Baudžiamoji byla Nr. 2K-511/ 2008
Procesinio sprendimo kategorija
2.1.15.3.1.
(S)
2008 m. lapkričio 10 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Tomo Šeškausko, Valerijaus Čiučiulkos ir pranešėjo Alvydo Pikelio,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės D. K. bei civilinio atsakovo AB „Lietuvos Draudimas“ kasacinius skundus dėl Druskininkų miesto apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 5 d. nuosprendžio, kuriuo:
I. J. nuteistas pagal BK 281 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1-3 dalimis, bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant per šį laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms. Iš I. J. priteista: 2000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės D. K. naudai; 9710,30 Lt – Valstybinės ligonių kasos naudai. Iš dalies patenkinus nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės D. K. ieškinį, iš UAB „Faktinus“ priteista 2799,50 Lt materialinei žalai atlyginti bei 50 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Iš dalies patenkinus nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės D. P. ieškinį, iš UAB „Faktinus“ priteista 2000 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Skundžiama ir Vilniaus apygardos teismo 2008 m. gegužės 30 d. nutartis, kuria Druskininkų miesto apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 5 d. nuosprendis, iš dalies tenkinant nuteistojo ir civilinio ieškovo apeliacinius skundus, pakeistas – dalis dėl civilinio ieškinio išsprendimo išdėstyta taip: priteista iš AB „Lietuvos draudimas“: 9710,30 Lt Valstybinės ligonių kasos naudai, 2799,50 Lt D. K. materialinei žalai atlyginti, nukentėjusiosios apeliacinis skundas atmestas. Kita nuosprendžio dalis nekeista.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo A. Pikelio pranešimą,
n u s t a t ė :
I. J. nuteistas už tai, kad 2005 m. liepos 8 d., apie 16.00 val., Varėnos raj., Kaniavos sen., kelyje Varėna-Rudnia-Paramėlis, vairuodamas UAB „Faktinus“ priklausantį balninį vilkiką „SCANIA R 113 MA“, valst. Nr. duomenys neskelbtini, su puspriekabe „Schmitz SPR 24“, valst. Nr. duomenys neskelbtini, pilnai pakrauta pušinės medienos, pažeidė kelių eismo taisyklių 53, 144, 164, 171 punktus, t. y., vairuodamas transporto priemonę, nesilaikė būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams, jų turto saugumui, netrukdytų eismo, nevažiavo dešine kelio puse kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, nepaliko tokio tarpo iš kairiojo šono, kad eismas būtų saugus, nematomame kelio Varėna-Rudnia-Paramėlis posūkio į kairę ruože, važiuodamas kaire kelio puse sudarė kliūtį priešpriešiais važiavusiam automobiliui „VW PASSAT“, valst. Nr. duomenys neskelbtini, kurį vairavo D. K. ir su juo susidūrė. Eismo įvykio metu dėl muštinės žaizdos kairiajame kelyje skeveldrinio kairio šlaunikaulio ir dubens kaulų kairės pusės gūžduobės bei abiejų gaktikaulių lūžių su kairio šlaunikaulio galvos centriniu išnirimu į dubenį, atviro dešinio stipinkaulio lūžio tipinėje vietoje, VII kairės pusės šonkaulio lūžio, kraujosruvų apie akis ir galvos smegenų sukrėtimo, sukelto ūmaus nukraujavimo į kūno audinius apie kaulų lūžius ir trauminio-hemoraginio šoko (sunkaus laipsnio), sunkiai sutrikdė D. K. sveikatą, nes jai padaryti sužalojimai sukėlė sunkų gyvybei pavojingą trauminį-hemoraginį šoką, taip pat automobilio „VW PASSAT“ keleivei D. P. dėl kliniškai nustatytos muštinės žaizdos smakre ir apatinėje lūpoje sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. Tokiu būdu I. J. pažeidė kelių transporto eismo saugumo taisykles, dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.
Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė D. K. kasaciniame skunde prašo Druskininkų miesto apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 5 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo 2008 m. gegužės 30 d. nutarties dalį dėl civilinio ieškinio klausimo išsprendimo panaikinti ir perduoti civilinio ieškinio klausimą spręsti civilinio proceso tvarka, taip pat priteisti iš UAB „Faktinus“ 400 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, o iš AB „Lietuvos draudimas“ – 59442, 50 Lt turtinės žalos atlyginimo. Skunde nurodo, kad teismas, spręsdamas neturtinės žalos dydžio klausimą, neturėjo vadovautis UAB „Faktinus“ turtinės padėties kriterijumi ir dėl to sumažinti priteistiną žalą, nes teismų praktikoje esminis neturtinės žalos atlyginimo sunkiai sužalojus sveikatą kriterijus yra sužalojimo pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai, kurie nustatomi įvertinant sužalojimo sunkumą, išlikusį sveikatos ir išvaizdos pakenkimą, o taip pat gyvenimo galimybių praradimą. Vadovaujantis CK 6.283 straipsniu, fiziniam asmeniui, kuris buvo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, už žalą atsakingas asmuo privalo atlyginti visus patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 6.250 straipsnio nuostatas bei neteisingai nustatė kompensacijos už patirtus dvasinius, fizinius išgyvenimus ir praradimus dydį bei nesilaikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos dėl neturtinės žalos atlyginimo ir kriterijų, taikytinų jo dydžiui nustatyti. Teismas turėjo vadovautis CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatomis ir tinkamai įvertinti sužalojimo pasekmes. Nukentėjusiosios teigimu, stipriai pakenkta jos sveikatai, patirtas didžiulis fizinis skausmas (net jau pabaigus gydymą, jai buvo leidžiamas morfijus), sveikatos pablogėjimas negrįžtamas, prarasta dalis darbingumo, apribotos visaverčio gyvenimo ir bendravimo galimybės, dėl sužalojimo ir darbingumo dalies netekimo sumažėjo gaunamos pajamos, padidėjo asmeniniai poreikiai (pagerintas maistas, dideli kiekiai nekompensuojamų vaistų), pasunkėjo galimybės apsirūpinti savimi, buitimi bei neįgalia, priežiūros reikalaujančia dukra, nuolat vargina galvos skausmai, sutriko atmintis, pačiai nukentėjusiajai reikalinga kito asmens priežiūra (už tai netrumpą laikotarpį ji kas mėnesį mokėjo padedančiam asmeniui), dėl sužalojimo nukentėjusioji keturis mėnesiu pragulėjo ligoninėje, patyrė tris sunkias operacijas, kurių metu kaulai buvo sutvirtinti metaliniais įtvarais, dėl kurių pakeitimo ateityje vėlgi bus atliekamos operacijos ir t.t. Nukentėjusioji teismui pateikė čekius, patvirtinančius vaistų įsigijimo faktą, tačiau teismas nepagrįstai juos įvertino kaip neinformatyvius. Taip pat teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad sveikata po įvykio vis blogėja ir reikalinga papildoma priežiūra, nereikalavo jokių tą patvirtinančių dokumentų iš nukentėjusiosios bei neišsireikalavo pats, nors, kasatorės supratimu, turėjo jai skirti kompleksinę medicininę ekspertizę, kuri būtų patvirtinusi jos dėstomus faktus bei pagal kurią būtų buvę galima aiškiau ir tiksliau apskaičiuoti patirtą žalą bei ateityje būsimas išlaidas. CK 6.283 straipsnyje numatyta galimybė priteisti žalos atlyginimą vienkartine pinigine suma, įskaitant būsimas išlaidas. Vien jau dėl šio fakto teismas turėjo palikti civilinio ieškinio dydžio klausimą spręsti civilinio proceso tvarka. Dėl virš minėtų priežasčių, netinkamai įvertinęs situaciją bei neišsamiai išnagrinėjęs bylos aplinkybes, teismas neteisingai priteisė ir turtinę žalą, nepagrįstai ja pripažindamas tik dantų protezavimą. Šitaip neišsamiai įvertinęs visas aplinkybes, nesilaikęs CK reikalavimų bei ignoruodamas faktus ir nepaskirdamas kompleksinės medicininės ekspertizės, teismas pažeidė BPK 369 straipsnio 1 dalies 2 punkto bei 3 dalies reikalavimus. Dėl to, kas virš išdėstyta, tesimų sprendimų dalys dėl civilinio ieškinio klausimo išsprendimo neteisėtos ir naikintinos.
Civilinis atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ kasaciniame skunde prašo Druskininkų miesto apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 5 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo 2008 m. gegužės 30 d. nutarties dalį dėl civilinio ieškinio klausimo išsprendimo priteisiant D. K. 2799,50 Lt turtinės žalos atlyginimą panaikinti, civilinį D. K. ieškinį šioje dalyje atmesti. Skunde nurodo, kad teismai priteisė D. K. 2799,50 Lt turtinės žalos už dantų protezavimo paslaugas nenustatę šių išlaidų pagrįstumo ir priežastinio ryšio su 2005-07-08 eismo įvykiu. Lietuvos Respublikos Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 14 straipsnio 4 dalis nustato, kad žala padaryta asmens sveikatai, turi būti vertinama visa dėl sveikatos sužalojimo asmens patirta žala. Tokiu atveju nuostolius sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, protezavimo, sužaloto asmens priežiūros, specialių transporto priemonių įsigijimo, sužaloto asmens perkvalifikavimo išlaidos bei kitos sveikatai grąžinti būtinos išlaidos). Bylos medžiagoje yra pateikta 2007 m. spalio 4 d. pažyma dėl dantų defekto pašalinimo, kuri yra tik teorinis dantų defekto pašalinimo paskaičiavimas. Teismai, priteisdami žalą už dantų protezavimo paslaugas, nepasisakė, koks tai defektas ir kaip jisai susijęs su 2005 m. liepos 8 d. eismo įvykiu. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad šios paslaugos jai buvo suteiktos ir apmokėtos. Šios sumos priteisimas nebuvo pagrįstas jokiais leistinais įrodymais. Priežastinis ryšys, kaip civilinės atsakomybės taikymo sąlyga, sveikatos sužalojimo atveju yra specifiškas dėl dvejopo ryšio. Pirma, turi būti nustatytas priežastinis ryšys tarp neteisėto veikimo ir fizinio asmens sveikatos sužalojimo. Antra, turi būti priežastinis ryšys taip nukentėjusiojo sveikatos sužalojimo ir žalos. Iš 2005 m. spalio 7 d. M.Riomerio Universiteto teismo medicinos instituto Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G 6116 /05(01) matyti, kad civilinei ieškovei D. K. dantys sužaloti nebuvo. Nors specialisto išvadoje išvardyti D. K. eismo įvykio metu patirti kūno sužalojimai yra aprašyti teismų sprendimuose, teismai nenustatė priežastinio ryšio tarp 2005 m. liepos 8 d. eismo įvykio metu D. K. sveikatos sužalojimo ir priteistos žalos ir nemotyvavo, kokiu pagrindu yra priteisiama žala už dantų protezavimą, kuri atsirado praėjus 2,5 metų po eismo įvykio. Todėl 2799, 50 Lt turtinė žala, kasatoriaus įsitikinimu, iš AB „Lietuvos draudimas“ priteista nepagrįstai.
UAB „Faktinus“ atsiliepime į nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės D. K. kasacinį skundą siūlo jos kasacinį skundą atmesti. Jame nurodo, kad neturtinės žalos dydžio klausimas yra ne teisės, bet fakto klausimas, kurį kompetentingi spręsti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai ir kurie tinkamai vadovavosi įstatymų normomis, reglamentuojančiomis neturtinės žalos dydžio nustatymą. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo - ją kiekvienoje byloje dėl kiekvieno nukentėjusiojo turi įvertinti teismas. Buvo nustatyta, kad nukentėjusiajai buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, nuteistasis I. J. padarė neatsargų nusikaltimą (jam gali būti priteista neturtinė žala iš UAB „Faktinus“ išieškota regreso tvarka), jis augina du nepilnamečius vaikus, jo atlyginimas yra nedidelis. Analizuojant pateiktos byloje specialistų išvadas dėl eismo įvykio, visą bylos medžiagą, matyti, kad vairuotojos D. K. veiksmai buvo susiję priežastiniu ryšiu su šio eismo įvykio kilimu. Nukentėjusioji pateikė teismui atitinkamus dokumentus: medicininius, dėl darbingumo lygio, kad augina dukrą su negalia ir kt. Byloje yra gauta specialisto išvada dėl jos sveikatos sutrikdymo. Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusiosios dukra R. K. mokosi Kauno m. spec. mokykloje, 6 klasėje. Todėl jos dukra didesnį laiką yra spec. mokykloje, kur jai yra pritaikytos visos sąlygos mokytis. Teismo metu nebuvo nustatyta, kad D. K. yra pakenkta išvaizda, yra atminties sutrikimų. Bylos nagrinėjimo metu ji normaliai aiškino visas bylos aplinkybes ir pan. D. K. nustatytas darbingumo lygis procentais - 80%, ji yra darbinga ir rekomenduojama dirbti pagal turimą kvalifikaciją arba darbinius įgūdžius 6 ir daugiau valandų per dieną ar 5 dienas per savaitę. Nukentėjusioji nepateikė patikimu ir objektyvių duomenų apie tai, kad ryšium su eismo įvykiu pablogėjo jos sveikata. Be to, vadovaujantis CK 6.283 straipsnio 3 dalimi, nukentėjusioji turi teisę pareikšti civilinį ieškinį dėl papildomų išlaidų atlyginimo. UAB „Faktinus“ 50 000 litų neturtinę žalą D. K. atlygino visiškai (pridėtas antstolio patvarkymas). UAB „Faktinus“ mano, kad pirmosios instancijos teismas tinkami įvertino įrodymus ir pagrįstai priteisė D. K. piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą - 50 000 litų neturtinės žalos. Teismai laikėsi Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuotos praktikos bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo ir kriterijų, taikytinų jos dydžiui nustatyti. Dalį neturtinės žalos bei turtinę žalą nukentėjusiajai atlygino AB „Lietuvos draudimas“. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi todėl, kad neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma.
Nukentėjusiosios D. K. kasacinis skundas iš dalies tenkintinas, civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ atmestinas.
Dėl turtinės žalos
BPK 320 straipsnio 3 dalis numato, jog apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių apeliaciniai skundai buvo paduoti. Ši apeliacinio proceso nuostata ne tik įtvirtina teismo diskrecinę teisę bei nustato nagrinėjimo ribas, bet ir nustato apeliacinės instancijos teismo pareigą patikrinti visus esminius apeliacinio skundo argumentus ir išdėstyti motyvuotas išvadas šiais klausimais.
Kasaciniuose skunduose keliami klausimai dėl žalos dydžio nustatymo ir civilinio ieškinio išsprendimo būdų bei priteistos žalos pagrįstumo. Kaltės klausimai bei už žalą atsakingų asmenų ratas nekvestionuojami.
Pagal BPK 109 straipsnį baudžiamajame procese reiškiamo civilinio ieškinio dalykas yra turtinė ir (ar) neturtinė žala. Turtinė žala – tai skirtumas tarp nukentėjusiojo asmens turtinės padėties iki ir po nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo, atsiradęs dėl nusikalstamos veikos, taip pat nukentėjusiojo numatytos ar realiai tikėtinos gauti sumos, kurias gauti sutrukdė neteisėti nusikaltimą padariusio asmens veiksmai (CK 6.249 straipsnis). Atlyginant turtinę žalą taikomas visiško jos atlyginimo principas. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį teismas privalo išspręsti civilinį ieškinį (BPK 115 straipsnio 1 dalis, 305 straipsnio 3 dalis, 307 straipsnio 6 dalies 1 punktas).
D. K. buvo pareiškusi 59442,50 Lt civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti 2007m. gruodžio 5 d. nuosprendžiu jai buvo priteista 2799 Lt turtinės žalos atlyginimas, kitoje dalyje ieškinys atmestas, motyvuojant tuo, jog tik dantų protezavimo išlaidos yra pagrįstos dokumentais, o daugiau rašytinių įrodymų nukentėjusioji nepateikė. Apeliacinės instancijos teismas 2008m. gegužės 30 d. nutartyje taip pat nurodė, jog nukentėjusioji nepateikė rašytinių įrodymų pagrindžiančių nukentėjusiosios reikalavimą atlyginti išlaidas, susijusias su sveikatos grąžinimu. Taip pat papildomai nurodė, jog apeliacinės instancijos teismui pateiktos nukentėjusiosios čekių kopijos yra neinformatyvios, nes neaišku kas buvo pirkta, jų negalima palyginti su D. K. ambulatorinėje kortelėje padarytais įrašais. Tokių apeliacinės instancijos teismo pateiktų motyvų negalima laikyti D. K. apeliacinio skundo argumentų, kuriais grindžiamas civilinis ieškinys, išnagrinėjimu. BPK 20 straipsnio 1 dalis numato, jog įrodymais baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys. Sąlyginai įrodymai klasifikuojami į asmeninius ir daiktus. Baudžiamojo proceso kodeksas neskirsto įrodymų į rašytinius ir kitokius, juo labiau nekelia reikalavimų įrodinėjant žalos dydį ieškininius reikalavimus pagrįsti tik rašytiniais įrodymais, tačiau pirmosios ir apeliacinės instancijos teismas nukentėjusiosios civilinį ieškinį atmetė kaip tik pasiremdamas tuo, kad nebuvo pateikta jį pagrindžiančių rašytinių įrodymų. Tokia išvada yra neteisinga. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismui nukentėjusioji pateikė ieškininį pareiškimą, kuriame išdėstė kokias konkrečias pinigines išlaidas ji turėjo dėl patirtų sužalojimų, nurodė išlaidas, susijusias su vaistų įsigijimu, papildomo maitinimo, reabilitacijos proceso, priežiūros ir kitas išlaidas, kurių atlyginimą sveikatos sužalojimo atveju numato įstatymas (CK 6.283 straipsnio 2 dalis). Byloje esanti medicinos eksperto išvada, išrašai iš medicininių dokumentų patvirtina, jog nukentėjusioji dėl autoįvykio patyrė sunkų sveikatos sutrikdymą, atliktos kelios operacijos gulimas režimas taikytas 2 mėnesius, intensyvus reabilitacijos periodas užtruko 6 mėnesius. Nukentėjusioji taip pat teismui pateikė nustatyta tvarka patvirtintas ambulatorinės kortelės įrašų kopijas sąskaitą iš medicinos diagnostikos centro bei kasos kvitų šakneles patvirtinančias vaistų bei medicininių paslaugų pirkimą. Be to nukentėjusioji išdėstė konkrečius paaiškinimus apie išlaidas dėl patirtų traumų, kurie atitinka padarytų sužalojimų pobūdį bei kūno reabilitacijos medicininius ciklus. Visi šie duomenys buvo pateikti nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme ir teismui buvo žinomi, todėl turėjo būti nustatyta tvarka įvertinti, tačiau apeliacinės instancijos teismas, remdamasis jau anksčiau paminėtu motyvu dėl rašytinių įrodymų bei pasiremdamas lakoniška išvada, jog esami duomenys yra neinformatyvūs, atmetė nukentėjusiosios civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo. Tokių apeliacinio teismo motyvų negalima laikyti apeliacinio skundo esminių argumentų dėl nusikaltimu padarytos turtinės žalos (turėtų išlaidų) išnagrinėjimu. Kasacinė teisėjų kolegija tai pripažįsta esminiu baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimu, kadangi tai sukliudė teismui išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą turtinės žalos atlyginimo klausimu. Todėl byla šio klausimo išsprendimui perduotina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ kasacinis skundas dėl dantų defekto pašalinimo turėtų išlaidų priteisimo D. K., yra nepagrįstas. Baudžiamojoje byloje yra medicininės kortelės įrašų kopija, kurioje chirurgas – odontologas nurodo, jog traumos 2005-07-08 autoįvykio metu, pacientės žodžiais, buvo išmušti 3 dantys. Nukentėjusioji pateikė pažymą dėl dantų defekto pašalinimo, kurioje atliktas paskaičiavimas ir nurodyta suma reikalinga šiai medicininei paslaugai, taip pat išdėstė žodinius paaiškinimus. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai šiuos duomenis laikė pakankamais priteisti žalos atlyginimą nukentėjusiajai. Civilinis atsakovas nepateikė teismui duomenų kurie paneigtų paminėtus įrodymus. Todėl kolegija laiko, jog pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai pagrįstai rėmėsi šiais įrodymais priteisdami nukentėjusiajai žalos atlyginimą dėl išlaidų, susijusių su dantų protezavimu, įrodymų pakankamumo klausimo kasacinės instancijos teisėjų kolegija nesvarsto.
Neturtinės žalos klausimu
Nukentėjusioji D. K. kasaciniame skunde dėl neturtinės žalos priteisimo be pagrindo nurodo, jog teismai nustatydami neturtinės žalos dydį vadovavosi UAB „Faktinus“ turtinės padėties kriterijumi, kadangi teismai vadovavosi ne UAB „Faktinus“ turtine padėtimi, o nuteistojo I. J. turtine padėtimi.
Žalos atlyginimas už I. J. padarytą nusikaltimą yra priteistas iš UAB „ Faktinus“, nes žala atsirado dėl jo darbuotojo, einančio savo darbines (tarnybines pareigas), kaltės (CK 6.264 str. 1 d.). Tačiau CK 6.280 straipsnio 1 dalis numato, jog atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenumato kitokio dydžio. DK 255 straipsnio 2 p. numato, jog darbuotojas privalo atlyginti visą žalą jei žala padaryta jo nusikalstama veika, konstatuota Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Tokiu būdu, UAB „Faktinus“ turi pilno regresinio reikalavimo teisę atlygintos žalos dydžiu į I. J. pajamas ir turtą. CK 6.282 straipsnio 3 dalis numato, jog teismas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgdamas į žalą padariusio asmens sunkią turtinę padėtį, išskyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai išdėstė motyvus dėl I. J. sunkios turtinės padėties, todėl pagrįstai rėmėsi šiuo argumentu, nustatydami priteistinos neturtinės žalos dydį.
Nukentėjusioji nurodė aplinkybes ir išdėstė argumentus, kuriais remiantis ji prašo priteisti didesnį neturtinės žalos atlyginimą. Skunde išdėstyti motyvai yra pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų proceso nagrinėjimo dalyku, nes liečia faktų ir aplinkybių vertinimą. Kasacinės instancijos teismas bylas nagrinėja baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų taikymo aspektu. Nustatydami neturtinės žalos dydį pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai teisingai vadovavosi CK 6.250 straipsnio nuostatomis, priteistas neturtinės žalos atlyginimas esmingai nesiskiria nuo teismų praktikoje susiformavusio neturtinės žalos dydžio, priteisiamo, kai autoįvykio metu sunkiai sutrikdoma kito žmogaus sveikata, todėl įstatymo taikymo aspektu, neturtinės žalos dydžio klausimas išspręstas laikantis įstatymo reikalavimų.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 382 straipsnio 1, 5 p.
n u t a r i a:
Civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ kasacinį skundą atmesti.
Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2008 m. gegužės 8 d. nutarties dalį, kuria atmestas D. K. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos priteisimo ir šioje dalyje bylą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kitoje dalyje apeliacinės instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.
Teisėjai: Tomas Šeškauskas
Valerijus Čiučiulka
Alvydas Pikelis
