Civilinė byla Nr. 3K-3-117-695/2018
Teisminio proceso Nr. 2-52-3-00446-2016-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.8; 2.6.8.9; 2.6.8.10
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. kovo 29 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Algio Norkūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Vinco Versecko,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pasieniečių mokyklos kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. birželio 22 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pasieniečių mokyklos ieškinį atsakovei R. A. dėl mokymo išlaidų atlyginimo priteisimo, trečiasis asmuo Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių asmens prievolę atlyginti mokyklai patirtas mokymo išlaidas, kai asmuo, baigęs mokymo programą ir gavęs mokyklos baigimo profesinio mokymo pažymėjimą, neištarnauja vidaus tarnyboje viso sutarto laiko, aiškinimo ir taikymo.
Ieškovė prašo iš atsakovės priteisti 2477,45 Eur mokymo išlaidų atlyginimo ir 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Ieškovė nurodė, kad ji, atsakovė ir trečiasis asmuo sudarė stojimo į vidaus tarnybą sutartį, pagal kurią atsakovė sutartimi įsipareigojo atlyginti mokyklai su jos mokymu susijusias išlaidas, jeigu bus atleista iš vidaus tarnybos jos pačios prašymu ar dėl jos kaltės, neištarnavusi sutarties sutartyje nustatyto laiko. Atsakovė vidaus tarnyboje tarnavo 4 metus ir 5 mėnesius. Ji raštu buvo informuota dėl skolos, taip pat jai buvo nurodytas terminas savanoriškai atlyginti mokyklai visas su mokymu susijusias išlaidas, t. y. 2657,45 Eur. Atsakovė sumokėjo 180 Eur, o likusios skolos dalies negrąžino.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
Vilniaus rajono apylinkės teismas 2016 m. gegužės 30 d. sprendimu ieškovės ieškinį patenkino – priteisė iš atsakovės ieškovei 2477,45 Eur mokymo išlaidų atlyginimo, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2016 m. vasario 9 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pasieniečių mokykla (toliau – ir mokykla), atsakovė R. A. 2009 m. vasario 4/23 d. sudarė Stojimo į vidaus tarnybą sutartį Nr. 10-1/10-2 (toliau – Sutartis). Atsakovė pagal sutartį įsipareigojo po mokyklos baigimo įsidarbinti ir ištarnauti vidaus tarnyboje ne mažiau kaip 5 metus (Sutarties 4.5 punktas); atlyginti mokyklai su jos mokymu susijusias išlaidas, jeigu bus atleista iš vidaus tarnybos jos pačios prašymu ar dėl jos kaltės neištarnavusi vidaus tarnyboje 5 metų (Sutarties 4.6.7 punktas). Pagal Sutarties 4.6 punktą nustatytais atvejais atsakovė įsipareigojo per 6 mėnesius atlyginti mokyklai su jos mokymu susijusias išlaidas. Sutarties 2, 2.6, 2.6.7 punktuose nustatyta, kad mokykla įsipareigoja įstatymų nustatyta tvarka išieškoti iš kursanto visas su jo mokymu susijusias išlaidas, jei kursantas bus atleistas iš vidaus tarnybos jo paties prašymu ar dėl jo kaltės, jei vidaus tarnyboje bus ištarnavęs mažiau kaip 5 metus. Atsakovė iš vidaus tarnybos atleista 2014 m. gruodžio 30 d. (jos pačios prašymu). Atsakovė mokykloje mokėsi nuo 2009 m. vasario 2 d. iki 2010 m. liepos 29 d., jai iš viso išmokėta 2657,45 Eur stipendija. Atsakovė atlygino ieškovei 180 Eur mokymo išlaidų, todėl likusi skolos suma yra 2477,45 Eur.
Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 9 straipsnio 2 dalies 1 punktu, kuris nustatė, kad privaloma stojimo į vidaus tarnybą sutarties sąlyga – sudarant stojimo į vidaus tarnybą sutartį su asmeniu, laimėjusiu atranką į vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigą, – šio asmens įsipareigojimas mokytis, baigus mokymąsi ištarnauti vidaus tarnyboje ne mažiau kaip 5 metus, o jeigu jis bus pašalintas iš vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos arba baigęs mokymąsi atsisakys tarnauti vidaus tarnyboje, arba bus atleistas iš vidaus tarnybos jo paties prašymu ar dėl jo kaltės anksčiau, – atlyginti vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigai visas su jo mokymu susijusias išlaidas.
Iš Sutarties nuostatų matyti, kad 5 metų terminas turi būti skaičiuojamas nuo to laiko, kai atsakovė baigė mokymo programą ir gavo mokyklos baigimo pažymėjimą. Bylos duomenimis, atsakovė mokykloje mokėsi iki 2010 m. liepos 29 d., o iš vidaus tarnybos atleista 2014 m. gruodžio 30 d., todėl teismas įvertino, kad atsakovė neištarnavo viso 5 metų termino.
Teismas pažymėjo, kad bylos nagrinėjimo metu galiojančio Vidaus tarnybos statuto 10 straipsnio 2 dalies 1–3 punktai nustatė kitokias privalomas stojimo į vidaus tarnybą sutarčių sąlygas, t. y. kad asmuo nurodytais atvejais privalo įsipareigoti atlyginti vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigai su jo mokymu susijusias išlaidas proporcingai ištarnautam vidaus tarnyboje laikui. Naujos redakcijos Statutas įsigaliojo tik nuo 2016 m. sausio 1 d., o atsakovė Sutartį sudarė dar 2009 metų vasario mėnesį.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovės apeliacinį skundą, 2017 m. birželio 22 d. sprendimu Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 30 d. sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmetė.
Teisėjų kolegija pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo kasacinio teismo praktika panašiose bylose bei netinkamai aiškino tarp šalių sudarytos sutarties nuostatas. Kasacinio teismo išaiškinimu, sąvoka „ištarnauti“ pagal sutartį turi būti aiškinama sistemiškai kartu su kitomis sutarties sąlygomis, ištarnautą vidaus tarnyboje laiką siejant su mokyklos baigimo laiku, o tai reiškia, kad po mokslų baigimo būtina atvykti, įsidarbinti ir nuo tada ištarnauti 5 metus. Tokiu atveju išlaidų atlyginimas turi būti siejamas ne su visos tarnybos trukme (tiek mokymosi, tiek ištarnavimo vidaus tarnyboje), o su tarnybos trukme po mokslų baigimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNTM2LTY5NS8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-536-695/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-536-695/2015">e3K-3-536-695/2015</a>). Teisėjų kolegija pabrėžė, kad, vadovaujantis nurodyta kasacinio teismo praktika, mokymosi išlaidų atlyginimas šioje byloje turi būti siejamas su tarnybos trukme po mokslų baigimo, o mokymosi išlaidų atlyginimo dydis turi būti skaičiuojamas proporcingai ištarnautam vidaus tarnyboje laikui. Teismas nustatė, kad atsakovė vidaus tarnyboje ištarnavo 4 metus 5 mėnesius.
Spręsdama dėl stipendijos priteisimo teisėjų kolegija rėmėsi kasacinio teismo praktika. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyje yra pasisakęs, kad stipendija, kaip viena iš paramos studentams formų, nepriskirtina prie išlaidų, tiesiogiai susijusių su pareigūno mokymu, profesiniu parengimu ar kvalifikacijos kėlimu, nes tokia parama studentui studijų metu teikiama neatlygintinai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 6 d. nutartis Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMzMvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-133/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-133/2009">3K-3-133/2009</a>).
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai, pareiškimas dėl prisidėjimo prie kasacinio skundo
Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. birželio 22 d. sprendimą dėl atsakovei išmokėtos stipendijos nepriskyrimo prie mokymo išlaidų ir perduoti bylą dėl šios dalies iš naujo nagrinėti Vilniaus apygardos teismui. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Vilniaus apygardos teismas klaidingai kvalifikavo ginčo teisinius santykius, taikė teisės normas, nesusijusias su ginčo dalyku. Stipendija priskiriama prie materialinės paramos, teikiamos studentui (Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymo 32 straipsnis). Su profesiniu mokymu susijusias išlaidas sudaro mokymo lėšos, ūkio lėšos, kompetencijų vertinimo lėšos, materialinės paramos lėšos ir kita (Profesinio mokymo įstatymo 31 straipsnis). Tai, kad stipendija priskiriama mokymo išlaidoms, nustato ir Pasieniečių mokyklos kursantų mokymo išlaidų apskaičiavimo ir apskaitos tvarkos aprašas, patvirtintas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos vado 2009 m. gruodžio 17 d. įsakymu Nr. 4-845 „Dėl Pasieniečių mokyklos kursantų mokymo išlaidų apskaičiavimo ir apskaitos tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Tvarkos aprašas). Tvarkos aprašo 3 punkte nustatyta mokymo išlaidų struktūra, į kurią įeina ir išmokėta stipendija (Tvarkos aprašo 3.2 punktas). Vidaus reikalų ir pataisos pareigūnų profesinio mokymo įstaigų profesinio mokymo lėšų skaičiavimo vienam mokiniui metodikos, kuri buvo patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. spalio 7 d. nutarimu Nr. 1057, (toliau – Metodika) 14 punkte nurodoma, kad teisės aktuose nurodytais atvejais mokyklai atlyginamos su kursanto mokymu susijusios išlaidos (AI) apskaičiuojamos proporcingai asmens ištarnautam Kalėjimų departamente ar jam pavaldžiose įstaigose arba vidaus tarnyboje laikui pagal formulę: AI = (MLviso laik. + ST+B) x K, kur ST – kursantui per visą profesinio mokymo laikotarpį sumokėta stipendija eurais. Apeliacinės instancijos teismas visiškai nevertino nurodytų teisės aktų nuostatų.
Vilniaus apygardos teismas nepagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-536-695/2015 ir 2009 m. balandžio 6 d. nutartyje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMzMvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-133/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-133/2009">3K-3-133/2009</a> suformuota praktika, kad stipendija, kaip viena iš paramos studentams formų, nepriskirtina prie išlaidų, tiesiogiai susijusių su studento mokymu, profesiniu parengimu ar kvalifikacijos kėlimu. Pažymėtina, kad nurodytoje byloje kasacinis teismas tokią išvadą padarė aiškindamas Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo nuostatas, reglamentuojančias konkrečiai aukštųjų mokyklų studentams mokamų stipendijų statusą bei paskirtį. Mokslo ir studijų įstatymas ir Profesinio mokymo įstatymas reglamentuoja visiškai skirtingas pagal savo statusą ir paskirtį stipendijas. Sprendžiant stipendijos, išmokėtos vidaus tarnybos profesinės mokyklos buvusiam mokiniui, priskyrimo prie mokymo lėšų klausimą turi būti vadovaujamasi ne Mokslo ir studijų įstatymo nuostatomis, o specialiuoju įstatymu – Profesinio mokymo įstatymu. Šios civilinės bylos ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinės bylos Nr. e3K-536-695/2015 faktinės aplinkybės iš esmės yra analogiškos, tačiau civilinėje byloje Nr. e3K-536-695/2015 kilusį ginčą dėl stipendijos priskyrimo prie mokymo išlaidų kasacinis teismas nagrinėjo vadovaudamasis Mokslo ir studijų įstatymo nuostatomis bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMzMvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-133/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-133/2009">3K-3-133/2009</a>.
Vilniaus apygardos teismas taip pat nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMzMvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-133/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-133/2009">3K-3-133/2009</a>, kurioje ginčas kilo tarp Krašto apsaugos ministerijos ir buvusio Lietuvos karo akademijos studento, studijavusio ir baigusio atitinkamą aukštojo mokslo programą. Kilęs teisinis ginčas šioje byloje buvo nagrinėjamas taikant ir aiškinant Mokslo ir studijų įstatymą bei kitas aukštąjį mokslą reglamentuojančias teisės normas. Šios civilinės bylos faktinės aplinkybės nėra tapačios aplinkybėms, nurodytoms Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMzMvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-133/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-133/2009">3K-3-133/2009</a>, kadangi skiriasi teisinio ginčo subjektai ir ginčo objekto teisinio reglamentavimo apimtis.
Trečiasis asmuo sutinka su ginčijamo sprendimo dalimi dėl mokymosi išlaidų atlygintino dydžio proporcingo susiejimo su ištarnautu laiku vidaus tarnyboje.
Trečiasis asmuo prisideda prie ieškovės kasacinio skundo.
Atsakovė atsiliepime į kasacinį skundą prašo atmesti ieškovės kasacinį skundą, o Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. birželio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
Stipendijos mokamos studentams kaip parama mokymosi laikotarpiu, o tokia parama gali būti išieškoma tik esant Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 663, 736 straipsniuose nustatytiems pagrindams – jų šioje byloje nenustatyta. Pati ieškovė pažeidė savo sutartinius įsipareigojimus, todėl atsakovė neturėjo galimybių likti tarnyboje. Sutarties 6.3 punktas nustatė, kad Tarnyba įsipareigoja kursantą, baigusį Pasieniečio mokymo programą ir įgijusį pasieniečio kvalifikaciją, priimti į jo išsilavinimą ir profesiją atitinkančias pareigas tarnybos struktūriniuose padaliniuose, sudaryti tinkamas tarnybos sąlygas, užtikrinti pareigūno teises, socialines garantijas, nustatytas Vidaus tarnybos statute ir kituose teisės aktuose. 2009 metais buvo sumažintas darbo užmokestis statutiniams pareigūnams, taip iš esmės pabloginant ir atsakovės, atliekančios vidaus tarnybą, padėtį. Vidaus tarnybos statuto 3 straipsnio 8 dalis reglamentuoja, kad pagal teisėtų lūkesčių ir pagarbos įgytoms teisėms principą preziumuojama, jog asmenys, pasirinkdami vidaus tarnybą, yra įsitikinę, kad valstybė užtikrins savo pačios nustatytas pareigūnų teises ir socialines garantijas, todėl pagal šį Statutą bei kitus įstatymus pareigūnų teisėtai įgyta teisė į tam tikras socialines garantijas turi būti taikoma visam jų tarnybos laikui.
Vienašališkai sumažinus mokamą darbo užmokestį, dėl mažesnių gaunamų pajamų atsakovė negalėjo eiti pareigų, nes gaunamų pajamų nepakako pragyventi, būsto kreditui mokėti. Tai, kad atsakovė pažeidė Sutartį, lėmė ir pačios Tarnybos veiksmai.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl neištarnavus nustatyto laiko vidaus tarnybos pareigūnų profesinio mokymo atlygintinų išlaidų sudėties
Kasaciniame skunde keliamas klausimas dėl vidaus reikalų profesinio mokymo kursantei mokėtos stipendijos kvalifikavimo kaip su jos mokymu susijusių išlaidų, kurias neištarnavusi nustatyto laiko pareigūnė yra įsipareigojusi atlyginti profesinio mokymo įstaigai. Pažymėtina, kad trečiasis asmuo kasaciniame skunde sutinka dėl priteistinų atlygintinų išlaidų proporcingumo neištarnautam laikui.
Byloje nustatyta, kad 2009 m. vasario 4/23 d. šalys ir trečiasis asmuo sudarė trišalę Stojimo į vidaus tarnybą sutartį. Pagal ją atsakovė, baigusi mokymą ir gavusi atitinkamą baigimo dokumentą, įsipareigojo įsidarbinti policijos įstaigoje ir ištarnauti vidaus tarnyboje ne mažiau kaip penkerius metus. Taigi šalių teisės ir pareigos nustatytos sutartimi ir kai atsakovė ją pažeidė, jai kilo prievolė atlyginti mokymuisi išleistas lėšas šalių sudarytos sutarties pagrindu ir ši prievolė yra sutartinė. Sutartinių prievolių esminis bruožas yra tai, kad jos atsiranda dėl šalių valios, t. y. sudarydamos sutartį šios savanoriškai prisiima tarpusavio teises ir pareigas bei sukuria prievolinius teisinius santykius (CK 1.63 straipsnio 1, 6, 7 dalys, 6.154 straipsnis).
Sutartimi yra nustatyta, kad išieškomos išlaidos, kurios sutartyje yra vadinamos kaip „visos su mokymu susijusios išlaidos“ (2.6, 2.7 punktai) ar „su mokymu susijusios išlaidos“ (4.6, 5, 11 punktai), tačiau nei šiose, nei kitose sutarties sąlygose nedetalizuota, kas jas sudaro. Ginčas byloje kilo dėl šių sutarties sąlygų aiškinimo, kadangi šalys skirtingai traktuoja, ar mokiniui mokėta stipendija sudaro su jo mokymu susijusias išlaidas. Sutarties sąlygų turinys nustatomas pagal jų aiškinimo taisykles.
Sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose bei suformuotos gausioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, aiškindamas sutartį, pirmenybę turi teikti šalių tikrajai valiai, tikriesiems jų ketinimams sudarant sutartį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-212/2012; 2013 m. liepos 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-421/2013; 2015 m. kovo 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-145-219/2015; kt.). Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu, aiškinant sutarties sąlygas būtina atsižvelgti ne tik į jų lingvistinę reikšmę, bet ir įvertinti sutarties šalių elgesį, jų subjektyvią nuomonę dėl sutarties sąlygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sąlygų suvokimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-22/2009; 2013 m. kovo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-120/2013; kt.). Taip pat pabrėžtina, kad sudarytos sutartys turi būti vykdomos taip, kaip jose nustatyta (CK 6.200 straipsnis).
Aiškinant sutartį turi būti įvertintos buvusios jos sudarymo metu sąlygos. Tai gali būti tuo metu galioję įstatymai ar kitokie teisės aktai, kurie reglamentavo atitinkamus santykius (pavyzdžiui, švietimo finansavimo, paramos mokiniams ar studentams klausimus) ir (ne)buvo nurodyti sutartyje. Sutarties sąlygoms aiškinti gali būti naudojamos įstatymų ar kitų teisės aktų nuostatos, kurios reglamentavo atitinkamus teisinius santykius tuo metu, kai buvo sudaroma sutartis, nes manytina, kad šalys sutartyje nedetalizuotas sąlygas traktavo taip, kaip jos paprastai suprantamos tuo metu galiojančioje teisėje. Atskirais atvejais gali būti atsižvelgiama į vėliau priimtų teisės aktų nuostatas, jeigu būtų pagrindas spręsti, kad vėliau priimtos teisės aktų nuostatos tik patikslino sutarties sudarymo metu galiojusias nuostatas. Esmingai pasikeitusių teisės aktų nuostatų nebūtų pagrindo taikyti, nes tokio turinio taisyklės negaliojo sutarties sudarymo metu ir jų taikymas vėlesnio aiškinimo metu gali būti vertinamas kaip siurprizinis, netikėtas ir todėl nesąžiningas (CK 6.193 straipsnio 1 dalis).
Vidaus tarnybos statuto 9 straipsnio (straipsnio redakcija, galiojusi nuo 2006 m. lapkričio 1 d. iki 2016 m. sausio 1 d.) 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad stojimo į vidaus tarnybą sutartimi kursantas įsipareigoja laikytis Statuto ir kitų teisės aktų kursantams nustatytų reikalavimų, atlikti jam pavestas pareigas, vidaus reikalų profesinio mokymo įstaiga ar kita švietimo įstaiga įsipareigoja sudaryti asmeniui tinkamas mokymosi sąlygas, o vidaus reikalų centrinė įstaiga įsipareigoja užtikrinti, kad baigęs vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigą kursantas ar kitą švietimo įstaigą baigęs asmuo bus paskirtas į jo išsilavinimą ir profesiją atitinkančias pareigas atitinkamoje vidaus reikalų įstaigoje, sudaryti jam tinkamas tarnybos sąlygas, užtikrinti pareigūno teises, socialines garantijas, nustatytas Statute ir kituose įstatymuose. Šio straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinta privaloma stojimo į vidaus tarnybą sutarties sąlyga – kursanto įsipareigojimas mokytis, baigus mokymąsi ištarnauti vidaus tarnyboje ne mažiau kaip 5 metus, o jeigu jis bus pašalintas iš vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos arba baigęs mokymąsi atsisakys tarnauti vidaus tarnyboje, arba bus atleistas iš vidaus tarnybos jo paties prašymu ar dėl jo kaltės anksčiau, – atlyginti vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigai visas su jo mokymu susijusias išlaidas. Vidaus tarnybos statute nedetalizuota, kas sudaro su pareigūno mokymu susijusias išlaidas.
Pagal Profesinio mokymo įstatymo 31 straipsnio 1 dalį (dalies redakcija, galiojusi nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2018 m. vasario 1 d.) lėšas, skirtas profesiniam mokymui, sudaro, be kita ko, materialinės paramos lėšos. Šio įstatymo 32 straipsnio (straipsnio redakcija, galiojusi nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2015 m. rugsėjo 1 d.) nurodyta, kad vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigų mokiniams Vyriausybės nustatyta tvarka gali būti mokamos stipendijos ir teikiama kita materialinė parama.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 17 d. nutarimu Nr. 1391 patvirtinto Stipendijos mokėjimo ir materialinės paramos skyrimo vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigų mokiniams tvarkos aprašo (redakcija, galiojusi nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2015 m. rugsėjo 1 d.) 3 punkte nustatyta, kad vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos kiekvienais metais stipendijų fondą skaičiuoja 100 procentų dieninio skyriaus kursantų, mokant 3,7 minimalaus gyvenimo lygio (toliau vadinama – MGL) dydžio stipendiją.
Apibendrinant nurodytą teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad vidaus reikalų profesinis mokymas pasižymi tam tikra specifika, atsižvelgiant į tai, kad jis skirtas parengti viešojo saugumo pareigūnams, reikalingiems valstybės funkcijoms įgyvendinti. Dėl to, siekdama užtikrinti pareigūnų poreikio atitinkamose tarnybose patenkinimą, valstybė teisės aktais yra nustačiusi tam tikras motyvacines priemones vidaus reikalų profesinio mokymo kursantams – be kita ko, užtikrintą paskyrimą į išsilavinimą ir profesiją atitinkančias pareigas atitinkamoje vidaus reikalų įstaigoje, 100 procentų dieninio skyriaus kursantų mokamą stipendiją, kuri yra kelis kartus didesnė, nei kitose mokymo įstaigose (pvz., mokiniams, kurie mokosi pagal profesinio mokymo programas siekdami įgyti pirmąją kvalifikaciją, stipendijų fondas skaičiuojamas 70 procentų dieninio skyriaus mokinių, mokant 0,76 MGL dydžio stipendiją (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. rugpjūčio 10 d. nutarimu Nr. 876 patvirtinto Stipendijos mokėjimo ir materialinės paramos skyrimo mokiniui, kuris mokosi pagal profesinio mokymo programas siekdamas įgyti pirmąją kvalifikaciją, ir aukštesniųjų studijų studentui tvarkos aprašo (redakcija, galiojusi nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2011 m. liepos 20 d) 5 punktas). Taigi vidaus reikalų profesinių mokyklų kursantams mokama stipendija yra kitokios teisinės prigimties, nei aukštųjų mokyklų studentams mokamos socialinės, skatinamosios ir studijų stipendijos, kurias iš savo ar rėmėjų lėšų skiria aukštosios mokyklos. Mokslo ir studijų įstatymas šalių santykiams netaikytinas, nes juo nustatytos stipendijos yra kitokios prigimties ir šis įstatymas reglamentuoja aukštąjį mokslą, o ne profesinio mokymo santykius. Vadovaujantis tuo, kas nurodyta, byloje nėra pagrindo vadovautis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-536-695/2015 ir 2009 m. balandžio 6 d. nutartyje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMzMvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-133/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-133/2009">3K-3-133/2009</a> suformuota praktika dėl Mokslo ir studijų įstatymo taikymo sprendžiant dėl stipendijos priteisimo iš vidaus reikalų profesinio mokymo santykių.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad sistemiškai aiškinant šalių santykius sutarties sudarymo metu reglamentavusių teisės aktų nuostatas darytina išvada, kad vidaus reikalų profesinio mokymo kursantui mokama stipendija priskirtina su jo mokymu susijusioms išlaidoms, kurias atsakovas, neištarnavęs nustatyto laiko, įsipareigojo atlyginti ieškovei. Neįvykdęs savo įsipareigojimo – neištarnavęs vidaus tarnyboje sutartyje nustatyto laiko – pareigūnas privalo grąžinti išskirtinę dėl jo mokymosi būtent vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigoje gautą naudą.
Atkreiptinas dėmesys taip pat ir į teisės aktus, įsigaliojusius po bylos šalių sutarties sudarymo, kuriuose expressis verbis (aiškiais žodžiais, tiesiogiai) įtvirtinta, kad kursantams mokama stipendija priskirtina prie atlygintinų vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigai su mokymu susijusios išlaidų. Pažymėtina, kad šios teisės aktų nuostatos nekeičia ankstesnio teisinio reglamentavimo iš esmės, o tik detalizuoja anksčiau galiojusias nuostatas. VSAT vado 2009 m. gruodžio 17 d. įsakymu Nr. 4-845 patvirtinto Pasieniečių mokyklos kursantų mokymo išlaidų apskaičiavimo ir apskaitos tvarkos aprašo 3.2 punkte nustatyta, kad mokymo išlaidas sudaro, be kita ko, išmokėta stipendija. Nuo 2016 m. sausio 1 d. įsigaliojusio Vidaus tarnybos statuto 10 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad atlygintinos vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigai su mokymu susijusios išlaidos apskaičiuojamos vadovaujantis Vyriausybės patvirtinta vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigų profesinio mokymo lėšų skaičiavimo vienam mokiniui metodika. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. spalio 7 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Vidaus reikalų ir pataisos pareigūnų profesinio mokymo įstaigų profesinio mokymo lėšų skaičiavimo vienam mokiniui metodikos 14 punkte nustatyta, kad mokyklai atlyginamos su kursanto mokymu susijusios išlaidos (AI) apskaičiuojamos proporcingai asmens ištarnautam laikui pagal formulę: AI = (MLviso laik. + ST + B) × K, kur ST – kursantui per visą profesinio mokymo laikotarpį sumokėta stipendija, eurais.
Dėl procesinės bylos baigties
Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai ginčo santykiams taikė Mokslo ir studijų įstatymą, spręsdamas dėl priteistino išlaidų, susijusių su atsakovo mokymu, atlyginimo dydžio. Tai sudaro pagrindą iš esmės tenkinti kasacinį skundą ir panaikinti apeliacinės instancijos teismo sprendimą, o pirmosios instancijos – pakeisti (CPK 359 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 4 dalis).
Minėta, kad trečiasis asmuo sutinka su apeliacinės instancijos teismo sprendimo dalimi dėl mokymosi išlaidų atlygintino dydžio proporcingo susiejimo su ištarnautu laiku vidaus tarnyboje. Šiuo aspektu byloje pagrįstai vadovautasi kasacinio teismo išaiškinimais, kad atlygintinos išlaidos skaičiuotinos proporcingai atsakovo ištarnautam laikui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-536-695/2015 ir 2009 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMzMvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-133/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-133/2009">3K-3-133/2009</a>). Pažymėtina, kad proporcingumo principas expressis verbis įtvirtintas ir nuo 2016 m. sausio 1 d. įsigaliojusios redakcijos Vidaus tarnybos statuto 10 straipsnio 2 dalyje, kurioje nustatyta, jog privaloma stojimo į vidaus tarnybą sutarties sąlyga yra, be kita ko, įsipareigojimas atlyginti su mokymu susijusias išlaidas proporcingai ištarnautam vidaus tarnyboje laikui.
Byloje nustatyta, kad atsakovė vidaus tarnyboje ištarnavo 1615 dienų (4 metai, 5 mėnesiai), o pagal sutartį turėjo ištarnauti 1826 dienas (5 metus), liko neištarnavusi 211 dienų, taigi ieškovei iš atsakovės priteistina 127,08 Eur dalis jai išmokėtos stipendijos kaip išlaidų, susijusių su jos mokymu, atlyginimas (211 × 2657,45 Eur / 1826 – 180 Eur = 127,08 Eur).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Atsižvelgiant į tai, kad galutinai išsprendus šalių ginčą tenkinama 5,13 proc. ieškovės reikalavimo, tai valstybei iš atsakovės priteista žyminio mokesčio ir išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios instancijos teisme, suma mažintina iki 0,40 Eur (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
Taip pat proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai atsakovei priteistinas išlaidų advokato pagalbai ruošiant atsiliepimą į ieškinį atlyginimas. Atsakovei taip pat priteistina žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą, dalis. Taigi iš viso atsakovei iš ieškovės priteistina 290,31 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose atlyginimo.
Kadangi trečiasis asmuo buvo atleistas nuo žyminio mokesčio už kasacinį skundą, tai, patenkinus kasacinį skundą, iš atsakovės į valstybės biudžetą priteistina 20 Eur žyminio mokesčio (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 29 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kasacinis teismas patyrė 4,14 Eur tokių išlaidų. Patenkinus kasacinį skundą, šios bylinėjimosi išlaidos valstybei priteistinos iš atsakovo (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis). Taigi iš viso valstybei iš atsakovės priteistina 24,54 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktais, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 22 d. sprendimą panaikinti, Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 30 d. sprendimą pakeisti jo rezoliucinę dalį išdėstant taip:
„Ieškinį tenkinti iš dalies – priteisti iš atsakovės R. A. (duomenys neskelbtini) ieškovei Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pasieniečių mokyklai (j. a. k. 111961834) 127,08 Eur (vieną šimtą dvidešimt septynis Eur 8 ct) mokymo išlaidų ir 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2016 m. vasario 9 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo“.
Priteisti iš ieškovės Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pasieniečių mokyklos (j. a. k. 111961834) atsakovei R. A. (duomenys neskelbtini) 290,31 Eur (du šimtus devyniasdešimt Eur 31 ct) bylinėjimosi išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose atlyginimo.
Priteisti iš atsakovės R. A. (duomenys neskelbtini) 24,54 Eur (dvidešimt keturis Eur 54 ct) žyminio mokesčio ir išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo valstybei (ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Alė Bukavinienė
Algis Norkūnas
Vincas Verseckas
