Dėl paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiu, nekilnojamojo turto teisinės registracijos panaikinimo, termino palikimui priimti atnaujinimo

(S) Civilinė byla Nr. 3K-3-441/2009

Procesinio sprendimo kategorijos:

34.1; 34.3; 34.6; 23

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas), Gintaro Kryževičiaus (pranešėjas) ir Algio Norkūno,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės L. K. kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 6 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės N. V. ieškinį atsakovei L. K. dėl paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiu, nekilnojamojo turto teisinės registracijos panaikinimo, termino palikimui priimti atnaujinimo; tretieji asmenys – G. Š., Pakruojo rajono 1-ojo notarų biuro notarė Nijolė Daubarienė.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė : I. Ginčo esmė

Byloje kilo ginčas dėl šeštos eilės įpėdinio teisės į paveldėjimą pagal įstatymą, kai penktos eilės įpėdinis įstatyme nustatytu terminu nepadavė notarui pareiškimo dėl palikimo priėmimo.

2006 m. rugsėjo 9 d. mirė palikėja E. G. Dalį savo turto testamentu ji paliko trečiajam asmeniui G. Š. Dėl kito turto atsirado paveldėjimas pagal įstatymą. Palikėja neturi pirmos, antros, trečios ir ketvirtos eilės įpėdinių. 2006 m. gruodžio 8 d. į palikimo atsiradimo vietos notarą su pareiškimu apie palikimo priėmimą kreipėsi palikėjos pusseserė – atsakovė L. K. (šeštos eilės įpėdinė pagal įstatymą). Pareiškime ji nurodė, kad kitų įpėdinių nėra. 2007 m. kovo 26 d. jai buvo išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas į palikėjos turtą – 1/2 dalį gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų bei avansinį mokestį už dalį namų valdos žemės sklypo.

2007 m. spalio 22 d. į teismą, ginčydama atsakovei išduotą paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, kreipėsi ieškovė N. V. Ji nurodė, kad yra palikėjos dukterėčia, t. y. penktos eilės įpėdinė pagal įstatymą, todėl turi pirmumo teisę į palikimą prieš atsakovę. Atsakovė sąmoningai nuslėpė, kad yra aukštesnės eilės įpėdinė. Apie palikėjos mirtį jai niekas nepranešė, apie tai ji sužinojo tik 2007 m. rugpjūčio mėnesį, todėl terminas palikimui priimti praleistas dėl svarbios priežasties.

Ieškovė prašo: 1) pripažinti negaliojančiu 2007 m. kovo 26 d. L. K. išduotą paveldėjimo teisės liudijimą (registracijos Nr. 1547); 2) panaikinti L. K. vardu teisinę registraciją į 1/2 dalį gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų, esančių duomenys neskelbtini; 3) atnaujinti ieškovei terminą E. G. palikimui priimti.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

Pakruojo rajono apylinkės teismas 2008 m. spalio 3 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: pripažino negaliojančiu atsakovei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą ir panaikino teisinę registraciją jos vardu registruotiems nekilnojamiesiems daiktams; ieškinio reikalavimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo atmetė.

Teismas nurodė, kad asmuo, pretenduojantis į palikimą, gali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, pareikšdamas ieškinį palikimą priėmusiam asmeniui per vienerius metus nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie tai, kad palikimą priėmė kitas asmuo (CK 5.8 straipsnis). Ieškovė yra palikėjos penktos eilės įpėdinė, ji turi teisę ginčyti atsakovei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, ieškinio senaties termino ji nepraleido. CK 5.11 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad trečios, ketvirtos, penktos ir šeštos eilės įpėdiniai paveldi, jeigu nėra pirmesnės eilės įpėdinių, jeigu šie įpėdiniai atsisakė palikimo arba iš jų atimta paveldėjimo teisė. Tai reiškia, kad šeštos eilės įpėdinis paveldi tik tada, kai: 1) nėra pirmesnės eilės įpėdinių, 2) yra pirmesnės eilės įpėdinių, tačiau jie atsisakė palikimo (CK 5.60 straipsnis) arba iš jų atimta paveldėjimo teisė. Skirtingai nei antros eilės įpėdiniams, įstatyme nenustatyta galimybės trečios, ketvirtos, penktos ir šeštos eilės įpėdiniams paveldėti, jeigu pirmesnės eilės įpėdiniai nepriėmė palikimo (CK 5.11 straipsnio 2 dalis). Ši teisės norma teismų praktikoje aiškinama plačiai, t. y. pripažįstama, kad trečios, ketvirtos, penktos ir šeštos eilės įpėdiniai gali paveldėti ir tada, kai pirmesnės eilės įpėdiniai įstatymo nustatyta tvarka ir terminais nepriėmė palikimo, jei pirmesnės eilės įpėdiniui buvo sudarytos sąlygos per įstatymo nustatytą terminą išreikšti savo valią dėl palikimo priėmimo ir kiti asmenys bei institucijos nesutrukdė to padaryti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, t. y. nuo palikėjo mirties momento (CK 5.3 straipsnis). Tačiau asmenys, kuriems paveldėjimo teisė atsiranda tik tuo atveju, kai kiti įpėdiniai palikimo nepriima, gali pareikšti sutikimą priimti palikimą per tris mėnesius nuo teisės priimti palikimą atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 4 dalis). Sistemiškai aiškinant CK 5.50 straipsnio 4 dalies ir 5.11 straipsnio 2 dalies nuostatas darytina išvada, kad kiekvienos eilės įpėdiniams trijų mėnesių terminas palikimui priimti pradedamas skaičiuoti nuo atitinkamos eilės įpėdinių teisės priimti palikimą atsiradimo dienos, t. y. antros eilės įpėdiniai turi teisę priimti palikimą per tris mėnesius nuo to momento, kai pirmos eilės įpėdiniai nepriėmė arba atsisakė palikimo, trečios eilės įpėdiniai – per tris mėnesius nuo to momento, kai antros eilės įpėdiniai nepriėmė arba atsisakė palikimo, ketvirtos eilės įpėdiniai – per tris mėnesius nuo to momento, kai trečios eilės įpėdiniai nepriėmė arba atsisakė palikimo, penktos eilės įpėdiniai –per tris mėnesius nuo to momento, kai ketvirtos eilės įpėdiniai nepriėmė arba atsisakė palikimo, o šeštos eilės įpėdiniai – per tris mėnesius nuo to momento, kai penktos eilės įpėdiniai nepriėmė arba atsisakė palikimo. Vadinasi, jei nė vienas iš pirmesnės eilės įpėdinių neatsisako palikimo (ar kai kurių eilių įpėdinių iš viso nėra), penktos eilės įpėdiniui teisė priimti palikimą atsiranda po dvylikos mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos, šeštos eilės įpėdiniui – po penkiolikos mėnesių. Teismas konstatavo, kad atsakovei išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas yra neteisėtas ir pripažintinas negaliojančiu (CK 5.8, 5.9 straipsniai), nes atsakovė, būdama šeštos eilės įpėdinė, neturėjo teisės paveldėti palikėjos turtą, nes yra pirmesnės – penktos – eilės įpėdinė (ieškovė), kuri nuo palikimo neatsisakė (CK 5.60 straipsnis) ir iš jos neatimta teisė paveldėti. Paveldėjimo teisės liudijimas atsakovei buvo išduotas nepasibaigus CK 5.50 straipsnio 4 dalyje nustatytam terminui, per kurį pirmesnės eilės įpėdinė (ieškovė) galėjo pareikšti sutikimą priimti palikimą po palikėjos mirties. Kol įpėdinis per įstatyme nustatytą terminą neišreiškia valios dėl palikimo priėmimo, tol kitiems įpėdiniams nepereina jo teisė priimti palikimą. Civilinio kodekso 5.9 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įpėdinis, kurio pareikštą ieškinį teismas patenkina, laikomas priėmusiu palikimą, todėl ieškovei papildomai kreiptis į notarą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo nereikia.

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovės apeliacinį skundą, 2009 m. balandžio 6 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Teisėjų kolegija sutiko su teismo padarytomis išvadomis ir sprendimo motyvacija. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad pagal CK 5.50 straipsnio 4 dalį asmenys, kuriems paveldėjimo teisė atsiranda tik tuo atveju, kai kiti įpėdiniai palikimo nepriima, gali pareikšti sutikimą priimti palikimą per tris mėnesius nuo teisės priimti palikimą atsiradimo dienos. Šios normos nuostata, kad asmenys, kuriems paveldėjimo teisė atsiranda tik tuo atveju, kai kiti įpėdiniai nepriima palikimo, neturi būti aiškinama kaip nustatanti paskesnės eilės įpėdinių teisę paveldėti, kai palikimo nepriima prieš tai esantys įpėdiniai. Dėl to yra svarbus termino palikimui priimti nustatymas (CK 5.11 straipsnio 2 dalis). Ginčyti palikimo priėmimą ar išduoto paveldėjimo teisės liudijimo teisėtumą gali asmuo, pretenduojantis į palikimą, kuris gali pareikšti ieškinį palikimą priėmusiam asmeniui per vienerius metus nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie tai, kad palikimą priėmė kitas asmuo (CK 5.8 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad šio termino ieškovė nepraleido, taip pat kad nėra teisinio pagrindo šeštos eilės įpėdiniui (atsakovei) įgyvendinti palikimo priėmimo teisę, nes šios neįgijo, todėl negali būti taikomos CK 5.50 straipsnio 4 dalies nuostatos.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti teismų sprendimo ir nutarties dalis, kuriomis ieškinys patenkintas iš dalies, ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Kasatorės nuomone, teismai netinkamai aiškino ir taikė CK 5.11, 5.50, 5.60 straipsnius, todėl priėmė neteisėtus ir nepagrįstus procesinius sprendimus. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

Iš CK penktosios knygos teisės normų analizės išplaukia, kad palikimo nepriėmęs ar jo atsisakęs įpėdinis nėra paveldėjimo teisinių santykių subjektas, nes jis netenka įpėdinio statuso. Palikimo priėmimas yra įpėdinio aktyvus valinis veiksmas, aiškiai išreiškiantis valią priimti palikimą. Įpėdinio sąvoka negali būti aiškinama plačiai. Įpėdinis pagal įstatymą yra ne tas, kuris teoriškai yra saistomas giminystės ryšių, bet tas, kuris, būdamas saistomas CK 5.11 straipsnio 1 dalyje nurodytų giminystės ryšių, aiškiai išreiškė savo valią priimti palikimą ir jį priėmė. Teismai, interpretuodami įpėdinio sąvoką kitaip, pažeidė materialinės teisės normas. CK 5.11 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad trečios, ketvirtos, penktos ir šeštos eilės įpėdiniai paveldi, jeigu nėra pirmesnės eilės įpėdinių, jeigu šie įpėdiniai atsisakė palikimo arba iš jų atimta paveldėjimo teisė. Šioje normoje nenustatyta, ar nurodyti įpėdiniai paveldi ir tuo atveju, kai pirmesnės eilės įpėdiniai palikimo neatsisakė, bet jo ir nepriėmė įstatymo nustatyta tvarka ir terminu. Kasatorės nuomone, CK 5.11 straipsnio 2 dalies norma turi būti aiškinama ir taikoma kartu su CK 5.60 straipsnio 2 dalimi, kurioje nustatyta, kad palikimo atsisakymas turi tas pačias pasekmes kaip ir palikimo nepriėmimas. Teismai be pagrindo netaikė CK 5.60 straipsnio 2 dalies, todėl nepagrįstai konstatavo, kad atsakovė, būdama šeštos eilės įpėdinė, apskritai negali paveldėti, nes yra penktos eilės įpėdinė – ieškovė. Teismai ieškinį tenkino CK 5.8 straipsnio pagrindu. Kasatorės nuomone, kad ieškinys galėtų būti tenkinamas šiuo pagrindu, turi būti pareikštas ieškinio reikalavimas dėl palikimo priėmimo teisėtumo, taip pat dėl paveldėjimo teisės liudijimo teisėtumo. Šiuo atveju ieškovė neginčijo atsakovės palikimo priėmimo teisėtumo, šis klausimas nebuvo nagrinėjamas byloje, todėl ji negali būti laikoma priėmusia palikimą CK 5.9 straipsnio 2 dalies pagrindu. Palikus galioti teismų sprendimą ir nutartį, bus įteisinta absurdiška situacija: palikimo įstatyme nustatytu terminu nepriėmusiam įpėdiniui neatsiras jokių neigiamų teisinių pasekmių, jeigu jis per vienerius metus kreipsis į teismą su ieškiniu dėl paveldėjimo teisės liudijimo nuginčijimo. Taigi skundžiamų teismų procesiniais sprendimais palikimo priėmimo terminas nepagrįstai pratęsiamas nuo nustatytų trijų mėnesių iki vienerių metų. Teismai nurodė, kad pagal CK 5.60 straipsnio 4 dalį ieškovė, būdama penktos eilės įpėdinė, turėjo teisę kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo per dvylika mėnesių nuo palikimo atsiradimo, o atsakovė – tik po ieškovei nustatyto palikimo priėmimo termino pabaigos. Toks CK 5.50 straipsnio 4 dalies aiškinimas galimas tik tuo atveju, jeigu yra pirmesnės eilės įpėdinių. Šiuo atveju pirmos, antros, trečios ir ketvirtos eilės įpėdinių nėra, todėl ieškovė, būdama aukščiausios eilės įpėdinė privalėjo palikimą priimti per tris mėnesius nuo jo atsiradimo dienos.

Atsiliepimo į kasacinį skundą įstatymo nustatyta tvarka nepateikta.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl įpėdinių teisių įgyvendinimo ir paskesnės eilės įpėdinių teisės paveldėti

Paveldėjimo teisė užtikrina, kad po asmens mirties jo sukurtos vertybės kartu su jų suvaržymais ar be jų pagal testamente išreikštą mirusiojo valią ar pagal įstatymo nuostatas bus perimtos jo artimųjų ar kitų asmenų. Šios teisės paskirtis – užtikrinti mirusiojo valios įgyvendinimą, paveldėtojų ir visų trečiųjų asmenų teisėtus interesus, kurie atsiranda kaip konkretaus asmens mirties pasekmės. Paveldėjimo teisė turi užtikrinti teisinių santykių stabilumą ir perimamumą. Paveldint įvyksta universalus teisių perėmimas, t. y. teisės perimamos visa apimtimi ir tuo pačiu momentu, jeigu nėra kokių nors įstatyme nustatytų išimčių. Palikėjo mirties faktas yra pagrindas teisėms ir pareigoms perimti. Jeigu palikėjas nesurašė testamento, tai įpėdiniais ipso iure pagal įstatyme nustatytą eilę tampa asmenys palikimo atsiradimo momentu (CK 5.3 straipsnis). Būtent palikėjo mirties momentu atsiranda palikimas. Jo atsiradimo momentu susiformuoja paveldėjimo santykiai ir įpėdiniai per įstatyme nustatytą terminą gali priimti palikimą. Paveldėjimo teisė yra asmeninė. Įpėdinio teisės priimti palikimą turinys – jo valios išreiškimas – priimti palikimą ar jo atsisakyti. Jeigu įpėdinis nusprendžia priimti palikimą, tai pradeda paveldimą turtą valdyti arba pareiškia apie palikimo priėmimą CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. Kol įpėdinis per įstatyme nustatytą terminą neišreiškia valios dėl palikimo priėmimo, tol kitiems įpėdiniams nepereina teisė priimti palikimą. Įstatyme nustatytais atvejais teisė priimti palikimą gali atsirasti ne palikėjo mirties dieną, o vėliau. Jeigu įpėdinis atsisako nuo palikimo arba neatlieka jokių veiksmų, kurie patvirtintų, jog jis priėmė palikimą, teismų praktikoje, paveldėjimo teisės doktrinoje pripažįstama, kad jis į paveldėjimo santykius neįstojo arba iš jų pasitraukė ir paveldėjimo santykiai nutrūko (CK 5.50 straipsnio 1 dalis, 5.60 straipsnio 1, 2 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. P. v. A. L.; bylos Nr. 3K-3-523/2007; 2006 m. vasario 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. K. v. J. A. V.; bylos Nr. 3K-3-152/2006). Kai įpėdinis per įstatyme nustatytą terminą neišreiškia valios dėl palikimo priėmimo, taip pat atsisako jį priimti, nesant kitų tos pačios eilės įpėdinių, teisė priimti palikimą pereina kitiems asmenims, iki tol neturėjusiems šios teisės, t. y. paskesnės eilės įpėdiniams (CK 5.50 straipsnio 4 dalis). Tokie asmenys teisę priimti palikimą įgyja nuo savo teisės priimti palikimą atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 4 dalis). Teisėjų kolegija pažymi, kad juridiškai reikšmingas faktas, dėl kurio teisė paveldėti pereina kitiems asmenims, yra tai, jog įpėdinis palikimo nepriėmė. Įstatyme nustatytas terminas, per kokį laikotarpį galima priimti palikimą (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Tai yra specialus paveldėjimo teisės terminas, per kurį įpėdinis įgyvendina savo teisę paveldėti turtą. Termino praleidimo pasekmės nustatytos CK 5.57 straipsnio 2 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Panevėžio apskrities valstybinė mokesčių inspekcija v. Panevėžio miesto 1–ojo notarų biuro notarė Vitalija Jocienė; bylos Nr. 3K-3-162/2008).

CK 5.50 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta nuostata, kad asmenys, kuriems paveldėjimo teisė atsiranda tik tuo atveju, kai kiti įpėdiniai palikimo nepriima, gali pareikšti sutikimą priimti palikimą per tris mėnesius nuo teisės priimti palikimą atsiradimo dienos, pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų be pagrindo aiškinta kaip nustatanti taisyklę, jog nors kai kurių eilių įpėdinių visai nėra, penktos eilės įpėdiniui teisė priimti palikimą atsiranda tik po 12 mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.3 straipsnis), o šeštos eilės įpėdiniui ši teisė atsiranda po 15 mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos. Toks šios normos aiškinimas nesuderinamas su paveldėjimo teisinių santykių reglamentavimo paskirtimi, kuri jau pirmiau nurodyta kasacinio teismo, nes be pagrindo varžoma atitinkamos eilės įpėdinio teisė į palikimą tais atvejais, kai nėra aukštesnės eilės įpėdinių.

Šios bylos kontekste vertinant CK 5.50 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą, konstatuotina, kad, esant faktinei situacijai, kai pirmos-ketvirtos eilės įpėdinių nėra, penktos eilės įpėdiniui teisė priimti palikimą atsirado palikėjo mirties momentu (CK 5.3 straipsnio 1 dalis) ir palikimą toks įpėdinis turėjo priimti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 1, 3 dalys). Šeštos eilės įpėdiniui – atsakovei ši teisė, vadovaujantis CK 5.50 straipsnio 4 dalimi, atsirado, kai aukštesnės eilės įpėdinis palikimo nepriėmė per tris mėnesius nuo jo atsiradimo dienos. Atsakovė, kaip nustatyta byloje, o kasacinis teismas yra saistomas byloje nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis), pareiškimą apie palikimo priėmimą padavė ir tokiu būdu priėmė palikimą 2006 m. gruodžio 8 d. Palikimo atsiradimo diena yra 2006 m. rugsėjo 9 d. Taikant nurodytas palikimo priėmimo pagal įpėdinių eilės tvarką taisykles, ieškovei per įstatyme nustatytą terminą palikimo nepriėmus, pasibaigus trijų mėnesių terminui, šeštos eilės įpėdinei atsirado teisės, nustatytos CK 5.50 straipsnio 4 dalyje. Tačiau ši paskesnės eilės įpėdinio teisė, vadovaujantis CK 5.57 straipsniu, nėra absoliuti. Paveldėjimo teisinis reglamentavimas prioritetą teikia pirmesnės eilės įpėdinių teisių apsaugai, jei teise priimti palikimą per įstatyme nustatytą terminą toks įpėdinis nepasinaudojo dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis), o teisę į nuosavybę riboja tik tokia apimtimi, kiek tai apibrėžta įstatymo (CK 5.57 straipsnio 2 dalis).

Dėl termino palikimui priimti pratęsimo pagrindų ir teisinės reikšmės

CK 5.8 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, pretenduojantis į palikimą, gali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, pareikšdamas ieškinį palikimą priėmusiam asmeniui per vienerius metus nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie tai, kad palikimą priėmė kitas asmuo.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas paveldėjimo teisės taikymo praktiką – konkrečiai aiškindamas CK 5.57 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą, yra nurodęs, kad jeigu įpėdinis apie palikimo teisės atsiradimą nežinojo arba sužinojo vėliau ir praleido terminą palikimui priimti, tai pagal CK 5.57 straipsnio 1 dalį teismas gali jį pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. S. v. Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos; bylos Nr. 3K-3-134/2009).

Nagrinėjamos bylos kontekste vertinant santykį tarp CK 5.8 straipsnyje įtvirtinto teisinio reglamentavimo ir CK 5.57 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto teisinio reglamentavimo, konstatuotina, kad asmuo, pretenduojantis į palikimą (CK 5.8 straipsnį), yra tik tas, kuris įstatymo nustatyta tvarka įstojo į paveldėjimo santykius (CK 5.50 straipsnio 1, 2 dalys) arba iš jų nėra pasitraukęs tokiais pagrindais, dėl kurių paveldėjimo santykiai nutrūksta. Dėl to įpėdinis, kuris apie palikimo teisės atsiradimą nežinojo arba sužinojo vėliau ir praleido terminą palikimui priimti, gali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, pareikšdamas ieškinį palikimą priėmusiam asmeniui (CK 5.8 straipsnis), jei teismas CK 5.57 straipsnio 1 dalyje nustatytu pagrindu pratęs tokiam įpėdiniui terminą palikimui priimti. Tokiu atveju, kai ieškinys dėl termino palikimui priimti pratęsimo (CK 5.57 straipsnio 1 dalis) ir dėl išduoto paveldėjimo teisės liudijimo ginčijimo (CK 5.8 straipsnis) palikimą priėmusiam asmeniui pareiškiamas vienoje byloje (kaip šiuo atveju), teismui CK 5.57 straipsnio 1 dalyje nustatytu pagrindu pratęsus įpėdiniui terminą palikimui priimti, CK 5.8 straipsnyje nustatyto vienerių metų termino pradžia yra ta diena, kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie tai, kad palikimą priėmė kitas asmuo. Dėl to net ir tuo atveju, kai teismas CK 5.57 straipsnio 1 dalyje nustatytu pagrindu pratęsia įpėdiniui terminą palikimui priimti, nepaneigiama CK 5.8 straipsnyje nustatyto termino reikšmė nagrinėjant ginčą dėl palikimo priėmimo teisėtumo bei išduoto paveldėjimo teisės liudijimo, nes nustačius, kad įpėdinis, pareiškęs tokį ieškinį ir kreipęsis dėl termino palikimui priimti pratęsimo, yra praleidęs CK 5.8 straipsnyje nustatytą vienerių metų terminą savo pažeistai teisei teisme ginti, ieškinys turi būti atmestas. Toks aiškinimas grindžiamas nuostata, suponuota termino palikimui priimti pratęsimo teismo tvarka teisinės reikšmės vertinimo – termino pratęsimas iš esmės reiškia, kad, pasibaigus įstatyme nustatytam terminui palikimui priimti, paveldėjimo teisiniai santykiai su įpėdiniu, praleidusiu terminą, įstatymo apibrėžtu momentu nepasibaigė, o yra pratęsti įstatyme nustatytu pagrindu, o tai suponuoja, kad toks įpėdinis yra įstojęs į paveldėjimo santykius palikimo atsiradimo momentu ir iš jų nebuvo pasitraukęs. Tokia jo teisinė padėtis sudaro teisines prielaidas palikimo priėmimo teisei įgyvendinti ir lemia, kad jis laikytinas asmeniu, pretenduojančiu į palikimą ir galinčiu ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą (CK 5.8 straipsnis). Tačiau tuo pat metu toks asmuo skatinamas aktyviai veikti, jei terminą palikimui priimti dėl svarbių priežasčių praleidęs įpėdinis siekia teisme apginti savo pažeistas teises ir paneigti palikimo priėmimo teisėtumą bei panaikinti išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, nes tokia teisė gintina per sutrumpintą ieškinio senaties terminą - vienerius metus nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie tai, kad palikimą priėmė kitas asmuo (CK 5.8 straipsnis).

Dėl nurodytų argumentų pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai taikydami (aiškindami) CK 5.8 straipsnyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą be teisėto pagrindo pripažino ieškovę atitinkančia šioje normoje apibrėžtus subjektiškumo požymius ir gynė jos pažeistas teises, nors civilinius teisinius padarinius paveldėjimo santykiuose sukeliantis klausimas dėl termino palikimui priimti pratęsimo CK 5.57 straipsnio 1 dalyje nustatytu pagrindu iš esmės nenagrinėtas ir įpėdiniui terminas palikimui priimti nepratęstas. Vien tai, kad ieškovė per vienerius metus nuo tos dienos, kai sužinojo arba turėjo sužinoti apie tai, kad palikimą priėmė kitas asmuo, kreipėsi teisminės gynybos reikšdama reikalavimus CK 5.8 straipsnyje nustatytais pagrindais, nesudaro pagal įstatymą reikalingų sąlygų visumos pažeistai teisei ginti, todėl pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų procesiniai sprendimai panaikinami ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nagrinėdamas bylą iš naujo, pirmosios instancijos teismas turi įvertinti faktines aplinkybes, ar ieškovė dėl svarbių priežasčių praleido terminą palikimui priimti ir konstatuoti, pratęstinas šis terminas ar ne (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Tik patenkinus ieškovės reikalavimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, būtų teisinis pagrindas vertinti, ar pagrįsti yra ieškovės reikalavimai (CK 5.8 straipsnis) ginti jos, kaip penkto eilės įpėdinės, pažeistą teisę.

Dėl kasacinio skundo argumentų, susijusių su ieškinio dalyko apimtimi

Kasatorės nuomone, kad ieškinys galėtų būti tenkinamas CK 5.8 straipsnyje nustatytu pagrindu, turi būti pareikštas ieškinio reikalavimas dėl palikimo priėmimo teisėtumo, taip pat dėl paveldėjimo teisės liudijimo teisėtumo. Pažymima, kad ieškovė neginčijo atsakovės palikimo priėmimo teisėtumo, šis klausimas nebuvo nagrinėjamas byloje, todėl ieškovė negali būti laikoma priėmusia palikimą (CK 5.9 straipsnio 2 dalis).

CK 5.9 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinį pareiškė įpėdinis, kuris turi teisę paveldėti, jis laikomas palikimą priėmusiu, išskyrus atvejus, jeigu ieškinys buvo pareikštas dėl kitų įpėdinių interesų.

Įpėdinio, kuris turi teisę paveldėti, sąvokos aiškinimas šios bylos kontekste sietinas su jau kasacinio teismo nurodytais argumentais dėl subjektiškumo požymių, reikalingų pažeistoms teisėms ginti CK 5.8 straipsnyje nurodytais pagrindais, todėl įpėdinis, kuris turi teisę paveldėti, šios bylos kontekste yra tik tas, kuriam CK 5.57 straipsnio 1 dalyje nustatytu pagrindu pratęstas terminas palikimui priimti. Jei terminas palikimui priimti pratęsiamas, toks įpėdinis kartu laikomas palikimą priėmusiu pirmesnės eilės įpėdiniu, kurio teisės gintinos atsižvelgiant į CK 5.57 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą. CK 5.57 straipsnio 2 dalies nuostatų taikymo aspektu galimos dvi teisinėmis pasekmėmis iš esmės skirtingos situacijos. Pirma, kai pirmesnės eilės įpėdinis, kuriam terminas palikimui priimti pratęstas, ginčija paskesnės eilės įpėdinio palikimo priėmimo teisėtumą. Antra, kai pirmesnės eilės įpėdinis, kuriam terminas palikimui priimti pratęstas, siekia apginti savo teises į palikimą CK 5.57 straipsnio 2 dalyje nustatytomis ribomis. O šios ribos skiriasi nuo pirmosios situacijos tiek, kad antruoju atveju neneigiama, jog palikimą priėmęs paskesnės eilės įpėdinis įgyvendino savo teisę CK 5.50 straipsnio 4 dalyje nustatytu pagrindu, tačiau tai, kad pirmesnės eilės įpėdinis palikimo nepriėmė per įstatyme nustatytą terminą, pirmesnės eilės įpėdinio teisė paveldėti nenutrūksta, jei palikimo jis nepriėmė dėl svarbių priežasčių, o teismas terminą palikimui priimti pratęsė, ir toks įpėdinis įgyja teisę į turtą, kas išlikę natūra, taip pat lėšas, gautas realizavus jam priklausantį turtą (CK 5.57 straipsnio 2 dalis).

Šie teisiniai argumentai suponuoja tiek ieškinio dalyko apimtį, tiek teisme nagrinėtino ginčo ribas. Kai įpėdinis siekia įgyvendinti teises, įtvirtintas CK 5.57 straipsnio 2 dalyje, turi būti reiškiamas reikalavimas dėl jam priklausančio ir pas įpėdinius esančio turto perdavimo natūra, o tai susiję su nagrinėjamo ginčo ribomis – teismas, nagrinėjantis tokį ginčą, turi nustatyti, koks turtas natūra, priklausantis ieškovui, yra pas įpėdinius, ir priimti sprendimą dėl jo perdavimo. Pažymėtina, kad reikalavimų, pareikštų ir nagrinėjamų šioje byloje, patenkinimas nesudaro sąlygų įgyvendinti įpėdinio teises – įgyti nuosavybės teisę į paveldėtą turtą CK 5 straipsnio 2 dalyje nustatyta apimtimi, nes pripažinimas negaliojančiu kitam įpėdiniui išduoto paveldėjimo teisės liudijimo ir nekilnojamojo turto teisinės registracijos atsakovės vardu panaikinimas nesuponuoja pas atsakovę natūra esančio ieškovei priklausančio turto perdavimo jai. Šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys į tai, kad notaro kompetencija neapima įpėdinio teisių, apibrėžiamų CK 5. 57 straipsnio 2 dalyje, įgyvendinimo veiksmų.

Nagrinėdamas bylą iš naujo, pirmosios instancijos teismas turi atsižvelgti į kasacinio teismo išdėstytus argumentus dėl teisės taikymo formuluojant ieškinio dalyką (CK 5.57 straipsnio 2 dalis), taip pat dėl nagrinėjamo ginčo ribų, kai siekiama įgyvendinti teises, įpėdiniui nustatytas CK 5.57 straipsnio 2 dalyje.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 360 straipsniu, 362 straipsniu,

n u t a r i a :

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 6 d. nutartį ir Pakruojo rajono apylinkės teismo 2008 m. spalio 3 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti Pakruojo rajono apylinkės teismui.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Virgilijus Grabinskas

Gintaras Kryževičius

Algis Norkūnas