Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.; 3.4.5.2.

(S)

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

Tauragės rajono apylinkės teismo teisėja Daiva Žebelienė,

Sekretoriaujant R. Laurinskytei,

Dalyvaujant pareiškėjos atstovui advokatui Donatui Ramanauskui,

Žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos D. Ž. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas

n u s t a t ė :

Pareiškėja prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad 1277/10000 dalis pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 1277/10000 dalis kitų statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), priklauso D. G., gim. (duomenys neskelbtini), mirusiai (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise.

Pareiškėjos atstovas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos motina D. G.. (duomenys neskelbtini) D. G. kartu su Z. P. ir M. G. privatizavimo sutartimi įsigijo pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kitus statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). D. G. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 1277/10000 dalis pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kitų statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Siekdama paveldėti minėtą motinos turtą pareiškėja kreipėsi į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo. Tauragės rajono apylinkės teismas 2016-05-25 nutartimi Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTJZVC03NTgtNzk5LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2YT-758-799/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2YT-758-799/2016">e2YT-758-799/2016</a> pareiškėjos nurodytas termino praleidimo priežastis pripažino svarbiomis ir terminą atnaujino.

Siekdama paveldėti motinos palikimą pareiškėja per įgaliotą atstovą kreipėsi į Tauragės rajono 3-iojo notarų biuro notarę. Konsultacijos pas notarę metu paaiškėjo, kad D. G. mirė būdama santuokoje su V. G., todėl formaliai ½ 1277/10000 dalies pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kitų statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso jos sutuoktiniui V. G., kuris nuo (duomenys neskelbtini) yra miręs.

Pažymėtina, kad pareiškėja kreipėsi į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo ir vėliau į notarę dėl palikimo priėmimo, būdama įsitikinusi, kad motinos santuoka yra nutraukta. Pareiškėjos žiniomis, V. G. jos motiną paliko 1990 m. ir nuo to laiko nebuvo grįžęs ar susisiekęs kitais būdais.

Kadangi susidarė tokia situacija, jog pareiškėjos motina 1277/10000 dalį pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kitų statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įgijo teisiškai nenutraukus santuokos su V. G., tačiau ne iš bendrų, o iš asmeninių piniginių lėšų, pareiškėja yra priversta kreiptis į teismą su prašymu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad minėtas nekilnojamasis turtas yra pareiškėjos motinos D. G. asmeninė, o ne bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė.

Suinteresuotas asmuo VĮ turto bankas atsiliepė į pareiškimą, kuriame nurodė, kad byloje pateikti duomenys patvirtina, kad D. G. (duomenys neskelbtini) susituokė su V. G.. Byloje nėra duomenų, kad šių asmenų santuoka būtų nutraukta iki jų mirties. Ginčo turtas įsigytas 1992 m., taigi santuokai nepasibaigus. Iki CK įsigaliojimo šeimos santykius Lietuvoje reglamentavo Santuokos ir šeimos kodeksas (toliau SŠK). SŠK 21 str.1d. nustatė, kad turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, yra bendroji jungtinė jų nuosavybė. Tokia pati nuostata įtvirtinta ir šiuo metu galiojančiame CK 3.87 str., 3.88 str. Pagal bendrąją tuo metu galiojusių šeimos įstatymų taisyklę turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, tapdavo bendrąja jungtine jų nuosavybe (SŠK 21 str..). Pažymėtina, kad tiek SŠK, tiek CK nustato atvejus, kai turtas, nors ir įgytas santuokos metu, pripažįstamas asmenine vieno iš sutuoktinių nuosavybe (SŠK 22 str., CK 3.89 str.). Pareiškėjai, siekiančiai pripažinti, kad ginčo turtas yra asmeninė D. D. G. nuosavybė, būtina įrodyti, kad ji ginčo turtą pirko iš asmeninių lėšų arba lėšų, gautų realizavus jos asmenine nuosavybe esantį turtą bei turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta D. G. valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn.

Suinteresuotam asmeniui VĮ Turto bankas apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą pranešta tinkamai, atsiliepimu suinteresuotas asmuo prašo bylą nagrinėti jų įmonės atstovui nedalyvaujant.

Pareiškimas įrodytas ir tenkintinas.

Bylos medžiaga nustatyta, kad V. G., gim. (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini) ir D. G. (ikisantuokinė pavardė G.), gim. (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini), buvo sutuoktiniai, kurie susituokė (duomenys neskelbtini) Šilutės rajono civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Sutuoktiniai gyveno Šilutės rajone (duomenys neskelbtini) kartu su D. G. tėvais.

Pareiškėja yra V. G. ir D. G. dukra, vienintelis vaikas šeimoje.

1992-04-16 sutartimi nustatyta, kad P. Z., G. D. (13662 rub.), G. M., Jono sutinkamai su LR Valstybinio turto privatizavimo įstatymu, sudarė fizinių asmenų grupės steigimo sutartį ir susitarė privatizuojamam turtui įsigyti kiekvienas grupės narys įneša po nurodytą sumą, o jeigu įnešamos nelygios sumos-papildomai nurodoma kiekvieno grupės nario vardas ir pavardė; sutarties dalyvių – fizinės asmenų grupės įgytas turtas bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso sutartį sudariusiems asmenims.

VĮ Registrų centras pažyma (b.l. 8) nustatyta, kad D. G. yra pastatų-1277/10000 veršidės, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1277/10000 mėšlidės, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), savininkė pagal 1992-04-16 priėmimo-perdavimo aktą ir 1992-04-23 protokolą Nr. 9.

Byloje nėra duomenų, kad D. G. ir V. G. santuoka būtų nutraukta iki jų mirties. Ginčo turtas įsigytas 1992 m., t.y. D. G. ir V. G. esant santuokoje.

Iki CK įsigaliojimo šeimos santykius Lietuvoje reglamentavo Santuokos ir šeimos kodeksas (toliau SŠK). SŠK 21 str.1d. nustatė, kad turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, yra bendroji jungtinė jų nuosavybė. Pagal bendrąją tuo metu galiojusių šeimos įstatymų taisyklę turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, tapdavo bendrąja jungtine jų nuosavybe (SŠK 21 str..). Pagal Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 str.1d. Civilinio kodekso trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus. Šioje byloje sprendžiant santuokoje įgyto turto nuosavybės klausimą, teismas vadovaujasi Civilinio kodekso nuostatomis. Pagal CK 3.88 str.2d. preziumuojama, kad santuokoje įgytas turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Ši prezumpcija gali būti paneigta įrodžius, kad tam tikras turtas yra asmeninė vieno iš sutuoktinių nuosavybė. Pagal LR CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktą asmenine nuosavybe gali būti pripažintas turtas, sutuoktinio įgytas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn.

Liudytojos L. T., P. K. patvirtino, kad D. G. keletą metų iki mirties gyveno viena su dukra, kad D. G. sutuoktinis V. G. šeimą buvo palikęs ir apsigyvenęs kitur. Teismas vadovaujasi liudytojos L. T. parodymais, kad D. G. buvo Šilutės rajono Kentrių kolūkio nare, dirbo kolūkyje brigadininke, vėliau su tėvu (duomenys neskelbtini) dirbo gyvulių šėrikės darbą; kad pastatų dalį-veršidės ir mėšlidės pirko iš savo asmeninių lėšų, nes tuo metu negyveno su savo sutuoktiniu; kad pastatus pirko dėl tos priežasties, kad galėtų tęsti gyvulių auginimo veiklą.

Teismas laiko pareiškėjos įrodytu, kad D. G. 1277/10000 dalį pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kitų statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įsigijo (duomenys neskelbtini), t. y. jau negyvendama ir nevesdama bendro ūkio su sutuoktiniu V. G.; kad D. G. dirbo ir turėjo darbinių pajamų, kad minėtas nekilnojamasis turtas įgytas už asmenines D. G.lėšas ir turto įsigijimo metu buvo aiškiai išreikšta D. G. valia įgyti nekilnojamojo turto dalį asmeninėn nuosavybėn.

Pareiškėjos motina ir jos sutuoktinis V. G. yra mirę, todėl pareiškėjai nėra kitos galimybės kaip tik teismo tvarka įrodyti minėtas aplinkybes. Šio juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas nepažeis kitų asmenų teisių ar teisėtų interesų, nes pareiškėja yra vienintelė paveldėtoja. Prašomo juridinio fakto nustatymas pareiškėjai sukels teisines pasekmes.

Teismas, įvertinęs surinktus įrodymus, daro išvadą, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas yra įrodytas (CPK 444 str. 2 d. 8 p.). Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą išdavimui (CPK 448 str. 1 d).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 270 str., 448 str. teismas

n u s p r e n d ž i a :

Patenkinti pareiškimą.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad 1277/10000 dalis pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 1277/10000 dalis kitų statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), priklauso D. G., gim. (duomenys neskelbtini), mirusiai (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise.

Šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės rajono apylinkės teismą.

Teisėja Daiva Žebelienė