Baudžiamoji byla Nr. 1-452-805/2025
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-30757-2024-3
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
1.1.7.1; 1.1.7.2.4; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2;
1.1.8.12; 1.2.14.2.3; 2.1.4.5.4; 2.1.4.5.5;
2.1.4.7; 2.1.15.1.1; 2.1.15.1.2; 2.1.15.3.1; 2.1.15.3.3.2; 2.1.16.1.10; 2.3.4.3; 2.3.6.4.2
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. gegužės 21 d.
Alytus
Alytaus
sekretoriaujant G. Z.,
dalyvaujant prokurorei N. K.,
kaltinamajam R. S., kaltinamojo gynėjui advokatui V. J.,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruojantis gyvenamąją vietą adresu: (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, nepilnamečių vaikų neturi, pradinio išsilavinimo, nedirbantis, nesimokantis, neregistruotas Užimtumo tarnyboje, teistas:
1) Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2024 m. gruodžio 23 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 314 straipsnio 2 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį, paskiriant 30 parų areštą, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, bausmės vykdymas atidėtas 4 mėnesiams, paskiriant intensyvią priežiūrą.
2) Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2025 m. vasario 17 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 182 straipsnio 4 dalį, paskiriant 30 parų areštą. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirtas 20 parų areštas. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, bausmė subendrinta su Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2024 m. gruodžio 23 d. baudžiamuoju įsakymu skirta ir neatlikta 30 parų arešto bausme, paskirta subendrinta bausmė – 45 paros arešto, bausmė neatlikta.
kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 179 straipsnio 3 dalyje, padarymu.
Teismas
n u s t a t ė :
kaltinamasis R. S. nuo 2024 m. birželio 22 d. 6 val. 38 min. iki 2024 m. liepos 12 d. 6 val. 34 min. neteisėtai naudojosi nukentėjusiajai S. K. priklausančia akcinės bendrovės (toliau – ir AB),,Telia Lietuva“ registruota SIM kortele, kurios telefono Nr. (duomenys neskelbtini), be nukentėjusios žinios ir leidimo prisijungęs ryšių priemonėmis, užsakinėjo pramogines paslaugas, rašė trumpąsias žinutes, atliko skambučius, atsiskaitinėjo „G. P.“ už paslaugas, tokiu būdu padarydamas nukentėjusiajai S. K. 290,34 Eur turtinę žalą (su (duomenys neskelbtini)31 Eur).
Šiais veiksmais R. S. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką (baudžiamąjį nusižengimą), numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 179 straipsnio 3 dalyje.
Kaltinamasis R. S. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, jog kaltinimas suprantamas, kaltę prisipažįsta visiškai. Kaltinamasis paaiškino, kad vasarą rado SIM kortelę, ją pamačius kilo idėja pasinaudoti pinigais. Nežinojo kam priklausė kortelė, kadangi ant jos nebuvo nurodyta vardo ir pavardės. Paslaugos, už kurias atsiskaitė, buvo susijusios su maisto kuponų pirkimu internetu užsisakius maistą į namus. Parodė, kad įsigydavo,,Wolt“ maisto kuponus užsisakęs maisto į namus, o kitus parduodavo kitiems asmenims už 50 proc. vertės. Maisto kuponus „Wolt“ pardavė vienam asmeniui jam nesakydamas, kokiomis aplinkybėmis gavo „Wolt“ kuponus. Taip pat naudojosi SIM kortele. Naudojo ryšio paslaugoms: skambučiams ir žinutėms. Suvokė savo veiksmus, t. y., kad, naudodamasis svetima SIM kortele, daro žalą kitam asmeniui. Taip pat žaidimus iš „G. P.“ pirko. Negali pasakyti tiksliai, kiek laiko naudojosi SIM kortele. Blogai vertinu savo poelgį – negrąžino daikto tikrajam savininkui ir nesikreipė niekur, kad galėtų jį sugrąžinti. Supranta, kad, pasinaudojęs svetimais pinigais, turės juos visus grąžinti. Sutinka su pareikštu civiliniu ieškiniu ir, atsižvelgdamas į savo galimybes, pažada atlyginti padarytą žalą. Neturi sveikatos problemų, kurios trukdytų dirbti. Administracinės bausmės nesusijusios su šia byla, nėra sumokėjęs piniginių baudų. Iki tol pragyveno iš paslaugų teikimo internete. Tai legalios pajamos. Pajamos per mėnesį gali būti įvairios – gali siekti ir 600,00 Eur per mėnesį. Padeda išsilaikyti tėvas. Ateities planai – išėjus iš įkalinimo įstaigos užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje ir ieškotis darbo. Daugiau neplanuoja tęsti tokios veiklos, o ketina dirbti, prašo viešųjų darbų bausmės. Gailisi padaręs nusikalstamą veiką.
Kaltinamasis R. S., apklausus jį ikiteisminio tyrimo metu, su pareikštu kaltinimu sutiko, kaltę pripažino visiškai. Patvirtino, kad jis labai nuoširdžiai gailisi, jog tokiais savo veiksmais, atsiskaitinėdamas ir naudodamasis svetima kortele, padarė turtinę žalą. 2024 m. birželio mėn., tikslios dienos neprisimena, bet sutinka su pranešimo apie įtarimą nurodytu laiku ir data, kad jis kažkur rado SIM kortelę, tikrai neprisimena kur ir kada tiksliai. Maršrutizatoriaus tikrai nei rado, nei turėjo, tik kortelę rado. Kai rado SIM kortelę suprato, jog ji kažkam priklauso, bet vis tiek ją pasiėmė, turėjo ir naudojo. Rastą SIM kortelę įsidėjo į savo naudojamą mobiliojo ryšio telefoną ir ja naudojosi. Nuolat keičia mobiliojo ryšio telefonus, nes tai jie sugenda, tai dar kas nors nutinka. Naudodamasis kortele, žinojo, kad ji yra kito asmens, tačiau vis tiek ja naudojosi ir pirko naudodamas šia kortele,,Wolt“ kuponus, kiek jų tiksliai pirko neprisimena. Pirko internetinio žaidimo valiutas, kiek kartų nepamena. Pirko atsiskaitinėdamas naudodamas,,G. P.“ paslaugas, taip pat naudojosi internetu, skambučiais ir žinutėmis, būtent ta rasta kortele. Rasta SIM kortele naudojosi apie pora savaičių, o po to ją tiesiog kažkur išmetė kaip nereikalingą. Žinojo, kad padarė turtinę žalą ir ją buvo pažadėjęs atlyginti, buvo pasirašęs susitarimą, tačiau žalos neatlygino, dėl to, kad neturėjo jokių pajamų. Jis darbo biržoje užsiregistruoti negalėjo, nes neturi asmens dokumento. Vyks į Alytaus kalėjimą, kur atliks 45 parų arešto bausmę. Išėjęs iš Alytaus kalėjimo gyvens pas savo tėtį O. S. (2 t., b. l. 124-127, 138-141).
Nukentėjusioji S. K. teisiamajame posėdyje patvirtino, kad pareikštą civilinį ieškinį palaiko pilnoje apimtyje, prašo žalos atlyginimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 218 straipsnio 2 dalimi, 219 straipsnio 1 dalies 8 punktu, 273 straipsniu teisminio bylos nagrinėjimo metu taikytas sutrumpintas įrodymų tyrimas, kadangi kaltinamasis nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, kaltu prisipažino visiškai, davė nuoseklius parodymus, baudžiamosios bylos aplinkybės nekelia abejonių, kaltinamasis sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko ir prokurorė. Sutinkamai su BPK 291 straipsnio nuostatomis paskelbiami kiti faktiniai bylos duomenys, kurie gauti BPK nustatyta tvarka, kurių patikimu abejoti pagrindo nėra ir, kurie patvirtina kaltinamojo kaltę:
nukentėjusioji S. K., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad 2024 m. birželio 22 d. (duomenys neskelbtini) pametė interneto maršrutizatorių su SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini) Galvojo, kad maršrutizatorius pasimetė sodyboje. Pradžioje jo neradus, maršrutizatoriaus kortelės neblokavo, nes manė, kad jis atsiras. 2024 m. liepos mėn. pradžioje, gavusi sąskaitą iš AB,,Telia Lietuva“ už suteiktas paslaugas, pamatė, kad ji yra žymiai didesnė, todėl kreipėsi į AB,,Telia Lietuva“. Kreipimosi metu jai buvo paaiškinta, kad iš nurodytos SIM kortelės buvo atlikti įvairūs atsiskaitymai, tai patvirtino ir gauta sąskaitos išklotinė, kurioje nurodyta, kad 2024 m. birželio 22 d. 6 val. 38 min. kortele buvo skambinta į telefono Nr. (duomenys neskelbtini), o vėliau išklotinėje nurodytu laiku buvo atsiskaitoma,,Google play“, užsakomos pramoginės paslaugos, rašytos trumposios žinutės, atlikti skambučiai. Nuo 2024 m. liepos 2 d. AB,,Telia Lietuva“ užblokavo internetinius atsiskaitymus. Pagal liepos mėnesio išklotinę galima teigti, kad paskutinį kartą kortele naudotasi 2024 m. liepos 12 d. 6 val. 34 min., kai buvo naudojamasi internetiniais duomenimis. Į AB,,Telia Lietuva“ kreipėsi apie liepos 20 d. ir kortelę užblokavo. Neįtaria kas galėjo naudotis SIM kortele. Papildomai nurodė, kad jai buvo padaryta turtinė žala 290,34 Eur. Jai išaiškinta teisė pateikti civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Civilinį ieškinį pateiks teisminio nagrinėjimo metu (1 t., b l. 2, 82-84, 85-87);
liudytojas M. G., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad jis dirba pagal individualią veiklą, parduoda įvairių žaidimų valiutas arba taip vadinamus,,Skinus“. Kiek prisimena,,,Facebook“ vartotojas,,R. D.“ yra kažką pirkęs iš jo, tai yra žaidimo valiutą arba,,Skina“, bet ką tikslai neprisimena. Bendravimas su nurodytu asmeniu visą laiką buvo per,,Messenger“ programėlę. Kiek pamena, jie su juo pažįstami maždaug nuo 2023 metų. 2024 m. liepos 1 d. vartotojas,,R. D.“ jam naktį parašė, klausdamas – ar nereikia,,Wolt“ kredito kodo 20 Eur už 10 Eur ir atsiuntė jam kodą, tai yra,,FJNNU2R3“, jis patikrino, ar kodas galiojantis ir pervedė jam į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) R. S. iš jo asmeninės sąskaitos 10 Eur. 2024 m. liepos 26 d. ir vėl jam parašė per programėle,,Messenger“ tas pats asmuo, tai yra,,R. D.“, kuris pasiūlė ir vėl 30 Eur,,Wolt“ kredito kuponą Nr. 5NV7TDUP už 15 Eur. Jis sutiko ir pervedė pinigus jam į jo nurodytą sąskaitą, tai yra J. M. Nr. (duomenys neskelbtini). 2024 m. liepos 29 d. sulaukė ir vėl to paties asmens žinutės, kuris siūlė,,Wolt“ kredito kuponą Nr. ND4CY7Y7 20 Eur vertės už 10 Eur. Jis sutiko ir pervedė jam 10 Eur į jo nurodytą sąskaitą, tai yra D. P. Nr. (duomenys neskelbtini).,,R. D.“ jam siūlė, kiek pamena, visą vasara,,Wolt“ kredito kuponus. Jis, kai jam reikėjo, iš jo juos pirkdavo ir užsisakinėjo iš,,Wolt“ programėlės maistą. Jam, paklausius nurodyto asmens iš kur jis gauna tokius kuponus, asmuo nedetalizavo, tiesiog paaiškino, kad jam reikia greitai išgryninti pinigus. Jis nežinojo, kad nurodyti kuponai yra įgyti galimai nusikalstamu būdu (1 t., b. l. 98-101);
2024 m. rugpjūčio 1 d. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjas M. Š. pareiškimo apie padarytą nuskalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuota, kad S. K. pareiškė, jog 2024 m. birželio 22 d. (duomenys neskelbtini), galimai (duomenys neskelbtini)gatvėje, prie pastato Nr. (duomenys neskelbtini), pametė interneto maršrutizatorių su SIM kortele, kurios telefono Nr. (duomenys neskelbtini), ir nuo to laiko iki pat 2024 m. liepos 2 d. iš nurodytos kortelės buvo atsiskaitoma už įvairias paslaugas, dėl to jai padaryta turtinė žala, nes už 2024 m. birželio mėn. patyrė 169,59 Eur žalą, o kokia žala padaryta už liepos mėnesį galės įvardinti vėliau. Prašo pradėti tyrimą. Iš S. K. pateiktos sąskaitos-išklotinės matyti, kad 2024 m. birželio 30 d. AB,,Telia Lietuva“ sąskaita išrašyta S. K. už naudojimąsi ryšio paslaugomis, kurios suma yra 162,42 Eur be PVM, iš pateiktos sąskaitos-išklotinės matyti, kad 2024 m. liepos 31 d. AB,,Telia Lietuva“ sąskaita išrašyta S. K. už naudojimąsi ryšio paslaugomis, kurios suma yra 127, 92 Eur be PVM (1 t., b. l. 1-17);
2024 m. rugpjūčio 8 d. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjo G. G. tarnybiniame pranešime dėl gautos informacijos analizės nurodyta, kad gavus S. K. pareiškimą apie tai, kad 2024 m. birželio 22 d. jai pametus interneto maršrutizatorių su SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini)nuo maršrutizatoriaus pametimo laiko iki pat 2024 m. liepos 2 d. iš nurodytos kortelės buvo atsiskaitoma už įvairias internetines paslaugas, dėl to buvo padaryta materialinė žala. Atliekant tyrimą, buvo gautos S. K. vardu registruoto telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini) Lietuvos telekomunikacijų operatoriaus,,TELIA“ tinkle 2024 m. birželio-liepos mėn. sąskaitos-išklotinės, kurias peržiūrėjus matyti, kad jose yra užfiksuoti telefonų Nr. (duomenys neskelbtini), į kuriuos buvo siųsti SMS pranešimai iš telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kai kortelė jau buvo prarasta. Esant išvardintoms aplinkybėms, buvo bandoma nustatyti telefonų Nr. (duomenys neskelbtini)priklausomybę. Atlikus numerių patikrinimą ERIDUS sistemoje, buvo nustatyta, kad telefono Nr. (duomenys neskelbtini) registruotas V. M. vardu, uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Bitė Lietuva“ telekomunikacijos tinkle, telefono Nr. (duomenys neskelbtini)registruotas I. K. vardu AB,,Telia Lietuva“ telekomunikacijos tinkle. Atliekant tyrimą, siekiant nustatyti kur buvo naudota pareiškėjos S. K. telefono abonentas Nr. (duomenys neskelbtini) (į kokius prietaisus buvo dėta kortelė), ERIDUS sistemoje buvo atlikta abonento Nr. (duomenys neskelbtini) IMEI kontrolė, buvo nustatyti IMEI(duomenys neskelbtini), paminėtuose IMEI numeriuose buvo naudota ir S. K. prarasta kortelė. Atlikus aukščiau nurodytų IMEI numerių kontrolę buvo nustatyti aštuoni telefonų numeriai Nr. (duomenys neskelbtini), kurių telekomunikaciniuose ryšio prietaisuose buvo įdėta ir pareiškėjos S. K. telefono kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), ERIDUS sistemos pagalba buvo bandoma nustatyti nurodytų telefonų numerių priklausomybę, gavus ERIDUS sistemos duomenis nustatyta, kad telefonų Nr. (duomenys neskelbtini)UAB,,BITĖ“ telekomunikacijos tinkle yra registruoti, išankstinio apmokėjimo (IAP) paslauga, telefono Nr. (duomenys neskelbtini)yra registruotas AB,,Telia Lietuva“ telekomunikacijos tinkle R. S. vardu (1 t., b. l. 184-186);
Iš 2024 m. spalio 22 d. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjo G. G. tarnybinio pranešimo dėl R. S. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išklotinės matyti, kad, atliekant tyrimą, gavus duomenis iš policijos informacinės sistemos ERTIKIS, SIM kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) telekomunikacinių ryšių srauto duomenis buvo nustatyta, kad pamesta SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini) pasinaudojo R. S., tai pat buvo nustatyta, kad 2024 m. rugsėjo 7 d. administracinių nusižengimų bylos medžiagoje ROIK (duomenys neskelbtini), surašytoje pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 108 straipsnio 1 dalį, nes,,Facebook“ platformoje P. G. rado skelbimą apie parduodamą maršrutizatorių ir pervedė pinigus į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), bet prekės negavo (buvo nustatyta jog minėta sąskaita atidaryta R. S. vardu SumUp EU Payments UAB (2 t., b. l. 1-2);
2024 m. spalio 21 d. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo R. S. tarnybiniame pranešime dėl asmens, galimai padariusio nusikalstamą veiką, nurodyta, kad ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-30757-24 atlikus procesinius veiksmus nustatyta, jog nusikalstamą veiką galimai įvykdė R. S. (2 t., b. l. 42-43).
Dėl veikos kvalifikavimo
R. S. kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 179 straipsnio 3 dalyje, padarymu, neteisėtai naudojusis ryšio paslaugomis, t. y. neteisėtai naudojosi S. K. priklausančia AB,,Telia Lietuva“ registruota SIM kortele, be nukentėjusios žinios ir leidimo, prisijungęs ryšių priemonėmis, atsiskaitinėjo už įvairias internetines paslaugas, tokiu būdu padarydamas S. K. 290,34 Eur turtinę žalą (su (duomenys neskelbtini)31 Eur).
Pagal BK 179 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką, t. y. tas, kas neteisėtai prisijungęs prie energijos tiekimo arba ryšių tinklo ar saugyklos, iškraipydamas skaitiklių rodmenis arba kitais neteisėtais būdais naudojosi elektros ar šilumos energija, dujomis, vandeniu, telekomunikacijomis ar kitais ekonominę vertę turinčiais dalykais, ir dėl to kitam asmeniui padarė nedidelės turtinės žalos, tuo padarė baudžiamąjį nusižengimą.
BK 179 straipsnyje nustatyta veika objektyviai pasireiškia neteisėtu ir neatlygintinu naudojimusi aptartu turtu ir paslaugomis. Neatlygintinas naudojimasis reiškia, kad kaltininkas nesumoka tiekėjui arba teisėtam vartotojui už suvartotą turtą ir (ar) paslaugą, taip pat neatsilygina kitu sutartu būdu. Ši veika gali būti padaroma alternatyviais būdais: 1) neteisėtai (anonimiškai) prisijungiant prie energijos tiekimo linijos, ryšių tinklo, saugyklos; 2) iškraipant skaitiklių, skirtų suvartoto turto apskaitai, rodmenis (kai turtas tiekiamas pagal sutartį su vartotoju); 3) bet kuriuo kitu neteisėtu būdu. Būtini objektyvieji nusikalstamos veikos požymiai, be kita ko, yra turtinė žala kitam asmeniui ir priežastinis ryšys tarp neteisėto naudojimosi tiekiamu turtu ir (ar) paslauga ir kilusios žalos. Turtinės žalos turinį gali sudaryti: 1) tiesioginis turto savininko ar valdytojo (tiekėjo) tiekiamo turto praradimas; 2) turto savininko ar valdytojo (tiekėjo) negautos pajamos; 3) teisėto turto vartotojo piniginės prievolės atsiradimas arba padidėjimas, kai kaltininkas naudojasi tiekiamu turtu ir (ar) paslauga jo sąskaita.???
Bylos duomenimis kaltinamasis R. S. kaltę pripažįsta visiškai, suvokė, kad daro nusikalstamą veiką ir to siekė, kadangi, neturint jokio kito oficialaus pajamų šaltinio, turėjo tikslą neteisėtu būdu gauti pajamų savo asmeninių poreikių patenkinimui – neteisėtai naudojantis ryšio paslaugomis gavus įvairias internetines paslaugas ir už jas neatsiskaičius, dėl ko nukentėjusioji patyrė turtinę žalą. Su padarytos žalos nukentėjusiajai dydžiu, nukentėjusiosios pareikštu civiliniu ieškiniu kaltinamasis sutiko, jis sutiko su kaltinimu pilnoje apimtyje.
Bylą nagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka kiti proceso dalyviai neapklaustini. Kaltinamojo parodymus patvirtina nukentėjusiosios bei liudytojo parodymai ikiteisminio tyrimo metu, kiti rašytiniai bylos duomenys, surinkti ikiteisminio tyrimo metu ir ištirti teisiamajame posėdyje, kuriuose užfiksuota nusikalstamos veikos padarymo faktas, laikas, konstatuoti neteisėtos veikos padariniai, kuriais fiksuota, kad atitinkamu laikotarpiu kaltinamasis įvykdė kaltinamajame akte nurodytą nusikalstamą veiką, t y. jis neteisėtai naudojosi ryšių paslaugomis nukentėjusiajai priklausančia AB „Telia Lietuva“ registruota SIM kortele, be šios leidimo ir žinios prisijungęs ryšių priemonėmis užsisakinėjo paslaugas, rašė sms žinutes, atliko skambučius bei atsiskaitinėjo už paslaugas, dėl ko nukentėjusioji patyrė turtinę žalą. S. K. parodymais matyti, kad 2024 m. birželio mėnesį ji pasigedo jai priklausančios SIM kortelės. Iš pradžių jos neblokavo, tik liepos mėnesį, gavusi sąskaitą, pamatė, kad sąskaita yra didesnė nei įprastai, todėl pasidomėjusi suprato, kad kažkas neteisėtai naudojosi jai priklausančia SIM kortele, dėl paminėto ji kreipėsi į AB „Telia Lietuva“, kuri šią kortelę užblokavo. Liudytojas M. G., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, patvirtino aplinkybes, susijusias su tuo, kad iš R. S. įsigijo „Wolt“ kredito kuponus. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato tyrėjo G. G. tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotos aplinkybės, susijusios su elektroninių ryšių duomenų analize, iš kurių nustatyta, kad SIM kortelė buvo naudojama R. S. priklausančiame mobiliame telefone. Atlikta sąskaitos išklotinės analizė patvirtina piniginių lėšų judėjimą R. S. banko sąskaitoje. Taigi, bylos duomenimis spręstina, kad kaltinamasis veikė tyčia, suprato, jog veikia be savininkės sutikimo, neturėdamas šios leidimo, suvokė veikiant neteisėtu būdu kilsiančias pasekmes. Apklausta nukentėjusioji patvirtino, kad kortelė yra jos ir šis asmuo naudojosi kortele be jos žinios ir sutikimo. Tarp pirmiau aptartų duomenų yra priežastinis ryšys ir loginė grandininė seka. Byloje surinkti duomenys vienas kitą papildo ir visumoje vienareikšmiškai patvirtina esant inkriminuotos nuskalstamos veikos sudėtį, kad kaltinime nurodytu laikotarpiu bei pirmiau aptartomis aplinkybėmis kaltinamasis R. S. neteisėtai naudojosi ryšio paslaugomis užsisakinėjo įvairias internetines paslaugaus, dėl ko nukentėjusioji patyrė turtinį nuostolį.
Byloje surinkti ir teisminio nagrinėjimo metu ištirti duomenys nekelia jokių abejonių, kad kaltinamasis padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 179 straipsnio 3 dalyje, kaltinamasis veikė tyčia, suvokė nusikalstamo elgesio pasekmes, to rezultato siekė ir norėjo – tokiu būdu padarydamas nukentėjusiajai turtinę žalą, tarp nusikalstamos veikos ir kilusių padarinių yra priežastinis ryšys, padariniai – nukentėjusiajai neteisėtais kaltinamojo veiksmais padaryta turtinė (ir neturtinė) žala, kurią kaltinamasis pilnai pripažįsta. Nagrinėjamu atveju, R. S. padaryta nusikalstama veika pagal BK 179 straipsnio 3 dalį (kaip baudžiamasis nusižengimas) kvalifikuota teisingai, nes jis neteisėtai, be nukentėjusios žinios ir leidimo naudojosi nukentėjusiajai priklausančia SIM kortele, ja atsiskaitinėjo už įvairias internetines paslaugas, tokiu būdu padarydamas nukentėjusiajai 290,34 Eur turtinę žalą (su (duomenys neskelbtini)31 Eur).
Dėl bausmės skyrimo
Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis, teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos stadiją, pobūdį, pasekmes, kaltininko asmenybę, jį charakterizuojančius duomenis, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių, ar tik sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, bei įvertina kiekvienos tokios aplinkybės reikšmę. Be to, BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Tai reiškia, kad, individualizuojant bausmę, ne mažiau svarbu tinkamai įvertinti tiek BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę, tiek ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes (padaryto nusikaltimo pavojingumą, kaltės formą ir rūšį, nusikaltimo padarymo motyvus, tikslus ir stadiją, kaltininko asmenybę ir kt.), nukentėjusiojo poziciją.
Tinkamai įvertinti kaltininko asmenybę, jo vaidmenį nusikalstamos veikos padaryme, yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Remiantis baudžiamosios teisės jurisprudencija, vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir parinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi skirti ypatingą dėmesį vertindamas, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo ir jo ankstesnio elgesio padarinys. Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti paskirta bausmė, kuri būtų proporcinga padarytai veikai ir kaltininko asmenybei.
Bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija ir viena iš sudėtingiausių bei svarbiausių baudžiamojo įstatymo įgyvendinimo stadijų, kurios metu teismas privalo remdamasis įstatymu visapusiškai bei objektyviai ištirti baudžiamosios bylos medžiagą, vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais bei atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės tikslus ir paskirti tokią bausmę, kuri padėtų nubausti nusikalstamą veiką padariusius asmenis, paveiktų, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, atimtų ar apribotų galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas bei užtikrintų teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmė privalo būti individualizuota, atitikti padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį bei kaltininko asmenybę, ją skiriant turi būti vertinamos asmens atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės, jų tarpusavio santykis, atsižvelgiama į nusikalstamą veiką padariusio asmens kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, veikos stadiją.
Kaltinamasis padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 179 straipsnio 3 dalyje (BK 12 straipsnis). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi, paaiškino priežastis, sąlygojusiais nusikalstamą veiką (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nors bylos duomenimis matyti, kad kaltinamasis nusikalto būdamas anksčiau teistas 2 kartus už kitokios rūšies nusikalstamas veikas, dėl ko yra priimti ir įsiteisėję 2024 m. gruodžio 23 d. ir 2025 m. vasario 17 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų baudžiamieji įsakymai, vienok, akivaizdu, kad šią nusikalstamą veiką jis padarė dar iki pirmiau aptartų baudžiamųjų įsakymų priėmimo, kas rodo, kad iki šio baudžiamojo nusižengimo padarymo nebuvo teistas. Iš asmenį charakterizuojančios medžiagos matyti, kad kaltinamasis R. S. yra jauno ir darbingo amžiaus, tačiau niekur nedirba, nesimoko, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, gyvena, kaip nurodė pats, padedamas tėvo. VŠĮ Alytaus rajono pirminės sveikatos priežiūros centre priklausomybių ligų gydytojo ir psichiatro stebimų pacientų grupei nepriklauso, į priklausomybės ligų gydymo įskaitą neįrašytas, todėl abejonių dėl jo pakaltinamumo nėra, baustas eilę kartų administracine tvarka, jam paskirtų baudų nemoka, nuo 2025 m. balandžio 4 d. atlieka 2025 m. vasario 17 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų baudžiamuoju įsakymu skirtą 45 parų arešto bausmę, bausmės pabaiga – 2025 m. gegužės 19 d.
BK 179 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog tas, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką ir dėl to kitam asmeniui padarė nedidelės turtinės žalos, padarė baudžiamąjį nusižengimą – baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu.
BK 49 straipsnio 3 dalis numato, kad už nusikaltimą nustatoma nuo penkiolikos iki devyniasdešimties parų arešto, už baudžiamąjį nusižengimą – nuo dešimties iki keturiasdešimt penkių parų arešto. Įvertinus visas pirmiau aptartas aplinkybes, nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį (baudžiamasis nusižengimas), ankstesnius teistumus ir administracinius baustumus, atsižvelgiant į tai, kad ši bylos nagrinėjimo metu atlieka arešto bausmę, nedirba, turto ir oficialus pajamų šaltinio neturi, po šios veikos padarymo jo atžvilgiu buvo priimti du baudžiamieji įsakymai, kuriais skirta arešto bausmė, taikytas bausmės atidėjimas, tačiau jis vėl nusikalto, bylos nagrinėjimo metu atlieka skirtą realią arešto bausmę, todėl pagal straipsnio, numatančio atsakomybę už inkriminuotą nusikalstamą veiką, rūšis, skirtina prokurorės pasiūlyta arešto bausmė, kurios dydis parinktinas bausmės individualizacijos procese, įvertinus visas faktines bylos aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, jo nuoširdų prisipažinimą, kritišką požiūrį, gailėjimąsi, geranorišką civilinio ieškinio pripažinimą, pažadėjimą jį pagal galimybę atlyginti, nes kitų rūšių bausmėmis, teismo vertinimu, nagrinėjamoje situacijoje pirmiau aptartais bylos duomenimis nebūtų pasiekti bausmės paskirtis ir tikslai. Vadovaujantis baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, baudžiamojoje byloje atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą ir asmeniui pripažinus savo kaltę, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė yra mažinama vienu trečdaliu.
Informacinės teismų sistemos Liteko ir bylos duomenimis matyti, kad R. S. teistas Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2025 m. vasario 17 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 182 straipsnio 4 dalį, paskiriant 30 parų areštą. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirtas 20 parų areštas. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, bausmė subendrinta su Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2024 m. gruodžio 23 d. baudžiamuoju įsakymu skirta ir neatlikta 30 parų arešto bausme, paskirta subendrinta bausmė – 45 paros arešto, kurią kaltinamasis atlikinėjo teisminio bylos nagrinėjimo metu, kurios pabaiga – 2025 m. gegužės 19 d. Esant šioms aplinkybėms, šiuo nuosprendžiu paskirtoji bausmė subendrintina su paminėtu teismo procesiniu sprendimu BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalių pagrindu.
Dėl civilinio ieškinio
Pagal baudžiamojo proceso įstatymą asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste – BPK) 109 straipsnis. Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis).
Civilinė ieškovė S. K. 2025 m. kovo 31 d. teisme pareiškė ieškinį 290,34 Eur turtinei žalai ir 250,00 Eur neturtinei žalai atlyginti (t.3, b. l. 6-10, 11, 13-14). Nurodė, kad kaltinamasis nuo 2024 m. birželio 22 d. 6 val. 38 min. iki 2024 m. liepos 12 d. 6 val. 34 min. neteisėtai naudojosi jai priklausančia AB,,Telia Lietuva“ registruota SIM kortele, kurios telefono Nr. (duomenys neskelbtini), be jos žinios ir leidimo prisijungęs ryšių priemonėmis, užsakinėjo pramogines paslaugas, rašė trumpąsias žinutes, atliko skambučius, atsiskaitinėjo „G. P.“ už paslaugas, tokiu būdu padarydamas S. K. 290,34 Eur turtinę žalą (su (duomenys neskelbtini)31 Eur). 2024 m. lapkričio 18 d. tarp R. S. ir S. K. buvo sudarytas susitarimas atlyginti nukentėjusiajai 290,34 Eur turtinę žalą iki 2025 m. vasario 27 d., mokant ją dalimis. Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros (Alytus) prokuroras priėmė 2024 m. gruodžio 6 d. nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą kaltininkui susitaikius su nukentėjusiąja. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmai 2024 m. gruodžio 13 d. nutartimi patvirtino Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros 2024 m. gruodžio 6 d. nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą, atleido R. S. nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiąja patvirtino 2024 m. lapkričio 18 d. tarp R. S. ir S. K. sudarytą susitarimą dėl žalos atlyginimo. Tačiau iki šios dienos žala atlyginta nebuvo. 2025 m. kovo 17 d. buvo gautas pranešimas apie ikiteisminio tyrimo užbaigimą. Šiuo atveju, nukentėjusioji dėl neteisėtų kaltinamojo veiksmų patyrė turtinę žalą, kurią sudaro 290,34 Eur. Tokio dydžio žala buvo nurodyta sudarant 2024 m. lapkričio 18 d. susitarimą bei 2024 m. gruodžio 13 d. Alytaus apylinkės teismui priimant nutartį ir šį susitarimą patvirtinant. Po šių įvykių, nukentėjusioji patyrė didelį stresą ir emocinį šoką, ji buvo priversta eiti į policijos įstaigą, dalyvauti apklausose, kas kėlė nepagrįstą stresą, ji ne tik išgyveno dėl netektų daiktų – maršrutizatoriaus ir SIM kortelės, tačiau ir dėl prarastų piniginių lėšų, kurias kaltinamasis įsipareigojo atlyginti, bet jų iki šiol nėra atgavusi. Kaltinamojo veiksmai sąlygojo nukentėjusiosios blogą savijautą, nesaugumo jausmą, kad jos turimas turtas gali būti pasisavintas/pavogtas, kas sukėlė nepagrįstą stresą ir baimę. Atnaujintas ikiteisminis tyrimas ir toliau kelia jai diskomfortą, slegia, ji pergyvena, kad piniginių lėšų gali ir nebeatgauti, juolab, kad pati yra gaunanti nedideles pajamas. Visa tai yra priežastiniame ryšyje. Todėl prašo atlyginti jai patirtą ir neturtinę žalą, kuri šiuo atveju vertinama 250 Eur suma.
Sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio, be paminėto atsižvelgtina ir į kaltinamojo ir nukentėjusiojo iki tol buvusius tarpusavio ryšius, aplinkybes, kuriomis buvo padaryta nusikalstama veika, į tai, kad R. S. veikė be nukentėjuiosios žinios ir leidimo, kad anksčiau pažadėjęs atlyginti turtinį nuostolį, dėl ko byla buvo nutraukta susitaikymo pagrindu ir kaltininkas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės sutinkamai su BK 38 straipsnio nuostatomis, savalaikiai savo įsipareigojimo pagal patvirtintą susitarimą dėl žalos atlyginimo neįvykdė, dėl ko buvo atnaujintas ikiteisminis tyrimas ir nukentėjusioji vėl turėjo papildomų pergyvenimų ir nepatogumų. Įvertinus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus, spręstina, kad ieškinys šioje dalyje pagrįstas.
Bendrosios nuostatos įtvirtina, kad žala atlyginama tik tuomet, kai yra konstatuoti neteisėti veiksmai, asmens kaltė, priežastinis ryšys tarp neteisėtų kaltų veiksmų ir atsiradusios žalos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245 straipsnio 1 dalis, 6.246, 6.247, 6.248, 6.249 straipsniai). Tokios sąlygos nustatytos nagrinėjamoje byloje. Civilinis ieškinys pagrįstas, kaltinamasis jį visiškai pripažįsta, turtinė žalą pagrįsta faktiniais bylos duomenimis, neturtinė – jame nurodytais argumentais, dėl kurių abejoti pagrindo teismui nėra, todėl civilinis ieškinys tenkintas pilnoje apimtyje, padarytą turtinę ir neturtinę žalą priteisiant iš kaltinamojo civilinei ieškovei.
Baudžiamojoje byloje pateikta 2025 m. kovo 31 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. 008/2025 patvirtina, kad nukentėjusioji už civilinio ieškinio parengimą baudžiamojoje byloje advokatui S. K. 2025 m. kovo 31 d. sumokėjo 200,00 Eur (3 t. b. l. 15-16).
Nustatant už teisines paslaugas priteistinos pinigų sumos dydį atsižvelgtina ne tik į nukentėjusiosios faktiškai sumokėtą pinigų sumą atstovui, bet ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką priteisiant nukentėjusiesiems turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti. Analizuojamu atveju nukentėjusiosios advokatui sumokėta 200,00 Eur suma pagal atliktų procesinių veiksmų kiekį (konsultacija, civilinio ieškinio parengimas), nelaikytina neadekvačia, per didele ar neproporcinga pagal atliktų teisinių paslaugų apimtį surašant procesinius dokumentus, ji atitinka protingumo, teisingumo kriterijus, todėl priteistina pilnoje apimtyje iš jauno ir darbingo amžiaus kaltinamojo, kuris turi pareigą susirasti darbą ir dirbti, kad atlyginti nukentėjusiajai ne tik padarytą žalą, bet ir su tuo susijusias išlaidas.
Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos patirtų išlaidų išieškojimo
Paaiškėjus, kad kaltinamojo laisvė suvaržyta, teismas kreipėsi dėl gynėjo paskyrimo į Valstybės garantuojamaos teisnės pagalbos tarnybą teisme, nurodžius, jog būtinas gynėjo dalyvavimas BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punkto, 3 dalies pagrindais (3 t., b. l. 17-19). Kaltinamąjį ginti parinktas advokatas V. J. (3 t., b. l. 53). Kaltinamasis iš Alytaus kalėjimo teisiamajame posėdyje dalyvavao garso ir vaizdo nuotolinio ryšio priemonėmis, teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad jo bausmės pabaiga Alytaus kalėjime – 2025 m. gegužės 19 d.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą akcentuota, kad sprendžiant klausimą dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, priteisimo, be kita ko, turi būti atsižvelgiama į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltinamajam (nuteistajam) teisinis pagrindas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzIyLzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-322/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-322/2014">2K-322/2014</a>, 2K-307-507-2015, 2K-84-699/2015 ir kt.). Ši nuostata reiškia, jog pats kaltinamasis negali spręsti dėl gynėjo pasirinkimo, o teismas, siekdamas nepažeisti kaltinamojo teisės į gynybą, privalo užtikrinti jam gynėjo dalyvavimą. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzIyLzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-322/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-322/2014">2K-322/2014</a>, Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjgtOTc2LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-28-976/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-28-976/2015">2K-28-976/2015</a> ir kt.).
Bylos nagrinėjimo stadijoje, kurioje buvo kreiptasi dėl gynėjo teismo iniciatyva, kaltinamajam gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, nepriklausomai nuo jo valios, nes kaltinamasis teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo nelaisvėje atlikdamas pirmesniu baudžiamuoju įsakymu paskirtą arešto bausmę ir negalėjo pats tinkamai užsitikrinti teisės į gynybą, todėl gynėjas jam buvo paskirtas teismo nutartimi (3 t., b. l. 17-19, 53).
Valstybės
BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalyje 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla buvo išnagrinėta kaltinamajam atliekant ankstesniu baudžiamuoju įsakymu paskirtą arešto bausmę, gynėjas jam būtinas ir paskirtas teismo iniciatyva, todėl išlaidos, susidariusios dėl gynėjo dalyvavimo, iš jo neišieškotinos (nepriteistinos).
Kiti procesiniai klausimai
Kaltinamajam, vadovaujantis BPK 119 straipsniu, 2025 m. kovo 5 d. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veikos skyriaus vyresniosios tyrėjos V. I. nutarimu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuri, 2025 m. balandžio 18 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų nutartimi palikta nepakeista (3 t., b. l. 17-19), ir, vadovaujantis BPK 119 straipsniu, 139 straipsnio 3 dalimi, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 302–305 straipsniais, 307–308 straipsniais, 313 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a :
R. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 179 straipsnio 3 dalyje, ir paskirti jam 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti R. S. 20 (dvidešimties) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti iš dalies sudedant su Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2025 m. vasario 17 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta arešto bausme, kuri subendrinta su Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2024 m. gruodžio 23 d. baudžiamuoju įsakymu skirta ir neatlikta arešto bausme ir R. S. paskirti galutinę subendrintą 45 parų arešto bausmę, į bausmės laiką įskaitant bausmę, visiškai atliktą pagal ankstesnį procesinį sprendimą, R. S. laikant atlikusiu arešto bausmę.
Civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš R. S. civilinės ieškovės S. K. naudai 290,34 Eur turtinei žalai ir 250,00 Eur neturtinei žalai atlyginti bei 200,00 Eur turėtų išlaidų teisinėms paslaugoms apmokėti.
R. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsitteisėjimo.
Nepriteisti iš R. S. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtų išlaidų paskirtas gynėjui apmokėti, jas atlyginant iš valstybės lėšų.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o nuteistajam – nuo jo nuorašo įteikimo dienos, apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.
Teisėja Loreta Radzevičienė
