M. K. pagal BK 284 str., 138 str., 129 str., 27 str., 63 str., 64 str.

Pareiškimo Nr. DOK-5727/2021

Teisminio proceso Nr. 1-65-1-00014-2009-9

Procesinio sprendimo kategorija 2.15.2.3.1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gruodžio 22 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Pažarskio (kolegijos pirmininkas), Tomo Šeškausko ir Eligijaus Gladučio (pranešėjas),

išnagrinėjo nuteistojo M. K. (iki vardo keitimo – K. K.) gynėjo advokato Vytauto Sirvydžio pareiškimą dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 15 d. nuosprendžiu M. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams, pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3, 8,10 punktus laisvės atėmimu penkeriems metams, pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą laisvės atėmimu penkeriems metams, pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą laisvės atėmimu devyniolikai metų. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 3 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežčiausia bausme apimant švelnesnes bausmes, ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas devyniolikai metų. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, prie šios bausmės pridėta dalis Kauno rajono apylinkės teismo 2005 m. balandžio 1 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas dvidešimčiai metų, bausmę paskirta atlikti pataisos namuose. M. K. pripažintas pavojingu recidyvistu. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Į bausmę įskaitytas laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2009 m. sausio 4 d. iki 2010 m. gruodžio 15 d.

2. Apeliacine ir kasacine tvarka ši byla nenagrinėta.

3. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. birželio 7 d. nutartimi atmestas nuteistojo M. K. prašymas dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. gruodžio 15 d. nuosprendžiu jam paskirtos bausmės sušvelninimo panaikinant pavojingo recidyvisto statusą.

4. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. liepos 13 d. nutartimi nuteistojo M. K. skundas atmestas ir palikta galioti Kauno apygardos teismo 2018 m. birželio 7 d. nutartis.

II. Pareiškimo dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo argumentai

5. Pareiškimu nuteistojo M. K. gynėjas advokatas V. Sirvydis prašo atnaujinti baudžiamąją bylą dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo ir ištaisius padarytus BK 63–65 straipsnių pažeidimus, nulėmusius nuteistojo M. K. pripažinimą pavojingu recidyvistu teismui be pagrindo, sumažinti jam paskirtą subendrintą bausmę ir pripažinti, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmė pagal Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 15 d. nuosprendį yra atlikta. Pareiškėjas nurodo:

5.1. M. K. buvo pripažintas pavojingu recidyvistu. BK 27 straipsnio nuostatų taikymas (ne tik šio straipsnio 1 dalies, bet ir 2 dalies netinkamas aiškinimas, taip pat ir 4 šio straipsnio dalies netaikymas, esant visiems pagrindams taikyti šią normą) turėjo esminės reikšmės ir skiriant galutinę bausmę, ir taikant BK 63–65 straipsnio nuostatas, t. y. egzistuoja Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 451 straipsnio 3 punkte nurodytas teisinis pagrindas ištaisyti žemesniųjų instancijų teismų procesiniuose sprendimuose sutinkamą akivaizdžiai netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą. Reikšminga ir tai, kad asmens pripažinimas pavojingu recidyvistu tiesiogiai paveikia ne tik baigiamuoju teismo procesiniu aktu skiriamą ir/arba BK 63–65 straipsnių pagrindais bendrinamą bausmę, bet ir nuteistojo teisinę padėtį atliekant bausmę. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 154 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostata neleidžia asmeniui, pripažintam pavojingu recidyvistu, be sargybos arba be palydos išvykti už pataisos įstaigos teritorijos ribų net ir tuo atveju, jeigu pataisos įstaigos administracija leistų jam dirbti darbą, kurio vieta yra už pataisos įstaigos teritorijos ribų, arba mokytis už pataisos įstaigos teritorijos ribų esančioje mokymo įstaigoje, arba dalyvauti įgyvendinant socialinės reabilitacijos priemones už pataisos įstaigos teritorijos ribų. Neabejotinai asmens pripažinimas pavojingu recidyvistu patenka į nuteistojo elgesio rizikos vertinimą pagal OASys metodiką, kas tiesiogiai veikia asmens galimybę būti lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos BVK 157 straipsnio pagrindais.

5.2. Po to, kai buvo priimtas 2010 m. gruodžio 15 d. nuosprendis, pasikeitė teisinis reguliavimas: BK 27 straipsnio 4 dalis buvo pakeista 2014 m. kovo 13 d. įstatymu Nr. XU-776, o BK 27 straipsnio 1 dalis atitinkamai pakeista 2015 m. kovo 19 d. įstatymu Nr. XII-1554. Šie įstatymo pakeitimai susiję su tuo, jog nusikaltimų recidyvas aiškinamas taip, jog teisinės reikšmės turi tik pilnamečio asmens padarytas vienas ar daugiau tyčinių nusikaltimų, o į nusikalstamas veikas, padarytas iki asmeniui sulaukus 18 metų amžiaus, negali būti atsižvelgiama, sprendžiant asmens pripažinimo pavojingu recidyvistu klausimą. Nagrinėjamu atveju M. K. ankstesniais Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 10 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 2-32/2003 ir Kauno rajono apylinkės teismo 2005 m. balandžio 1 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-42-058/2005 buvo teistas už nusikalstamas veikas, kurias padarė būdamas nepilnametis, o tai neabejotinai reiškia, kad teismo išvada, jog M. K. yra pavojingas recidyvistas, nėra pagrįsta ir negalėjo išlikti po to, kai nuteistasis kreipėsi į nuosprendį priėmusį teismą su prašymu sušvelninti jam bausmę. Visgi teismas (vėliau ir apeliacinės instancijos teismas) nuteistojo teisinės padėties nesušvelnino taip akivaizdžiai netinkamai taikydamas BK 27 straipsnio 1 ir 4 dalies nuostatas, BK 27 straipsnio 2 dalies nuostatą taikė atsietai nuo to paties straipsnio 1 ir 4 dalies nuostatų. Būtent BK 27 straipsnio 4 dalyje (taip pat ir šio straipsnio 1 dalyje) yra pateiktas aiškus teisinis reguliavimas, kuris siaurina teismo diskreciją, įtvirtintą BK 27 straipsnio 2 dalyje, ir niekaip neleidžia asmens pripažinti pavojingu recidyvistu dėl veikų, kurias asmuo padarė būdamas jaunesnis nei 18 metų, kas ir atitinka nuteistojo M. K. faktinę situaciją.

5.3. BK 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas principas, pagal kurį veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims. Šis principas dar vadinamas lex benignior retro agit (lot. švelninantis atsakomybę įstatymas turi grįžtamąją galią) ir yra aiškintas kasacinėje praktikoje. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K- 221-942/2020 išaiškinta, kad pagal bendrąjį teisės principą lex benignior retro agit teisės aktų galia yra nukreipta į ateitį, įstatymų ir kitų teisės aktų atgalinis veikimas neleidžiamas, nebent teisės aktu būtų sušvelninama teisinių santykių subjekto padėtis ir kartu nebūtų pakenkiama kitiems teisinių santykių subjektams. Bendrasis teisės principas lex retro non agit reiškia, kad įstatymai ir kiti teisės aktai galioja į ateitį ir neturi grįžtamosios galios. Nuteistasis M. K. patenka į kategoriją asmenų, kuriems minėtas principas lex benignior retro agit galioja ir turėjo būti taikomas.

5.4. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje principas lex benignior retro agit dar sutinkamas kaip principas lex mitior retro agit arba lex mitior,; šis principas aiškintas EŽTT Didžiosios Kolegijos 2009 m. rugsėjo 17 d. sprendime byloje Scopolla prieš Italiją (pareiškimo Nr. 10249/03). Pažymėtina, kad šiuo sprendimu pakeista ankstesnė EŽTT praktika. EŽTT praktikos pasikeitimas motyvuotas tuo, kad principas lex benignior retro agit (lex mitior) tapo esminiu, visuotinai pripažįstamu baudžiamosios teisės principu ne tik kontinentinėje Europoje ir ne tik valstybėse, kurios yra ratifikavusios Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją.

5.5. Keliamas klausimas itin aktualus dar ir dėl to, kad naujesnių redakcijų BK 27 straipsnio 1 ir 4 dalių normos kasacinėje praktikoje nėra aiškintos. Kasacinėje praktikoje paskutinį kartą BK 27 straipsnio nuostatos aiškintos dar 2008 metais (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzUzLzIwMDg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-353/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-353/2008">2K-353/2008</a>), naujesnė BK 27 straipsnio redakcija kasacinėje praktikoje aiškintos nebuvo.

III. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išvados

6. Nuteistojo M. K. gynėjo advokato V. Sirvydžio pareiškimas dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo atmestinas.

7. Pagal BPK 451 straipsnį straipsnio nuostatas, išnagrinėtos baudžiamosios bylos atnaujinamos, jeigu pagal nuosprendžiuose ir nutartyse nurodytas aplinkybes yra pagrindas manyti, jog akivaizdžiai netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir dėl to reikia: 1) panaikinti apkaltinamąjį nuosprendį bei paskesnes teismų nutartis ir baudžiamąją bylą nutraukti; 2) nuteistojo nusikalstamą veiką perkvalifikuoti pagal kitą BK specialiosios dalies straipsnį, jo dalį ar punktą, nustatantį lengvesnę nusikalstamą veiką; 3) ištaisius padarytus BK 63–65 straipsnių taikymo pažeidimus, sumažinti nuteistajam paskirtą subendrintą bausmę; 4) nuteistąjį atleisti nuo bausmės, nes suėjo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas; 5) ištaisius netinkamą amnestijos akto taikymą, nuteistąjį atleisti nuo bausmės arba ją sumažinti.

8. Nuteistojo M. K. gynėjas pareiškimą dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo padavė BPK 451 straipsnio 3 punkto pagrindu, tačiau iš pareiškimo turinio matyti, kad šis pareiškėjo siūlomas baudžiamosios bylos atnaujinimo pagrindas yra nurodytas tik deklaratyviai, konkrečių ir aiškių jį pagrindžiančių argumentų nepateikta. Pareiškime BK 63–65 straipsnių netinkamas taikymas siejamas su BK 27 straipsnio taikymu, t. y. nuteistojo M. K. pripažinimu pavojingu recidyvistu.

9. Pažymėtina, kad baudžiamosios bylos atnaujinimas dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo yra išimtinė procedūra, kuri galima tik BPK 451 straipsnyje tiksliai nurodytais pagrindais ir sąlygomis. Pareiškėjo nurodomų BK 3 ir 27 straipsnių nuostatų taikymo ir aiškinimo klausimai nepatenka į baudžiamosios bylos atnaujinimo pagrindų sąrašą, todėl baudžiamoji byla pagal nuteistojo M. K. gynėjo pareiškime išdėstytus argumentus negali būti atnaujinama.

10. Be to, pareiškime nepagrįstai teigiama, kad nuteistojo M. K. pripažinimas pavojingu recidyvistu turėjo įtakos bendrinant jam paskirtas bausmes, t. y. taikant BK 63–65 straipsnių nuostatas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad baudžiamajame įstatyme yra numatyta speciali bausmės skyrimo taisyklė pavojingam recidyvistui. BK 56 straipsnyje nustatyta, kad pavojingam recidyvistui už tyčinį nusikaltimą skiriama griežtesnė negu straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą nustatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis bausmė; kitokia bausmė pavojingam recidyvistui gali būti skiriama tik BK 62 straipsnyje numatytais pagrindais. Tuo tarpu bausmių bendrinimo taisyklėse, nustatytose BK 63–65 straipsniuose, nėra jokių specialių taisyklių ar išimčių, taikytinų pavojingam recidyvistui. Kartu atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad M. K. ginčijamu nuosprendžiu nuteistas už keturias nusikalstamas veikas. Bausmės, paskirtos už šias veikas, buvo subendrintos nuteistajam palankiausiu apėmimo būdu. Ginčijamu nuosprendžiu paskirta subendrinta bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, taip pat buvo bendrinama su Kauno rajono apylinkės teismo 2005 m. balandžio 1 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi. Iš Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 15 d. nuosprendžio turinio matyti, kad teismas, bendrindamas pirmiau nurodytais nuosprendžiais paskirtas bausmes, prie devyniolikos metų laisvės atėmimo bausmės pridėjo vienerius metus (iš likusios neatliktos trejų metų šešių mėnesių ir dvidešimt šešių dienų laisvės atėmimo bausmės, paskirtos Kauno rajono apylinkės teismo 2005 m. balandžio 1 d.). Taigi spręsti, kad subendrintos bausmės dydį lėmė pavojingo recidyvisto statusas, nėra jokio pagrindo.

11. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pagal nuteistojo M. K. gynėjo pareiškime išdėstytus argumentus nėra pagrindo manyti, jog byloje akivaizdžiai netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir dėl to reikia priimti BPK 451 straipsnio 3 punkte nurodytą sprendimą, todėl baudžiamoji byla neatnaujinama.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 453 straipsnio 3 dalimi,

n u t a r i a :

Atmesti nuteistojo M. K. gynėjo advokato Vytauto Sirvydžio pareiškimą dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo.

Teisėjai Artūras Pažarskis

Tomas Šeškauskas

Eligijus Gladutis