Baudžiamoji byla Nr. 2K-316/2010
Procesinio sprendimo kategorijos
1.2.23.2, 2.6.4.1. (S)
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. birželio 8 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Vytauto Greičiaus, teisėjo Vytauto Piesliako ir pranešėjo Rimanto Baumilo,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. M. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 14 d. nuosprendžio, kuriuo V. M. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, 100 MGL (13 000 Lt) bauda.
Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies a punktu, 66 straipsniu V. M. į bausmės laiką įskaitytas sulaikymo laikas nuo 2008 m. gruodžio 3 d. iki 2008 m. gruodžio 4 d. (viena diena), tai atitinka 260 Lt, ir šia suma sumažintas paskirtos baudos dydis.
Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2009 m. liepos 2 d. nuosprendžiu V. M. buvo nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu trejiems metams.
Šioje byloje Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2009 m. liepos 2 d. nuosprendžiu taip pat nuteistas ir A. S. (A. S.), tačiau dėl jo kasacinių skundų nepaduota.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą,
n u s t a t ė :
Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2009 m. liepos 2 d. nuosprendžiu V. M. nuteistas už tai, kad neteisėtai įgijo ir laikė narkotines medžiagas, turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti, bei platino narkotines medžiagas, o būtent, 2008 m. gruodžio 3 d., apie 16 val., (duomenys neskelbtini), neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti, įgijo ne mažiau kaip 0,121 g narkotinės medžiagos – heroino, kurios dalį suvartojo pats, dalį neatlygintinai išplatino A. S., o likusią dalį laikė su savimi iki tos pačios dienos 16.30 val., kai jo asmens kratos metu policijos pareigūnai rado ir paėmė minėtą kiekį narkotinės medžiagos – heroino; šiais veiksmais V. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, 2009 m. gruodžio 14 d. nuosprendžiu iš dalies tenkindama V. M. apeliacinį skundą, pritaikė jam BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir sumažino bausmę.
Kasaciniu skundu nuteistasis V. M. prašo pakeisti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį, jo nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš BK 260 straipsnio 1 dalies į BK 259 straipsnio 1 dalį ir sumažinti paskirtos jam baudos dydį.
V. M. skunde nurodo, kad, jo nuomone, teismas neteisingai pritaikė jam baudžiamąjį įstatymą, nes netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, kadangi jis įgijo narkotikus savo reikmėms, o ne platinti. Taip pat teismas nuosprendyje nurodė sunaikinti du švirkštus, nors teismo posėdžio protokole pažymėta, kad paimti du švirkštai, tačiau iš liudytojų parodymų ir tyrėjos apžiūros protokolų matyti, kad buvo vienas švirkštas. Taigi kasatoriui kyla klausimas, ar buvo antras švirkštas ir su kieno pirštų antspaudais ir su kokia narkotine medžiaga jis buvo, todėl darytina išvada, kad buvo pažeistos įrodinėjimo taisyklės bei įrodymų vertinimas BPK 20 straipsnio tvarka, nes apeliacinės instancijos teismas neišsiaiškino, kam priklausė minimas švirkštas ir kas juo naudojosi, tuo teismas įrodė savo šališkumą kasatoriaus atžvilgiu. Dar kasatorius skunde teigia, kad nuosprendžio 13 lape teismas daro tik prielaidą, kad „minėtame švirkšte rastas vanduo ir buvo naudojamas heroino vartojimui intraveniniu būdu paruošimui“, tačiau jokių įrodymu dėl to byloje nėra. Taip pat kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai vertino ir specialistės parodymus bei išvadą, nes joje nepatvirtinta, kad jis ir A. S. vartojo vienodą narkotinę medžiagą, be to, kodeino fonas, aptiktas jo organizme, moksliškai neįrodytas. Specialistai neištyrė, ar jie su A. S. vartojo narkotines medžiagas iš vienos partijos. Skunde dar nurodoma, kad teismas apkaltinamąjį nuosprendį priėmė vien tik nuteistųjų prisipažinimu, be to, byloje nėra jokių įrodymų, kad jis anksčiau platino ar dabar vartoja narkotines medžiagas, to neturėjo ir policijos pareigūnai. Apibendrintai kasaciniame skunde teigiama, kad jo kaltė neįrodyta, o nuosprendis priimtas remiantis tik prielaidomis, nes byloje niekas neįrodė, jog A. S. gavo iš jo dalį heroino ir jį suvartojo.
Atsiliepimu į kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Valstybinio kaltinimo skyriaus prokuroras prašo nuteistojo V. M. kasacinį skundą atmesti. Jis nurodo, kad nuteistasis savo kasaciniame skunde iškelia tik vienintelį reikalavimą – jo nusikalstamą veiką perkvalifikuoti į BK 259 straipsnio 1 dalį ir sumažinti baudą. Nuosprendį iš esmės ginčija tik faktų nustatymo klausimais, be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad didžioji dalis kasacinio skundo atkartoja jo apeliacinį skundą, tik šiuo atveju argumentai nukreipti į apeliacinės instancijos teismo sprendimo, o ne į apylinkės teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, todėl prokuroras mano, kad tai nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas, nes kasatorius tik kitaip interpretuoja ir savaip vertina teismų nustatytas bylos aplinkybes. Taip pat atsiliepime nurodoma, kad nepagrįsti kasatoriaus teiginiai, jog teismo sprendimui turėjo įtakos ir šališkas teisminis nagrinėjimas, kad netinkamai įvertinti ekspertiniai tyrimai, kad neatlikta lyginamoji narkotinių medžiagų pėdsakų kasatoriaus ir pirkėjo organizmuose analizė, kad sprendimas pagrįstas prieštaringais ikiteisminio tyrimo įtariamųjų apklausų duomenimis. Kaip tik iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad apeliacinė kolegija ne tik išdėsto, bet ir sugretina tiek ikiteisminio tyrimo metu fiksuotus, tiek ir pirmosios instancijos teisme ištirtus bei apeliaciniam procese iš naujo patikrintus įrodymus bei kitus bylos duomenis ir pateikia savo ypač motyvuotas išvadas, kad V. M. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 260 straipsnio 1 dalį. Dėl to atsiliepime daroma išvada, kad apeliacinis procesas vyko nepažeidžiant apeliacinio nagrinėjimo taisyklių, o priimtas sprendimas tiek forma, tiek turinio prasme atitinka apeliaciniam sprendimui keliamus reikalavimus; apeliacinis skundas buvo visiškai išnagrinėtas, nes teismo kolegija išsamiai ir nešališkai ištyrė visas teisingam bylos išsprendimui reikšmingas aplinkybes, o savo išvadas pagrindė visumos duomenų analize, procesinių normų pažeidimų nepadarė.
Kasacinis skundas netenkintinas.
Dėl BPK 376 straipsnio taikymo
Kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, tikrina priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad kasacine tvarka baudžiamoji byla nagrinėjama tik tada, kai kasaciniame skunde nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasaciniai pagrindai. Jie numatyti BPK 369 straipsnyje, kuriame nurodyta, kad įsiteisėję nuosprendis ar nutartis apskundžiami ir bylos kasacine tvarka nagrinėjamos tada, kai kasaciniuose skunduose nurodyta, jog teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą arba padaryta esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų. Netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas yra tada, kai buvo netinkamai pritaikytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso bendrosios dalies normos, taip pat kai nusikalstamos veikos kvalifikuojamos ne pagal tuos BK straipsnius, dalis ar punktus, pagal kuriuos tai reikėjo daryti. Esminiais Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimais laikomi tokie šio Kodekso reikalavimų pažeidimai, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės ar kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį.
Nuteistojo V. M. kasaciniame skunde yra teiginių, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai ištyrė bylos aplinkybes, kasaciniame skunde nurodomi nuosprendžio lapai, kuriuose, kasatoriaus manymu, netinkamai įvertinta specialisto išvada, kritikuojami specialisto parodymai teisme, atskiri kasatoriaus ir A. S. parodymai bylos nagrinėjimo metu; vertindamas byloje surinktus įrodymus savaip, kasatorius mano, kad jo nusikalstama veika turi būti kvalifikuotina ne kaip narkotinių medžiagų platinimas.
Kasacinės instancijos teismas faktinių bylos aplinkybių nenustatinėja ir įrodymų iš naujo netiria. Iš naujo tirti faktines bylos aplinkybes ir pateikti naują jų vertinimą yra apeliacinės instancijos teismo kompetencija. Praktiškai didžioji dauguma kasaciniame skunde keliamų klausimų jau buvo tinkamai išnagrinėti apeliacinės instancijos teismo posėdyje, į juos, priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, išsamiai, plačiai ir motyvuotai atsakyta apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje, kuriame pagrįstai padarytos išvados, atitinkančios byloje surinktus įrodymus.
BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kasaciniame skunde, be kita ko, turi būti nurodyti teisiniai argumentai, pagrindžiantys šio Kodekso 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą, to šiame skunde pasigendama dėl kai kurių BK normų taikymo, todėl teisėjų kolegija nagrinėja tik tuos skundo argumentus, kuriuose yra kasacinio nagrinėjimo pagrindai, ir pasisako dėl tų kasacinio skundo argumentų, kurie pripažintini teisės klausimais.
Dėl nuteistojo V. M. nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK 260 straipsnio 1 dalį
Kasatoriaus pagrindinis skundo argumentas yra tai, kad, jo nuomone, teismai turėjo jo nusikalstamą veiką kvalifikuoti pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, nes narkotinių medžiagų jis įsigijo savo reikmėms, neturėdamas tikslo platinti. Jis mano, kad tam byloje yra pakankamai įrodymų. Kasatorius skunde nurodo, kad jis yra narkomanas ir narkotinių medžiagų buvo įsigijęs savo reikmėms – niekam jų nesiūlė pirkti, tik padėjo A. S. mašinoje prie greičio perjungimo svirtelės, o A. S. be jo žinios juos paėmė ir suvartojo, todėl jo nusikalstama veika turi būti perkvalifikuota iš BK 260 straipsnio 1 dalies į 259 straipsnio 1 dalį.
Šių kasatoriaus skundo argumentų negalima laikyti teisingais, nes jie prieštarauja byloje surinktiems ir teismo posėdžiuose patikrintiems įrodymams.
Pagal BK 260 straipsnio 1 dalį atsako ir tas, kas neteisėtai įgijo, laikė, gabeno narkotines ar psichotropines medžiagas turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba šias medžiagas pardavė ar kitaip platino. Vadinasi, nusikalstama veika kvalifikuojama pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, jei nustatomas bent vienas iš dispozicijoje nurodytų alternatyvių objektyvių požymių ir tikslas minėtas medžiagas parduoti ar kitaip platinti arba pardavimo ar kitokio platinimo faktas. Tikslas parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas reiškia kaltininko norą atlygintinai ar neatlygintinai perduoti šias medžiagas kitiems asmenims. Pažymėtina, kad nusikalstamos veikos padarymo tikslas įrodinėjamas remiantis ne tik kaltininko parodymais, bet ir objektyviais bylos duomenimis. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, sprendžiant, ar kaltininkas turėjo tikslą parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas, svarbią reikšmę turi šių medžiagų kiekis, jų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės, paruoštų vartoti dozių skaičius, taip pat tai, ar kaltininkas pats vartoja šias medžiagas, ar anksčiau jas yra platinęs, ar buvo susitarimas su vartotoju ir kiti objektyvūs bylos duomenys (kasacinės nutartys Nr. 2K-84/2007, 2K-781/2007, 2K-4/2009, 2K-36/2009, 2K-75/2009).
Šio nusikaltimo sudėtis formalioji. Vadinasi, nusikaltimas yra baigtas, kai asmuo padaro bent vieną iš įstatymo dispozicijoje numatytų veikų, turėdamas tikslą narkotines ar psichotropines medžiagas parduoti arba kitaip platinti. Nagrinėjamoje byloje nuteistasis V. M. neginčija narkotinės medžiagos – heroino – įsigijimo, laikymo, gabenimo, bet nesutiko su kitu veikos būtinuoju požymiu „turint tikslą platinti“, kurį pripažino įrodytu pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai. Teisėjų kolegija pažymi, kad nusikalstamos veikos subjektyvieji požymiai glaudžiai susiję su objektyviaisiais, o kaltės turinys, veiklos tikslai, atskleidžiami ne tik kaltinamojo parodymais, bet ir kitais baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka gautais duomenimis.
Iš baudžiamosios bylos matyti, kad, teismams visapusiškai išanalizavus byloje esančius įrodymus ir įvertinus jų visetą, nustatyta, jog V. M. disponavo narkotinėmis medžiagomis turėdamas tikslą jas platinti, tai byloje įrodyta ne tik paties nuteistojo – kasatoriaus ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, bet ir kito nuteistojo A. S. parodymais, taip pat kitais byloje surinktais įrodymais: liudytojų G. M., R. V., V. V., L. Ž. parodymais, V. M. ir A. S. sulaikymo ir asmens kratos protokolais, automobilio ir daiktų apžiūros protokolais, specialisčių išvadomis ir jų apklausos teisme protokolais.
Nors kasaciniame skunde nuteistasis V. M. ginčija savo ir A. S. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, mano, kad jie yra neteisingi, tačiau, viena vertus, tai, kaip jau minėta, nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas, kita vertus, šis skundo argumentas, taip pat kaip pagrindinis, buvo ir jo apeliaciniame skunde. Teismai nustatė, kad, kaip parodė nuteistieji ikiteisminio tyrimo pradžioje, dalyvaujant jų gynėjams, V. M. sutarė su A. S., kad pastarasis paveš jį į taborą įsigyti narkotikų, o už tai jis atsilygins narkotikais. Tai ir buvo padaryta. Vėliau jie tokius parodymus pakeitė. Šie kasatoriaus ir A. S. parodymai buvo paskelbti teismo posėdžiuose (b. l. 183-185, 224-225), išanalizuoti ir kaip įrodymai apie narkotinių medžiagų įsigijimą turint tikslą platinti įvertinti visų bylos duomenų kontekste. Tokia bylos duomenų vertinimo tvarka atitinka baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus.
Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismai aiškinosi abiejų nuteistųjų parodymų nuoseklumą ir objektyvumą, jų pakeitimo aplinkybes, juos, duotus įvairiu laiku, labai smulkiai analizavo savo sprendimuose (b. l. 59, 65-66, 101-102,106,194-195,248-261), dėl to detaliai ir motyvuotai pasisakyta ir pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, ir ypač smulkiai, išsamiai išanalizavus visus be išimties kasatoriaus ir kito nuteistojo parodymus, duotus įvairiuose bylos tyrimo ir nagrinėjimo teisme stadijose, – apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje. Taigi apeliacinės instancijos teismas patikrino ir labai detaliai išanalizavo visus byloje surinktus įrodymus, kiekvieną atskirai ir jų visumą, padarė teisingas išvadas, su kuriomis sutinka ir kasacinės instancijos teisėjų kolegija, nes šie įrodymai surinkti nepažeidžiant BPK 20 straipsnyje nurodytų reikalavimų, jie besąlygiškai patvirtina, kad V. M. disponavo narkotinėmis medžiagomis turėdamas tikslą jas platinti. Kaip matyti iš BPK 276 straipsnio, jame išdėstyti atvejai, kada gali būti perskaitomi kaltinamojo pirmiau duoti parodymai. Aptariamo straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad byloje esantiems įrodymams patikrinti gali būti teisiamajame posėdyje balsu perskaitomi kaltinamojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui, jeigu šie parodymai skiriasi nuo teisiamajame posėdyje duotų parodymų. Kaip matyti iš bylos duomenų, apeliacinės instancijos teismas, laikydamasis BPK 276 straipsnio 4 dalyje nustatytos tvarkos, nuodugniai ištyrė bei įvertino ikiteisminio tyrimo pareigūnui kasatoriaus duotus parodymus apie narkotinės medžiagos–heroino platinimą. Remdamasis jo parodymų analize ir juos įvertindamas kitų bylos įrodymų kontekste, teismas turėjo teisę nuspręsti, kurie parodymai atitinka nustatytas aplinkybes dėl narkotinių medžiagų platinimo.
Teismo posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma (BPK 301 straipsnio 1 dalis) patvirtina teismų išvadas, kad nuteistasis V. M. neteisėtai disponavo narkotinėmis medžiagomis turėdamas tikslą jas platinti. Padaryta veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 1 dalyje, sudėtį ir nėra teisinio pagrindo ją perkvalifikuoti į BK 259 straipsnio 1 dalį, kaip to prašoma kasaciniame skunde. Baudžiamasis įstatymas kasatoriui pritaikytas tinkamai.
Nagrinėjant bylą pirmosios ar apeliacinės instancijos teisme esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų teisėjų kolegija nenustatė, todėl darytina bendra išvada, kad kasaciniame skunde nėra tokių argumentų, kurie duotų pagrindą naikinti ar keisti šioje baudžiamojoje byloje priimtus abiejų instancijų teismų nuosprendžius.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Nuteistojo V. M. kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai: Vytautas Greičius
Vytautas Piesliakas
Rimantas Baumilas
