Dėl teisės normų, reglamentuojančių hipotekos pabaigą pardavus turtą priverstine tvarka vykdymo procese, mokesčių administratoriaus - priverstinės (antrinės) hipotekos kreditoriaus - civilinę atsakomybę, aiškinimo ir taikymo

Civilinė byla Nr. 3K-3-189-701/2019

Teisminio proceso Nr. 2-10-3-00999-2016-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.4.5.2; 2.4.4.5.4; 2.6.10.2.1; 2.6.10.2.2; 2.6.10.2.4

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. birželio 13 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Bublienės, Andžej Maciejevski ir Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gruodžio 20 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Naujoji Elija“ patikslintą ieškinį atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, dalyvaujant tretiesiems asmenims V. Š., bankroto administratorei uždarajai akcinei bendrovei Klaipėdos administratorių biurui, dėl nuostolių atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių hipotekos pabaigą pardavus turtą priverstine tvarka vykdymo procese, mokesčių administratoriaus – priverstinės (antrinės) hipotekos kreditoriaus – civilinę atsakomybę, aiškinimo ir taikymo.

2. Ieškovė patikslintu ieškiniu prašė teismo priteisti iš atsakovės 10 669,64 Eur nuostolių atlyginimo, 6 proc. dydžio metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Plungės apylinkės teismo 2018 m. liepos 3 d. nutartimi kita civilinės bylos dalis – dėl atsakovės įpareigojimo pakeisti priverstinės hipotekos objektą – nutraukta, ieškovei atsisakius šio (pradinio) ieškinio reikalavimo.

3. Ieškinį ieškovė grindė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.193 straipsnio 1, 2 dalių, 4.197 straipsnio 1 dalies, 4.224 straipsnio 2 dalies, 6.246 straipsnio 1 dalies, 6.247 straipsnio, 6.249 straipsnio 1 dalies, 6.251 straipsnio 1 dalies nuostatomis. Ji nurodė, kad 2006 m. gegužės 10 d. hipotekos lakštu 125079/129759 dalys žemės sklypo (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausančios V. Š., buvo įkeistos AB SEB bankui užtikrinant UAB „Baltijos pirkliai“ prievoles. 2015 m. spalio 7 d. atsakovės sprendimu V. Š. priklausančioms 125079/129759 dalims žemės sklypo buvo nustatyta priverstinė hipoteka. Atsakovė tapo antros eilės kreditore po AB SEB banko. Pradėjus išieškojimo iš įkeisto turto procedūrą, 47605/129759 dalys žemės sklypo buvo parduotos UAB „Palangos ūkis“ ir šių dalių hipoteka hipotekos kreditoriaus AB SEB banko prašymu buvo išregistruota iš Hipotekos registro. 2016 m. birželio 13 d. UAB „Palangos butų ūkis“ įgytas žemės sklypo dalis pardavė UAB „Harlio dirbtuvės“, ši 2016 m. birželio 27 d. 14944/129759 dalis žemės sklypo pardavė ieškovei. Antstolė ir ieškovė kreipėsi į atsakovę dėl hipotekos išregistravimo ar pakeitimo parduotoms, ieškovei priklausančioms žemės sklypo dalims, tačiau atsakovė atsisakė tai padaryti. 2018 m. birželio 4 d. atsakovė įvykdė šią dalį ieškinio reikalavimo – pakeitė hipotekos objektą ir išregistravo žemės sklypo dalies, priklausančios ieškovei, hipoteką.

4. Atsisakiusi tenkinti ieškovės prašymą išregistruoti ieškovei parduotų žemės sklypo dalių hipoteką, atsakovė, ieškovės įsitikinimu, pažeidė teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias hipotekos pabaigą pardavus turtą iš varžytynių, todėl jai kyla civilinė atsakomybė. Dėl atsakovės neteisėtų veiksmų ieškovė patyrė 10 669,64 Eur nuostolių. 2016 m. liepos 1 d. ieškovė, bendrovė (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) sudarė paskolos sutartį, pagal kurią bendrovė (duomenys neskelbtini) suteikė ieškovei 1 200 000 Eur paskolą, ieškovė įsipareigojo mokėti paskolos davėjai 15 proc. dydžio metines palūkanas. 2016 m. rugpjūčio 29 d. ieškovė ir (duomenys neskelbtini) bankas sudarė kredito sutartį, kurios specialiųjų sąlygų 1.8 punkte nustatyta, jog bankas refinansuos ieškovės gautą paskolą įvykdžius tam tikras sąlygas, tarp jų – įkeitus ieškovei priklausančias žemės sklypo dalis pirmine hipoteka. Kredito sutartyje nustatyta, kad kredito palūkanų dydis yra 6 mėn. EURIBOR ir 5,35 proc. banko marža. Ieškovė buvo atlikusi visus reikiamus veiksmus, kad, vos tik atsakovei panaikinus ieškovės žemės sklypo dalių hipoteką, būtų galima įvykdyti visus kredito sutartyje nustatytus reikalavimus kreditui išmokėti. Ieškovės nuostolius sudaro šiuo metu mokamų palūkanų pagal paskolos sutartį ir turimų mokėti palūkanų pagal kredito sutartį skirtumas, t. y. 9,65 proc. nuo ieškovės iš bendrovės (duomenys neskelbtini) gautos paskolos sumos. Ieškinio pateikimo dieną nuostoliai sudarė 8248,77 Eur. Pagal kredito sutartį ieškovė nuo kredito sutarties įsigaliojimo dienos turi mokėti įsipareigojimo mokestį, kurio dydis – 1,5 proc. metinių palūkanų, skaičiuotinas nuo neišmokėtos 1 200 000 Eur kredito sumos. Ieškinio pateikimo dieną įsipareigojimo mokestis sudaro 1282,19 Eur. Ieškovė taip pat patyrė 1138,68 Eur išlaidų notarų paslaugoms apmokėti, šios taip pat turėtų būti priteistos iš atsakovės. Ieškovės patirti nuostoliai yra tiesioginė atsakovės veiksmų priežastis.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

5. Plungės apylinkės teismas 2018 m. spalio 10 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovei iš atsakovės 9530,96 Eur nuostolių atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 249,60 Eur žyminio mokesčio.

6. Teismas pažymėjo, kad atsakovė jokių skolinių reikalavimų ieškovei UAB „Naujoji Elija“ neturėjo. Atsakovė atsisakė panaikinti priverstinę hipoteką, taikytą 2015 m. spalio 7 d. sprendimu 125079/129759 dalims žemės sklypo, siekiant užtikrinti V. Š. mokestinių prievolių valstybės biudžetui įvykdymą, ir nesutiko išregistruoti hipotekos ar ją pakeisti, nes, vykdymo procese realizavus šį turtą, priverstine hipoteka (įkeitimu) užtikrintas valstybės reikalavimas į skolininko V. Š. skolą (1 403 403,32 Eur) nebuvo patenkintas.

7. Antstoliui pardavus 47605/129759 žemės sklypo dalis iš varžytynių UAB „Palangos butų ūkis“, atsiskaičius su pirmos eilės kreditoriumi AB SEB banku ir šio prašymu išregistravus hipoteką iš Hipotekos registro, analogišką veiksmą privalėjo atlikti ir atsakovė, nes po turto pardavimo iš varžytynių naujajam įgijėjui negali išlikti parduoto turto suvaržymai trečiųjų asmenų naudai. Sąžiningas turto įgijėjas negali būti atsakingas už pardavėjo skolą ir turi teisę reikalauti panaikinti hipoteką turtui, už kurį atsiskaitė, neturėdamas tikslo jį įgyti nuosavybėn kaip įkeistą (suvaržytą hipoteka). Atsakovė neįrodė, kad UAB „Palangos butų ūkis“ buvo nesąžininga įgijėja. Atsakovė neginčijo UAB „Palangos butų ūkis“ bei UAB „Harlio dirbtuvės“ 2016 m. birželio 13 d. sudarytos pirkimo–pardavimo sutarties, 2016 m. birželio 27 d. UAB „Harlio dirbtuvės“ ir ieškovės UAB „Naujoji Elija“ pirkimo–pardavimo sutarties.

8. Teismas sprendė, kad, net patenkinus dalį hipotekos kreditorių reikalavimų, priverstinai realizuoto turto hipoteka turi būti panaikinta. Neišregistravus ieškovės žemės sklypo dalių hipotekos, neproporcingai apsunkinta jos nuosavybės teisė – ieškovė negalėjo įgyvendinti savo teisės disponuoti turimu turtu, neturėjo galimybės imti paskolą iš banko verslui plėtoti ar kitiems poreikiams tenkinti. Atsakovė, teismo vertinimu, nepagrįstai atsisakė išregistruoti hipoteką ar ją pakeisti panaikinant ieškovės įsigytų 14944/129759 dalių žemės sklypo hipoteką, šie atsakovės veiksmai pripažinti neteisėtais.

9. Teismas konstatavo, kad atsakovė, ilgą laiką netenkindama ieškovės prašymo panaikinti hipoteką, atsižvelgiant į atsakovės vykdomos veiklos pobūdį, turimas profesionalias teisines žinias ir patirtį, kuri leido teisiškai kvalifikuoti kilusį ginčą bei galimas pasekmes, elgėsi nesąžiningai ir yra kalta dėl savo veiksmų bei dėl jų kilusių pasekmių.

10. Teismas nustatė, kad ieškovės nuostolius sudaro šiuo metu mokamų palūkanų pagal paskolos sutartį ir turimų mokėti palūkanų pagal kredito sutartį skirtumas, t. y. 9,65 proc. palūkanų nuo ieškovės iš bendrovės (duomenys neskelbtini) gautos paskolos sumos (1 200 000 Eur), šie nuostoliai, ieškovės pagrįstu apskaičiavimu, yra 8248,77 Eur. Be to, ieškovė, negalėdama įkeisti turto, atsakovei nesutikus išregistruoti hipotekos, turi mokėti įsipareigojimo mokestį pagal kredito sutartį, nors faktiškai kredito nėra gavusi, todėl patiria nuostolių, kurių suma – 1282,19 Eur – ieškovės apskaičiuota pagrįstai. Teismas vertino, kad ieškovė neįrodė 1138,68 Eur nuostolių, patirtų dėl išlaidų už notaro suteiktas paslaugas, dydžio. Teismas nurodė, kad jeigu atsakovė teisės aktuose nustatytu terminu būtų patenkinusi ieškovės prašymą ir būtų panaikinusi ieškovei priklausančių žemės sklypo dalių hipoteką, ieškovė nebūtų patyrusi pirmiau nurodytų nuostolių.

11. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovės apeliacinį skundą, 2018 m. gruodžio 20 d. nutartimi Plungės apylinkės teismo 2018 m. spalio 10 d. sprendimą paliko nepakeistą.

12. Teisėjų kolegija atmetė atsakovės argumentus, kad pagal CK 4.171 straipsnio 9 dalies nuostatas daikto įkeitimas netrukdo jo perleisti kito asmens nuosavybėn (hipoteka seka paskui daiktą), kad atsakovė neišregistravo parduoto turto hipotekos, nes V. Š. skola nebuvo sumokėta. Teisėjų kolegija rėmėsi CK 4.197 straipsnio 1, 7 dalimis ir nurodė, kad priverstinai pardavus įkeistą daiktą daikto įgijėjas įgyja nuosavybės teisę į daiktą be jokių suvaržymų (hipotekų). Buvęs įkeistas turtas negali būti dar kartą parduotas, t. y. negalima hipotekos teise pasinaudoti ir ją įgyvendinti du kartus. Jeigu daiktas įkeistas kelis kartus, hipotekos kreditorių reikalavimai patenkinami pagal hipotekos įregistravimo Hipotekos registre laiką eilės tvarka (CK 4.193 straipsnio 2 dalis). Antstolei pardavus 47605/129759 dalis žemės sklypo iš varžytynių, už šį turtą iš pirkėjo gauta suma, vadovaujantis CK 4.193 straipsnio 2 dalimi, buvo pervesta pirmos eilės anksčiau už atsakovę hipoteką įregistravusiam kreditoriui – AB SEB bankui, nes, realizavus įkeistą turtą, gauta suma buvo mažesnė nei banko hipoteka užtikrintas kreditoriaus reikalavimas ir gautų pinigų neužteko antros eilės kreditorės – atsakovės reikalavimams patenkinti. Antstolei pardavus žemės sklypo dalis iš varžytynių ir už turtą iš pirkėjo gautą sumą pervedus pirmos eilės kreditoriui, šis atsisakė sutartinės iš varžytynių parduotų 47605/129759 dalių hipotekos ir banko prašymu hipoteka buvo išregistruota iš Hipotekos registro. Atsakovė pripažino, kad atsisakė panaikinti priverstinę hipoteką, taikytą 2015 m. spalio 7 d. sprendimu 125079/129759 dalims žemės sklypo, siekdama užtikrinti V. Š. mokestinių prievolių valstybės biudžetui įvykdymą, ir nesutiko išregistruoti hipotekos ar ją pakeisti panaikinant tik ieškovės įsigytų 47605/129759 dalių žemės sklypo hipoteką, nors atsakovė jokių skolinių reikalavimų ieškovei UAB „Naujoji Elija“ neturėjo.

13. Teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė privalėjo išregistruoti hipoteką iš Hipotekos registro, nes po turto pardavimo iš varžytynių naujajam įgijėjui negali išlikti parduoto turto suvaržymai trečiųjų asmenų naudai. Sąžiningas turto įgijėjas negali būti atsakingas už pardavėjo skolą ir turi teisę reikalauti panaikinti hipoteką turtui, už kurį atsiskaitė, neturėdamas tikslo jį įgyti nuosavybėn kaip įkeistą (suvaržytą hipoteka). Atsakovė nepagrįstai atsisakė išregistruoti hipoteką ar pakeisti panaikinant ją ieškovės įsigytoms 14944/129759 dalims žemės sklypo, ką iš esmės atsakovė pripažino priimdama 2018 m. birželio 4 d. sprendimą.

14. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad ieškovė ėmėsi visų prieinamų ir protingų priemonių, siekdama veiklą vykdyti teisėtai ir nepatirti nuostolių, neturėjo pagrindo manyti, kad atsakovė atsisakys vykdyti teisės aktų reikalavimus, taip atlikdama neteisėtus veiksmus ir padarydama ieškovei nuostolių, todėl atsakovės argumentus, kad ieškovė turėjo galimybę pasverti galimą riziką, susijusią su tuo, jog įsigyja įkeistą turtą, atmetė kaip nepagrįstus.

15. Dėl atsakovės argumentų, kad ieškovė neskundė jos atsisakymų panaikinti hipoteką, teisėjų kolegija nurodė, kad privaloma išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka šiuo atveju teisės aktuose nenustatyta, atsakovės atsisakymas tenkinti ieškovės prašymą buvo nepagrįstas. Faktas, kad specialioji teisėjų kolegija patvirtino, jog ieškovė pagrįstai su ieškiniu kreipėsi į bendrosios kompetencijos teismą, teisėjų kolegijos vertinimu, neatleidžia atsakovės nuo atsakomybės, nėra pagrindas ją mažinti.

16. Teisėjų kolegija atmetė kaip nepagrįstus atsakovės argumentus, kad ieškovės patirti nuostoliai (žala) pernelyg nutolę nuo neteisėtų veiksmų. Dėl atsakovės nepagrįsto atsisakymo ilgą laiką buvo ribojama ieškovės nuosavybės teisė, ji negalėjo tinkamai vykdyti kredito sutartimi prisiimto įsipareigojimo – įkeisti sau priklausančias žemės sklypo dalis, dėl to patyrė nuostolių. Atsakovė privalo ieškovei atlyginti nuostolius ir sumokėti procesines palūkanas, neatsižvelgdama į tai, kad vieną iš ieškinio reikalavimų ji patenkino ir dalis bylos buvo nutraukta.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

17. Kasaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gruodžio 20 d. nutartį ir Plungės apylinkės teismo 2018 m. spalio 10 d. sprendimą bei priimti naują sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

17.1. Teismai be pagrindo neįvertino ieškovės atstovo veiksmų, šiam pasirašant prieštaringą 2016 m. birželio 27 d. pirkimo–pardavimo sutartį. Šioje sutartyje, be kita ko, nurodyta, kad įsigyjamam turtui nuo 2015 m. lapkričio 2 d. taikoma hipoteka (sutarties II dalis), o pagal sutarties VI dalies 6.1.3 punktą į parduodamą daiktą tretieji asmenys neturi jokių teisių ar pretenzijų, parduodamas daiktas niekam neįkeistas, teisme ginčų dėl jo nėra. Sutartis buvo pasirašyta visų suinteresuotų asmenų, taip patvirtinant, kad sutarties turinys ir sudarymo pasekmės suprastos ir atitinka šalių valią bei bendruosius ketinimus. Nevertinti ir atsakovės paaiškinimai, kad, už 430 Eur įsigydama dviejų milijonų Eur vertės įkeistą turtą, ieškovė galėjo pasverti tikėtiną riziką, kuri gali kilti dėl išviešintų turtui taikomų apribojimų.

17.2. Teismai, spręsdami klausimą dėl priežastinio ryšio egzistavimo, neatsižvelgė į kasacinio teismo praktiką, kurioje suformuluotos priežastinio ryšio nustatymo taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0zNDUvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-345/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-345/2007">3K-7-345/2007</a>).

17.3. Teismai be pagrindo neatsižvelgė į aplinkybę, kad ieškovė neapskundė nė vieno atsakovės atsisakymo išregistruoti hipoteką. Be to, svarbu tai, kad ne atsakovė sąmoningai vilkino procesą, ką bando įrodyti ieškovė, o pats šalių ginčas dėl hipotekos panaikinimo buvo sudėtingas, reikalaujantis ne paviršutiniškos, o gilios abiejų šalių pateiktų įrodymų analizės, tą patvirtina procesinė bylos eiga.

17.4. Teismai priteisė ieškovės naudai 9530,96 Eur nuostolių atlyginimo ir 5 proc. dydžio metines palūkanas neturėdami realaus, pagrįsto patirtos žalos dydžio. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais. Žalos dydis nėra preziumuojamas, todėl kiekvienu konkrečiu atveju žalos dydį turi įrodyti ieškovas, o teismas privalo patikrinti, ar ieškovas tinkamai apskaičiavo žalos dydį (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008; 2018 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177-248/2018).

17.5. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad valstybės ir savivaldybės atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Teismai be pagrindo neįvertino aplinkybės, kad atsakovė, kaip mokesčių administratorė, savo veiksmais siekė užtikrinti, jog trečiajam asmeniui, turinčiam didelę mokestinę nepriemoką, nepavyktų išvengti realaus išieškojimo iš jo turto.

18. Ieškovė atsiliepimu į atsakovės kasacinį skundą prašo jį atmesti, skundžiamus teismų procesinius sprendimus palikti nepakeistus. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

18.1. Nors šalys atskirai neaptarė hipotekos klausimo sutartyje, tačiau, remiantis imperatyvia nuostata, kad hipoteka seka paskui daiktą, hipoteka liko galioti ir po sandorio sudarymo. Be to, neesminių sutarties nuostatų neatitiktys nedaro sutarties negaliojančios, juolab nesumažina ir nepanaikina atsakovės atsakomybės dėl ieškovės patirtos žalos. Ieškovė įrodė visas atsakovės civilinės atsakomybės sąlygas (atsakovės neteisėtus veiksmus (CK 4.197 straipsnio 1 dalis) pagrindžia ieškinio reikalavimo dėl hipotekos išregistravimo įvykdymas; ieškovės patirti nuostoliai, kuriuos ji grindžia paskolos ir kredito sutartimis, yra tiesioginė atsakovės neteisėtų veiksmų priežastis).

18.2. Teisės aktai neįtvirtina privalomos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos (skundžiant atsakovės atsisakymus panaikinti hipoteką). Nėra teisinio pagrindo mažinti atsakovės atsakomybę CK 6.259 straipsnio 1 dalies pagrindu, ji nepateikė jokių įrodymų dėl pagrindų, kurie leistų nuostolių atlyginimą sumažinti ar atleisti nuo jo mokėjimo.

18.3. Ieškovė faktiškai patyrė nuostolius, sumokėjo visas ieškiniu reikalautas iš atsakovės priteisti sumas.

18.4. Ieškovės patirti nuostoliai – atsakovės veiksmų tiesioginė priežastis. Jeigu atsakovė teisės aktų nustatytu terminu būtų patenkinusi ieškovės prašymą ir panaikinusi hipoteką, ieškovė nebūtų patyrusi nuostolių, taigi atsakovė privalo juos atlyginti.

18.5. Teismai įsigilino į bylos esmę, išnagrinėjo visas bylos aplinkybes ir detaliai dėl jų pasisakė procesiniuose sprendimuose.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl priverstinio hipoteka įkeisto daikto realizavimo pasekmių

19. Hipoteka – daiktinė teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, kuria užtikrinamas esamos ar būsimos turtinės prievolės įvykdymas, kai įkeistas turtas neperduodamas kreditoriui (CK 4.170 straipsnio 1 dalis). Hipotekos paskirtis yra užtikrinti, kad skolininkas tinkamai įvykdytų savo prievolę kreditoriui. Pagal teisinį reglamentavimą hipotekos objektu gali būti tiek visas daiktas, tiek jo dalis (CK 4.171 straipsnio 1, 2 dalys); tiek pačiam skolininkui, tiek ir tretiesiems asmenims asmeninės nuosavybės teise priklausantis daiktas (CK 4.170 straipsnio 2 dalis, 4.181 straipsnio 1 dalis). Hipoteka suteikia šios daiktinės teisės turėtojui teisę patenkinti hipoteka užtikrintą reikalavimą iš hipotekos objekto vertės pirmiau už kitus skolininko kreditorius (CK 4.170 straipsnio 3 dalis). Jeigu hipotekos sandoryje nenustatyta kitaip, įkeistas daiktas gali būti perleidžiamas kito asmens nuosavybėn. Perleidžiant įkeistą daiktą kito asmens nuosavybėn, hipoteka seka paskui daiktą, jeigu Civiliniame kodekse nenustatyta kitaip (CK 4.170 straipsnio 6 dalis).

20. Hipoteka gali būti sutartinė ir priverstinė (CK 4.175 straipsnio 1 dalis). Sutartinė hipoteka atsiranda sutarties arba vienašalio sandorio (pareiškimo) pagrindu (CK 4.175 straipsnio 2 dalis). Hipoteka yra priverstinė, kai įstatymų nustatytais atvejais prieš savininko valią nustatomas jam priklausančio nekilnojamojo daikto įkeitimas siekiant užtikrinti įstatymuose nustatytų turtinių reikalavimų įvykdymą. Priverstinė hipoteka atsiranda įstatymų, teismo sprendimų ar įgaliotos institucijos (pareigūno) sprendimų pagrindais, be kitų CK 4.175 straipsnio 3 dalyje nustatytų atvejų, kai būtina užtikrinti valstybės reikalavimus, atsirandančius iš mokesčių ir valstybinio socialinio draudimo teisinių santykių (CK 4.175 straipsnio 3 dalies 1 punktas). Priverstinė hipoteka gali būti nustatoma jau įkeistam nekilnojamajam daiktui (CK 4.175 straipsnio 4 dalis).

21. Priverstinė hipoteka įsigalioja nuo jos įregistravimo Hipotekos registre momento (CK 4.187 straipsnio 3 dalis). Priverstinės hipotekos pakeitimai nustatomi ta pačia tvarka, kaip ir priverstinė hipoteka (CK 4.185 straipsnio 6 dalis). Valstybės reikalavimams, atsirandantiems iš mokesčių, užtikrinti hipoteka nustatoma mokesčių administratoriaus sprendimu (CK 4.176 straipsnis). Pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 103 straipsnio 1 dalies 1 punktą mokesčių administratorius, siekdamas užtikrinti mokestinės prievolės įvykdymą, turi teisę priimti sprendimą dėl mokesčių mokėtojo turto priverstinės hipotekos (įkeitimo) nustatymo. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad mokesčių administratorius duomenis apie priverstinės hipotekos (įkeitimo) nustatymą, pakeitimą ar pabaigą nedelsdamas, ne vėliau kaip per 24 valandas, pateikia Hipotekos registrui ir priverstinė hipoteka (įkeitimas) įregistruojama Hipotekos registre Hipotekos registro nuostatų nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. spalio 18 d. nutarimu Nr. 1246 patvirtintų Lietuvos Respublikos hipotekos registro nuostatų (redakcija, galiojusi nuo 2014 m. rugpjūčio 1 d. iki 2016 m. spalio 20 d.) 45 punkte įtvirtinta, kad duomenų teikėjas (notaras, teismas, įstatymų įgaliotas pareigūnas ar institucija), patvirtinęs (nustatęs) hipotekos (įkeitimo) pabaigą, registro tvarkytojui pateikia pranešimą.

22. Jeigu per hipotekos sandoryje nustatytą terminą skolininkas neįvykdo įsipareigojimų arba atsiranda kiti hipotekos sandoryje nustatyti pagrindai, hipotekos kreditorius gali kreiptis į notarą dėl notaro vykdomojo įrašo atlikimo (CK 4.192 straipsnio 1 dalis). Priverstine hipoteka užtikrintą reikalavimo teisę turintis kreditorius gali kreiptis į notarą dėl vykdomojo įrašo atlikimo laikydamasis teismo sprendime arba notaro nustatytų terminų. Skolos išieškojimas iš priverstine hipoteka įkeisto turto pagal įgaliotos institucijos (pareigūno) sprendimą vykdomas teisės aktų nustatyta tvarka (CK 4.192 straipsnio 1 dalis). Notaro vykdomasis įrašas yra vykdytinas ir vykdomasis dokumentas, pateikiamas vykdyti antstoliui Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (CK 4.192 straipsnio 5 dalis). Jeigu realizavus įkeistą daiktą gaunama mažesnė suma, negu priklauso hipotekos kreditoriui, jis turi teisę reikalauti išieškoti iš kito skolininko turto bendra įstatymų nustatyta tvarka (CK 4.193 straipsnio 1 dalis). Jeigu daiktas įkeistas kelis kartus, hipotekos kreditorių reikalavimai patenkinami pagal hipotekos įregistravimo Hipotekos registre laiką eilės tvarka (CK 4.193 straipsnio 2 dalis).

23. CPK 745 straipsnio, reglamentuojančio išieškojimą iš hipoteka įkeisto turto, 1 dalyje nustatyta, kad išieškojimas iš hipoteka įkeisto turto, įkeitimu įkeisto turto, daikto sulaikymo teise sulaikyto daikto vykdomas pagal bendras vykdymo proceso taisykles su šiame skyriuje numatytomis išimtimis tiek, kiek to nereglamentuoja Civilinis kodeksas. Turto pardavimas skolininko pasiūlytam pirkėjui Civilinio proceso kodekso VI dalyje nustatyta tvarka – tai viena iš specialių procesinių turto realizavimo formų (CPK 700 straipsnis).

24. Hipotekos pabaigos pagrindus reglamentuojančio CK 4.197 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad priverstinis įkeisto daikto realizavimas hipotekos kreditoriaus prašymu išlaisvina jį nuo visų hipotekų. Šio straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytas pagrindas baigti hipoteką, kai yra įvykdytas skolinis įsipareigojimas. Pasibaigusi hipoteka išregistruojama iš Hipotekos registro. Hipotekos kreditoriaus, skolininko arba turto savininko prašymas dėl hipotekos pabaigos pateikiamas notarui, o šis duomenis apie hipotekos pabaigą perduoda Hipotekos registrui (CK 4.197 straipsnio 7 dalis).

25. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad priverstiniu įkeisto daikto realizavimo ir hipotekos kreditoriaus reikalavimo patenkinimo iš lėšų, gautų pardavus įkeistą turtą (CK 4.192 straipsnio 1 dalis, 4.197 straipsnio 1 dalis), pagrindu hipotekos teisė pasibaigia ir hipoteka išregistruojama ją įgyvendinus, t. y. pasinaudojus hipotekos teise (4.197 straipsnio 5 dalis). Tai atliekama hipotekos kreditoriui pasinaudojus įstatyme nustatyta specialia hipotekos teisės įgyvendinimo priemone (mechanizmu) – priverstiniu įkeisto daikto realizavimu (priverstiniu skolos išieškojimui iš įkeisto turto) (CK 4.192, 4.193, 4.197 straipsniai). Pagal CK 4.197 straipsnio 1 dalį priverstinis daikto realizavimas hipotekos kreditoriaus prašymu išlaisvina daiktą nuo visų hipotekų. Tai reiškia, kad iš priverstinio įkeisto daikto pardavimo daikto įgijėjas įgyja daiktą, nesuvaržytą hipotekų, t. y. iš priverstinio įkeisto daikto pardavimo daikto įgijėjas įgyja nuosavybės teisę į daiktą be jokių suvaržymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNzIvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-272/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-272/2010">3K-3-272/2010</a>).

26. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors priverstinio skolos išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto procedūras reglamentuojančios teisės normos keitėsi (nuo 2012 m. liepos 1 d. įsigaliojo papildytos ir pakeistos Civilinio kodekso ketvirtosios knygos Hipotekos skyriaus nuostatos), CK 4.197 straipsnio 1 dalies nuostata liko nepakitusi, taigi kasacinio teismo šios nuostatos išaiškinimai išlieka aktualūs.

27. Šią bylą nagrinėję teismai sprendė, kad atsakovė privalėjo imtis veiksmų ieškovės įsigytų žemės sklypo dalių hipotekai iš Hipotekos registro išregistruoti, tačiau nepagrįstai delsė tai padaryti. Atsakovė kasaciniame skunde pateikia argumentus, kuriais nesutinka su teismų išvadomis, suponavusiomis ieškovės ieškinio patenkinimą, žalos atlyginimo ieškovei iš atsakovės priteisimą.

28. Byloje nustatytos šios teisiškai reikšmingos aplinkybės: dėl žemės sklypo dalies buvo nustatyta (pirminė) sutartinė svetimo turto hipoteka ir (antrinė) priverstinė hipoteka – 2006 m. gegužės 10 d. hipotekos lakštu 125079/129759 dalys žemės sklypo, nuosavybės teise priklausančios V. Š., buvo įkeistos AB SEB banko naudai užtikrinant UAB „Baltijos pirkliai“ prievoles; siekiant užtikrinti V. Š. mokestinių prievolių valstybės biudžetui įvykdymą, Valstybinės mokesčių inspekcijos 2015 m. spalio 7 d. sprendimu V. Š. priklausančioms 125079/129759 dalims žemės sklypo nustatyta priverstinė hipoteka; sutartinės hipotekos kreditoriaus AB SEB banko prašymu atlikta išieškojimo iš įkeisto turto procedūra, 2016 m. gegužės 24 d. antstolė Reda Vizgaudienė surašė turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą, kuriuo 47605/129759 dalys žemės sklypo iš V. Š. priklausančių 125079/129759 žemės sklypo dalių buvo parduotos UAB „Palangos ūkis“; antstolei pardavus minėtas žemės sklypo dalis, už turtą iš pirkėjo gauta suma buvo pervesta pirmos eilės kreditoriui – AB SEB bankui, o šis atsisakė sutartinės hipotekos iš varžytynių parduotoms 47605/129759 dalims, kurių įvykdymui užtikrinti buvo taikyta hipoteka, ir banko prašymu hipoteka buvo išregistruota iš Hipotekos registro.

29. Taip pat nustatyta, kad 2016 m. rugpjūčio 31 d. pranešimu apie įkeisto turto pardavimą antstolė kreipėsi į atsakovę dėl priverstinės parduotų žemės sklypo dalių hipotekos išregistravimo. Atsakovė 2016 m. rugsėjo 8 d. raštu antstolei pranešė, kad atsisako išregistruoti hipoteką, motyvuodama tuo, kad iš varžytynių parduota ne visa žemės sklypo dalis, kuriai įregistruota priverstinė hipoteka, o tik dalies žemės sklypo dalis. Ieškovė, kaip žemės sklypo 14944/129759 dalių savininkė, turtą įgijusi 2016 m. birželio 27 d. pirkimo–pardavimo sutartimi iš UAB „Harlio dirbtuvės“ (kuri jas įsigijo pagal 2016 m. birželio 13 d. pirkimo–pardavimo sutartį iš UAB „Palangos butų ūkis“), 2016 m. rugsėjo 12 d. pateikė atsakovei prašymą pakeisti priverstinės hipotekos objektą vietoj 125078/129759 žemės sklypo dalių nurodant 110134/129759 dalis, tačiau atsakovė atsisakė, nurodydama, kad hipoteka užtikrintas skolinis įsipareigojimas dar nėra įvykdytas. Atsakovė 2018 m. birželio 4 d. priėmė sprendimą pakeisti sprendimą nustatyti turto priverstinę hipoteką (įkeitimą), t. y. pakeistas VMI 2015 m. spalio 7 d. sprendimas dėl priverstinės hipotekos, taikytas V. Š. atžvilgiu, nurodant pagrindą – 2016 m. gegužės 24 d. antstolei pardavus 47605/129759 žemės sklypo dalis iš 125079/129759. Dėl priimto sprendimo kreiptasi į VĮ Registrų centrą. 2018 m. birželio 4 d. VĮ Registrų centras pateikė pranešimą apie priverstinės hipotekos pakeitimo duomenų įrašymą Hipotekos registre.

30. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šios nutarties 19–24 punktuose nurodytą teisinį reguliavimą, kasacinio teismo išaiškinimus, pagal kuriuos, minėta, priverstinio įkeisto daikto realizavimo pagrindu hipotekos teisė pasibaigia ir hipoteka išregistruojama ją įgyvendinus, iš priverstinio įkeisto daikto pardavimo daikto įgijėjas įgyja nuosavybės teisę į daiktą be jokių suvaržymų (šios nutarties 25 punktas), bei faktines šios bylos aplinkybes, sprendžia, kad šiuo atveju, realizavus pirmine hipoteka įkeistą turtą (už kurį gauta suma, kaip nustatė teismai, buvo pervesta pirmos eilės kreditoriui ir šios sumos neužteko antros eilės kreditorės (atsakovės) reikalavimams patenkinti), buvo teisinis pagrindas atitinkama apimtimi išregistruoti ir antrinę hipoteką. Atsakovė, priverstinės hipotekos kreditorė, sužinojusi apie pirmine sutartine hipoteka įkeisto turto pardavimą vykdymo procese, turėjo imtis priemonių – priimti atitinkamą sprendimą dėl priverstinės hipotekos apimties pakeitimo (sumažinimo), kad parduoto turto hipoteka būtų išregistruota iš Hipotekos registro.

31. Taigi atsakovė turėjo iš įstatymo (CK 4.197 straipsnio 1, 7 dalys, Mokesčių administravimo įstatymo 103 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2 dalis) išplaukiančią pareigą sudaryti sąlygas Hipotekos registrui išregistruoti antrinę priverstinę hipoteką, juolab kad pirminės hipotekos kreditorius atsisakė sutartinės parduotų įkeisto žemės sklypo dalių hipotekos ir pirminė hipoteka banko prašymu buvo išregistruota iš Hipotekos registro, o atsakovė buvo informuota apie pagrindą išregistruoti hipoteką dar 2016 m. rugpjūčio 31 d. Tačiau atitinkamą sprendimą atsakovė priėmė tik 2018 m. birželio 4 d. ir jo pagrindu tą pačią dieną ginčo hipoteka buvo išregistruota iš Hipotekos registro.

Dėl hipotekos kreditoriaus civilinės atsakomybės sąlygų

32. Pagal CK 6.271 straipsnio, reglamentuojančio atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, 4 dalį valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

33. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad CK 6.271 straipsnyje vartojamas terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją), o terminas „aktas“ – bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), dėl kurio kyla tiesioginių teisinių padarinių asmenų teisėms, laisvėms, interesams (CK 6.271 straipsnio 2–4 dalys). Nurodytoje teisės normoje įtvirtinta griežtoji valstybės ir savivaldybės civilinė atsakomybė, t. y. atsakomybė be kaltės: dėl valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiradusi žala atlyginama nepaisant konkretaus tarnautojo ar kito institucijos darbuotojo kaltės (CK 6.271 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad valstybės, savivaldybės civilinei atsakomybei aptariamu pagrindu kilti turi būti nustatytos trys civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai (neveikimas), žala ir priežastinis neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei žalos ryšys. Nurodytas civilinės atsakomybės sąlygas privalo įrodyti ieškovas (CPK 178 straipsnis). Kai neįrodyta bent viena iš būtinųjų sąlygų, civilinė atsakomybė negali būti taikoma (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2010).

34. Kasaciniame skunde atsakovė kvestionuoja teismų nustatytas jos civilinės atsakomybės sąlygas, nurodo, kad teismai neatsižvelgė į kasacinio teismo praktiką, kurioje suformuluotos priežastinio ryšio nustatymo taisyklės, žalos atlyginimas priteistas, nors nepagrįstas jos dydis, neįvertintos atsakovės neveikimo (neteisėto delsimo) priežastys.

35. Dėl atsakovės neteisėto neveikimo teisėjų kolegija ankstesniame šios nutarties skyriuje jau pasisakė. Teismai pagrįstai nustatė šią atsakovės civilinės atsakomybės sąlygą (CK 6.246, 6.271 straipsniai). Sužinojusi apie hipoteka įkeisto turto pardavimą ir laiku neįvykdžiusi kilusios pareigos imtis veiksmų (priimti sprendimą dėl priverstinės hipotekos pakeitimo), suponuojančių sąlygas išregistruoti ieškovei priklausančių žemės sklypo dalių priverstinę hipoteką, atsakovė prisiėmė riziką, kad dėl nepagrįsto jos neveikimo (delsimo) naujajam turto savininkui gali atsirasti nuostolių, dėl kurių šis pareikš jai pretenzijas.

36. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo konstatuoti, kad teismai nukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos dėl priežastinio ryšio nustatymo (žr. šios nutarties 17.2 punktą). Teismai iš esmės laikėsi faktinio ir teisinio priežastinio ryšio nustatymo etapų. Teismai sprendė, kad dėl neteisėto atsakovės delsimo vykdyti iš įstatymo kylančią pareigą ieškovė patyrė žalos (CK 6.247 straipsnis). Skundžiamoje nutartyje apeliacinės instancijos teismas taip pat konstatavo, kad ieškovės patirti nuostoliai nėra pernelyg nutolę nuo neteisėtų veiksmų (neveikimo) – ilgą laiką nepagrįstai buvo ribojama ieškovės nuosavybės teisė, ji negalėjo tinkamai vykdyti sutartinių įsipareigojimų kitam subjektui – įkeisti sau priklausančių žemės sklypo dalių, dėl to atsirado nuostolių.

37. Teisėjų kolegija taip pat atmeta kaip nepagrįstą kasacinio teismo argumentą dėl priteisto nepagrįsto dydžio žalos atlyginimo (CK 6.249 straipsnis). Pareigą įrodinėti nuostolių dydį, kurį nustato teismas, turėjo ieškovė. Teismui ji pateikė 2016 m. liepos 1 d. ieškovės, bendrovės (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) sudarytą paskolos sutartį, taip pat 2016 m. rugpjūčio 29 d. ieškovės su (duomenys neskelbtini) banku sudarytą kredito sutartį. Remdamiesi šių sutarčių sąlygomis, byloje esant pateiktam žalos apskaičiavimui, teismai nustatė nuostolių, kuriuos sudaro ieškovės mokamų palūkanų pagal paskolos sutartį ir turimų mokėti palūkanų pagal kredito sutartį skirtumas, taip pat – įsipareigojimo mokestis pagal kredito sutartį, dydį. Nuostolių atlyginimą ieškovė šiuo atveju prašė priteisti už 26 atsakovės delsimo dienas (nuo 2016 m. spalio 12 d. (atsakovės atsakymo į ieškovės 2016 m. rugsėjo 12 d. prašymą pakeisti priverstinės hipotekos objekto apimtį) iki ieškinio pareiškimo (2016 m. lapkričio 7 d.) teismui).

38. Pažymėtina, kad atsakovės neteisėto neveikimo negali pateisinti jos subjektyvūs įsitikinimai, kasaciniame skunde nurodytos delsimo vykdyti iš įstatymo išplaukiančią pareigą priežastys. Pasirinkta neveikimo strategija, kaip nurodo atsakovė, siekiant užtikrinti, jog trečiajam asmeniui V. Š. nepavyktų išvengti realaus išieškojimo iš jo turto, nelaikytina teisiškai pagrįsta.

39. Nors atsakovė kasaciniame skunde argumentuoja, kad teismai nepagrįstai nevertino ieškovės atstovo veiksmų pasirašant 2016 m. birželio 27 d. pirkimo–pardavimo sutartį, ieškovė turėjo pasverti tikėtiną riziką, susijusią su išviešintais turtui taikomais apribojimais, teisėjų kolegija nurodo, kad šie argumentai teismų iš esmės buvo įvertinti ir konstatuota, kad ieškovė pagrįstai buvo įsitikinusi, jog hipoteka, esant teisės aktuose nustatytam pagrindui, bus panaikinta; ieškovė ėmėsi visų prieinamų ir protingų priemonių, siekdama teisėtai vykdyti veiklą ir nepatirti nuostolių.

Dėl bylos procesinės baigties

40. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias priverstinio pirmine hipoteka įkeisto daikto realizavimo pasekmes, valstybės institucijos civilinės atsakomybės sąlygas. Kasacinio skundo argumentai, teisėjų kolegijos vertinimu, neteikia pagrindo panaikinti ar pakeisti apeliacinės instancijos teismo nutartį.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

41. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Netenkinus kasacinio skundo, bylinėjimosi išlaidos atsakovei neatlygintinos.

42. Ieškovė nepateikė teismui įrodymų, pagrindžiančių patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl jų atlyginimo priteisimo klausimo teisėjų kolegija nesprendžia.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gruodžio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Danguolė Bublienė

Andžej Maciejevski

Antanas Simniškis