Civilinė byla Nr. 2-2407-1154/2025
Teisminio proceso Nr. 2-13-3-00519-2025-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.3; 2.5.5
(S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. liepos 7 d.
Alytus
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Lina Navickytė,
sekretoriaujant A. L., E. B.,
dalyvaujant ieškovo D. M. atstovui advokatui K. J.,
atsakovės Lietuvos Respublikos atstovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos atstovei D. Š.,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. M. patikslintą ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos ir valstybės įmonės Turto banko, dalyvaujant tretiesiems asmenims M. M. ir Lazdijų rajono savivaldybės 3-iajam notaro biurui, dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo panaikinimo.
Teismas
n u s t a t ė :
1. ieškovas D. M. kreipėsi į teismą ir, patikslinęs ieškinį, prašė panaikinti 2016 m. rugpjūčio 24 d. Lazdijų rajono 1-ojo notaro biuro (notarė S. V.) išduotą palikimo perėjimo valstybei liudijimą į 1/4 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Ieškovas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jo motina A. M. Ieškovo motinai nuosavybės teise priklausė 1/4 dalis 1,92 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Kadangi po ieškovo motinos mirties ilgai niekas iš įstatyminių įpėdinių nepadavė pareiškimo notarui dėl palikimo priėmimo, o vėliau paaiškėjo, kad motina buvo skolinga valstybei, todėl Nacionalinės žemės tarnybos (toliau – ir NŽT) iniciatyva Lazdijų rajono savivaldybės 1-ajame notaro biure buvo užvesta paveldėjimo byla ir 2016 m. rugpjūčio 24 d. išduotas palikimo perėjimo valstybei liudijimas į palikėjai priklausiusią 1/4 dalį nurodyto žemės sklypo.
2. Ieškovo teigimu, jo motina A. M. po savo motinos (ieškovo senelės) A. P. mirties (mirė (duomenys neskelbtini)) priėmė palikimą paduodama pareiškimą notarui, tačiau jai iki pat mirties nebuvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas. Ieškovo senelei A. P. asmeninės nuosavybės teise priklausė 1/4 dalis gyvenamojo namo, pastato-viralinės, ūkinio pastato ir kitų inžinerinių statinių-kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini), kuriuos ji paveldėjo po savo motinos M. G. mirties, paveldėjimo teisės liudijimas išduotas 2003 m. rugsėjo 29 d. Be to, paveldėjimo teisės liudijimas A. P. išduotas ne į visą jos motinai M. G. priklausiusį nekilnojamąjį turtą, nes M. G. asmeninės nuosavybės teise priklausė ir šie žemės sklypai: 1/4 dalis 2,25 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), 1/4 dalis 0,1 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), 1/4 dalis 0,32 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), 1/4 dalis žemės 0,84 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), 1/4 dalis 0,33 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), 165/2000 dalys 2,0 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Ieškovas nurodė, kad po motinos mirties jis įgijo teisę paveldėti tą turtą, į kurį pretendavo jo senelė A. P., priimdama palikimą po savo motinos M. G. mirties, ir ieškovo motina, priimdama palikimą po savo motinos (ieškovo senelės) A. P. mirties.
3. Ieškovas pripažino, kad jis įstatymo nustatytu terminu nepadavė pareiškimo notarui, tačiau palikimą priėmė pradėdamas iš karto jį faktiškai valdyti – po motinos mirties jam atiteko visas motinos kilnojamasis turtas, visi asmeniniai daiktai, namų apyvokos daiktai, motinos santaupos, jis motiną palaidojo, sutvarkė kapą, be to, po motinos mirties iš karto jo žinion perėjo gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio 1/4 dalį jo motina paveldėjo po ieškovo senelės mirties. Ieškovas teigė iš karto po motinos mirties apsigyvenęs šiame name, jį prižiūrėjęs ir tvarkęs, naudojęsis žemės sklypu, t. y. jis turtą valdė kaip savo, nes niekas iš bendraturčių šiame name negyveno ir negyvena. Bendraturčiai pritarė ieškovo veiksmams prižiūrint sodybą, be to, jie skatino užvesti bylą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, nes planuoja šį turtą ateityje visi kartu parduoti.
4. Ieškovo manymu, ieškinio senaties termino jis nepraleido, nes apie tai, kad palikimą priėmė valstybė, sužinojo tik pradėjęs rengti procesinius dokumentus teismui dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo ir 2024 m. rugpjūčio 28 d. gavęs atsakymą iš Lazdijų rajono 3-iojo notaro biuro. Palikimo priėmimu valstybė pažeidė ieškovo teises ir teisėtus interesus. Valstybė, ketindama priimti palikimą, turėjo aiškintis, ar nėra kitų galimų įpėdinių ir kokia jų valia. Ieškovas yra pirmos eilės įpėdinis, gyvena (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, tačiau nei Lazdijų žemėtvarkos tarnyba, nei Lazdijų rajono notaro biuras jo neinformavo apie valstybės ketinimą priimti palikimą. Valstybės paveldėtos žemės sklypo dalies vertė gerokai viršija ieškovo motinos skolą. Ieškovo teigimu, apie motinos skolos dydį jis sužinojo tik dabartiniu metu ir yra pasirengęs skolą visiškai padengti.
5. Atsiliepime į ieškinį atsakovės Lietuvos Respublikos atstovė valstybės įmonė Turto bankas nurodė, kad ieškovas savo reikalavimo nepagrindė rašytiniais dokumentais, todėl ieškinys turėtų būti atmestas.
6. Atsakovės Lietuvos Respublikos atstovė Nacionalinė žemės tarnyba pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškinį atmesti. Nacionalinė žemės tarnyba nurodė, kad ieškovas teigia nepretenduojantis į valstybės paveldėtą turtą (1/4 dalį žemės sklypo), todėl neaišku, kodėl jis reikalauja panaikinti 2016 m. rugpjūčio 24 d. palikimo perėjimo valstybei liudijimą, nes jam naikinti nėra teisinio pagrindo. Kartu NŽT pažymėjo, kad teisės normos imperatyviai draudžia palikimo priėmimą iš dalies. Valstybės atstovė atsiliepime nurodė, kad ieškovas kreipėsi į teismą praleidęs įstatyme nustatytą vienerių metų ieškinio senaties terminą, nes ieškinį pareiškė praėjus beveik devyneriems metams po to, kai buvo išduotas palikimo perėjimo valstybei liudijimas ir nekilnojamojo turto registre įregistruota Lietuvos Respublikos nuosavybės teisė į paveldėtą 1/4 dalį žemės sklypo. Atsižvelgiant į tai, NŽT prašė taikyti ieškinio senatį. NŽT atsiliepime taip pat akcentavo tai, kad palikėjos A. M. palikimas teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais nebuvo priimtas, todėl 2016 m. birželio 6 d. raštu buvo kreiptasi į notarą dėl 1/4 dalies 1,92 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), paveldėjimo valstybės vardu. Neatsiradus mirusios A. M. įpėdinių, palikimą teisėtai ir pagrįstai priėmė Lietuvos valstybė, o ieškovas per įstatymo nustatytą terminą šia teise nepasinaudojo. Ieškovas nenurodė jokių teisės aktų pažeidimų, kurie galėjo būti padaryti valstybei paveldint A. M. nekilnojamąjį turtą. Ieškovo teiginys, kad valstybė, ketindama priimti palikimą, turėjo aiškintis, ar nėra kitų galimų įpėdinių ir kokia jų valios išraiška, yra visiškai nepagrįstas, nes NŽT kompetencijai nėra priskirtas turto paveldėjimo klausimų sprendimas.
7. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, M. M. ir Lazdijų rajono savivaldybės 3-iasis notarų biuras, per teismo nustatytą terminą atsiliepimų į ieškinį nepateikė.
8. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas advokatas K. J. prašė patikslintą ieškinį patenkinti. Advokatas pažymėjo, kad ieškovo nurodytas aplinkybes, iš kurių matyti, jog jis priėmė palikimą faktiškai pradėdamas valdyti mirusios motinos turtą, patvirtina byloje pateikti rašytiniai įrodymai, byloje apklaustų liudytojų parodymai.
9. Atsakovei Lietuvos valstybei atstovaujančios Nacionalinės žemės tarnybos atstovė dalyvavo tik 2025 m. gegužės 22 d. parengiamajame posėdyje, į 2025 m. birželio 26 d. teismo posėdį neatvyko, neatvykimo priežasčių nenurodė. Parengiamojo posėdžio metu NŽT atstovė pažymėjo, kad valstybė neturi pareigos rūpintis galimais palikėjo įstatyminiais įpėdiniais, todėl priimdama A. M. palikimą neteisėtų veiksmų neatliko. Atsakovė taip pat atkreipė dėmesį, kad ieškovas į teismą kreipėsi praėjus itin daug laiko po palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimo, ir prašė taikyti ieškinio senaties terminą.
10. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovės valstybės įmonės Turto banko atstovas, tretieji asmenys M. M. ir Lazdijų rajono 3-iojo notaro biuro notarė G. Z.-Ž. į teismo posėdį neatvyko, VĮ Turto bankas ir notarė prašė bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant. Atsižvelgiant į gautus prašymus, į tai, kad byloje dalyvaujantys asmenys apie teismo posėdį informuoti tinkamai, taip pat į tai, kad teismui nebuvo pateikta prašymų atidėti bylos nagrinėjimą, nebuvo nurodyta svarbių nedalyvavimo teismo posėdyje priežasčių, nepateikta jas pagrindžiančių įrodymų, ir byloje dalyvaujantiems asmenims neprieštaraujant, byla išnagrinėta nedalyvaujant atsakovės atstovui VĮ Turto bankui ir tretiesiems asmenims.
k o n s t a t u o j a :
ieškinys tenkintinas.
11. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl to, kas yra A. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini) (b. l. 15), įpėdinis ir jos turto paveldėtojas. Nacionalinės žemės tarnybos Lazdijų skyriaus 2016 m. birželio 6 d. raštas „Dėl paveldėjimo valstybės vardu“ Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad Nacionalinė žemės tarnyba kreipėsi į Lazdijų rajono 1-ąjį notarų biurą, prašydama išduoti palikimo perėjimo valstybei liudijimą dėl A. M. priklausančio turto – 1/4 dalies žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nesant jos įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą (b. l. 84). Lazdijų rajono savivaldybės 3-iojo notaro biuro 2024 m. rugpjūčio 28 d. rašte (duomenys neskelbtini) patvirtinta, kad paveldėjimo byla po A. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) mirties yra užvesta, dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo į notaro biurą kreipėsi Nacionalinė žemės tarnyba (b. l. 20). 2016 m. rugpjūčio 24 d. palikimo perėjimo valstybei liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad mirusiosios turtas – 1/4 dalis 1,92 ha ploto miškų ūkio paskirties žemės sklypo, unikalus (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), – paveldėjimo teise perėjo valstybei pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.62 straipsnio nuostatas, nesant įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą (b. l. 21–22). Faktas, kad A. M. palikimą 2016 m. birželio 10 d. priėmė Lietuvos Respublika, yra įregistruotas Testamentų registre (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 179 straipsnio 3 dalis).
12. Ieškovas D. M. kreipėsi į teismą ir patikslintu ieškiniu prašė panaikinti 2016 m. rugpjūčio 24 d. palikimo perėjimo valstybei liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovas ieškinio reikalavimą grindžia tuo, kad jis priėmė savo mirusios motinos A. M. palikimą pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą turtą per įstatymo nustatytą palikimo priėmimo terminą, todėl palikimo perėjimo valstybei liudijimas į A. M. turtą valstybei buvo išduotas neteisėtai. Taigi, ieškinio pagrindą sudaro aplinkybė, kad ieškovas priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas turtą valdyti. Tai yra juridinis faktas, kuris įrodinėtinas nagrinėjamoje byloje ir su kuriuo įstatymas sieja teisės į paveldėjimą atsiradimą.
13. Iš byloje pateiktos 2024 m. rugsėjo 13 d. Gyventojų registro pažymos apie asmens duomenis matyti, kad A. M. mirė ištuokoje, turėjo tris vaikus – M. M. (byloje dalyvaujantį trečiuoju asmeniu), K. M. (mirė (duomenys neskelbtini)) ir D. M. (ieškovą) (b. l. 11). Aplinkybę, kad ieškovas D. M. yra mirusiosios A. M. sūnus, patvirtina ir (duomenys neskelbtini) gimimo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 17). Taigi, ieškovas yra A. M. pirmos eilės įpėdinis pagal įstatymą (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teismo iniciatyva, vadovaujantis CPK 179 straipsnio 3 dalimi, pareikalautas testamentų registro išrašas patvirtina, kad A. M. testamento nebuvo sudariusi (CK 5.2 straipsnio 2 dalis).
14. Paveldėjimo teisės normos reglamentuoja fizinio asmens turtinių teisių ir pareigų, taip pat kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimą mirusio asmens teisių perėmėjams – įpėdiniams (CK 5.1 straipsnis). Palikėjui mirus įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Teisių perėjimo universalumas reiškiasi tuo, kad palikėjo teisės ir pareigos pereina palikimą priėmusiam įpėdiniui, neatsižvelgiant į tai, žinojo jis ar nežinojo esant atitinkamas palikėjo teises ar pareigas. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis.
15. Palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Įstatyme įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis).
16. Nagrinėjamu atveju ieškovas teigia ir įrodinėja, kad jis palikimą priėmė pradėdamas turtą faktiškai valdyti. Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuluotus kriterijus. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Esminės šios normos aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse. Pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zODIvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-382/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-382/2010">3K-3-382/2010</a>; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00ODcvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-487/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-487/2010">3K-3-487/2010</a>; kt.). Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan. Pažymėtina, kad reikšmingų bylos teisiniam rezultatui faktinių aplinkybių nustatymas ir vertinimas atliekamas atsižvelgiant į konkrečią bylos situaciją.
17. Ieškovas nurodė, kad jo motinai priklausė ne tik 1/4 dalis 1,92 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), bet ir jo senelės A. P. turėtas turtas, nes ieškovo motina A. M. po ieškovo senelės A. P. (A. M. motinos) mirties kreipėsi į notarą dėl jos palikimo priėmimo, tik neišsiėmė paveldėjimo teisės liudijimo.
18. Iš 2024 m. rugsėjo 3 d. Gyventojų registro išrašo matyti, kad A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini) būdama našle. Ji turėjo du vaikus – dukterį A. M. (gim. (duomenys neskelbtini)) ir sūnų G. P. (gim. (duomenys neskelbtini)) (b. l. 6). A. P. sūnus G. P. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 10), taigi jos mirties dieną vienintelė pirmos eilės įpėdinė pagal įstatymą buvo jos duktė A. M. (ieškovo motina) (CK 5.5 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
19. 2024 m. rugpjūčio 9 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas patvirtina, kad registre yra įregistruota A. P. nuosavybės teisė į 1/4 dalį gyvenamojo namo, viralinės, ūkinio pastato ir kiemo statinių, esančių adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 23–24). Ieškovo pateiktas A. M. 2005 m. lapkričio 9 d. pareiškimo Lazdijų rajono pirmajam notarų biurui (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) dublikatas ir Lazdijų rajono savivaldybės 3-iojo notaro biuro 2025 m. birželio 16 d. liudijimas (b. l. 117–118) bei 2005 m. lapkričio 9 d. Lazdijų rajono pirmojo notarų biuro notarės S. V. pažyma (b. l. 19) patvirtina, kad A. M. 2005 m. lapkričio 9 d., t. y. nepraleidusi 3 mėnesių termino po savo motinos A. P. mirties (mirė (duomenys neskelbtini)), padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl A. P. palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2, 3 dalys). Duomenų, kad A. M. būtų išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas į A. P. palikimą, byloje nėra. Kaip minėta, nekilnojamojo turto registre A. P. priklausęs turtas tebėra įregistruotas A. P. vardu.
20. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad tais atvejais, kai asmuo priėmė palikimą CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, bet neišsiėmė paveldėjimo teisės liudijimo, nėra kliūtis, jam mirus, palikimui jo įpėdiniams priimti, nes šie tik sutvarko privalomus formalumus, reikalingus paveldėtam turtui įforminti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-162/2008). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad nuosavybės teisė į paveldėtą turtą įgyjama palikimo priėmimu ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento nepriklausomai nuo to, ar įpėdinis yra gavęs paveldėjimo teisės liudijimą. Paveldėjimo teisės liudijimas savo teisine reikšme yra tik įpėdinio turimas teises įforminantis dokumentas, todėl jo išdavimas nekeičia nei teisių į paveldėtą turtą atsiradimo momento, nei šių teisių apimties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy00NjgvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-468/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-468/2009">3K-7-468/2009</a>). Atsižvelgiant į tai, pripažintina, kad ieškovo motina A. M. įstatymų nustatyta tvarka yra priėmusi savo motinos (ieškovo senelės) A. P. palikimą, kurį sudaro, be kita ko, 1/4 dalis gyvenamojo namo ir kitų statinių, esančių adresu (duomenys neskelbtini).
21. Ieškovas savo motinos A. M. palikimo priėmimą faktiškai pradedant turtą valdyti grindžia tuo, kad jis po motinos mirties priėmė jos asmeninius (kilnojamuosius) daiktus ir liko gyventi gyvenamajame name adresu (duomenys neskelbtini), kurio 1/4 dalį jo motina paveldėjo po ieškovo senelės A. P. mirties, jį prižiūrėjo ir rūpinosi kaip savo turtu. Ieškovo atstovas advokatas K. J. teismo posėdžio metu paaiškino, kad tuo metu, kai mirė motina, ieškovas buvo labai jaunas, neišmanė teisinių dalykų, gyveno nepasiturinčiai, todėl į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, tačiau palikimo priėmimą patvirtino savo faktiniais veiksmais. Advokato teigimu, ieškovas iki motinos mirties gyveno kartu su ja (duomenys neskelbtini), bendrabučio tipo kambaryje, be to, faktiškai daug laiko praleisdavo gyvenamajame name su priklausiniais, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), kur po motinos mirties liko gyventi, taip pat priėmė motinos asmeninius daiktus. Pasak advokato, vėliau, sukūręs šeimą, ieškovas įsigijo netoliese esantį kitą gyvenamąjį namą, adresu (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena iki šiol, tačiau tebeprižiūri ir statinius, esančius (duomenys neskelbtini). Advokatas pažymėjo, kad ieškovas rūpinosi ir motinai priklausiusia 1/4 dalimi 1,92 ha miško žemės sklypo, į kurį buvo išduotas palikimo perėjimo valstybei liudijimas, šį turtą prižiūri ir dabar, valstybė juo nesirūpina.
22. Liudytoja apklausta ieškovo giminaitė G. G. patvirtino, kad ieškovas po motinos mirties palikimo priėmimo neįteisino dėl gyvenimiškų aplinkybių, buvo labai jaunas, gyveno nepritekliuje, be to, reikėjo rūpintis mamos laidotuvėmis. Giminaičiai pasiūlė jam gyventi bendrai priklausančiame name (duomenys neskelbtini). Liudytojos parodymais, šis namas priklausė ieškovo prosenelei M. G., po jos mirties turtą paveldėjo jos vaikai (įskaitant ieškovo senelę A. P.). Ieškovas po mamos mirties gyveno tame name (kiti bendraturčiai jame negyveno), viską prižiūrėjo, tvarkė namą, šienavo žolę, sodino daržus, buvo labai darbštus, rūpestingas. Liudytojas S. G. (ieškovo motinos pusbrolis) teismo posėdžio metu paaiškino, kad ieškovo močiutė ir motina mirė netikėtai, mama gyveno neturtingai, vasarą gyvendavo gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), ten tvarkėsi, nes taip buvo lengviau, turėjo gyvulių. Po motinos mirties ieškovas liko kaime, vienas tvarkėsi, neleido turtui prapulti, jį prižiūrėjo. Liudytojo žiniomis, ieškovas į notarą po motinos mirties nesikreipė dėl teisinių žinių trūkumo ir sunkios turtinės padėties, be to, buvo labai jaunas. Aplinkybes, kad po motinos mirties ieškovas apsigyveno gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), rūpinosi namu, šienavo, turėjo daržą, ir dabar juo rūpinasi, patvirtino ir liudytojas L. A. (kaimynas), kuris taip pat nurodė, kad ieškovas prižiūrėjo ir jo motinai priklausiusį miško žemės sklypą (duomenys neskelbtini) kaime.
23. Byloje yra pateikta uždarosios akcinės bendrovės Alytaus regiono Atliekų tvarkymo centro 2025 m. vasario 24 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), kuri patvirtina, kad už objektą, esantį (duomenys neskelbtini), nėra skolos dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą (b. l. 51). Iš ieškovo atstovo ir liudytojų parodymų nustatyta, kad už atliekų tvarkymą grynaisiais pinigais atsiskaitydavo ieškovas, prisidedant ir kitiems bendraturčiams.
24. Įvertinus ieškinyje išdėstytas aplinkybes, byloje pateiktus rašytinius įrodymus, ieškovo atstovo paaiškinimus ir liudytojų parodymus, nesant duomenų, kurie sudarytų pagrindą abejoti šių įrodymų patikimumu, atsižvelgiant į tai, kad jie yra nuoseklūs, neprieštaringi ir papildantys vienas kitą, konstatuotina, jog byloje esančių įrodymų visuma leidžia daryti pakankamai pagrįstą išvadą, kad ieškovas per įstatymo nustatytą trijų mėnesių laikotarpį po savo motinos A. M. mirties aktyviais veiksmais priėmė jos palikimą, pradėdamas turtą faktiškai valdyti ir juo rūpintis kaip savo turtu (CPK 185 straipsnis). Nagrinėjamu atveju ieškovo elgesį galima vertinti kaip paveldėto turto savininko, kadangi jis po savo motinos mirties ėmėsi aktyvių veiksmų pasirūpinti likusiu turtu kaip savu, taip išreikšdamas valią dėl palikimo priėmimo. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdiniai, pradėję valdyti turtą, juo rūpintis kaip savu, laikomi priėmusiais visą palikimą.
25. Kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01ODYvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-586/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-586/2007">3K-3-586/2007</a>) pripažįstama, kad, įpėdiniui ginčijant paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo teisėtumą tuo pagrindu, kad jis priėmė palikimą faktiškai pradėdamas turtą valdyti, nebūtina atskirai reikšti reikalavimo nustatyti juridinę reikšmę turintį palikimo priėmimo faktą, nes palikimo priėmimas faktiškai pradėjus turtą valdyti sudaro ieškinio dėl paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiu pagrindą. Kita vertus, juridinę reikšmę turinčio fakto, kad įpėdinis priėmė palikimą pradėdamas paveldėtą turtą faktiškai valdyti, nustatymas yra reikšmingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamoje byloje paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tikslu nustatytinas juridinis faktas, kad ieškovas D. M. po savo motinos A. M. mirties atsiradusį palikimą priėmė faktiškai pradedamas jį valdyti.
26. Ieškovas byloje teikė paaiškinimus ir įrodymus dėl to, kokį turtą paveldėjo jo motina po senelės A. P. (kuri savo ruožtu buvo ieškovo prosenelės M. G. įpėdinė, priėmusi jos palikimą) mirties. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismas, spręsdamas palikimo priėmimo fakto nustatymo klausimą, neturi aiškintis ir įvardyti palikto turto kiekio, jo dalių ir vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNzEvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-171/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-171/2007">3K-3-171/2007</a>). Šiuos klausimus išsprendžia notaras, išduodamas paveldėjimo teisės liudijimą. Atsižvelgiant į tai, teismas plačiau nepasisako dėl A. M. palikimą sudarančio konkretaus turto ir jos teisių į M. G. vardu registruotą nekilnojamąjį turtą.
27. Valstybės atstovė Nacionalinė žemės tarnyba byloje taip pat kėlė ieškinio senaties termino klausimą ir teigė, kad ieškovas yra praleidęs vienerių metų ieškinio senaties terminą palikimo perėjimo valstybei liudijimui nuginčyti, prašė taikyti šio termino praleidimo teisines pasekmes.
28. Pagal CK 5.8 straipsnį asmuo, pretenduojantis į palikimą, gali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, pareikšdamas ieškinį palikimą priėmusiam asmeniui per vienerius metus nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie tai, kad palikimą priėmė kitas asmuo.
29. Kasacinis teismas formuoja praktiką, kad ginčams dėl paveldėto turto, priklausomai nuo to, kokie materialiniai santykiai yra susiklostę tarp įpėdinių, taikytini dvejopi ieškinio senaties terminai. Ginčas dėl palikimo tarp įpėdinių, įstatymų nustatyta tvarka įgyvendinusių paveldėjimo pagrindu atsiradusias teises ir taip įgijusių nuosavybės teises į palikimą, kvalifikuotinas kaip bendraturčių ginčas dėl to turto; tokio ginčo šalys pagal teisinį statusą yra nuosavybės teisinių santykių subjektai (CK 4.47 straipsnio 2 punktas), kurių teisėms į teisminę gynybą įgyvendinti taikytinas bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas, skaičiuotinas nuo dienos, kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Tuo tarpu CK 5.8 straipsnyje nustatytas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas taikomas, kai palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą ginčija asmenys, kurie teisėtai pretenduoja į palikimą, tačiau dar nėra įgyvendinę paveldėjimo teisės ir negali to padaryti, nenuginčiję palikimą priėmusio asmens teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-627/2008; 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy00NjgvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-468/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-468/2009">3K-7-468/2009</a>; 2009 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2009). Taigi, nagrinėjamu atveju taikytinas ne sutrumpintas vienerių metų, bet bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas, įtvirtintas CK 1.125 straipsnio 1 dalyje.
30. Byloje iš ieškovo atstovo paaiškinimų ir liudytojų parodymų nustatyta, kad ieškovas apie tai, jog valstybei 2016 m. rugpjūčio 24 d. buvo išduotas palikimo perėjimo valstybei liudijimas, sužinojo tik 2024 m. rugpjūčio 28 d., kai dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo kreipėsi teisinės pagalbos į advokatą, o advokatas užklausė notaro biurą dėl A. M. palikimo priėmimo ir gavo iš jo informaciją apie palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimą (b. l. 20). Duomenų, kad ieškovas apie palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimą būtų sužinojęs anksčiau, byloje nėra. Ieškovo atstovas bylos nagrinėjimo metu teigė, kad įprastai notaras prieš išduodamas palikimo perėjimo valstybei liudijimą patikrina, ar nėra įstatyminių įpėdinių, tačiau šiuo atveju to nebuvo padaryta, ieškovas apie palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimą nebuvo informuotas. Šios aplinkybės byloje nepaneigtos. Be to, nuo palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimo nėra praėjęs dešimties metų terminas, todėl bet kuriuo atveju senaties terminas kreiptis į teismą su ieškiniu nėra praleistas.
31. Valstybei paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina tik tokiais atvejais, kai yra paliktas valstybei testamentu, palikėjas neturi įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą, nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo arba iš visų įpėdinių atimta paveldėjimo teisė (CK 5.62 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju nustačius juridinę reikšmę turintį faktą, kad ieškovas priėmė savo motinos A. M. palikimą pradėdamas jį faktiškai valdyti per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą nuo palikimo atsiradimo dienos, teisinio pagrindo A. M. palikimą paveldėti valstybei nėra, todėl konstatuotina, kad palikimo perėjimo valstybei liudijimas yra išduotas neteisėtai, dėl to jis pripažintinas negaliojančiu ir naikintinas.
32. Teismo vertinimu, iš byloje esančių duomenų nėra pagrindo spręsti, kad panaikinus palikimo perėjimo valstybei liudijimą galėtų būti pažeistos valstybės teisės.
33. Byloje pateiktas uždarosios akcinės bendrovės „L.“ 2025 m. vasario 26 d. raštas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad A. M. liko skolinga UAB „L.“ 949,30 Eur, dėl šios skolos ir 5 proc. metinių palūkanų, skaičiuojamų nuo 949,30 Eur sumos, priteisimo yra išduotas teismo įsakymas (b. l. 52). Iš byloje pateikto antstolio G. S. 2020 m. spalio 9 d. patvarkymo „Dėl informacijos pateikimo“ matyti, kad vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Lazdijų rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 26 d. išduotą teismo įsakymą Nr. L2-254-780/2013 dėl 949,30 Eur su palūkanomis išieškojimo iš skolininkės A. M. išieškotojai UAB „L.“ vykdymo procese pradinė skolininkė A. M. pakeista nauja skolininke Lietuvos Respublika, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos (b. l. 102). Antstolio G. S. 2020 m. spalio 19 d. patvarkymas „Dėl vykdomosios bylos sustabdymo“ patvirtina, kad vykdomoji byla yra sustabdyta iki tol, kol valstybės institucija Vyriausybės nustatyta tvarka realizuos valstybės paveldėtą skolininkės turtą ir apmokės antstoliui vykdymo išlaidas.(b. l. 98). Duomenų, kad vykdomoji byla būtų atnaujinta, taip pat kad valstybė būtų sumokėjusi skolą arba vykdymo išlaidas, byloje nėra.
34. Nacionalinės žemės tarnybos atstovė 2025 m. gegužės 22 d. parengiamajame posėdyje nurodė, kad valstybė yra patyrusi išlaidų, susijusių su palikimo perėjimo valstybei įforminimu, ir teigė, jog ketina pareikšti reikalavimą ieškovui dėl šių išlaidų atlyginimo. Teismas, sudarydamas galimybę valstybės atstovei pareikšti priešieškinį, atidėjo parengiamąjį posėdį ir nustatė terminą priešieškiniui pareikšti, tačiau Nacionalinė žemės tarnyba per teismo nustatytą terminą priešieškinio nepareiškė, į 2025 m. birželio 26 d. paskirtą antrą parengiamąjį teismo posėdį jos atstovė neatvyko, neatvykimo priežasčių nenurodė ir prašymo atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė. 2025 m. birželio 26 d. parengiamajame posėdyje buvo pereita į teismo posėdį ir byla išnagrinėta.
35. Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad atsakovei buvo sudaryta galimybė įgyvendinti savo procesines teises nagrinėjamoje byloje, tačiau atsakovė ja nepasinaudojo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
36. Pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktą ieškiniai, pateikti turtiniuose ginčuose, apmokestinami žyminiu mokesčiu, priklausančiu nuo ginčijamos sumos.
37. Nagrinėjamoje byloje pareikštu patikslintu ieškiniu ginčijamas palikimo perėjimo valstybei liudijimas. Remiantis kasacinio teismo praktika, pagal kurią ginčas pripažįstamas turtiniu tuo atveju, jei dėl priimto teismo sprendimo keičiasi asmens turtinė padėtis, t. y. ji gerėja arba blogėja (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-19-378/2019), ieškovo keliamas ginčas kvalifikuotinas kaip turtinis, o ieškinio suma nustatoma pagal turto, dėl kurio išduotas palikimo perėjimo valstybei liudijimas, rinkos vertę (CPK 85 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Iš 2016 m. rugpjūčio 24 d. palikimo perėjimo valstybei liudijime pateiktų nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad 1/4 dalies 1,92 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė yra 1524 Eur (6096 / 4 = 1524). Taigi, už ieškinį mokėtinas 46 Eur žyminis mokestis. Ieškovas sumokėjo 74 Eur, todėl 28 Eur suma jam grąžintina (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
38. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, To paties straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šiuo atveju teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, atsižvelgia į tai, dėl kokių priežasčių jos susidarė.
39. Teismas pažymi, kad byloje nenustatyta neteisėtų atsakovės Lietuvos valstybės veiksmų priimant ieškovo motinos A. M. palikimą. Tuo tarpu ieškovas savo paveldėjimo teisių tinkamu įgyvendinimu ir išviešinimu ilgą laiką nesirūpino, taigi elgėsi neapdairiai ir nerūpestingai. Taip pat svarbu įvertinti tai, kad valstybei net ir nepriėmus palikimo, t. y. nesant poreikio ieškovui ginčyti palikimo perėjimo valstybei liudijimą, jis, siekdamas teisiškai įforminti savo paveldėjimo teises ir įgyti teisę disponuoti paveldėtu turtu, vis tiek būtų turėjęs kreiptis į teismą ir prašyti nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad priėmė savo motinos palikimą pradėdamas turtą faktiškai valdyti. Taigi, bylinėjimosi išlaidas šioje byloje lėmė paties ieškovo elgesys, todėl nepriklausomai nuo to, kad ieškinys šiuo sprendimu yra patenkintas, teismas sprendžia, jog žyminio mokesčio išlaidos ieškovui iš atsakovės nepriteistinos.
40. Tais pačiais argumentais remdamasis teismas sprendžia ir dėl byloje patirtų procesinių dokumentų siuntimo išlaidų priteisimo. Byloje patirta 24,97 Eur pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Šių išlaidų atlyginimas valstybei priteistinas iš ieškovo, išaiškinant, kad priteista suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pareiškėjo pasirinktame banke, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5662, mokėjimo paskirtį – už procesinių dokumentų įteikimą (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr.1R-261/1K-355 (redakcija, galiojanti nuo 2024 m. sausio 1 d.), CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis).
41. Ieškovas neprašė priteisti jam atstovavimo išlaidų atlyginimo, todėl atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas nesprendžiamas.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 279 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
patikslintą ieškinį tenkinti.
Paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad D. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) po palikėjos (motinos) A. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė palikimą, faktiškai pradedamas jį valdyti.
Pripažinti negaliojančiu ir panaikinti Lazdijų rajono 1-ojo notaro biuro notarės S. V. 2016 m. rugpjūčio 24 d išduotą palikimo perėjimo valstybei liudijimą dėl A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) turto (1/4 dalies žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)) perėjimo valstybei paveldėjimo teise (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)).
Grąžinti ieškovui 28 Eur (dvidešimt aštuonis eurus) žyminio mokesčio, sumokėto 2025 m. vasario 5 d. mokėjimo nurodymu, mokėjimo užduoties kodas (duomenys neskelbtini). Išaiškinti, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos remdamasi teismo nutartimi.
Priteisti valstybei iš ieškovo D. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 24,97 Eur (dvidešimt keturis eurus 97 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo. Išaiškinti ieškovui, kad valstybei priteista suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pareiškėjo pasirinktame banke, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą – 5662, mokėjimo paskirtį – už procesinių dokumentų įteikimą.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per sprendimą priėmusius Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.
Teisėja Lina Navickytė
