V. O. pagal BK 225 str., 24 str. 6 d.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-4-511/2025

Teisminio proceso Nr. 1-03-2-00082-2018-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.4.5;

1.1.4.6; 1.2.19.1.1; 2.1.2.7; 2.1.2.12;

2.1.16.2.19; 2.3.6.4.5.1; 2.4.7

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. kovo 6 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Olego Fedosiuko (kolegijos pirmininkas), Tomo Šeškausko ir Eligijaus Gladučio (pranešėjas),

sekretoriaujant Agatai Minkel,

dalyvaujant prokurorui Dariui Valiui,

nuteistajam V. O. ir jo gynėjui advokatui Giedriui Danėliui,

nuteistajam G. O. (nuotoliniu būdu) ir jo gynėjui advokatui Dariui Karabinui (nuotoliniu būdu),

viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. O. gynėjo advokato Giedriaus Danėliaus ir nuteistojo G. O. kasacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. gegužės 2 d. nuosprendžio.

Kauno apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 18 d. nuosprendžiu:

V. O. išteisintas dėl nusikalstamos veikos, nurodytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 225 straipsnio 1 dalyje, nes nepadaryta veika, turinti šios nusikalstamos veikos požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas);

G. O. išteisintas dėl nusikalstamos veikos, nurodytos BK 24 straipsnio 6 dalyje, 225 straipsnio 1 dalyje, nes nepadaryta veika, turinti šios nusikalstamos veikos požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas);

V. O. ir G. O. ikiteisminio tyrimo metu paskirtas kardomąsias priemones, nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta panaikinti.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. gegužės 2 d. nuosprendžiu, tenkinus Kauno apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiojo prokuroro Laimono Petreikio apeliacinį skundą, panaikintas pirmosios instancijos teismo nuosprendis ir priimtas naujas nuosprendis:

V. O. pripažintas kaltu pagal BK 225 straipsnio 1 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo redakcija) ir jam paskirta 200 MGL (7532 Eur) dydžio bauda;

vadovaujantis BPK 140 straipsnio 13 dalimi, BK 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtą bausmę įskaitytas nuteistojo V. O. laikinojo sulaikymo laikas nuo 2015 m. balandžio 27 d. iki 2015 m. balandžio 29 d. (dvi paros), vieną sulaikymo parą prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir nustatyta, kad V. O. paskirtos ir neatliktos baudos dalis yra 196 MGL (7381 Eur);

V. O. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta panaikinti;

vadovaujantis BK 72 straipsnio 1, 2, 5 dalimis, kaip nusikalstamos veikos rezultatas iš nuteistojo V. O. išieškota konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma – 868,86 Eur;

G. O. pripažintas kaltu pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 225 straipsnio 1 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo redakcija) ir jam paskirta 150 MGL (5649 Eur) dydžio bauda;

vadovaujantis BPK 140 straipsnio 13 dalimi, BK 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtą bausmę įskaitytas nuteistojo G. O. laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2015 m. balandžio 13 d. iki 2015 m. gegužės 12 d. (29 paros), vieną sulaikymo parą prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir nustatyta, kad G. O. paskirtos ir neatliktos baudos dalis yra 92 MGL (3464 Eur);

G. O. paskirtas kardomąsias priemones – užstatą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta panaikinti;

valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo iš nuteistojo G. O. nuspręsta nepriteisti.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą ir išklausiusi prokuroro, prašiusio kasacinius skundus atmesti, nuteistųjų ir jų gynėjų, prašiusių kasacinius skundus tenkinti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. V. O. pagal BK 225 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad jis, būdamas valstybės tarnautojui prilygintas asmuo, veikdamas su kitu asmeniu, savo naudai tiesiogiai reikalavo duoti kyšį, pažadėjo ir susitarė priimti kyšį, taip pat netiesiogiai priėmė kyšį už teisėtą veikimą, vykdant įgaliojimus:

1.1. Eidamas Kauno Šilainių poliklinikos direktoriaus pareigas, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2014 m. spalio 15 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje susitarė su UAB „InMedica“ generaliniu direktoriumi K. B. ir savo sūnumi G. O. netiesiogiai, per G. O., priimti iš K. B. didesnės negu 1 MGL (37,66 Eur) vertės kyšį už jo, kaip poliklinikos vadovo, teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, tai yra už tai, kad, atlikdamas poliklinikos direktoriaus pareigas, jis parinko UAB „InMedica“ Kauno Šilainių poliklinikos partnere viešosioms medicinos paslaugoms teikti, 2014 m. rugsėjo 4 d. sudarė su UAB „InMedica“ asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo sutartį Nr. 11-5-20 dėl asmens sveikatos priežiūros antrinio lygio paslaugų, finansuojamų Kauno teritorinės ligonių kasos lėšomis, teikimo bendrovės „InMedica“ padaliniuose Kaune ir Kauno regione, sudarydamas sąlygas jo vadovaujamos poliklinikos medicinos specialistams teikti sutartas viešąsias medicinos paslaugas bendrovės „InMedica“ Kauno ir Kauno regiono patalpose, taip pat sudarydamas sąlygas siųsti Kauno Šilainių poliklinikos pacientus į bendrovę „InMedica“ gauti medicinos paslaugų. Už tai jis – V. O. – susitarė su K. B. ir G. O. netiesiogiai, per G. O., priimti iš K. B. kyšį – po pusę Kauno Šilainių poliklinikos kiekvieną mėnesį bendrovei „InMedica“ pagal pirmiau nurodytą sutartį pervedamos pinigų sumos.

1.2. Be to, 2014 m. spalio 15 d. G. O. faktiškai valdomos UAB „DG ir Ko“ naudojamose patalpose, esančiose Kauno Šilainių poliklinikos pastate, Kaune, Baltų pr. 7B, G. O. darbo kabinete G. O. ir K. B. susitikimo metu, veikdami bendro jų ir V. O. nusikalstamo susitarimo pagrindu, atliko savarankiškus nusikalstamus veiksmus, t. y. G. O. paragino K. B. duoti kyšį V. O., taip pat abu susitarė, kad K. B. netiesiogiai, per G. O., duos V. O. kyšį iš G. O. faktiškai valdomos MB „Gondas“ banko sąskaitoje esančių 50 000 Lt, kuriuos UAB Šeimos medicinos klinika (dabartinis pavadinimas – UAB „InMedica“) 2014 m. vasario 10 d. avansiniu mokėjimu pervedė mažajai bendrijai „Gondas“ pagal 2014 m. vasario 7 d. konsultavimo paslaugų teikimo sutartį, ir kad G. O. savarankiškai pasirinktu būdu dalį šių pinigų, K. B. kaip pavyzdį įvardytus vidutiniškai po 3000, 4000 ar 5000 Lt nuo Kauno Šilainių poliklinikos kiekvieną mėnesį bendrovei „InMedica“ pervedamų nuo 5000 iki 10 000 Lt, perduos kaip kyšį V. O.

1.3. Be to, 2014 m. lapkričio 25 d. UAB „DG ir Ko“ naudojamose patalpose, esančiose Kauno Šilainių poliklinikos pastate, Kaune, Baltų pr. 7B, G. O. darbo kabinete bendro susitikimo su K. B. ir G. O. metu V. O., tęsdamas savo nusikalstamą veiką, provokavo K. B. vykdyti jų bendrą susitarimą duoti jam kyšį. Taip pat K. B. pakartotinai pažadėjus vykdyti savo pažadą duoti V. O. anksčiau sutartą kyšį ir pasiūlius nuo 2015 m. sausio 1 d. kiekvieną mėnesį papildomai duoti V. O. didesnės negu 1 MGL (37,66 Eur) vertės kyšį už jo teisėtą veikimą vykdant tarnybinius įgaliojimus, tai yra už tai, kad, nuo 2015 m. sausio 1 d. Kauno Šilainių poliklinikoje teikiant viešąją pacientų medicininę patikrą pagal Kauno teritorinės ligonių kasos finansuojamą prevencinę programą (Asmenų, priskirtinų širdies ir kraujagyslių ligų didelės rizikos grupei, atrankos ir prevencijos priemonių programą), poliklinikos medicinos specialistų nustatyti rizikos grupei priklausantys pacientai toliau tirti būtų siunčiami išskirtinai į UAB „InMedica“, V. O., tęsdamas savo nusikalstamą veiką, susitarė su K. B. netiesiogiai, per G. O., priimti iš K. B. papildomai po 50 Lt (14,48 Eur) už kiekvieną iš Kauno Šilainių poliklinikos į bendrovę „InMedica“ atsiųstą pacientą, viršijus kiekvieno mėnesio dvidešimties pacientų skaičių, arba vidutiniškai po 2000–3000 Lt (579,24–868,86 Eur) per mėnesį.

1.4. Be to, 2014 m. gruodžio 18 d. UAB „DG ir Ko“ naudojamose patalpose, esančiose Kauno Šilainių poliklinikos pastate, Kaune, Baltų pr. 7B, G. O. darbo kabinete bendro susitikimo su K. B. ir G. O. metu, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, V. O. toliau provokavo K. B. duoti jam anksčiau sutartą kyšį ir, K. B. pažadėjus vykdyti savo įsipareigojimą duoti anksčiau sutartą kyšį, V. O., tęsdamas savo nusikalstamą veiką, įpareigojo G. O. ir K. B. susitarti dėl kyšio perdavimo detalių. V. O. pasišalinus iš susitikimo, G. O. informavo K. B., kad jis, vykdydamas bendrą jų susitarimą, jau perdavė iš savų lėšų V. O. 3000 Lt, o K. B. įpareigojo G. O. duoti V. O. kyšio dalį – 3000 Lt (868,86 Eur) – už 2014 m. spalio, lapkričio ir gruodžio mėn. iš bendrovės „InMedica“ mažajai bendrijai „Gondas“ pervestų 50 000 Lt.

2. G. O. nuteistas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 225 straipsnio 1 dalį už tai, kad:

2.1. veikdamas bendrai su savo tėvu – valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, Kauno Šilainių poliklinikos direktoriumi V. O., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2014 m. spalio 15 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje susitarė su UAB „InMedica“ generaliniu direktoriumi K. B. ir V. O. padėti V. O. netiesiogiai priimti iš K. B. didesnės negu 1 MGL (37,66 Eur) vertės kyšį už V. O. teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, tai yra už tai, kad, atlikdamas poliklinikos direktoriaus pareigas, parinko UAB „InMedica“ Kauno Šilainių poliklinikos partnere viešosioms medicinos paslaugoms teikti, 2014 m. rugsėjo 4 d. sudarė su UAB „InMedica“ asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo sutartį Nr. 11-5-20 dėl asmens sveikatos priežiūros antrinio lygio paslaugų, finansuojamų Kauno teritorinės ligonių kasos lėšomis, teikimo bendrovės „InMedica“ padaliniuose Kaune ir Kauno regione, sudarydamas sąlygas Kauno Šilainių poliklinikos medicinos specialistams teikti sutartas viešąsias medicinos paslaugas bendrovės „InMedica“ Kauno ir Kauno regiono patalpose, taip pat sudarydamas sąlygas siųsti Kauno Šilainių poliklinikos pacientus į bendrovę „InMedica“ gauti medicinos paslaugų. Už tai G. O. susitarė su V. O. ir K. B. padėti V. O. priimti iš K. B. kyšį – po pusę Kauno Šilainių poliklinikos kiekvieną mėnesį bendrovei „InMedica“ pagal pirmiau nurodytą sutartį pervedamos pinigų sumos;

2.2. be to, 2014 m. spalio 15 d. G. O. faktiškai jo valdomos UAB „DG ir Ko“ naudojamose patalpose, esančiose Kauno Šilainių poliklinikos pastate, Kaune, Baltų pr. 7B, savo darbo kabinete, veikdamas bendro jo, V. O. ir K. B. nusikalstamo susitarimo pagrindu, atlikdamas savarankiškus nusikalstamus veiksmus, paragino K. B. duoti kyšį V. O., ir abu susitarė, kad G. O., disponuodamas faktiškai jo valdomos MB „Gondas“ banko sąskaitoje esančiomis lėšomis, tarp kurių ir 50 000 Lt, kuriuos UAB Šeimos medicinos klinika (dabartinis pavadinimas – UAB „InMedica“) 2014 m. vasario 10 d. avansiniu mokėjimu pervedė mažajai bendrijai „Gondas“ pagal 2014 m. vasario 7 d. konsultavimo paslaugų teikimo sutartį, savarankiškai pasirinktu būdu dalį šių pinigų, K. B. kaip pavyzdį įvardytus vidutiniškai po 3000, 4000 ar 5000 Lt nuo Kauno Šilainių poliklinikos kiekvieną mėnesį bendrovei „InMedica“ pervedamų nuo 5000 iki 10 000 Lt, perduos kaip kyšį V. O.;

2.3. be to, 2014 m. lapkričio 25 d. G. O. UAB „DG ir Ko“ naudojamose patalpose, esančiose Kauno Šilainių poliklinikos pastate, Kaune, Baltų pr. 7B, savo darbo kabinete bendro susitikimo su K. B. ir V. O. metu, V. O. provokavus K. B. duoti jam sutartą kyšį, K. B. pakartotinai pažadėjus vykdyti savo įsipareigojimą duoti V. O. anksčiau sutartą kyšį, taip pat K. B. pasiūlius ir susitarus su V. O. nuo 2015 m. sausio 1 d. kiekvieną mėnesį papildomai duoti V. O. didesnės negu 1 MGL (37,66 Eur) vertės kyšį už V. O. teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, tai yra už tai, kad, nuo 2015 m. sausio 1 d. Kauno Šilainių poliklinikoje teikiant viešąją pacientų medicininę patikrą pagal Kauno teritorinės ligonių kasos finansuojamą prevencinę programą (Asmenų, priskirtinų širdies ir kraujagyslių ligų didelės rizikos grupei, atrankos ir prevencijos priemonių programą), poliklinikos medicinos specialistų nustatyti rizikos grupei priklausantys pacientai toliau tirti būtų siunčiami išskirtinai į UAB „InMedica“, G. O., tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, sutiko padėti V. O. priimti iš K. B. papildomai po 50 Lt (14,48 Eur) už kiekvieną iš Kauno Šilainių poliklinikos į bendrovę „InMedica“ atsiųstą pacientą, viršijus kiekvieno mėnesio dvidešimties pacientų skaičių, arba vidutiniškai po 2000–3000 Lt (579,24–868,86 Eur) per mėnesį;

2.4. be to, 2014 m. gruodžio 18 d. UAB „DG ir Ko“ naudojamose patalpose, esančiose Kauno Šilainių poliklinikos pastate, Kaune, Baltų pr. 7B, savo darbo kabinete bendro susitikimo su V. O. ir K. B. metu, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, V. O. toliau provokavus K. B. duoti jam kyšį ir K. B. pakartotinai pažadėjus duoti anksčiau sutartą kyšį, V. O. įpareigojus G. O. ir K. B. susitarti dėl kyšio perdavimo detalių ir pasišalinus iš susitikimo, G. O., tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, informavo K. B., kad jis, vykdydamas bendrą jų susitarimą, jau perdavė iš savų lėšų V. O. 3000 Lt, ir K. B. įpareigojimu abu susitarė, kad duos V. O. 3000 Lt (868,86 Eur) už 2014 m. spalio, lapkričio ir gruodžio mėn. iš UAB „InMedica“ mažajai bendrijai „Gondas“ pervestų 50 000 Lt.

II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė

3. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis priimtas išsamiai neištyrus faktinių bylos aplinkybių, netinkamai įvertinus byloje esančius įrodymus ir reikšmingas teisės aktų nuostatas, nesilaikant įrodymų visumos vertinimo taisyklių, nustatytų BPK 20 straipsnio 5 dalyje, todėl jis naikinamas ir priimamas naujas, apkaltinamasis, nuosprendis.

3.1. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad vieni iš esminių įrodymų, įrodančių provokavimą duoti kyšį, susitarimus dėl kyšio perdavimo–priėmimo ir kyšio dydį, yra kriminalinės žvalgybos metu ir taikant procesinę prievartos priemonę užfiksuoti pokalbiai, vykę 2014 m. spalio 15 d., 2014 m. lapkričio 21 d., 2014 m. lapkričio 25 d., 2014 m. gruodžio 18 d., 2015 m. kovo 17 d. tarp K. B., G. O., kai kada – ir V. O., šiuos pokalbius skundžiamo nuosprendžio 14 punkte teismas apžvelgia ir cituoja.

3.2. Taip pat apeliacinės instancijos teismas konstatavo, jog pirmosios instancijos teismo išvada dėl kriminalinės žvalgybos priemonių ir pradėjus ikiteisminį tyrimą įtariamiesiems taikytų procesinių prievartos priemonių neproporcingumo yra nepagrįsta. Pažymėjo, kad ikiteisminis tyrimas vyko dėl daugelio nusikalstamų veikų, kuriomis, be V. O. ir G. O., buvo kaltinami ir kiti asmenys, o baudžiamoji byla dėl BK 225 straipsnio 1 dalyje nurodyto nusikaltimo pirmosios instancijos teismo sprendimu buvo atskirta į atskirą bylą. Todėl visi ikiteisminio tyrimo metu surinkti baudžiamosios bylos duomenys turi būti vertinami ir šioje baudžiamojoje byloje. Be to, baudžiamojoje byloje fiksuoti duomenys iš 2015 m. kovo 17 d. vykusio pokalbio buvo gauti ne vykdant kriminalinę žvalgybą, o BPK 160 straipsnio tvarka, t. y. atliekant slaptą sekimą. Pastarosios procesinės prievartos priemonės taikymo pažeidimų nenustatyta, todėl slapto sekimo metu fiksuoti duomenys yra teisėtas įrodymas baudžiamojoje byloje. Pirmosios instancijos teismas, nevertindamas 2015 m. kovo 17 d. slapto sekimo metu užfiksuotų duomenų, pažeidė BPK 20 straipsnio reikalavimus.

3.3. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas vertino tik dalį liudytojo K. B. parodymų, o būtent kad su V. O. jis vykdė tas pačias prevencines programas, todėl bendradarbiavo teikdami paslaugas pacientams, 2014 m. rugsėjo 4 d. tarp Šilainių poliklinikos ir UAB „InMedica“ pasirašyta bendradarbiavimo sutartis atitiko pacientų ir pačių gydymo įstaigų interesus. Taip pat vertino parodymus, kad liudytojui buvo naudinga, jog ikiteisminis tyrimas jam būtų nutrauktas, nes tai kėlė grėsmę reputacijai. Nors pirmosios instancijos teismas nurodė, kad liudytojo K. B. parodymus vertina atidžiai, atsižvelgdamas į jo statusą byloje, parodymų turinį ir kiek jie atitinka kitus byloje esančius įrodymus, tačiau būtent šio liudytojo parodymai, kurie patvirtina kriminalinės žvalgybos metu ir taikant procesinę prievartos priemonę gautus duomenis, pirmosios instancijos teismo liko neįvertinti, nenurodant tokio neįvertinimo priežasties. Apeliacinės instancijos teismas, pacitavęs liudytojo K. B. parodymus (skundžiamo nuosprendžio 16 punktas), padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas liudytojo K. B. parodymus, kurie buvo palankūs išteisinamajam nuosprendžiui priimti, pažeidė BPK 20 straipsnyje įtvirtintus įrodymų vertinimo reikalavimus.

3.4. Įvertinęs kriminalinės žvalgybos metu ir taikant procesinę prievartos priemonę užfiksuotus pokalbius, liudytojo K. B. parodymus, apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad 2014 m. rugsėjo 4 d. sutarties Nr. 11-5-20 pagrindu buvo sudarytas neoficialus nusikalstamas susitarimas: V. O. susitarė su K. B. ir G. O. netiesiogiai per G. O. priimti iš K. B. kyšį – po pusę Kauno Šilainių poliklinikos kiekvieną mėnesį UAB „InMedica“ pagal pirmiau nurodytą sutartį pervedamos pinigų sumos, t. y. susitarė, kad G. O. savarankiškai pasirinktu būdu dalį šių pinigų, K. B. kaip pavyzdį įvardytus vidutiniškai po 3000, 4000 ar 5000 Lt nuo Kauno Šilainių poliklinikos kiekvieną mėnesį UAB „InMedica“ pervedamų nuo 5000 iki 10 000 Lt, perduos kaip kyšį V. O., nors jokie oficialūs UAB „InMedica“ mokėjimai Šilainių poliklinikai nepriklausė ir nebuvo atliekami. Taip pat nustatyta, kad 2014 m. spalio–gruodžio mėn. G. O. perdavė V. O. dalį kyšio – 3000 Lt už susitarimo vykdymą, o šią sumą K. B. G. O. nurodė perduoti iš 50 000 Lt, kuriuos K. B. vadovaujama bendrovė buvo anksčiau pervedusi MB „Gondas“. Baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta ir tai, kad V. O. ir G. O. su K. B. susitarė, jog pagal Asmenų, priskirtinų širdies ir kraujagyslių ligų didelės rizikos grupei, atrankos ir prevencijos priemonių programą Šilainių poliklinikos medicinos specialistų nustatyti rizikos grupei priklausantys pacientai toliau tirti būtų siunčiami išskirtinai į UAB „InMedica“, ir už tai V. O. per G. O. priims iš K. B. papildomai po 50 Lt už kiekvieną iš Kauno Šilainių poliklinikos į bendrovę „InMedica“ atsiųstą pacientą, viršijus kiekvieno mėnesio dvidešimties pacientų skaičių, arba vidutiniškai po 2000–3000 Lt (579,24–868,86 Eur) per mėnesį, nors jokie oficialūs bendrovės „InMedica“ mokėjimai Šilainių poliklinikai nepriklausė ir nebuvo atliekami. Dvidešimties pacientų per mėnesį skaičius, kurį viršijus už kiekvieną papildomą pacientą jau bus mokamas 50 Lt kyšis V. O., pasirinktas neatsitiktinai, kadangi iki sudarant šį nusikalstamą susitarimą į UAB „InMedica“ kiekvieną mėnesį jau ir taip kreipdavosi apie 20 pacientų, pagal prevencinę programą detaliau patikrinti atsiųstų iš Šilainių poliklinikos.

3.5. Apeliacinės instancijos teismas, pripažinęs V. O. kaltu padarius nusikaltimą, nurodytą BK 225 straipsnio 1 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo redakcija), o G. O., atsižvelgiant į jo vaidmenį (padėjėjas), – kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą BK 24 straipsnio 6 dalyje, 225 straipsnio 1 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo redakcija), paskyrė nuteistiesiems bausmes ir išsprendė turto konfiskavimo, kardomųjų priemonių ir proceso išlaidų klausimus.

III. Kasacinių skundų argumentai

4. Kasaciniu skundu nuteistojo V. O. gynėjas advokatas G. Danėlius prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį be pakeitimų arba panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir baudžiamąją bylą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasatorius skunde nurodo:

4.1. Apeliacinės instancijos teismas V. O. kaltę grindė dviem duomenų šaltiniais – kriminalinės žvalgybos metu užfiksuotais 2014 m. spalio 15 d., lapkričio 25 d., gruodžio 18 d. ir 2015 m. kovo 17 d. pokalbiais ir K. B. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, padarė esminius BPK pažeidimus vertindamas šiuos duomenis.

4.2. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 4 dalyje nurodytą duomenų teisėtumo reikalavimą, nes nepatikrino kriminalinės žvalgybos priemonių taikymo faktinio pagrindo, be to, kriminalinė žvalgyba tęsėsi nepagrįstai ilgai. Šis pažeidimas pagal BPK 369 straipsnio 3 dalį laikytinas esminiu ir sukliudė teismui priimti teisingą sprendimą.

4.3. Teismo sankcijos reikalaujantys kriminalinės žvalgybos veiksmai negali tęstis begalę laiko. Visi kriminalinės žvalgybos veiksmai yra skirti baudžiamojo proceso tikslams pasiekti. Iš BPK 1 ir 2 straipsnių matyti, kad operatyvinių (kriminalinės žvalgybos) veiksmų laikas turi būti optimalus, t. y. jie turi tęstis lygiai tiek laiko, kiek reikia nusikalstamai veikai visiškai atskleisti ir užkardyti, įrodymams dėl nusikalstamos veikos padarymo surinkti, nusikaltimą padariusiems asmenims nustatyti, kad būtų galima greitai ir efektyviai nubausti kaltininkus. Turint galvoje, kad valstybės tikslas yra ginti žmonių teises, laiku užkardyti nusikaltimus, o ne juos skatinti, galima teigti, kad operatyviniai veiksmai turi būti tęsiami tol, kol surenkama pakankamai įrodymų, leidžiančių patraukti asmenį baudžiamojon atsakomybėn. Jie turi būti nutraukiami surinkus pakankamai nusikalstamos veikos įrodymų, leidžiančių pradėti ir vykdyti ikiteisminį tyrimą, kad bylą būtų galima perduoti teismui, o kaltininkas būtų greitai ir teisingai nubaustas. Pažymėtina ir tai, kad nepaisant to, jog teismas, sankcionuodamas operatyvinius veiksmus, privalomai nurodo jų atlikimo laiką, tai visai nereiškia, kad teisėsaugos institucijos būtinai turi atlikti slaptus operatyvinius veiksmus iki paskutinės teismo sankcijos galiojimo dienos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy04NS02OTYvMjAxNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-85-696/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-85-696/2016">2K-7-85-696/2016</a>).

4.4. Šioje byloje, remiantis Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo nuostatomis, buvo sankcionuota dėl V. O. (ir G. O. – šios nutarties 5.4 punktas) elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio, pokalbių, slapta kontrolė ir fiksavimas nuo 2014 m. kovo 14 d. iki 2015 m. kovo 13 d.; sekimas, techninių priemonių panaudojimas specialia tvarka sekimo metu nuo 2014 m. kovo 14 d. iki 2015 m. kovo 13 d.

4.5. V. O.

4.6. Šias išvadas tik sustiprina aplinkybė, kad kreipiantis į teismą dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų, taip pat ir teismui sankcionuojant veiksmus faktinis ir teisinis pagrindas buvo tik šios (o ne išskirtos) bylos aplinkybės.

4.7. Teismų praktikoje nurodoma, kad, slaptai renkant informaciją apie rengiamą, daromą ar padarytą nusikalstamą veiką, gali būti apribojama žmogaus teisė į privataus gyvenimo neliečiamumą, todėl, reguliuojant teisinius santykius, susijusius su slapto informacijos rinkimo priemonių naudojimu, taip pat jas taikant ir vertinant gautų duomenų teisėtumą, svarbu išlaikyti teisingą pusiausvyrą tarp siekio išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir žmogaus privataus gyvenimo neliečiamumo užtikrinimo. Slaptos informacijos apie rengiamą, daromą ar padarytą nusikalstamą veiką rinkimo priemonės, kuriomis įsiterpiama į žmogaus privatų gyvenimą, savaime nelaikytinos konstituciškai nepagrįstu žmogaus teisės į privatumą ribojimu, taip pat neatitinkančiomis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos reikalavimų, jeigu: 1) jos yra įtvirtintos įstatymu; 2) jos būtinos demokratinėje visuomenėje, siekiant apsaugoti Lietuvos Respublikos Konstitucijos ginamas ir saugomas vertybes; 3) jomis nėra paneigiama žmogaus teisės į privatumą prigimtis ir esmė; 4) jos yra proporcingos siekiamam tikslui. Įstatymų nustatytos institucijos, taikydamos šias priemones, kiekvienu atveju turi įvertinti konkrečią situaciją, nustatyti, ar yra pakankamas atitinkamos priemonės taikymo faktinis pagrindas, išsiaiškinti, ar negalima tų pačių tikslų pasiekti neįsiterpiant į privatų žmogaus gyvenimą, arba, jeigu toks įsiterpimas yra neišvengiamas, užtikrinti, kad žmogaus teisė į privatumą nebūtų apribota labiau, negu būtina minėtam visuomenei reikšmingam ir konstituciškai pagrįstam tikslui pasiekti. Taigi tam, kad asmuo nepatirtų savavališko ir nepagrįsto teisės į privatumą suvaržymo, slaptos informacijos apie rengiamą, daromą, padarytą nusikalstamą veiką rinkimo priemonės, kuriomis įsiterpiama į žmogaus privatų gyvenimą, gali būti skiriamos tik įstatyme nurodytais pagrindais, motyvuotu teismo sprendimu, laikantis įstatyme įtvirtintos tvarkos, paisant proporcingumo reikalavimų. Teismas, nagrinėjantis bylą, kurioje kaltinimas grindžiamas duomenimis, gautais atliekant kriminalinę žvalgybą, privalo patikrinti, ar buvo teisinis ir faktinis pagrindas atlikti kriminalinės žvalgybos veiksmus; ar šie veiksmai atlikti nepažeidžiant kriminalinės žvalgybos įstatymo nustatytos tvarkos; ar duomenis, gautus atliekant kriminalinės žvalgybos tyrimą, patvirtina duomenys, gauti BPK nustatytais veiksmais; ar tyrimo veiksmų trukmė atitinka pagrįstumo, tikslingumo ir proporcingumo reikalavimus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC05NC04OTUvMjAxNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-94-895/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-94-895/2015">2K-P-94-895/2015</a>, 2K-7-8-788/2018, 2K-4-689/2019).

4.8. Apeliacinės instancijos teismas nevertino, ar kriminalinė žvalgyba buvo pradėta ir atliekama esant būtinam faktiniam pagrindui. Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio, pokalbių, slapta kontrolė ir fiksavimas dėl V. O. (ir G. O. – šios nutarties 5.4 punktas) pradėti nuo 2014 m. kovo 14 d. Tačiau pirmas pokalbis, kuris paminėtas tiek kaltinime, tiek skundžiamame nuosprendyje, vyko 2014 m. spalio 15 d., t. y. praėjus 7 mėn. nuo maksimalios privataus gyvenimo ribojimo pradžios.

4.9. 2014 m. kovo 14 d. ne tik nebuvo sudaryta Kauno Šilainių poliklinikos ir UAB „InMedica“ pasirašyta asmens sveikatos priežiūros teikimo sutartis Nr. 11-5-20 (ji sudaryta tik 2014 m. rugsėjo 4 d.), dar net nebuvo priimtas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymas Nr. V-449, kuriuo įteisintas ir reglamentuotas valstybinių ir privačių sveikatos priežiūros įstaigų bendradarbiavimas ir kuris buvo pagrindas pirmiau minėtai sutarčiai atsirasti (Įsakymas priimtas 2014 m. balandžio 8 d.).

4.10. Taigi V. O. (G. O. – šios nutarties 5.4 punktas) inkriminuoti tariamų nusikalstamų veikų epizodai prasidėjo anksčiausiai po 7 mėn. nuo kriminalinės žvalgybos priemonių taikymo pradžios. Tai rodo, kad kriminalinės žvalgybos subjektas ne prisijungė prie daromos ar rengiamos veikos, kaip tai nurodo įstatymas (Kriminalinės žvalgybos įstatymo 8 straipsnio 1 punktas), o neteisėtai taikė kriminalinės žvalgybos veiksmus galimai išgalvotu (ar teismo nepatikrintu, nevertintu) faktiniu pagrindu, kol į akiratį pateks koks nors tariamas teisės pažeidimas. Kriminalinės žvalgybos įstatymas buvo taikomas ne siekiant nustatyti jau daromą, rengiamą nusikalstamą veiką, o siekiant patikrinti asmenų atitiktį įstatymo laikymuisi.

4.11. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens parodymų vertinimo taisykles (BPK 20 straipsnio 5 dalis, 301 straipsnio 1 dalis).

4.12. K. B. ikiteisminio tyrimo metu 2018 m. kovo 15 d. prokuroro nutarimu ir 2018 m. kovo 19 d. teismo nutartimi buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 40 straipsnį.

4.13. Teismų praktikoje pažymima, kad BPK nėra nustatyti draudimai kaip liudytojus apklausti asmenis, baudžiamajame procese turėjusius įtariamojo ar kaltinamojo statusą ir vėliau išteisintus arba atleistus nuo baudžiamosios atsakomybės. Egzistavusi baudžiamosios atsakomybės pritaikymo grėsmė savaime nepagrindžia išvados, kad tokių liudytojų parodymai negali būti objektyvūs, kad teisėsaugos pareigūnai tokioje situacijoje gali išgauti neteisingus parodymus. Tačiau teismas turi atsargiau vertinti tokių asmenų parodymus apie jų pačių ir kitų bendrininkų vaidmenį bei reikšmę padarant nusikalstamas veikas, skirti didesnį dėmesį jų objektyvumui ir pripažinti juos įrodymais tik tada, kai jie tiesiogiai ar netiesiogiai patvirtinami kita bylos medžiaga (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-178/2012, 2K-153-693/2017, 2K-257-788/2017).

4.14. Nagrinėjamu atveju vieni iš pagrindinių duomenų, kuriais grindžiama V. O. ir G. O. kaltė dėl kyšininkavimo, – K. B. parodymai – šioje baudžiamojoje byloje itin prieštaringi: apklausiamas teisiamojo posėdžio metu K. B. nurodė, kad tarp jo ir V. O. pokalbių, susijusių su pinigais ar kyšiu, tikrai nebuvo. Susitikimų gal ir buvo, o pinigų perdavimo tikrai nebuvo. 2018 m. kovo 29 d. apklaustas kaip liudytojas K. B. parodė, kad V. O. buvo išreiškęs asmeninės finansinės naudos siekį. 2014 m. vieno pokalbio metu V. O., paprastai kalbant, „tarp eilučių“ pasakė, kad jis neturi asmeninės finansinės naudos stengtis, kad jo vadovaujamos poliklinikos bendradarbiavimas būtų įvykdytas kuo sklandžiau. K. B. teigimu, V. O. pasakė, kad nuo bendrovei „InMedica“ kiekvieną mėnesį vidutiniškai pervedamų 20 proc. lėšų jam turi atiduoti pusę. Konkrečios sumos V. O. nepasakė. Sutiko su tokia V. O. sąlyga. 2015 m. balandžio 27 d. apklaustas kaip įtariamasis K. B. parodė, kad jokio kyšio neperdavinėjo.

4.15. Dalis šių K. B. parodymų, duotų pirmosios instancijos teisme ir 2015 m. balandžio 27 d. per apklausą ikiteisminio tyrimo metu, skundžiamame nuosprendyje nei atskirai, nei atsižvelgiant į visus bylos įrodymus nebuvo įvertinti.

4.16. Taip pat byloje yra kitų įrodymų, reikšmingų vertinant K. B. parodymus:

4.16.1. Iš 2018 m. kovo 29 d. K. B. parodymų matyti, kad V. O. pasakymas „tarp eilučių“, jog pastarasis neturi asmeninės naudos stengtis, kad bendradarbiavimas vyktų kuo sklandžiau, išsakytas jau po to, kai buvo sudaryta 2014 m. rugsėjo 4 d. asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo sutartis Nr. 11-5-20. Dėl to akivaizdu, jog gauti kyšio už minėtos sutarties sudarymą, kaip nurodyta apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje, V. O. negalėjo.

4.16.2. Apklaustas pirmosios instancijos teisme K. B. parodė, kad UAB „InMedica“ buvo pirminio lygio sveikatos įstaiga, o Kauno Šilainių poliklinika – antrinio lygio, jų bendradarbiavimas buvo įprastinis, tokį bendradarbiavimą skatino Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, buvo sudaryta daug sutarčių dėl pacientų siuntimo gauti antrinio lygio paslaugų. Šiuos parodymus patvirtina suteiktų konsultacinių antrinio lygio paslaugų ataskaita, iš šios ataskaitos matyti, kad Kauno Šilainių poliklinika pagal sutartį gavo 80 proc. pajamų iš teritorinės ligonių kasos, o UAB „InMedica“ – 20 proc.

4.16.3. V. O. ir G. O. savo kaltę dėl jiems inkriminuojamos nusikalstamos veikos viso proceso metu neigė.

4.16.4. Teisiamojo posėdžio metu kaip liudytojas apklaustas K. B. parodė, kad tarp jo ir V. O. pokalbių, susijusių su pinigais ar kyšiu, tikrai nebuvo. Susitikimų gal ir buvo, o pinigų perdavimo tikrai nebuvo (net ir atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės K. B. nurodė, kad G. O. pinigų tikrai neperdavė V. O., – šios nutarties 5.4 punktas).

4.16.5. Pirmosios instancijos teismas (dviejų skirtingų sudėčių) apklausė K. B. garsindamas kriminalinės žvalgybos metu padarytus garso įrašus. Perklausęs šiuos įrašus K. B. paneigė bet kokį korupcinį susitarimą, korupcinį pinigų perdavimą.

4.16.6. Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole Nr. S6-07-74 užfiksuota aplinkybė, kad K. B. pats pirmą kartą siūlė naują sutartį ir sumokėti pajamas už konsultavimą – pusę gautos sumos G. O.. Pagal šį protokolą, teisme perklausius ir garso įrašą, kaip liudytojas apklausiamas K. B. paaiškino, kad tikrai ne apie kyšį buvo kalbama, kalbama ar apie pacientų siuntimą, ar apie lėšas – sunku pakomentuoti iš konteksto.

4.16.7. Kaltinimo dalyje, susijusioje su UAB „InMedica“ asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo sutarties Nr. 11-5-20 sudarymu, nurodoma, jog susitarimas priimti kyšį įvyko ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, t. y. kaip tai reikalauja BPK 219 straipsnis, nėra nurodytas nei tikslus susitarimo laikas, nei konkreti susitarimo vieta, nors įvykiai fiksuojami ir grindžiami kriminalinės žvalgybos protokolais sekundžių tikslumu. Vien jau faktas, kad net ir pagal kriminalinės žvalgybos protokolus nenustatytas nei konkretus susitarimo laikas, nei konkreti susitarimo vieta, suponuoja išvadą, kad veiksmai, atitinkantys susitarimo priimti kyšį turinį, nebuvo atlikti.

4.16.8. K. B., apklausiamas pirmosios instancijos teisme, parodė, jog jis buvo suinteresuotas, kad jam būtų kuo greičiau nutrauktas ikiteisminis tyrimas, nes tokie procesiniai veiksmai kenkė jo, kaip medicinos įstaigos vadovo, reputacijai (grėsė, kad teritorinės ligonių kasos nutrauks finansavimą jo UAB „InMedica“, jeigu būtų pareikštas įtarimas pačiai bendrovei, tai prokuroro L. Petreikio nebuvo padaryta – šios nutarties 5.4 punktas).

4.17. Taigi, skundžiamame nuosprendyje neatliktas atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės K. B. parodymų vertinimas tiek atskirai, tiek atsižvelgiant į visus bylos įrodymus, neanalizuotas pirmosios instancijos teismo atliktų apklausų, perklausant garso įrašus, patikimumas, tai akivaizdžiai sukliudė apeliacinės instancijos teismui priimti teisingą sprendimą, o toks pažeidimas laikytinas esminiu BPK 20 straipsnio 4 dalies pažeidimu.

4.18. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą, apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, todėl kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas, jei jo buvimas pagrindžiamas įrodymais, kurių visuma neginčijamai patvirtina kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką. Analogiški įstatymo reikalavimai – neginčijamais įrodymais pagrįsti kiekvieną inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymį – taikytini ir tais atvejais, kai BK specialiosios dalies tame pačiame straipsnyje nurodomos kelios alternatyvios veikos, kurių kiekviena, kai yra padaroma, gali būti savarankiškas kaltininko baudžiamosios atsakomybės pagrindas. Teismų praktikoje nurodoma, kad kiekvienos nurodytos alternatyvios veikos aplinkybės turi būti nustatytos byloje surinktais ir teismo posėdyje ištirtais įrodymais, viena ar kelios veikos negali būti preziumuojamos („išvedamos“) iš įrodytų kitos ar kitų veikų (Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MUEtMTAyLTU5NC8yMDIy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1A-102-594/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1A-102-594/2022">1A-102-594/2022</a>).

4.19. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje nurodyta, kad V. O. (padedamas G. O. – šios nutarties 5.4 punktas) savo naudai tiesiogiai reikalavo duoti kyšį, pažadėjo ir susitarė priimti kyšį, taip pat netiesiogiai priėmė kyšį už teisėtą veikimą, vykdant įgaliojimus. Toliau, kaltinime detalizuojant šių pavojingų veikų realizavimo aplinkybes, aprašomas tik susitarimo priimti kyšį padarymas. Kokiais konkrečiais veiksmais pasireiškė kitos kaltinimo dalies pradžioje nurodomos V. O. galimai realizuotos pavojingos kyšininkavimo veikos – kyšio reikalavimas, pažadėjimas priimti kyšį ir kyšio priėmimas, nenurodoma (taip pat nenurodoma, kaip toje veikloje dalyvavo G. O., – šios nutarties 5.4 punktas). Tai laikytina esminiu BPK 301 straipsnio 1 dalies ir pirmiau cituotos teismų praktikos nuostatų pažeidimu.

4.20. Apeliacinės instancijos teismas taip pat netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą – BK 225 straipsnio 1 dalį.

4.21. Pagal nusikalstamų veikų padarymo metu galiojusią BK 225 straipsnio 1 dalies redakciją, už šį nusikaltimą atsako valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, savo ar kitų naudai tiesiogiai ar netiesiogiai pažadėjęs ar susitaręs priimti kyšį arba reikalavęs ar provokavęs duoti kyšį, arba priėmęs kyšį už teisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus (2011 m. birželio 21 d. įstatymo redakcija).

4.22. V. O. (ir G. O. – šios nutarties 5.4 punktas) inkriminuotą nusikalstamą veiką apeliacinės instancijos teismas suskirstė į keturias dalis. Kaip matyti iš kaltinimo pirmosios dalies (šios nutarties 1.1 punktas), V. O. (ir G. O. – šios nutarties 5.4 punktas) buvo inkriminuotas pavojingos veikos – susitarimo priimti kyšį – realizavimas.

4.23. Susitarimas, kaip viena kyšininkavimo pavojingų veikų, – kyšininko ir kyšio davėjo susitarimas ne tik dėl kyšio priėmimo, davimo, bet ir dėl kyšio pobūdžio, formos, dydžio, priėmimo laiko, vietos, būdo ir pan. Pripažįstant duotą, siūlytą ar žadėtą atlygį kyšiu, svarbiausia yra tai, kad šis atlygis, nebūdamas oficialiai reglamentuojamų darbinių santykių dalis, siejamas būtent su valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens įgaliojimų vykdymu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjMxLzIwMDc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-231/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-231/2007">2K-231/2007</a>, 2K-7-48/2009, 2K-7-266-942/2015, 2K-221-942/2020).

4.24. Apeliacinės instancijos teismas neįvertino, kad Kauno Šilainių polikliniką ir UAB „InMedica“ siejo daugelis sutartinių santykių, kurie oficialiai apibrėžė teritorinių ligonių kasų lėšų paskirstymą tarp šių dviejų įstaigų: 2014 m. rugsėjo 3 d. sutartis Nr. 11- 5-19 („Dėl antrinio lygio rentgenologijos ir klinikinės fiziologijos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, o taip pat gastroenterologijos asmens sveikatos priežiūros paslaugos teikimo“); 2014 m. birželio 12 d. Bendradarbiavimo sutartis dėl magnetinio rezonanso tomografijos paslaugų teikimo; 2014 m. balandžio 2 d. Bendradarbiavimo sutartis dėl druskų gydyklos paslaugų teikimo Nr. 11-5-10; 2014 m. kovo 3 d. Bendradarbiavimo sutartis dėl asmens duomenų teikimo apie pacientus per POLIS; 2014 m. lapkričio 19 d. Bendradarbiavimo sutartis dėl magnetinio rezonanso tomografijos paslaugų teikimo Nr. 11-5-25; 2014 m. lapkričio 18 d. susitarimas dėl bendradarbiavimo nutraukimo. Nurodytas sutartis pasirašė V. O. ir K. B. arba laikinai bendrovės direktoriaus pareigas ėjusi R. P. (be to, apeliacinės instancijos teismas neįvertino, kad MB „Gondas“, UAB „DG ir Ko“, Kauno Šilainių polikliniką ir UAB „InMedica“ siejo daug sutartinių santykių, kurie oficialiai apibrėžė ir teritorinių ligonių kasų lėšų paskirstymą tarp šių įstaigų. Tarp MB „Gondas“ ir UAB „InMedica“ bylai aktualiu metu buvo sudaryta konsultacinė sutartis dėl gydytojų suradimo UAB „InMedica“, dantų protezų tiekimo į Kipro Respublikoje registruotą bendrovę, odontologinės kėdės pardavimo, rentgeno pardavimo, nepasirašyta sutartis dėl UAB „DG ir Ko“ veiklos nupirkimo derybų stadijoje, tartasi dėl dantų technikų laboratorijos valdymo pakeitimo. Šias sutartis K. B. apklausiamas patvirtino – šios nutarties 5.4 punktas).

4.25. 2014 m. rugsėjo 4 d. tarp Kauno Šilainių poliklinikos ir UAB „InMedica“ buvo sudaryta asmens sveikatos priežiūros teikimo sutartis Nr. 11-5-20. Ji įgyvendino Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2014 m. balandžio 8 d. įsakymą Nr. V-449, kuriuo įteisintas ir reglamentuotas valstybinių ir privačių sveikatos priežiūros įstaigų bendradarbiavimas. Ši sutartis yra pagrindinė, reikšminga nusikalstamos veikos požymiams nustatyti.

4.26. Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba nustatė, kad tarp UAB „InMedica“ ir Kauno Šilainių poliklinikos sudaryta asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo sutartis Nr. 11-5-20 parengta pagal pavyzdinę asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo sutartį ir laikantis aprašo tvarkos, t. y. šios sutarties teisėtumas buvo revizuotas ir aptartas valstybės institucijos.

4.27. Pagal paminėtą sutartį, Kauno Šilainių poliklinika (antrinio lygio sveikatos įstaiga) gavo 80 proc. pajamų iš teritorinės ligonių kasos, o UAB „InMedica“ (pirminio lygio sveikatos įstaiga) – 20 proc. už pacientų siuntimą, kad būtų atliekamos antrinio lygio paslaugos.

4.28. Nurodytas aplinkybes patvirtino tiek du kartus pirmosios instancijos teisme apklaustas K. B., tiek V. O.. Šiuos duomenis patvirtina ir pirmosios instancijos teismo ištirtos suteiktų konsultacinių antrinio lygio paslaugų ataskaitos, banko pavedimai ir kt. (taip pat teismas nesiaiškino, kaip ir kodėl šioje byloje atsidūrė MB „Gondas“, neapklausė vadovės, kaip iš jos sąskaitos turėjo keliauti pinigai kyšiui. Nesiaiškino, kokia kyšį davusios bendrovės UAB „InMedica“ galima nauda iš kyšio davimo ir kokia turėtų būti jai už tai bausmė, – šios nutarties 5.4 punktas).

4.29. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, nevertindamas, kad: 1) atlygis Kauno Šilainių poliklinikai yra oficialiai sureglamentuotų medicinos įstaigų bendradarbiavimo santykių dalis; 2) atlygis skiriamas ne fiziniam asmeniui V. O., o Kauno Šilainių poliklinikai.

4.30. 2014 m. spalio 15 d. pokalbyje V. O. nedalyvavo, o 2014 m. lapkričio 25 d. pokalbyje jis nurodė: „Tai man reikia tiktai žinot vieną dalyką tada. Man reikia žinot, kad jeigu jie dabar pas jus eis, tai kaip čia tada, įvedat, įvedat apskaitą. Tai apskaita vis tiek per POL’į turbūt, ten bus galima ištraukti statistiką, kiek atėjo <...>?“ K. B. patvirtino: „Galima laisvai. Šiaip tai mes čia <...>. Per ligonių kasas šitas fiksuojasi dalykas.“ Tęsdamas V. O. nurodė: „Žiūrėk, aš įsivaizduoju šitaip. Ta moteriškė, moteriškė ateina, ji pradės dirbti nuo gruodžio pirmos. Tai praktiškai per gruodį jinai, žinoma, nieko nepadarys. Jinai turi dar tiktai susipažint su sistema, mato žmones, viską. Nu, praktiškai realiai“, „Realiai pradė... Be to, yra Kalėdų laikotarpis, tai tikrai nieks čia nevažiuos tyrinėtis be reikalo. Tai realiai, aš manau, pasijaus, pradėt matytis nuo sausio mėnesio. Tuo labiau, tuo labiau jos didžioji atlyginimo dalis bus suformuota tiesiogiai nuo įvykdytų, priimtų iškviestų pacientų skaičiaus.“

4.31. Šie kriminalinės žvalgybos metu fiksuoti pokalbiai (kurie kaip faktinės aplinkybės neginčijami) tik patvirtina, kad Kauno Šilainių poliklinikos atlygis yra oficialiai sureglamentuotų medicinos įstaigų bendradarbiavimo santykių dalis, todėl apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė įstatymą, prilyginęs oficialiai įstaigos gaunamas pajamas kyšiui.

4.32. Kita vertus, jeigu apeliacinės instancijos teismas nusprendė, kad 2014 m. rugsėjo 4 d. asmens sveikatos priežiūros teikimo sutartimi Nr. 11-5-20 tarp Kauno Šilainių poliklinikos ir UAB „InMedica“ sutarta dėl kyšio davimo (su tuo iš esmės kasaciniu skundu nesutinkama), apeliacinės instancijos teismas turėjo spręsti dėl papirkimo nusikalstamos sudėties požymių UAB „InMedica“ veiksmuose.

4.33. Iš antrosios V. O. (G. O. – šios nutarties 5.4 punktas) inkriminuotos kaltinimo dalies (šios nutarties 1.2 punktas) matyti, kad jis pripažintas kaltu dėl paraginimo duoti kyšį ir susitarimo duoti kyšį (G. O. – padėjimo duoti kyšį – šios nutarties 5.4 punktas). Paraginimas duoti kyšį nepatenka į BK 225 straipsnio 1 dalyje nurodyto nusikaltimo pavojingos veikos požymių sąrašą.

4.34. Susitarimas, kaip viena kyšininkavimo pavojingų veikų, yra kyšininko ir kyšio davėjo susitarimas ne tik dėl kyšio priėmimo, davimo, bet ir dėl kyšio pobūdžio, formos, dydžio, priėmimo laiko, vietos, būdo ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjMxLzIwMDc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-231/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-231/2007">2K-231/2007</a>).

4.35. Iš skundžiamo nuosprendžio konstatuojamosios dalies matyti, kad susitikime, kurio metu buvo tariamasi ir buvo realizuoti kyšininkavimo požymiai, V. O. nedalyvavo, jame dalyvavo G. O. ir K. B..

4.36. Vertinamoje kaltinimo dalyje, aprašant šių asmenų veiksmus, nenurodoma, kokius ir kaip objektyviuosius kyšininkavimo požymius realizavo V. O., taip pat nėra nurodoma, jog V. O., G. O. ir K. B. yra bendrininkai.

4.37. Pirmiau vertinta kaltinimo dalis leidžia daryti išvadą, jog dėl kyšio davimo ir gavimo aptariami trys asmenys jau buvo susitarę ir net jį gavę (davę) iki 2014 m. spalio 15 d. Dėl to neaišku, dėl kokių priežasčių dėl jau gauto (priimto) kyšio reikėjo tartis dar kartą. Vertinant galimą kyšininkavimo objektyviojo požymio – susitarimo priimti kyšį – realizavimo klausimą, svarbus ir faktas, kad teismų nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis 50 000 Lt avansą MB „Gondas“ grąžino UAB „InMedica“ visą, be jokių išskaičiavimų tariamai sumokėtam (duotam) kyšiui.

4.38. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kauno apygardos ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2017 m. gegužės 26 d. išvadoje Nr. 5-2/71 nurodyta, kad pagal tyrimui pateiktus dokumentus matyti, jog MB „Gondas“, atstovaujama direktorės M. K., ir UAB Šeimos medicinos klinika (2014 m. kovo 30 d. pavadinimas pakeistas į UAB „InMedica“), atstovaujama generalinio direktoriaus K. B., sudarė 2014 m. vasario 7 d. konsultavimo paslaugų teikimo sutartį, pagal kurią MB „Gondas“ įsipareigojo konsultuoti UAB Šeimos medicinos kliniką įmonės verslo procesų organizavimo, plėtros ir modernizavimo klausimais, įmonės valdymo, veiklos planavimo ir strategijos formavimo bei kitais susijusiais klausimais, kad į UAB Šeimos medicinos kliniką būtų pritraukti nauji specialistai ir klientai. 2014 m. vasario 10 d. UAB Šeimos medicinos klinika (UAB „InMedica“) į MB „Gondas“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB SEB banke pagal sutartį 2014 m. vasario 7 d. pervedė 50 000 Lt (14 481 Eur) sumą. MB „Gondas“ apskaitoje 2014 m. vasario 10 d. UAB Šeimos medicinos klinikos (UAB „InMedica“) pervesta 50 000 Lt (14 481 Eur) suma užregistruota įsipareigojimų buhalterinėje sąskaitoje Nr. 444 „Gauti išankstiniai apmokėjimai“. Pagal tyrimui pateiktus apskaitos registrus 2015 m. balandžio 27 d. MB „Gondas“ apskaitoje užfiksuotas 50 000 Lt (14 481 Eur) bendrijos įsipareigojimas (skola) UAB Šeimos medicinos klinikai (UAB „InMedica“). Pagal tyrimui pateiktus dokumentus nustatyta, kad MB „Gondas“ 2014 m. vasario 10 d. iš UAB Šeimos medicinos klinikos (UAB „InMedica“) pagal 2014 m. vasario 7 d. Konsultavimo paslaugų teikimo sutartį gautą 50 000 Lt (14 481 Eur) avansą apskaitoje užregistravo tinkamai, t. y. apskaitė kaip įsipareigojimą UAB Šeimos medicinos klinikai (UAB „InMedica“) buhalterinėje sąskaitoje Nr. 444 „Gauti išankstiniai apmokėjimai“, ir balanse 2014 m. gruodžio 31 d. parodė visą 50 000 Lt (14 481 Eur) dar neįvykdytų trumpalaikių įsipareigojimų, gautų avansu, sumą. Atlikus tyrimą, nagrinėjant 2017 m. vasario 3 d. užduotyje atlikti objektų tyrimą Nr. 4-07-112 pateiktus klausimus, nebuvo nustatyta apskaitos tvarkymo neatitikčių norminiams aktams, dėl kurių nebūtų galima nustatyti MB „Gondas“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Taigi specialisto išvadoje nėra konstatuotas 50 000 Lt avansu gautų lėšų panaudojimas kokiam kyšiui sumokėti.

4.39. Susitarimas priimti kyšį, remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, turi būti gana konkretus ir detalus. Šiuo atveju kaltinime nurodomos skirtingos sumos, jų intervalai: po 3000, 4000, 5000 Lt, nuo 5000 iki 10 000 Lt. Esant tokiai kaltinimo formuluotei neaišku, kokią pinigų sumą V. O. tariamai susitarė priimti kaip kyšį, t. y. ar iš tiesų susitarė.

4.40. Galiausiai tokia apeliacinės instancijos teismo sprendimo konstatuojamoji dalis reiškia, kad teismas turėjo spręsti dėl papirkimo nusikalstamos sudėties požymių MB „Gondas“ ir jos vadovės M. K. veiksmuose. Šiai privačiai įmonei išimtis dėl netraukimo baudžiamojon atsakomybėn (BK 20 straipsnio 6 dalis) netaikoma, todėl sistemiškai vertinant kyšininkavimo ir papirkimo sudėtis akivaizdu, kad inkriminuotas kyšininkavimas nėra galimas be papirkimo, o MB „Gondas“ direktorė M. K. net nebuvo apklausta (neatsižvelgta į G. O. paaiškinimą apie dantų laboratorijos vadovą V. S., kurio veikimui buvo reikalinga suma (3000 Lt), apie kurią kalbama kaltinime, – šios nutarties 5.4 punktas).

4.41. Trečioje kaltinimo dalyje (šios nutarties 1.3 punktas) V. O. nuteistas dėl provokavimo duoti kyšį ir susitarimo priimti kyšį (G. O. – dėl padėjimo duoti kyšį – šios nutarties 5.4 punktas).

4.42. Provokavimu duoti kyšį paprastai pripažįstami tokie veiksmai, kai valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo kyšio atvirai nereikalauja, tačiau savo veiksmais (neveikimu) sudaro tokią situaciją, kad asmuo, siekdamas apsaugoti savo teisėtus interesus ar užtikrinti jų įgyvendinimą, priverstas duoti kyšį, asmeniui nors ir netiesiogiai, bet pakankamai aiškiai leidžiama suprasti, kad, jeigu nebus duotas kyšis, bus veikiama (neveikiama) priešingais nei jo interesais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzY3LzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-367/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-367/2014">2K-367/2014</a>, 2K-566/2014, 2K-341-942/2016, 2K-7-128-699/2017).

4.43. Neginčijamomis faktinėmis aplinkybėmis nustatyta, kad, (kriminalinės žvalgybos protokolas Nr. S6-07-58) 2014 m. lapkričio 25 d. į patalpas atėjus V. O., būtent K. B. pasako: „Gerai, turiu pasiūlymą“, po to paaiškina, kad „čia dėl didelės rizikos širdies kraujagyslių ligų, ane“, po to dar paaiškina: „<...> trumpai tariant. Nieko jūs tos programos nedarot, tiek, kiek galėtumėt daryt, ane?“ Šis pokalbio turinys suponuoja išvadą, kad būtent K. B. pristatė kardiologinę programą ir papriekaištavo, kad ji nėra vykdoma.

4.44. Aplinkybė, kad duoti po 50 Lt už kiekvieną iš Kauno Šilainių poliklinikos atsiųstą žmogų į UAB „InMedica“ V. O. pasiūlė K. B., tiesiogiai patvirtinama ir kvestionuotinais 2018 m. kovo 29 d. K. B. apklausos parodymais, kad, matydamas jo (V. O.) vengimą aktyviau bendradarbiauti vykdant aptariamą prevencinę programą, pasiūlė jam duoti po 50 Lt už kiekvieną iš Kauno Šilainių poliklinikos atsiųstą žmogų pagal programą į UAB „InMedica“ (UAB „Elite Medicale“), jeigu bus viršytas jau esamas vidutinis 20 asmenų per mėnesį skaičius.

4.45. Taigi K. B. pasiūlė V. O. mokėti po 50 Lt už kiekvieną iš Kauno Šilainių poliklinikos į UAB „InMedica“ atsiųstą žmogų. V. O. jokių veiksmų, kuriais leidžiama suprasti, kad, jeigu nebus duotas kyšis, bus veikiama (neveikiama) priešingais nei K. B. interesais, neatliko.

4.46. Apeliacinės instancijos teismas visiškai nevertino pirmosios instancijos teisme apklaustos liudytojos R. Ū. parodymų, kad prevencinės programos (Asmenų, priskirtinų širdies ir kraujagyslių ligų didelės rizikos grupei, atrankos ir prevencijos priemonių programos) K. B. pokalbyje paminėtu būdu (t. y. siunčiant pacientą konkrečiai į UAB „InMedica“) ir apimtimi (keli šimtai pacientų) iš esmės nebuvo galima vykdyti, nes pacientai reikiamą gydymo įstaigą pasirenka patys (be to, teismo nebuvo įvertintas MB „Gongas“ siekis, kad konsultacijos, už kurias buvo sumokėta, įvyktų; G. O. paaiškinimas, kad pokalbyje su K. B. buvo aptariamas dantų technikų laboratorijos vadovo V. S. atlyginimas, siekiant greičiau pagaminti protezus, skirtus eksportuoti į Kiprą, K. B. įmonę; V. S. neapklaustas. Apie tai buvo rašoma ir G. O. atsiliepime į prokuroro apeliacinį skundą, tačiau apeliacinės instancijos teismas šių aplinkybių nenagrinėjo – šios nutarties 5.4 punktas).

4.47. Vertinant, ar 2014 m. lapkričio 25 d. pokalbio metu buvo susitarta priimti kyšį, pažymėta, kad pokalbio metu K. B. paaiškino (nustatytos faktinės aplinkybės, kurios kasaciniame skunde neginčijamos): „Bet iš tikrųjų šeimos gydytojai viską užgeneruoja, jeigu jie pagal amžių atitinka, jie padaro pirminę tą informavimo paslaugą, vadinasi, jūs gaunat 50 Lt. Tai įstaiga, vat žiūrėjau, lygioj vietoj gali pusę milijono per metus pasiimti šitoj vietoj iš ligonių kasų.“ Toliau K. B. paaiškina, kad šeimos gydytojui dėl to yra papildomo darbo. V. O. klausia: „Nu ir kas mums iš to?“ (pastaba: ne man, o mums – poliklinikai). K. B. dar kartą paaiškino, kad už kiekvieną pacientą pasiruošę mokėti po 50 Lt. Toliau pokalbis tęsiamas V. O. pasakymu apie naują žmogų: „specialiai ant šitų žmonių kvietimo, siuntimo panašiai“, išsiaiškinimu, kad pacientai apskaitomi POLIS sistemoje, K. B. nurodė, kad „per ligonių kasas šitas fiksuojasi dalykas“ (kaip šiuo atveju figūruoja G. O., teismas iš viso nepaaiškino – šios nutarties 5.4 punktas).

4.48. Šis pokalbių turinys patvirtina, kad pokalbis dėl kardiologinės programos vyko tik įstaigų bendradarbiavimo, o ne asmeniniu lygmeniu. Buvo aptartas naujo darbuotojo, kurio darbo funkcijos būtų susijusios su asmenų kvietimu, siuntimu atlikti medicininės patikros pagal Kauno teritorinės ligonių kasos finansuojamą prevencinę programą (Asmenų, priskirtinų širdies ir kraujagyslių ligų didelės rizikos grupei, atrankos ir prevencijos priemonių programą), priėmimas, paslaugos registravimas POLIS sistemoje.

4.49. Apklausiamas teisme kaip liudytojas K. B. parodė, kad skatinimas už vienos įstaigos kitai atsiųstus pacientus yra įstaigų susitarimo reikalas, tai nėra draudžiama, dėl pinigų perdavimo po 50 Lt už kiekvieną iš Kauno Šilainių poliklinikos atsiųstą žmogų pagal kardiologinę prevencinę programą konkrečiai nesutarė ir pinigų dėl to neperdavė, o Kauno Šilainių poliklinika siunčiamų asmenų srauto nepadidino.

4.50. Pagal kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolą Nr. S6-07-58, teisme perklausius ir garso įrašą, kaip liudytojas apklausiamas K. B. paaiškino, kad šiuose pokalbiuose kyšio reikalavimų neišgirdo. Nurodė, kad tai kardiologinė programa ir apie ją kalba. 50 Lt yra įstaigos pajamos, ligonių kasos nustačiusios įkainius ir juos mokėjo įstaigai už suteiktą paslaugą. Įstaiga gauna pajamų už atliktą paslaugą.

4.51. Minėti parodymai, kriminalinės žvalgybos metu užfiksuoti duomenys patvirtina, kad 50 Lt už kiekvieną iš Kauno Šilainių poliklinikos atsiųstą žmogų į UAB „InMedica“ galėjo būti mokami ne asmeniškai V. O., o Kauno Šilainių poliklinikai ir apskaitomi POLIS sistemoje, tačiau šie mokėjimai nebuvo pradėti vykdyti. Kyšis yra bet kokios turtinės ar kitokios asmeninės naudos sau ar kitam asmeniui (materialios ar nematerialios, turinčios ekonominę vertę rinkoje ar tokios vertės neturinčios) forma išreikštas neteisėtas ar nepagrįstas atlygis už pageidaujamą valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens teisėtą ar neteisėtą veikimą arba neveikimą vykdant įgaliojimus (BK 230 straipsnio 4 dalis). Taigi aptariamas 50 Lt sumokėjimas įstaigai už informavimo paslaugą negali būti vertinamas kaip kyšis asmeniui, o apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, teritorinių ligonių kasų išmokas įstaigai už paslaugas prilyginęs kyšiui.

4.52. V. O. ketvirtoje kaltinimo dalyje (šios nutarties 1.4 punktas) pripažintas kaltu dėl provokavimo duoti kyšį. Ankstesnėse kaltinimo dalyse jau buvo pripažinta, kad V. O., G. O. ir K. B. tris kartus buvo susitarę dėl kyšio priėmimo, vieną kartą kyšis jau buvo provokuotas (neatsižvelgta į G. O. paaiškinimą, kad pokalbis vėliau vyko apie dantų laboratorijos vadovą V. S., kurio veikimui buvo reikalinga suma, apie kurią nurodoma kaltinime, – 3000 Lt, ir ji niekaip nesidalija iš pokalbiuose minimų „pusės sumos“ (turint omenyje kaltinime nurodytą kyšio dydį), nevertinti G. O. žodžiai „padaviau“ ir iš karto pasakyti „paduosiu pirmadienį“, tai, kad daug veiklų ir sutarčių turėjo UAB „InMedica“ ir MB „Gondas“, – šios nutarties 5.4 punktas).

4.53. 2014 m. gruodžio 18 d. pokalbyje iš pradžių apkalbamas magnetinio rezonanso aparato naudojimo klausimas (minimas A.) – iki 7 protokolo lapo. Toliau K. B. dėsto, kad Č. gal nerimtai žiūri į projektą, galima suprasti, kad nepadaugėjo siunčiamų asmenų. V. O. paaiškina, kad jai (Č.) reikia įsidirbti (8 lapas), tuomet paklausia apie druskų gydyklas, pasako, kad bendradarbiavimą rodo kaip pavyzdį (šie V. O. teiginiai dar kartą patvirtina viešą įstaigų bendradarbiavimą, o ne konspiracinį (korupcinį) asmenų susitarimą), po kažkiek laiko V. O. iš kabineto išėjo paklausęs: „<...> Daugiau prašymų neturi jokių, ne?“ Šie žodžiai nevertinti kaip kyšio provokavimas. Tokią išvadą patvirtino ir teisiamojo posėdžio metu apklaustas K. B., kurio atžvilgiu šis tariamas provokavimas buvo atliktas, jis paaiškino, jog „šitame pokalbyje su V. O. tai tikrai nebuvo tokių frazių dėl davimo, kyšio provokavimo“. Šio susitikimo metu kalbėjo apie bendradarbiavimo antrinio lygio temą. Kalbėjo apie oficialius mokėjimus pagal sutartį, nes buvo skirstoma pagrindinė dalis tarp Šilainių poliklinikos ir UAB „InMedica“.

4.54. V. O. (ir G. O. – šios nutarties 5.4 punktas) pripažinimas kaltu dėl kyšio provokavimo ir susitarimo neatitinka ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje keliamo realumo (tikrumo) reikalavimo. Reikalavimas duoti kyšį turi būti realus (tikras), t. y. susijęs su valstybės tarnautojo (jam prilyginto asmens) tikru ketinimu gauti kyšį už savo veikimą ar neveikimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjExLTQ4OS8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-211-489/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-211-489/2016">2K-211-489/2016</a>). Kasacinės instancijos teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad prekybos poveikiu bylose pažado realumas yra įrodinėtina aplinkybė, kuri negali būti pagrįsta prielaidomis.

4.55. Įrodymais nepagrindus nei žadamų pinigų šaltinio, nei R. P. ar jo vadovaujamos partijos rėmimo šiais pinigais laiko ir būdo (oficialaus ar neoficialaus), taip pat neužfiksavus kokių nors tokią paramą realizuojančių veiksmų ar bent detalizuojančių pokalbių, neįmanoma daryti patikimos išvados, kad vos keliomis pokalbio frazėmis G. V. ir R. P. realiai susitarė dėl neteisėto ar nepagrįsto atlygio (kyšio) už poveikį užtikrinant prekybos centro statybos užbaigimo akto pasirašymą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstOTYtNzg4LzIwMjE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-96-788/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-96-788/2021">2K-96-788/2021</a>).

4.56. Kriminalinė žvalgyba dėl V. O. (ir G. O. – šios nutarties 5.4 punktas) buvo vykdoma iki pat 2015 m. kovo 13 d., po to pradėti nevieši veiksmai pagal BPK, tačiau jokio pinigų perdavimo nefiksuota, taip pat asmenys nesiaiškino, kodėl tie tariami kyšiai nebuvo perduoti, kokio dydžio, kada, kaip jie turėtų būti perduoti ir t. t. (pavyzdžiui, kad ir 2015 m. kovo 17 d. V. O. ir K. B. susitikimas, kurio metu jokių kalbų apie kyšius nebuvo). Akivaizdu, kad jokio susitarimo dėl kyšio paprasčiausiai nebuvo, prie šios temos nebuvo sugrįžta visus keturis mėnesius, kol buvo taikomos neviešos asmenų kontrolės priemonės. Apeliacinės instancijos teismas, ignoruodamas tariamo susitarimo perduoti kyšį realumą, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

4.57. Taigi byloje nėra objektyvių ir neprieštaringų duomenų, neabejotinai patvirtinančių, jog V. O. susitarė su K. B. dėl kyšio priėmimo laiko, būdo, vietos ir pan. arba savo veiksmais (neveikimu) sudarė tokią situaciją, kad asmuo, siekdamas apsaugoti savo teisėtus interesus ar užtikrinti jų įgyvendinimą, priverstas duoti kyšį, asmeniui nors ir netiesiogiai, bet pakankamai aiškiai leido suprasti, kad, jeigu nebus duotas kyšis, bus veikiama (neveikiama) priešingais nei jo interesais. Skundžiamame nuosprendyje, padaręs esminius baudžiamojo proceso pažeidimus dėl sutarties Nr. 11-5-20 sudarymo ir vykdymo, apeliacinės instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą – BK 225 straipsnio 1 dalį. Be to, apeliacinės instancijos teismas padarė esminius BPK 20 straipsnio 4 ir 5 dalių, 301 straipsnio 1 dalies pažeidimus – V. O. ir G. O. taikytų kriminalinės žvalgybos priemonių apimtis ir trukmė buvo neproporcinga jų galimai vykdytiems nusikalstamiems veiksmams.

5. Kasaciniu skundu nuteistasis G. O. prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį be pakeitimų arba panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir baudžiamąją bylą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasatorius skunde nurodo:

5.1. Atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą K. B. po trejų metų nusprendė pakeisti savo parodymus dėl kyšio davimo aplinkybių mainais į kaltinimų nepareiškimą UAB „InMedica“ ir kaltinimų nutraukimą kitoje byloje, iš kurios buvo atskirta ši baudžiamoji byla. Baudžiamosios bylos specialiai buvo atskirtos K. B. ir UAB „InMedica“ naudai, pritaikant mažiausią bausmę ir pašalinant kaltinimą iš pagrindinės bylos, kurioje G. O. yra teisiamas, o K. B. dalyvauja kaip liudytojas, o ne kaltinamasis. Šie veiksmai rodo neteisėtą prokuroro veikimą ir kryptingą persekiojimą. V. M. tapus Kauno miesto meru, buvo jungiamos Kauno miesto poliklinikos, reikėjo atleisti nepriklausomus poliklinikų vadovus, todėl ir buvo pradėta ši byla, ją vėliau išskyrus į atskirą, siekiama kuo greičiau nuteisti V. O., kuris tuo metu ėjo Kauno Šilainių poliklinikos direktoriaus pareigas. Su Kauno miesto savivaldybe G. O. įmonės MB „Gondas“ ir UAB „DG ir Ko“ turėjo dešimt civilinių procesų, kurių didžiąją dalį pralaimėjo dėl V. M. kišimosi į teisinius procesus. Už nenuolankumą buvo grasinta dar viena byla V. O., tai vėliau ir įvyko (savivaldybė kreipėsi į Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybą, kad būtų patikrintos visos poliklinikos sutartys, dėl to V. O. buvo iš naujo pridėtas prie pagrindinės bylos, taip sunkinant asmens teisinę padėtį). MB „Gondas“, kuriam UAB „InMedica“ pervedė pinigus, šioje byloje nebuvo pateikti kaltinimai, bendrovės direktorė neapklausta, nors pagrindinėje byloje ji buvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tačiau šioje byloje ji taip pat turėtų būti kaltinamoji. K. B. taip pat buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, o jo vadovaujamai UAB „InMedica“ kaltinimai nepateikti. Tai rodo, kad prokuroro veiksmai yra panašūs į kyšininkavimą ir prekybą poveikiu.

5.2. Apeliacinės instancijos teismas neįvertino nuteistojo G. O. atsiliepime į prokuroro L. Petreikio apeliacinį skundą nurodytų aplinkybių. Skundžiamo nuosprendžio 4 punkte pažymėjo, kad jis nėra gautas, nors atsiliepimas buvo gautas ir į bylą įsegtas.

5.3. Be to, apeliacinės instancijos teismas neįvertino nuteistojo G. O. atliekant stacionarią psichiatrinę ekspertizę išbūto laiko, tai prilyginama asmens sulaikymui ir reikšmingai mažintų baudos dydį. Apie tai nuteistasis G. O. nurodė savo atsiliepime į prokuroro L. Petreikio apeliacinį skundą. Skundžiamo nuosprendžio 23 punkte nurodyta, kad G. O. psichiatro įskaitoje neregistruotas. Teismas neatsižvelgė į stacionarios psichiatrinės ekspertizės išvadą apie G. O. ligas, kitų somatinių ligų eksperto išvadas, jo neįgalumą ((duomenys neskelbtini) proc. darbingumą), neįgalaus pilnamečio sūnaus rūpybą, į tai, kad augina mažametį (duomenys neskelbtini) metų sūnų T. O.. Apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad, pagal kaltinimą, naudą turėjusios gauti MB „Gondas“ ir UAB „InMedica“ neapklaustos, neišsiaiškinta jų veikla ir kokią naudą iš MB „Gondas“ turėjo G. O..

5.4. Kasaciniame skunde taip pat iš esmės pateikiami analogiški argumentai dėl kriminalinės žvalgybos priemonių taikymo faktinio pagrindo ir termino, K. B. parodymų vertinimo, BK 225 straipsnio 1 dalies taikymo, kaip ir nuteistojo V. O. gynėjo advokato G. Danėliaus kasaciniame skunde, todėl jie nekartojami, o tam tikrų aplinkybių papildymas ar patikslinimas nurodytas skliaustuose (nurodant šį nutarties punktą).

IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

6. Nuteistojo V. O. gynėjo advokato G. Danėliaus ir nuteistojo G. O. kasaciniai skundai tenkintini.

Dėl baudžiamojo proceso pažeidimų

7. Šioje byloje pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai priėmė skirtingus sprendimus. Pirmosios instancijos teismas V. O. pagal kaltinimą veika, nustatyta BK 225 straipsnio 1 dalyje, o G. O. – pagal kaltinimą veika, nustatyta BK 24 straipsnio 6 dalyje, 225 straipsnio 1 dalyje, išteisino, nes nepadaryta veika, turinti šių nusikalstamų veikų požymių. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nė vieno susitikimo metu V. O., K. B. ir G. O. dėl kyšio nesusitarė, neprovokavo ir neragino kyšį duoti ar padėti priimti, o visuma vykusių pokalbių turinio ir dinamikos rodo, kad jie intensyviai ir versliškai aptarinėjo galimus bendradarbiavimo būdus bei aplinkybes, kokią finansinę sėkmę jie atneš, ir tokio visuminio turinio pokalbiai negali būti dirbtinai kriminalizuojami. Teismas, be to, pažymėjo, kad kaltinime nėra nurodyti konkretūs G. O. veiksmai, kurie pagal BK 24 straipsnio 6 dalį gali būti pripažįstami kaip padėjėjo įvykdyti veiksmai, o baudžiamąją bylą išnagrinėjus teisiamajame posėdyje ir ištyrus pirmiau aptartus įrodymus, nebuvo nustatyta, kokiu BK 24 straipsnio 6 dalyje įvardytu konkrečiu būdu G. O. galėjo padėti ar padėjo daryti nusikalstamą veiką kaltinime nurodomam vykdytojui V. O..

8. Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, kad V. O. ir G. O. taikytos kriminalinės žvalgybos priemonės buvo neproporcingos, kadangi, atsižvelgiant į šių asmenų galimai daromų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir pobūdį, jų teisės buvo varžomos neproporcingai ilgą laiką ir pernelyg intensyviai; kriminalinės žvalgybos priemonės iš dalies buvo panaudotos ne tik kaip būdas išaiškinti galimai daromas nusikalstamas veikas, bet ir kaip būdas „surasti“ V. O. ir G. O. veiksmuose nusikalstamų veikų požymių. Be to, teismas nevertino 2015 m. kovo 17 d. slapto sekimo metu užfiksuoto V. O. ir K. B. pokalbio, kadangi 2015 m. kovo 2 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ir jį pradėjus tolesni kriminalinės žvalgybos veiksmai nebuvo galimi.

9. Apeliacinės instancijos teismas panaikino išteisinamąjį pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir priėmė apkaltinamąjį nuosprendį – pripažino V. O. ir G. O. dėl minėtų veikų kaltais.

10. Reikalavimus apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiui nustato BPK 331 straipsnis. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendis surašomas laikantis šio kodekso XXIII skyriaus pagrindinių nuostatų. Apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir priimdamas naują nuosprendį, nurodo apeliacinės instancijos teismo nustatytas bylos aplinkybes ir įrodymus, kurie yra pagrindas nuteistąjį pripažinti nekaltu ir jį išteisinti arba išteisintąjį pripažinti kaltu ir jį nuteisti, taip pat motyvus, kuriais vadovaudamasis atmeta arba kitaip įvertina apskųsto nuosprendžio įrodymus. Vadovaudamasis BPK 305 straipsnio 1 dalies reikalavimais, teismas apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje, be kita ko, išdėsto įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybes, t. y. nurodo jos padarymo vietą, laiką, būdą, padarinius ir kitas svarbias aplinkybes. Teismas, priimdamas nuosprendį, turi aiškiai nustatyti faktines bylos aplinkybes, reikšmingas bylai išspręsti teisingai, ir aiškiai nurodyti, kokie įrodymai jas patvirtina arba paneigia. Pažymėtina ir tai, kad, nuosprendyje nenurodžius (neatskleidus) nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, pažeidžiama asmens, kaltinamo padarius tokią veiką, teisė į gynybą, nes tampa neaišku, kokių faktinių aplinkybių buvimas yra įrodytas, todėl toks baudžiamojo proceso pažeidimas laikytinas esminiu, suvaržančiu kaltinamojo teises į gynybą (BPK 44 straipsnio 8 dalis) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-11-628/2022). Be to, pagal BPK 304–307 straipsniuose įtvirtintus nuosprendžio turiniui keliamus reikalavimus nuosprendis turi būti įtikinamas, nekelti abejonių dėl jame padarytų išvadų pagrįstumo, o nusikalstamos veikos aplinkybės, įrodymai ir teismo išvados nuosprendyje turi būti išdėstomi nuosekliai ir sudaryti logišką visumą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjE0LTk3Ni8yMDIz" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-214-976/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-214-976/2023">2K-214-976/2023</a>).

11. Vertindami įrodymus, tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismai turi vadovautis BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

12. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis priimtas išsamiai neištyrus faktinių bylos aplinkybių, netinkamai įvertinus byloje esančius įrodymus ir reikšmingas teisės aktų nuostatas, nesilaikant įrodymų visumos vertinimo taisyklių, nustatytų BPK 20 straipsnio 5 dalyje.

13. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, apeliacinės instancijos teismas V. O. ir G. O. kaltę grindė kriminalinės žvalgybos metu ir taikant procesinę prievartos priemonę – slaptą sekimą – užfiksuotais K. B., G. O. ir V. O. pokalbiais, vykusiais 2014 m. spalio 15 d., 2014 m. lapkričio 21 d., 2014 m. lapkričio 25 d., 2014 m. gruodžio 18 d., 2015 m. kovo 17 d., bei K. B. parodymais.

14. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas vertino tik dalį liudytojo K. B. parodymų, tačiau liudytojo parodymai, kurie patvirtina kriminalinės žvalgybos metu ir taikant procesinę prievartos priemonę gautus duomenis, pirmosios instancijos teismo liko neįvertinti, nenurodant tokio neįvertinimo priežasties. Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas tik tuos liudytojo K. B. parodymus, kurie buvo palankūs išteisinamajam nuosprendžiui priimti, pažeidė BPK 20 straipsnyje įtvirtintus įrodymų vertinimo reikalavimus. Tačiau pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas savu ruožtu nuosprendyje (nuosprendžio 16 punktas) išdėstė, analizavo ir vertino tik tuos liudytojo K. B. parodymus, kurie palankūs apkaltinamajam nuosprendžiui priimti, nepašalindamas prieštaravimų K. B. parodymuose ir nepateikdamas motyvų dėl tų jo parodymų, kuriais remdamasis pirmosios instancijos teismas priėmė išteisinamąjį nuosprendį.

15. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, jog pirmosios instancijos teismo išvada dėl kriminalinės žvalgybos priemonių ir pradėjus ikiteisminį tyrimą įtariamiesiems taikytų procesinių prievartos priemonių neproporcingumo yra nepagrįsta, o byloje fiksuoti 2015 m. kovo 17 d. vykusio pokalbio duomenys buvo gauti ne vykdant kriminalinę žvalgybą, o vadovaujantis BPK 160 straipsnio tvarka, t. y. atliekant slaptą sekimą.

16. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas, nagrinėjantis bylą, kurioje kaltinimas grindžiamas duomenimis, gautais atliekant kriminalinę žvalgybą, privalo patikrinti, ar buvo teisinis ir faktinis pagrindas atlikti kriminalinės žvalgybos veiksmus; ar šie veiksmai atlikti nepažeidžiant Kriminalinės žvalgybos įstatyme nustatytos tvarkos; ar duomenis, gautus atliekant kriminalinės žvalgybos tyrimą, patvirtina duomenys, gauti BPK nustatytais veiksmais; ar tyrimo veiksmų trukmė atitinka pagrįstumo, tikslingumo ir proporcingumo reikalavimus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC05NC04OTUvMjAxNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-94-895/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-94-895/2015">2K-P-94-895/2015</a>, 2K-48-788/2018, 2K-7-8-788/2018, 2K-78-648/2020 ir kt.).

17. Iš bylos matyti, kad kriminalinės žvalgybos veiksmai V. O. ir G. O. pagal Kriminalinės žvalgybos įstatymą buvo taikomi beveik metus – nuo 2014 m. kovo 14 d. iki 2015 m. kovo 2 d., po to dar taikytas slaptas sekimas pagal BPK 160 straipsnį. Šie veiksmai apėmė elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio, pokalbių, slaptą kontrolę ir fiksavimą, sekimą, techninių priemonių panaudojimą specialia tvarka sekimo metu, slaptą patalpų vaizdo ir garso kontrolę bei fiksavimą ir kt. O pirmieji bylai reikšmingi duomenys taikant šiuos veiksmus gauti tik 2014 m. spalio 15 d. Tačiau iš nuosprendžio matyti, kad, paneigdamas pirmosios instancijos teismo išvadas dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų vertinimo ir jų metu gautus duomenis pripažindamas įrodymais, apeliacinės instancijos teismas netikrino ir nepasisakė dėl kriminalinės žvalgybos faktinio pagrindo, reikiamai neištyrė ir nepasisakė, kokios priežastys lėmė tokį ilgą jų taikymo laiką, apsiribodamas lakoniškais teiginiais, kad ikiteisminis tyrimas vyko dėl daugelio nusikalstamų veikų, kuriomis, be V. O. ir G. O., buvo kaltinami ir kiti asmenys, o baudžiamoji byla dėl BK 225 straipsnio 1 dalyje nurodyto nusikaltimo pirmosios instancijos teismo sprendimu buvo atskirta į atskirą bylą ir todėl visi ikiteisminio tyrimo metu surinkti baudžiamosios bylos duomenys turi būti vertinami ir šioje baudžiamojoje byloje.

18. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad dėl pirmiau nurodytų aplinkybių apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies ir 331 straipsnio 2 dalies reikalavimus.

19. Nusikalstamų veikų padarymo metu galiojusios redakcijos BK 225 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad už šį nusikaltimą atsako valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, savo ar kitų naudai tiesiogiai ar netiesiogiai pažadėjęs ar susitaręs priimti kyšį arba reikalavęs ar provokavęs duoti kyšį, arba priėmęs kyšį už teisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija, galiojusi nuo 2011 m. liepos 5 d. iki 2016 m. lapkričio 17 d.).

20. Taigi šiame straipsnyje nustatyta atsakomybė už alternatyvių nusikalstamų veikų padarymą: 1) pažadą priimti kyšį, 2) susitarimą jį priimti, 3) reikalavimą jį duoti, 4) provokavimą jį duoti, 5) jo priėmimą. Kyšininkavimo sudėtis yra formalioji, todėl nusikalstama veika laikoma baigta nuo bet kurios iš pirmiau nurodytų alternatyvių veikų padarymo momento.

21. Pagal teismų praktiką, susitarimu priimti kyšį laikomas kyšio gavėjo ir kyšio davėjo sutarimas dėl kyšio priėmimo laiko, būdo, vietos, bendrų veiksmų, siekiant susitarimo suderinimo ir įgyvendinimo arba kitų reikšmingų aplinkybių. Inkriminuojant susitarimą priimti kyšį, būtina atskleisti šio susitarimo esmę ir turinį, kuris atitiktų BK 225 straipsnyje nustatyto kyšininkavimo požymius.

22. Reikalavimu duoti kyšį paprastai pripažįstami tokie veiksmai, kai kyšio reikalaujama ar net grasinama, jei nebus duotas kyšis, atlikti neteisėtus veiksmus, padaryti žalą teisėtiems asmens interesams arba neatlikti teisėtų veiksmų, kuriuos kaltininkas gali ir turi atlikti vykdydamas įgaliojimus. Kyšio taip pat gali būti reikalaujama grasinant, jo negavus, atlikti teisėtus veiksmus (pavyzdžiui, esant pagrindui, pradėti ikiteisminį tyrimą, pranešti apie nusikalstamą veiką). Kyšio reikalavimo formos gali būti įvairios, jo gali būti reikalaujama atvirai, tiesiogiai ar užmaskuotai, per trečiuosius asmenis ir pan. Kyšio reikalavimo požymis gali būti inkriminuotas tik tada, kai iniciatyva, kad būtų duodamas kyšis, kyla iš valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens, o ne iš kyšio davėjo. Nustačius, kad tokia iniciatyva kilo iš kyšio davėjo, reikalavimas duoti kyšį valstybės tarnautojui (jam prilyginamam asmeniui) neinkriminuojamas. Reikalavimas duoti kyšį turi būti realus (tikras), t. y. susijęs su valstybės tarnautojo (jam prilyginto asmens) tikru ketinimu gauti kyšį už savo veikimą ar neveikimą.

23. Provokavimu duoti kyšį paprastai pripažįstami tokie veiksmai, kai valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo kyšio atvirai nereikalauja, tačiau savo veiksmais (neveikimu) sudaro tokią situaciją, kad asmuo, siekdamas apsaugoti savo teisėtus interesus ar užtikrinti jų įgyvendinimą, priverstas duoti kyšį, asmeniui nors ir netiesiogiai, bet pakankamai aiškiai leidžiama suprasti, kad, jeigu nebus duotas kyšis, bus veikiama (neveikiama) prieš jo interesus.

24. Kyšis laikomas priimtu, kai valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo pats ar per trečiuosius asmenis priima visą ar bent dalį kyšio. Nusikalstamai veikai kvalifikuoti reikšmės neturi tai, ar priėmus kyšį buvo patenkinti kyšio davėjo interesai.

25. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad V. O., būdamas valstybės tarnautojui prilygintas asmuo, veikdamas su kitu asmeniu, savo naudai tiesiogiai reikalavo duoti kyšį, pažadėjo ir susitarė priimti kyšį, taip pat netiesiogiai priėmė kyšį už teisėtą veikimą, vykdant įgaliojimus (nuosprendžio 7 punktas). Tačiau iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio visai nėra aišku, kokius konkrečius V. O. veiksmus teismas laikė kyšio reikalavimu ir kurie įrodymai tai pagrindžia. Neišdėstyta, kokius jo veiksmus teismas laikė kyšio provokavimu. Dėl šių aplinkybių nieko nėra pasisakyta ir nuosprendžio dalyje, kurioje teismas pateikia savo išvadas dėl įrodymų vertinimo (nuosprendžio 18 punktas). Prie teismo nustatytų aplinkybių neišdėstytos ir kyšio priėmimo aplinkybės, išskyrus kaip nustatytą aplinkybę nurodant, kad „G. O. informavo K. B., kad jis, vykdydamas bendrą jų susitarimą, jau perdavė iš savų lėšų V. O. 3 000 Lt“ (nuosprendžio 7.4 punktas).

26. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu G. O. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 225 straipsnio 1 dalį nuteistas kaip padėjėjas kyšininkaujant. Apeliacinės instancijos teismas nurodė aplinkybes, kad G. O. susitarė su V. O. ir K. B. padėti V. O. priimti iš K. B. kyšį; atlikdamas savarankiškus nusikalstamus veiksmus, paragino K. B. duoti kyšį V. O., ir abu susitarė, kad G. O. perduos kyšį V. O.; informavo K. B., kad jis, vykdydamas bendrą jų susitarimą, jau perdavė iš savų lėšų V. O. 3000 litų, ir K. B. įpareigojimu abu susitarė, kad duos V. O. 3000 Lt (868,86 Eur) iš K. B. įmonės G. O. įmonei pervestų 50 000 litų.

27. Nusikaltimų valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams bylose dėl veikų, nurodytų BK 225 straipsnyje, šių nusikalstamų veikų subjektai, atliekantys vykdytojo vaidmenį, gali būti tik BK 230 straipsnyje išvardyti asmenys – valstybės tarnautojai ir jiems prilyginti asmenys, tačiau kitais bendrininkais, pvz., padėjėjais, kurstytojais, – ir kiti bendrai dalyvaujantys darant nusikalstamą veiką asmenys, kuriuos su vykdytoju sieja veikos bendrumas, tyčia (suvokimas savo veiksmų bendrumo) ir susitarimas daryti nusikalstamą veiką (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstOTQtNTExLzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-94-511/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-94-511/2018">2K-94-511/2018</a>). Padėjėjas atsako už vykdytojo padarytas veikas, kurias apėmė jo tyčia (BK 26 straipsnio 1 dalis) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-115/2012). Tačiau iš to, kaip apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje atskleistos bendrininkams inkriminuotos nusikalstamos veikos aplinkybės, neaišku, kokių faktinių aplinkybių buvimas yra įrodytas, dėl kokių alternatyvių BK 225 straipsnio 1 dalyje nustatytų veikų kaltu pripažintas vykdytojas ir atitinkamai padėjėjas.

28. Nurodyti baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai pripažįstami esminiais, nes jie sukliudė apeliacinės instancijos teismui išsamiai, nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą (BPK 369 straipsnio 3 dalis). Dėl to apeliacinės instancijos teismo nuosprendis naikinamas ir byla perduodama iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Iš naujo nagrinėdamas bylą, apeliacinės instancijos teismas privalo patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą pagal paduotus apeliacinius skundus, atsižvelgdamas į šioje nutartyje nurodytus bylos išnagrinėjimo ir nuosprendžio surašymo trūkumus.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 5 punktu,

n u t a r i a :

Panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. gegužės 2 d. nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Teisėjai Olegas Fedosiukas

Tomas Šeškauskas

Eligijus Gladutis