Civilinė byla Nr. 3K-3-118-219/2018
Teisminio proceso Nr. 2-52-3-04453-2016-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.8; 2.6.8.9; 2.6.8.10
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. kovo 29 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Algio Norkūno (kolegijos pirmininkas) ir Vinco Versecko (pranešėjas),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo suinteresuoto asmens Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 6 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pasieniečių mokyklos ieškinį atsakovui K. S., trečiasis asmuo Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dėl mokymo išlaidų atlyginimo priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių su mokymu susijusių išlaidų atlyginimą neištarnavus vidaus tarnyboje sutartyje nustatyto laiko, aiškinimo ir taikymo.
Ieškovė Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Pasieniečių mokykla prašė priteisti iš atsakovo K. S. 4679,82 Eur mokymo išlaidų, 5 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Nurodė, kad 2011 m. rugpjūčio 29 d. Stojimo į vidaus tarnybą sutartimi (pirminis profesinis mokymas) Nr. 10-63/10-65, sudaryta tarp ieškovės, atsakovo ir trečiojo asmens, atsakovas įsipareigojo atlyginti ieškovei su jo mokymu susijusias išlaidas, jeigu įdarbinus bus atleistas iš vidaus tarnybos jo paties prašymu ar dėl jo kaltės, neištarnavęs Sutarties 2.5 punkte nustatyto laiko ar atleistas kitais neigiamais pagrindais (Sutarties 2.6, 2.6.2 punktai). Tokiu atveju kursantas privalo per 6 mėnesius atlyginti mokyklai su jo mokymu susijusias išlaidas (Sutarties 3 punktas). VSAT Pagėgių rinktinės vado 2015 m. gruodžio 8 d. įsakymu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos 2003 m. balandžio 29 d. įstatymu Nr. IX-1538 patvirtinto vidaus tarnybos statuto (toliau – Vidaus tarnybos statutas) 53 straipsnio 1 dalies 14 punktu, atsakovas buvo atleistas iš vidaus tarnybos. Atsakovas baigęs mokymo programą ir gavęs mokyklos baigimo diplomą ištarnavo vidaus tarnyboje 2 metus 9 mėnesius 16 dienų. Atsakovas per 6 mėn. nuo atleidimo iš vidaus tarnybos su jo mokymu susijusių išlaidų negrąžino. 2016 m. spalio 17 d. atsakovas sumokėjo 798,48 Eur.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
Vilniaus rajono apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 19 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai: priteisė iš atsakovo ieškovei 4679,82 Eur mokymo išlaidų atlyginimo ir 5 proc. metinių procesinių palūkanų.
Teismas nustatė, kad 2011 m. rugpjūčio 29 d. bylos šalių ir trečiojo asmens sudaryta Stojimo į vidaus tarnybą sutartimi ieškovė įsipareigojo mokyti ir sudaryti tinkamas sąlygas mokytis pagal Pasieniečių mokymo programos reikalavimus, garantuoti mokymo kokybę, užtikrinti socialines garantijas, nustatytas Vidaus tarnybos statute ir kituose teisės aktuose, suteikti kursantui vietą mokyklos bendrabutyje, pagal nustatytas normas aprūpinti uniformine apranga ir nustatyta tvarka mokėti stipendiją (Sutarties 1 punktas). Atsakovas (kursantas) įsipareigojo įvykdyti pasieniečio mokymo programos reikalavimus, laikytis Vidaus tarnybos statuto, mokyklos nuostatų, mokyklos vidaus tvarkos taisyklių ir kitų mokyklos veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, baigęs mokymąsi pagal Pasieniečių mokymo programą ir gavęs profesinio mokymo diplomą, įsidarbinti ir ištarnauti vidaus tarnyboje ne mažiau kaip 5 metus ir kt. (Sutarties 2 punktas). Sutarties 2.6.2 punktu atsakovas įsipareigojo atlyginti ieškovei su jo mokymu susijusias išlaidas, jeigu įdarbinus bus atleistas iš vidaus tarnybos jo paties prašymu ar dėl jo kaltės, neištarnavęs sutarties 2.5 punkte nustatyto laiko, t. y. 5 metų, ar atleistas kitais neigiamais pagrindais. Šias išlaidas įsipareigojo atlyginti per 6 mėnesius (Sutarties 3 punktas). Atsakovas nuo 2011 m. rugpjūčio 26 d. iki 2013 m. vasario 14 d. mokėsi Pasieniečių mokykloje, o ją baigęs įsidarbino VSAT Pagėgių rinktinės Sargybinių skyriaus pasieniečiu. 2015 m. gruodžio 8 d. įsakymu jam už buvimą 2015 m. lapkričio 25 d. darbo (mokymu) metu apsvaigusiam nuo alkoholio paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš vidaus tarnybos nuo 2015 m. gruodžio 8 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. spalio 3 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-4085-756/2016 konstatavo, kad tarnybinė nuobauda atsakovui buvo paskirta teisėtai ir pagrįstai.
Teismas konstatavo, kad atsakovas neįvykdė Stojimo į vidaus tarnybą sutarties 2.5 punkte nustatyto įsipareigojimo ištarnauti vidaus tarnyboje ne mažiau kaip 5 metus, iš vidaus tarnybos buvo atleistas dėl jo paties kaltės, tai sudaro pagrindą priteisti iš atsakovo ieškovės patirtas jo mokymosi išlaidas (Sutarties 1.9, 2.6.2 punktai). Nagrinėjamu atveju atsakovas įsidarbinęs ištarnavo tik 2 metus 9 mėnesius ir 16 dienų.
Ieškovė turėjo iš viso 5478,30 Eur atsakovo mokymo išlaidų, kurias sudarė 2600,45 Eur pagal mokymo programą įvykdyto mokymo kurso kaina 2011–2013 m., 2381,05 Eur išmokėtos stipendijos 2011–2013 m., 496,80 Eur tarnybinės uniformos vertė.
Sutarties pasirašymo metu ir iki 2016 m. sausio 1 d. galiojusiose Vidaus tarnybos statuto redakcijose buvo nustatyta, jog privaloma stojimo į vidaus tarnybą sutarties sąlyga sudarant stojimo į vidaus tarnybą sutartį su asmeniu, laimėjusiu atranką į vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigą, – šio asmens įsipareigojimas mokytis, baigus mokymąsi ištarnauti vidaus tarnyboje ne mažiau kaip 5 metus, o jeigu jis bus pašalintas iš vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos arba baigęs mokymąsi atsisakys tarnauti vidaus tarnyboje, arba bus atleistas iš vidaus tarnybos jo paties prašymu ar dėl jo kaltės anksčiau, – atlyginti vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigai visas su jo mokymu susijusias išlaidas. Dėl to teismas atmetė atsakovo argumentus dėl mokymo išlaidų skaičiavimo proporcingai ištarnautam vidaus tarnyboje laikui.
Atsakovas neįrodinėjo, kad savo prievolę įvykdė tinkamai, nenuginčijo jo atleidimo iš tarnybos nepagrįstumo. Byloje nėra įrodymų, kad ieškovė netinkamai vykdė savo sutarties sąlygas, priešingai, įrodyta, kad atsakovas pagrįstai atleistas iš tarnybos dėl jo paties kaltės. Teismas neturi teisinio pagrindo laikyti sutarties sąlygą baudinėmis netesybomis, kurios draudžiamos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK), nes netesybas, mokamas baudos forma, reglamentuoja CK 6.71 straipsnio 2 dalis.
Teismų praktikoje atsakovui išmokėta stipendija vertintina kaip tiesioginės su jo mokymu Pasieniečių mokykloje susijusios ieškovės patirtos išlaidos (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1609-450/2016; Panevėžio apygardos teismo 2013 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-830-425/2013). Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymo 32 straipsnyje nustatyta, kad mokiniams, kurie mokosi pagal profesinio mokymo programas, siekdami įgyti pirmąją kvalifikaciją, ir vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigų mokiniams Vyriausybės nustatyta tvarka gali būti mokamos stipendijos ir teikiama kita materialinė parama. Šio įstatymo 31 straipsnio 1 dalyje nustatyta, iš kokių lėšų susidaro išlaidos, susijusios su profesiniu mokymu: mokymo lėšos, ūkio lėšos, kompetencijų vertinimo lėšos, materialinės paramos lėšos ir kita. Taigi, į mokymo išlaidas įeina ir stipendija, kaip parama, mokama studentui jo mokymosi laikotarpiu. Nėra pagrindo teigti, kad atsakovui buvo mokama socialinę paskirtį turinti stipendija, kuri nepriskirtina prie išlaidų, tiesiogiai susijusių su pareigūno mokymu.
Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal atsakovo apeliacinį skundą, 2017 m. rugsėjo 6 d. nutartimi Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 19 d. sprendimą pakeitė, priteisė iš atsakovo ieškovei 555,08 Eur mokymo išlaidų atlyginimo ir 5 proc. metinių procesinių palūkanų.
Apeliacinės instancijos teismas vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMzMvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-133/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-133/2009">3K-3-133/2009</a> ir 2015 m. spalio 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-536-695/2015 pateiktais išaiškinimas ir padarė išvadą, kad mokymosi išlaidų atlyginimo dydis turi būti proporcingai susietas su ištarnautu laiku vidaus tarnyboje, išlaidų atlyginimas turi būti siejamas ne su visos tarnybos trukme (tiek mokymosi, tiek ištarnavimo vidaus tarnyboje), o su tarnybos trukme po mokslų baigimo, tuo atveju, kai prašoma priteisti su mokymu susijusias išlaidas, stipendija nėra priteisiama, išskyrus jei yra Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 663, 736 straipsniuose nustatyti pagrindai. Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad yra pagrindas pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir kompensuotiną mokymosi išlaidų atlyginimo dydį ieškovui apskaičiuoti proporcingai ieškovo ištarnautam vidaus tarnyboje laikui po mokslų baigimo.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 6 d. nutarties dalį dėl atsakovui nustatyto mokymo išlaidų dydžio, neįtraukiant į šias išlaidas buvusiam kursantui išmokėtos stipendijos dalies, apskaičiuotos atsižvelgiant į proporcingai buvusio kursanto ištarnautą laiką vidaus tarnyboje, ir perduoti šią bylos dalį iš naujo nagrinėti Vilniaus apygardos teismui. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Vilniaus apygardos teismas klaidingai kvalifikavo ginčo teisinius santykius, todėl nepagrįstai ir netinkamai ginčui išspręsti taikė teisės normas, nesusijusias su ginčo dalyku. Pagal Profesinio mokymo įstatymo 31, 32 straipsnius į mokymo išlaidas įeina ir stipendija, kuri asmeniui kaip parama mokama jo mokymosi laikotarpiu. Tai, kad stipendija priskiriama mokymo išlaidoms, nustato ir Pasieniečių mokyklos kursantų mokymo išlaidų apskaičiavimo ir apskaitos tvarkos aprašo, patvirtinto VSAT vado 2009 m. gruodžio 17 d. įsakymu Nr. 4-845, 3.2 punktas. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. spalio 7 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Vidaus reikalų ir pataisos pareigūnų profesinio mokymo įstaigų profesinio mokymo lėšų skaičiavimo vienam mokiniui metodikos (toliau – Metodika) 14 punkte nustatyta, kad mokyklai atlyginamos su kursanto mokymu susijusios išlaidos (AI) apskaičiuojamos proporcingai asmens ištarnautam laikui pagal formulę: AI = (MLviso laik. + ST + B) × K, kur ST – kursantui per visą profesinio mokymo laikotarpį sumokėta stipendija eurais. Sisteminis paminėtų teisės aktų nuostatų vertinimas leidžia daryti išvadą, kad stipendija, kuri buvo išmokėta vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigoje besimokiusiam asmeniui, yra priskiriama prie mokymo išlaidų, tačiau apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas ginčą, nevertino ir nenagrinėjo nurodytų teisės aktų nuostatų, o vadovavosi tik Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-536-695/2015 suformuota praktika, kad stipendija, kaip viena paramos studentams formų, nepriskirtina prie išlaidų, tiesiogiai susijusių su studento mokymu, profesiniu parengimu ar kvalifikacijos kėlimu. Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymas ir Profesinio mokymo įstatymas reglamentuoja visiškai skirtingas pagal savo statusą ir paskirtį stipendijas, todėl darytina išvada, kad apeliacinės instancijos teismas, ginčo daliai dėl stipendijos priskyrimo prie mokymo išlaidų taikydamas netinkamus, t. y. ginčo dalyko nereglamentuojančius, teisės aktus, priėmė neteisėtą sprendimą, pažeisdamas CPK 263 straipsnio 1 dalį.
Nei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMzMvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-133/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-133/2009">3K-3-133/2009</a>, nei 2015 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-536-695/2015 negali būti laikomos tinkamais teisminiais precedentais, kuriuos taikant būtų galima spręsti iškilusį teisinį ginčą, nes vienu atveju skiriasi faktinės bylų aplinkybės, o kitu atveju nagrinėjant ginčą buvo taikoma netinkama, ginčo dalyko nereguliuojanti teisė. Nagrinėdami analogiškas bylas dėl mokymo lėšų priteisimo, teismai, vadovaudamiesi profesinį mokymą reglamentuojančiais teisės aktais, ginčo bylose priima kardinaliai skirtingus sprendimus.
Trečiasis asmuo sutinka su ginčijamo sprendimo dalimi dėl mokymosi išlaidų atlygintino dydžio proporcingo susiejimo su ištarnautu laiku vidaus tarnyboje.
Ieškovė Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pasieniečių mokykla prisideda prie kasacinio skundo.
Atsakovas K. S. atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
Tiek Mokslo ir studijų įstatymo 76 straipsnio 1 dalies 4 punkte, tiek Profesinio mokymo įstatymo 32 straipsnio 1 dalyje stipendijos įvardijamos kaip viena iš paramos formų, todėl nėra pagrindo teigti, kad minėtuose įstatymuose nustatytos skirtingos pagal savo statusą ir paskirtį stipendijos. Pagal Stojimo į vidaus tarnybą sutartį ieškovė siekė, kad atsakovas laikytųsi jos nustatytos vidaus tvarkos, vykdytų įsakymus, todėl atsakovas turėjo daugiau su tuo susijusių nepatogumų, suvaržymų nei kiti profesinio išsilavinimo siekiantys asmenys. Tai atitinka privalomų kompensuoti tarnybos ypatumų apibūdinimą, pateiktą Vidaus tarnybos statuto 3 straipsnio 7 dalyje. Kadangi atsakovui išmokėtos stipendijos paskirtis yra kompensacinė, stipendija negali būti išieškota. Ieškovė ne tik patyrė išlaidas, bet ir gavo naudą, susijusią su tuo, kad atsakovas pakluso jos įsakymams ir vykdė Vidaus tarnybos statuto reikalavimus. CK 6.249 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad kai dėl to paties veiksmo atsirado ir žala, ir nauda nukentėjusiam asmeniui, tai gauta nauda nepažeidžiant protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijų gali būti įskaitoma į nuostolius.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl neištarnavus nustatyto laiko vidaus tarnybos pareigūnų profesinio mokymo atlygintinų išlaidų sudėties
Kasaciniame skunde keliamas klausimas dėl vidaus reikalų profesinio mokymo kursantui mokėtos stipendijos kvalifikavimo kaip su jo mokymu susijusių išlaidų, kurias neištarnavęs nustatyto laiko pareigūnas yra įsipareigojęs atlyginti profesinio mokymo įstaigai. Pažymėtina, kad trečiasis asmuo kasaciniame skunde nekelia klausimo dėl atlygintinų išlaidų proporcingumo neištarnautam laikui.
Byloje nustatyta, kad 2011 m. rugpjūčio 29 d. Stojimo į vidaus tarnybą sutartimi (pirminis profesinis mokymas) Nr. 10-63/10-65, sudaryta tarp ieškovės, atsakovo ir trečiojo asmens, atsakovas įsipareigojo atlyginti ieškovei su jo mokymu susijusias išlaidas, jeigu įdarbinus bus atleistas iš vidaus tarnybos jo paties prašymu ar dėl jo kaltės, neištarnavęs Sutarties 2.5 punkte nustatyto laiko ar atleistas kitais neigiamais pagrindais (Sutarties 2.6, 2.6.2 punktai). Taigi, atsakovo prievolė atlyginti ieškovei su jo mokymu susijusias išlaidas yra sutartinė. Sutartinių prievolių esminis bruožas yra tai, kad jos atsiranda dėl šalių valios, t. y. sudarydamos sutartį šios savanoriškai prisiima tarpusavio teises ir pareigas bei sukuria prievolinius teisinius santykius (CK 1.63 straipsnio 1, 6, 7 dalys, 6.154 straipsnis).
Sutartimi yra nustatyta, kad išieškomos išlaidos, kurios sutartyje yra vadinamos kaip „visos su mokymu susijusios išlaidos“ (3 punktas) ar „su mokymu susijusios išlaidos“ (2.6, 7.2 punktai), tačiau nei šiose, nei kitose sutarties sąlygose nedetalizuota, kas jas sudaro. Ginčas byloje kilo dėl šių sutarties sąlygų aiškinimo, nes šalys skirtingai traktuoja, ar atsakovui mokėta stipendija sudaro su jo mokymu susijusias išlaidas. Sutarties sąlygų turinys nustatomas pagal jų aiškinimo taisykles.
Sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose bei suformuotos gausioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, aiškindamas sutartį, pirmenybę turi teikti šalių tikrajai valiai, tikriesiems jų ketinimams sudarant sutartį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-212/2012; 2013 m. liepos 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-421/2013; 2015 m. kovo 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-145-219/2015; kt.). Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu, aiškinant sutarties sąlygas būtina atsižvelgti ne tik į jų lingvistinę reikšmę, bet ir įvertinti sutarties šalių elgesį, jų subjektyvią nuomonę dėl sutarties sąlygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sąlygų suvokimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-22/2009; 2013 m. kovo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-120/2013; kt.). Taip pat pabrėžtina, kad sudarytos sutartys turi būti vykdomos taip, kaip jose nustatyta (CK 6.200 straipsnis).
Aiškinant sutartį turi būti įvertintos buvusios jos sudarymo metu sąlygos. Tai gali būti tuo metu galioję įstatymai ar kitokie teisės aktai, kurie reglamentavo atitinkamus santykius (pavyzdžiui, švietimo finansavimo, paramos mokiniams ar studentams klausimus) ir (ne)buvo nurodyti sutartyje. Sutarties sąlygoms aiškinti gali būti naudojamos įstatymų ar kitų teisės aktų nuostatos, kurios reglamentavo atitinkamus teisinius santykius tuo metu, kai buvo sudaroma sutartis, nes manytina, kad šalys sutartyje nedetalizuotas sąlygas traktavo taip, kaip jos paprastai suprantamos tuo metu galiojančioje teisėje. Atskirais atvejais gali būti atsižvelgiama į vėliau priimtų teisės aktų nuostatas, jeigu būtų pagrindas spręsti, kad vėliau priimtos teisės aktų nuostatos tik patikslino sutarties sudarymo metu galiojusias nuostatas. Esmingai pasikeitusių teisės aktų nuostatų nebūtų pagrindo taikyti, nes tokio turinio taisyklės negaliojo sutarties sudarymo metu ir jų taikymas vėlesnio aiškinimo metu gali būti vertinamas kaip siurprizinis, netikėtas ir todėl nesąžiningas (CK 6.193 straipsnio 1 dalis).
Vidaus tarnybos statuto 9 straipsnio (straipsnio redakcija, galiojusi nuo 2006 m. lapkričio 1 d. iki 2016 m. sausio 1 d.) 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad stojimo į vidaus tarnybą sutartimi kursantas įsipareigoja laikytis Statuto ir kitų teisės aktų kursantams nustatytų reikalavimų, atlikti jam pavestas pareigas, vidaus reikalų profesinio mokymo įstaiga ar kita švietimo įstaiga įsipareigoja sudaryti asmeniui tinkamas mokymosi sąlygas, o vidaus reikalų centrinė įstaiga įsipareigoja užtikrinti, kad baigęs vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigą kursantas ar kitą švietimo įstaigą baigęs asmuo bus paskirtas į jo išsilavinimą ir profesiją atitinkančias pareigas atitinkamoje vidaus reikalų įstaigoje, sudaryti jam tinkamas tarnybos sąlygas, užtikrinti pareigūno teises, socialines garantijas, nustatytas Statute ir kituose įstatymuose. Šio straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinta privaloma stojimo į vidaus tarnybą sutarties sąlyga – kursanto įsipareigojimas mokytis, baigus mokymąsi ištarnauti vidaus tarnyboje ne mažiau kaip 5 metus, o jeigu jis bus pašalintas iš vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos arba baigęs mokymąsi atsisakys tarnauti vidaus tarnyboje, arba bus atleistas iš vidaus tarnybos jo paties prašymu ar dėl jo kaltės anksčiau, atlyginti vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigai visas su jo mokymu susijusias išlaidas. Vidaus tarnybos statute nedetalizuota, kas sudaro su pareigūno mokymu susijusias išlaidas.
Pagal Profesinio mokymo įstatymo 31 straipsnio 1 dalį (dalies redakcija, galiojusi nuo 2009 m. rugpjūčio 4 d. iki 2018 m. vasario 1 d.) lėšas, skirtas profesiniam mokymui, sudaro, be kita ko, materialinės paramos lėšos. Šio įstatymo 32 straipsnio (straipsnio redakcija, galiojusi nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2015 m. rugsėjo 1 d.) nurodyta, kad vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigų mokiniams Vyriausybės nustatyta tvarka gali būti mokamos stipendijos ir teikiama kita materialinė parama.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 17 d. nutarimu Nr. 1391 patvirtinto Stipendijos mokėjimo ir materialinės paramos skyrimo vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigų mokiniams tvarkos aprašo (redakcija, galiojusi nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2015 m. rugsėjo 1 d.) 3 punkte nustatyta, kad vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos kiekvienais metais stipendijų fondą skaičiuoja 100 procentų dieninio skyriaus kursantų, mokant 3,7 minimalaus gyvenimo lygio (toliau – MGL) dydžio stipendiją.
VSAT vado 2009 m. gruodžio 17 d. įsakymu Nr. 4-845 patvirtinto Pasieniečių mokyklos kursantų mokymo išlaidų apskaičiavimo ir apskaitos tvarkos aprašo 3.2 punkte nustatyta, kad mokymo išlaidas sudaro, be kita ko, išmokėta stipendija.
Apibendrinant nurodytą teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad vidaus reikalų profesinis mokymas pasižymi tam tikra specifika, atsižvelgiant į tai, kad jis skirtas parengti viešojo saugumo pareigūnams, reikalingiems valstybės funkcijoms įgyvendinti. Dėl to, siekdama užtikrinti pareigūnų poreikio atitinkamose tarnybose patenkinimą, valstybė teisės aktais yra nustačiusi tam tikras motyvacines priemones vidaus reikalų profesinio mokymo kursantams – be kita ko, užtikrintą paskyrimą į išsilavinimą ir profesiją atitinkančias pareigas atitinkamoje vidaus reikalų įstaigoje, 100 procentų dieninio skyriaus kursantų mokamą stipendiją, kuri yra kelis kartus didesnė nei kitose mokymo įstaigose (pvz., mokiniams, kurie mokosi pagal profesinio mokymo programas siekdami įgyti pirmąją kvalifikaciją, stipendijų fondas skaičiuojamas 70 procentų dieninio skyriaus mokinių, mokant 0,76 MGL dydžio stipendiją (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. rugpjūčio 10 d. nutarimu Nr. 876 patvirtinto Stipendijos mokėjimo ir materialinės paramos skyrimo mokiniui, kuris mokosi pagal profesinio mokymo programas siekdamas įgyti pirmąją kvalifikaciją, ir aukštesniųjų studijų studentui tvarkos aprašo (redakcija, galiojusi nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2011 m. liepos 20 d) 5 punktas). Taigi vidaus reikalų profesinių mokyklų kursantams mokama stipendija yra kitokios teisinės prigimties, nei aukštųjų mokyklų studentams mokamos socialinės, skatinamosios ir studijų stipendijos, kurias iš savo ar rėmėjų lėšų skiria aukštosios mokyklos. Mokslo ir studijų įstatymas šalių santykiams netaikytinas, nes juo nustatytos stipendijos yra kitokios prigimties ir šis įstatymas reglamentuoja aukštąjį mokslą, o ne profesinio mokymo santykius. Vadovaujantis tuo, kas nurodyta, byloje nėra pagrindo vadovautis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-536-695/2015 ir 2009 m. balandžio 6 d. nutartyje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMzMvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-133/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-133/2009">3K-3-133/2009</a> suformuota praktika dėl Mokslo ir studijų įstatymo taikymo sprendžiant dėl stipendijos priteisimo iš vidaus reikalų profesinio mokymo santykių.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad sistemiškai aiškinant šalių santykius sutarties sudarymo metu reglamentavusių teisės aktų nuostatas darytina išvada, kad vidaus reikalų profesinio mokymo kursantui mokama stipendija priskirtina su jo mokymu susijusioms išlaidoms, kurias atsakovas, neištarnavęs nustatyto laiko, įsipareigojo atlyginti ieškovei. Neįvykdęs savo įsipareigojimo – neištarnavęs vidaus tarnyboje sutartyje nustatyto laiko – pareigūnas privalo grąžinti išskirtinę dėl jo mokymosi būtent vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigoje gautą naudą.
Atkreiptinas dėmesys taip pat ir į teisės aktus, įsigaliojusius po bylos šalių sutarties sudarymo, kuriuose expressis verbis (aiškiais žodžiais, tiesiogiai) įtvirtinta, kad kursantams mokama stipendija priskirtina prie atlygintinų vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigai su mokymu susijusių išlaidų. Pažymėtina, kad šios teisės aktų nuostatos nekeičia ankstesnio teisinio reglamentavimo iš esmės, o tik detalizuoja anksčiau galiojusias nuostatas. Nuo 2016 m. sausio 1 d. įsigaliojusio Vidaus tarnybos statuto 10 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad atlygintinos vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigai su mokymu susijusios išlaidos apskaičiuojamos vadovaujantis Vyriausybės patvirtinta vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigų profesinio mokymo lėšų skaičiavimo vienam mokiniui metodika. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. spalio 7 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Vidaus reikalų ir pataisos pareigūnų profesinio mokymo įstaigų profesinio mokymo lėšų skaičiavimo vienam mokiniui metodikos 14 punkte nustatyta, kad mokyklai atlyginamos su kursanto mokymu susijusios išlaidos (AI) apskaičiuojamos proporcingai asmens ištarnautam laikui pagal formulę: AI = (MLviso laik. + ST + B) × K, kur ST – kursantui per visą profesinio mokymo laikotarpį sumokėta stipendija eurais.
Dėl procesinės bylos baigties
Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai ginčo santykiams taikė Mokslo ir studijų įstatymą, spręsdamas dėl priteistino išlaidų, susijusių su atsakovo mokymu, atlyginimo dydžio. Tai sudaro pagrindą iš esmės tenkinti kasacinį skundą ir pakeisti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinius sprendimus (CPK 359 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 4 dalis).
Minėta, kad trečiasis asmuo sutinka su apeliacinės instancijos teismo nutarties dalimi dėl mokymosi išlaidų atlygintino dydžio proporcingo susiejimo su ištarnautu laiku vidaus tarnyboje. Šiuo aspektu byloje pagrįstai vadovautasi kasacinio teismo išaiškinimais, kad atlygintinos išlaidos skaičiuotinos proporcingai atsakovo ištarnautam laikui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-536-695/2015 ir 2009 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMzMvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-133/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-133/2009">3K-3-133/2009</a>). Pažymėtina, kad proporcingumo principas expressis verbis įtvirtintas ir nuo 2016 m. sausio 1 d. įsigaliojusios redakcijos Vidaus tarnybos statuto 10 straipsnio 2 dalyje, kurioje nustatyta, jog privaloma stojimo į vidaus tarnybą sutarties sąlyga yra, be kita ko, įsipareigojimas atlyginti su mokymu susijusias išlaidas proporcingai ištarnautam vidaus tarnyboje laikui.
Byloje nustatyta, kad atsakovas vidaus tarnyboje ištarnavo 1028 dienas (2 metai, 9 mėnesiai, 16 dienų), o pagal sutartį turėjo ištarnauti 1826 dienas (5 metus), liko neištarnavęs 798 dienas, taigi ieškovei iš atsakovo priteistina 1040,57 Eur dalis jam išmokėtos stipendijos kaip išlaidų, susijusių su jo mokymu, atlyginimas (798 × 2381,05 Eur / 1826 = 1040,57 Eur).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Atsižvelgiant į tai, kad galutinai išsprendus šalių ginčą tenkinama 34 procentai ieškovės reikalavimo, tai valstybei iš atsakovo priteista žyminio mokesčio ir išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, pirmosios instancijos teisme suma didintina iki 48,55 Eur (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Atitinkamai atsakovui priteistas bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimas mažinamas iki 422,53 Eur.
Kadangi trečiasis asmuo buvo atleistas nuo žyminio mokesčio už kasacinį skundą, tai, patenkinus kasacinį skundą, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 31 Eur žyminio mokesčio (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 29 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kasacinis teismas patyrė 4,57 Eur tokių išlaidų. Patenkinus kasacinį skundą, šios bylinėjimosi išlaidos valstybei priteistinos iš atsakovo (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis). Taigi iš viso iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 84,12 Eur.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 6 d. nutartį ir Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 19 d. sprendimą bei šio sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Ieškinį tenkinti iš dalies – priteisti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pasieniečių mokyklai (j. a. k. 111961834) iš atsakovo K. S. (duomenys neskelbtini) 1595,65 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus devyniasdešimt penkis Eur 65 ct)“.
Priteisti K. S. (duomenys neskelbtini) iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pasieniečių mokyklos (j. a. k. 111961834) 422,53 Eur (keturis šimtus dvidešimt du Eur 53 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti valstybei iš K. S. (duomenys neskelbtini) 84,12 Eur (aštuoniasdešimt keturis Eur 12 ct) žyminio mokesčio ir išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo (ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Alė Bukavinienė
Algis Norkūnas
Vincas Verseckas
