Pareiškimo Nr. DOK-985/2026
Teisminio proceso Nr. 1-02-6-00009-2018-9
Procesinio sprendimo kategorija 2.15.2.3.1
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2026 m. gegužės 7 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Olego Fedosiuko (kolegijos pirmininkas), Sigitos Jokimaitės ir Algimanto Valantino (pranešėjas), išnagrinėjo nuteistųjų E. V. ir V. V. gynėjo advokato Vykinto Gutausko pareiškimą dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 15 d. nuosprendžiu E. V. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 189(1) straipsnio 1 dalį (2010 m. gruodžio 2 d. įstatymo redakcija) 1000 MGL (50 000 Eur) dydžio bauda; V. V. pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 189(1) straipsnio 1 dalį (2010 m. gruodžio 2 d. įstatymo redakcija) 300 MGL (15 000 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 72 straipsniu, E. V. ir V. V. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimas, ir iš E. V. konfiskuota 513 428,77 Eur, iš V. V. – 474 309,21 Eur, kaip nusikalstamos veikos rezultatas.
2. E. V. nuteistas už tai, kad jis nuo 2010 m. gruodžio 11 d. iki 2018 m. sausio 31 d. patyrė išlaidų, kurios nėra pagrįstos jo gautomis teisėtomis (nustatyta tvarka apmokestintomis / neapmokestintomis) pajamomis: 1) nuo 2010 m. gruodžio 11 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d. – 2660,86 Lt (770,64 Eur); 2) 2011 m. – 80 308,71 Lt (23 259,01 Eur); 3) 2012 m. – 158 784,90 Lt (45 987,29 Eur); 4) 2013 m. – 158 282,89 Lt (45 841,89 Eur); 5) 2014 m. – 629 654,88 Lt (182 360,66 Eur); 6) 2015 m. – 33 113,39 Eur; 7) 2016 m. – 105 283,90 Eur; 8) 2017 m. – 73 285,22 Eur; 9) nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. sausio 31 d. – 3530 Eur. Tokiu būdu E. V. nurodytu laikotarpiu disponavo iš viso 513 432 Eur, žinodamas, kad šios lėšos negalėjo būti įgytos teisėtomis pajamomis. Šias lėšas E. V. nuo 2010 m. gruodžio 11 d. iki 2018 m. sausio 31 d. panaudojo nekilnojamajam turtui įsigyti ir tokiu būdu per minėtą laikotarpį nuosavybės teise įsigijo iš viso 999 000 Lt (289 565,22 Eur) ir 156 681 Eur vertės nekilnojamąjį turtą, kuriam įsigyti panaudota dalis lėšų (209 412,22 Eur) buvo neteisėtos pajamos (konkretaus nekilnojamojo turto 2014 m. liepos 29 d., 2016 m. birželio 8 d. įsigijimo aplinkybės detaliai išdėstytos žemesnės instancijos teismų priimtuose procesiniuose sprendimuose). Be to, E. V. nuo 2010 m. gruodžio 11 d. iki 2018 m. sausio 31 d. asmeninės nuosavybės teise arba kito asmens naudai įgijo turto, kuriam įsigyti panaudotos lėšos (86 895,85 Eur) buvo neteisėtos pajamos (konkretaus turto 2013 m. vasario 28 d., 2014 m. liepos 25 d., 2017 m. balandžio 22 d. įgijimo aplinkybės detaliai išdėstytos žemesnės instancijos teismų priimtuose procesiniuose sprendimuose). Tokiu būdu E. V. nuo 2010 m. gruodžio 11 d. iki 2018 m. sausio 31 d. patyrė išlaidų ir nuosavybės teise savo arba artimų asmenų naudai įgijo turto iš lėšų, kurios negalėjo būti teisėtai įgytos pajamos, iš viso už 513 432 Eur, t. y. įgijo didesnės negu 500 MGL vertės turtą, žinodamas, kad tas turtas negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis.
3. V. V. nuteista už tai, kad ji nuo 2010 m. gruodžio 11 d. iki 2018 m. sausio 31 d. patyrė išlaidų, kurios nėra pagrįstos jos gautomis teisėtomis (nustatyta tvarka apmokestintomis / neapmokestintomis) pajamomis: 1) nuo 2010 m. gruodžio 11 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d. – 1788,72 Lt (518,05 Eur); 2) 2011 m. – 38 911,53 Lt (11 269,56 Eur); 3) 2012 m. – 706 853,84 Lt (204 719,02 Eur); 4) 2016 m. – 7133,53 Eur; 5) 2017 m. – 250 493,34 Eur. Tokiu būdu V. V. nurodytu laikotarpiu iš viso disponavo 747 554,09 Lt (216 506,63 Eur) ir 257 626,87 Eur, žinodama, kad šios lėšos negalėjo būti įgytos teisėtomis (nustatyta tvarka apmokestintomis / neapmokestintomis) pajamomis. Šias lėšas V. V. nuo 2010 m. gruodžio 11 d. iki 2018 m. sausio 31 d. panaudojo nekilnojamajam turtui įsigyti ir tokiu būdu nuo 2010 m. gruodžio 11 d. nuosavybės teise įsigijo iš viso 500 000 Lt (144 810,01 Eur) ir 400 000 Eur vertės turtą, kuriam įgyti panaudoti 420 564,80 Lt (121 803,99 Eur) ir 249 536,34 Eur buvo neteisėtos pajamos (konkretaus nekilnojamojo turto 2012 m. liepos 25 d., 2017 m. balandžio 26 d. įsigijimo aplinkybės detaliai išdėstytos žemesnės instancijos teismų priimtuose procesiniuose sprendimuose). Tokiu būdu V. V. nuo 2010 m. gruodžio 11 d. iki 2018 m. sausio 31 d. patyrė išlaidų ir nuosavybės teise įgijo turto iš lėšų, kurios negalėjo būti teisėtai įgytos pajamos, iš viso už 747 554,09 Lt (216 506,63 Eur) ir 257 626,87 Eur, t. y. įgijo didesnės negu 500 MGL vertės turtą, žinodama, kad tas turtas negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis.
4. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. spalio 24 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 15 d. nuosprendis pakeistas ir nustatyta, kad: 1) E. V. išlaidos, kurios nėra pagrįstos jo gautomis teisėtomis (nustatyta tvarka apmokestintomis / neapmokestintomis) pajamomis, 2012 metais buvo 158 784,90 Lt (45 987,29 Eur); 2) E. V. disponavo iš viso 513 432 Eur, žinodamas, kad šios lėšos negalėjo būti įgytos teisėtomis pajamomis. Nuosprendis patikslintas ir nustatyta, kad E. V. išlaidos, kurios nėra pagrįstos jo gautomis teisėtomis (nustatyta tvarka apmokestintomis / neapmokestintomis) pajamomis, 2011 metais atitinka 23 259,01 Eur; 2013 metais atitinka 45 841,89 Eur; 2014 metais atitinka 182 360,66 Eur; V. V. išlaidos, kurios nėra pagrįstos jos gautomis teisėtomis (nustatyta tvarka apmokestintomis / neapmokestintomis) pajamomis: nuo 2010 m. gruodžio 11 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d. atitinka 518,05 Eur; 2011 metais atitinka 11 269,56 Eur; 2012 metais atitinka 204 719,02 Eur; nustatyta, kad: 999 000 Lt suma, kuri buvo panaudota įgyjant butą, atitinka 289 330,40 Eur; 455 421 Lt neteisėtų pajamų atitinka 131 899,04 Eur; žemės sklypo kaina, kuri yra 328 500 Lt, atitinka 95 140,18 Eur; automobilio kaina, kuri yra 30 000 Lt, atitinka 8688,60 Eur; 500 000 Lt suma, už kurią V. V. įsigijo nekilnojamąjį turtą, atitinka 144 810,01 Eur; V. V. L. L. ir J. L. sumokėtos pinigų sumos, t. y. 260 000 Lt ir 240 000 Lt, atitinka atitinkamai 75 301,20 Eur ir 69 508,80 Eur; neteisėtai įgytų 420 564,80 Lt pajamų suma atitinka 121 803,99 Eur; 747 554,09 Lt, kurie negalėjo būti V. V. teisėtai įgytos pajamos, atitinka 216 506,63 Eur. Taip pat nuosprendis pakeistas ir, vadovaujantis BK 72 straipsniu, iš V. V. išieškota 474 133,50 Eur, kaip konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista. Nuteistųjų E. V., V. V. ir jų gynėjos advokatės I. Kupcikevičiūtės apeliaciniai skundai atmesti.
5. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. gegužės 13 d. nutartimi nuteistųjų E. V. ir V. V. gynėjo advokato V. Gutausko kasaciniai skundai atmesti.
6. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. gruodžio 18 d. nutartimi nuteistųjų E. V. ir V. V. gynėjo advokato V. Gutausko pareiškimą dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo atsisakyta priimti nustačius, kad pareiškimas paduotas praleidus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 452 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą tokiam pareiškimui paduoti.
II. Pareiškimo dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo argumentai
7. Nuteistųjų E. V. ir V. V. gynėjas advokatas V. Gutauskas prašo atnaujinti baudžiamąją bylą BPK 451 straipsnio 1 punkto pagrindu, panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 15 d. nuosprendį, Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. spalio 24 d. nutartį bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. gegužės 13 d. nutartį ir baudžiamąją bylą nutraukti arba panaikinti E. V. ir V. V. taikytą turto konfiskavimą. Pareiškime nurodyta:
7.1. E. V. ir V. V. baudžiamoji byla pagal BK 189(1) straipsnio 1 dalį nutrauktina atsižvelgiant į tai, kad neteisėtas praturtėjimas buvo kriminalizuotas siekiant kovoti su organizuotu ir sisteminiu nusikalstamumu, užkertant kelią asmenims gauti ir legalizuoti iš nusikalstamų šaltinių – narkotikų, kontrabandos, prekybos žmonėmis, korupcinių bei kitų nusikaltimų, susijusių su neteisėtu praturtėjimu, gaunamą turtą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTQ3LTY5Ny8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-147-697/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-147-697/2020">2K-147-697/2020</a>, 2K-241-976/2020). Tuo tarpu E. V. ir V. V. buvo kaltinami ir nuteisti tik pagal BK 189(1) straipsnio 1 dalį, dėl jokios kitos nusikalstamos veikos padarymo verslininkas E. V. ir jo 90 metų amžiaus motina V. V. nebuvo teisiami nei šioje baudžiamojoje byloje, nei kada nors anksčiau.
7.2. Mokestinių prievolių vengimas nėra BK 189(1) straipsnyje uždraustos nusikalstamos veikos objektas. Nusikalstamos veikos, kuriomis siekiama išvengti mokestinių prievolių, yra kriminalizuotos BK 219–222 straipsniuose. Bylą nagrinėję teismai paminėjo baudžiamojoje byloje pateiktą 2013 m. vasario 5 d. E. V. ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) susitarimą (2 t., b. l. 100–103), tačiau šiam dokumentui nebuvo suteikta pakankama teisinė reikšmė ir tai lėmė teisės taikymo klaidą, kuri E. V. ir jo motinai V. V. sukėlė labai sunkias teisines pasekmes – buvo konfiskuotas beveik 1 mln. Eur.
7.3. Susitarime su VMI konstatuota, kad į Baltarusijos piliečio A. M. (A. Mihinevich) vardu AB „Swedbank“ atidarytą sąskaitą 2006–2007 m. lėšas eurais ir JAV doleriais dažniausiai mokėjo lengvatinio apmokestinimo užsienio bendrovės, mokėjimo pavedimuose nurodydamos mokėjimų paskirtį „už detales, atsargines dalis, įrangą, privatus pervedimas, avansas“. Nustatyta, kad E. V. iš A. M. banko sąskaitos pagal įgaliojimus Nr. P1-3540 ir Nr. P1-12228 laikotarpiu nuo 2006 m. sausio 10 d. iki 2007 m. balandžio 11 d. grynaisiais pinigais išsiėmė 185 600 Eur, 361 334,20 Lt ir 555 000 JAV dolerių, t. y. iš viso išsiėmė 2 512 790,29 Lt (727 754,37 Eur).
7.4. Nors VMI nustatė, kad E. V. iš Baltarusijos piliečio A. M. vardu atidarytos banko sąskaitos, į kurią buvo pervedinėjami pinigai iš lengvatinio apmokestinimo užsienio bendrovių, išgrynino 2 512 790,29 Lt (727 480,64 Eur), tačiau teismai šių lėšų nelaikė E. V. pajamomis ir padarė akivaizdžiai realybės neatitinkančią išvadą, kad tai yra Baltarusijos piliečio A. M. pinigai. Kad tokios išvados akivaizdžiai neatitinka tikrovės, matyti iš VMI nustatytų aplinkybių, pavyzdžiui, kad E. V. ne tik grynino pinigus iš A. M. vardu atidarytos banko sąskaitos, bet ir iš jos pervedinėjo pinigus savo žmonai (nurodydamas paskirtį „atostogos“). Ši aplinkybė rodo, kad E. V. disponavo ne tik banko kortele, susieta su A. M. vardu atidaryta sąskaita, bet ir šios sąskaitos elektroninės bankininkystės prisijungimais. Priešingu atveju galima padaryti nebent absurdišką išvadą, kad Baltarusijos pilietis A. M. E. V. žmonai pervedė 11 600 Lt, mokėjimo paskirtyje lietuviškai parašydamas „atostogoms“.
7.5. Susitarime su VMI taip pat konstatuota, kad patikrinus E. V. šeimos pajamas ir išlaidas nenustatyta, jog jis būtų įsigijęs turto, panaudojęs lėšas, kurių pajamų šaltinių negalėtų pagrįsti. Susitarimo su VMI sudarymo metu (2013 m. vasario 5 d.) E. V. nebuvo įgijęs jokio savo deklaruotų pajamų neatitinkančio turto. Kaltinime E. V. nurodyti registruojamo turto objektai buvo įsigyti 2013 m. vasario 28 d., 2014 m. liepos 9 d., 2014 m. liepos 25 d., 2016 m. birželio 8 d., 2017 m. balandžio 22 d., t. y. E. V. pradėjo pirkti registruotiną turtą būtent po to, kai buvo išspręstas klausimas dėl iš A. M. vardu atidarytos banko sąskaitos išgrynintų ir žmonai pervestų lėšų.
7.6. Be to, iš susitarimo su VMI matyti, kad mokesčių administratorius E. V. dėl iš A. M. vardu atidarytos sąskaitos išgrynintų ir žmonai pervestų pinigų priskaičiavo atitinkamas sumas kaip gyventojų pajamų mokestį, šio mokesčio delspinigius ir baudą. E. V. su VMI susitarė dėl bendros 360 000 Lt (104 256,64 Eur) sumos, kuri apėmė ir gyventojų pajamų mokestį, ir šio mokesčio delspinigius ir baudą, ir taikiai baigė dar teisminės stadijos nepasiekusį mokestinį ginčą.
7.7. Taigi E. V. sumokėjo VMI apskaičiuotą gyventojų pajamų mokestį, šio mokesčio delspinigius ir baudą ir dar buvo nuteistas pagal BK 189(1) straipsnio 1 dalį. Tokiu būdu šioje byloje buvo pažeistas non bis in idem (dvigubo nubaudimo draudimo) principas. Šio principo pažeidimas buvo nustatytas analogiškoje byloje kasaciniam teismui išaiškinus, kad pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymą skiriamos baudos yra baudžiamojo pobūdžio ir už tą pačią teisei priešingą veiką negali būti taikomos kartu su baudžiamąja atsakomybe (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDgtNjQ4LzIwMjI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-48-648/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-48-648/2022">2K-48-648/2022</a>).
7.8. Tas pats taikytina ir V. V. situacijai. Absurdiška manyti, kad garbaus amžiaus V. V. vertėsi nusikalstama veika ir iš to pelnėsi bei sukaupė deklaruotas pajamas viršijusį 474 309,21 Eur vertės turtą. Akivaizdu, kad 1935 metais gimusi V. V. neužsiėmė korupciniais, turtiniais, ekonominiais, finansiniais ar kitais nusikaltimais ir iš tokių veikų nesipelnė, todėl BK 189(1) straipsnio 1 dalies inkriminavimas jai neatitinka nei susiklosčiusios situacijos, nei šio BK straipsnio tikslų. Nei ikiteisminio tyrimo institucija, nei prokuratūra, nei įrodymus tyręs pirmosios instancijos teismas niekada nepasidomėjo, ar V. V. de facto (faktiškai) turėjo kaltinime nurodytą turtą, darė kokį nors poveikį jam ir disponavo juo kaip savo. Manytina, kad tai turėtų būti svarbu, ypač atsižvelgiant į tai, kad BK 189(1) straipsnio 1 dalis įtvirtina tyčinės nusikalstamos veikos sudėtį.
7.9. Šioje byloje netinkamai pritaikytas ir BK 72 straipsnis. Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį, konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BK uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas. Iš nusikalstamos veikos gautas turtas suprantamas kaip turtinė nauda, kurią kaltininkas gauna padaręs nusikalstamą veiką, jo pasipelnymas iš nusikalstamos veikos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMi01MTEvMjAyNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-2-511/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-2-511/2024">2K-2-511/2024</a>). Pagal BK 189(1) straipsnio 1 dalies dispoziciją, iš šios nusikalstamos veikos savaime nėra gaunama jokia nauda ir kaltininkas iš šios nusikalstamos veikos savaime nepasipelno. Ši nusikalstama veika iš esmės kriminalizuoja tam tikrą pavojingą būseną, kai kaltininkas turi daugiau nei 500 MGL vertės turtą žinodamas, kad tas turtas negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis, bet šis turtas jokiu būdu savaime nelaikytinas nusikalstamos veikos rezultatu, nes neteisėtos pajamos savaime nereiškia pajamų, gautų iš nusikalstamos veikos. Tuo tarpu kasacinis teismas šioje byloje nurodė, kad BK 189(1) straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos rezultatas yra kaltininko turimas daugiau nei 500 MGL vertės turtas, kuris negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis. Tai iš esmės reiškia, kad net jei asmuo nėra nuteisiamas ir nėra jokios informacijos apie jo galimas nusikalstamas veikas, kurios realiai galėtų atnešti tam tikrą naudą ir būti turimo turto šaltiniu BK 189(1) straipsnio kontekste, iš tokio asmens vis tiek turi būti konfiskuojamas 500 MGL vertę viršijantis turtas kaip nusikalstamos veikos rezultatas. Toks teisės aiškinimas taip pat lemia akivaizdžią teisės taikymo klaidą, kurios akivaizdumas atsiskleidžia ne vien per asmens teisių suvaržymo masto neproporcingumą, bet yra matomas ir iš Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikos.
7.10. Byloje Grifhorst prieš Prancūziją EŽTT konstatavo, kad valstybė negali konfiskuoti visos nedeklaruotų per sieną gabentų pinigų sumos kartu su paskirta bauda, kai nenustatyta, kad pinigai buvo nusikalstamos kilmės. Teismo vertinimu, teisinga bausmė už tokį pažeidimą gali būti piniginė sankcija, bet ne visų lėšų konfiskavimas kartu su pinigine bauda. Ši byla yra precedentinė Valeišų šeimos bylai, nes joje yra išaiškinta, kad asmens turtas negali būti konfiskuotas, kai nėra nustatyta tokio turto kriminalinė kilmė. E. V. ir jo motinos V. V. byloje situacija yra analogiška – jiems buvo paskirtos BK 189(1) straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos baudos ir iš jų bendrai buvo konfiskuota 987 737,98 Eur suma, nesant jokios informacijos apie kriminalinę konfiskuotų lėšų kilmę. Tai reiškia, kad sankcija buvo faktiškai identiška tai, kurią EŽTT jau pripažino neproporcinga byloje Grifhorst prieš Prancūziją. Atkreiptinas dėmesys, kad iš bylos Grifhorst prieš Prancūziją matyti, jog Nyderlandų teisėsauga Prancūzijos teisėsaugai buvo suteikusi informaciją, kad ponas Grifhorstas (Grifhorst) yra siejamas su turto prievartavimu ir pinigų plovimu, tačiau konkretūs teisiniai sprendimai dėl jo nėra priimti. E. V. atveju dėl jo ir jo itin garbingo amžiaus motinos V. V. kriminalinės veiklos šioje baudžiamojoje byloje nebuvo kelta net prielaidų ar spėjimų.
7.11. EŽTT praktika rodo aiškų skirtumą tarp bylų, kuriose nustatytas ryšys tarp turto ir konkrečių nusikalstamų veikų, ir tų, kuriose tokio ryšio nėra. Pavyzdžiui, bylose Gogitidze prieš Gruziją ar Silickienė prieš Lietuvą EŽTT nelaikė turto konfiskavimo pažeidimu, nes nacionaliniai teismai įrodė, kad turtas siejamas su korupcija ar organizuotu nusikalstamumu ir buvo užtikrintos procesinės garantijos gintis. Tuo tarpu tokiose bylose kaip Grifhorst prieš Prancūziją, Imeri prieš Kroatiją ar Gyrlyan prieš Rusiją, kuriose nebuvo nustatyta konfiskuoto turto kriminalinė kilmė, EŽTT konstatavo, kad turto konfiskavimas buvo neproporcingas.
7.12. Neproporcingumą šioje byloje dar labiau išryškina skirtos pagrindinės bausmės ir konfiskuoto turto vertės santykis. E. V. už kaltinimą dėl neteisėto praturtėjimo buvo paskirta 50 000 Eur bauda, kuri, pagal įstatymą, yra pagrindinė sankcijos rūšis už šią nusikalstamą veiką, o iš jo buvo konfiskuota 513 428,77 Eur suma, daugiau kaip dešimt kartų viršijanti pačią baudą. V. V. buvo paskirta 15 000 Eur bauda ir iš jos buvo konfiskuota 474 309,21 Eur suma, daugiau kaip trisdešimt kartų viršijanti jai paskirtą baudą. Tokia disproporcija paneigia logiką, kad bausmė turi būti proporcinga pažeidimui ir kad bauda, kaip įstatyme įtvirtinta sankcija, yra tinkamiausia priemonė. Vietoj to baudžiamąją bylą nagrinėję teismai faktiškai padarė konfiskavimą ne antrine, o pagrindine ir absoliučia sankcija, kurios mastas nepalyginamas su tuo, ką įstatymas numato kaip bausmę. Toks disbalansas tarp paskirtos baudos dydžio ir konfiskuoto turto vertės aiškiai rodo, kad priemonė peržengė tai, kas būtina visuomenės interesui užtikrinti, pažeidė teisingos pusiausvyros principą ir suponuoja akivaizdžiai netinkamą baudžiamojo įstatymo pritaikymą šioje byloje.
III. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išvados
8. Nuteistųjų E. V. ir V. V. gynėjo advokato V. Gutausko pareiškimas dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo atmestinas.
9. Kaip minėta, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. gruodžio 18 d. nutartimi nuteistųjų E. V. ir V. V. gynėjo advokato V. Gutausko pareiškimą dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo jau buvo atsisakyta priimti, nustačius procesinę kliūtį (nuteistiesiems jau atlikus paskirtą bausmę). Atsižvelgiant į tai, kad 2026 m. vasario 12 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimu pripažinta, jog Baudžiamojo proceso kodekso 452 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje, nustatant terminą pareiškimui dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo paduoti, neatsižvelgta į baudos bausmės vykdymo ypatumus, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui, dabar nagrinėjamas pareiškimas nelaikytinas paduotu pakartotinai. Dėl to vertintina, ar pagal nuosprendžiuose ir nutartyse nurodytas aplinkybes yra pagrindas manyti, kad nagrinėjant šią bylą buvo akivaizdžiai netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas.
10. Baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo pagrindai nustatyti BPK 451 straipsnyje. Pagal nuteistųjų E. V. ir V. V. gynėjo pareiškime nurodomą BPK 451 straipsnio 1 punktą, išnagrinėtos baudžiamosios bylos atnaujinamos, jeigu pagal nuosprendžiuose ir nutartyse nurodytas aplinkybes yra pagrindas manyti, jog akivaizdžiai netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir dėl to reikia panaikinti apkaltinamąjį nuosprendį bei paskesnes teismų nutartis ir baudžiamąją bylą nutraukti.
11. Pažymėtina, kad baudžiamojo proceso atnaujinimas yra išimtinis įsiteisėjusių teismų sprendimų peržiūros būdas. Nagrinėjant pareiškimą, kuriuo prašoma atnaujinti bylą dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, byla nėra dar kartą patikrinama teisės taikymo aspektu, kaip daroma nagrinėjant bylą kasacine tvarka. Baudžiamoji byla, vadovaujantis BPK XXXIV skyriaus nuostatomis, gali būti atnaujinama ir nagrinėjama Lietuvos Aukščiausiajame Teisme tik nustačius akivaizdžią baudžiamojo įstatymo taikymo klaidą. BPK 451 straipsnyje nurodytas akivaizdžiai netinkamas baudžiamojo įstatymo pritaikymas yra tada, kai be papildomo tyrimo ir vertinimo nustatoma aiški nuosprendyje ar nutartyje nustatytų faktinių bylos aplinkybių neatitiktis pritaikyto baudžiamojo įstatymo normoje nustatytoms sąlygoms; sprendžiant bylos atnaujinimo klausimus, nuosprendžiuose ir nutartyse nustatytos bylos aplinkybės nekvestionuojamos, preziumuojama, kad jos nustatytos teisingai, ir svarstomas tik jų atitikties pritaikyto baudžiamojo įstatymo normoje nustatytoms sąlygoms klausimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkEtNy0zLzIwMTE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2A-7-3/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2A-7-3/2011">2A-7-3/2011</a>, 2A-7-11-489/2019, 2A-15-697/2021). Sprendimas atnaujinti baudžiamąją bylą negali būti grindžiamas vien tik pareiškimą dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo pateikusio proceso dalyvio manymu, kad BK specialiosios dalies straipsnio dispozicija turi būti suprantama kitaip, nei buvo išaiškinta nagrinėjant bylą kasacine tvarka, taip pat ir teiginiais apie, proceso dalyvių manymu, padarytus proceso pažeidimus, neteisingai nustatytas aplinkybes ar teismo išvadų nepagrįstumą ir pan. Baudžiamosios bylos atnaujinimas galimas tik tada, kai įsiteisėjusiuose teismų sprendimuose yra aiškiai apsirikta parenkant taikytiną baudžiamojo įstatymo nuostatą ar akivaizdžiai iškreipta taikytų nuostatų prasmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose baudžiamosiose bylose Nr. 2A-40/2007, 2A-42/2007).
12. Šioje byloje E. V. ir V. V. nuteisti už tai, kad kaltinime nurodytu laikotarpiu patyrė išlaidų ir nuosavybės teise įgijo didesnės negu 500 MGL vertės turtą iš lėšų, kurios negalėjo būti teisėtai įgytos pajamos. Šios teismų nustatytos aplinkybės atitinka BK 189(1) straipsnio 1 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką. Nuteistųjų gynėjo pareiškime, nors ir pažymima, kad nėra prašoma iš naujo vertinti byloje esančius įrodymus, tačiau netinkamas baudžiamojo įstatymo (BK 189(1) straipsnio 1 dalies) taikymas grindžiamas ne konkrečiai nurodoma klaida, o vieno iš byloje esančių įrodymų (2013 m. vasario 5 d. E. V. susitarimo su VMI) detalia analize ir subjektyviu vertinimu, prašoma atsižvelgti tik į šiame dokumente nustatytas ir konstatuotas aplinkybes. Pažymėtina, kad šis įrodymas byloje nėra naujas, jį įvertino ir pirmosios, ir apeliacinės instancijos teismai, apie šį dokumentą pasisakė ir kasacinės instancijos teismas, atsakydamas į nuteistojo E. V. gynėjo kasacinio skundo argumentus dėl įrodymų vertinimo taisyklių ir kartu nekaltumo prezumpcijos principo pažeidimų (kasacinės instancijos teismo 2025 m. gegužės 13 d. nutarties 16 punktas su papunkčiais). Akivaizdu, kad gynyba nesutinka su teismų atliktu šio dokumento vertinimu ir padarytomis išvadomis, o pareiškimu dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo iš esmės prašo dar kartą išnagrinėti bylą ir iš naujo patikrinti VMI susitarime konstatuotas aplinkybes. Toks pareiškimo turinys neatitinka BPK 451 straipsnio 1 punkte nustatyto pagrindo atnaujinti baudžiamąją bylą.
13. Pagrindo atnaujinti baudžiamąją bylą pagal BPK 451 straipsnį nesudaro ir kiti pareiškimo argumentai, susiję su nuteistiesiems paskirtu turto konfiskavimu. Klausimai dėl turto konfiskavimo neproporcingumo savaime yra vertinamojo pobūdžio, t. y. reikalauja papildomo tyrimo ir vertinimo, todėl iš esmės negali būti pagal BPK 451 straipsnį atnaujintos bylos nagrinėjimo dalykas. Be to, ir pats pareiškėjo suformuluotas prašymas panaikinti E. V. ir V. V. taikytą turto konfiskavimą neatitinka nė vieno iš BPK 451 straipsnio 1–5 punktuose nurodytų galimų priimti sprendimų.
14. Atsižvelgiant į tai, kas pirmiau išdėstyta, darytina išvada, kad pagal nuteistųjų E. V. ir V. V. gynėjo nurodytus argumentus nėra teisinio pagrindo manyti, jog pagal teismų nustatytas bylos aplinkybes baudžiamasis įstatymas pritaikytas akivaizdžiai netinkamai ir dėl to reikėtų baudžiamąją bylą atnaujinti BPK 451 straipsnio 1 ar kokio kito punkto pagrindu.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 453 straipsnio 3 dalimi,
n u t a r i a :
Nuteistųjų E. V. ir V. V. gynėjo advokato Vykinto Gutausko pareiškimą dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo atmesti.
Teisėjai Olegas Fedosiukas
Sigita Jokimaitė
Algimantas Valantinas
