Pareiškimo Nr. DOK-2050/2021
Teisminio proceso Nr. 1-86-2-00049-2011-4
Procesinio sprendimo kategorija 2.15.2.3.1
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. rugsėjo 29 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimos Ažubalytės (kolegijos pirmininkė), Olego Fedosiuko ir Prano Kuconio (pranešėjas),
išnagrinėjo nuteistojo M. K. pareiškimą dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. Telšių rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 15 d. nuosprendžiu M. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu šešiems mėnesiams, pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą laisvės atėmimu dvejiems metams keturiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 9 dalimi, šios bausmės subendrintos apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu su Telšių rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 25 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas trejiems metams šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, 67 straipsniu, 722 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams, įpareigojant neišvykti iš gyvenamosios vietos rajono ribų be priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose – šešiems mėnesiams.
2. M. K. nuteistas už tai, kad, veikdamas bendrininkų grupe su N. Ž., 2011 m. birželio 24 d. apie 16 val. viešoje vietoje – Graužų k., Varnių sen., Telšių r., prie Lūksto ežero vykusio renginio „Kilkim žaibu“ metu, būdami apsvaigę nuo alkoholio, įžūliais veiksmais, dėl chuliganiškų paskatų, t. y. N. Ž. tyčia sudavus ne mažiau kaip vieną smūgį kumščiu A. E. į veidą bei rankomis sugriebus jam kaklą ir smaugiant, M. K. tyčia sudavus kumščiu bei koja ne mažiau kaip po vieną smūgį A. E. į veidą, taip jam padarant poodinę kraujosruvą dešinės akies vokuose, paakio srityje, nosyje, muštinę žaizdą nosyje, nosies kaulų lūžį, dešinės akiduobės viršutinio krašto lūžį, tai sukėlė „akinių“ tipo poodines kraujosruvas, dešinės akies obuolio sumušimą, kraujosruvas dešinės akies obuolio junginėje, dešinės akies rainelės plyšimą, dešinės akies tinklainės sumušimą, dvejinimąsi akyse, ir poodinę kraujosruvą kairio skruosto ir žando srityje, dėl nosies kaulų ir dešinės akiduobės viršutinio krašto lūžių nesunkiai sutrikdė nukentėjusiajam sveikatą bei demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
3. Apeliacine ir kasacine tvarka ši byla nenagrinėta.
II. Pareiškimo dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo argumentai
4. Pareiškimu nuteistasis M. K. prašo atnaujinti baudžiamąją bylą dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo, ištaisyti BK 63 straipsnio taikymo pažeidimus, bausmes, paskirtas Telšių rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 25 d. ir 2013 m. balandžio 15 d. nuosprendžiais, bendrinti pagal BK 64 straipsnio 1, 3 dalių nuostatas, taip pat veiką, kvalifikuotą pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, perkvalifikuoti į BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir skiriant bausmę pritaikyti BK 641 straipsnio nuostatas. Pareiškėjas nurodo:
4.1. Kaip matyti iš ginčijamo nuosprendžio rezoliucinės dalies, teismas paskyrė atskiras bausmes pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, tačiau nenurodė subendrintos bausmės. Šios veikos turėjo būti subendrintos apėmimo būdu BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punkto pagrindu ir tik tada ši subendrinta bausmė galėjo būti bendrinama su Telšių rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 25 d. nuosprendžiu paskirta bausme. Nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nenurodžius šios subendrintos bausmės, toks nuosprendis negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu.
4.2. Teismas netinkamai nurodė bausmių, paskirtų Telšių rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 25 d. ir 2013 m. balandžio 15 d. nuosprendžiais, bendrinimo pagrindą. Šiais nuosprendžiais paskirtos bausmės turėjo būti bendrinamos ne pagal BK 63 straipsnio 9 dalį, o pagal BK 64 straipsnio taisykles. Iš ginčijamo nuosprendžio įžanginės dalies matyti, kad Telšių rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 25 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymas buvo atidėtas vieneriems metams, dėl to išeina taip, kad pareiškėjas, neatlikęs šios bausmės, padarė naują nusikalstamą veiką ir todėl bendrinant bausmes turėtų būti taikomos ne BK 63 straipsnio, o BK 64 straipsnio nuostatos.
4.3. Atnaujinus baudžiamąją bylą, reikėtų taikyti BK 641 straipsnio nuostatas ir paskyrus subendrintą bausmę (pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą) ją sumažinti vienu trečdaliu, nes iš baudžiamosios bylos matyti, kad pareiškėjas ir kitas nuteistasis byloje savo kaltę pripažino, žalą atlygino, nuoširdžiai gailisi. Priimant ginčijamą nuosprendį BK 641 straipsnio nuostata dar nebuvo įtvirtinta, o pagal naujausią teismų praktiką BK 641 straipsnio nuostatas teismai gali taikyti, jeigu byla nagrinėjama apeliacine, kasacine tvarka ar atnaujinus procesą.
4.4. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nusikalstama veika, kvalifikuota pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, buvo padaryta 2011 m. birželio 24 d. Pagrindinis BK 284 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų nusikalstamų veikų objektas – viešoji tvarka, papildomi objektai – žmogaus sveikata, laisvė, nuosavybė. Ši norma pakeitė anksčiau galiojusią chuliganizmo nusikaltimo sudėtį. Tais atvejais, kai iki naujojo BK įsigaliojimo asmuo padarė veiką, atitinkančią anksčiau galiojusio BK 225 straipsnį, tačiau ši veika atitinka pagal naują BK 284 straipsnyje nurodytą veiką, ji turi būti peržiūrima pagal BK 3 straipsnio reikalavimus.
4.5. Viešoji vieta – tai vieta, kurioje įprasta lankytis žmonėms (gatvės, keliai, parkai, stadionai, įmonių ir įstaigų patalpos ir t. t.), taip pat ir ta, kurioje paprastai žmonės nesilanko, tačiau dėl vienų ar kitų priežasčių susirinko keli ar daugiau žmonių (miškelyje, prie ežero ir pan.). Nagrinėjamą nusikaltimą sudarantys veiksmai gali pasireikšti tiek tada, kai aplink yra kitų žmonių (nepagarbos demonstravimas aplinkiniams), tiek ir tada, kai aplink žmonių nėra (nepagarbos demonstravimas aplinkai). Visais atvejais kvalifikuojant veiką pagal BK 284 straipsnio 1 dalį būtina nustatyti, kad nepagarbos demonstravimas aplinkiniams ar aplinkai sutrikdė visuomenės rimtį arba tvarką, t. y. kad kaltininko veika turėjo tam tikrų neigiamų padarinių visuomenei. Visuomenės rimties sutrikdymą gali rodyti tai, kad prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, žmonėms buvo sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, aplinkiniai buvo šokiruoti, pažeminti ir pan. Apie tai sprendžiant būtina įvertinti, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kas nukentėjo, kokioje vietoje buvo atlikti neteisėti veiksmai, kiek jie truko. Tarp neigiamų padarinių visuomenei ir kaltininko veikos būtina nustatyti priežastinį ryšį, t. y. kad visuomenės rimtis ar tvarka buvo sutrikdyta būtent kaltininko veiksmais, o ne trečiųjų asmenų. Nagrinėjamo nusikaltimo sudėtis priskirtina prie materialiųjų sudėčių. Nusikaltimo baigtumo momentas sietinas su neigiamų padarinių visuomenėje atsiradimu dėl kaltininko įžūlių veiksmų, grasinimų, patyčių ir t. t. Jeigu minėti veiksmai neturėjo realios įtakos visuomenės rimčiai ar tvarkai, tai jie gali būti kvalifikuojami tik pagal tuos BK straipsnius, kuriais nustatyta atskira atsakomybė už jų padarymą. Nusikaltimo subjektyvioji pusė pasireiškia tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas supranta, kad viešoje vietoje įžūliais veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, numato, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir šių padarinių nori. Kvalifikuojant veiką pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ypač svarbu nustatyti, kad kaltininkas suvokė savo veiksmus pirmiausia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimą, kad tai pagrindinis, o ne šalutinis jo veikos aspektas. Iš ginčijamo nuosprendžio aiškiai matyti, kad pareiškėjo veika buvo nukreipta ne prieš viešąją tvarką, bet prieš kitas įstatymo saugomas vertybes, t. y. sveikatos sutrikdymą. Iš kito nuteistojo N. Ž., nukentėjusiojo A. E., liudytojo G. B. parodymų matyti, kad konfliktas ir muštynės vyko palapinėje – pavėsinėje, t. y. uždaroje patalpoje, o ne lauke, ne renginio aikštelėje, ne gatvėje, ne prie ežero, todėl nėra BK 284 straipsnio 1 dalies nusikaltimo požymių. Aplinkiniams ir aplinkai žala nebuvo padaryta, niekas neišsigando, todėl BK 284 straipsnio 1 dalies inkriminavimas pareiškėjui yra perteklinis ir šis baudžiamasis įstatymas buvo pritaikytas akivaizdžiai netinkamai.
III. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išvados
5. Nuteistojo M. K. pareiškimas dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo atmestinas.
6. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 451 straipsnio nuostatas, išnagrinėtos baudžiamosios bylos atnaujinamos, jeigu pagal nuosprendžiuose ir nutartyse nurodytas aplinkybes yra pagrindas manyti, jog akivaizdžiai netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir dėl to reikia: 1) panaikinti apkaltinamąjį nuosprendį bei paskesnes teismų nutartis ir baudžiamąją bylą nutraukti; 2) nuteistojo nusikalstamą veiką perkvalifikuoti pagal kitą BK specialiosios dalies straipsnį, jo dalį ar punktą, nustatantį lengvesnę nusikalstamą veiką; 3) ištaisius padarytus BK 63–65 straipsnių taikymo pažeidimus, sumažinti nuteistajam paskirtą subendrintą bausmę; 4) nuteistąjį atleisti nuo bausmės, nes suėjo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas; 5) ištaisius netinkamą amnestijos akto taikymą, nuteistąjį atleisti nuo bausmės arba ją sumažinti.
7. Nuteistasis M. K. pareiškimą dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo padavė BPK 451 straipsnio 2 punkto pagrindu teigdamas, kad jo nusikalstama veika nepagrįstai buvo kvalifikuota pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, nes konfliktas ir muštynės su nukentėjusiuoju vyko uždaroje patalpoje, ir BPK 451 straipsnio 3 punkto pagrindu nurodydamas, jog teismas, bendrindamas bausmes pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, nenurodė konkrečios subendrintos bausmės ir taip pažeidė BK 63 straipsnyje įtvirtintus reikalavimus, be to, šias bausmes bendrindamas su kitu nuosprendžiu paskirta bausme nepagrįstai taikė BK 63 straipsnio 9 dalyje, o ne BK 64 straipsnyje nurodytas taisykles. Pagal šiuos pareiškimo argumentus nėra teisinio pagrindo atnaujinti baudžiamąją bylą dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo.
8. Pareiškėjo argumentai, kuriais jis grindžia prašymą perkvalifikuoti jo nusikalstamą veiką, yra teoriniai nusikalstamos veikos, nurodytos BK 284 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymių aiškinimai, susiję su byloje nustatytų ir teismų sprendimuose nurodytų faktinių aplinkybių neigimu ar savu interpretavimu (neigiama, kad nusikalstama veika padaryta viešoje vietoje, nors iš nuosprendžio matyti, kad konfliktas ir muštynės vyko prie Lūksto ežero vykusio renginio metu; konfliktą ir muštynes stebėjo daug žmonių (liudytojai G. B., R. L., Š. V., A. S.)). Tokie argumentai nėra pagrindas atnaujinti baudžiamąją bylą, nes dėl baudžiamojo įstatymo taikymo tinkamumo sprendžiama pagal nuosprendžiuose ir nutartyse nurodytas aplinkybes (BPK 451 straipsnio 1 dalis). Be to, M. K. padaryti nusikaltimai sudaro idealiąją nusikaltimų sutaptį, todėl, net ir perkvalifikavus jo veiką iš BK 284 straipsnio 1 dalies, 138 straipsnio 2 dalies 8 punkto į BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, nebūtų pagrindo švelninti pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą jam paskirtą bausmę.
9. Pareiškime teisingai nurodoma, kad teismas, paskyręs bausmes pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą atskirai, nepaskyrė subendrintos bausmės. Pagal BK 63 straipsnio 1 dalį, jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę; skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti. Nepaskyręs subendrintos bausmės, o iš karto už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes bendrindamas su Telšių rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 25 d. nuosprendžiu paskirta bausme, teismas netinkamai taikė BK 63 straipsnio 1 dalį, tačiau vien ši aplinkybė nėra pagrindas atnaujinti baudžiamąją bylą dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo.
10. Pagal BPK 451 straipsnio 3 punkto nuostatas baudžiamajai bylai atnaujinti dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo būtinos dvi sąlygos: 1) akivaizdžiai netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir 2) dėl to reikia, ištaisius padarytus BK 63–65 straipsnių taikymo pažeidimus, sumažinti nuteistajam paskirtą subendrintą bausmę. Nesant bent vienai šių sąlygų baudžiamoji byla negali būti atnaujinta. Telšių rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 15 d. nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodyta, kad M. K. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą paskirtos bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 9 dalimi, bendrinamos apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu, pridedant dalį Telšių rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 25 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės, ir galutinė bausmė paskiriama laisvės atėmimas trejiems metams šešiems mėnesiams. Telšių rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 25 d. nuosprendžiu M. K. buvo paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams. Vadinasi, Telšių rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 15 d. nuosprendžiu M. K. už atskirus nusikaltimus paskirtos bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, buvo subendrintos apėmimo būdu ir prie šios bausmės (laisvės atėmimo dvejiems metams keturiems mėnesiams), vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, pridėta dalis laisvės atėmimo bausmės (vieneri metai du mėnesiai), paskirtos Telšių rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 25 d. nuosprendžiu. Taigi, nors Telšių rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 15 d. nuosprendžiu skiriant bausmę M. K. netinkamai pritaikyta BK 63 straipsnio 1 dalis, nėra pagrindo manyti, kad ištaisius šį pažeidimą nuteistajam reikia sumažinti paskirtą subendrintą bausmę.
11. Pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad bausmės, paskirtos Telšių rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 25 d. ir 2013 m. balandžio 15 d. nuosprendžiais, turėjo būti bendrinamos ne pagal BK 63 straipsnio 9 dalyje, o pagal BK 64 straipsnyje įtvirtintas taisykles. Byloje nustatyta, kad nusikalstamos veikos, nurodytos BK 284 straipsnio 1 dalyje ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, buvo padarytos 2011 m. birželio 24 d., t. y. iki priimant Telšių rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 25 d. nuosprendį. BK 63 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad pagal šio straipsnio taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą. Šiuo atveju į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį. Taigi teismas, bendrindamas Telšių rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 25 d. ir 2013 m. balandžio 15 d. nuosprendžiais paskirtas bausmes BK 63 straipsnio 9 dalies pagrindu, baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos nepadarė.
12. Pareiškėjas prašo taikyti BK 641 straipsnio nuostatas ir pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą paskirtą subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu. BK 641 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Šiame straipsnyje nustatytas baigtinis sąrašas sąlygų, kada nuteistajam skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu. Nuteistojo M. K. baudžiamoji byla nebuvo nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka, joje nebuvo atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273 straipsnis) ir ši baudžiamoji byla neužbaigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl pagrindo taikyti BK 641 straipsnį ir sumažinti jam paskirtą bausmę vienu trečdaliu nėra, nepaisant to, kad jis pripažino padaręs nusikalstamas veikas (BK 641 straipsnio 2 dalis).
13. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pagal nuteistojo M. K. pareiškime išdėstytus argumentus nėra pagrindo manyti, jog byloje akivaizdžiai netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir dėl to reikia priimti BPK 451 straipsnyje nurodytus sprendimus, todėl baudžiamoji byla neatnaujinama.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 453 straipsnio 3 dalimi,
n u t a r i a :
Atmesti nuteistojo M. K. pareiškimą dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo.
Teisėjai Rima Ažubalytė
Olegas Fedosiukas
Pranas Kuconis
