Civilinė byla Nr. 3K-3-61-403/2020
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-40973-2016-1
Procesinio sprendimo kategorija 2.4.5
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. liepos 2 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algio Norkūno, Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Algirdo Taminsko (pranešėjas),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo J. J. (J. J.) kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. birželio 20 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų P. L. D. ir J. D. ieškinį atsakovams H. G., V. G. ir J. J. dėl deklaracijos apie ūkinio pastato statybos užbaigimą ir šio pastato teisinės registracijos panaikinimo, dovanojimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis; trečiasis asmuo – valstybės įmonė Registrų centras.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių teisę kreiptis į teismą dėl deklaracijos apie statybos užbaigimą panaikinimo, tokio ginčo teismingumą, taip pat dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių deklaracijos apie statybos užbaigimą panaikinimą, aiškinimo ir taikymo.
2. Ieškovai P. L. D. ir J. D. teismo prašė: 1) panaikinti 2012 m. liepos 31 d. deklaraciją apie ūkinio pastato (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Pastatas), statybos užbaigimą/paskirties keitimą (toliau – ir Deklaracija); 2) panaikinti pirmiau nurodyto Pastato teisinę registraciją Nekilnojamojo turto registre; 3) pripažinti negaliojančiomis 2013 m. vasario 1 d. ir 2016 m. birželio 28 d. dovanojimo sutarčių dalis dėl nuosavybės teisių į Pastatą perleidimo.
3. Ieškovai, grįsdami savo reikalavimus, nurodė, kad jie kartu su atsakovais H. G. ir V. G. yra 0,1035 ha žemės sklypo, esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas), bendraturčiai. Nurodyti atsakovai nuosavybės teises į Žemės sklypo dalį įgijo ginčijamomis dovanojimo sutartimis iš atsakovo J. J. Žemės sklypas neatidalytas, naudojimosi tvarka nenustatyta. Atsakovas J. J., kaip statytojas, 2012 m. liepos 31 d. surašė ginčijamą deklaraciją apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą. Deklaracijoje nurodyta, kad užbaigta pagalbinio ūkio, nesudėtingo II grupės statinio rekonstrukcija, baigtumas – 100 proc. Šios deklaracijos pagrindu Pastatas 2012 m. rugpjūčio 7 d. įregistruotas Nekilnojamojo turto registre.
4. Ieškovai teigė, kad Deklaracijoje nurodyti neteisingi duomenys (Pastato matmenys neatitinka statybos leidime nurodytų matmenų, statant ir įregistruojant Pastatą viršytas leistinas maksimalus Žemės sklypo užstatymo tankis, Pastato baigtumas – 96 proc.), todėl ji yra neteisėta ir turi būti panaikinta. Tokios Deklaracijos pateikimas pažeidžia ieškovų interesus, nes dėl Pastato statybos buvo viršytas leistinas maksimalus Žemės sklypo užstatymo tankis ir ieškovai negali įteisinti tame pačiame Žemės sklype esančio savo gyvenamojo namo dalies rekonstrukcijos. Iš neteisėtų, nesąžiningų veiksmų negali kilti teisėtos pasekmės, todėl turi būti pripažintos negaliojančiomis dovanojimo sutartys, kuriomis J. J. 2013 m. vasario 1 d. padovanojo Pastatą H. G., o ši 2016 m. birželio 28 d. – V. G.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. rugpjūčio 6 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: panaikino atsakovo J. J. sudarytą Deklaraciją, panaikino Pastato registraciją Nekilnojamojo turto registre, o kitą ieškinio dalį atmetė.
6. Teismas nurodė, kad ginčijama Deklaracija neturėjo būti ir nebuvo tvirtinama ar registruojama Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos. Ieškinio reikalavimams dėl Deklaracijos panaikinimo taikomas bendrasis 10 metų ieškinio senaties terminas, kuris nėra praleistas. Deklaracijoje skelbiama, kad statyba užbaigta pagal teisės aktų reikalavimus, todėl teismas sprendė, kad apie atitiktį šiems reikalavimams turi būti sprendžiama pagal Deklaracijos surašymo metu buvusias faktines aplinkybes ir vadovaujantis tuo metu galiojusiais teisės aktais. Ieškovų pateiktame eksperto sudarytame vertinimo akte nurodytos Pastato aukščio, ilgio, pločio, tūrio ir faktinio statinio baigtumo neatitiktys negalėjo atsirasti dėl Pastato natūralaus dėvėjimosi ir vėlesnių pakeitimų. Vertinimo akto išvados patvirtina statybos darbų neatitiktį teisės aktų reikalavimams ir Deklaracijos turinio neatitiktį tikrovei. Atsakovai neginčijo vertinimo akte užfiksuotų faktinių aplinkybių ir Pastato faktinės būklės. Nustatęs, kad Deklaracijos turinys neatitinka tikrovės, teismas panaikino Deklaraciją ir jos pagrindu atliktą Pastato teisinę registraciją. Ieškovams nenurodžius, kaip jų teises pažeidžia ginčijamos dovanojimo sutartys teismas sprendė, kad ieškovai neturi teisinio suinteresuotumo jas ginčyti ir netenkino ieškinio reikalavimų dėl jų pripažinimo negaliojančiomis.
7. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovų ir atsakovo J. J. apeliacinius skundus, 2019 m. birželio 20 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą paliko iš esmės nepakeistą, patikslinusi sprendimo dalį dėl registracijos panaikinimo Nekilnojamojo turto registre, pažymėdama, kad panaikinama Pastato registracija pagal 2012 m. liepos 31 d. Deklaraciją.
8. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nutartyje išdėstytais motyvais iš esmės pritarė pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms, tačiau tikslino teismo sprendimą, pažymėjusi, kad Deklaracija buvo patvirtinta statinio rekonstrukcija, todėl turi būti panaikinama ne statinio registracija apskritai, o statinio registracija pagal Deklaraciją.
9. Pasisakydama dėl ieškovų teisinio suinteresuotumo ginčyti Deklaraciją, kolegija sprendė, kad ieškovų nurodytos aplinkybės dėl patiriamo jų teisių pažeidimo yra pakankamos suinteresuotumui pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 28 straipsnio 8 dalį pagrįsti. Atsakovų atliktos rekonstrukcijos teisėtumas turi įtaką ieškovų teisei įteisinti gyvenamojo namo dalies rekonstrukciją. Kolegija pažymėjo, kad atsakovams atlikus Pastato rekonstrukciją, užstatytas Žemės sklypo plotas buvo padidintas iki 82 kv. m, viršijant leistiną užstatymo tankumą, todėl Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija kreipėsi į teismą su ieškiniu ieškovams, prašydama panaikinti ieškovei 2016 m. vasario 22 d. išduotą leidimą atlikti jos gyvenamojo namo rekonstrukciją, įpareigoti pertvarkyti pastatytą statinį, kad jis atitiktų teisės aktų reikalavimus ir teritorijų planavimo dokumentų sprendinius, o neatlikus nurodytų veiksmų – įpareigoti pašalinti statybos padarinius.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
10. Kasaciniu skundu atsakovas J. J. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. birželio 20 d. nutartį bei perduoti bylą nagrinėti Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Teismai, bylą iš esmės išnagrinėjo pažeisdami bylos rūšinio teismingumo taisykles. Statytojo deklaracijos apie statybos užbaigimą pateikimas ir registravimas IS „Infostatyba“ yra viešosios teisės reglamentuojamas procesas, todėl ieškovų reikalavimas panaikinti Deklaraciją nagrinėtinas administraciniame teisme (Specialiosios teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 13 d. nutartis Nr. T-33-2011, 2012 m. gegužės 17 d. nutartis Nr. T-109-2012). Antrasis ieškovo reikalavimas – panaikinti pastato teisinę registraciją, atliktą Nekilnojamojo turto registre, yra tiesiogiai susijęs su šio registro tvarkytojo veiksmais, kurių pobūdis yra viešojo administravimo veikla, todėl dėl šio reikalavimo pagrįstumo taip pat turėtų būti sprendžiama administraciniame teisme.
10.2. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta ne bet kurio, o suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.103 straipsnio 2 dalį asmenys, kurių teisės ir interesai yra pažeidžiami, ir kiti įstatymų įgalioti asmenys dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytų pažeidimų turi teisę kreiptis į teismą. Nagrinėjamoje byloje aktualios redakcijos Statybos įstatymo 24 straipsnio 6 dalyje buvo nustatyta, kad kreiptis į teismą dėl statybos užbaigimo akto galiojimo ar deklaracijos apie statybos užbaigimą galiojimo arba jos patvirtinimo ir įregistravimo panaikinimo turi teisę suinteresuoti asmenys ir įgaliotos valstybinės institucijos. Privataus asmens nurodomi viešosios teisės pažeidimai savaime nesudaro pagrindo konstatuoti ieškovo teisių ir teisėtų interesų pažeidimo. Privatus asmuo, reikšdamas reikalavimą dėl statybos užbaigimo dokumento panaikinimo, turi įrodyti reikalavimų pagrindu nurodomo viešosios teisės pažeidimo įtaką jo teisėms ir teisėtiems interesams, priešingu atveju laikytina, kad privatus asmuo yra netinkamas ieškovas.
10.3. Suinteresuotas asmuo, reikšdamas ieškinį pagal CK 4.103 straipsnį, pirmiausia turėtų ginčyti atitinkamą statybos leidimą, nes deklaracija apie statybos užbaigimą yra išvestinis aktas iš statybos leidimo. Nagrinėjamu atveju ieškiniu neginčijamas statybos leidimas ir neįrodinėjami statybos darbai, pažeidžiantys ieškovų teises ir interesus. Toks ieškinys nesuderinamas su CK 4.103 straipsnio nuostatomis.
10.4. Dvi iš trijų apeliacinės instancijos teismo nutartį priėmusių teisėjų 2019 m. gegužės 16 d. priėmė nutartį kitoje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTJBLTYxMi01NjcvMjAxOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2A-612-567/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2A-612-567/2019">e2A-612-567/2019</a> dėl žemės sklypo, kuriame yra šios civilinės bylos ginčo dalyku esantis Pastatas, padalijimo. Byloje dalyvavo tos pačios šalys kaip ir nagrinėjamoje byloje. Nors bylos formaliai yra skirtingos, bet teisėjai abiejose bylose pasisakė dėl tos pačios Deklaracijos ir vienodai aiškino jos sukeliamas teisines pasekmes, t. y. kad Deklaracija pažeidžia šios bylos ieškovų teises. Įstatyme nenustatyta draudimo teisėjui nagrinėti civilinę bylą, susijusią su anksčiau išnagrinėtąja byla, tačiau atsakovų nuomone, tokia situacija, kai tie patys teisėjai nagrinėja ir pasisako dėl tų pačių faktų, tais pačiais klausimais, iš esmės prilygsta tos pačios civilinės bylos išnagrinėjimui, o tai yra CPK 71 straipsnio pažeidimas ir absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas.
11. Atsakovai H. G. ir V. G. pareiškė prisidėjimą prie kasacinio skundo.
12. Ieškovai atsiliepimu į kasacinį skundą prašo šį skundą atmesti ir priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
12.1. Byla pagrįstai buvo išnagrinėta bendrosios kompetencijos teismuose. Šioje byloje ieškovų ginčijama atsakovo surašyta Deklaracija apie statybos užbaigimą nebuvo ir neturėjo būti teikiama, tvirtinama ir (ar) registruojama Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje. Dėl to nebuvo priimtas joks viešojo administravimo subjekto administracinis sprendimas dėl Deklaracijos tvirtinimo ir (ar) užregistravimo, kuris galėtų lemti bylos rūšinį priskirtinumą administraciniam teismui, taigi ieškinio reikalavimas dėl Deklaracijos panaikinimo yra teismingas bendrosios kompetencijos teismui (Specialiosios teisėjų kolegijos 2018 m. liepos 11 d. nutartis Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/VC03NS8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'T-75/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="T-75/2018">T-75/2018</a>). Ieškovų reikalavimas panaikinti ginčo Deklaracijos pagrindu atliktą Pastato teisinę registraciją Nekilnojamojo turto registre taip pat nekeičia bylos rūšinio teismingumo, nes šis reikalavimas yra išvestinis iš pirmojo ir jo išsprendimas priklausys nuo pirmojo reikalavimo išsprendimo. Be to, atsakovas nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teisme nekėlė klausimo dėl bylos teismingumo administraciniam teismui.
12.2. Ieškovai turi teisę reikšti šioje byloje teismų patenkintus reikalavimus, nes buvo pažeistos ieškovų teisės ir teisėti interesai. CK 4.103 straipsnio 2 dalies norma teisę kreiptis į teismą suteikia tiek įstatymų įgaliotiems asmenims, tiek ir kitiems asmenims, kurių teisės ir interesai yra pažeidžiami. Teisė kreiptis į teismą dėl deklaracijos apie statybos užbaigimą panaikinimo visiems suinteresuotiems asmenims tiesiogiai nustatyta Statybos įstatymo 28 straipsnio 8 dalyje. Iš esmės analogiškai nustatyta ir ginčo Deklaracijos surašymo metu galiojusioje Statybos įstatymo redakcijoje. Atsakovas priešingos nuomonės nepagrindžia teisiniu reglamentavimu, teismų praktika ar teisine logika. Ieškovai yra suinteresuoti ginčyti Deklaraciją, nes jie yra Žemės sklypo bendraturčiai, gyvena šiame žemės sklype esančiame gyvenamajame name. Ieškovai su atsakovais nėra nusistatę šio Žemės sklypo naudojimosi tvarkos, šis Žemės sklypas nėra atidalintas, todėl tiek ieškovai, tiek atsakovai turi teisę naudotis visu šiuo sklypu bei reikšti vieni kitiems pretenzijas, jei tokia jų teisė nepagrįstai yra varžoma. Atsakovas išduoto statybos leidimo pagrindu pasistatė ir, neužbaigęs statybos darbų, įsiregistravo gerokai didesnį Pastatą, taip užimdamas didesnę bendro Žemės sklypo dalį, neteisėtai padidindamas bendro Žemės sklypo užstatymo tankį ir intensyvumą. Tai užkirto kelią ieškovams parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiančius dokumentus, reikalingus Žemės sklype esančio gyvenamojo namo priestato savavališkai statybai įteisinti.
12.3. Statybą leidžiantis dokumentas ir deklaracija apie statybos užbaigimą yra skirtingi dokumentai, sukeliantys skirtingas teisines pasekmes, todėl gali būti ginčijami tiek kartu, tiek atskirai, priklausomai nuo faktinės situacijos. Ieškovai byloje pareiškė tiek reikalavimų, kiek buvo būtina jų teisėms apginti, ir nereiškė tokių, kurie šiam tikslui nebuvo būtini arba kuriuos ieškovai galės pareikšti vėliau.
12.4. Bylą apeliacine tvarka išnagrinėjo tinkamos sudėties teismas. Atsakovas pripažįsta, kad CPK 71 straipsnio nuostatos nedraudžia teisėjams, dalyvavusiems nagrinėjant kitą šalių bylą, nagrinėti ir kitas šalių bylas. Dėl ginčo Deklaracijos apeliacinės instancijos teismas pasisakė tik šioje byloje, o civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTJBLTYxMi01NjcvMjAxOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2A-612-567/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2A-612-567/2019">e2A-612-567/2019</a> dėl jos nebuvo pasisakyta, tai nebuvo tos bylos nagrinėjimo dalykas. Atsakovas, paaiškėjus apeliacinės instancijos teismo sudėčiai, nekėlė klausimo dėl jos tinkamumo, be to, jis nebuvo civilinės bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTJBLTYxMi01NjcvMjAxOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2A-612-567/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2A-612-567/2019">e2A-612-567/2019</a> proceso dalyvis.
13. Paaiškėjus, kad 2019 m. gruodžio 9 d. mirė atsakovas J. J., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2020 m. vasario 12 d. nutartimi sustabdė šios civilinės bylos nagrinėjimą iki paaiškės J. J. teisių perėmėjas, o 2020 m. vasario 12 d. nutartimi bylos nagrinėjimas atnaujintas, atsakovą J. J. pakeičiant jo teisių perėmėja H. G., kuri šioje byloje ir iki tol dalyvavo kaip atsakovė.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui
14. Pagal CPK 36 straipsnio 2, 3 ir 5 dalyse nustatytą teisinį reguliavimą, bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis, o bylų rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimus sprendžia speciali teisėjų kolegija, kurios nutartys yra galutinės ir neskundžiamos.
15. Vadinasi, kilus abejonių dėl bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui, turi būti įvertintas teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis, o taip pat atsižvelgiama į specialiosios teisėjų kolegijos bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti (toliau – ir Specialioji teisėjų kolegija) nutartis, priimtas pagal ieškinio dalyką tapačiose ar panašiose bylose.
16. Teisėjų kolegija sutinka su atsiliepime į kasacinį skundą išdėstyta pozicija, kad kasaciniame skunde, keliant nagrinėjamos bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimą, nepagrįstai nurodoma Specialiosios teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 17 d. nutartis Nr. T-109-2012 bei 2011 m. birželio 13 d. nutartis Nr. T-33-2011, kad šio klausimo sprendimui reikšminga Specialiosios teisėjų kolegijos 2018 m. liepos 11 d. nutartis Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/VC03NS8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'T-75/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="T-75/2018">T-75/2018</a>.
17. Teisėjų kolegija pažymi, kad Specialioji teisėjų kolegija 2018 m. liepos 11 d. nutartyje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/VC03NS8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'T-75/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="T-75/2018">T-75/2018</a>, remdamasi jos formuojama praktika, nurodė, jog deklaracija apie statybos užbaigimą, kaip statytojo parengiamas ir pasirašomas dokumentas, įstatymų nustatyta tvarka sukuria tam tikras civilines teises ir pareigas, todėl yra pripažintina vienašaliu sandoriu (CK 1.63 straipsnis), atitinkamai ginčai dėl jos panaikinimo – civilinio teisinio pobūdžio ginčais (pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2017 m. kovo 14 d. nutartis Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/VC0zMS8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'T-31/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="T-31/2017">T-31/2017</a>; 2015 m. sausio 30 d. nutartis Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/VC04LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'T-8/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="T-8/2015">T-8/2015</a>; 2014 m. rugpjūčio 14 d. nutartis Nr. T-101/2014). Tais atvejais, kai pagal teisės aktų reikalavimus deklaraciją apie statybos užbaigimą yra privaloma užregistruoti ir (ar) patvirtinti, viešojo administravimo subjektas – Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos teritorinis padalinys, patvirtindamas ir (ar) užregistruodamas deklaraciją, priima administracinį sprendimą. Viešojo administravimo subjekto veikla (šiuo atveju – deklaracijos tvirtinimas ir (ar) užregistravimas), priimant administracinius sprendimus, priskiriama viešojo administravimo sričiai, o ginčai, kilę šioje srityje, nagrinėjami administraciniuose teismuose (pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2018 m. kovo 29 d. nutartis Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/VC0yOS8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'T-29/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="T-29/2018">T-29/2018</a>; 2017 m. spalio 4 d. nutartis Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/VC04MC8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'T-80/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="T-80/2017">T-80/2017</a>; 2017 m. vasario 13 d. nutartis Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/VC0xMi8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'T-12/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="T-12/2017">T-12/2017</a>; 2015 m. vasario 19 d. nutartis Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/VC0zNy8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'T-37/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="T-37/2015">T-37/2015</a>; 2014 m. rugpjūčio 14 d. nutartis Nr. T-101/2014). Bylos rūšinio teismingumo aspektu pasisakydama dėl byloje pareikšto prašymo panaikinti ginčijamos deklaracijos pagrindu Nekilnojamojo turto registre atliktą statinio teisinę registraciją, Specialioji teisėjų kolegija nurodė, kad klausimo dėl šio reikalavimo pagrįstumo išsprendimas iš esmės priklausys nuo to, kaip byloje bus išspręstas ginčijamos deklaracijos teisėtumo klausimas (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2017 m. kovo 14 d. nutartį Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/VC0zMS8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'T-31/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="T-31/2017">T-31/2017</a>). Įvertinusi tai, kad byloje nėra duomenų, jog ginčijama deklaracija būtų buvusi patvirtinta ar registruota Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos, Specialioji teisėjų kolegija sprendė, kad šiame ginče dominuoja civiliniai teisiniai santykiai ir ginčas turi būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme.
18. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas nurodyta šios nutarties 17 punkte ir įvertinusi, jog nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Deklaracija neturėjo būti ir (statytojo nuožiūra) nebuvo tvirtinama ar registruojama Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos, prieina prie išvados, kad, priešingai nei nurodoma kasaciniame skunde, ginčą nagrinėjamoje byloje pagrįstai sprendė bendrosios kompetencijos teismai.
Dėl ieškovų teisės kreiptis į teismą dėl Deklaracijos panaikinimo ir ieškovų teisių arba įstatymų saugomų interesų (ne)pažeidimo Deklaracijos įforminimu ir Pastato teisine registracija
19. Pagal Statybos įstatymo (ieškovų kreipimosi į teismą metu galiojusi įstatymo redakcija) 24 straipsnio 7 dalyje nustatytą reguliavimą, kreiptis į teismą dėl statybos užbaigimo akto galiojimo ar deklaracijos apie statybos užbaigimą patvirtinimo ir įregistravimo panaikinimo turėjo teisę suinteresuotieji asmenys, šių asmenų skundų ar pranešimų pagrindu arba savo iniciatyva – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos ar statinio saugos ir paskirties valstybinės priežiūros institucijos pagal kompetenciją. Šiuo metu galiojančiame Statybos įstatyme (nuo 2020 m. sausio 1 d. galiojanti įstatymo redakcija) tokia teisė inter alia (be kita ko) suinteresuotiesiems asmenims nustatyta 24 straipsnio 8 dalyje.
20. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas.
21. Vadinasi, kreiptis į teismą dėl deklaracijos apie statybos užbaigimą patvirtinimo ir įregistravimo panaikinimo turi teisę ne tik atitinkamos valstybės institucijos. Tokią teisę turi ir kiti asmenys, kurių teises arba įstatymų saugomus interesus pažeidžia deklaracijos apie statybos užbaigimą patvirtinimas ir įregistravimas.
22. Pagal CK 4.47 straipsnio 4 punkte nustatytą teisinį reguliavimą, naujo daikto pagaminimas yra nuosavybės teisės įgijimo pagrindas. Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 99 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą, asmuo, kuris investuoja lėšas į statybą yra statytojas, o šio straipsnio 86 dalyje nustatyta, kad statyba ūkio būdu – statybos organizavimo būdas, kai statybos darbai atliekami ir statinys sukuriamas statytojo rizika, nesudarius statybos rangos sutarties, naudojant tik statytojo darbo jėgą. Pagal CK 4.103 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą, nuosavybės teisės į pastatytą ar statomą statinį gali būti įgyjamos tik, jeigu statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas ne savavališkai, nepažeidžiant statinio projekto sprendinių ar teisės aktų reikalavimų, t. y. teisėtai.
23. Vadinasi, asmuo, savo darbu ir (ar) lėšomis atlikęs statybos darbus (statytojas) ir teisėtai pastatęs statinį ar jo dalį, įgyja nuosavybės teisę.
24. Kadangi nuosavybės teisė yra daiktinė teisė, o tai reiškia, kad nuosavybės teisės subjektai, kurie nėra šios teisės turėtojai, bet juos sieja teisiniai santykiai su šios teisės turėtojais, t. y. savininkais, yra visi asmenys, patenkantys į vadinamąjį neapibrėžtą asmenų ratą. Todėl subjektinė nuosavybės teisė turi būti išviešinta. Pagal CK 4.253 straipsnyje, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą teisinį reguliavimą, nuosavybės teisė į nekilnojamuosius daiktus yra išviešinama registruojant ją Nekilnojamojo turto registre.
25. Daiktinės teisės išviešinimas pasireiškia ne tik pačios teisės ir jos turėtojo, bet ir šios teisės objekto išviešinimu. Pagal CK 4.253 straipsnyje, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 1 straipsnyje, 2 straipsnio 8 dalyje, 5 straipsnio 1 dalyje, 7 straipsnyje, Nekilnojamojo turto registro įstatymo 9 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytą teisinį reguliavimą, nekilnojamieji daiktai, kaip daiktinių teisių objektai, yra išviešinami suformuojant juos ir įrašant į Nekilnojamojo turto kadastrą bei įregistruojant Nekilnojamojo turto registre.
26. Pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 5 punkte, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. Nr. 534 nutarimu patvirtintų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 841.2, 841.2.2, 841.2.2.3 punktuose nustatytą teisinį reguliavimą, statytojo surašyta deklaracija apie statybos užbaigimą yra vienas iš dokumentų, kurie turi būti pateikiami kadastro tvarkytojui siekiant įrašyti statinio (patalpos), suformuoto pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 straipsnį, kadastro duomenis ar juos pakeisti po statinio (patalpos) rekonstravimo, kapitalinio remonto, paprastojo remonto, atnaujinimo (modernizavimo), paskirties pakeitimo ar kitokio pertvarkymo.
27. Įvertinusi tai, kas nurodyta šios nutarties 22–26 punktuose, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad deklaracijos apie statybos užbaigimą įforminimas ir, ją pateikus kartu su kitais dokumentais, statinio ir nuosavybės teisės įregistravimas Nekilnojamojo turto registre atliekamas siekiant išviešinti statinį ir statytojo nuosavybės teisę į jį, įgytą statybos (daikto pagaminimo) pagrindu.
28. Pagal CK 1.74 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą, daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą perleidimo ir daiktinių teisių bei nekilnojamojo daikto suvaržymo sandoriai, išskyrus retas išimtis, turi būti sudaromi notarine forma. Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 51 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad notaras, tvirtindamas sandorius, privalo patikrinti valstybės registrų centriniuose duomenų bankuose esančius duomenis, turinčius esminę reikšmę notarinio veiksmo atlikimui ir asmenų teisėtų interesų apsaugai.
29. Vadinasi, nors nuosavybės teisė į teisėtai pastatytą statinį, kaip nekilnojamąjį daiktą, įgyjama nuo jo pastatymo momento, tačiau, jeigu disponavimui statiniu būtina sudaryti notarinės formos sandorį, šią į savininko teisių turinį įeinančią teisę statytojas gali įgyvendinti tik po to, kai statinys ir teisės į jį bus įregistruoti Nekilnojamojo turto registre.
30. Kadangi deklaracijos apie statybos užbaigimą įforminimu ir pagal ją bei kitus su statyba susijusius dokumentus statinio ir statytojo nuosavybės teisės į jį įregistravimu Nekilnojamojo turto registre siekiama išviešinti statinį ir statytojo nuosavybės teisę į jį, o šis išviešinimas būtinas disponavimo statiniu teisei sudarant notarine forma tvirtinamus sandorius įgyvendinti, asmenys, kurių teises ar įstatymų saugomus interesus pažeidžia toks disponavimas statiniu, yra suinteresuotieji asmenys, kurie gali kreiptis į teismą ginčydami deklaraciją apie statybos užbaigimą ir statinio bei statytojo teisių įregistravimą Nekilnojamojo turto registre. Dėl to teisėjų kolegija nepagrįstu pripažįsta kasacinio skundo argumentą, kad ieškovai, norėdami ginčyti deklaraciją apie statybos užbaigimą, privalėjo ginčyti ir atitinkamą statybos leidimą.
31. Nagrinėjamoje byloje ieškovai ginčijo ne tik deklaraciją apie pastato užbaigimą/paskirties keitimą ir jo registraciją Nekilnojamojo turto registre, bet ir dovanojimo sutarčių dalis dėl nuosavybės teisių perleidimo į Pastatą, tačiau ši ieškinio dalis buvo atmesta, kadangi ieškovai nenurodė ir teismas nenustatė, kad Pastato dovanojimo sutartys pažeidžia kokias nors ieškovų teises ar įstatymų saugomus interesus.
32. Ieškovai suinteresuotumą ginčyti deklaraciją apie pastato užbaigimą / paskirties keitimą ir jo registraciją Nekilnojamojo turto registre įrodinėjo ir bylą nagrinėję teismai pripažino konstatavę, kad viršytas sklypo, kuriame yra Pastatas, leistinas užstatymo tankis, todėl ieškovai negali įteisinti tame sklype savo pastatyto gyvenamojo namo priestato. Nors apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad, ieškovams nepareiškus reikalavimo dėl Pastato perstatymo ar nugriovimo, teismo sprendimas nagrinėjamoje byloje tiesioginių pasekmių negali sukelti, nes vien tik Deklaracijos panaikinimas užstatymo tankio nesumažina, vis dėlto sprendė, kad ieškinio tenkinimas keičia ieškovų teisinę padėtį ir sudaro prielaidą, esant reikalui imtis papildomų veiksmų teisėms ginti.
33. Kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad teisės kreiptis į teismą, kaip konstitucinės asmens teisių ir laisvių garantijos, įtvirtintos Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, CPK 5 straipsnio 1 dalyje, turinys – kiekvieno suinteresuoto asmens teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama subjektinė materialioji teisė arba įstatymų saugomas interesas. Asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesų gynimas – įstatyme įtvirtintas civilinio proceso tikslas (CPK 2 straipsnio 1 dalis). Įgyvendinus teisę į teisminę gynybą pasiekiamas materialusis teisinis efektas, t. y. modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) suinteresuoto asmens subjektinės teisės ar pareigos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00ODUvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-485/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-485/2008">3K-3-485/2008</a>; 2013 m. balandžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013).
34. Teisėjų kolegija pažymi, kad kreipimasis į teismą nėra savitikslis, todėl pagal CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą ieškinys negali būti tenkinamas, jeigu ieškovas neįrodo teisių ar įstatymo saugomo intereso pažeidimo. Priešingu atveju, t. y. kai įgyvendinus teisę į teisminę gynybą nepasiekiamas materialusis teisinis efektas – t. y. nėra modifikuojamos (sukurtos, pakeistos, panaikintos) ieškovo teisės ar pareigos, kreipimasis į teismą būtų savitikslis.
35. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje ieškovų nurodytos ir teismų nustatytos aplinkybės, susijusios su sklypo, kuriame yra Pastatas, leistino užstatymo tankio viršijimu, neįrodo, kad ginčijama deklaracija apie pastato užbaigimą / paskirties keitimą ir pagal šią deklaraciją atlikta jo registracija Nekilnojamojo turto registre buvo pažeistos ieškovų teisės ar įstatymų saugomas interesas, o tenkinus ieškovų reikalavimą dėl šios deklaracijos ir pastato teisinės registracijos Nekilnojamojo turto registre panaikinimo nebuvo modifikuotos (sukurtos, pakeistos, panaikintos) kokios nors ieškovų teisės ar pareigos. Todėl ieškovų reikalavimai panaikinti deklaraciją apie pastato užbaigimą / paskirties keitimą ir pagal šią deklaraciją atliktą jo registraciją Nekilnojamojo turto registre negalėjo būti tenkinami.
36. Teisėjų kolegija, įvertinusi šios nutarties motyvuojamojoje dalyje išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias teisę kreiptis į teismą dėl deklaracijos apie statybos užbaigimą panaikinimo, todėl dėl dalies reikalavimų priėmė neteisėtus procesinius sprendimus, todėl jie iš dalies naikintini, priimant dėl šios dalies naują sprendimą (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 359 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 3 ir 4 dalys). Atitinkamai perskirstytinos ir bylinėjimosi išlaidos.
37. Teisėjų kolegija sutinka su atsiliepime į kasacinį skundą išdėstytais ieškovų argumentais ir vertinimu, kad šią bylą apeliacine tvarka išnagrinėjo tinkamos sudėties teismas, todėl pripažįsta nepagrįstu kasacinio skundo argumentą, kad nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme buvo pažeistas CPK 71 straipsnis, dėl to konstatuotinas absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
38. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad atsakovė H. G. pirmosios instancijos teisme turėjo 866,16 Eur pagrįstų bylinėjimosi išlaidų. Taip pat konstatuota, kad apeliacinės instancijos teisme atsakovai H. G. ir V. G. patyrė po 400 Eur bylinėjimosi išlaidų, o atsakovas J. J. – 752,60 Eur. Atsakovai šių išlaidų apskaičiavimo neginčijo. Kasaciniam teismui panaikinus pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų dalis, kuriomis ieškinys iš dalies buvo tenkintas, atsakovams iš ieškovų priteistinas visų jų patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Kasaciniame teisme atsakovas J. J. patyrė 752,60 Eur bylinėjimosi išlaidų: 677,60 Eur už advokato pagalbą parengiant kasacinį skundą ir 75 Eur – sumokant žyminį mokestį. Pirmiau nurodytos atlyginimo už advokato pagalbą sumos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 7 ir 8 punktuose nustatytų dydžių, todėl netenkinant ieškinio reikalavimų, šių bylinėjimosi išlaidų atlyginimas priteistinas jas patyrusiems atsakovams. Taigi V. G. priteistina 400 Eur, o H. G. – 1266,16 Eur asmeniškai patirtų ir 1505,20 Eur J. J. turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo kaip šio mirusio atsakovo teisių perėmėjai, iš viso – 2771,36 Eur. Nurodytas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas atsakovams priteistinas iš abiejų ieškovų lygiomis dalimis.
39. Pirmosios instancijos teisme patirta 53,58 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 22 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje kasaciniame teisme patirta 14,71 Eur tokio pobūdžio bylinėjimosi išlaidų. Bendra nurodytų išlaidų suma – 68,29 Eur. Tenkinant kasacinį skundą, šių bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei priteistinas iš ieškovų lygiomis dalimis (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 6 d. sprendimo dalį, kuria panaikinta atsakovo J. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) 2012 m. liepos 31 d. deklaracija apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą, kuria paskelbta apie pagalbinio ūkio, nesudėtingo II grupės statinio rekonstrukcijos užbaigimą, panaikinta ūkinio pastato Vilniuje, (duomenys neskelbtini), registracija Nekilnojamojo turto registre, taip pat paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, bei Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. birželio 20 d. nutarties dalį, kuria ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, tik patikslinus ją, palikta nepakeista, taip pat pakeistas pirmosios instancijos teismo sprendimu nustatytas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas bei paskirstytos bylinėjimosi išlaidos apeliaciniame procese, panaikinti ir priimti naują sprendimą – šią ieškinio dalį atmesti:
Likusias Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 6 d. sprendimo ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. birželio 20 d. nutarties dalis palikti nepakeistas.
Priteisti iš ieškovų P. L. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir J. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) po 200 (du šimtus) Eur V. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir po 1385,68 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus aštuoniasdešimt penkis Eur 68 ct) atsakovei H. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo.
Priteisti iš ieškovų P. L. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir J. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei po 34,14 Eur (trisdešimt keturis Eur 14 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų atlyginimo. Ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Algis Norkūnas
Sigita Rudėnaitė
Algirdas Taminskas
