Civilinė byla Nr. e3K-3-184-969/2020
Teisminio proceso Nr. 2-60-3-00077-2019-7
Procesinio sprendimo kategorija 3.6.6
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. liepos 2 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas), Gedimino Sagačio (pranešėjas) ir Algirdo Taminsko,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens D. K. kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. lapkričio 7 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos J. L. prašymą pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Jungtinių Amerikos Valstijų Ilinojaus valstijos apygardos teismo sprendimo dalį; suinteresuotas asmuo – D. K.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių užsienio teismų sprendimų pripažinimą ir leidimą vykdyti Lietuvos Respublikoje, aiškinimo ir taikymo. Konkrečiai pasisakoma dėl 2007 m. lapkričio 23 d. Hagos konvencijos dėl tarptautinio vaikų ir kitokių šeimos išlaikymo išmokų išieškojimo ir Lietuvos Respublikos civilinį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) normų, reglamentuojančių prašymo dėl užsienio teismo sprendimo pripažinimo ir vykdymo pateikimo ir priėmimo teisme tvarką, reikalavimus pateikiamiems procesiniams dokumentams, atliekamas procedūras, teismų kompetenciją, procesinių sprendimų apskundimo tvarką, aiškinimo ir taikymo.
2. Pareiškėja J. L. kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismą ir prašė teismo pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Jungtinių Amerikos Valstijų Ilinojaus valstijos apygardos teismo 2008 m. gegužės 1 d. sprendimo (toliau – ir Sprendimas, JAV teismo sprendimas, užsienio teismo sprendimas) dalį dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui, išlaikymo įsiskolinimo.
3. Pareiškėja nurodė, kad Sprendimu nutraukta pareiškėjos ir suinteresuoto asmens santuoka. JAV teismo sprendime pažymėta, kad 2008 m. balandžio 7 d. tarp šalių sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo, pagal kurią nustatyta šalių nepilnametės dukters nuolatinė gyvenamoji vieta, bendravimo su vaiku tvarka, priteistas išlaikymas ir nustatytos kitos santuokos nutraukimo sąlygos. Pareiškėja nurodė, kad neegzistuoja nė viena Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 810 straipsnyje įtvirtinta sąlyga, kuria vadovaujantis būtų galima atsisakyti pripažinti užsienio teismo sprendimą.
II. Teismo procesinio sprendimo esmė
4. Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. lapkričio 7 d. nutartimi pareiškėjos J. L. prašymą tenkino – pripažino ir leido vykdyti Lietuvos Respublikoje JAV teismo 2008 m. gegužės 1 d. sprendimo dalį dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui, išlaikymo įsiskolinimo.
5. Teismas nurodė, kad byloje nenustatytos aplinkybės, sudarančios pagrindą atsisakyti pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje užsienio teismo sprendimą CPK 810 straipsnyje reglamentuotais pagrindais, todėl yra pagrindas pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje pirmiau nurodyto teismo Sprendimo dalį dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui, išlaikymo įsiskolinimo.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
6. Kasaciniu skundu suinteresuotas asmuo D. K. prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. lapkričio 7 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui arba pasielgti kitaip teismo nuožiūra. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Leidimą vykdyti užsienio teismų sprendimus reglamentuoja CPK 813–815 straipsnių nuostatos, tačiau skundžiamoje nutartyje teismas pasisakė tik dėl CPK 809–812 straipsnių, reglamentuojančių užsienio teismų sprendimų pripažinimą. CPK 813 straipsnio 1 dalyje įtvirtinamos dvi kumuliatyvios imperatyvios užsienio teismų sprendimų vykdymo galimumo sąlygos: a) sprendimas gali būti vykdomas valstybėje, kurios teismai jį priėmė? b) jie yra pripažinti CPK VII dalies LIX skyriaus ketvirtajame skirsnyje nustatyta tvarka. Remiantis CPK 813 straipsnio 3 dalimi kreditorius turi pridėti dokumentus, nurodytus CPK 811 straipsnio 2 dalyje, bei patvirtinimą, kad šis sprendimas galėtų būti vykdomas toje valstybėje, kurios teismas jį priėmė. Nagrinėjamu atveju teismas nepagrįstai leido vykdyti Sprendimą, nes minėtas patvirtinimas byloje nepateiktas, pridėtas tik dokumentas, liudijantis, kad Sprendimas nebuvo apskųstas apeliacine tvarka. Šis patvirtinimas reikšmingas, nes CPK 606 straipsnio 2 dalyje nustatytas 5 metų vykdomojo rašto pateikimo vykdyti senaties terminas, o ginčo Sprendimas priimtas daugiau nei prieš 11 metų. Kyla abejonių, ar Sprendimas (ypač jo dalis dėl „materialinio išlaikymo įsiskolinimo“) gali būti vykdomas Jungtinėse Amerikos Valstijose. Teismas šių abejonių nepašalino. Be to, skundžiamos nutarties dalis, kuria teismas pripažino ir leido vykdyti Lietuvos Respublikoje „sprendimo dalį dėl <…> materialinio išlaikymo įsiskolinimo“, yra neaiški, t. y. neaišku, kokia konkreti Sprendimo dalis pripažįstama ir leidžiama vykdyti.
6.2. CPK 810 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytas teismo sprendimo nepripažinimas, jei sprendimas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintai viešajai tvarkai. Ginčo Sprendimo sudėtine dalimi laikomoje vedybų sutartyje nurodyta, kad „10.1. <…> Nė viena iš šalių <…> negali niekada pareikšti ieškinį kitai šaliai, reikalaujant ar verčiant vykdyti teises, kurios yra perduodamos, jų atsisakoma arba kurios yra perleidžiamos remiantis šia Sutartimi. Tokiu atveju, ieškinys turi būti pradėtas, šis atsisakymas, kai kreipiamasi į teismą, yra ir sudaro visišką gynybą.“ Šios nuostatos vertintinos kaip teisminės gynybos atsisakymas. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad teisė kreiptis į teismą yra absoliuti, šios teisės negalima apriboti ar paneigti? pagal Konstituciją įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad visus ginčus dėl asmens teisių ar laisvių pažeidimo būtų galima spręsti teisme (Konstitucinio Teismo 2008 m. birželio 30 d. nutarimas). Suinteresuotas asmuo yra grįžęs gyventi į Lietuvą, kurioje vidutinis pragyvenimo lygis yra gerokai žemesnis nei Jungtinėse Amerikos Valstijose. Be to, jis sukūrė naują šeimą ir turi dar vieną nepilnametį vaiką, todėl turi teisėtą interesą siekti subalansuoti savo įsipareigojimų dydį. Pripažintina, kad pagal potencialiai sukuriamas Sprendimo pripažinimo ir leidimo jį vykdyti teisines pasekmes skundžiama nutartis prieštarauja Konstitucijoje įtvirtintai viešajai tvarkai.
7. Pareiškėja J. L. atsiliepimu į suinteresuoto asmens kasacinį skundą prašo šį skundą atmesti ir priteisti iš suinteresuoto asmens bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
7.1. Pareiškėja pateikė prašomą pripažinti užsienio teismo sprendimą, jo vertimą į lietuvių kalbą, patvirtinimą, kad sprendimas yra įsiteisėjęs, taip pat įrodymus, kad šaliai, kuri nedalyvavo nagrinėjant bylą, buvo tinkamai pranešta apie civilinės bylos nagrinėjimo vietą ir laiką. Įsiteisėjęs JAV teismo sprendimas yra vykdytinas jį priėmusio teismo valstybėje, todėl atmestini kasacinio skundo argumentai, kad byloje nėra pateikti dokumentai, pagrindžiantys šio sprendimo vykdytinumą. Dėl to CPK 813 straipsnio 3 dalies nuostata dėl užsienio teismo sprendimo vykdytinumą užsienio valstybėje pagrindžiančio įrodymo pateikimo gali būti perteklinė ir formali.
7.2. Suinteresuotas asmuo, nesutikdamas su Sutarties 10.1 punkto nuostatomis, turi galimybes jas ginčyti (ir (ar) pripažinti negaliojančiomis) užsienio valstybės kompetentingame teisme. Sutarties nuostatų teisinis vertinimas nepriklauso Lietuvos teismų dispozicijai, jiems sprendžiant dėl užsienio valstybės teismo sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti.
8. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2020 m. birželio 10 d. nutartimi pranešė byloje dalyvaujantiems asmenims apie ketinimą peržengti kasacinio skundo ribas ir konstatavo, kad, nagrinėjamoje byloje sprendžiant dėl skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, be kita ko, būtina įvertinti šiuos kasaciniame skunde nekeliamus teisės klausimus:
8.1. Dėl 2007 m. lapkričio 23 d. Hagos konvencijos dėl tarptautinio vaikų ir kitokių šeimos išlaikymo išmokų išieškojimo (toliau – Konvencija) taikymo JAV teismo 2008 m. gegužės 1 d. sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti Lietuvos Respublikoje procedūroms, įskaitant, bet neapsiribojant, Konvencijos 25 straipsnio 1 dalies b punkte ir 2 dalies b punkte įtvirtintų teisės normų aiškinimo ir taikymo.
8.2. Dėl Įstatymo taikymo JAV teismo 2008 m. gegužės 1 d. sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti Lietuvos Respublikoje procedūroms.
8.3. Dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. lapkričio 7 d. nutarties apskundimo tvarkos (Konvencijos 23 straipsnio 3–7 dalys, Įstatymo 318 straipsnio 1–2 dalys, 4 straipsnio 4, 5 ir 6 dalys) laikymosi ir jos (galimo) nesilaikymo teisinių pasekmių.
9. Pareiškėja J. L. kasaciniam teismui pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose prašo Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. lapkričio 7 d. nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pareiškėja pateikia šiuos esminius argumentus:
9.1. Remiantis Konvencijos 25 straipsnio 1 dalies b punktu, pareiškimą apie vykdytinumą privaloma pateikti kartu su paraiška dėl sprendimo pripažinimo arba pripažinimo ir vykdymo, siekiant nustatyti, kad šis sprendimas yra vykdytinas toje valstybėje, kurioje jis priimtas. Kai kuriose valstybėse pareiškimas apie vykdytinumą yra kompetentingos institucijos išduotas dokumentas, patvirtinantis, kad tas sprendimas turi įstatymo galią – tai reiškia, kad jį galima vykdyti toje valstybėje. Ilinojaus santuokos ir santuokos nutraukimo įstatymo (angl. Illinois Marriage and Dissolution of Marriage Act) (toliau – ISSNĮ) 502 skirsnio d punktas nustato, kad nutraukiant santuoką šalių susitarime sąlygos nurodomos teismo sprendime, o šalys įpareigojamos vykdyti tokias sąlygas (angl. unless the agreement provides to the contrary, its terms shall be set forth in the judgment, and the parties shall be ordered to perform under such terms). Iš nurodyto teisinio reglamentavimo išplaukia išvada, kad, JAV teismui patvirtinus šalių sudarytą sutartį, įsiteisėjus JAV sprendimui, sutarties nuostatos įgijo ir privalomąją vykdytinumo galią JAV. Konvencijos 25 straipsnio 2 dalies b punkte nurodytas reikalavimas ginčo situacijai netaikytinas, kadangi visi procesiniai dokumentai (apostile patvirtintos kopijos) jau buvo pateikti Lietuvos apeliaciniam teismui.
9.2. Pripažintas ir leistas vykdyti užsienio teismo sprendimas išimtinai susijęs su materialiniu išlaikymu ir išlaikymo įsiskolinimu šalių nepilnamečiam vaikui. Pirmiau minėto ISSNĮ 502 skirsnio f punktas nustato, kad paramos vaikams dydis, kaip nurodyta 513 ir 513.5 skirsniuose, kai vaikai įgyja pilnametystę, ir tėvų atsakomybės paskirstymas vaikams gali būti pakeistas, parodžius esminius aplinkybių pasikeitimus. Šalys gali nustatyti, kad išlaikymo dydis, trukmė ar abu aspektai negali būti keičiami. Jei šalys nenurodo, kad išlaikymo dydis, trukmė ar abu aspektai negali būti keičiami, tada šios sąlygos gali būti keičiamos iš esmės pasikeitus aplinkybėms. Susitarimo nuosavybės nuostatos niekada negali būti keičiamos. Teismo sprendimas gali aiškiai užkirsti kelią arba apriboti kitų sprendime išdėstytų sąlygų pakeitimą, jei tai nurodyta susitarime. Priešingu atveju teismo sprendime išdėstytos susitarimo sąlygos automatiškai keičiamos pakeitus teismo sprendimą. Iš to, kas pasakyta, darytina išvada, kad JAV teismo 2008 m. gegužės 1 d. sprendimo pripažinimas ir leidimas vykdyti Lietuvos Respublikoje neprieštarauja nei Konvencijos nuostatoms, nei sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti Lietuvos Respublikoje procedūroms.
9.3. Įstatymo 318 straipsnio 1–2 dalys reglamentuoja teismo sprendimo dėl pripažinimo ir vykdymo apskundimo tvarką. Nagrinėjamu atveju nebuvo laikytasi Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. lapkričio 7 d. nutarties apskundimo tvarkos.
9.4. Konvencijos 23 straipsnio 7 dalis nustato, jog prieštaravimas arba skundas gali būti grindžiami tik: a) 22 straipsnyje nustatytais atsisakymo pripažinti ir vykdyti sprendimą pagrindais; b) 20 straipsnyje nurodytais pripažinimo ir vykdymo pagrindais; c) pagal 25 straipsnio l dalies a, b ar d punktus arba 3 dalies b punktą perduotų dokumentų autentiškumu ir vientisumu. Šiuo atveju suinteresuoto asmens pateiktas skundas neatitinka turiniui keliamų reikalavimų, kadangi skunde nėra ir nebuvo nurodyti konkretūs apskundimo pagrindai, kaip tai nustato Įstatymas bei Konvencija.
10. Suinteresuotas asmuo D. K. rašytiniais paaiškinimais prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. lapkričio 7 d. nutartį, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą; Lietuvos Aukščiausiajam Teismui nusprendus, kad Įstatyme nustatytos Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. lapkričio 7 d. nutarties apskundimo tvarkos nebuvo laikytasi, suinteresuotas asmuo prašo atsižvelgti į teisinio reguliavimo sudėtingumą, D. K. aiškiai išreikštą valią nesutikti su Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. lapkričio 7 d. nutartimi ir, remiantis, inter alia (be kita ko), teisėtų lūkesčių principu, atnaujinti skundo pateikimo terminą bei klausimą perduoti spręsti pagal teismingumą. Rašytiniai paaiškinimai grindžiami šiais esminiais argumentais:
10.1. Ginčo dalykui (JAV teismo 2008 m. gegužės 1 d. sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti Lietuvos Respublikoje procedūroms) taikoma 2007 m. lapkričio 23 d. Hagos konvencija. Konvencijos 25 straipsnio 1 dalies b punkte nustatyta, kad „prie 23 arba 24 straipsnyje nurodyto prašymo dėl pripažinimo ir vykdymo pridedama <…> dokumentas, kuriuo patvirtinama, kad sprendimas kilmės valstybėje vykdytinas <…>“ Konvencijos 20 straipsnio 6 dalyje nurodoma, kad „Sprendimas pripažįstamas tik tuo atveju, jeigu jis galioja kilmės valstybėje, ir vykdomas tik tuo atveju, jeigu jis yra vykdytinas kilmės valstybėje.“ Remiantis Hagos tarptautinės privatinės teisės konferencijos Nuolatinio biuro paskelbtame Pagal 2007 m. Konvenciją dėl vaikų išlaikymo bylas tvarkančių pareigūnų praktiniame vadove (toliau – Praktinis vadovas) pateikiamu Konvencijos aiškinimu, „kad perduodamą sprendimą būtų galima vykdyti prašomojoje valstybėje, jis turi būti vykdytinas kilmės valstybėje – toje valstybėje, kurioje jis priimtas. Tai yra abipusio susitarimo pagal Konvenciją pagrindas – sprendimai, kurie yra vykdytini vienoje valstybėje, turėtų būti vykdomi ir kitoje valstybėje“ (289 punktas).
10.2. Pareiškėja J. L., kreipdamasi į Lietuvos apeliacinį teismą dėl JAV teismo sprendimo pripažinimo ir vykdymo, pateikė tik dokumentą, kuris patvirtina, jog Sprendimas nebuvo apskųstas apeliacine tvarka. Duomenų, ar Sprendimas nebuvo pakeistas ar panaikintas kitais pagrindais, į bylą pateikta nebuvo. Taigi jau ir šiuo aspektu išlieka neišsklaidytų abejonių, ar Sprendimas apskritai galioja Jungtinėse Amerikos Valstijose (t. y. pareiškėja teismui nepateikė Sprendimo galiojimą aiškiai ir vienareikšmiškai patvirtinančių duomenų). Tuo tarpu apie tai, ar Sprendimas (ypač atsižvelgiant į tai, kad priimtas daugiau nei prieš 11 metų iki kreipimosi į Lietuvos apeliacinį teismą dėl jo pripažinimo ir vykdymo) kreipimosi metu buvo (ir šiuo metu yra) vykdytinas Jungtinėse Amerikos Valstijose, pažeisdama Konvencijos 25 straipsnio 2 dalies b punktą, pareiškėja nepateikė absoliučiai jokių duomenų.
10.3. Įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje nustatyta išimtinio užsienio valstybių teismų sprendimų leidimo vykdyti Lietuvos Respublikoje teismingumo taisyklė: „prašymas dėl leidimo vykdyti Europos Sąjungos valstybės narės teismo sprendimą pateikiamas Lietuvos apeliaciniam teismui.“ Remiantis Įstatymo 318 straipsnio 1 dalimi, ši taisyklė mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) taikoma taip pat ir Konvencijos įgyvendinimui. Tačiau Įstatymo 318 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad Konvencijos įgyvendinimui taikoma ne tik Įstatymo 4 dalis, bet ir Įstatymo 5 bei 6 dalys. Tuo tarpu, remiantis Įstatymo 4 straipsnio 5 dalimi, šio straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad „prašymą nagrinėja vienas Lietuvos apeliacinio teismo teisėjas“, o remiantis Įstatymo 4 straipsnio 6 dalimi, „prašymą peržiūrėti nutartį dėl leidimo vykdyti Europos Sąjungos valstybės narės teismo sprendimą nagrinėja Lietuvos apeliacinio teismo trijų teisėjų kolegija. <…> Teismas, išnagrinėjęs prašymą peržiūrėti nutartį dėl leidimo vykdyti Europos Sąjungos valstybės narės teismo sprendimą, priima nutartį. Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teismo nutartis gali būti skundžiama kasaciniu skundu pagal bylų proceso kasaciniame teisme taisykles.“ Taigi, pagal Įstatymo 4 straipsnio 4–6 dalyse įtvirtintas nuostatas, nesutinkant su vieno Lietuvos apeliacinio teismo teisėjo priimta nutartimi dėl leidimo vykdyti sprendimą, skundas turi būti teikiamas tam pačiam Lietuvos apeliaciniam teismui, kurio trijų teisėjų kolegija išnagrinėja prašymą peržiūrėti nutartį dėl leidimo vykdyti Europos Sąjungos (užsienio) valstybės narės teismo sprendimą ir priima nutartį. Ir tik ši nutartis gali būti skundžiama Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.
10.4. Vis dėlto Įstatymo 318 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad „Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, kurią šis teismas priima išnagrinėjęs skundą dėl sprendimo dėl prašymo pripažinti ir vykdyti sprendimą dėl išlaikymo prievolių, gali būti skundžiama kasaciniu skundu Lietuvos Aukščiausiajam Teismui“, t. y. Įstatymo 318 straipsnio 2 dalį interpretuojant pagal jos tiesioginę gramatinę prasmę, Lietuvos Aukščiausiajam Teismui turėtų būti skundžiama ne išvestinė Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, kuri buvo priimta išnagrinėjus prašymą peržiūrėti vieno Lietuvos apeliacinio teismo teisėjo priimtą nutartį dėl leidimo vykdyti Europos Sąjungos (užsienio) valstybės narės teismo sprendimą, o pirminė (originali) vieno Lietuvos apeliacinio teismo teisėjo priimta nutartis. Tai, kad apskritai teismų hierarchiniams santykiams nebūdinga Įstatymo 4 straipsnio 6 dalies taisyklė neturėtų būti automatiškai taikoma ne vien Europos Sąjungos valstybių narių, bet ir visų (kitų) Konvencijos šalių narių teismų sprendimų pripažinimui, patvirtina ir Įstatymo 318 straipsnio 2 dalies sąlyga, jog atitinkami prašymai ir skundai nagrinėjami ne griežtai, o tik mutatis mutandis taikant šio įstatymo 4 straipsnio 4, 5 ir 6 dalių nuostatas. Taigi, šiame kontekste laikytina, kad Įstatymo 318 straipsnio 2 dalies nuostata yra specialioji norma Konvencijos taikymui ir išreiškia įstatymų leidėjo valią nustatyti kitokią teismo procesinių sprendimų peržiūrėjimo tvarką. Remdamasis nurodytais argumentais, suinteresuotas asmuo mano, kad įstatyme nustatytos Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. lapkričio 7 d. nutarties apskundimo tvarkos buvo laikytasi.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl užsienio valstybės teismo sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti procedūrų esmės
11. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad teismo procesiniams sprendimams nėra būdingas ekstrateritorialumas. Tai reiškia, kad atitinkamoje valstybėje priimto sprendimo teisinė galia įprastai apsiriboja šios šalies teritorija. Tam, kad teismo sprendimas sukeltų teisinius padarinius, įskaitant teismo sprendimo res judicata ir prejudicinę galią kitoje valstybėje (kitose valstybėse), įprastai reikalinga tokį teismo sprendimą pripažinti. Jeigu teismo sprendimas reikalauja vykdymo, siekiant jį vykdyti, taip pat reikalingas leidimas jį vykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMTgtNDAzLzIwMTk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-318-403/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-318-403/2019">3K-3-318-403/2019</a>, 37 punktas).
12. Teismo sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti procedūros poreikis ir pati procedūra, priklausomai nuo to, kokios valstybės teismo sprendimą prašoma pripažinti (leisti vykdyti) bei tokiu teismo sprendimu išspręstų klausimų esmės, reglamentuojami skirtingai. Dalyje užsienio teismų sprendimų pripažinimą ir leidimą vykdyti reglamentuojančių teisės aktų įtvirtintos sąlygos, kurioms egzistuojant kitose valstybėse priimtiems teismo sprendimams pripažinimo ir leidimo vykdyti procedūra nereikalinga (pvz., 2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 4/2009 dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo bei bendradarbiavimo išlaikymo prievolių srityje 17 straipsnis, CPK 809 straipsnio 2 dalis). Kiti aptariamoje srityje galiojantys teisės aktai nustato tokios procedūros poreikį (pvz., Europos Sąjungos reglamentai, Lietuvos Respublikos dvišalės ir daugiašalės tarptautinės sutartys, CPK 809 straipsnio 1 dalis). Procedūrinės taisyklės, taikytinos skirtingų valstybių ir skirtingo pobūdžio teismų sprendimų pripažinimui ir vykdymui, yra išdėstytos skirtingose teisės aktų grupėse – Europos Sąjungos reglamentuose, tarptautinėse sutartyse bei nacionalinėse proceso teisės normose.
Dėl JAV teismo sprendimo dalies pripažinimui ir leidimui vykdyti taikytino teisinio reglamentavimo, pateikiamų dokumentų, procedūros esmės ir apskundimo tvarkos
13. 2007 m. lapkričio 23 d. buvo priimta Hagos konvencija dėl tarptautinio vaikų ir kitokių šeimos išlaikymo išmokų išieškojimo.
14. Konvencijos 1 straipsnyje („Konvencijos tikslas“) reglamentuota, kad šia Konvencija siekiama užtikrinti veiksmingą tarptautinį vaikų ir kitokių šeimos išlaikymo išmokų išieškojimą, visų pirma sukuriant visapusišką susitariančiųjų valstybių institucijų bendradarbiavimo sistemą, užtikrinant sprendimų dėl išlaikymo pripažinimą ir vykdymą ir reikalaujant veiksmingų priemonių, padedančių greitai vykdyti sprendimus dėl išlaikymo (a, c ir d punktai).
15. Konvencijos 2 straipsnio („Taikymo sritis“) 1 dalies a punkte nurodyta, kad ši konvencija taikoma iš tėvų ir vaiko santykių kylančioms prievolėms išlaikyti jaunesnį nei 21 metų asmenį.
16. Konvencija Lietuvos Respublikai, kaip ir daugumai kitų Europos Sąjungos valstybių narių, įsigaliojo nuo 2014 m. rugpjūčio 1 d. (Europos Sąjungos vardu Konvencija patvirtinta Europos Sąjungos Tarybos 2011 m. birželio 9 d. sprendimu Nr. 2011/432/ES), o Jungtinėms Amerikos Valstijoms, ratifikavimo dokumentus pateikusioms 2016 m. rugsėjo 7 d., – nuo 2017 m. sausio 1 d. (žr. Konvencijos 60, 61 straipsnius, Hagos privatinės teisės konferencijos svetainėje skelbiamą Konvencijos statuso lentelę ir prisijungiant prie konvencijos pateiktas deklaracijas, prieiga per internetą: <https://www.hcch.net/en/instruments/conventions/status-table/?cid=131>).
17. Konvencijos 56 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta taisyklė, kurioje nustatyta, kad Konvencija taikoma visada, kai tiesioginį prašymą dėl pripažinimo ir vykdymo valstybės, į kurią kreipiamasi, kompetentinga institucija gavo įsigaliojus Konvencijai tarp kilmės valstybės ir valstybės, į kurią kreipiamasi (b punktas), kitaip tariant, aptariama Konvencijos norma jos taikymą laiko atžvilgiu sieja ne su prašomo pripažinti ir leisti vykdyti teismo sprendimo priėmimo ar įsiteisėjimo data, o su prašymo gavimo kompetentingoje institucijoje data.
18. Nagrinėjamu atveju atkreiptinas dėmesys, kad: 1) JAV teismo sprendimas, dėl kurio dalies pripažinimo ir leidimo vykdyti pareiškėja kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismą, buvo priimtas iki Konvencijos įsigaliojimo abiem susitariančiosioms valstybėms – 2008 m. gegužės 1 d; 2) Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, pareiškėjos prašymas dėl jo pripažinimo ir leidimo vykdyti Lietuvos apeliaciniame teisme, kaip kompetentingoje institucijoje (Civilinį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymo 318 straipsnio 1 dalis), gautas 2019 m. rugsėjo 10 d. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjama byla patenka į Konvencijos taikymo sritį ir joje pateiktam prašymui nagrinėti taikytina Konvencija.
19. Vadovaujantis Konvencijos nuostatomis, kreditoriui, siekiančiam teismo sprendimo pripažinimo ir vykdymo kitoje susitariančiojoje šalyje, Konvencijoje įtvirtinti du būdai kreiptis į kompetentingą vykdymo valstybės instituciją – per centrines institucijas (Konvencijos 9 straipsnis, 10 straipsnio 1 dalies a ir b punktai, 23 straipsnio 2 dalis) arba tiesiogiai į kompetentingą vykdymo valstybės instituciją (Konvencijos 37 straipsnis, 19 straipsnio 5 dalis, 23 straipsnio 3 dalis).
20. Nagrinėjamu atveju pareiškėja pasirinko siekti JAV teismo sprendimo dalies pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje nesinaudodama centrinių institucijų pagalba ir tiesiogiai paduodama prašymą Lietuvos apeliaciniam teismui, todėl reikia vadovautis Konvencijos nuostatomis, taikytinomis tiesioginiams prašymams.
21. Konvencijoje reglamentuotas kartu su prašymu dėl teismo sprendimo pripažinimo ir vykdymo kompetentingai vykdymo valstybės institucijai teikiamų dokumentų sąrašas. Remiantis Konvencijos 25 straipsnio 1 dalimi, prie 23 arba 24 straipsnyje nurodyto prašymo dėl pripažinimo ir vykdymo pridedama: a) visas sprendimo tekstas; b) dokumentas, kuriuo patvirtinama, kad sprendimas kilmės valstybėje vykdytinas, o administracinės institucijos sprendimo atveju – dokumentas, kuriuo patvirtinama, kad įvykdyti 19 straipsnio 3 dalyje nustatyti reikalavimai, nebent ta valstybė pagal 57 straipsnį yra nurodžiusi, kad jos administracinių institucijų sprendimai visada atitinka šiuos reikalavimus; c) jei atsakovas neatvyko ir jam nebuvo atstovaujama procedūroje kilmės valstybėje, dokumentas arba dokumentai, kuriais atitinkamai patvirtinama, kad atsakovui buvo tinkamai pranešta apie procedūrą ir suteikta galimybė būti išklausytam arba kad jam buvo tinkamai pranešta apie sprendimą ir suteikta galimybė pateikti dėl jo prieštaravimą arba apskųsti fakto ir teisės klausimais; d) prireikus, dokumentas, kuriame nurodytas bet kokių įsiskolinimų dydis ir apskaičiavimo data; e) prireikus, kai priimtas sprendimas, kuriame nurodytas automatinis sumos indeksavimas – dokumentas, kuriame pateikiama tokiam apskaičiavimui reikalinga informacija; f) prireikus, dokumentai, kuriuose nurodyta, kokio masto nemokama teisinė pagalba pareiškėjui buvo suteikta kilmės valstybėje. Pagal to paties straipsnio 2 dalį pateikus prieštaravimą arba skundą pagal 23 straipsnio 7 dalies c punktą arba valstybės, į kurią kreipiamasi, kompetentingai institucijai paprašius, visų atitinkamų dokumentų kopijas, patvirtintas kilmės valstybės kompetentingos institucijos, nedelsiant pateikia: a) prašančiosios valstybės centrinė institucija, kai prašymas pateiktas pagal III skyriaus nuostatas; b) pareiškėjas, kai prašymas pateiktas tiesiogiai valstybės, į kurią kreipiamasi, kompetentingai institucijai.
22. Konvencijos 23 straipsnio, reglamentuojančio prašymo dėl pripažinimo ir vykdymo nagrinėjimo procedūrą, 3 dalyje įtvirtinta, kad tais atvejais, kai prašymas pagal 19 straipsnio 5 dalį pateikiamas tiesiogiai valstybės, į kurią kreipiamasi, kompetentingai institucijai, ši institucija neatidėliodama pripažįsta sprendimą vykdytinu arba užregistruoja jį vykdymo procedūrai. To paties straipsnio 4 dalis nustato, kad atsisakyti pripažinti arba registruoti galima tik 22 straipsnio a punkte nustatytu pagrindu. Šiuo etapu nei pareiškėjas, nei atsakovas negali pateikti jokių prieštaravimų. Vadovaujantis Konvencijos 23 straipsnio 5 dalimi, pareiškėjui ir atsakovui nedelsiant pranešama apie pripažinimą arba registravimą pagal šio straipsnio 2 ir 3 dalis arba apie atsisakymą pripažinti ar registruoti pagal šio straipsnio 4 dalį; jie gali pateikti prieštaravimą arba apskųsti sprendimą fakto ir teisės klausimais. Vadovaujantis to paties straipsnio 6 dalimi, skundas turi būti pateiktas per 30 dienų nuo pranešimo pagal šio straipsnio 5 dalį. Jei prieštaraujanti šalis negyvena susitariančiojoje valstybėje, kurioje sprendimas buvo pripažintas ar registruotas arba atsisakyta tai padaryti, skundas pateikiamas per 60 dienų nuo pranešimo. Konvencijos 23 straipsnio 7 dalyje reglamentuota, jog skundas gali būti grindžiamas tik: a) 22 straipsnyje nustatytais atsisakymo pripažinti ir vykdyti sprendimą pagrindais; b) 20 straipsnyje nurodytais pripažinimo ir vykdymo pagrindais; c) pagal 25 straipsnio 1 dalies a, b ar d punktus arba 3 dalies b punktą perduotų dokumentų autentiškumu ir vientisumu. Pagal to paties straipsnio 8 dalį, atsakovo skundas taip pat gali būti grindžiamas skolinės prievolės įvykdymu, jei sprendimo pripažinimas ir vykdymas susiję su anksčiau atsiradusiomis mokėjimo prievolėmis. Pagal Konvencijos 23 straipsnio 9 dalį, pareiškėjui ir atsakovui nedelsiant pranešama apie sprendimą dėl prieštaravimo arba skundo. To paties straipsnio 10 dalis nustato, kad tolesnis apskundimas, jei tokia galimybė nustatyta valstybės, į kurią kreipiamasi, teisėje, negali sustabdyti sprendimo vykdymo, nebent susiklostytų išskirtinės aplinkybės. Aptariamo straipsnio 11 dalis nurodo, kad sprendimus dėl pripažinimo ir vykdymo, įskaitant bet kokius skundus, kompetentinga institucija priima kuo greičiau.
23. Konvencijos 20 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad vienoje susitariančiojoje valstybėje (kilmės valstybėje) priimtas sprendimas pripažįstamas ir vykdomas kitoje susitariančiojoje valstybėje, jei: a) pradedant procedūrą atsakovo nuolatinė gyvenamoji vieta buvo kilmės valstybėje; b) atsakovas aiškiai sutiko su jurisdikcija arba įsitraukė į klausimo nagrinėjimą iš esmės, pasitaikius pirmai galimybei neprieštaraudamas jurisdikcijos pasirinkimui; c) pradedant procedūrą kreditoriaus nuolatinė gyvenamoji vieta buvo kilmės valstybėje; d) pradedant procedūrą vaiko, kurio atžvilgiu nurodyta mokėti išlaikymą, nuolatinė gyvenamoji vieta buvo kilmės valstybėje su sąlyga, kad atsakovas kartu su vaiku gyveno toje valstybėje arba turėjo joje gyvenamąją vietą ir ten vaiką išlaikė; e) šalys sudarė rašytinį susitarimą dėl jurisdikcijos, išskyrus ginčus dėl vaiko išlaikymo prievolių; arba f) sprendimą priėmė institucija, kompetentinga asmens civilinės būklės arba tėvų valdžios nustatymo klausimais, nebent jurisdikcija buvo grindžiama vien vienos iš šalių pilietybe.
24. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, susitariančioji valstybė pagal 62 straipsnį gali padaryti išlygą dėl šio straipsnio 1 dalies c, e arba f punktų (Lietuvos Respublika tokios išlygos nėra padariusi). Konvencijos 20 straipsnio 3 dalis nustato, kad pagal šio straipsnio 2 dalį išlygą daranti susitariančioji valstybė pripažįsta ir vykdo sprendimą, jei pagal jos teisę panašiomis faktinėmis aplinkybėmis būtų konstatuota arba būtų buvusi konstatuota jos institucijų kompetencija priimti tokį sprendimą. Pagal Konvencijos 20 straipsnio 4 dalį, jei dėl susitariančiosios valstybės išlygos pagal šio straipsnio 2 dalį neįmanoma pripažinti sprendimo, o skolininko nuolatinė gyvenamoji vieta yra toje susitariančiojoje valstybėje, ta valstybė imasi visų tinkamų priemonių sprendimui kreditoriaus naudai priimti. Pirmesnis sakinys netaikomas 19 straipsnio 5 dalyje minimiems tiesioginiams prašymams dėl pripažinimo ir vykdymo arba 2 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytiems išlaikymo reikalavimams. To paties straipsnio 5 dalis nurodo, kad dėl jaunesnio nei 18 metų vaiko priimtas sprendimas, kurio negalima pripažinti vien dėl išlygos šio straipsnio 1 dalies c, e arba f punkto atžvilgiu, laikomas pagrindžiančiu to vaiko teisę į išlaikymą valstybėje, į kurią kreipiamasi. Konvencijos 20 straipsnio 6 dalis įtvirtina, kad sprendimas pripažįstamas tik tuo atveju, jeigu jis galioja kilmės valstybėje, ir vykdomas tik tuo atveju, jeigu jis yra vykdytinas kilmės valstybėje.
25. Konvencijos 21 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad jei valstybė, į kurią kreipiamasi, negali pripažinti arba vykdyti viso sprendimo, ji pripažįsta arba vykdo bet kurią atskiriamą sprendimo dalį, kuri gali būti pripažįstama arba vykdoma. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad visada galima prašyti dalies sprendimo pripažinimo arba vykdymo.
26. Konvencijos 22 straipsnyje nurodyta, kad galima atsisakyti pripažinti ir vykdyti sprendimą, jei: a) sprendimo pripažinimas ir vykdymas aiškiai prieštarauja valstybės, į kurią kreipiamasi, viešajai tvarkai (ordre public); b) sprendimas buvo gautas procedūros metu panaudojant apgaulę; c) valstybės, į kurią kreipiamasi, institucijoje vyksta procedūra tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir joje ta procedūra pradėta pirma; d) sprendimas prieštarauja valstybėje, į kurią kreipiamasi, arba kitoje valstybėje priimtam sprendimui dėl ginčo tarp tų pačių šalių ir to paties dalyko su sąlyga, kad pastarasis sprendimas atitinka būtinas sąlygas, keliamas jo pripažinimui ir vykdymui valstybėje, į kurią kreipiamasi; e) tais atvejais, kai atsakovas neatvyksta arba nedalyvauja kilmės valstybėje vykstančioje procedūroje: i) kai kilmės valstybės teisėje nustatyta, kad apie procedūrą pranešama, atsakovui nebuvo tinkamai pranešta apie procedūrą ir jis negalėjo būti išklausytas; arba ii) kai kilmės valstybės teisėje nenustatyta, kad apie procedūrą pranešama, atsakovui nebuvo tinkamai pranešta apie sprendimą ir jis negalėjo pateikti prieštaravimo arba apskųsti sprendimo fakto ir teisės klausimais; arba f) sprendimas priimtas pažeidžiant 18 straipsnį.
27. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytą teisinį reglamentavimą, tais atvejais, kai dėl teismo sprendimo pripažinimo vykdytinu kreipiamasi tiesiogiai į pripažįstančiosios valstybės kompetentingas institucijas, teismo sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti procedūra vyksta taip:
27.1. Lietuvos apeliaciniam teismui tiesiogiai paduodamas prašymas ir jo priedai – Konvencijos 25 straipsnio 1 dalyje nurodyti dokumentai, įskaitant: a) visas sprendimo tekstas; b) dokumentas, kuriuo patvirtinama, kad sprendimas kilmės valstybėje vykdytinas.
27.2. Bylą nagrinėjantis vienas Lietuvos apeliacinio teismo teisėjas (Įstatymo 4 straipsnio 5 dalis) patikrina, ar pareiškėjo pateikiami procesiniai dokumentai atitinka Lietuvos Respublikos nacionalinėje proceso teisėje įtvirtintus bendruosius procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus (Įstatymo 4 straipsnio 4 dalis), ar prie prašymo pridėti Konvencijos 25 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti dokumentai.
27.3. Nustatęs, kad nurodyti reikalavimai netenkinami, teismas vadovaujasi Įstatymo 4 straipsnio 5 dalyje įtvirtintomis taisyklėmis – laiko prašymą nepaduotu arba nustato terminą procesinio dokumento trūkumas pašalinti (jeigu pareiškėjas gyvena Lietuvos Respublikoje, nurodė adresą Lietuvos Respublikoje arba telekomunikacijų galinio įrenginio adresą, kuriuo pareiškėjui būtų įteikiami procesiniai dokumentai, arba paskyrė atstovą byloje ar įgaliotą asmenį procesiniams dokumentams gauti, gyvenantį (turintį profesinės veiklos buveinę) Lietuvos Respublikoje). Pagal Konvencijos 25 straipsnio 2 dalį teismas turi teisę paprašyti, kad pareiškėjas, be kita ko, pateiktų visų Konvencijos 25 straipsnio 1 dalyje nurodytų dokumentų kopijas, patvirtintas kilmės valstybės kompetentingos institucijos.
27.4. Nustatęs, kad šios nutarties 27.2 papunktyje nurodyti reikalavimai tenkinami, teismas patikrina, ar kilmės valstybės teismo sprendimas neprieštarauja viešajai tvarkai (Konvencijos 23 straipsnio 4 dalis).
27.5. Atlikęs patikrinimą viešosios tvarkos aspektu, teismas nutartimi pripažįsta sprendimą vykdytinu arba atmeta pareiškėjo prašymą dėl prieštaravimo viešai tvarkai (Konvencijos 23 straipsnio 3 ir 4 dalys). Šioje nutartyje turi būti nurodyta jos peržiūrėjimo ir įsiteisėjimo tvarka (Įstatymo 4 straipsnio 5 dalis).
27.6. Priėmęs procesinį sprendimą, teismas pareiškėjui bei suinteresuotam asmeniui nedelsiant praneša apie sprendimo pripažinimą vykdytinu pagal 23 straipsnio 2 ir 3 dalis arba apie atsisakymą pripažinti vykdytinu pagal šio straipsnio 4 dalį.
27.7. Pareiškėjas ir suinteresuotas asmuo Konvencijoje nustatyta tvarka turi teisę prašyti peržiūrėti nutartį fakto ir teisės klausimais (Konvencijos 23 straipsnio 5 dalis). Prašymas peržiūrėti nutartį turi būti paduotas per 30 dienų nuo pranešimo pagal Konvencijos 23 straipsnio 5 dalį. Jei prieštaraujanti šalis negyvena susitariančiojoje valstybėje, kurioje sprendimas buvo pripažintas ar registruotas arba atsisakyta tai padaryti, prašymas peržiūrėti nutartį pateikiamas per 60 dienų nuo pranešimo (23 straipsnio 6 dalis). Prašymas peržiūrėti nutartį gali būti grindžiamas tik 22 straipsnyje nustatytais atsisakymo pripažinti ir vykdyti sprendimą pagrindais, 20 straipsnyje nurodytais pripažinimo ir vykdymo pagrindais, pagal 25 straipsnio 1 dalies a, b ar d punktus arba 3 dalies b punktą perduotų dokumentų autentiškumu ir vientisumu (23 straipsnio 7 dalis). Suinteresuoto asmens prašymas peržiūrėti nutartį taip pat gali būti grindžiamas skolinės prievolės įvykdymu, jei sprendimo pripažinimas ir vykdymas susiję su anksčiau atsiradusiomis mokėjimo prievolėmis (8 dalis).
27.8. Prašymas peržiūrėti nutartį paduodamas Lietuvos apeliaciniam teismui. Prašymui nagrinėti sudaroma Lietuvos apeliacinio teismo trijų teisėjų kolegija, kuri peržiūri vieno Lietuvos apeliacinio teismo teisėjo priimtą nutartį (Įstatymo 318 straipsnio 1 dalis) ir šiuo klausimu priima nutartį.
27.9. Pareiškėjui ir atsakovui nedelsiant pranešama apie sprendimą dėl prašymo dėl nutarties peržiūrėjimo (Konvencijos 23 straipsnio 9 dalis).
27.10. Lietuvos apeliacinio teismo trijų teisėjų kolegijos priimta nutartis gali būti skundžiama kasaciniu skundu Lietuvos Aukščiausiajam Teismui Įstatymo 318 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.
28. Taigi, laikydamasis Konvencijos procedūrų, suinteresuotas asmuo dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. lapkričio 7 d. nutarties peržiūrėjimo turėjo kreiptis į Lietuvos apeliacinį teismą, o kasacine tvarka galėjo būti skundžiama tik po aptariamos peržiūros priimta Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegijos nutartis.
29. Kasacinis teismas pripažįsta teisiškai nepagrįstu suinteresuoto asmens rašytiniuose paaiškinimuose nurodytą argumentą, kad Įstatymas nustato alternatyvią Lietuvos apeliacinio teismo nutarties dėl užsienio teismo sprendimo pripažinimo vykdytinu apskundimo tvarką – iš jo cituojamos Įstatymo 318 straipsnio formuluotės „Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, kurią šis teismas priima išnagrinėjęs skundą dėl sprendimo dėl prašymo pripažinti ir vykdyti sprendimą dėl išlaikymo prievolių, gali būti skundžiama kasaciniu skundu Lietuvos Aukščiausiajam Teismui“ tiesiogiai išplaukia, kad aptariamoje normoje aprašoma ne vieno Lietuvos apeliacinio teismo teisėjo, o teisėjų kolegijos priimtos nutarties apskundimo tvarka – šia teisės norma reglamentuotas teismo procesas, pradėtas pagal skundą („išnagrinėjęs skundą“), o pagal anksčiau cituotas Konvencijos nuostatas pirmajame procedūros etape šalys teismui negali teikti jokių prieštaravimų. Taigi akivaizdu, jog minėtoje normoje nėra reglamentuota alternatyvi Lietuvos apeliacinio teismo pirmajame procedūros etape priimtos nutarties apskundimo tvarka.
30. Išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, kad suinteresuotas asmuo neturėjo teisės dėl ginčijamos Lietuvos apeliacinio teismo nutarties paduoti kasacinį skundą (CPK 341 straipsnis). Tai sudaro teisinį pagrindą kasacinį procesą nutraukti (CPK 356 straipsnio 6 dalis).
31. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. lapkričio 7 d. nutarties rezoliucinėje dalyje, be kita ko, nurodyta, kad ji „įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir per tris mėnesius gali būti skundžiama kasaciniu skundu Lietuvos Aukščiausiajam Teismui“. Kadangi suinteresuotas asmuo Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. lapkričio 7 d. nutarties apskundimo teise pasinaudojo tokiu būdu, koks yra nurodytas pačioje skundžiamoje teismo nutartyje, kasaciniam teismui šioje nutartyje išaiškinus, kokia tvarka turėjo būti skundžiama minėta Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, Konvencijos 23 straipsnio 6 dalyje nurodytas prieštaravimo pateikimo terminas šalims skaičiuotinas nuo dienos, kada atitinkamam asmeniui, kaip to reikalauja Konvencijos 23 straipsnio 5 dalis ir Įstatymo 4 straipsnio 5 dalis, pranešta apie tinkamą teisės apskųsti Lietuvos apeliacinio teismo nutartį įgyvendinimo tvarką – nuo šios kasacinio teismo nutarties įteikimo kiekvienai iš šalių dienos.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
32. Kasaciniam teismui šioje byloje nepriėmus procesinio sprendimo dėl bylos esmės, išaiškinus Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. lapkričio 7 d. nutarties apskundimo tvarką ir nutraukus kasacinį procesą tuo pagrindu, kad Lietuvos apeliacinio teismo nutartis negalėjo būti skundžiama kasacine tvarka jos neperžiūrėjus Lietuvos apeliaciniam teismui, atsižvelgiant į suinteresuoto asmens rašytiniuose paaiškinimuose išreikštą ketinimą pasinaudoti apskundimo teise, bylinėjimosi išlaidų, patirtų kasaciniame teisme, paskirstymo klausimas paliktinas spręsti teismui, kuris yra kompetentingas peržiūrėti skundžiamą procesinį sprendimą, t. y. Lietuvos apeliaciniam teismui (CPK 93 straipsnis).
33. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu šioje byloje, kasacinis teismas nepatyrė.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 341 straipsniu ir 356 straipsnio 6 dalimi,
n u t a r i a :
Kasacinį procesą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. lapkričio 7 d. nutarties nutraukti.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Virgilijus Grabinskas
Gediminas Sagatys
Algirdas Taminskas
