK penktosios knygos normų taisykles. Tai reiškia, kad turi būti išskirtos tiek pergyvenusiojo, tiek mirusiojo sutuoktinių dalys sutuoktinių bendrame turte. Išskiriant palikėjo ir pergyvenusiojo sutuoktinio dalis galioja prezumpcija, jog sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės dalys yra lygios. Dėl to paveldėjimo byloje Nr. 17-30/2009, pradėtoje po S. N. mirties, jos pirmos eilės įpėdinis, remdamasis ne Notariato įstatymo 52 straipsniu, o CK 3.117 straipsnio 4 dalimi, pateikė prašymą išskirti S. N. 1/2 dalį turto, įgyto santuokos metu, tačiau įregistruoto J. K. vardu, tokį dalies išskyrimą įforminant nuosavybės teisės liudijimu. Dėl to notarė turėjo aiškintis, kokį turtą turėjo J. K. jo sutuoktinės mirties dieną, išskirti S. N. l/2 dalį šio turto, įforminant tai nuosavybės teisės liudijimo išdavimu, ir išduoti paveldėjimo teisės liudijimus įpėdiniams, priėmusiems palikimą po S. N. mirties. Paveldėjimo byloje Nr. 17-2/2011, pradėtoje po J. K. mirties, paveldėjimo teisės liudijimai išduoti tik kasatorėms. Atsakovui nuosavybės teisės liudijimas nurodytoje byloje nebuvo išduotas, tačiau J. K. turtą, į kurį buvo išduoti paveldėjimo teisės liudijimai, sudarė tik l/2 dalis jo vardu turėtų piniginių indėlių, nes kita 1/2 dalis buvo išskirta S. N. kitoje paveldėjimo byloje.

2. CK 3.100 straipsnio 1 dalies nuostata, kad bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia mirus vienam iš sutuoktinių, reiškia, jog po sutuoktinio mirties kito sutuoktinio įgytas turtas bus laikomas asmenine jo nuosavybe, tačiau iki sutuoktinio mirties įgyto turto teisinis statusas nesikeičia – jeigu jis buvo sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės objektas, jis ir toks ir lieka, todėl pagal CK 3.117 straipsnio 4 dalį mirusiojo sutuoktinio dalis iš bendro turto yra paveldima pagal CK penktosios knygos taisykles. Dėl to kasatorių argumentas, kad nuosavybės teisės liudijimas buvo išduotas į tą turtą, kuris asmeniškai priklausė J. K., atmestinas.

3. Kasatorių argumentas dėl netinkamo įrodymų vertinimo yra nepagrįstas. Kauno apygardos teismas vertino kasatorių nurodytas pinigų dovanojimo sutartis, žemės sklypo pardavimo sutartį ir pinigų pervedimą į ginčo sąskaitas, judėjimą jose bei konstatavo, kad nėra pagrindo pripažinti, jog visi banko sąskaitose esantys pinigai yra asmeninė J. K. nuosavybė.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl notaro veiksmų išduodant nuosavybės teisės liudijimus į dalį sutuoktinių bendro turto, kai to prašo pergyvenusysis sutuoktinis

Sutuoktinių turto teisinis režimas gali būti nustatytas jų susitarimu arba pagal įstatymą. Įstatymu nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė ir tokia teisinė turto padėtis išlieka, kol turtas nėra padalytas arba ši nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu. CK 3.100 straipsnio 1 punkte įtvirtintas pagrindas bendrajai jungtinei nuosavybei pasibaigti – vieno iš sutuoktinių mirtis. Šis juridiškai reikšmingas faktas nulemia santuokos pasibaigimą, kartu pasibaigia ir santuokos pagrindu susiformavę turtiniai santykiai. Pergyvenusysis sutuoktinis turi teisę ne ginčo tvarka prašyti notarą, kurio veiklos teritorijoje atsiranda mirusiojo sutuoktinio turto paveldėjimas, išduoti nuosavybės teisės liudijimą į jam tenkančią dalį bendrame turte (Notariato įstatymo 26, 28, 52 straipsniai) Jeigu turtas, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, įregistruotas pergyvenusiojo sutuoktinio vardu, šiam sutinkant gali būti išduotas mirusiojo sutuoktinio dalį nustatantis liudijimas (Notariato įstatymo 52 straipsnio 2 dalis). Šiuo veiksmu pergyvenusysis sutuoktinis apgina savo nuosavybės teises po sutuoktinio mirties, t. y. notaro išduotu liudijimu patvirtinamas nuosavybės teisių pasikeitimas iš bendrosios jungtinės nuosavybės į asmeninę, nustatoma buvusiojo bendro turto dalis, tenkanti jam ir dalis, priklausiusi palikėjui – mirusiajam sutuoktiniui. Tai aktualu, kai palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi kartu su pirmosios ar antrosios eilės įpėdiniais (CK 5.13 straipsnis). Jei pergyvenusysis sutuoktinis prašo išduoti liudijimą dėl jam tenkančios dalies turto, įregistruoto mirusiojo sutuoktinio vardu, bet nesutinka, kad būtų išduotas liudijimas, nustatantis mirusiajam priklausiusią dalį turte, įregistruotame pergyvenusiojo sutuoktinio vardu, tai notaras turi nurodyti mirusiojo sutuoktinio įpėdiniams, kad kyla ginčas dėl teisės ir negali išduoti paveldėjimo liudijimų, kol nenustatyta mirusiojo sutuoktinio dalis bendrame turte. Jau minėta, kad po sutuoktinio mirties pergyvenusiajam sutuoktiniui taip pat atsiranda paveldėjimo teisė (CK 5.13 straipsnis). Taigi, pergyvenusysis sutuoktinis įgyja skirtingą teisinį statusą kaip bendrosios jungtinės nuosavybės dalyvis ir kaip mirusiojo sutuoktinio įpėdinis, t. y. jis gali prašyti išduoti nuosavybės teisės liudijimą į jam priklausančią dalį bendrame turte ir sutikti, kad toks liudijimas būtų išduotas nustatant dalį mirusiajam jo vardu įregistruotame turte ir nepriimti palikimo t. y. paveldėjimo pagrindu nepadidinti jam tenkančios dalies bendrame turte, gali prašyti nuosavybės liudijimų išdavimo ir priimti palikimą, gali prašyti išduoti jam nuosavybės teisės liudijimą, nustatantį teisę į dalį turto, įregistruoto mirusiojo vardu ir priimti palikimą, nesutinkant, kad būtų išduotas mirusiajam priklausiusią dalį jo vardu įregistruotame turte nustatantis nuosavybės liudijimas. Priklausomai nuo prašymo turinio notaras turi išaiškinti veiksmų, kuriuos atliks pagal prašymą, prasmę ir padarinius (Notariato įstatymo 30 straipsnis). Notaras prieš išduodamas nuosavybės teisės liudijimą turi įsitikinti, ar pateikti reikiami dokumentai prašymui tenkinti. Notaras turi teisę išreikalauti iš įstaigų, įmonių ir organizacijų žinias ir dokumentus, reikalingus notariniams veiksmams atlikti. Taigi prieš išduodamas liudijimą dėl pergyvenusiojo sutuoktinio dalies bendrame turte notaras patikrina ar visi dokumentai apie sutuoktinių turėtą bendrą turtą pateikti. Notarui įstatymu suteikta teisė patvirtinti neginčijamas fizinių ir juridinių asmenų subjektines teises ir juridinius faktus bei užtikrinti šių asmenų ir valstybės teisėtų interesų apsaugą (plačiau apie tai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija pasisakė 2011 m. gegužės 3 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje pagal pareiškėjos L. S. skundą, bylos Nr. 3K-3-219/2011). Notaras, atlikdamas veiksmus, be kita ko, pirmiausiai turi laikytis įstatymo reikalavimų. Notaras gali tvirtinti tam tikras teises ar faktus, jeigu dėl jų turinio ir teisėtumo jam nekyla abejonių. Notariato įstatymo 26 straipsnyje pažymėta, kad notarine forma patvirtintuose dokumentuose nurodyti faktai yra nustatyti ir neįrodinėjami iki šie dokumentai (jų dalys) įstatymų nustatyta tvarka nėra pripažinti negaliojančiais.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad notarė pagal pergyvenusiojo sutuoktinio J. K. prašymą išdavė nuosavybės teisės liudijimą į mirusiosios sutuoktinės vardu bankuose esančių lėšų jam tenkančią dalį, nepatikrinusi, ar bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausiusių lėšų bankuose nėra pergyvenusiojo sutuoktinio vardu. Notarė, tinkamai nurodydama pergyvenusiajam sutuoktiniui tenkančią dalį, t. y. pusę bendro turto, išduotame nuosavybės teisės liudijime nenurodė visų šių sutuoktinių santuokoje įgytų lėšų. Vadovaujantis nuosavybės teisės liudijimo, išduoto J. K., teisėtumo prezumpcija, jam mirus, kol nenuginčytas liudijimas ar jo dalis, neatsirado teisinio pagrindo keisti paveldimo turto ar turtinių teisių apimtį, kuri buvo J. K. mirties dieną. Pažymėtina, kad, J. K. mirus, subjektų, galinčių įgyti pergyvenusiojo sutuoktinio teisinį statusą, neliko. Jo turto įpėdiniai pagal įstatymą yra ieškovės – palikėjo dukterys. Atsakovas nėra J. K. įpėdinis. Jo motinai – J. K. sutuoktinei – mirus, atsakovas palikimą priėmė ir įgijo nuosavybės teises į paveldėtą turtą, tai patvirtina 2009 m. birželio 1 d. paveldėjimo teisės liudijimas. Kolegija sprendžia, kad mirus pergyvenusiajam sutuoktiniui, neatsiranda teisinio pagrindo dar kartą nustatinėti dalis sutuoktinių turte, nes tos dalys turi būti nustatytos ne ginčo ar ginčo tvarka po vieno iš sutuoktinių mirties. Įstatyme nenumatyta galimybės ne ginčo tvarka, t. y. pas notarą nustatinėti dalis dar kartą – mirus abiem sutuoktiniams. Atsakovo prašymo nustatyti jo mirusiai motinai tenkančią dalį bendrame jos ir J. K. turte notarė neturėjo tenkinti, nes tokių veiksmų atlikimui nebuvo teisinio pagrindo. Pirmosios instancijos teismas, patenkindamas ieškinį ir pripažinęs 2011 m. liepos 8 d. nuosavybės teisės liudijimą, išduotą mirusiosios S. N. vardu, ir to liudijimo pagrindu išduotą paveldėjimo teisės liudijimą atsakovui negaliojančiais, priėmė teisės normas atitinkantį sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad kilo ginčas tarp skirtingų paveldėtojų dėl mirusiųjų sutuoktinių turėto bendro turto, nesant tokio pobūdžio reikalavimo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje dėl palikimo priėmimo ne kartą pažymėta, kad palikimo priėmimas yra universalus palikėjo turtinių teisių ir pareigų priėmimas, neatsižvelgiant į tai, ar įpėdinis žinojo ar nežinojo apie atitinkamas palikėjo teises ir pareigas. Palikimo negalima priimti dalimis. Jeigu įpėdinis pradėjo valdyti kokią nors palikimo dalį, tai pripažįstama, kad jis priėmė visą palikimą. Paveldėjimo teisės liudijimas – dokumentas, patvirtinantis palikimo priėmimo faktą, pagal jį negali pereiti daugiau teisių, nei jų turėjo palikėjas, todėl jo išdavimas nekeičia teisių į paveldėtą turtą atsiradimo momento ir jų apimties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. V. v. R. Z. P., bylos Nr. 3K-3-240/2008). Minėta, kad nuosavybės teisės liudijimas į dalį bendrame turte yra kitokią teisinę reikšmę turintis dokumentas nei paveldėjimo teisės liudijimas. Juo patvirtinama pergyvenusiojo asmens dalis bendrame turte, todėl tol, kol šis dokumentas nenuginčytas, negalima teigti, kad to turto apimtis yra kitokia, remiantis faktu, kad liudijimas buvo išduotas nepatikrinus visų duomenų apie sutuoktiniams bendrai priklausiusį turtą. Jeigu kyla ginčas dėl turėto bendro turto apimties po nuosavybės teisės liudijimo išdavimo ir palikimo priėmimo, tai palikimą priėmę asmenys gali reikšti ieškinį dėl teisės ir ginčyti pergyvenusiajam sutuoktiniui išduoto nuosavybės teisės liudijimą dėl netinkamos dalies bendrame turte nustatymo. Šio konkrečiu atveju nebuvo ginčijamas 2009 m. birželio 1 d. J. K. išduotas nuosavybės teisės liudijimas dėl lėšų, keliant klausimą, ar jos turėjo būti įtrauktos į bendrą sutuoktinių turtą, todėl teismai neturėjo teisinio pagrindo spręsti klausimo dėl bendro turto perdalijimo ginčo tvarka tarp atsakovo ir ieškovių, paveldėjimo būdu tapusių mirusiųjų sutuoktinių turtinių teisių perėmėjais. Dėl to teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismo sprendimas naikintinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas galioti, tačiau kitais motyvais, t. y. konstatuojant, kad notaras neturėjo teisės išduoti 2011 m. liepos 8 d. nuosavybės ir paveldėjimo liudijimų atsakovui (Notariato įstatymo 26 straipsnis, 52 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Ieškovės prašo priteisti iš atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas, pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme sumokėjo 1500 Lt, o rengiant kasacinį skundą – 1800 Lt. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 93 straipsnio 1, 5 dalimis, 98 straipsniu, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 7, 8.11, 8.12 punktais, sprendžia, kad nurodytas kasatorių prašymas tenkintinas, jų naudai iš atsakovo priteisiant 3300 Lt bylinėjimosi išlaidų. Taip pat kasatorėms iš atsakovo priteistinas už kasacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis – 282 Lt (CPK 93 straipsnis). Iš viso kasatorėms iš atsakovo priteistina 3582 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Kasaciniame teisme patirta 46 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Tenkinant kasacinį skundą, šios bylinėjimosi išlaidos priteistinos valstybės naudai iš atsakovų (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 7 d. nutartį panaikinti. Palikti galioti Jonavos rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 14 d. sprendimą.

Priteisti N. P. ir V. J. iš R. P. N. po 1791 (vieną tūkstantį septynis šimtus devyniasdešimt vieną) Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Priteisti valstybei iš R. P. N. 46 (keturiasdešimt šešis) Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Priteista suma mokėtina Valstybinei mokesčių inspekcijai, įstaigos kodas – 188659752, įmokos kodas – 5660.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Virgilijus Grabinskas

Rimvydas Norkus

Janina Stripeikienė