Kasacinio skundo Nr. DOK-1609
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-08078-2024-4
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2026 m. gegužės 7 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Olego Fedosiuko (kolegijos pirmininkas), Albino Antanaičio ir Dariaus Kantaravičiaus, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo N. U. gynėjo advokato Andriaus Neveros kasacinio skundo dėl Kauno apygardos teismo 2025 m. gegužės 19 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. sausio 29 d. nutarties priėmimo bei prašymo sustabdyti Kauno apygardos teismo 2025 m. gegužės 19 d. nuosprendžio dalies dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą klausimus,
n u s t a t ė :
Kasaciniu skundu nuteistojo N. U. gynėjas advokatas A. Nevera prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį, apeliacinės instancijos teismo nutartį ir N. U. padarytą nusikalstamą veiką, kvalifikuotą pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, perkvalifikuoti į BK 259 straipsnio 1 dalį; pagal BK 259 straipsnio 1 dalį paskirti su terminuotu laisvės atėmimu nesusijusią bausmę; taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį ir N. U. visiškai ar iš dalies atidėti bausmės vykdymą; pripažinti atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad N. U. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti nusikalstamą veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas); panaikinti recidyvisto statusą.
Kasaciniame skunde nurodoma, kad žemesnės instancijos teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą – Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 27 straipsnio 1 dalį, 54 straipsnio 3 dalį, 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą, 59 straipsnio 2 dalį, 60 straipsnio 1 dalies 13 punktą, 63 straipsnio 5 dalies 2 punktą, padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies, in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai) principo pažeidimus, nepakankamai motyvavo priimtus procesinius sprendimus ir nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos.
Žemesnės instancijos teismai N. U. pripažindami recidyvistu nepagrįstai vadovavosi Kauno apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 27 d. baudžiamuoju įsakymu, kuriuo N. U. nuteistas pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį, kuriame konstatuota, kad prieš vairuodamas transporto priemonę N. U. vartojo alkoholį, nes norėjo pajausti apsvaigimą, o psichotropinių medžiagų tuo metu neturėjo. Tokios baudžiamuoju įsakymu nustatytos aplinkybės negali būti siejamos su N. U. nuteisimu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį, kadangi jos yra reikšmingos tik bausmės skyrimui. Atitinkamai teismai nepagrįstai pripažino N. U. atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, jog nusikalstamas veikas padarė recidyvistas.
N. U. nuo ikiteisminio tyrimo pradžios prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi dėl padarytų nusikalstamų veikų, taip pat bendradarbiavo su teisėsaugos pareigūnais, padėjo išaiškinti nusikalstamas veikas, susijusias su kitu nuteistuoju A. A.. Šios aplinkybės leidžia teigti, kad teismai turėjo nustatyti N. U. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, nurodytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Minėtos atsakomybę lengvinančios aplinkybės nustatymo negali paneigti tai, kad kratos metu N. U. nurodė, jog namuose jokių draudžiamų ar neleistinų daiktų nėra. Žemesnės instancijos teismai taip pat nevertino BK 59 straipsnio 2 dalies taikymo perspektyvos.
Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę netinkamai taikė BK 54 straipsnio 2 dalį, o apeliacinės instancijos teismas šios klaidos neištaisė. Terminuotas laisvės atėmimas nėra vienintelė BK 259 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmė, nors teismai konstatavo priešingai. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodyta, kad N. U. paskirtos bausmės bendrinamos vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1, 2 punktais, griežtesne laisvės atėmimo bausme apimant švelnesnę bausmę, ir paskiriant subendrintą 2 metų laisvės atėmimo bausmę. Tačiau minėto nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodoma, kad bausmės, paskirtos už idealiąja sutaptimi padarytus nusikaltimus (BK 260 straipsnio 1 dalis ir 259 straipsnio 1 dalis) bendrinamos vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 straipsnio 1 punktu.
Pirmosios instancijos teismas BK 54 straipsnio 3 dalies netaikymą siejo tik su BK 260 straipsnio 1 dalimi, tačiau N. U. nuteistas ir pagal BK 259 straipsnio 1 dalį. Nors apeliaciniame skunde šis klausimas buvo keltas, tačiau apeliacinės instancijos teismas jį išnagrinėjo formaliai. Teismai darydami išvadą, kad N. U. atžvilgiu BK 54 straipsnio 3 dalis negali būti taikoma ir bausmės vykdymo atidėjimas netaikytinas, neatsižvelgė į BK 3 straipsnio 2 dalį. Sunkaus nusikaltimo padarymas nėra kliūtis spręsti dėl bausmės vykdymo atidėjimo. BK 54 straipsnio 3 dalies kontekste turėjo būti įvertintos aplinkybės, susijusios su teigiama N. U. charakteristika.
Proceso metu N. U. nebuvo nurodęs aplinkybės apie ketinimą platinti narkotines medžiagas. Nuteistasis proceso metu nuosekliai teigė, kad kanapes laikė tik savo reikmėms. Kadangi nuteistasis turi priklausomybę narkotinėms ir psichotropinėms medžiagoms, natūralu, kad savo reikmėms skirtas kanapes turėjo pasverti ir sudėti į maišelį. N. U. yra parodęs, kad iš A. A. parduoto siuntinio jis niekam nepardavė ir visą psichotropinės medžiagos dozę naudojo išskirtinai savo reikmėms, nes priklausomybė nuo sintetinio kanabinoido sąlygoja poreikį šią medžiagą naudoti periodiškai ir dažnai. Teismai neatsižvelgė, kad prokuroras pirmosios instancijos teisme baigiamųjų kalbų metu nurodė, jog ikiteisminio tyrimo metu duomenų, kurie rodytų, kad N. U. pardavė dalį rastų psichotropinių medžiagų nebuvo surinkta, todėl šioje dalyje kaltinimas nebuvo palaikomas. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių N. U. narkotinių medžiagų platinimo faktą A. A.. Be to, teismai kritiškai nevertino A. A. duotų parodymų.
Kasacinį skundą atsisakytina priimti.
Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti teisiniai argumentai, pagrindžiantys BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).
Kasacinės instancijos teismas, nagrinėjantis bylas teisės taikymo aspektu, nėra trečioji teisminė instancija, nustatanti naujus faktus, iš naujo vertinanti bylos įrodymus jų patikimumo bei pakankamumo aspektais ir nurodanti, kuriais bylos duomenimis privalu remtis, o kuriuos reikia atmesti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy04Mi02OTkvMjAxOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-82-699/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-82-699/2018">2K-7-82-699/2018</a>, 2K-214-303/2019, 2K-7-38-1073/2023 ir kt.). Tai reiškia, kad skundžiamų teismų nuosprendžių ir nutarčių teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas vadovaujantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių aplinkybių nenustatant (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0yMjEvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-221/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-221/2008">2K-P-221/2008</a>, 2K-P-9/2012 ir kt.).
Kasaciniame skunde nurodoma, kad žemesnės instancijos teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą – 27 straipsnio 1 dalį, 54 straipsnio 3 dalį, 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą, 59 straipsnio 2 dalį, 60 straipsnio 1 dalies 13 punktą, 63 straipsnio 5 dalies 2 punktą, padarė esminius BPK 20 straipsnio 5 dalies, in dubio pro reo principo pažeidimus. Tačiau iš kasacinio skundo turinio matyti, kad kasatorius analizuoja bei savaip vertina byloje esančius įrodymus, susijusius su narkotinių ir psichotropinių medžiagų laikymu turint tikslą jas platinti ir jų platinimo. Kasatorius deklaratyviai dėsto argumentus, kokiais konkrečiai įrodymais teismai turėjo vadovautis, ir į kokias konkrečiai aplinkybes turėjo atsižvelgti, spręsdami N. U. atsakomybės klausimą. Tokiu būdu kasatorius siekia palankaus rezultato dėl baudžiamąją atsakomybę lengvinančios aplinkybės nustatymo, recidyvisto statuso panaikinimo ir BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo. Kasacinio skundo motyvai, kuriais nesutinkama su teismų išvadomis dėl veikų faktinių aplinkybių nustatymo bei įrodymų vertinimo, nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų atlikto įrodymų vertinimo nepakeičia savu, o tik tikrina, ar anksčiau vykusiuose proceso etapuose buvo tinkamai aiškintas ir taikytas baudžiamasis įstatymas ir, ar proceso metu nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Ar tinkamai įvertinti įrodymai ir teisingai nustatytos faktinės bylos aplinkybės, galutinai išsprendžiama apeliacinės instancijos teisme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0xODEvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-181/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-181/2008">2K-P-181/2008</a>, 2K-P-135-648/2016 ir kt.).???
Teisėjų atrankos kolegija pažymi, kad kasacinio skundo turinys yra iš esmės tapatus apeliacinio skundo turiniui. BPK nėra įtvirtinta galimybė kasacinės instancijos teisme pakartotinai nagrinėti apeliacinio skundo argumentus, kasatoriui nesutinkant su apeliacinės instancijos teismo padarytomis išvadomis. Apeliacinės instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo nuteistojo N. U. apeliacinio skundo argumentus dėl kasaciniame skunde nurodomų netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir esminių BPK pažeidimų. Aplinkybė, kad žemesnės instancijos teismų išvados neatitinka kasatoriaus lūkesčių, savaime nepatvirtina, jog byla buvo išnagrinėta netinkamai ir nesuteikia pagrindo spręsti apie kasacijos pagrindų buvimą.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų atrankos kolegija daro išvadą, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir BPK 369 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai). Atsisakius priimti kasacinį skundą, prašymas sustabdyti Kauno apygardos teismo 2025 m. gegužės 19 d. nuosprendžio dalį dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo, paliktinas nenagrinėtas.
Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais ir 5 dalimi,
n u t a r i a :
Atsisakyti priimti nuteistojo N. U. gynėjo advokato Andriaus Neveros kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Teisėjai Olegas Fedosiukas
Albinas Antanaitis
Darius Kantaravičius
