Baudžiamoji byla Nr. 2K-332/2010
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.2.17.1.; 1.2.23.3. (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. birželio 8 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Tomo Šeškausko, Josifo Tomaševičiaus ir pranešėjo Egidijaus Bieliūno,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. R. (E. R.) kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 25 d. nuosprendžio, kuriuo jis nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu aštuoneriems metams, pagal BK 199 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu trejiems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta laisvės atėmimo bausmė aštuoneriems metams. Ši bausmė paskirta atlikti pataisos namuose.
Skundžiama ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 23 d. nutartis, kuria nuteistojo apeliacinis skundas tenkintas iš dalies ir Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 25 d. nuosprendis pakeistas. Iš E. R. nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 2 dalyje, aprašymo pašalintas teiginys, kad jis nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje neteisėtai, neturėdamas leidimo, iš nenustatyto asmens įgijo didelį kiekį psichotropinių medžiagų. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą,
n u s t a t ė:
E. R. (E. R.) nuteistas už tai, kad didelį kiekį psichotoropinių medžiagų – du bespalvius plastikinius užspaudžiamus maišelius su 482 ir 428 vienetais baltos spalvos tablečių ir sutrupėjusių baltos spalvos tablečių fragmentų mišiniu bendros 242,474 gramo masės, kurių sudėtyje 37,376 gramo psichotropinės medžiagos MDMA– neteisėtai laikė ir gabeno, turėdamas tikslą platinti Baltarusijos Respublikoje, nepateikdamas muitinės kontrolei ir jos išvengdamas, paslėpęs kelnaitėse prie lytinių organų, per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, Šalčininkų pasienio kontrolės punktą Pamūrinės kaime, kur 2009 m. birželio 10 d. 19.15 val. buvo sulaikytas.
Kasaciniu skundu nuteistasis prašo dėl Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) pažeidimų panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 25 d. nuosprendį ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 23 d. nutartį ir jį išteisinti.
Kasatorius nesutinka su teismų išvadomis, kad jam buvo žinoma, jog laiko ir gabena psichotropines medžiagas, nes tokias išvadas neva patvirtina jo amžius, išsilavinimas, lankymasis Baltarusijoje, Lietuvoje ir Baltarusijoje esantys vaistų kainų skirtumai, tablečių slėpimas, vengimas prieiti prie šunų. Kasatorius viso bylos proceso metu aiškino, kad kelio Vilnius–Lyda pakraštyje prie automobilio stovėjęs ir jį susistabdęs vyras, paprašęs nuvežti tabletes, labai įtikinamai sakė, kad tai yra vaistai, reikalingi kažkam iš jo pažįstamų Baltarusijoje. Kasatorius tabletes vežė be jokio atlygio, vyras pažadėjo tik sumokėti 20 litų. Aplinkybę, kad šis vyras stabdė pakelėje kasatorių, būtų galima įrodyti ištyrus VSAT Varėnos rinktinės Tribonių užkardoje esančius vaizdo įrašus, taip pat nustatyti jo asmenybę ir tikrąsias įvykių aplinkybes. Tačiau vaizdo įrašai nebuvo pateikti ikiteisminį tyrimą atlikusiems pareigūnams, juos atsisakyta išreikalauti nagrinėjant bylą teisme. Iš byloje esančių Varėnos rinktinės raštų turinio matyti, kad vaizdo įrašai yra išlikę specialistų kompiuteryje. Varėnos rinktinės pareigūnai pateikė informaciją, kad 300 m atstumu nuo pasienio kontrolės punkto kasatoriaus automobilis nesustojo, bet nepateikta jokių duomenų, kas vaizdo įrašuose užfiksuota didesniu nei 300 m nuo pasienio kontrolės atstumu, nors jis buvo sustojęs toliau nei 300 metrų nuo posto. Be to, Varėnos rinktinės pareigūnai nurodė, kad kasatoriaus versiją gali paneigti liudytojai A. K. (A. K.) ir A. S. (A. S.). Kasatoriui keista, kad pareigūnai iš anksto žinojo, kokius parodymus duos liudytojai. Šie liudytojai teismo posėdžio metu kategoriškai netvirtino, kad nematė jokių automobilių kelyje ar šalia kelio. A. K. paminėjo, kad automobiliai šalia namo galėjo būti. Kasatorius pažymi, kad liudytojas galėjo paminėti tą vietą, kur jį stabdė vyriškis, nes ten yra sodyba. Iš liudytojų parodymų matyti, kad jie nėra tikri, jog būtent kasatoriaus sulaikymo dieną kelyje ar šalikelėje nebuvo arba jie nematė jokių automobilių. Kasatorius teigia, kad tarp jo artimųjų nėra sergančių, ligotų žmonių, dažnai vartojančių vaistus, ir jis net neturi supratimo, kokios jų kainos Lietuvoje ir Baltarusijoje. Jeigu vaistai Baltarusijoje pigesni, tai nepaneigia aplinkybės, kad iš Lietuvos jie vežami dėl geresnės kokybės ar kokiais kitais motyvais. Kasatorius nurodo, kad tabletes slėpė tik todėl, kad jas pastebėjus neužtruktų tikrinimo procedūra ir jis suspėtų į autobusą. Liudytojų G. J., J. J., K. N. parodymai, kad kasatorius per patikrinimą vengė šunų ir laikėsi nuo jų atokiai, yra tik jų nuomonė, vertinimas, subjektyvus spėjimas, bet ne parodymai apie jiems žinomas faktines aplinkybes. Tai negali būti laikoma įrodymais. Kasatorius pabrėžia niekada nevartojęs narkotinių medžiagų, tai patvirtina jo namų ir automobilio kratų bei apžiūrų duomenys.
Skunde nesutinkama su veikos kvalifikavimu pagal BK 260 straipsnio 2 dalį atsižvelgiant į psichotropinių medžiagų kiekį, byloje vertinamą kaip didelį Lietuvos policijos Kriminalinių tyrimų centro specialisto 2009 m. birželio 18 d. išvados pagrindu. Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 3 d. įsakymą Nr. V-239 dideliu kiekiu laikoma daugiau kaip 20 gramų psichotropinės medžiagos. Byloje nustatant psichotropinės medžiagos kiekį buvo ištirta tik 2,448 gramo medžiagos iš bendrosios masės (0,981 gramo iš maišelio Nr. 1 ir 1.467 gramo iš maišelio Nr. 2), ir nustatytas 37,376 gramo psichotropinės medžiagos kiekis, viršijantis ištirtos medžiagos kiekį, o tai prieštarauja bet kokiai logikai. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad tabletės gabentos tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje supakuotos, pagal išorinius požymius nesiskyrė, todėl nėra pagrindo manyti, jog tyrimui pateiktuose maišeliuose buvo ir kitokių tablečių, o tablečių sudėtyje nustatant MDMA kiekį nebūtina ištirti visas buvusias maišelyje tabletes. Kasatorius su tokia išvada nesutinka ir vertina ją kaip prielaidą, o pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis. Teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes.
Neištyrę visų Varėnos rinktinėje turimų vaizdo įrašų, teismai neišsamiai išnagrinėjo bylą, pažeidė jo teisę į gynybą remdamiesi liudytojų parodymais, kurių nepatvirtina objektyvūs bylos duomenys, o kartais net jiems prieštarauja, taip pat prielaidomis apie neištirtų tablečių sudėtį ir kiekį. Taip pažeisti BPK 20 straipsnio 3, 5 dalių reikalavimai. Dėl to teismai neteisingai kvalifikavo veiką ir priėmė neteisingus sprendimus.
Atsiliepime į nuteistojo kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Valstybinio kaltinimo skyriaus prokuroras prašo nuteistojo E. R. kasacinį skundą atmesti. Prokuroras nurodo, jog, priešingai nei teigia nuteistasis, teismai aiškinosi aplinkybes, susijusias su vaizdo medžiaga, kurioje užfiksuota, kaip jis kirto valstybės sieną. Byloje yra Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos rinktinės Operatyvinės veiklos skyriaus viršininko 2009 m. birželio 18 d. atsakymas į tyrėjo raštą, kur nurodyta, kad iš Šalčininkų PKP vaizdo kamerų nustatyta, jog apie 300 m nuo automobilio stovėjimo aikštelės, kur buvo paliktas E. R. automobilis, E. R. nesustojo, o šias aplinkybes gali patvirtinti pareigūnai A. K. arba A. S. Šie pareigūnai, apklausti teisme, parodė, kad nematė jokio asmens, įvykio metu pakelėje stabdžiusio E. R. vairuojamą automobilį. Taigi ištyrus byloje esančius įrodymus, nenustatytas vyriškis, kelyje Lyda–Vilnius perdavęs E. R. psichotropines medžiagas. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, susijusius su rastu dideliu tablečių kiekiu, jų slėpimo būdu, įpakavimu, nuteistojo vengimu prisiartinti prie šunų bei atsižvelgdamas į jo asmenines savybes, kad jis turi vidurinį išsilavinimą, yra dvidešimties metų amžiaus, ne kartą lankęsis Baltarusijos Respublikoje, todėl žino vaistų kainų santykius toje šalyje ir Lietuvoje, pagrįstai nustatė, kad E. R. suprato gabenantis ne vaistus, o psichotropines ar narkotines medžiagas. Liudytojai pareigūnai G. J., J. J. ir K. N. pasakojo įvykio aplinkybes ir nurodė, kaip patikrinimo metu elgėsi E. R., jų parodymai užfiksuoti nepažeidžiant BPK reikalavimų. Teismas rėmėsi ne tik šių liudytojų parodymais, bet ir kitais byloje surinktais bei teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais. Teismas teisingai įvertino specialisto atlikto tyrimo išvadą dėl psichotropinės medžiagos, rastos pas nuteistąjį, rūšies ir kiekio, kurie abejonių nekelia. Specialistams tyrimui pateiktos medžiagos buvo gabentos tuo pačiu metu, paimtos iš to paties asmens E. R., taip pat tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje supakuotos. Byloje nėra jokių duomenų, kad tarp rastų pas E. R. tablečių buvo ir kitokių, t. y. savo forma, išvaizda ir pan. skirtingų tablečių. Todėl specialistai, ištyrę dalį rastų tablečių bei dalį sutrupėjusių tablečių fragmentų, kurie paimti iš abiejų tyrimui pateiktų maišelių, teisingai nustatė, jog pas E. R. rastų tablečių ir sutrupėjusių tablečių mišinio sudėtyje yra psichotropinės medžiagos MDMA, kurios bendroji masė yra 37,376 gramo. Prokuroras apibendrindamas nurodo, kad teismai įrodymus ir jų tarpusavio ryšį ištyrė visapusiškai, nepažeisdami BPK 20 straipsnio nuostatų. Teismai įvertino visus byloje esančius įrodymus kaip visumą, juos vertindami buvo nešališki, BPK normų nepažeidė ir baudžiamąjį įstatymą E. R. padarytai veikai pritaikė tinkamai.
Kasacinis skundas atmestinas.
Dėl skundo nenagrinėtinų argumentų
BPK 376 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, nagrinėdamas kasacinę bylą, nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu. Kasacinės instancijos teismas byloje, kurioje priimti skundžiami teismų sprendimai, naujų faktų nenustatinėja, faktinių aplinkybių netiria, įrodymų iš naujo nerenka ir nevertina. Tai ne teisės taikymo, bet faktų sritis, kurioje savo kompetenciją atlikti tyrimą, įvertinti įrodymus ir jų pagrindu padaryti išvadas įgyvendino bylą išnagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai. Todėl argumentai, kuriais kasatorius aprašo ir vertina buvusius įvykius ir teikia savaip apibendrintą jų traktuotę, nesudaro bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų ir paliktini nenagrinėti. Būtent prie tokių argumentų priskirtini skundo tekste išdėstyti kasatoriaus teiginiai, kad jis gabeno iš nepažįstamo vyriškio pakelyje gautus vaistus, slėpė juos siekdamas nepavėluoti į autobusą, kad liudytojų parodymai neatitinka tikrovės ir tėra tik jų nuomonė bei subjektyvūs spėliojimai ir pan.
Dėl BPK 20 straipsnio nuostatų taikymo
Ikiteisminio tyrimo medžiagos ir gautų duomenų vertinimas bei jų pripažinimas įrodymais yra išimtinė teismo teisė ir pareiga, nustatyta BPK 20 straipsnio 2 dalyje. Įrodymus teismas privalo tirti ir tikrinti laikydamasis BPK 20 straipsnio 3, 4 dalių nuostatose įtvirtintų sąsajumo ir leistinumo principų bei 5 dalyje nurodytų įrodymų vertimo taisyklių, t.y. pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Kitų proceso dalyvių nesutikimas su teismo atliktu įrodymų vertinimu ir pateiktomis išvadomis, nesant nustatytų esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, nėra pagrindas naikinti ar keisti teismų sprendimus.
Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, ištyrus bylos duomenis ir pripažinus juos įrodymais, konstatuota, kad E. R. padarė BK 260 straipsnio 2 dalyje ir 199 straipsnio 2 dalyje numatytus nusikaltimus. E. R. versiją apie nežinojimą, jog gabena psichotropines medžiagas, ir manymą, jog nešė vaistus – aspiriną, teismas nuosprendyje įvertino objektyvių byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje patvirtintų įrodymų kontekste. Paneigdamas šią kaltinamojo versiją teismas atsižvelgė į liudytojo K. N. parodymus, kad tokie vaistai kaip analginas ir aspirinas dažniausiai vežami iš Baltarusijos į Lietuvą dėl žymiai mažesnės jų kainos Baltarusijoje, o ne Lietuvoje; į tai, kad buvo gabenamas didelis kiekis – 910 vienetų – tablečių, kartu su sutrupėjusiu mišiniu svėręs 242,474 gramo; kad pats E. R. paaiškino, jog tablečių turi būti apie 950 vienetų; į liudytojų pasieniečių G. J. ir J. J. parodymus, jog padarius pastabą, kad atrado užsiėmimą, nes mokyklos ir taip prikimštos narkotikų, E. R. atsakė neturėjęs kitos išeities. Teismas įvertino kasatoriaus versiją, kad iki pasienio kontrolės posto neprivažiavus apie vieną kilometrą jį sustabdė vyras, kurio automobilis buvo sugedęs, ir paprašė per valstybės sieną pernešti didelį kiekį palaidų tablečių. Šią versiją teismas laikė paneigta liudytojų A. K. ir A. S. parodymais, kad tuo pačiu keliu važiavo link Šalčininkų pasienio kontrolės posto ir jokio sustojusio ar stovėjusio kelio pakraštyje automobilio ar automobilių nematė, o jiems iš paskos už 2-3 minučių atvažiavo iš matymo gerai pažįstamas E. R. Šių liudytojų parodymus teismas įvertino parodymų patikrinimo vietoje metu surinktų duomenų kontekste. E. R. parodė kelio Vilnius – Šalčininkai – Lyda 6 kilometre, 1500 metrų nuo Šalčininkų pasienio kontrolės punkto, vietą, neužstotą jokiais medžiais ir pastatais, kur jam nepažįstamas vyriškis perdavė tabletes. Teismas padarė išvadą, kad važiuojantys į pasienio kontrolės postą asmenys būtų matę stovinčius du automobilius – raudonos spalvos „VW Golf“ ir E. R. minimą juodos spalvos automobilį, tačiau liudytojai A. K. ir A. S., kuriems iš paskos į Šalčininkų PKP atvažiavo E. R., važiuodami jokių automobilių nematė. Kelkraštyje jie nematė ne tik pažįstamo raudonos spalvos automobilio „VW Golf“, bet ir jokios kitos mašinos, o tą dieną įsiminė dėl pasieniečių klausimo, ką jiems perdavė E. R., bei po to pirmą kartą gyvenime atlikto jų automobilio tikrinimo su pasieniečių tarnybiniais šunimis. Spręsdamas dėl E. R. kaltės, teismas įvertino jo pasirinktą ir labai keistą taip reikalingų kažkam vaistų gabenimo būdą paslėpus juos kelnaitėse prie lytinių organų. Iš 2009 m. rugsėjo 10 d. įvykio vietos apžiūros protokolo duomenų, kad pas E. R. tarp kitų daiktų rasta piniginė su 300 Lt ir 2970 Baltarusijos rublių, teismas padarė išvadą, jog tokių pinigų turėjimas iš dalies paneigia jo versiją, kad vyras, kuris perdavė jam tabletes ir prašė pernešti jas per sieną kaip aspiriną, norėjo už paslaugą su juo atsiskaityti sumokėdamas 20 Lt, tačiau turėjo tik 200 Lt kupiūrą, todėl pažadėjo atsiskaityti kitą kartą, nes E. R. turėjo pakankamai pinigų duoti grąžos. Be to, teismas įvertino ir tai, kad jauno amžiaus bedarbis disponavo turtu, kuris nėra būdingas bedarbiui, nes ikiteisminio tyrimo metu E. R. paaiškino, jog išskyrus broliui priklausančius 7 raktų ryšulį ir automobilio „VW Golf“ techninį pasą bei motinai priklausančius „Audi“ techninį pasą ir raktą, visi kiti daiktai priklauso jam.
Teismas įvertino Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro specialisto 2009 m. birželio 18 d. išvadą dėl E. R. gabentų medžiagų ir nurodė, kad iš jos turinio matyti, jog veikliosios psichotropinės medžiagos kiekis atskirtas nuo tablečių bendros masės, kas atitinka nustatytą metodiką kokybiniam psichotropinių ir narkotinių medžiagų tyrimui. Apeliacinės instancijos teismo nutartyje išsamiai pasisakyta dėl tablečių tyrimui taikyto atrankinio metodo, nekeliančio abejonių dėl visų pas E. R. rastų tablečių identiškos sudėties, kurioje yra ir psichotropinė medžiaga MDMA.
Apeliacinės instancijos teismas patikrino nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą ir pritarė pirmosios instancijos teismo išvadoms, tik iš nuosprendžio pašalino E. R. inkriminuotos BK 260 straipsnio 2 dalyje numatytos veikos aprašymo teiginį, kad jis nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje, neteisėtai – neturėdamas leidimo, iš nenustatyto asmens įgijo didelį kiekį psichotropinių medžiagų, nes ši aplinkybė nėra pagrįsta baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka gautais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais ir negali būti preziumuojama remiantis šių medžiagų laikymo ir gabenimo faktais.
Skundžiamų teismų sprendimų turinys rodo, kad į tas aplinkybes, kurios iškeliamos kasaciniame skunde, bylą nagrinėję teismai detaliai įsigilino ir dėl jų išdėstė argumentuotas, rišlias ir logiškas išvadas. Bylos dokumentų analizė neduoda pagrindo manyti, kad šioje baudžiamojoje byloje teismai, įrodinėdami E. R. kaltę dėl padarytų nusikaltimų, būtų pažeidę BPK 20 straipsnio nuostatas, kaltinamojo teisę į gynybą ar kvalifikuodami nusikaltimus būtų padarę baudžiamojo įstatymo taikymo klaidą.
Darytina bendra išvada, kad panaikinti skundžiamus nuosprendį ir nutartį, kaip to prašo kasatorius, nėra pagrindo.
Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a:
Nuteistojo E. R. (E. R.) kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Tomas Šeškauskas
Josifas Tomaševičius
Egidijus Bieliūnas
